Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jūratės Petraškienės, Vaido Vasiliausko ir Valdo Vitunsko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo E. B. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. birželio 7 d. nuosprendžio, kuriuo E. B. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalį, 243 straipsnį ir nuteistas:

- pagal BK 243 straipsnį – 40 parų arešto bausme.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu, griežtesnei laisvės atėmimo bausmei, paskirtai už BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą, apimant švelnesnę arešto bausmę ir E. B. paskirta galutinė subendrinta 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždrausta naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones 5 metus, jos terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis BK 72 straipsnio 2 dalimi, 3 dalimi, konfiskuotas E. B. priklausantis automobilis „O. Z.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN: (duomenys neskelbtini), laikomas UAB „A.“ aikštelėje, esančioje (duomenys neskelbtini).

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti iš gyvenamosios vietos, esančios (duomenys neskelbtini), nuspręsta palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. E. B. nuteistas už tai, kad 2023 m. spalio 16 d. apie 19.15 val. (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimą, draudžiantį vairuoti transporto priemonę neblaiviam asmeniui, vairavo motorinę transporto priemonę – automobilį „O. Z.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam 19.19 val. buvo nustatytas 1,67 promilių neblaivumas, o 19.35 val. jam buvo nustatytas 1,71 promilių neblaivumas. Tokiu būdu jis vairavo motorinę transporto priemonę, kai jam buvo nustatytas daugiau negu 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

2. Be to, jis nuteistas ir už tai, kad vengė atlikti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę, o būtent: žinodamas, kad 2022 m. birželio 1 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nuosprendžiu jam yra paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise – vairuoti transporto priemones trejų metų laikotarpiui, 2023 m. spalio 16 d. apie 19.15 val. (duomenys neskelbtini), vairavo motorinę transporto priemonę – automobilį „O. Z.“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tokiu būdu vengė atlikti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę.

3. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. birželio 7 d. nuosprendyje konstatuota, kad E. B. kaltė įrodyta byloje surinktais ir teisme ištirtais įrodymais. Teismas konstatavo, kad E. B. veikoje nustatyti visi objektyvieji ir subjektyvieji požymiai nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje. Įvertinęs byloje esančius įrodymus, pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad E. B., žinodamas, kad 2022 m. birželio 1 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nuosprendžiu jam yra paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas 3 metus naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones, piktybiškai vengė atlikti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, E. B. veikė tiesiogine tyčia – suprato jam paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės pobūdį, jos atlikimo tvarką, suvokė savo pareigas bei žinojo, kokie padariniai kyla už šių pareigų nevykdymą, suprato, jog nėra aplinkybių, trukdančių jam įgyvendinti baudžiamojo įstatymo reikalavimus, neabejotinai suvokė, kad juos pažeidžia ir tai suvokdamas, norėjo taip elgtis.

5. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, teismo posėdyje nuteistasis E. B. ir jo gynėjas advokatas Arvydas Montrimas palaikė apeliacinį skundą, prašė jį tenkinti. Prokurorė Virginija Vigelienė prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

6. Nuteistojo E. B. apeliacinis skundas atmetamas.

7. Nuteistojo E. B. apeliaciniame skunde keliamas kaltės klausimas, kritikuojamas byloje esančių įrodymų vertinimas. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalimi, skundžiamą pirmosios instancijos teismo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina pateikto apeliacinio skundo ribose.

8. Teisėjų kolegija, išanalizavusi apeliacinio skundo argumentus, kuriais nuteistasis E. B. grindžia nesutikimą su nuosprendyje padarytomis išvadomis, dar kartą įvertinusi baudžiamojoje byloje esančius įrodymus, skundžiamą pirmosios instancijos teismo nuosprendį, konstatuoja, kad apylinkės teismas pagrįstai pripažino, kad E. B. vairavo transporto priemonę, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir vengė atlikti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę, padarydamas BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, 243 straipsnyje numatytas nusikalstamas veikas. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo nuosprendyje padaryta išvada, kad E. B. kaltė dėl inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo yra įrodyta byloje esančiais įrodymais, kurių patikimumas, leistinumas, sąsajumas ir įrodomoji reikšmė patikrinti teisminio bylos nagrinėjimo metu. Teismo nuosprendis surašytas laikantis baudžiamojo proceso įstatymų reikalavimų, BPK 20 straipsnio, 301 straipsnio nuostatos nepažeistos. Nuteistojo apeliaciniame skunde nurodyti argumentai nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamą nuosprendį.

