Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų nutarimas

2022-10-28 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. II-195-972/2022

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmai
Dokumentas
Nutarimas
Data
2022-10-28
Bylos Nr.
II-195-972/2022
Teisminio proceso Nr.
4-06-3-00093-2022-1
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Pakeisti nutarimą ir paskirti švelnesnę nuobaudą arba neskirti administracinės nuobaudos
Teisėjas
Viktorija Teišerskienė (pirm.)
Pažeidėjas
S. J.
Institucija
Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyrius
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. II-195-972/2022Teisminio proceso Nr. 4-06-3-00093-2022-1Procesinio sprendimo kategorijos: 16.9.3; 16.9.10; 21.10.1; 21.10.4
KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2022 m. spalio 28 d.Klaipėda
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Viktorija Teišerskienė,sekretoriaujant Svajonei Krakienei,

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui S. J. (S. J.), jo atstovei advokatei Galinai Korabliovai,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto S. J., gim. (duomenys neskelbtini) , asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, dirbančio UAB „K.“ vairuotoju, skundą dėl Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2022 m. sausio 7 d. nutarimo Nr. 30-ANR_N-244-2022 administracinio nusižengimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus vyresnioji specialistė V. P. 2021 m. lapkričio 23 d. S. J. surašė administracinio nusižengimo protokolą pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 417 straipsnio 7 dalį, 426 straipsnio 1 dalį už tai, kad jis 2021 m. spalio 20 d. 08.09 val. ties H. Manto g. 36H, Klaipėdoje, koordinatės X: 61795140,0, Y: 319630.0, vairuodamas maršrutinį mikroautobusą „Mercedes-Benz“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), ir išvažiuodamas iš autobusų stotelės neįsitikino, kad tai daryti saugu, ir susidūrė su jį apvažiuojančiu dviračiu bei atsitrenkė į sustojusio dviračio galinę dalį, dėl to dviračio vairuotojas, neišlaikęs pusiausvyros, nuvertė dviratį ant važiuojamosios kelio dalies. Eismo dalyviams aiškinantis aplinkybes ir nesutarus dėl eismo įvykio, mikroautobuso vairuotojas iš eismo įvykio vietos pasišalino, pervažiuodamas paguldytą dviratį, nepranešęs policijai, kai padaryta žala iki 15 BND. Tuo pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET), patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950, 9, 180, 222 punktų reikalavimus. S. J. surašytas administracinis nurodymas, siūlant iki 2021 m. gruodžio 23 d. pagal ANK 417 straipsnio 7 dalį, 426 straipsnio 1 dalį, pritaikius ANK 38 straipsnį, sumokėti 300 Eur baudą (b. l. 9–11).

Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – Institucija) 2022 m. sausio 7 d. nutarimu Nr. 30-ANR_N-244-2022, dalyvaujant S. J., nenustačius jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, pagal ANK 417 straipsnio 7 dalį, 426 straipsnio 1 dalį, taikant ANK 38 straipsnį, paskirta galutinė administracinė nuobauda – 600 Eur bauda (b. l. 7–8).

Šalies argumentai

Nesutikdamas su 2022 m. sausio 7 d. nutarimu, S. J. skundu prašo panaikinti nutarimą ir administracinio nusižengimo bylą jam nutraukti, nesant administracinio nusižengimo, numatyto ANK 426 straipsnyje, sudėties.

Skunde nurodoma, kad jo vairuotame automobilyje įrengto vaizdo registratoriaus padarytame vaizdo įraše užfiksuoti tikrieji eismo dalyvių veiksmai ir elgesys. Vaizdo įraše matyti, kad jam pradėjus važiuoti iš autobusų stotelės, iš jo automobilio galo išlenda dviratininkas, jį akivaizdžiai greitai aplenkia ir staigiu posūkio iš kairės pusės antros juostos persirikiuoja į pirmąją juostą prieš pat automobilio priekį, staiga sustoja ir numeta dviratį. Po to pribėga prie jo automobilio vairuotojo pusės lango, kažką garsiai kalba ir suduoda ranka jam į veidą. Po kelių sekundžių vyriškis pasiima dviratį ir nuvažiuoja. Pareiškėjo teigimu, kontakto su dviračiu nebuvo, kaip ir to, kad jis, maršrutinio autobuso vairuotojas, neva pervažiuoja dviratį ir iš eismo įvykio vietos pasišalina. Nutarime nurodytos aplinkybės yra melagingos ir neatitinka tikrovės, tą patvirtina vaizdo įrašas. Vadovaujantis šiuo įrodymu, yra pagrindas išvadai, jog eismo įvykio neįvyko, todėl yra pagrindas pripažinti, jog jis KET nepažeidė ir buvo nubaustas nepagrįstai.

Atsiliepimas

Institucija, priėmusi skundžiamą nutarimą, atsiliepimu nesutinka su S. J. skundu ir prašo jo netenkinti. Nurodo, jog byloje surinkti ir pateikti įrodymai (administracinio nusižengimo protokolas, liudytojų paaiškinimai, vaizdo įrašas ir kita bylos medžiaga) neginčytinai patvirtina, kad S. J. padarė jam inkriminuotus nusižengimus. S. J. skunde nurodytos aplinkybės neatitinka byloje nustatytų faktinių aplinkybių ir vertintinos kaip pasirinkta gynybos taktika. Todėl, Institucijos nuomone, pareiškėjo skundas yra nepagrįstas ir turi būti netenkintas, paliekant galioti skundžiamą nutarimą be pakeitimų.

Administracinėn atsakomybėn patrauktas S. J. teismo posėdžio metu prašė skundą tenkinti jame nurodytais motyvais. Paaiškino, kad įvykio dieną nuo 7 val. pradėjo dirbti 2A maršrutiniu autobusiuku, lauke dar buvo tamsu. Važiavo link Sportininkų g., ties S. Daukanto ir H. Manto g. sankryža sutiko dviratininką. Užsidegus žaliam šviesoforo signalui, pravažiavo sankryžą ir nuvažiavo į „Bibliotekos“ stotelę. Ten išleidęs/sulaipinęs keleivius, uždarė autobusiuko duris ir pajudėjo. Tuo metu jį aplenkė dviratininkas ir nuvažiavo pirma juosta. Jis dviratininkui pasignalizavo garsiniu signalu. Tada dviratininkas atsisuko pasižiūrėti, sustojo, pats nuvertė dviratį ir priėjo prie jo iš vairuotojo pusės bei sudavė per atidarytą langą jam į veidą. Jis sudavė atgal. Dviratininkas pasakė, jog jis (S. J. ) jį užkabino, tačiau jis atsakė: „eik tu š...“ ir nuvažiavo, nepagalvojęs, kad dviratininkas kvies policiją. Matė numestą dviratį ir jį apvažiavo, jo nekliudydamas. Grįžtant maršrutu atgal, ties viešbučiu „Navalis“ jį sustabdė policijos pareigūnai, kurie buvo pradėję įvykio vietos apžiūrą ir forminimą. Jokios liudytojos nebuvo. Policijos pareigūnai pasakė, kad jis kliudė dviratį su bamperiu ir nuvažiavo. Apžiūrėjo mikroautobusą, bet jokių žymių ant jo nebuvo. Dviratį po įvykio matė, bet ant jo jokių sugadinimų taip pat nebuvo, o bagažinė sulinko, kai pats dviratininkas numetė dviratį ant asfalto. Sausio 7 d. nuvyko į bylos nagrinėjimą, peržiūrėjo vaizdo įrašą, bet jame įvykio apskritai nebuvo užfiksuota. Jam tyrėja sakė, kad dviratį jis užkabino su kairės pusės veidrodžiu, o jau skyriaus viršininkas pasakė, kad dviratį užkabino su automobilio šonu. Byloje nurodyta, kad buvo apgadintas dviračio ratas, sparnas, bagažinė, bet jis matė apgadintą tik bagažinę. Jis dviračio tikrai nepervažiavo. Nei to, nei kad užkabino dviratininką, vaizdo įraše tikrai nesimato. Kamera būtų užfiksavusi, jeigu jis būtų užvažiavęs ant dviračio. Dviratininkas turbūt buvo nepatenkintas, kad jam pasignalizavo, jog jis pasitrauktų į šoną, nes važiavo eismo juostos viduriu. Jokios liudytojos, kuri važiavo iš paskos ir galėjo matyti įvykį, nebuvo, ji neužfiksuota ir autobusiuko kameromis. Autobusiuko kameros užfiksavo, kaip dviratininkas nusuka dviratį ir prieina prie vairuotojo. Autobusiuke degė šviesa, kelias buvo apšviestas. Su veidrodėliu dviratininko negalėjo užkabinti, nes jis yra aukštai, be to, dviratininkas apvažinėjo jį gana dideliu atstumu nuo autobusiuko.

