Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Edita Lapinskienė, žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą pagal A. A. apeliacinį skundą dėl Šilutės rajono apylinkės teismo 2016 m. vasario 18 d. nutarimo, kuriuo M. T. pagal Lietuvos Respublikos ATPK 130² straipsnį nubaustas 1300 Eur dydžio bauda, konfiskuojant automobilį „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pagal ATPK 123 straipsnio 1 dalį paskirta 29 Eur dydžio bauda, pagal ATPK 123 straipsnio 5 dalį nubaustas 30 Eur dydžio bauda, vadovaujantis ATPK 33 straipsniu, paskirta subendrinta galutinė nuobauda – 1300 Eur dydžio bauda, konfiskuojant automobilį „Audi A6 Avant“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini),

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas.

Apeliaciniame skunde apeliantas ginčija tai, jog į bylą buvo įtrauktas netinkamas suinteresuotas asmuo – J. P., kadangi automobilis „Audi A6 Avant“, kuris skundžiamu nutarimu buvo konfiskuotas, M. T. pažeidimo padarymo metu nuosavybės teise priklausė ne J. P., bet jam.

Pažymėtina, kad 2016 m. vasario 1 d., t. y. M. T. administracinio teisės pažeidimo padarymo ir skundžiamo nutarimo, kuriuo buvo konfiskuotas automobilis „Audi A6 Avant“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priėmimo metu, pagal transporto priemonės registravimo liudijimą automobilis nuosavybės teise priklausė J. P.. Todėl 2016-02-03 Tauragės apskrities VPK Šilutės rajono komisariatas J. P. kaip automobilio teisėtam savininkui ir suinteresuotam asmeniui išsiuntė informacinį pranešimą apie M. T. administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo vietą ir laiką, kuriame nurodė, jog už M. T. pažeidimo, numatyto ATPK 130² straipsnyje, padarymą yra numatytas transporto priemonės „Audi A6 Avant“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskavimas. J. P. į teismo posėdį neatvyko, jokios informacijos apie tai, jog jis automobilį būtų pardavęs, nepateikė. Iš teismo posėdyje duotų M. T. paaiškinimų nustatyta, kad jis žinojo, jog automobilis „Audi A6“ yra registruotas J. P. vardu. Taip pat nurodė, jog minėtą automobilį atvežė jam suremontuoti, tam, kad automobilis būtų paruoštas techninei apžiūrai, būtent J. P. (b. l. 22–23). Apie tai, kad automobilį būtų jam atvežęs A. A., net neužsiminė. Taigi akivaizdu, kad nagrinėjant M. T. administracinio teisės pažeidimo bylą teisme, apylinkės teismui nebuvo jokio pagrindo abejoti tuo, jog apie bylos nagrinėjimą buvo tinkamai kaip automobilio savininkui ir suinteresuotam asmeniui pranešta J. P..

Akcentuotina, kad tik po Šilutės rajono apylinkės teismo 2016 m. vasario 18 d. nutarimo priėmimo, sužinojęs apie tai, kad M. T. nuvežtas remontuoti automobilis „Audi A6 Avant“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo konfiskuotas, A. A. minėtą nutarimą apskundė apygardos teismui. Apeliaciniame skunde nurodė, kad automobilis „Audi A6 Avant“ nuosavybės teise priklauso ne J. P., bet jam, prie apeliacinio skundo pridėjo ir automobilio „Audi A6 Avant“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pirkimo-pardavimo sutartį. Nurodė, kad jam priklausančiam automobiliui „Audi A6 Avant“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nebuvo atlikta valstybinė techninė apžiūra, jis negalėjo jo eksploatuoti, todėl nuvežė automobilį pažįstamam, automobilių remontu užsiimančiam M. T., tam, kad jis automobilį suremontuotų, ir po to būtų galima atlikti jo techninę apžiūrą, apdrausti privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu bei įregistruoti VĮ „Regitra“. Teigė, kad jis negalėjo žinoti ir nežinojo, jog M. T. pasinaudos jo automobiliu – be jo žinios vairuos jo automobilį, būdamas neblaivus.

Pažymėtina, kad už ATPK 130² straipsnyje numatyto administracinio teisės pažeidimo padarymą, kai asmeniui buvo paskirta administracinė nuobauda už šio kodekso 124² straipsnio trečiojoje ar ketvirtojoje dalyje, 126 straipsnyje, 127 straipsnio trečiojoje dalyje, 129 straipsnyje numatytus pažeidimus, – užtraukia vairuotojams teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo trejų iki penkerių metų su transporto priemonės konfiskavimu, teisės vairuoti transporto priemones neturintiems asmenims – baudą nuo vieno tūkstančio vieno šimto penkiasdešimt aštuonių iki vieno tūkstančio keturių šimtų keturiasdešimt aštuonių eurų su transporto priemonės konfiskavimu arba administracinį areštą nuo dvidešimties iki trisdešimties parų su transporto priemonės konfiskavimu, o teisės vairuoti transporto priemones neturintiems asmenims, kuriems administracinis areštas negali būti skiriamas, – baudą nuo vieno tūkstančio vieno šimto penkiasdešimt aštuonių iki vieno tūkstančio penkių šimtų devyniasdešimt dviejų eurų su transporto priemonės konfiskavimu.

