Kauno apylinkės teismo sprendimas

Kauno apylinkės teismo teisėja Irena Poderienė, sekretoriaujant Gabijai Vilemavičiūtei, dalyvaujant ieškovo UAB „Darni aplinka“ atstovams E. P., advokatui Gilbertui Kinderevičiui, dalyvaujant atsakovams R. L. Ž., L. Ž., jų atstovėms advokatėms Dalei Peckutei, Jurgitai Spaičienei viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo UAB „Darni aplinka“ ieškinį atsakovams R. L. Ž., L. Ž. dėl skolos už atliktus darbus priteisimo ir nustatė :

Aprašomoji dalis

ieškovas patikslintu ieškiniu ( 32-39 b.l.2 t.) prašo priteisti iš atsakovų solidariai 2197,37 Eur susidariusį įsiskolinimą už atliktus darbus , 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo civilinės bylos iškėlimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinys grindžiamas tuo, jog 2013-05-06 tarp ieškovo ir atsakovo R. L. Ž. buvo sudaryta paslaugų suteikimo apželdinimo darbų sutartis, pagal kurią ieškovas įsipareigojo atlikti teritorijos, esančios Saulės g.29-1 Kaune vejos ir teritorijos apželdinimą, o atsakovas įsipareigojo atliktus darbus priimti ir už juos apmokėti. Pagal šį susitarimą atsakovui buvo įteikta 2013-05-06 paslaugų suteikimo sutartis Nr.22. 2013-06-10 ieškovas ir atsakovas sudarė naują sutartį Nr.25, kadangi atsakovas pageidavo, jog ieškovas atliktų papildomus darbus ( pvz. baseino išvalymas, alpinariumo suformavimas ir kt.). Ši sutartis kartu su ankstesne sutartimi Nr.22 buvo atsakovui įteikta tiesiogiai. Ieškovas sutartyse numatytus darbus atliko ir juos perdavė. Tačiau minėtos sutartys dvišališkai nebuvo pasirašytos, kadangi atsakovas piktybiškai vengė tai padaryti. Ieškovas, atlikęs visus darbus, išsiuntė atsakovui PVM sąskaitą – faktūrą DPL -1, NR.000060, darbų atlikimo aktą, faktinę panaudotų medžiagų sąmatą bei paslaugų teikimo sutartį Nr.25. Ieškovui išsiuntus šiuos dokumentus atsakovas ėmė reikšti pretenzijas dėl tariamai netinkamo darbų atlikimo, nors darbų atlikimo metu atsakovas jokių pretenzijų, pastabų ar nusiskundimų ieškovui nereiškė, atliktus darbus priėmė ir jais naudojosi. Ieškovui pakartotinai išsiuntus vienašališkai pasirašytas sutartis, darbų atlikimo aktą, ir kt. atsakovas apmokėjo dalį skolos sumokėjo ir pervedė 6534 Lt, tačiau likusios sumos 2197 Eur nesumokėjo ir iki šiol vengia padengti šią sumą.

Faktiškai perdavus darbus atsakovas pripažino atliktų darbų kokybę bei sutartyje nustatytų ieškovo pareigų įvykdymo faktą. Tą patvirtina atsakovo pateikta 2013-10-25 pretenzija, iš kurios matyti, jog atliktų darbų fakto ir tarp šalių susiklosčiusių teisinių santykių atsakovas neginčija bei pripažįsta, jog darbai buvo atlikti ir perduoti. Ieškovo reikalavimų pagrįstumą įrodo ir tai, kad 2013-12-04 pateikus rašytinį reikalavimą atsakovas už atliktus darbus dalį sumos - 6534 Lt - sumokėjo.

Nors paslaugų suteikimo – apželdinimo darbų sutartis buvo sudaryta su R. L. Ž., tačiau bedraatsakove turi būti traukiama ir jo sutuoktinė L. Ž., kadangi vejos apželdinimo darbai atlikti atsakovui ir jo sutuoktinei bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, jų bendriems šeimos interesams ir poreikiams tenkinti. Pati L. Ž. savo atsiliepime į ieškinį išreiškė norą būti įtraukta bendraatsakove, todėl 2197,387 Eur įsiskolinimas už atliktus darbus turi būti priteistas iš atsakovų solidariai.

