Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

2018-08-30 · Baudžiamoji byla Nr. T-441-906/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2018-08-30
Bylos Nr.
T-441-906/2018
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-19721-2017-3
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Svajūnas Bliudsukis
Advokatai
Alvydas Kvaščevičius
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. T-441-906/2018Teisminio proceso Nr. 1-01-1-19721-2017-3Procesinio sprendimo kategorija 2.10.12. (S)
KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2018 m. rugpjūčio 30 d.Klaipėda
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėjas Svajūnas Bliudsukis,sekretoriaujant Kristinai Mečinskienei,dalyvaujant prokurorei Irinai Valadkienei,

asmeniui, kuriam taikomos priverčiamosios medicinos priemonės L. L. ir jo, gynėjui advokatui Alvydui Kvaščevičiui, taip pat šeimos nariui tėvui R. L.,

viešosios įstaigos Klaipėdos psichikos sveikatos centro įgaliotai atstovei A. B.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo viešosios įstaigos Klaipėdos psichikos sveikatos centro teikimą dėl L. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusiam (duomenys neskelbtini), gyvenančiam (duomenys neskelbtini), dirbančiam (duomenys neskelbtini), taikytos priverčiamosios medicinos priemonės – ambulatorinio stebėjimo pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto teismo rūmų 2018-02-12 nutartimi, baudžiamojoje byloje Nr. M1-187-201/2018, L. L. pripažintas nepakaltinamu ir jis atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės dėl baudžiamuoju įstatymu uždraustų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau — BK) 259 straipsnio 2 dalyje, 140 straipsnio 2 dalyje, padarymo. L. L. taikyta priverčiamoji medicinos priemonė – ambulatorinis stebėjimas pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis. Nutartis įsiteisėjo 2018-03-06.

Teisme 2018-08-08 gautas VšĮ Klaipėdos psichikos sveikatos centro teikimas, kuriuo prašo spręsti priverstinio ambulatorinio stebėjimo pirminėje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje tikslingumą (nutraukimą), nes L. L. yra socialiai ir buityje pakankamai gerai adaptuotas, kritiškas savo ligai, gydymui.

Teismo posėdžio metu VšĮ Klaipėdos psichikos sveikatos centro įgaliota atstovė teikimą palaikė. Nurodė, kad L. L. gydomas šešerius metus, vartoja vaistus injekcijomis, jo psichinė būklė normali. L. L. ramaus būdo, paklusnus, ateina pas socialinius darbuotojus, nebūna agresyvus ar blogai nusiteikęs, jis dirba, tėvai sūnumi patenkinti. Gydytojai nusprendė dėl priverstinio ambulatorinio gydymo nutraukti. L. L. geranoriškai pažadėjo ir toliau lankytis pas gydytojus.

Teismo posėdžio metu L. L. paaiškino, kad pas gydytojus lankosi kas dvi savaites, du kartus per savaitę vartoja vaistus, leidžiamuosius ir tabletes, vaistus perka pats. Narkotinių medžiagų nevartoja, kartais išgeria alaus. Dirba pilną darbo dieną, jam nustatytas 50 procentų nedarbingumo lygis. Gyvena su mama ir tėčiu, prisideda prie buities, mamai duoda pinigų. Šeimoje barnių nebekyla. Nurodė, jog ir toliau rūpinsis savimi.

L. L. tėvas, patvirtino, kad sūnaus sveikatos būklė yra stabili. Sūnus reguliariai geria vaistus, pats lankosi pas gydytoją, eina į darbą, todėl mano, kad nebūtinas priverstinis gydymas.

Prokurorė ir advokatas palaikė teikimą, siūlo nutraukti L. L. priverstinį ambulatorinį gydymą.

Motyvuojamoji dalis

Teikimas tenkintinas.

Priverčiamųjų medicinos priemonių paskirtis yra neleisti asmeniui padaryti pavojingą veiką, taikant medicinos priemones bei stebint jo elgesį. BK 98 straipsnio 6 dalyje ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 405 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kad priverčiamoji medicinos priemonė taikoma, kol asmuo pasveiksta arba pagerėja jo psichikos būklė bei išnyksta jo pavojingumas. Šių priemonių taikymas priklauso išimtinai teismo kompetencijai, kuris parinkdamas medicinos priemonės rūšį, atsižvelgia į pagrindinius kriterijus, kuriuos nustato baudžiamasis įstatymas (BK 98 straipsnis), bei į sveikatos priežiūros įstaigos išvadą, kuri yra rekomendacinio pobūdžio. Taigi yra du kriterijai, kuriuos turi įvertinti teismas, tęsdamas, keisdamas arba panaikindamas priverčiamosios medicinos priemonės taikymą: 1) asmens psichinė sveikata, 2) su ja susijusį asmens socialinį pavojingumą.

Iš byloje esančios komisijos dėl priverstinio ambulatorinio gydymo psichikos sveikatos centre išvados matyti, kad L. L. Klaipėdos psichikos sveikatos centre lankosi reguliariai, kas mėnesį, nė karto nepraleido susitikimo su socialine darbuotoja, savo iniciatyva derindavo laiką, kad galėtų atvykti, pokalbių metu ramus, pilnai orientuotas. L. L. sveikatos būklė stabili, psichozės paūmėjimo nestebėta, kritiškas, teisingo elgesio, socialinei aplinkai pavojaus nekelia, dirba (duomenys neskelbtini), gyvena su tėvais, jų santykiai geri.

Esant išdėstytoms aplinkybėms, atsižvelgiant į tai, kad L. L. psichinė būsena yra pagerėjusi ir stabili, ir nebėra būtinybės taikyti priverčiamąją medicinos gydymosi priemonę – ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis, todėl teikimas tenkintinas, L. L. taikyta priverčiamoji medicinos priemonė naikintina.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 98 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 405, 440 straipsniais, teismas

nutaria:

tenkinti viešosios įstaigos Klaipėdos psichikos sveikatos centro teikimą.

Panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto teismo rūmų 2018-02-12 nutartimi L. L. taikytą priverčiamąją medicinos priemonę – ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis.

Nutartis per septynias dienas nuo nutarties gavimo dienos gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.

Teisėjas Svajūnas Bliudsukis