Liudytojas A. Š. teismo posėdyje paaiškino, kad geriau įvykio aplinkybes prisiminė rašydamas paaiškinimą policijai, todėl jas tvirtina. Jis važiavo dviračiu pirma eismo juosta, kuri skirta važiuoti dviračiais. Tuo metu mikroautobusas stovėjo stotelėje ir nejudėjo. Kai jis jau buvo ties vairuotoju, beveik aplenkęs mikroautobusą, šis pradėjo išvažinėti iš stotelės, iškart važiuodamas į pirmą eismo juostą ir jam signalizuodamas. Žino, kad pagal KET, maršrutinį transportą, išvažiuojantį iš stotelių, reikia praleisti, tačiau kadangi jis jau buvo beveik aplenkęs autobusiuką, nebegalėjo to padaryti. Mikroautobusas jį kliudė ir nubloškė į kairę pusę, antrą juostą. Greičiausiai kliudė jį patį, o ne dviratį. Kuria konkrečiai vieta mikroautobusas jį kliudė, negali pasakyti, bet smūgis buvo šoninis. Mikroautobusas kairiąja puse kliudė jo dešinę kūno pusę. Jis nebuvo sužalotas, taip pat nebuvo visiškai nuvirtęs, o tik suklupo antroje juostoje. Dviratis liko pirmoje juostoje, kuria jis ir važiavo, prieš perėją. Autobusiukas buvo kažkiek įvažiavęs į pirmą juostą. Dviratis gulėjo prieš mikroautobusą. Dviratis gal ir buvo kiek nubrozdintas, bet nesumaitotas. Mikroautobusas yra didesnis, todėl galimai nejautė kontakto, tačiau jam šis kontaktas buvo stiprus. Mano, kad vairuotojas tyčia elgėsi agresyviai, nes signalizavo, girdėjosi greitėjimo garsas. Jis priėjo prie vairuotojo su telefonu ir pasakė, kad kviečia policiją, nes taip elgtis negalima, bet vairuotojas pasakė, jog nelauks, nes neturi laiko. Kai priėjo prie vairuotojo, buvo apimtas emocijų, balsas buvo įsitempęs, bet agresijos nejautė. Vairuotojas buvo prasidaręs dureles, bet neatsimena, kad jam būtų trenkęs, nes buvo šoko būsenos. Kai jis jau buvo ant šaligatvio ir skambino policijai bei jau buvo pradėjęs su jais bendrauti, tiesiog prieš jo ir kitų praeivių akis vairuotojas pervažiavo dviratį ir nuvažiavo. Tą jis iš karto pasakė policijai. Mano, kad vairuotojas sąmoningai pervažiavo ant kelio gulėjusį dviratį, nes tikrai jį turėjo matyti, kadangi dviratis buvo su atšvaitais ir degančiais žibintais, galėjo jį apvažiuoti antrąja eismo juosta. Be to, jis vairuotojui sakė, kad kviečia policiją. Dviračiui, kiek pamena, buvo sulankstytas rėmas, pažeista jo geometrija, sulankstytas ratas, bagažinė, pavarų perjungėjas. Toliau dviračiu važiuoti jis nebegalėjo, todėl paliko prirakintą netoli įvykio vietos. Servisas po to įvertino dviračio sugadinimus ir nustatė, kad jis neremontuojamas. Draudimas atlygino jam padarytą apie 380 Eur žalą.

Liudytoja J. V. teismo posėdyje paaiškino, kad žino, dėl kokio įvykio iškviesta, nei vieno bylos dalyvio nepažįsta. Ji įvykio dieną ir laiku, nuvežusi vaikus į mokyklą, važiavo į darbą link Liepojos g., nes dirba (duomenys neskelbtini). Pačio susidūrimo momento nematė, tačiau matė, kad prie mikroautobuso vairuotojo iš priekio priėjo dviratininkas. Jis aiškinosi su vairuotoju per langą, mosikavo rankomis. Ją nustebino, kad netrukus mikroautobuso vairuotojas išvažiavo iš įvykio vietos ir pervažiavo dviratį, todėl ji sustojo prie dviratininko ir pasakė, kad galės paliudyti. Dviratis gulėjo pirmoje eismo juostoje, tačiau kokioje padėtyje, neatsimena. Mikroautobusas galėjo apvažiuoti dviratį. Mano, jog vairuotojas galėjo matyti dviratį. Policijos ji nelaukė, dviratininkui paliko savo kontaktus. Su juo apie įvykį nekalbėjo. Jai nuvažiuojant, pervažiuotas dviratis taip ir liko gulėti.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdyje kaip liudytojas apklaustas Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos miesto policijos komisariato tyrėjas A. B. paaiškino, kad 2021 m. spalio mėn., apie 8 val. H. Manto g. pastebėjo juos stabdantį vyrą ir tuo pat metu gavo pranešimą, kad įvyko eismo įvykis – autobusas kliudė dviratį bei pasišalino iš eismo įvykio vietos. Taip nurodė pranešėjas, nes paties įvykio jie nematė. Įvykio vietoje buvo tik dviratininkas. Kur buvo dviratis, nepamena. Dviratininkas paaiškino, jog jam važiuojant dviračiams skirta eismo juosta, kuri kirto keleivinio transporto stotelę, tuo metu iš jos lygiagrečiai išvažiavo mikroautobusas, kuris jį kliudė. Vengdamas susidūrimo ar dėl to, kad buvo kliudytas, dviratininkas krito ant žemės. O mikroautobusas pervažiavo dviratį ir nuvažiavo. Aiškinantis aplinkybes, mikroautobuso vairuotojas grįžo kita gatvės puse ir buvo sustabdytas ties viešbučiu. Aiškinantis įvykio aplinkybes, buvo paimti abiejų vairuotojų, liudytojos paaiškinimai, nubraižyta eismo įvykio schema, pareikalautas vaizdo įrašas iš mikroautobuso. Buvo prašoma vaizdo įrašo iš viešbučio, tačiau jie nefilmavo. Vaizdo įrašo jis nematė, jis pateko pas tyrėją, kokios medžiagos dar reikalavo tyrėja, nežino. Kadangi eismo įvykio aplinkybės nebuvo aiškios, nei vienas vairuotojas nesutiko su kalte, buvo įformintas eismo įvykis, visa surinkta medžiaga perduota kitiems tyrėjams, kurie tą medžiagą vertina, jeigu reikia, renka papildomą medžiagą ir priima sprendimus. Kiek pamena, dviratininkas nurodė, jog važiavo savo eismo juosta, tuo metu išvažiavo autobusas ir jį kliudė. Autobusas išvažiavo, kai dviratininkas jau buvo ties jo šonu, neįsitikinęs, kad saugu išvažiuoti. Dviratininkas dar bandė išvengti susidūrimo, dėl to nukrito. Ką paaiškino autobuso vairuotojas, nežino, nes su juo bendravo ne jis. Kodėl buvo nustatyta, kad būtent kaltas tas asmuo, gali atsakyti tik tyrėjas, surašęs administracinio nusižengimo protokolą. Dviratį apžiūrėjo įvykio vietoje, jį nufotografavo. Pamena, kad buvo sulankstytas jo ratas ir bagažinė. Bet ar dviratis gulėjo ant žemės, ar buvo pastatytas, nepamena. Jis mikroautobuso neapžiūrinėjo, greičiausiai tai darė kitas pareigūnas. Liudytojas eismo įvykio schemoje parodė, kad transporto priemonės važiavo link „Studlendo“. Autobusų stotelė yra ties Vilhelmo pasažu, ją kerta dviračių juosta, kuri įrengta kelyje.