Pagal teismų praktiką transporto priemonės konfiskavimas už ATPK 130² straipsnyje numatyto pažeidimo padarymą gali būti netaikomas ir yra galimas ATPK 30¹ straipsnio nuostatų taikymas, kai nustatoma išskirtinė situacija, leidžianti daryti išvadą, jog automobilio savininkas nėra atsakingas už jo nuosavybės panaudojimą pažeidimo padarymo metu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2AT-21-2012, 2AT-31-2013, 2AT-21-746/2015). Taigi, norint taikyti pažeidėjui nuosavybės teise nepriklausančių daiktų konfiskavimą, turi būti nustatyta, kad savininkas daiktą pažeidėjui perdavė pats arba kitaip sudarė jam sąlygas tuo daiktu pasinaudoti, t. y. savininkas su jam priklausančiu daiktu nesielgė taip rūpestingai, kad kiti asmenys jo negalėtų panaudoti priešingai visuomenės interesams.

Nagrinėjamu atveju, tam, kad būtų galima taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas ir pažeidėjui neskirti papildomos nuobaudos – kitam asmeniui priklausančios transporto priemonės konfiskavimo, turi būti nustatytas teisiškai reikšmingas faktas, kad transporto priemonė, kuria M. T. padarė ATPK 130² straipsnyje numatytą pažeidimą, buvo paimta ir naudota prieš jo savininko valią, kitaip tariant, būtina išsiaiškinti, ar pažeidimo padarymo įrankis (automobilis) buvo valdomas teisėtai, nepažeidžiant savininko teisių, t. y. su savininko žinia ir sutikimu. Tik tokiu atveju, kai pats savininkas savanoriškai yra perdavęs savo daiktą valdyti kitam asmeniui ar neužtikrino pakankamos savo turto apsaugos nuo neteisėto pasinaudojimo juo ir dėl to šis daiktas panaudojamas pažeidimui padaryti, savininkui pačiam kyla su to daikto praradimu susijusios pasekmės.

Paaiškėjus naujai aplinkybei, t .y., kad J. P. automobilį „Audi A6 Avant“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pardavė, tam, kad būtų pašalinti prieštaravimai ir nustatyta, kam iš tiesų M. T. pažeidimo padarymo metu priklausė automobilis „Audi A6 Avant“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir, ar automobilio savininkas elgėsi rūpestingai dėl to, kad kitas asmuo nepasinaudotų jo automobiliu priešingai visuomenės interesams, apygardos teismas M. T. administracinio teisės pažeidimo bylą pagal A. A. apeliacinį skundą išnagrinėjo žodinio proceso tvarka.

Teismo posėdyje apeliantas A. A. parodė, kad iš pradžių automobilį „Audi A6 Avant“ jo mama norėjo pirkti iš J. P., tarp J. P. ir jo mamos S. A. buvo sudaryta automobilio pirkimo-pardavimo sutartis, bet atsirado techninių kliūčių ir mama automobilio iš J. P. nebepirko. Tačiau 2015 m. gruodžio 11 d., jam padedant, tą patį automobilį jo mama S. A. nusipirko iš kito asmens, galbūt iš UAB „(duomenys neskelbtini)“, nes šios aplinkybės nebeprisiminė. Automobilio pirkimo – pardavimo sutartį surašė (duomenys neskelbtini), prie pardavėjo namų. 2016 m. sausio mėnesio pradžioje jis nuvežė suremontuoti automobilį M. T., kadangi jis turi autoservisą. M. T. automobilį remontavo apie mėnesį laiko. Kad M. T. buvo sustabdytas policijos pareigūnų, kai vairavo jo automobilį girtas, A. A. nebuvo žinoma. Paskutinę dieną, kai buvo galima pateikti apeliacinį skundą, jam paskambino vienas pažįstamas ir pasakė, kad M. T. padarė pažeidimą – važiavo girtas – ir jį sustabdė policija. A. A. nuėjo į policiją ir parašė pareiškimą dėl automobilio vagystės ar svetimo turto užvaldymo. Automobilio VĮ „Regitra“ neįregistravo, nes reikėjo praeiti techninę apžiūrą, o automobilis buvo netvarkingas, todėl reikėjo jį suremontuoti. M. T. pažįsta. A. A. nežinoma, kodėl M. T. nurodė, kad automobilį remontuoti jam atvežė J. P., o ne jis. Po įvykio šnekėjo su M. T., bandė aiškintis aplinkybes, bet jis buvo neblaivus, su juo negalėjo susišnekėti. Į VĮ „Regitra“ nuvažiavo po to, kai sužinojo apie bylą, bet tada automobilis jau buvo konfiskuotas ir jo perregistruoti negalėjo. VĮ „Regtra“ darbuotojai sakė, jog sistemoje mato, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ pardavė automobilį jo mamai. 2015-12-11 pirkimo-pardavimo sutartį pardavėjas UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateikė VĮ „Regitra“ (b. l. 62, 63).