Sutartys Nr.22 ir Nr.25 nėra dvišališkai pasirašytos išimtinai dėl atsakovo kaltės. Jos ne kartą tiek tiesiogiai, tiek registruota pašto siunta buvo pateiktos, tačiau atsakovas piktybiškai sutartis pasirašyti nurodydamas vis skirtingas nepasirašymo priežastis; (sirgo atsakovo žmona, turi išvažiuoti į sanatoriją, atsakovą yra apgavę trinkelių klojėjai, todėl pasirašys tik kai ieškovas baigs darbus ir pan.; ). Tai, kad sutartys nepasirašytos , nepanaikina atsakovo pareigos sumokėti už atliktus darbus. Juolab, jog savo veiksmais ( po rašytinio pareikalavimo sumokėjo dalį sumos), atsakovas pripažino sutarties sudarymo faktą.

Atliktų darbų aktas taip pat nebuvo pasirašytas. Tačiau atsižvelgiant į tai, kad darbai yra tinkamai atlikti, perduoti ir priimti, o atsakovai faktiškai naudojasi ieškovo atliktais darbai, šios aplinkybės sudaro pagrindą ieškovui reikalauti atsiskaityti už atliktus darbus.

Vien tik formaliųjų įstatymo nustatytų darbų perdavimo - priėmimo reikalavimų nesilaikymas negali būti laikomas pagrindu šalims nevykdyti sutartimi prisiimtų įsipareigojimų. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą teisminę praktiką pareiga mokėti už atliktus darbus atsiranda pradėjus faktiškai naudotis darbais ir nėra siejama tik su abišaliu atliktų darbų perdavimo – priėmimo akto pasirašymu. Įstatymas numato sankcijas, kai viena iš šalių atsisako pasirašyti aktą (CK 6.694 str. 4 d.).Tokiu atveju užsakovas, atsisakydamas pasirašyti aktą, privalo nurodyti atsisakymo priežastis, jei rangovo nuomone atsisakymas priimti darbų rezultatą yra nepagrįstas, jis turi teisę pasirašyti jį vienašališkai. Atsakovas nepateikė jokių svarių priežasčių (pvz., kad atliktų darbų negalima naudoti pagal paskirtį) kodėl atsisako pasirašyti atliktų darbų aktą, todėl ieškovas, tinkamai įvykdęs prievolę, įgyvendino savo teisę pasirašyti darbų atlikimo aktą vienašališkai. Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad vienašališkai pasirašytas aktas turi tokią pat juridinę galią, kaip ir pasirašytas abiejų šalių, todėl galioja tol, kol teismas nepripažįsta jo negaliojančiu. Iki to momento nepasirašiusiai šaliai tenka akto sudarymo padariniai t.y. tos teisės ir pareigos, kurios atsiranda abiems šalims pasirašius aktą. Tokios nuostatos paskirtis – užkirsti kelią užsakovui nepagrįstai vilkinti darbų priėmimą ir vykdyti kitas sutartines pareigas. Atsakovo, kaip vartotojo, teisės nėra absoliučios.

Atsakovai privalo sumokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas, kurios skaičiuojamos nuo civilinės bylos iškėlimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

2013-10-25 atsakovai gavo ieškovo laišką – voką, kuriame buvo įdėti tik ieškovo pasirašyti 3 dokumentų projektai: 1) 2013-06-10 data surašyta Paslaugų suteikimo sutartis Nr.25, pasirašyta direktorės E. P., 2) 2013-08-28 data surašytas darbų atlikimo aktas „Sutartis Nr.22, Nr.25“, 3)2013-09-12 data surašyta PVM sąskaita – faktūra DAPL-1 Nr.00060.