Teismo posėdyje kaip liudytoja apklausta Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus vyresnioji specialistė V. P. paaiškino, kad įvertinus bylos medžiagą, tarnybinius pranešimus, paaiškinimus, mikroautobuso vaizdo registratoriaus vaizdo įrašą, kuriame užfiksuotas kelias, buvo priimtas sprendimas, kad pažeidimą padarė mikroautobuso vairuotojas, nes dviratininkas važiavo eismo juosta, kuri skirta važiuoti maršrutiniam transportui ir dviračiams. Šiuo atveju mikroautobuso vairuotojas, išvažiuodamas iš autobusų stotelės, turėjo įsitikinti, kad jį praleidžia kitos transporto priemonės ir dviratininkai, kurie taip pat važiuoja šia juosta. Pagal dviratininko parodymus, mikroautobusas, išvažiuodamas iš stotelės, kliudė jį veidrodėliu, po to jis išvažiavo į mikroautobuso priekį. Tada vertintos aplinkybės iš vaizdo registratoriaus – jame užfiksuota, jog mikroautobusas juda, galimai kliudo dviračio galinį ratą, tuomet dviratininkas neišlaiko pusiausvyros, dviratį paguldo ant važiuojamosios kelio dalies, o pats prieina prie vairuotojo. Kas vyksta jiems bendraujant, įraše nesigirdi. Po to matyti, kaip dviratininkas grįžta prie dviračio, o mikroautobusas nuvažiuoja. Kad jis pervažiuoja dviratį, patvirtina liudytoja bei vaizdo įrašas. Be to, tokie apgadinimai neatsirastų nuo paguldymo. Pirminė informacija buvo gauta iš nukentėjusio asmens. Ką tiksliai paaiškino mikroautobuso vairuotojas, negali pasakyti, bet, kiek pamena, jis sakė, kad jokio įvykio nebuvo, kad dviratininkas išvažiavo jam į priekį ir pradėjo konfliktą. Dviratis, gulintis ant važiuojamosios kelio dalies, vairuotojui turėjo būti matomas. Vairuotojas turėjo pasirinkti saugų atstumą ir jį apvažiuoti. Nors vairuotojas manė, kad jokio įvykio nebuvo, tačiau jei kitas eismo dalyvis priėjo aiškintis, vadinasi, kažkas įvyko, todėl jis negalėjo pasišalinti, nepavykus išsiaiškinti, turėjo kviesti pareigūnus. Šios pareigos vairuotojas neįvykdė. Dviratininkas nurodė, jog galimai jis buvo kliudytas veidrodžiu ar autobuso šonu, bet aukštis iki veidrodžio nebuvo išmatuotas. Tačiau atsižvelgiant į dviratininko ūgį, aukštį sėdint ant dviračio, galėjo taip būti. Ji pati įvykio vietoje nebuvo. Apklausta liudytoja nurodė, kad važiavo antra eismo juosta link „Žemaitijos“, matė pirmoje juostoje stovintį mikroautobusą ir dviratininką, taip pat, kad vyriškis priėjo prie mikroautobuso vairuotojo ir mosikavo rankomis, galimai vyko žodinis konfliktas. Po to tas vyriškis nuėjo už mikroautobuso priekio, o šis, išvažiuodamas, pervažiavo dviratį ir nuvažiavo. Liudytoja patvirtino, jog yra nešališka ir nei vieno įvykio dalyvio nepažįsta. Maršrutinis transportas, išvažiuodamas iš stotelės, turi pirmumą, bet privalo įsitikinti, kad yra praleidžiamas. Galimai mikroautobuso vairuotojas buvo aklojoje zonoje, todėl nematė dviratininko. Ant mikroautobuso nebuvo kontakto žymių, nes buvo šlapia, nebuvo dulkių, dėl to ir nesimatė, jei būtų susidūręs su kita transporto priemone, būtų matyti. Kad dviratininkas buvo kliudytas su veidrodžiu, nustatyta pagal dviratininko parodymus, o vaizdo įraše, kurį pateikė UAB „K.“, matyti, kad mikroautobusas juda ir užkabina jo priekyje stovintį dviratininką, dėl to šis neišlaiko pusiausvyros.

