Utenos apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje R. N., gimęs (duomenys neskelbtini). Anykščių r. sav., asmens kodas (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) , Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis ir deklaruojantis gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), turintis profesinį išsilavinimą, išsituokęs, nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje, neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Kaltinimo, dėl kurio byla buvo perduota nagrinėti teisme, esmė

R. N. perduotas teismui kaltinanti jį tuo, kad vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, o būtent: jis, 2024 m. gegužės 12 d., apie 16.51 val., (duomenys neskelbtini) gatvėje, ties pastatu, pažymėtu Nr. 35, atbuline eiga važiuodamas jam priklausančiu automobiliu O. Z., valst. Nr. (duomenys neskelbtini) dėl neatsargumo atsitrenkė į stovėjusį automobilį T. Y., valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklausantį L. K., po ko nepranešęs apie padarytą eismo įvykį iš eismo įvykio vietos pasišalino ir vengdamas eismo įvykio aplinkybių nustatymo vartojo alkoholį po eismo įvykio padarymo iki jo aplinkybių nustatymo, kai jam alkoholio kiekio matuokliu iškvėptame ore 18.45 val. nustatytas 2,55 promilių neblaivumas.

Šie R. N. veiksmai kvalifikuoti pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalį.

Motyvuojamoji dalis

II. Byloje surinkti ir ištirti įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados

III. Teismo nustatytos bylos aplinkybės, įrodymų vertinimo motyvai ir išvados dėl kaltinamojo išteisinimo

BK 281¹ straipsnio 1 dalyje nustatytos trys alternatyvios veikos, kurių kiekviena sudaro savarankišką pagrindą taikyti baudžiamąją atsakomybę pagal šį straipsnį: 1) vairavimas transporto priemonės, esant neblaiviam (1,51 ir daugiau promilių neblaivumas); 2) vengimas neblaivumo patikrinimo, kai asmeniui buvo nustatyti neblaivumo požymiai; 3) vartojimas alkoholio po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir asmeniui nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

Nagrinėjamu atveju yra aktuali trečioji (alternatyvi) aptariamame baudžiamajame įstatyme nurodyta nusikalstama veika – vartojimas alkoholio po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo, kai nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. Pažymėtina, kad šios alternatyvios veikos atveju jos objektyvioji pusė pasireiškia šių požymių visuma: 1) asmuo, vairuodamas transporto priemonę, padarė eismo įvykį; 2) po eismo įvykio, iki bus nustatytos to įvykio aplinkybės, vartojo alkoholį ir 3) asmeniui buvo nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-85-495/2022, 2K-171-387/2022, 2K-7-61-511/2023 ir kt.).

Nagrinėjamu atveju R. N. kaltinamas tuo, kad 2024 m. gegužės 12 d., apie 16.51 val., (duomenys neskelbtini), ties pastatu, pažymėtu Nr. 35, atbuline eiga važiuodamas jam priklausančiu automobiliu Opel Zafira, dėl neatsargumo atsitrenkė į stovėjusį automobilį Toyota Yaris, po ko nepranešęs apie padarytą eismo įvykį iš eismo įvykio vietos pasišalino ir vengdamas eismo įvykio aplinkybių nustatymo vartojo alkoholį po eismo įvykio padarymo iki jo aplinkybių nustatymo, kai jam alkoholio kiekio matuokliu iškvėptame ore 18.45 val. nustatytas 2,55 promilių neblaivumas.

Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylą nagrinėjant teisme R. N. savo kaltės dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, nepripažino. Iš byloje esančių įrodymų matyti, kad nuo pat policijos pareigūnų atvykimo pas R. N. į namus 2024 m. gegužės 12 d., t. y. iš karto po įvykio, jis policijos pareigūnams Lukui Vaišnorui ir Ievai Batjanaitei nurodė, kad niekur išvažiavęs nebuvo. Vėliau ikiteisminio tyrimo metu pripažino, kad buvo išvažiavęs į parduotuvę, tačiau į kitą automobilį neatsitrenkė, o jei ir atsitrenkė, tai nepajuto, todėl nesuvokė, kad sukėlė eismo įvykį, ir grįžęs namo su draugu vartojo alkoholį.