Teismo posėdyje apklaustas kaip liudytojas J. P. patvirtino, kad automobilis buvo perduotas UAB „(duomenys neskelbtini) “ tą pačią dieną, kai buvo pasirašyta automobilio pirkimo-pardavimo sutartis. Automobilis jam jau seniai nebepriklauso. Automobilio remontuoti M. T. nevežė, jo net nepažįsta. A. A. pažįsta. Automobilį iš jo pasiėmė M. J., o ne A. A.. 2016 m. vasario 1 d. jis automobilį jau buvo išregistravęs, automobilis jam nebepriklausė. Iš kur atsirado tarp jo ir S. A. sudaryta 2015-12-11 automobilio pirkimo-pardavimo sutartis, liudytojas neprisiminė. Už automobilį jam UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovas sumokėjo 400 Eur. Automobilį pardavė UAB „(duomenys neskelbtini)“, sutartį pasirašė K. J., automobilį pasiėmė M. J. (b. l. 62).

Teismo posėdyje apklaustas kaip liudytojas M. J. parodė, kad jis yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalteris-vadovas, taip pat akcininkas. Automobilį nusipirko iš J. P., o 2015 m. gruodžio 11 d. pardavė S. A.. Sutartį kaip pardavėjas pasirašė jis. Realiai pinigus už automobilį sumokėjo A. A.. Buvo pasirašyti du sutarties egzemplioriai. Sutartį pildė brolis, nes jam tuo metu buvo lūžusi ranka. 2015-12-11 sutartyje yra jo parašas. Automobilį iš jo paėmė A. A.. A. A. kaip asmens nepažįsta. Pasirašant sutartį dalyvavo jis ir A. A.. Prie kokių aplinkybių sutartį pasirašė S. A., liudytojas neprisiminė. Automobilis nebuvo techniškai tvarkingas. Tam, kad jį būtų galima užregistruoti, jam reikėjo atlikti techninę apžiūrą, taip pat reikėjo ir civilinio draudimo, nes be šių dalykų automobilio neužregistruoja. Ar 2015 m. gruodžio 11 d. pirkimo-pardavimo sutartis yra pateikta VĮ „Regitra“, liudytojui nežinoma, bet ji yra deklaruota ir sutvarkyta. Sutartis buvo uždeklaruota įmonėje, kad toks automobilis buvo parduotas (b. l. 62–63).

Teismo posėdyje apklausta kaip liudytoja S. A. parodė, kad 2015 m. gruodžio 11 d. ji nusipirko automobilį ir perleido sūnui. Pirko automobilį iš M. J.. Pinigus už automobilį sumokėjo sūnus A. A.. Sutartį pasirašyti sūnus atvežė į namus. Liudytoja nežinojo, kad automobilį suremontuoti sūnus nuvežė M. T.. Ji M. T. pažįsta (b. l. 63).

Nors apylinkės teisme M. T. teigė, kad jam automobilį suremontuoti atvežė J. P. (b. l. 22–23), tačiau iš aptartų liudytojų J. P., M. J., A. A. ir A. A. nuoseklių parodymų matyti, kad M. T. pažeidimo padarymo metu automobilis „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklausė jau nebe J. P., o A. A., kuris ir nuvežė M. T. automobilį suremontuoti. J. P. M. T. net nepažinojo, tuo metu automobilį jau buvo pardavęs UAB „(duomenys neskelbtini)“, o A. A. automobilį nusipirko iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ bei pardavė A. A..

2015 m. gruodžio 9 d. transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartis patvirtina, kad pardavėjas J. P. už 400 Eur pardavė automobilį „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) UAB „(duomenys neskelbtini)“. Sutartyje kaip pirkėjas pasirašė UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius K. J. (b. l. 57).

2015 m. gruodžio 15 d. VĮ „Regitra“ pažyma patvirtina, kad J. P. pranešė apie nuosavybės teisės perdavimą naujam automobilio valdytojui UAB „(duomenys neskelbtini)“ (b. l. 60).