Teismo posėdyje kaip liudytoja apklausta Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyresnioji tyrėja S. V. paaiškino, kad nutarimas buvo priimtas gavus visą medžiagą, įvertinus pareigūnų, buvusių įvykio vietoje, tarnybinius pranešimus, vaizdo medžiagą, gautą iš UAB „K.“, apklausus liudytojus. Byla buvo išnagrinėta žodinio proceso tvarka, tačiau nutarime per klaidą nurodė, jog jis priimtas rašytinio proceso tvarka. Nagrinėjime dalyvavo administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, tačiau jokių konstruktyvių paaiškinimų dėl įvykio jis nedavė, tik demonstravo emocijas, rėkė, kad yra nepagrįstai apkaltintas, kritikavo pareigūnų darbą. Pasirašyti, kad gavo nutarimą, jis atsisakė. Ar jis buvo atvykęs vienas, ar dar su kažkuo, nežino. Nukentėjusysis posėdyje nedalyvavo. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo aiškino, kad yra kaltas pats dviratininkas, bet kodėl, nepaaiškino. Priimant nutarimą, jokių abejonių dėl mikroautobuso vairuotojo S. J. kaltės nekilo, nes jis pats savo paaiškinime nurodė, jog prie jo buvo priėjęs dviratininkas, tarp jų kilo konfliktas, dviratininkas siūlė kviesti policiją, tačiau jis nuvažiavo. Net tuo atveju, jeigu jam atrodė, kad nebuvo eismo įvykio, tačiau kitas eismo dalyvis mano, jog buvo, jis privalėjo likti ir laukti policijos pareigūnų ir kol bus išsiaiškintos visos aplinkybės. Kadangi byloje buvo trys administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens rašytiniai paaiškinimai, jų pakako nutarimui priimti. Peržiūrėjusi vaizdo įrašą, gautą iš UAB „K.“, nustatė, kad mikroautobuso vairuotojas stumteli dviratininką į priekį, o šis, neišlaikęs pusiausvyros, nukrenta. Prieš jam stojantis atrodo, jog jis dviratį numeta, bet tai įvyksta jau po kontakto. Po to dviratininkas eina link mikroautobuso, vaizdo įraše nesimato, kad mikroautobusas atsitrenkia į dviratininką.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdyje kaip liudytojas apklaustas tyrėjas G. D. parodė, jog buvo gautas pranešimas, kad H. Manto g., ties Vilhelmo pasažu įvyko eismo įvykis, kuriame dalyvavo dviratininkas ir maršrutinis mikroautobusas, kuris iš įvykio vietos pasišalino. Atvykus į įvykio vietą, mikroautobuso nebuvo, buvo tik dviratininkas. Po kažkurio laiko grįžo ir mikroautobusas. Paklaustas, kodėl pasišalino iš įvykio vietos, mikroautobuso vairuotojas nurodė, kad privalėjo laikytis grafiko. Jam buvo paaiškinta, kad grafikas nesuteikė teisės išvažiuoti iš įvykio vietos. Paprašė mikroautobuso vaizdo registratoriaus vaizdo įrašo, bet pats vairuotojas jo negalėjo padaryti, todėl jo buvo paprašyta iš įmonės. Atvykę į įvykio vietą iš pradžių bendravo su dviratininku. Šis nurodė, kad važiavo dviračiams skirta kelio dalimi. Jam pravažiuojant, maršrutinis mikroautobusas, išvažiuodamas iš sustojimo vietos, jį kliudė ir lyg pervažiavo dviratį. Jie dviratį apžiūrėjo, nufotografavo. Kiek pamena, jis buvo apgadintas, tačiau kokie buvo apgadinimai, tiksliai negali pasakyti. Policijos pareigūnai aprašo tik vizualiai matomus apgadinimus, visi kiti – draudimo reikalas. Be to, apgadinimai tiksliau turėjo būti nurodyti eismo įvykio registre. Galimai buvo sugadinta dviračio bagažinė, abejoja, kad dviračiui padaryti apgadinimai, pvz., sulenktas ratas, galėjo būti nuo griuvimo. Šiek tiek bendravo ir su vairuotoju, bet ką šis sakė, nepamena, lyg tai, kad dviratis pats atsitrenkė. Dviratininkas teigė, kad buvo kliudytas veidrodžiu, bet ant mikroautobuso jokių apgadinimų nematė, veidrodėlis nebuvo apgadintas. Priklausomai nuo užkabinimo stiprumo, važiavimo kampo, dviratininkas galėjo būti užkliudytas veidrodėliu, nes žmogui pakanka ir nežymaus užkabinimo. Dėl to ant mikroautobuso jokių žymių neliko. Kad būtų sugadinta ar išpurvinta dviratininko apranga, nepastebėjo, bet gatvė ir nebuvo tokia purvina. Dviratis turėjo gulėti pirmoje eismo juostoje, bet ar jis ten buvo, kai jie atvažiavo, nepamena. Pagal KET, nieko negalima patraukti iš įvykio vietos, tačiau buvo tamsu, dviratininkas avarinių ženklų neturi, todėl galėjo dviratį patraukti, kad netrukdytų eismui. Šiuo atveju maršrutinio mikroautobuso vairuotojas privalėjo įsitikinti, kad jis yra praleidžiamas išvažiuoti iš autobusų stotelės. Be to, jis negalėjo išvažiuoti iš įvykio vietos.

Iš teismo posėdyje peržiūrėtų vaizdo įrašų nustatyta, kad faile „(duomenys neskelbtini)-504000000-211020-075906-082155-01p011000000“ užfiksuota, jog 2021 m. spalio 20 d. 8.08.19 val. mikroautobusas sustoja stotelėje, 8.08.29 val. išvažinėja iš stotelės, 8.08.34 val. mikroautobusą aplenkia dviratininkas, sustoja, mikroautobusui vis dar judant, susvyruoja, pakrypsta į kairę pusę, po to nulipa nuo dviračio, paguldo dviratį ant važiuojamosios kelio dalies ir nueina į mikroautobuso kairiąją pusę, link vairuotojo. Tuo metu mikroautobusas stovi. 8.08.58 val. dviratininkas grįžta pro mikroautobuso priekį link šaligatvio. Dviračio nepakelia. Mikroautobusas rikiuojasi į kitą eismo juostą ir nuvažiuoja. 8.18.16 val. priešingoje gatvės pusėje matomas stovintis policijos tarnybinis automobilis ir per gatvę einantis policijos pareigūnas, kuris sustabdo mikroautobusą. 8.18.38 val. mikroautobusas sustoja. Nuo 8.18.42 iki 8.20.19 val. policijos pareigūnas su vairuotoju apžiūrinėja mikroautobuso priekį, vairuotojas kažką aiškina pareigūnui. 8.20.20 val. vairuotojas ir policijos pareigūnas nueina iš filmavimo zonos. Vaizdo įrašas baigiasi 8.18.56 val.

Faile „(duomenys neskelbtini)-504000000-211020-075906-082155-01p012000000“ užfiksuota, jog 2021 m. spalio 20 d. 8.08.19 val. mikroautobusas sustoja, 8.08.26 val. įlipa keleivė, 8.08.29 val. mikroautobusas išvažinėja iš stotelės, sukdamas į kairę. 8.08.30 val. per vairuotojo pusės langą matomas pravažiuojantis dviratis. Vairuotojas spaudžia garso signalą. Vairuotojas dar kiek pavažiuoja, sukdamas į kairę, ir 8.08.36 val. sustoja, gestikuliuoja rankomis. 8.08.40 val. vairuotojas atidaro langą, prie jo prieina dviratininkas, jis bando suduoti ranka vairuotojui, vairuotojas atstumia ranką ir bando suduoti dviratininkui. Jiedu dar kiek pasistumdo rankomis kažką tarpusavyje aiškindamiesi. Po to dviratininkas kažką traukia iš kišenės ir 8.08.56 val. nueina. Vairuotojas, žiūrėdamas į kairę ir ten sukdamas, nuvažiuoja 8.08.59-8.09 val. 8.18.29 val. mikroautobusą sustabdo policijos pareigūnai, 8.18.42 val. vairuotojas išlipa. Vaizdo įrašas baigiasi 8.18.56 val. (b. l. 42).

Iš skaitmeninėje laikmenoje įrašytų fotonuotraukų nustatyta, kad failuose „IMG_20211020_081638-1.jpg“, „IMG_20211020_081708-1.jpg“ užfiksuotas ant šaligatvio gulintis dviratis. Failuose „IMG_20211020_081650-1.jpg“, „IMG_20211020_085156.jpg“ ir „IMG_20211020_085205.jpg“ užfiksuota sulankstyta dviračio bagažinės dalis. Failuose „IMG_20211020_090021.jpg“ ir „IMG_20211020_090052-1.jpg“ užfiksuotas mikroautobusas, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), ant jo jokių akivaizdžių apgadinimų nematyti (b. l. 42).