Nors 2024 m. gegužės 12 d. kaltinamasis R. N. į jo namus atvykusiems pareigūnams nurodė, kad niekur išvažiavęs nebuvo, tačiau bylos nagrinėjimo metu neginčytinai nustatyta, kad 2024 m. gegužės 12 d., apie 17 val. (parduotuvės vaizdo įrašo laikmačio duomenimis - 16:48:15 val.) R. N. automobiliu Opel Zafira, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo nuvažiavęs į parduotuvę (duomenys neskelbtini), esančią (duomenys neskelbtini). Tai patvirtina 2024 m. birželio 21 d. apžiūros protokolu apžiūrėti parduotuvės (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini), vaizdo stebėjimo kamerų įrašai, daryti 2024 m. gegužės 12 d. laikotarpiu nuo 17.00 val. iki 19.00 val. (1 t., b. l. 53-60), liudytojos Ž. B. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kad ji vaizdo įrašuose atpažino R. N. (1 t., b. l. 95-96), tą vėliau patvirtino ir pats R. N..

Teismui nekyla abejonių, kad automobilį Toyota Yaris prie parduotuvės apgadino būtent R. N., atvykęs automobiliu Opel Zafira. Tokią išvadą patvirtina byloje esančių įrodymų visuma. Liudytoja A. P. nurodė, kad 2024 m. gegužės 12 d. darbe buvo viena. Apie 17.30 val., tikslaus laiko nepamena, matė, kaip prie parduotuvės privažiavo tamsios spalvos automobilis, markės ir valstybinių numerių nurodyti negali, nes nematė, ir sustojo prieš parduotuvės langus (šonu į parduotuvės langus, priekiu Utenos kryptimi). Netrukus į parduotuvę užėjo vyriškis, maždaug 50 metų amžiaus, ji jį pažįsta iš matymo. Tuo metu, kai vyriškis užėjo į parduotuvę, parduotuvėje daugiau nieko nebuvo (1 t., b. l. 85-88; 2 t., b. l. 32-36). Liudytojai A. K. ir L. K. parodė, kad jiems atvykus į parduotuvę, prie parduotuvės jie matė stovintį vieną tamsios spalvos automobilį. Savo automobilį jie pasistatė jau prie parduotuvės stovėjusio automobilio gale, daugiau iš dešinės pusės (1 t., b. l. 69-72, 73-75, 77-80, 81-82; 2 t., b. l. 32-36). 2024 m. birželio 21 d. apžiūros protokolu apžiūrėti parduotuvės (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini), vaizdo stebėjimo kamerų įrašai, daryti 2024 m. gegužės 12 d. laikotarpiu nuo 17.00 val. iki 19.00 val., patvirtina, kad 16:48:15 val. prie parduotuvės sienos privažiavo automobilis ir iš jo išlipo vyras, kaip nustatyta, R. N., kuris einą į parduotuvę. 16:50:44 val. į parduotuvę užeina moteris ir vyras (liudytojai A. K. ir L. K.), vaikšto po prekybos salę. Anksčiau į parduotuvę užėjęs vyras (R. N.), susimokėjęs už prekes, išeina iš parduotuvės. Pro langą matyti, kad jis eina link automobilio, kuris stovi prie lango lauke, ir 16:51:11 val. sėda į vairuotojo vietą, nes automobilis nuo jo kūno masės sujuda. Pro langą matyti, kaip automobilis pajuda atgal atbuline eiga, po to išnyksta iš lango aprėpties ir vėl pasimato pro langą, pasuka į gatvės pusę ir nuvažiuoja. Galima įžiūrėti automobilio valstybinius numerius (duomenys neskelbtini) Matyti, kaip 16:57:38 val. iš parduotuvės išeina liudytojai A. K. ir L. K., o 16:58:18 val. į parduotuvę paskubomis abu grįžta ir iš karto nueina pas pardavėją (1 t., b. l. 53-60). Tokie duomenys leidžia daryti teismui išvadą, kad prie parduotuvės daugiau atvykusių automobilių tuo metu nebuvo. Be to, sulyginus 2024 m. gegužės 12 d. eismo įvykio vietos schemoje bei 2024 m. gegužės 14 d. įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuotus duomenis ir fotonuotraukų vaizdus, matyti, kad apgadinta transporto priemonė Toyota Yaris, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) eismo įvykio metu stovėjo priekiu į parduotuvę, šiek tiek toliau nuo parduotuvės įėjimo durų kairėje pusėje. Schemoje pažymėta ant automobilio užfiksuota smūgio vieta – priekinė kairės pusės automobilio dalis, fotonuotraukose matyti apgadintos automobilio priekinės kairės pusės durys (1 t., b. l. 21-22, 24-27, 33-35). Kaltinamasis R. N. nurodė, kad automobilį buvo pasistatęs arčiau parduotuvės įėjimo durų, arčiau laiptų, o išvažiuodamas pavažiavo atbuline eiga ir pasuko į gatvę (1 t., b. l. 154-156; 2 t., b. l. 32-36). R. N. nurodė, kad anksčiau jo automobilio dešinės pusės galinis žibintas nebuvo apgadintas, tai galėjo atsitikti įvykio prie parduotuvės metu (1 t., b. l. 154-156). Nurodytų duomenų visuma, sujungus juos į vientisą loginę grandinę, teismui leidžia daryti išvadą, kad būtent R. N., važiuodamas atbuline eiga, savo automobilio Opel Zafira galine dalimi – dešinės pusės sparnu ir žibintu, atsitrenkė į gale stovinčio automobilio Toyota Yaris priekines kairės pusės dureles ir taip sukėlė eismo įvykį.

