- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-11-27
- Bylos Nr.
- e2S-2606-259/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-09506-2017-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Arvydas Žibas
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Kalchas“
- Atsakovas
- uždarajai akcinei bendrovei „Autojuta“
- Trečiasis asmuo
- uždarajai akcinei bendrovei „Citadele faktoringas ir lizingas“
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Kalchas“ atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 27 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Kalchas“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Autojuta“, trečiajam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei „Citadele faktoringas ir lizingas“ dėl nekokybiško daikto pirkėjo teisių gynimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
Kauno apylinkės teismas 2017 m. rugsėjo 4 d. priėmė sprendimą už akių, kuriuo ieškovės UAB „Kalchas“ ieškinį patenkino visiškai, priteisė iš atsakovės UAB „Autojuta“ ieškovės naudai 15 749,22 Eur permokėtą sumą, 354 Eur bylinėjimosi išlaidų; įpareigojo Valstybinę mokesčių inspekciją prie LR FM grąžinti ieškovei 31 Eur žyminį mokestį, sumokėtą 2017 m. balandžio 27 d. mokėjimo pavedimu Nr. 3164.Ieškovė UAB „Kalchas“ 2017 m. rugsėjo 11 d. pateikė teismui prašymą priimti papildomą sprendimą ir priteisti iš atsakovės ieškovės naudai jos turėtas 880 Eur bylinėjimosi išlaidas. Prašyme nurodė, kad ieškinyje be reikalavimo priteisti skolą, ieškovė pateikė prašymą priteisti jos turėtas bylinėjimosi išlaidas. Atsakovei per teismo nustatytą terminą nepateikus atsiliepimo į ieškinį, teismas priėmė sprendimą už akių, kuriuo ieškinys patenkintas. Kadangi ieškovė nebuvo informuota apie paskirto posėdžio vietą ir laiką, ji neturėjo galimybių pateikti bylinėjimosi išlaidas patvirtinančių dokumentų, nors jas patyrė. Be to, ieškovė tikėjosi, kad dar turės papildomų bylinėjimosi išlaidų, dėl to, siekdama proceso koncentruotumo, neteikė išlaidas patvirtinančių dokumentų teismui dalimis.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Kauno apylinkės teismas 2017 m. rugsėjo 27 d. nutartimi ieškovės UAB „Kalchas“ prašymą dėl papildomo sprendimo priėmimo atmetė.Teismas nurodė, kad ieškovė įrodymus apie bylinėjimosi išlaidas teismui pateikė po to, kai tenkinus 2017 m. rugpjūčio 28 d. ieškovės prašymą Kauno apylinkės teismas 2017 m. rugsėjo 4 d. priėmė sprendimą už akių, nors iš ieškovės pateiktų bylinėjimosi išlaidas pagrindžiančių dokumentų matyti, kad ieškovė atstovavimo išlaidas sumokėjo 2017 m. gegužės 12 d./31 d. t. y. iki prašymo dėl sprendimo už akių priėmimo. Todėl teismas sprendė, kad ieškovė, 2017 m. rugpjūčio 28 d. byloje teikdama prašymą priimti sprendimą už akių, kartu su šiuo prašymu turėjo galimybę pateikti ir jos turėtas bylinėjimosi išlaidas pagrindžiančius rašytinius įrodymus.Teismas, nenustatęs CPK 277 straipsnyje numatytų pagrindų papildomam sprendimui priimti, ieškovės prašymą dėl papildomo sprendimo priėmimo atmetė.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
Atskirajame skunde ieškovė UAB „Kalchas“ prašo Kauno apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 27 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – priimti papildomą sprendimą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad ieškovė operatyviai pateikė bylinėjimosi išlaidas patvirtinančius įrodymus, kad iš tiesų dar bylos nagrinėjimo metu ieškovė turėjo šias išlaidas, o taip pat į tai, kad nepriteisus bylinėjimosi išlaidų, ieškovė patirs neigiamų pasekmių tik dėl to, kad atsakovė nepateikė atsiliepimo į ieškinį.Teismas neatsižvelgė į susiformavusią teismų praktiką analogiškose bylose ir neįvertino, jog šiuo atveju dar ieškinyje ieškovė prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas, tačiau objektyviai neturėjo galimybės laiku pateikti bylinėjimosi išlaidas patvirtinančių dokumentų. Be to, ieškovė tikėjosi, kad dar turės papildomų bylinėjimosi išlaidų, dėl to, siekdama proceso koncentruotumo, neteikė išlaidas patvirtinančių dokumentų teismui dalimis. Nors ieškovė ir prašė priimti sprendimą už akių, jeigu atsakovė nepateiktų procesinių dokumentų ar neatvyktų į teismo posėdį, tačiau ieškovė nebuvo informuota apie posėdžio vietą ir laiką, todėl negalėjo pateikti išlaidas pagrindžiančių dokumentų laiku.Atsiliepimų į atskirąjį skundą negauta.