Tokios redakcijos sutarties atsakovai nepasirašė ir su ja nesutiko, nes joje nurodytos darbų atlikimo kainos neatitiko tų, dėl kurių šalys derėjosi. Ikisutartinių derybų metu šalys susitarė bei apskaičiavo, kad aplinkos sutvarkymo visų darbų kaina sudarys ne daugiau 11 000 Lt (įskaitant PVM). Tai įrodo preliminari darbų sąmata, sudaryta 2013-05-26 ir pasirašyta UAB „Darni aplinka“ direktorės E. P.. Šią sąmatą atsakovai pripažįsta. Šis dokumentas (nors ir pateiktas vėliau nei gegužės mėnesį) buvo vieninteliu pagrindu pradėti vykdyti darbus.

Po susirašinėjimo papildomai buvo sumokėta 6534 Lt, iš viso 11734 Lt t.y. daugiau nei buvo aptarta pradinėje sąmatoje. Tai yra ta suma, kurią atsakovai apskaičiavo įvertinę faktiškai atliktus darbus bei pagal šalių aptartą darbų sąmatą. Atsakovai pagrįstai mano, kad yra pilnai atsiskaitę pagal šalių aptartas kainas ( pasiūlytas ieškovo). Atsakovai apskaičiavo, kad net ir vertinant ieškovų (kai kur – padidintais) įkainiais, faktinės išlaidos yra 13988 Lt (jei atliktų darbų kokybė būtų tinkama).

Ieškovas nedirbo ir neveikė ekonomiškiausiu ir naudingiausiu būdu atsakovų atžvilgiu. Ieškovas, nepasirašęs sutarties pagal faktiškai šalių aptartas, o ne vienašališkai jau po visko ieškovo primestas sąlygas, jautėsi neįsipareigojęs nei laiko, nei kokybės požiūriu.

Ieškovas darbus atlikinėjo liepos – rugpjūčio mėnesį, todėl darbų rezultatas tapo aiškus tik prigijus ar neprigijus augalams, sudygus ar nesudygus žolei. Jau spalio mėnesį paaiškėjo atliktų darbų trūkumai. Atsakovai per protingą terminą kreipėsi su pretenzija, tačiau ieškovas niekaip nereagavo. Pretenzijoje buvo nurodyti atliktų darbų kokybės trūkumai: 1) žolė sudygo netolygiai, todėl ieškovas jos negali naudoti pagal paskirtį , 2) po dekoratyviniais akmenukais patiesta nekokybiška plėvelė, dygsta piktžolės, 3) netinkamai suformuoti nuolydžiai vejoje, vietomis kaupiasi vanduo, po lietais telkšo balos, 4) ne visi augalai prigijo.

Baseino išvalymas įvertintas 2400 Lt (nors tokia kaina nebuvo realiai net aptarta). Realiai dirbo 3 žmonės apie 8 val. (išleido vandenį, išgaudė žuvis, išplovė plėvelę, nuplovė akmenis ir vėl suleido vandenį ir žuvis). Papildomus darbus atlikdami nederino sumų. Atsakovai apskaičiavo, kad ištaisymo darbų kaina yra 3484,29 Lt.

Atsakovai negali naudotis daiktu pagal paskirtį, nes nekokybiška veja neatlieka rekreacinės funkcijos.

