Vilniaus apygardos teismo nutartis

2016-09-30 · Civilinė byla Nr. e2S-1347-881/2016

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2016-09-30
Bylos Nr.
e2S-1347-881/2016
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-43418-2015-7
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Vilija Mikuckienė
Suinteresuotas asmuo
A. L.
Pareiškėjas
P. G.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2S-1347-881/2016Teisminio proceso Nr. 2-68-3-43418-2015-7Procesinio sprendimo kategorija: 3.5.1.17. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2016 m. rugsėjo 30 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Vilija Mikuckienė

viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens A. L. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. kovo 24 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. e2-4211-1012/2016 pagal pareiškėjo P. G. (P. G.) prašymą dėl skolininko turto dalies nustatymo, suinteresuoti asmenys: A. L., A. L., antstolis V. Č., kuria pareiškėjo prašymas iš dalies patenkintas.

Teisėja, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Pareiškėjas P. G. kreipėsi į teismą, prašydamas nustatyti skolininko A. L. turto dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje, t. y. nustatyti, kad skolininkui priklauso ½ dalis jo sutuoktinės A. L. gaunamo darbo užmokesčio bei ½ dalis A. L. vardu registruoto automobilio.

Nurodė, kad antstolis V. Č. vykdomojoje byloje Nr. 0116/15/06739 vykdo Vilniaus miesto 32-ojo notarų biuro 2015 m. gegužės 11 d. išduotą vykdomąjį įrašą Nr. RJ-1228, kuriuo nuspręsta išieškoti iš skolininko A. L. 9 380 Eur skolos ir 6 proc. dydžio metinių palūkanų, skaičiuotinų nuo vykdomojo įrašo išdavimo dienos iki visiško įvykdymo dienos, pareiškėjo naudai. Vykdymo proceso metu antstolis nustatė, kad skolininkas niekur nedirba, neturi asmeninio turto, piniginių lėšų banko sąskaitose, į kurį galėtų būti nukreiptas išieškojimas. Antstolis taip pat nustatė, kad skolininko sutuoktinė A. L. dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“, be to, skolininko sutuoktinės vardu yra registruotas lengvasis automobilis Renault Megane Scenic, valst. Nr. (duomenys neskelbtini); vedybų sutarties skolininkas su sutuoktine nėra sudaręs. Kadangi bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe yra pripažįstamas turtas, įgytas santuokos metu, bei pajamos, gautos iš vieno sutuoktinio veiklos, antstolis pasiūlė pareiškėjui kreiptis į teismą dėl skolininko turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. kovo 24 d. nutartimi pareiškėjo prašymą patenkino iš dalies: nustatė, kad suinteresuotam asmeniui (skolininkui) A. L. priklauso ½ dalis jo sutuoktinės A. L. piniginių lėšų, gaunamų po santuokos sudarymo iš skolininko sutuoktinės darbinės ar intelektinės veiklos, dividendų, taip pat pensijų, pašalpų, kitokių išmokų, išskyrus tikslinės paskirties išmokas (žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo, taip pat neturtinės žalos atlyginimas, gauta tikslinė materialinė parama, skirta tik vienam sutuoktiniui ir kita); kitą prašymo dalį atmetė.

Teismas nustatė, kad suinteresuotų asmenų santuoka sudaryta 2003 m. birželio 7 d. Bylos nagrinėjimo metu teismas nenustatė, kad sutuoktiniai būtų sudarę vedybų sutartį. Dėl to teismas padarė išvadą, kad suinteresuotų asmenų turtui taikomas įstatymų nustatytas sutuoktinių turto teisinis režimas, kurio esmė yra ta, kad turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, jog turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (CK 3.87, 3.88 str.). Teismas pažymėjo, kad byloje nėra duomenų, jog suinteresuotų asmenų santuoka būtų nutraukta ar bendrosios jungtinės nuosavybės režimas būtų pasibaigęs kitu įstatyme įtvirtintu pagrindu (CK 3.100 str.).