Kaltinamasis R. N. pateikė versiją, kad jei ir atsitrenkė į automobilį Toyota Yaris, tai to nepajuto, todėl nesuvokė, kad sukėlė eismo įvykį, ir nuvažiavo. Tačiau, teismui tokia versija atrodo neįtikinama, vertintina kritiškai, kaip kaltinamojo siekis išvengti atsakomybės. Tokią išvadą teismas daro įvertinęs tai, kad automobilio Toyota Yaris durelės buvo taip apgadintos, kad jas reikėjo keisti naujomis, stiprus apgadinimas matyti ir iš fotonuotraukų (1 t., b. l. 33-35). Teismo vertinimu, R. N. negalėjo nepajusti tokio kontakto su kitu automobiliu. Be to, iš karto po įvykio atvykusiems policijos pareigūnams (liudytojams) Lukui Vaišnorui ir Ievai Batjanaitei pas R. N. į namus, apžiūrėjus kieme rastą automobilį Opel Zafira ir pradėjus aiškintis įvykio aplinkybes, pastarasis pateikė pirmąją versiją, kad jis niekur su savo automobiliu išvažiavęs nebuvo. Policijos pareigūnui Lukui Vaišnorui priglaudus ranką prie automobilio Opel Zafira variklio grotelių ir nurodžius, kad nuo variklio sklinda šiluma, R. N. pateikė kitą versiją - kad buvo nuvažiavęs pas draugą, o po to dar kitą versiją - kad jo automobiliu važiavo kaimynas, tačiau kas toks, nenurodė. Šias aplinkybes patvirtina liudytojų Luko Vaišnoro ir Ievos Batjanaitės parodymai tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme (1 t., b. l. 91-93, 99-102), tiek teisme (2 t., b. l. 32-36). Apie tai, kad būtų važiavęs prie parduotuvės, įvykio dieną R. N. niekam nenurodė. Pirmą kartą ikiteisminio tyrimo metu R. N. buvo apklausiamas 2024 m. birželio 12 d., t. y. praėjus mėnesiui po įvykio. Įteikus pranešimą apie įtarimą, tuo metu jis nurodė, kad dėl kaltės pasisakys vėliau, parodymų neduos, nori pasikonsultuoti su advokatu (1 t., b. l. 146-147). Taigi ir po mėnesio nuo įvykio R. N. nenurodė, kad 2024 m. gegužės 12 d. buvo nuvažiavęs į parduotuvę, esančią (duomenys neskelbtini). Ir tik apklausiamas 2024 m. birželio 28 d. pirmą kartą pripažino, kad 2024 m. gegužės 12 d. apie 17 val. buvo nuvažiavęs į parduotuvę (1 t., b. l. 154-156), tą jis vėliau patvirtino ikiteisminio tyrimo papildomos apklausos metu (1 t., b. l. 189-192) bei teisme (2 t., b. l. 32-36). Paaiškinimą, kodėl policijos pareigūnams jis pateikė prieštaringas versijas (pirma – nebuvo išvažiavęs, vėliau - kad buvo išvažiavęs pas draugą, dar vėliau – kad automobilį vairavo kaimynas), pirmą kartą R. N. nurodė ikiteisminio tyrimo 2024 m. rugsėjo 27 d. apklausos metu, teigdamas, kad buvo labai išsigandęs, nesuprato, apie kokį ir kada įvykusį įvykį jo klausinėja pareigūnai (1 t., b. l. 189-192). Tokias prieštaringas kaltinamojo versijas teismas vertina kaip kaltinamojo siekį išvengti atsakomybės, žinant, kad sukėlė eismo įvykį ir iš jo pasišalino. Įvertinus nurodytas aplinkybes, teismui nekyla abejonių, kad R. N. suvokė, kad sukėlė eismo įvykį ir sąmoningai iš jo pasišalino.