Priėmimo perdavimo aktas nebuvo pasirašytas, nes atsakovų netenkino atlikti darbai ir jų kokybė, o ne dėl vengimo atsiskaityti (tai įrodo ir ieškovų geranoriškai apmokėta suma pagal darbų sąmatą) pagal sutartį (kurios turinys bei sąlygos taip ir liko aiškiai neapibrėžti).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Nustatyta, kad 2013 m. gegužės šalys susitarė dėl apželdinimo darbų atlikimo atsakovams priklausančioje namų valdoje adresu Saulės g.29 Kaune. Į bylą ieškovas pateikė 2013-05-06 data surašytą Paslaugų suteikimo sutartį Nr.22 bei 2013-06-10 Paslaugų teikimo sutartį Nr.25 , tačiau sutartys yra pasirašytos tik vienos šalies – ieškovo. Vienašališki, tik ieškovo yra pasirašyti ir darbų atlikimo aktai. Atsakovai teigia, kad sutartys bei kiti dokumentai atbulinėmis datomis jiems buvo pateikti 2013-10-25 laiške: 2013-08-28 data ieškovo sudaryta Faktinė panaudotų medžiagų sąmata, 2013-09-12 data atsakovui R. L. Ž. išrašyta PVM sąskaita faktūra DAPL-1 Nr.000060 14 121,07 Lt sumai. 2013-12-21 atsakovai pervedė ieškovui 6 534 Lt. Atsakovų teigimu, žodine sutartimi šalys buvo sutarę atliktų darbų kainą - 11 000 Lt. Pačių ieškovų skaičiavimu , kurį, jų teigimu, jie atliko remdamiesi ieškovo nustatytomis kainomis ir įvertinę papildomus darbus, darbų kaina sudarė 13 367,40 Lt ( atsiliepime atsakovai galimai suklydo nurodydami 13 938 Lt). Atsakovai mano, jog sumokėję ieškovui 5 200 Lt avansą bei 6 534 Lt jie nėra skolingi. Atsakovai mokėjimo pavedime nurodė, jog nuo likusios sumokėti sumos 8 167 Lt jie už padarytą broką sumokėjo 20 procentų mažiau. Ieškovas neginčija ir pripažįsta, kad gavo iš atsakovo R. L. Ž. 5200 Lt, tačiau šios pinigų sumos neįskaito, kadangi, pasak ieškovo, šie pinigai buvo skirti ne apmokėti už atliktus darbus, o juodžemiui pirkti ir jį atvežti, o pagal sutarčių 3.6.p. juodžemis į vejos sėjimo darbų kainą neįskaičiuojamas.

Sprendžiant šį šalių ginčą būtina nustatyti šias teisiškai reikšmingas aplinkybes: 1) ar atsakovų sumokėti 5200 Lt atliko avanso paskirtį, ar tai medžiagų pirkimui ir transportavimui skirta suma, kuri į kainą neįskaičiuojama, 2) kokia buvo sutarta galutinė darbų kaina, įskaitant ir papildomą susitarimą dėl baseino valymo ir alpinariumo įrengimo, 3) ar derantis dėl kainos jos dydis buvo nustatytas jau įskaičius PVM.

Atsakovai visos bylos nagrinėjimo metu laikėsi nuoseklios pozicijos, jog pradedant darbus sutartinė darbų kaina su PVM sudarė 11 000 Lt. Atsakovai neneigia, kad buvo ir papildomi susitarimai dėl baseino valymo ir alpinariumo įrengimo ir kad šie darbai buvo atlikti (CPK 186, 187 str.).

Įstatymų leidėjas įpareigoja šalis įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus (CPK 178 str.). Savo reikalavimą ieškovas grindžia Paslaugų atlikimo sutartimis Nr.22 bei Nr.25 ir Darbų atlikimo aktais (CPK 197 str.). Nors atsakovai nėra pasirašę atliktų darbų perdavimo - priėmimo akto, tačiau bylos duomenys neleidžia abejoti, kad aplinkos tvarkymo darbai atsakovams priklausančioje namų valdoje buvo atlikti (CPK 185 str.). Pagal kasacinio teismo suformuotą teisminę praktiką pareiga mokėti už atliktus darbus atsiranda pradėjus faktiškai naudotis darbais ir nėra siejama tik su abišaliu atliktų darbų perdavimo - priėmimo akto pasirašymu, todėl teismas plačiau neanalizuoja ir nepasisako dėl ieškovo teiginių , jog atsakovai piktybiškai vengė tokį aktą pasirašyti, nes ir nepasirašius akto atsakovams atsirado pareiga už atliktus darbus atsiskaityti.