Teismas padarė išvadą, kad tiek suinteresuoto asmens A. L. sutuoktinės A. L. vardu registruotas lengvasis automobilis Renault Megane Scenic, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) tiek skolininko sutuoktinės A. L. darbo užmokestis laikytinas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe (CK 3.88 str. 1 d. 5 p.). Tačiau pareiškėjo prašymo nustatyti, kad skolininkui priklauso ½ dalis skolininko sutuoktinės A. L. vardu registruoto lengvojo automobilio, teismas netenkino, konstatavęs, kad išieškojimas iš ½ dalies automobilio yra neįmanomas (CPK 667 str. 4 d.).

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Suinteresuotas asmuo A. L. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. kovo 24 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – pareiškėjo prašymą atmesti. Nurodo, kad skundžiama nutartis prieštarauja tarp A. L. (skolininko) ir apeliantės sudarytos povedybinės sutarties nuostatoms. 2016 m. vasario 3 d. A. L. ir A. L. Vilniaus rajono 1-ajame notarų biure sudarė povedybinę sutartį, kuria pakeitė sutuoktinių turto teisinį režimą nuo vedybų sutarties sudarymo momento ir susitarė, kad pajamos, gautos iš sutuoktinio darbinės, intelektinės ar kitos veiklos, taip pat pensijos, pašalpos ir kitokios išmokos, įskaitant, bet neapsiribojant tikslinės paskirties išmokomis, yra jas gavusiojo sutuoktinio asmeninė nuosavybė (povedybinės sutarties 1.8. straipsnis). Taigi teismas skundžiamą nutartį priėmė neištyręs visų aplinkybių, nepatikrinęs viešo Vedybų sutarčių registro duomenų. Kadangi tarp šalių nuo 2016 m. vasario 3 d. povedybinės sutarties pasirašymo įsigaliojo naujas turto teisinis režimas, skundžiama nutartis, kuria nustatyta, kad A. L. priklauso ½ dalis jo sutuoktinės piniginių lėšų, gaunamų po santuokos sudarymo iš skolininko sutuoktinės darbinės ar intelektinės veiklos, dividendų, taip pat pensijų, pašalpų, kitokių išmokų, išskyrus tikslinės paskirties išmokas, kiek tai liečia A. L. darbo užmokestį, gautą po 2016 m. vasario 3 d. povedybinės sutarties pasirašymo, yra neteisėta ir nepagrįsta.

Atsiliepimas

Atsiliepimų į suinteresuoto asmens A. L. atskirąjį skundą negauta.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas tenkinamas iš dalies.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.).

Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje sprendžiama, ar teisėta ir pagrįsta pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria (iš dalies) patenkintas išieškotojo prašymas nustatyti skolininko turto dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje (CPK 667 str.).

Skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas nustatė, kad skolininkui priklauso ½ jo sutuoktinės (apeliantės) piniginių lėšų, gaunamų po santuokos sudarymo iš skolininko sutuoktinės darbinės ar intelektinės veiklos, dividendų, taip pat pensijų, pašalpų, kitokių išmokų, išskyrus tikslinės paskirties išmokas.

Kartu su atskiruoju skundu apeliantė pateikė apeliacinės instancijos teismui 2016 m. vasario 3 d. šalių sudarytą povedybinę sutartį, iš kurios matyti, kad šalys šia sutartimi pakeitė įstatymų nustatytą turto teisinį režimą ir susitarė, kad nuo šios sutarties sudarymo momento vieno iš sutuoktinių įsigyjamas turtas yra šio sutuoktinio asmeninė nuosavybė. Konkrečiai sutarties 1.8. punkte šalys susitarė, kad pajamos (pinigine ar natūrine forma), gautos iš sutuoktinio darbinės, intelektinės ar kitos veiklos, taip pat pensijos, pašalpos ir kitokios išmokos, įskaitant, bet neapsiribojant tikslinės paskirties išmokomis, yra jas gavusiojo sutuoktinio asmeninė nuosavybė.