Minėta, kad R. N. inkriminuojamos veikos atveju jos objektyvioji pusė pasireiškia šių požymių visuma: 1) asmuo, vairuodamas transporto priemonę, padarė eismo įvykį; 2) po eismo įvykio, iki bus nustatytos to įvykio aplinkybės, vartojo alkoholį ir 3) asmeniui buvo nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad R. N., vairuodamas automobilį Opel Zafira, padarė eismo įvykį. Byloje neginčijama, kad grįžęs iš parduotuvės namo jis vartojo alkoholį. Iš alkotesterio „Draeger Alcotest 7510“, Nr. ARFM0213, matyti, kad 2024 m. gegužės 12 d. 18:45:47 val., t. y. praėjus beveik 2 valandom po eismo įvykio, R. N. nustatytas 2,55 prom. neblaivumas (1 t., b. l. 62). Vis tik vien šių aplinkybių nepakanka tam, kad būtų galima konstatuoti, jog buvo padaryta nusikalstama veika, numatyta BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, kadangi pagal šią normą atsako tik toks asmuo, kuriam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. Taigi tam, kad R. N. kiltų atsakomybė pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, yra būtina nustatyti tai, jog jo neblaivumas neabejotinai viršijo baudžiamajame įstatyme nustatytą neblaivumo ribą. Net ir pasitvirtinus faktui, kad transporto priemonės vairuotojas padarė eismo įvykį, po eismo įvykio, iki bus nustatytos to įvykio aplinkybės, vartojo alkoholį, tačiau be jokių pagrįstų abejonių nenustačius jo neblaivumo lygio, baudžiamoji atsakomybė pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį yra negalima.

Nagrinėjamu atveju byloje nustatyta, kad R. N. neblaivumas alkotesterius buvo tikrinamas vieną kartą, todėl kyla klausimas, ar galima vadovautis R. N. alkotesteriu atlikto neblaivumo patikrinimo rezultatais, t. y., ar alkotesteriu atlikto neblaivumo patikrinimo rezultatas gali būti pripažįstamas įrodymu, pagrindžiančiu faktą, kad R. N. neblaivumas neabejotinai buvo ne mažesnis nei 1,51 promilių. Teismui nekyla jokių abejonių, kad asmens apsvaigimo nuo alkoholio laipsnis gali būti nustatomas įvairiais teisės aktuose numatytais įrodinėjimo būdais. Taip pat nekyla jokių abejonių, kad neblaivumo laipsnio nustatymas alkotesteriu yra leistina priemonė, kai tai atliekama sertifikuoto gamintojo metrologiškai patikrintomis specialiosiomis techninėmis priemonėmis. Tuo pačiu pažymėtina ir tai, kad teismų praktikoje pripažįstama, jog teismai, nagrinėdami baudžiamąsias bylas, kuriose asmuo kaltinamas pažeidęs kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisykles būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, turi įvertinti, ar nustatant kaltininko apsvaigimą buvo tinkamai taikomos teisės aktų, reglamentuojančių neblaivumo ar apsvaigimo nustatymo taisykles ir patvirtintas metodikas, nuostatos (pavyzdžiui, kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-121-697/2018, 2K-289-895/2018).