Sutartis reiškia laisvą dviejų ar daugiau asmenų valios suderinimą, kurio tikslas – susikurti tarpusavio teises ir pareigas t.y. pagal CK 6.154 str. 1 d. sutartis yra dviejų ar daugiau asmenų susitarimas sukurti, pakeisti ar nutraukti civilinius teisinius santykius, kai vienas ar keli asmenys įsipareigoja kitam asmeniui ar asmenims atlikti tam tikrus veiksmus , o pastarieji įgyja reikalavimo teisę. Tarp šalių susiklostę faktiniai teisiniai santykiai savo esme ir prigimtimi kvalifikuotini kaip vartojimo rangos santykiai, todėl teismas, spręsdamas šalių ginčą, vadovaujasi vartojimo rangos santykius reglamentuojančiomis teisės normomis. CK 6.672 str. 1 d. reglamentuoja, kad pagal vartojimo rangos sutartį rangovas, kuris verčiasi tam tikru verslu, įsipareigoja pagal fizinio asmens (vartotojo) užsakymą atlikti tam tikrą darbą, skirtą tenkinti buitinius asmeninius užsakovo ir jo šeimos poreikius, o užsakovas įsipareigoja priimti darbo rezultatą ir už jį sumokėti. Tačiau nagrinėjamu atveju teismas , spręsdamas šalių ginčą, negali vadovautis ieškovo pateiktų Paslaugų atlikimo sutarčių Nr.22 bei Nr.25 nuostatomis, kadangi abi sutartys yra pasirašytos tik vienos iš sutarčių šalies – ieškovo, todėl negali būti laikomos tinkamu rašytiniu įrodymu apie pasiektą` dvišalį susitarimą šiuo klausimu ir iš to susitarimo kylančias pasekmes. Tai reiškia, kad teismas negali vadovautis sutarčių 3.6.p., įtvirtinančiu šalių susitarimą, kad vejos sėjai reikalingos medžiagos į vejos sėjimo – aro kainą neįskaičiuojamos. Juolab, jog ieškovas net ir nepateikė teismui jokių įrodymų, kad pinigus panaudojo būtent juodžemio pirkimui ir jo transportavimui, todėl ieškovo gauti 5200 Lt laikytini avansine įmoka, atlikusią dalinio apmokėjimo funkciją (CPK 178 str.).

Įrodinėjimo ir objektyvios tiesos nustatymo procesą byloje sunkina tai, kad nėra tinkamai pasirašytos Paslaugų suteikimo sutarties, kuria teismas galėtų vadovautis spręsdamas ir ginčą dėl darbų kainos bei PVM įskaitymo. Atsakovų teigimu, dėl darbų atlikimo tarp šalių buvo tik žodinis susitarimas ir kad ne jie, o būtent ieškovas vengė rašytinių susitarimų. Ieškovas teigia priešingai : sutartys buvo paruoštos, bet atsakovai vengė pasirašyti.

Ar tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistavo ar neegzistavo, teismas sprendžia remdamasis tikimybių pusiausvyros principu. Jeigu pateikti įrodymai leidžia teismui padaryti išvadą, kad yra didesnė tikimybė, jog tam tikri faktai egzistavo, negu neegzistavo, teismas pripažįsta tuos faktus nustatytais. Sprendžiant šį šalių teisinį ginčą atsižvelgtina į tai, jog vartojimo rangos teisės normomis reglamentuojami tie vartojimo rangos santykių ypatumai, kurie susiję su šių santykių, kaip vartojimo, pobūdžiu, t.y. vartotojo ir verslininko padėties nelygiavertiškumu. Vartojimo sutartinių santykių reglamentavimas visų pirma grindžiamas vartotojo, kaip silpnesniosios sutarties šalies doktrina. Juk fizinio asmens (vartotojo) padėtis paprastai yra silpnesnė nei kitos šalies - paslaugų teikėjo (verslininko).Vartotojo, dalyvaujančio vartojimo sutartiniuose santykiuose, derybinės galios yra apribotos, todėl šiuolaikinėje teisėje ir susiformavo silpnesniosios sutarties šalies apsaugos doktrina, kuri užtikrina vartotojo, kaip silpnesniosios šalies, teisių ir teisėtų interesų apsaugą. Nagrinėjamu atveju atsakovai dėl objektyvių priežasčių – informacijos, patirties bei žinių stokos negalėjo būti lygiavertėje padėtyje su ieškovu, kuris jau nemažai metų verčiasi aplinkos apželdinimo verslu, todėl turi ir atitinkamai didesnę patirtį bei žinių tiek savo ūkinėje , tiek finansinėje veikloje.