Iš Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos miesto policijos komisariato tyrėjo A. B. 2021 m. spalio 20 d. tarnybinio pranešimo apie eismo įvykį nustatyta, kad 2021 m. spalio 20 d. dirbant kartu su tyrėju G. D. ir kursante G. S., 08.14 val. važiuojant H. Manto g., ties namu, pažymėtu numeriu 36H, buvo pastebėtas ant žemės gulintis dviratis, šalimais stovėjo žmogus. Netrukus Klaipėdos OVS budėtojas informavo, jog minėtu adresu užregistruotas eismo įvykis, kurio metu mėlynos spalvos mikroautobusas, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ???, kliudė dviratininką ir, pervažiavęs ratą, pasišalino, pranešėjas laukia vietoje, GMP nereikia. Privažiavus įvykio vietą, pasitiko dviračio vairuotojas A. Š., jis nurodė, kad 2021 m. spalio 20 d., apie 08.09 val. važiavo dviračiu pirmąja eismo juosta (juosta, skirta dviračiams važiuoti, pažymėta kelio ženklinimu Nr. 123) H. Manto g. nuo S. Daukanto g. Lietuvininkų aikštės link. Tuo metu autobusų sustojimui skirtoje vietoje (kelio ženklinimas Nr. 121) stovėjo keleivinis mikroautobusas „Mercedes-Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), maršruto Nr. (duomenys neskelbtini). Staiga minėta transporto priemonė pajudėjo iš autobusui skirtos sustoti juostos ir kairės pusės veidrodėliu kliudė šalimais važiavusį dviratį. Dviračio vairuotojas, mėgindamas išvengti tolimesnio kontakto, suktelėjo dešiniau ir nuvirto ant šono, po to minėta transporto priemonė priekiniu dešinės pusės ratu pervažiavo dviračio galinę dalį, taip sugadindama dviračio bagažinę, galinį ratą, galinį sparną. Autobuso vairuotojas su transporto priemone pasišalino. Vėliau jis grįžo. Nustatyta, kad tai S. J. , jis nurodė, jog dėl eismo įvykio nėra kaltas, nes dviračio vairuotojas jį turėjo išleisti iš autobusams sustoti skirtos juostos. Abu eismo įvykio dalyviai blaivūs, dviratininkas medikų pagalbos atsisakė, sužalojimų nepatyrė. Apžiūrėjus transporto priemonę, ant jos apgadinimų nesimatė. Iš vairuotojų paimti paaiškinimai, įformintas eismo įvykis ROIK 07-21-9559453, išsiųstas reikalavimas UAB „K.“ dėl vaizdo įrašo pateikimo iš autobuso priekinės vaizdo stebėjimo kameros, kuri užfiksavo eismo įvykį. Taip pat eismo įvykį matė liudytoja J., tel. Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 12).

Iš reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolo nustatyta, kad iš UAB „K.“ pareikalauta pateikti vaizdo įrašą iš transporto priemonės „Mercedes-Benz“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), priekinės vaizdo stebėjimo kameros. Vaizdo įrašo laikotarpis nuo 8.00 val. iki 8.20 val. (b. l. 14–16).

Iš A. Š. 2021 m. spalio 20 d. rašytinio paaiškinimo matyti, jog 2021 m. spalio 20 d. 08.09 val. važiuojant ties H. Manto g. 25/36H, pravažiavus autobusų stotelę, iš jos staiga į jo juostą išvažiavo maršruto Nr. (duomenys neskelbtini) mikroautobusas, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), signalizuodamas garsiniu signalu ir agresyviai manevruodamas, nerodydamas ketinimų praleisti, ir kažkuria korpuso dalimi (gal veidrodėliu, gal šonu) kliudė jį. Neišsilaikęs jis krito. Iš streso, būdamas šoke ir nesusivaldęs, jis prišoko prie vairuotojo konfliktuoti. Jie apsižodžiavo, ir tada mikroautobuso vairuotojas pasišalino iš įvykio vietos, tyčia pervažiuodamas nukritusį dviratį, jį sulaužė. Jo ir mikroautobuso važiavimo kryptis buvo nuo S. Daukanto/H. Manto g. sankryžos link Lietuvininkų a., jis važiavo pirma, dviračio simboliu pažymėta eismo juosta, arčiau dešinio krašto. Tačiau įvykio metu, kai stengėsi išvengti susidūrimo ir buvo kliudytas, nukrito pirmos juostos kairėje pusėje. Konflikto išsprendimui jis siūlė kviesti policiją, tačiau mikroautobuso vairuotojas nusprendė pasišalinti. Jo sąmoningą manevrą pervažiuojant dviratį stebėjo iš paskos važiavusi liudininkė J., kurios jis nepažįsta. Ji pasipiktino mikroautobuso vairuotojo chuliganišku elgesiu ir sustojo padėti. Eismo įvykio metu (kritimo ir vėlesnio sąmoningo pervažiavimo) buvo sulaužytas dviratis. Žalos nurodyti negali, sunkių sužalojimų išvengė, medikų pagalbos atsisako. Eismo įvykio metu buvo blaivus (b. l. 17).

Iš S. J. 2021 m. spalio 20 d. rašytinio paaiškinimo matyti, jog jis vairavo autobusą, sustojo išleisti keleivių. Keleiviams išlipus, pajudėjo iš stotelės, ir iš kažkur išvažiavo dviratininkas, kuris jį aplenkė, bet nepraleido autobuso. Jis (S. J. ) jam pasignalizavo garsiniu signalu, dviratininkas pasisuko į jo pusę, nuvažiavęs maždaug metrą, nukrito su savo dviračiu. Jis (S. J. ) dviratininko nekliudė. Jis vairavo autobusą „Mercedes-Benz“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), važiavo H. Manto g. nuo S. Daukanto g. link Janonio g. Įvykis buvo apie 8.10 val. Autobuse įrengta vaizdo stebėjimo kamera. Kai jis sustojo ir atidarė langą, dviratininkas pribėgo, smogė jam į veidą ir paklausė, kodėl jis signalizavo. Iš įvykio vietos išvažiavo, kadangi dviratininko nekliudė, jis nuvirto pats. Jo vairuotas mikroautobusas neapgadintas (b. l. 18–19).

Iš 2021 m. spalio 20 d. 08.09 val. eismo įvykio vietos schemos nustatyta, kad joje užfiksuotos įvykio aplinkybės, pažymėta įvykio vieta ties H. Manto g. 36H, autobusų stotele, bei dviračio vieta po eismo įvykio – dviratis užfiksuotas ant šaligatvio. Taip pat nurodyta, jog apgadinta dviračio galinė bagažinė, galinis dviračio rato sparnas, galinis dviračio ratas (b. l. 20–21).

Iš J. V. 2021 m. lapkričio 11 d. rašytinio paaiškinimo matyti, kad 2021 m. spalio 20 d., apie 7.50-8.00 val. ji važiavo automobiliu H. Manto g. antra eismo juosta nuo miesto centro link ligoninės. Pravažiavus S. Daukanto g. ir H. Manto g. sankryžą, už autobusų stotelės, esančios ties „Žemaitija“, pastebėjo skersai pirmos eismo juostos stovintį maršrutinį autobusą. Pastebėjo, kaip iš autobuso priekio atėjo vyriškis, jis priėjo prie autobuso vairuotojo ir mosikavo rankomis. Galimai vyko žodinis konfliktas. Po tam tikro laiko vyriškis paėjo į šoną, o autobusas pradėjo važiuoti į priekį, pervažiuodamas prieš jį gulėjusį dviratį. Autobusas nesustojęs nuvažiavo iš įvykio vietos (b. l. 24).