Lietuvos policijos generalinio komisaro 2019 m. kovo 25 d. įsakymu Nr. 5-V-242 „Dėl Policijos pareigūnų veiksmų nustatant asmens neblaivumą ar apsvaigimą tvarkos aprašo patvirtinimo“ patvirtintas Policijos pareigūnų veiksmų nustatant asmens neblaivumą ar apsvaigimą tvarkos aprašas (toliau – Aprašas) reglamentuoja policijos pareigūnų veiksmus nustatant, ar vairuotojas, nusikalstamos veikos ar administracinio nusižengimo padarymu įtariamas asmuo (toliau kartu vadinami – asmuo) yra neblaivus arba neapsvaigęs, atliekant neblaivumo tikrinimą ar pavedant atlikti medicininę apžiūrą neblaivumui ar apsvaigimui nustatyti asmens sveikatos priežiūros įstaigose (toliau – medicininė apžiūra). Aprašo 2 punkte įtvirtinta, kad policijos pareigūnas, įtardamas, kad asmuo yra neblaivus ar apsvaigęs, jo neblaivumą ar apsvaigimą nustato vadovaudamasis Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo ar apsvaigimo nustatymo taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 452 „Dėl Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo ar apsvaigimo nustatymo taisyklių patvirtinimo ir leidžiamos etilo alkoholio koncentracijos darbo metu nustatymo“, Medicininės apžiūros neblaivumui ar apsvaigimui nuo psichiką veikiančių medžiagų nustatyti atlikimo ir Bendros asmens būklės įvertinimo metodikomis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2006 m. birželio 20 d. įsakymu Nr. V-505 „Dėl Medicininės apžiūros neblaivumui ar apsvaigimui nuo psichiką veikiančių medžiagų nustatyti atlikimo ir Bendros asmens būklės įvertinimo metodikų patvirtinimo“, ir Aprašu.

Aprašo 5 punkte nustatyta, kad policijos pareigūnas, nustatęs asmens neblaivumo požymių (iš burnos sklindantis alkoholio kvapas (šiam požymiui nustatyti gali būti naudojamas bekontaktis alkoholio detektorius), neadekvati elgsena, nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai): 5.1. pagal Bendros asmens būklės įvertinimo metodiką įvertina bendrą asmens būklę (išskyrus atvejus, kai to neįmanoma padaryti dėl asmens sveikatos būklės): 5.1.1. ar gali eiti tiesia linija – pėda po pėdos; 5.1.2. ar stovėdamas gali pirštu pataikyti į nosies galą (atsimerkęs ir užsimerkęs); 5.2. pagrįstai įtaręs, kad asmuo neblaivus (neblaivumo požymiams pasitvirtinus bendros asmens būklės vertinimo metu, bekontakčiu alkoholio detektoriumi aptikus alkoholio ar esant kitų pagrįstų įtarimų), asmeniui pasiūlo pasitikrinti neblaivumą ir žodžiu paaiškina atsisakymo tikrintis arba atlikti medicininę apžiūrą teisinius padarinius; 5.3. prieš tikrindamas paklausia, prieš kiek laiko asmuo vartojo alkoholį; 5.4. įvertinęs asmens nurodytą alkoholio vartojimo laiką ir laikydamasis alkoholio kiekio matuoklio gamintojo instrukcijoje nurodytų sąlygų, atlieka tikrinimą; 5.5. per tikrinimą nustatęs, kad įtariamo neblaivumu vairuotojo iškvėptame ore etilo alkoholio koncentracija yra ne mažesnė negu 0,41 promilės, ne anksčiau kaip po 15 minučių ir ne vėliau kaip po 30 minučių nuo pirmojo tikrinimo atlieka pakartotinį tikrinimą. Vairuotojas visą laiką nuo pirmojo tikrinimo iki pakartotinio tikrinimo turi būti stebimas, kad neatliktų veiksmų, galinčių turėti įtakos tikrinimo rezultatui.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 452 „Dėl Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo ar apsvaigimo nustatymo taisyklių patvirtinimo ir leidžiamos etilo alkoholio koncentracijos darbo metu ar savarankiškos veiklos vykdymo metu nustatymo“ patvirtintos Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo ar apsvaigimo nustatymo taisyklės (toliau – Taisyklės). Taisyklių 4 punkte yra nustatyta, kad policijos pareigūnai per tikrinimą nustatę, kad įtariamo neblaivumu transporto priemonės vairuotojo iškvėptame ore etilo alkoholio koncentracija yra didesnė už leidžiamą Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatyme, ne anksčiau kaip po 15 minučių ir ne vėliau kaip po 30 minučių nuo pirmojo tikrinimo atlieka pakartotinį tikrinimą. Kai pirmojo ir pakartotinio tikrinimo rezultatai skiriasi, laikoma, kad per patikrinimą nustatyta asmens iškvėptame ore etilo alkoholio koncentracija yra ta, kuri yra mažiausia iš nustatytų per pirmąjį ir pakartotinį tikrinimą.