2015 m. gruodžio 11 d. transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartis patvirtina, kad pardavėjas UAB „(duomenys neskelbtini) “, atstovaujama M. J., už 500 Eur pardavė automobilį „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) S. A.. Sutartyje pažymėta, kad transporto priemonės privalomoji techninė apžiūra negalioja (b. l. 58). Taip pat pateikta ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovo M. J. išrašyta automobilio „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pirkimo sąskaita faktūra (b. l. 59).

Iš 2016 m. sausio 14 d. transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutarties nustatyta, kad A. A. sudarė transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartį su A. A., kurios pagrindu ji už 510 Eur pardavė automobilį „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) A. A.. Sutartyje pažymėta, kad transporto priemonės privalomoji techninė apžiūra negalioja (b. l. 32).

Iš aptartų duomenų visumos nustatyta, kad M. T. administracinio teisės pažeidimo padarymo metu – 2016 m. vasario 1 d. – automobilis „Audi A6 Avant“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise J. P. nebepriklausė. J. P. 2015 m. gruodžio 9 d. transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu automobilį buvo pardavęs UAB „(duomenys neskelbtini)“, o 2015 m. gruodžio 11 d. transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu UAB „(duomenys neskelbtini)“, atstovaujama M. J., automobilį pardavė A. A. bei 2016 m. sausio 14 d. transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartimi automobilis buvo parduotas A. A.. Automobilio „Audi A6 Avant“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) techninė apžiūra buvo negaliojanti. Ši aplinkybė pažymėta ir 2015 m. gruodžio 11 d. bei 2016 m. sausio 14 d. d. transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartyse, todėl A. A. negalėjo užregistruoti automobilio VĮ „Regitra“, savo automobilį nuvežė M. T. į servisą, tam, kad šis automobilį suremontuotų. Byloje nėra jokių įrodymų, kad automobilio savininkas leido M. T. automobiliu naudotis. Tai, jog automobilis „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo atvežtas būtent dėl to, kad būtų suremontuotas, kad automobiliui nebuvo atlikta techninė apžiūra, nebuvo apdraustas civilinės atsakomybės draudimu, apylinkės teisme patvirtino ir nubaustasis M. T. (b. l. 22–23). Todėl šiuo atveju nėra jokio pagrindo abejoti tuo, kad A. A. nežinojo ir negalėjo žinoti, jog M. T. jo automobiliu pasinaudos savo tikslais, juolab, vairuos ne jam nuosavybės teise priklausantį automobilį, būdamas neblaivus. Todėl akivaizdu, kad automobiliu pažeidėjas pasinaudojo be savininko žinios ir sutikimo, t. y. šioje byloje nėra jokių įrodymų, paneigiančių nustatytą aplinkybę, kad M. T. pasinaudojo automobiliu savavališkai.

Esant šioms nustatytoms aplinkybėms, akivaizdu, kad transporto priemonės valdymo teisės savininkas neteko nepriklausomai nuo jo valios ir jam neturint jokių galimybių užkirsti kelią šios teisės praradimui, todėl konstatuotina, kad pažeidimo padarymo įrankio – automobilio „Audi A6 Avant“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) savininkas A. A. nėra atsakingas už jo nuosavybės panaudojimą pažeidimo padarymo metu. Todėl nagrinėjamu atveju yra pagrindas taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas ir nekonfiskuoti pažeidėjui M. T. nepriklausančio automobilio. Priešingu atveju iš esmės būtų nubaustas ne pats pažeidėjas, o automobilio savininkas, tokiu būdu būtų pažeisti nesusijusio su teisės pažeidimo padarymu automobilio savininko A. A. interesai, nors jis pažeidimo nepadarė ir duomenų, kad jis būtų sudaręs sąlygas kitiems asmenims elgtis neteisėtai, nėra.

Atsižvelgiant į nustatytas ir aptartas aplinkybes, Šilutės rajono apylinkės teismo 2016 m. vasario 18 d. nutarimas keistinas, pritaikius ATPK 30¹ straipsnio nuostatas, M. T. naikintina paskirta papildoma nuobauda – automobilio „Audi A6 Avant“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskavimas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos ATPK 302¹² straipsnio 1 dalies 6 punktu, teisėja

nutaria:

Šilutės rajono apylinkės teismo 2016 m. vasario 18 d. nutarimą pakeisti.

Pritaikius Lietuvos Respublikos ATPK 30¹ straipsnį, panaikinti Šilutės rajono apylinkės teismo 2016 m. vasario 18 d. nutarimu pagal Lietuvos Respublikos ATPK 130² straipsnį M. T. paskirtą nuobaudą – automobilio „Audi A6 Avant“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskavimą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos ATPK 33 straipsniu, nustatyti, kad M. T. nubaustas subendrinta galutine nuobauda – 1300 Eur dydžio bauda.

Kitą nutarimo dalį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.