Nors ieškovas kaltino atsakovus nesąžiningumu, atsisakymu pasirašyti dokumentus, tačiau nežiūrint į tai darbus atsakovams atlikinėjo. Dėl darbų specifikos - vejos sėjos ir teritorijos apželdinimo darbai buvo atliekami gana ilgą laikotarpį - nuo gegužės iki rugpjūčio mėnesio, todėl racionaliai nepaaiškinamas ir laikytinas neprotingu ieškovo elgesys, jei jis, matydamas, jog su klientais bręsta konfliktas, nes atsakovai, ieškovo teigimu, nuo pat darbų atlikimo pradžios vengia pasirašyti sutartis, t.y. aiškiai apibrėžti darbų apimtis bei darbų kainą, o vėliau nepasirašinėjo ir darbų atlikimo aktų, darbus vis tiek atliko. Tai vertintina kaip akivaizdus ūkinės komercinės rizikos protingumo peržengimas, šiuo atveju sąlygojęs neigiamas finansines pasekmes pačiam ieškovui. CK 1.5 str. nustato, kad civilinių santykių subjektai, įgyvendindami savo teises bei atlikdami pareigas privalo elgtis pagal teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimus. Į šiuos principus būtina atsižvelgti tiek sudarant sutartis, tiek jas vykdant, todėl kiekvienas ūkio subjektas, būdamas teisinių santykių stipresniąja puse, turėtų žinoti, pagrindines teismų praktikos bei teisės mokslų nuostatas, susijusias su teisės principų turiniu ir taikymu. Juolab, jog atsakovų teigimu konfliktas kilo būtent tada, kai jie pareikalavo atsiskaitymo faktą patvirtinančių buhalterinės apskaitos dokumentų.

Kasacinis teismas, formuodamas teisminę praktiką , yra pabrėžęs, jog vartojimo rangos teisinių santykių specifika lemai tai, kad šalys, sudarydamos rangos sutartį, nėra visiškai laisvos apibrėžti jos kainą ir tai nulemia vartotojų teisių apsaugai skirtas reglamentavimas. Vartotojų teisių apsaugos įstatymo 2 str. 6 d. pardavimo kaina apibrėžiama kaip galutinė prekės paslaugos kaina, nustatoma pinigais, su pridėtinės vertės mokesčiu ir visais kitais mokesčiais. Šioje dalyje nurodyta paslaugos sąvoka aprėpia ir darbus. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas pažymėjo, jog nei CK, nei kituose vartotojų teisių apsaugą reglamentuojančiuose įstatymuose neįtvirtinta reikalavimo išskirti vartojimo sutartyse PVM ir kitų mokesčių, kaip paslaugos kainos sudėtinių dalių, tik reikalaujama, jog paslaugos kaina turi būti nustatoma pinigais ir apskaičiuota su PVM ir visais kitais mokesčiais. (LAT nutartis Nr. 3K-3-228/2014). Atsakovai, patys atlikę skaičiavimus, ieškovui jau yra sumokėję 11 734 Lt, tačiau jie pripažįsta, jog galutinė kaina buvo 13 367 Lt su V. Į. atsakovų nuoseklią poziciją visos bylos nagrinėjimo metu, jog prieš pradedant darbus šalys susitarė dėl 11 000 Lt , įskaitant PVM, sumos bei aplinkybę, jog patys atsakovai , įskaičiavę papildomai atliktus darbus ir remdamiesi ieškovo įkainiais, priskaičiavo 13 367 Lt, darytina išvada, jog atsakovai, būdami vartotojai, turėjo pagrįstų lūkesčių, jog tai ir yra galutinė kaina, kuri negali padidėti PVM dydžiu.