Nagrinėjamu atveju šioje baudžiamojoje byloje yra nustatyta, kad R. N., vieną kartą patikrinus alkotesteriu neblaivumą, nustatytas 2,55 prom. neblaivumas (1 t., b. l. 62). Byloje nėra duomenų, kad R. N. būtų atsisakęs tikrintis blaivumą antrą kartą. Pažymėtina, kad R. N. nustatant neblaivumą, nebuvo atliekami ir kiti Aprašo 5 punkte nurodyti veiksmai, t. y. ne tik nebuvo tikrinamas blaivumas antrą kartą, bet nebuvo surašomas ir Neblaivumo nustatymo aktas. Taip pat nebuvo laikomasi ir Taisyklių 4 punkte nurodytų reikalavimų. Taigi, teismas konstatuoja, kad aptartų teisės aktų reikalavimų, tikrinant R. N. neblaivumą, nebuvo laikomasi, t. y. R. N. neblaivumas alkotesteriu buvo patikrintas tik vieną kartą. R. N. neblaivumo tikrinimo alkotesteriu metu jo iškvėptame ore etilo alkoholio koncentracija buvo didesnė nei 1,51 promilių, tačiau jo neblaivumas nebuvo patikrintas pakartotinai, kaip nustatyta anksčiau aptartuose teisės aktų nuostatose. Manytina, kad pakartotinis asmens neblaivumo tikrinimas, kai pirmojo tikrinimo metu yra nustatomas 1,51 promilių ir didesnis neblaivumas, yra skirtas tam, jog būtų galima įvertinti tikrinimo metu gautų duomenų patikimumą, išvengti klaidų, kurias gali nulemti naudojamų techninių priemonių atsitiktiniai gedimai ir pan. Taigi šiuo atveju neblaivumo laipsnio nustatymo alkotesteriu rezultatai negali būti vertinami kaip patikimi duomenys, kurie be jokių abejonių patvirtina R. N. neblaivumo lygį. Be to, ir neturint specialių žinių yra aišku, kad vartojant alkoholį bei iš karto po alkoholio pavartojimo jo koncentracija žmogaus organizme didėja ir tik vėliau ji pradeda mažėti. Šiuo atveju pagal bylos duomenis negalima įvertinti, ar tuo metu, kai R. N. buvo tikrinamas blaivumas, alkoholio koncentracija jo organizme didėjo ir buvo pasiekusi tokią ribą, kai kyla baudžiamoji atsakomybė. Tokį vertinimą būtų buvę galima atlikti, jeigu R. N. neblaivumas alkotesteriu būtų tikrinamas taip, kaip numatyta galiojančiuose teisės aktuose.

Apibendrinant visa, kas buvo aptarta, teismas konstatuoja, kad šioje baudžiamojoje byloje negalima daryti neabejotinos išvados, jog R. N. iškvėptame ore buvo 2,55 promilės etilo alkoholio. Koks būtų po pakartotino tikrinimo neblaivumo nustatymo rezultatas ir ar jis atitinkamai viršytų 1,51 promilių neblaivumo ribą ar ne, taip ir liko nenustatyta. Šiuo metu pašalinti kilusių abejonių dėl R. N. neblaivumo laipsnio nustatymo, neatlikus jam pakartotino patikrinimo naudojant alkotesterį, ir nepatikrinus jo neblaivumo medicinos įstaigoje, galimybių jau nėra. Prielaidomis grįsti nuosprendžio, preziumuoti bei samprotauti, koks galėtų būti taikant alkotesterį nustatomas neblaivumas praėjus 15 minučių ir nepraėjus 30 minučių po pirmojo patikrinimo, negalima.

Taigi teismui įvertinus baudžiamojoje byloje esančius įrodymus, darytina išvada, jog jie nesudaro pagrindo R. N. pripažinti kaltu padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką. Aptartų teisinių ir faktinių aplinkybių visumoje, svarbu paminėti ir tai, kad kaltu dėl nusikalstamos veikos padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Teismas savo išvadas privalo grįsti patikimais įrodymais, įvertinti jų visumą ir, ją įvertinęs kaip pakankamą, daryti sprendime išdėstytas išvadas. Įrodymų pakankamumo vertinimas apima du momentus, t. y. ar jų pakanka kiekvienam nusikalstamos veikos požymiui įrodyti, taip pat ar jų pakanka iš to išplaukiančiai išvadai – visų konkrečios veikos požymių buvimui kaltinamojo veikoje įrodyti. Nesurinkus byloje įrodymų, patikimai patvirtinančių kaltinime nurodytos veikos padarymą, būtina vadovautis bendruoju baudžiamojo proceso principu in dubio pro reo (visi neaiškumai ir netikslumai aiškinami kaltininko naudai). Tai taip pat reiškia, kad apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis; duomenų, kuriais remiantis galima tik manyti, kad nusikalstama veika galėjo būti padaryta, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir apkaltinamajam nuosprendžiui priimti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-48-1073/2023). Įrodinėjimo dalyką konkrečioje byloje apibrėžia asmeniui inkriminuotos nusikalstamos veikos požymiai bei kaltinimas, kuriame šie požymiai apibūdinami konkrečiomis aplinkybėmis. Nenustačius bent vieno nusikalstamos veikos sudėties požymio, asmuo yra išteisinamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-594/2024, 2K-95-1073/2024).