Iš 2021 m. lapkričio 22 d. pažymos dėl eismo įvykio matyti, kad eismo įvykio, įvykusio 2021 m. spalio 20 d., apie 08.09 val. H. Manto g. 36H, Klaipėdoje, kaltininkas yra „Mercedes-Benz“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Apgadintas dviratis, priklausantis A. Š. (nukentėjusiam) (b. l. 25).

S. J. 2021 m. gruodžio 7 d. rašytiniame paaiškinime policijai nurodė, kad nesutinka su administracinio nusižengimo protokolu. Iš vaizdo įrašo akivaizdžiai matyti, kad jis dviratininko nekliudė. Po incidento dviratininkas pats metė dviratį ir, priėjęs prie jo, smogė į veidą. Dviratininkas buvo piktai nusiteikęs, kad išvengtų muštynių, jis (S. J. ) nuvažiavo. Dviračio bagažinė buvo sulenkta dėl paties dviratininko kaltės, dviračio per incidentą jis net nepalietė (b. l. 26–27).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

skundas tenkinamas iš dalies.

Pareigūnas, nagrinėdamas administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka, privalo nustatyti: ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar šis asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar nėra šio kodekso 591 straipsnyje nurodytų aplinkybių, dėl kurių administracinių nusižengimų teisena negalima, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ar padaryta turtinė žala, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti (ANK 617 straipsnio 1 dalis). Pagal ANK 5 straipsnį, administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Pagal ANK 2 straipsnio 3 dalį, asmuo atsako pagal šį kodeksą tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas dėl administracinio nusižengimo padarymo. Taigi, asmuo gali būti traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo sudėtis, t. y. įstatyme numatytų požymių, apibūdinančių priešingą teisei veiką kaip tam tikrą administracinį nusižengimą, visuma. Administracinio nusižengimo požymiai (sudėtis) yra būtinas pagrindas juridiškai kvalifikuoti veiką kaip administracinį nusižengimą ir jo kaltininką patraukti administracinėn atsakomybėn. Būtinieji administracinio nusižengimo sudėties požymiai yra objektas, objektyvioji pusė, subjektas, subjektyvioji pusė. Nesant bent vieno iš jų, negalima ir administracinė atsakomybė.

Skundu pareiškėjas S. J. prašo panaikinti nutarimą, pripažinus, kad jo veikoje nėra ANK 426 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėties.

Pagal ANK 426 straipsnio 1 dalį atsakomybė taikoma už pasitraukimą iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant KET, kai padaryta žala neviršija 15 bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių.

Taigi, tam, kad įvertinti, ar asmens veikoje yra ANK 426 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėtis, turi būti nustatyta ir tai, ar buvo sukeltas eismo įvykis ir ar vairuotojas yra su juo susijęs.

Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo (toliau – Saugaus eismo įstatymas) 2 straipsnio 14 dalyje išaiškinta, kad eismo įvykis – tai įvykis kelyje, viešoje arba privačioje teritorijoje, kai judant transporto priemonei žūsta ar sužeidžiami žmonės, sugadinama ar apgadinama bent viena transporto priemonė, krovinys, kelias, jo statiniai ar bet koks kitas įvykio vietoje esantis turtas.

Taigi, sprendžiant, ar įvykis laikytinas eismo įvykiu, būtina nustatyti, ar jis atitinka Saugaus eismo įstatymo 2 straipsnio 14 dalyje nurodytas sąlygas: 1) įvykis turi įvykti kelyje, viešoje arba privačioje teritorijoje; 2) judant transporto priemonei; 3) dėl to žūsta ar sužeidžiami žmonės, sugadinama ar apgadinama bent viena transporto priemonė, krovinys, kelias, jo statiniai ar bet koks kitas įvykio vietoje esantis turtas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 3 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-55-648/2020).

Šioje byloje S. J. neneigia, jog tarp jo ir dviratininko A. Š. buvo incidentas, tačiau nepripažįsta, kad įvyko eismo įvykis, tvirtindamas, kad jis nekliudė nei dviračio, nei juo važiavusio dviratininko. Ginčo, jog dviračio vairuotojas A. Š. važiavo dviračiu pirma eismo juosta, skirta dviračiams važiuoti, nėra. Tačiau pareiškėjas teigia, jog būtent dviratininkas privalėjo jo vairuojamam maršrutiniam transportui, pradedančiam važiuoti iš pažymėtos stotelės, duoti kelią, o ne priešingai. Tiesa, KET 179 punktas nurodo, kad gyvenvietėje vairuotojai privalo duoti kelią maršrutiniam transportui, pradedančiam važiuoti iš pažymėtos stotelės. Tačiau pagal KET 180 punktą, prieš pradėdamas važiuoti iš stotelės, maršrutinio transporto vairuotojas turi įsitikinti, kad jam duodamas kelias. Taigi S. J. , vairuodamas maršrutinį mikroautobusą ir besiruošdamas pajudėti iš stotelės, privalėjo įsitikinti, kad daryti šį manevrą jam nėra jokių kliūčių. Šios KET 180 punkte numatytos maršrutinio transporto vairuotojo pareigos nepaneigia ir KET 179 punkte įtvirtinta jo pirmenybė. Net ir tuo atveju, kai kiti vairuotojai pažeidžia KET 179 punkte numatytą pareigą ir neduoda kelio maršrutiniam transportui, maršrutinio transporto vairuotojui nesuteikiama teisė nepaisyti jam kliudančių, pirmoje eismo juostoje važiuojančių transporto priemonių ir nesaugiai, sukeliant pavojų kitiems eismo dalyviams, išvažiuoti iš stotelės (Kauno apygardos teismo 2016 m. birželio 3 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. ATP-455-238/2016).

Šiuo atveju bylos nagrinėjimo metu apklausto pranešėjo A. Š. parodymais, jo rašytiniu paaiškinimu, vaizdo įrašais, policijos pareigūno iškart po įvykio surašytu tarnybiniu pranešimu, sudaryta eismo įvykio schema, liudytojais apklaustų policijos pareigūnų, kurių šališkumas byloje taip pat nenustatytas, parodymais, iš dalies ir paties pareiškėjo S. J. paaiškinimais ir parodymais vis tik patvirtinama, kad jis, vairuodamas maršrutinį mikroautobusą „Mercedes-Benz“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), ir išvažiuodamas iš autobusų stotelės, neįsitikino, kad tai daryti saugu, ir susidūrė su jį apvažiuojančiu dviračiu, dėl to dviratininkas, praradęs pusiausvyrą, nuvertė dviratį ant važiuojamosios kelio dalies.