Nors teismas dėl vienašališko sutarčių pasirašymo nesiremia ieškovo pateiktomis sutartimis Nr.22 ir Nr. 25, tačiau spręsdamas klausimą dėl PVM įskaitymo atsakovams atkreipia dėmesį, kad jose numatant darbų kainas pats ieškovas PVM , kaip kainos sudėtinės dalies, neišskyrė ( sutarties tekstus paruošė ieškovas). Įstatymų leidėjas, tiek įtvirtindamas sutarčių aiškinimo taisykles, tiek sureguliuodamas vartojimo rangos santykius, įtvirtino nuostatą, jog jei kyla abejonių dėl sutarties sąlygų, jos turi būti aiškinamos vartotojo naudai (Vartotojų teisių apsaugos įstatymo 2 str. 6 d., 6.188 str. 6 d., 6.193 str. 4 d.), todėl darytina išvada, jog šalys žodiniu susitarimu dėl apželdinimo ir kitų darbų atlikimo susitarė dėl galutinės kainos , nenumatant atsakovams prievolės be šios sumos sumokėti papildomai dar ir PVM.

Kaip jau minėta, pačių atsakovų pateikti skaičiavimai rodo, kad visus atliktus darbus jie įvertino 13 367 Lt. Tačiau atsakovai ieškovui yra sumokėję tik 5 200 Lt ir 6 534 Lt, iš viso 11 734 Lt. 2013-12-21 mokėjimo pavedime atsakovai nurodė, jog 6 534 Lt sumą suskaičiavo 8 167 Lt sumą 20 procentų sumažindami dėl broko (5200 Lt + 8 167 Lt lygu 13367 Lt). Tačiau atsakovų, kaip vartotojų teisės buvo apgintos civilinėje byloje Nr. e2-261-375/2015, kurioje teismas išsprendė šalių ginčą dėl atliktų darbų kokybės ir sumažino atliktų darbų kainą 613, 08 Eur, todėl šioje byloje iš atsakovų solidariai priteistinas nesumokėtas skirtumas nuo 13 367 Lt ir 11 734 Lt sumoje 1 633 Lt arba 473 Eur ( CPK 185 str., 6.38 , 6.6.672 str.).

Iš atsakovų priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos 473 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ( CK 6.210 str. 1 d.).

Iš šalių proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai priteistinos bylinėjimosi išlaidos ( CPK 93, 96, 98 str.).

Byloje valstybės patirtos pašto išlaidos nepriteistinos , kadangi išieškotina suma yra mažesnė už nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą ( CPK 96 str. 6 d.)..

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259, 260, 263-270 str.

n u s p r e n dž i a:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti solidariai iš atsakovų R. L. Ž. a.k(duomenys neskelbtini) bei L. Ž. a.k. (duomenys neskelbtini) ieškovui UAB „Darni aplinka“ įm.k.302761466 473 Eur (keturis šimtus septyniasdešimt tris eurus) skolos už atliktus darbus, 11 Eur (vienuolika eurų) žyminio mokesčio bei 235 Eur (du šimtus trisdešimt penkis eurus) atstovavimo išlaidų.

Priteisti solidariai iš atsakovų R. L. Ž. bei L. Ž. 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos 473 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2014-03-20 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Priteisti iš ieškovo UAB „Darni aplinka“ įm.k. 302761466 po 39 Eur (trisdešimt devynis eurus ) atstovavimo išlaidų atsakovui R. L. Ž. a.k. (duomenys neskelbtini) bei atsakovei L. Ž. a.k(duomenys neskelbtini)

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.