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas patikrina apskųstosios teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą pagal atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).Byloje sprendžiama, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė priimti papildomą sprendimą dėl ieškovės turėtų bylinėjimosi išlaidų priteisimo po to, kaip sprendimu už akių ieškovės ieškinys buvo patenkintas visiškai.Pažymėtina, kad teismo sprendimu turi būti atsakyta į visus byloje pareikštus reikalavimus ir išspręsti kiti bylai reikšmingi klausimai (CPK 265 straipsnio 2 dalis, 270 straipsnis). Be kitų, teismo sprendimu (nutartimi) turi būti išsprendžiamas bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas (CPK 270 straipsnio 5 dalies 3 punktas, 93 straipsnis). Jei CPK normose nustatyti klausimai teismo sprendimu neišsprendžiami, jie gali būti išsprendžiami papildomu sprendimu. Papildomo sprendimo priėmimo pagrindų sąrašas pateiktas CPK 277 straipsnio 1 dalyje. Šio straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta galimybė priimti papildomą sprendimą, jei teismas neišsprendė bylinėjimosi išlaidų klausimo. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad Kauno apylinkės teismas 2017 m. rugsėjo 4 d. sprendimu už akių ieškovės ieškinį patenkino visiškai. Bylos duomenys patvirtina, kad apie teismo posėdį, kuriame rašytinio proceso tvarka buvo išnagrinėta byla, bylos šalims pranešta nebuvo. Ieškovė, po priimto sprendimo už akių, pateikė teismui prašymą priimti papildomą sprendimą ir priteisti iš atsakovės ieškovės naudai bylinėjimosi išlaidas, susijusias su advokato teisinės pagalbos suteikimu. Skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas ieškovės prašymą dėl papildomo sprendimo priėmimo atmetė. Teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, nurodė, kad bylinėjimosi išlaidas patvirtinantys įrodymai iki bylos išnagrinėjimo teismui nebuvo pateikti, o atsižvelgiant į pateiktos sąskaitos faktūros išrašymo datą ir jos apmokėjimą patvirtinančių dokumentų datą, matyti, kad veiksmai buvo atlikti iki sprendimo už akių priėmimo, todėl galėjo būti teismui pateikti kartu su ieškovės pateiktu teismui prašymu priimti sprendimą už akių. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su šiomis pirmosios instancijos teismo išvadomis.CPK 98 straipsnio 1 dalis nustato, kad dėl išlaidų advokato (advokato padėjėjo) pagalbai apmokėti priteisimo to pageidaujanti šalis turi teismui raštu pateikti prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos. Taigi prašymą dėl išlaidų atlyginimo ir atitinkamus įrodymus šalys gali pateikti bet kuriuo proceso metu, iš karto dėl visų išlaidų ar dalimis, svarbu, kad kiekvienoje instancijoje tai būtų padaryta iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos. Toks reglamentavimas nustatytas, siekiant užtikrinti proceso operatyvumą ir koncentruotumą (CPK 7 straipsnis) bei pašalinti galimybę piktnaudžiauti procesinėmis teisėmis. Sisteminis CPK 98 straipsnio 1 dalies ir CPK 277 straipsnio 1 dalies 3 punkto aiškinimas suponuoja išvadą, kad papildomas sprendimas dėl bylinėjimosi išlaidų neabejotinai turi būti priimtas tais atvejais, kai prašymas dėl jų priteisimo ir dydį patvirtinantys įrodymai buvo pateikti iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos, tačiau teismas šio reikalavimo neišsprendė. Kasacinio teismo praktikoje nuosekliai pasisakoma, kad CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatytas teisinis reguliavimas negali būti aiškinamas ir taikomas taip, kad būtų paneigta asmens, kurio naudai priimtas sprendimas, teisė gauti jo turėtų bylinėjimosi išlaidų, be kita ko, išlaidų advokato pagalbai, atlyginimą. Priešingu atveju būtų pažeisti bendrieji teisingumo ir protingumo principai bei CPK 2 straipsnyje įtvirtintas civilinio proceso tikslas ginti asmenų, kurių materialinės subjektinės teisės ar saugomi interesai pažeisti ar ginčijami, interesus. Dėl to CPK 98 straipsnio 1 dalies nuostatos, kad advokato ar advokato padėjėjo pagalbos išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas jas priteisti ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos, gali būti netaikomos, nustačius reikšmingas aplinkybes, įrodančias, kad asmuo neturėjo galimybės pateikti prašymo dėl atstovavimo išlaidų ir jų