Iš vaizdo įrašo faile „(duomenys neskelbtini)-504000000-211020-075906-082155-01p012000000“ matyti, kad 2021 m. spalio 20 d. 8.08.29 val. mikroautobusas išvažinėja iš stotelės, sukdamas į kairę, o vos po sekundės, 8.08.30 val. per vairuotojo pusės langą matomas pravažiuojantis dviratis. Vairuotojas spaudžia garso signalą. Vairuotojas dar kiek pavažiuoja, sukdamas į kairę, ir 8.08.36 val. sustoja, gestikuliuoja rankomis. Faile „(duomenys neskelbtini)-504000000-211020-075906-082155-01p011000000“ užfiksuota, jog 2021 m. spalio 20 d. 8.08.29 val. mikroautobusas išvažinėja iš stotelės, o 8.08.34 val. mikroautobusą aplenkia dviratininkas. Tai, kad dviratininkas ties vairuotojo pusės langu buvo vos po sekundės, kai mikroautobusas išvažinėjo iš stotelės į pirmą eismo juostą, leidžia konstatuoti, jog jis jau ne tik neturėjo galimybės praleisti mikroautobuso, bet ir buvo matomas maršrutinio mikroautobuso vairuotojui, ir šis, išvažiuodamas iš pažymėtos autobusų sustojimo vietos, privalėjo jį praleisti. Nors šiuo atveju iš vaizdo įrašo negalima matyti akivaizdaus mikroautobuso ir dviračio kontakto, tačiau jame matyti, kad dviratis pravažiuoja šalia mikroautobuso labai nedideliu atstumu, šiam išvažiuojant iš sustojimo vietos, į tai mikroautobuso vairuotojas sureaguoja garsiniu signalu bei rankų gestais. A. Š. tiek teismo posėdyje, tiek rašytiniame paaiškinime nuosekliai laikėsi pozicijos, kad buvo kliudytas mikroautobuso. Tas pačias aplinkybes jis nurodė ir į įvykio vietą atvykusiems policijos pareigūnams, tą patvirtina tyrėjų G. D. ir A. B. paaiškinimai teismo posėdyje bei pastarojo pareigūno tarnybinis pranešimas. Šios aplinkybės sudaro pagrindą išvadai, jog mikroautobuso vairuotojas kliudė jį dviračiu apvažiuojantį A. Š.. Kadangi kontaktas galėjo įvykti dviratininkui beveik baigiant apvažiuoti mikroautobusą, jis buvo itin trumpas, nes po 4 sekundžių dviratininkas jau buvo apvažiavęs mikroautobusą, tikėtina, jog mikroautobuso vairuotojas dviratininką užkliudė kažkuria šonine mikroautobuso dalimi, galimai ir šoniniu veidrodžiu. Kita vertus, tai, jog tiksliai nebuvo nustatyta, kuria konstrukcijos dalimi mikroautobusas kliudė dviratininką, nepaneigia paties susidūrimo buvimo. Dėl to, kad dviratininkas nepatyrė akivaizdžių sužalojimų, galima manyti, kad kontaktas nebuvo stiprus, o dėl itin skirtingų objektų dydžių, suprantama, jog ant mikroautobuso kontakto žymių neliko. Tą patvirtino ir policijos pareigūnas G. D., kuris taip pat nurodė, jog dviratininkas galėjo būti užkliudytas mikroautobuso veidrodžiu, dviratininkui toks kontaktas buvo žymus, jaučiamas, tuo tarpu ant mikroautobuso kontakto žymių galėjo ir nelikti.

Įvertinus byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visumą, darytina išvada, kad būtent maršrutinio mikroautobuso vairuotojo S. J. veiksmai, kuomet jis išvažiuodamas iš pažymėtos autobusų sustojimo vietos neįsitikino, kad tai daryti saugu, nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, nepraleido tiesiai pirma eismo juosta važiavusio dviratininko A. Š. ir jį kliudė, lėmė tai, kad dviratininkas, praradęs pusiausvyrą, nuvertė dviratį ant važiuojamosios kelio dalies.

Vis tik, kaip minėta, sprendžiant, ar įvykis laikytinas eismo įvykiu, nepakanka tik nustatyti, kad įvykis įvyko kelyje ir judant transporto priemonei, kaip yra šiuo atveju, privalu nustatyti ir įvykio pasekmes – kad dėl įvykio žuvo ar buvo sužalotas bent vienas žmogus, sugadinta ar apgadinta bent viena transporto priemonė, krovinys, kelias, jo statiniai ar bet koks kitas įvykio vietoje buvęs turtas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 3 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-55-648/2020).

Šiuo atveju vien tai, kad S. J. , vairuodamas maršrutinį mikroautobusą ir išvažiuodamas iš autobusų stotelės, neįsitikino, kad tai daryti saugu, ir kliudė jį apvažiuojantį dviratininką, nereiškia, kad buvo sukeltas eismo įvykis, nes byloje nėra jokių duomenų, kad dėl šios aplinkybės buvo sugadintas dviratis ar sužalotas dviratininkas. Eismo įvykio sukėlimu laikytini tik tolimesni mikroautobuso vairuotojo veiksmai, kai jis, išvažiuodamas iš įvykio vietos, pervažiavo paguldytą dviratį. Nors pareiškėjas neigė pervažiavęs dviratį, tačiau nuoseklūs liudytojo A. Š. parodymai, jo paaiškinimas, užfiksuotas policijos tarnybiniame pranešime, ir rašytinis paaiškinimas, liudytojos J. V., kurios suinteresuotumas bylos baigtimi nėra nustatytas, rašytinis paaiškinimas ir teismo posėdyje duoti parodymai patvirtina, kad mikroautobuso vairuotojas visgi pervažiavo ant važiuojamosios kelio dalies paguldytą dviratį. Kaip matyti iš vaizdo įrašo faile „(duomenys neskelbtini)-504000000-211020-075906-082155-01p011000000“, dviratininkas, nueidamas nuo mikroautobuso po ginčo su jo vairuotoju 8.08.58 val., dviračio nuo važiuojamosios kelio dalies nepaėmė. Faile „(duomenys neskelbtini)-504000000-211020-075906-082155-01p012000000“ užfiksuota, kad mikroautobuso vairuotojas, žiūrėdamas į kairę ir ten sukdamas, nuvažiuoja 8.08.59-8.09 val. Fotonuotraukose „IMG_20211020_081650-1.jpg“, „IMG_20211020_085156.jpg“ ir „IMG_20211020_085205.jpg“ užfiksuota stipriai sulankstyta dviračio bagažinės dalis. Kiti sugadinimai iš fotonuotraukų neįžiūrimi, tačiau jie išsamiau aprašyti eismo įvykio vietos schemoje (b. l. 20–21). UAB „V.“ remonto paraiškoje užfiksuotos konkrečios A. Š. dviračio „Pegasus“ sugadintos dalys, tarp jų ir galinis ratas, bagažinė, galinis purvasaugis, tai nurodyta ir eismo įvykio vietos schemoje. Policijos pareigūnai G. D. ir A. B, nurodė, jog abejotina, kad tokie dviračio sugadinimai galėjo atsirasti tik dėl dviračio nuvertimo. Nėra abejonių, kad dviračio apžiūros metu nustatyti išoriniai pažeidimai nebuvo galutiniai ir kiti defektai galėjo išaiškėti išsamesnės dviračio apžiūros, ją atliekant specialistui, metu. Pervažiuodamas važiuojamojoje kelio dalyje paguldytą dviratį, S. J. pažeidė KET 128 punkto reikalavimus, numatančius, kad jeigu atsirado kliūtis ar iškilo grėsmė eismo saugumui, vairuotojas (jeigu jis gali tai pastebėti) privalo sulėtinti greitį, net visiškai sustabdyti transporto priemonę arba apvažiuoti kliūtį nesukeldamas pavojaus kitiems eismo dalyviams. S. J. pats patvirtino matęs, kaip A. Š., jį aplenkęs ir susvyravęs, nulipo nuo dviračio ir jį numetė ant važiuojamosios kelio dalies. Kaip jau anksčiau minėta, dviratininkas, nueidamas pro mikroautobuso priekį, dviračio nuo važiuojamosios kelio dalies nepaėmė – dviratis buvo paliktas prie pat mikroautobuso priekio. Nuėjus dviratininkui, mikroautobusas iš vietos nuvažiavo vos po sekundės. Iš vaizdo įrašo matyti, kad mikroautobuso vairuotojas iš stovėjimo vietos išvažiuoja, žiūrėdamas tik atgal į kairę pusę ir rikiuodamasis į kitą eismo juostą kairėje, visiškai nežiūrėdamas į priekį, kur gulėjo dviratis. Todėl akivaizdu, jog S. J. , žinodamas, jog ant kelio yra kliūtis – dviratis – nesiėmė visų būtinų atsargumo priemonių, nepasirinko tinkamo atstumo, kad apvažiuotų ant kelio paliktą dviratį, ir jį kliudė, taip sugadindamas ir padarydamas turtinę žalą. Nors šio KET punkto pažeidimas pareiškėjui inkriminuotas nebuvo, tačiau iš nustatytų faktinių aplinkybių aišku, kad šis pažeidimas buvo padarytas, tai nesunkina pareiškėjo teisinės padėties, nes jo veikos kvalifikacija pagal ANK 417 straipsnio 7 dalį nesikeičia. S. J. padaryti KET 128, 180 punktų pažeidimai užtraukia administracinę atsakomybę pagal ANK 417 straipsnio 7 dalį, už tai jis skundžiamu nutarimu teisėtai ir pagrįstai buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn, todėl šioje dalyje keisti skundžiamą nutarimą nėra teisinio pagrindo.