Atsižvelgdamas į pirmiau aptartais įrodymais nustatytas faktines aplinkybes, neįrodžius visų nusikalstamos veikos, nustatytos BK 281 straipsnio 1 dalyje požymių, R. N. išteisintinas, jam nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

IV. Kiti procesiniai klausimai

Bylą nagrinėjant teisme, buvo pateiktas prašymas priteisti iš valstybės 1 900 Eur išlaidų advokato paslaugoms apmokėti R. N. naudai. Tokių išlaidų dydis grindžiamas rašytiniais dokumentais (2 t., b. l. 19-23).

Vadovaujantis BPK 106 straipsnio 3 dalimi, kai asmuo išteisinamas, teismas, priimdamas nuosprendį ar nutartį, priima sprendimą dėl asmens patirtų būtinų ir pagrįstų išlaidų advokato arba advokato padėjėjo, kuris dalyvavo byloje kaip šio asmens gynėjas, paslaugoms apmokėti, atsižvelgiant į bylos aplinkybes, atlyginimo iš valstybės lėšų teisės aktų nustatyta tvarka. Teismas pažymi, kad išlaidos, susijusios su teisine pagalba priteisiamos atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą, teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą, ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje, būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta, teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį, sprendžiamų teisinių klausimų naujumą, šalių elgesį proceso metu, advokato darbo laiko sąnaudas, kitas svarbias aplinkybes. Nagrinėjamu atveju kaltinamojo gynėja advokatė Gintarė Leškevičienė kaltinamojo interesus atstovavo tiek ikiteisminiame tyrime, tiek teisme, turėjo būtinybę ne kartą išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokatės darbo vieta, todėl jos nurodomos išlaidos laikytinos pagrįstomis, ne per didelėmis.

Kadangi dėl R. N. priimamas išteisinamasis nuosprendis, jo gynėjos advokatės Gintarės Leškevičienės prašymas dėl R. N. patirtų išlaidų atlyginimo yra tenkintinas visiškai.

R. N. 2024 m. birželio 12 d. skirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimą neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymas paliktinos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus – panaikintinos.

Automobilis Opel Zafira, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) su vienu užvedimo rakteliu, 2024 m. gegužės 14 d. nutarimu laikinam saugojimui perduotas į R. Karaliaus IĮ saugojimo aikštelę, esančią M. Veriovkinos g. 7, Vyžuonėlių k., Utenos r. sav., nuosprendžiui įsiteisėjus grąžintinas R. N.. Kompaktinis diskas su vaizdo ir garso įrašais įsiteisėjus teismo nuosprendžiui paliktininas saugoti byloje.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298 straipsniais, 303 straipsnio 5 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 3 dalimi, 307 straipsnio 4 dalimi,

nusprendžia:

R. N. išteisinti dėl kaltinimo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalį, nes nepadaryta veika turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

R. N. 2024 m. birželio 12 d. skirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymą palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus – panaikinti.

Priteisti iš valstybės lėšų R. N. 1 900 Eur (vieną tūkstantį devynis šimtus eurų) patirtų proceso išlaidų advokato paslaugoms apmokėti.

Automobilis Opel Zafira, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) su vienu užvedimo rakteliu, 2024 m. gegužės 14 d. nutarimu laikinam saugojimui perduotą į R. Karaliaus IĮ saugojimo aikštelę, esančią M. Veriovkinos g. 7, Vyžuonėlių k., Utenos r. sav., nuosprendžiui įsiteisėjus grąžinti R. N..

Kompaktinį diską su vaizdo ir garso įrašais įsiteisėjus teismo nuosprendžiui palikti saugoti byloje.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant Utenos apylinkės teismo Utenos rūmams.