dydį pagrindžiančių įrodymų iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. balandžio 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-207-313/2015, 2016 m. vasario 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-35-248/2016). Taigi, tais atvejais, kai asmuo neturėjo galimybės pateikti prašymo apmokėti išlaidas advokato pagalbai iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos, šis klausimas gali būti išspręstas taikant papildomo sprendimo institutą.Nagrinėjamos bylos atveju nustatyta, kad ieškovės ieškinys teismui pateiktas 2017 m. gegužės 4 d., sąskaita faktūra už suteiktas teisines paslaugas išrašyta taip pat tą pačią dieną, tačiau ji apmokėta keturiais mokėjimo nurodymais – 2017 m. gegužės 12 d., 2017 m. gegužės 19 d., 2017 m. gegužės 26 d. ir 2017 m. gegužės 31 d., t. y. jau po ieškinio teismui pateikimo dienos. Be to, atsakovei nesant aktyviai, t. y. nepateikus atsiliepimo į pareikštą ieškinį, byla išnagrinėta 2017 m. rugsėjo 4 d., priimant sprendimą už akių. Vadovaujantis CPK nuostatomis, priimant sprendimą už akių, byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, apie posėdį šalių iš anksto neinformuojant (CPK 285 straipsnio 6 dalis), kas reiškia, kad neturėdama informacijos apie posėdžio datą ir laiką, apeliantė neturėjo galimybės pateikti įrodymų, patvirtinančių jos turėtų bylinėjimosi išlaidų dydį iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos, kas patvirtina faktą, kad ji turėjo teisę kreiptis į teismą dėl papildomo teismo sprendimo priėmimo. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertino papildomo sprendimo priėmimo galimybę bylinėjimosi išlaidų klausimu, iš esmės apsiribojo konstatavęs, kad bylinėjimosi išlaidas patvirtinantys dokumentai nebuvo pateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos. Teismo argumentai, kad su prašymu pateiktų sąskaitos faktūros bei atstovavimo išlaidų apmokėjimą patvirtinančių dokumentų datos yra ankstesnės, nei buvo pateiktas ieškovės prašymas priimti byloje sprendimą už akių, todėl jie galėjo būti pateikti teismui iki šio sprendimo priėmimo, teisiškai nepagrįstas, nes pateikti tokius dokumentus teismui iš karto po apmokėjimo yra šalies teisė, bet ne pareiga.Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas priimti papildomą sprendimą dėl bylinėjimosi išlaidų, netinkamai vertino svarbias bylos aplinkybes ir neteisingai taikė proceso teisės normas, bei priėmė neteisingą ir nepagrįstą nutartį, todėl skundžiama nutartis naikintina ir klausimas išspręstinas iš esmės (CPK 329 straipsnio 1 dalis, 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).Šalims turi būti atlyginamos pagrįstos, realiai patirtos, už advokato ar advokato padėjėjo pagalbą toje konkrečioje byloje sumokėtos išlaidos. Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (CPK 98 straipsnio 2 dalis).Ieškovė pareiškimu dėl papildomo sprendimo priėmimo prašė priteisti jai iš atsakovės jos turėtų 880 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą už advokato teisinę pagalbą. Kartu su pareiškimu pateikė šių išlaidų dydį ir apmokėjimą patvirtinančius įrodymus. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad prašoma priteisti suma už ieškinio parengimą neviršija Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, patvirtintų Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85, 8.2 punkte nustatyto dydžio, sprendžia, jog iš atsakovės priteistinos ieškovei jos turėtos 880 Eur išlaidos advokato pagalbai apmokėti pirmosios instancijos teisme (CPK 98 straipsnio 1, 2 dalys).Ieškovei iniciavus šį apeliacinį procesą, byloje turėtos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų siuntimu, neviršija LR teisingumo ministro ir LR finansų ministro 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakymu Nr. 1R-298/1K-290 nustatytos minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (3 Eur), todėl šios išlaidos valstybei nepriteistinos (CPK 96 straipsnio 6 dalis).
Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 338 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 27 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės.
Priteisti ieškovei UAB „Kalchas“ (juridinio asmens kodas 122660266) iš atsakovės UAB „Autojuta“ (juridinio asmens kodas 135168464) 880 Eur (aštuonis šimtus aštuoniasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.