Nors apeliantė, būdama informuota apie prasidėjusį teisminį procesą dėl skolininko turto dalies nustatymo (apeliantei buvo įteiktas išieškotojo prašymas ir teismo pranešimas dėl atsiliepimo pateikimo, apie teismo posėdžio vietą ir laiką buvo pranešta specialiajame interneto tinklalapyje), apie sudarytą povedybinę sutartį pirmosios instancijos teismui nepranešė (atitinkamai, jos reikšmės nagrinėjamo klausimo sprendimui pirmosios instancijos teismas nevertino), apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad duomenys apie vedybinių sutarčių sudarymą yra skelbiami viešai, kad ypatingosios teisenos tvarka nagrinėjamose bylose įstatymas nustato teismui pareigą imtis visų būtinų priemonių, kad būtų visapusiškai išaiškintos bylos aplinkybės (CPK 443 str. 8 d.), priima apeliantės pateiktą povedybinę sutartį ir, vertindamas skundžiamos nutarties teisėtumą bei pagrįstumą, į ją atsižvelgia.

Pagal Civilinio kodekso 3.100 straipsnį, vienas iš bendrosios jungtinės nuosavybės pabaigos pagrindų yra sutuoktinių susitarimas pakeisti įstatymų nustatytą turto teisinį režimą. Taigi apeliantės ir skolininko 2016 m. vasario 3 d. sudaryta povedybinė sutartis, nustatanti sutuoktinių turto režimą, be kita ko, kad kiekvieno iš sutuoktinių gaunamos pajamos, piniginės lėšos bankuose ar kitose kredito įstaigose yra kiekvieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (povedybinės sutarties 1.8., 1.9. p.), yra pagrindas bendrajai jungtinei nuosavybei pasibaigti.

Kaip yra išaiškinęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, bendrajai jungtinei nuosavybei pasibaigus, turtas, nurodytas CK 3.88 straipsnio 1 dalies 5 punkte (būtent šio turto teisinio režimo vertinimas aktualus nagrinėjamoje byloje), nebeturi (...) bendrosios jungtinės nuosavybės statuso ir, įregistravus povedybinę sutartį Vedybų sutarčių registre, nebegali būti išieškojimo objektas dėl kito sutuoktinio asmeninių prievolių (CK 3.103 str. 3 d., CPK 666 str. 1 d.) (žr., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 18 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-7-185-415/2016).

Taigi, vadovaujantis kasacinio teismo praktika, po šalių sudarytos povedybinės sutarties įregistravimo išieškojimas nebegali būti nukreipiamas į laiko atžvilgiu vėliau gautas arba gausimas apeliantės pajamas, įskaitant pajamas, susijusias su darbo santykiais.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis patikslinama, nustatant, kad skolininkui priklauso ½ jo sutuoktinės A. L. piniginių lėšų, gautų po santuokos sudarymo iš skolininko sutuoktinės darbinės ar intelektinės veiklos, dividendų, taip pat pensijų, pašalpų, kitokių išmokų, išskyrus tikslinės paskirties išmokas (žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo, taip pat neturtinės žalos atlyginimas, gauta tikslinė materialinė parama, skirta tik vienam sutuoktiniui ir kita), iki povedybinės sutarties įregistravimo Vedybų sutarčių registre.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 338 straipsniu,

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. kovo 24 d. nutartį patikslinti, nustatant, kad suinteresuotam asmeniui (skolininkui) A. L. (a. k. (duomenys neskelbtini) priklauso ½ dalis jo sutuoktinės A. L. (a. k. (duomenys neskelbtini) piniginių lėšų, gautų po santuokos sudarymo iš skolininko sutuoktinės darbinės ar intelektinės veiklos, dividendų, taip pat pensijų, pašalpų, kitokių išmokų, išskyrus tikslinės paskirties išmokas (žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo, taip pat neturtinės žalos atlyginimas, gauta tikslinė materialinė parama, skirta tik vienam sutuoktiniui ir kita), iki A. L. ir A. L. 2016 m. vasario 3 d. sudarytos povedybinės sutarties įregistravimo Vedybų sutarčių registre.

Kitą nutarties dalį palikti nepakeistą.

Teisėja Vilija Mikuckienė