Vis tik ANK 426 straipsnio 1 dalyje numatytas nusižengimas gali būti padaromas tik tiesiogine tyčia, todėl kvalifikuojant S. J. veiką pagal ANK 426 straipsnio 1 dalį, privaloma nustatyti, kad jis suvokė, jog sukėlė eismo įvykį, ir iš jo vietos pasišalino suprasdamas tokio savo elgesio neteisėtumą, priešingumą KET, t. y. norėjo taip elgtis. Kaip jau buvo minėta, S. J. kategoriškai laikėsi pozicijos, kad nesukėlė eismo įvykio, todėl ir tikslo iš jo pasišalinti neturėjo. A. Š. teigė, jog maršrutinio mikroautobuso vairuotojas pervažiavo dviratį sąmoningai ir tyčia. Jau minėta, kad vaizdo įraše faile „(duomenys neskelbtini)-504000000-211020-075906-082155-01p011000000“ užfiksuota, jog S. J. , išvažiuodamas iš sustojimo vietos, žiūri tik į kairę pusę atgal, nežiūrėdamas į priekį, kur guli dviratis. Iš vaizdo įrašo, kuriame užfiksuotas išorinis vaizdas, matyti, kad mikroautobusas iki kalnelių prieš perėją važiuoja tolygiai, be ryškesnio sukratymo, kas būdinga važiuojant per nelygumus, iškilimus. Kadangi mikroautobusas yra gana didelė ir sunki transporto priemonė, vairuotojas galėjo ir nepajusti, kad užvažiuoja ant dviračio, ypač atsižvelgiant į tai, kad buvo pervažiuotas tik galinis jo ratas, sugadinant sparną ir bagažinę. Iš vaizdo įrašo, kuriame užfiksuotas mikroautobuso salonas, matyti, kad keleiviams taip pat nekyla jokių reakcijų, iš to spręstina, kad jie taip pat nejautė, kad mikroautobusas užvažiuoja ant kokios nors kliūties. Be to, S. J. , pervažiavęs dviratį, nesustojęs tęsia manevrą ir, persirikiavęs į kitą eismo juostą, nuvažiuoja. Svarbu ir tai, jog S. J. netrukus grįžo pro įvykio vietą, tik kita kelio puse, kur jį ir sustabdė policijos pareigūnai. Apžiūrėjus mikroautobusą, ant jo jokių eismo įvykio žymių nerasta. Atsižvelgiant į visa tai, teismo vertinimu, pareiškėjas galėjo ir nepajausti kontakto. Pareiškėjo elgesys po įvykio – kad jis po įvykio nesustojo, neišlipo iš mikroautobuso, nei jo, nei dviračio neapžiūrėjo, mikroautobuso keleiviai jokių reakcijų taip pat neišreiškė, vairuotojas netrukus grįžo į įvykio vietą, kur jį sutiko policijos pareigūnai, kurie ir informavo apie įvykį, – leidžia ne tik nesutikti su A. Š., jog mikroautobuso vairuotojas ant jo dviračio užvažiavo sąmoningai ir tyčia, bet ir patvirtina, kad pareiškėjas iš eismo įvykio vietos pasišalino ne sąmoningai, suvokdamas savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje ir ją ignoruodamas bei siekdamas išvengti atsakomybės, bet dėl to, kad nesuvokė sukėlęs eismo įvykį, pervažiuodamas gulintį dviratį. S. J. veikoje nenustačius būtinojo ANK 426 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo sudėties subjektyviosios pusės požymio – tiesioginės tyčios, negalima ir administracinė atsakomybė už šio administracinio nusižengimo padarymą. Todėl skundžiamas nutarimas keistinas, jo dalis, kuria S. J. pripažintas kaltu pagal ANK 426 straipsnio 1 dalį, naikintina ir administracinio nusižengimo teisena pagal ANK 426 straipsnio 1 dalį nutrauktina, S. J. nepadarius veikos, turinčios šio administracinio nusižengimo požymių (ANK 591 straipsnio 1 punktas).

Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, jog teismas neprivalo pasisakyti dėl visų skundo argumentų, todėl teismas, įvertinęs tai, kas svarbu ir turi teisinės reikšmės teisingam skundo išnagrinėjimui, dėl kitų skundo argumentų plačiau nepasisako.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 641 straipsniu, 642 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 6 punktu, 4 dalimi, 6 dalimi, 646 straipsnio 1, 2 dalimis,

nutaria:

administracinėn atsakomybėn patraukto asmens S. J. (S. J.) skundą tenkinti iš dalies.

Pakeisti Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2022 m. sausio 7 d. nutarimą Nr. 30-ANR_N-244-2022.

Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2022 m. sausio 7 d. nutarimo Nr. 30-ANR_N-244-2022 dalį, kuria S. J. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 426 straipsnio 1 dalį, panaikinti ir administracinio nusižengimo teiseną pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 426 straipsnio 1 dalį nutraukti, S. J. nepadarius veikos, turinčios šio administracinio nusižengimo požymių.

Panaikinti Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2022 m. sausio 7 d. nutarimo Nr. 30-ANR_N-244-2022 dalį, kuria, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 38 straipsniu, S. J. skirta galutinė administracinė nuobauda.

Kitą nutarimo dalį palikti nepakeistą.

Nutarimas per 20 dienų nuo jo nuorašo išdavimo (išsiuntimo) dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.

Teisėja Viktorija Teišerskienė