9. Nuteistasis E. B., apklausiamas pirmosios instancijos teisme, kaltės nepripažino ir parodė, kad automobilį vairavo draugas A. Įsukus į kiemą, atbėgo pareigūnas. Tada nuteistasis išlipo per vairuotojo pusę, kadangi šalia buvo siauras šaligatvis. Kai atvažiavo policijos pareigūnai, draugas jau buvo pasišalinęs prieš kelias minutes. Draugas, vairavęs automobilį, atsisako duoti parodymus ir šiuo metu yra Anglijoje. Nuteistasis šį draugą pažįsta, ne kartą yra bendravę, todėl leido jam vairuoti. Nuteistasis teigė policijos pareigūnams sakęs, kad automobilį vairavo draugas, kuris pabėgo. Nors nuteistasis E. B. nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios savo kaltės nepripažino, tačiau jo pateikta versija vertinama kaip gynybinė, siekis išvengti baudžiamosios atsakomybės, kadangi yra paneigta ikiteisminio tyrimo metu surinktais ir teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais. Kartu pažymėtina, kad siekiant nustatyti objektyvią tiesą byloje ir įvertinti nuteistojo parodymų teisingumą, ypatingą reikšmę įgauna kitų analizuojamoje baudžiamojoje byloje apklaustų asmenų parodymai bei rašytinė bylos medžiaga, galinti patvirtinti/paneigti nuteistojo keliamą versiją dėl jo nekaltumo jam inkriminuojamo nusikaltimo padarymu.

10. Kolegijos vertinimu, apeliacinio skundo argumentai, kuriais nuteistasis siekia būti išteisintas pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį yra nepagrįsti ir atmetami. E. B. kaltę, vairavus transporto priemonę, apsvaigus nuo alkoholio, kai jo kraujyje nustatyta daugiau, nei 1,51 promilės alkoholio, neabejotinai patvirtina byloje surinkti duomenys, kuriuos teismas pagrįstai pripažino įrodymais. Pirmosios instancijos teismo nuosprendyje išdėstyta argumentacija pagrįsta faktiniais bylos duomenimis ir yra pakankama. Nuteistojo versija apie tai, kad nagrinėjamo įvykio metu automobilį vairavo jo draugas A. bylos nagrinėjimo metu nepasitvirtino. Nagrinėjamu atveju nuteistojo E. B. kaltę patvirtina pirmosios instancijos teisme apklaustos liudytojos G. A. parodymai apie tai, kad įvykio dieną dirbo viename ekipaže su A. U.. Važiuodami tarnybiniu automobiliu (duomenys neskelbtini), pastebėjo pilkos spalvos automobilį ,,O. Z.“, kuris, pastebėjęs tarnybinį automobilį, greitai pakeitė važiavimo kryptį. Sustojus automobiliui, iš vairuotojo vietos išlipo neblaivus nuteistasis. Iš automobilio išlipo vienas asmuo. Liudytojos teigimu, nuteistasis nenurodė aplinkybės, kad automobilį vairavo kitas asmuo. Liudytoja taip pat nurodė, kad sustabdžius kitą automobilį, buvo gauta informacija, kad neblaivus asmuo važinėja automobiliu ,,O. Z.“. Liudytoja teigė mačiusi, kad automobilį vairavo nuteistasis E. B.. Liudytojos G. A. parodymus patvirtina liudytojo A. U. parodymai. Apklaustas pirmosios instancijos teisme šis liudytojas teigė, kad įvykio dieną dirbo kartu su kolege G. A.. Važiuojant tarnybiniu automobiliu, pastebėjo automobilį, kuris, pastebėjęs ekipažą, įsuko į pirmą keliuką. Automobilį pasivijo, sustabdė, patikrino blaivumą. Asmuo buvo neblaivus ir prisipažino, kad vairavo. Jokių kitų asmenų nebuvo. Nuo tada, kai pamatė ekipažą, iki sustabdymo, nuteistojo automobilis iš akiračio nebuvo dingęs. Atsimena, kad vienas iš sustabdytų asmenų (duomenys neskelbtini) pasakė, kad būtent nuteistojo vairuotu automobiliu ,,Opel“ važinėja neblaivus asmuo.

11. Nuteistojo E. B. kaltę patvirtina ir byloje esantys rašytiniai įrodymai. 2023 m. spalio 16 d. įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota nuteistojo automobilio – pilkos spalvos „O. Z.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), apžiūra. Atidarius automobilio kairės pusės priekines dureles, sėdynės kairėje pusėje rastas „Pšeničnaja“, 0,7 l talpos 40 laipsnių stiprumo alkoholio butelis. Atidarius automobilio kairės pusės galines dureles, ant kilimėlio rasta tuščia alaus tara pavadinimu „Horn Diesel“ bei tuščia alkoholio tara „Margarita taste“ (1 t., b. l. 19–34). 2023 m. spalio 16 d. tarnybiniame pranešime dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo nurodyta, kad 2023 m. spalio 16 d. apie 19.15 val. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus 1–ojo poskyrio specialistas A. U. ir specialistė G. A., dirbdami tarnybiniu automobiliu ties adresu (duomenys neskelbtini), sustabdė transporto priemonę „O. Z.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurią E. B., pažeisdamas KET 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai alkoholio kiekio matuokliu 19.19 val. pirmo tikrinimo metu nustatyta, kad jo iškvėptame ore yra 1,61 promilės etilo alkoholio koncentracija kraujyje, o 19.35 val. antru pūtimu nustatyta - 1,71 promilės etilo alkoholio koncentracija kraujyje (1 t., b. l. 6–9). 2023 m. spalio 24 d. kitų objektų apžiūros protokolu apžiūrėti policijos pareigūnų kūno kameromis daryti vaizdo įrašai įvykio vietoje. Užfiksuota, kad, sustabdytas policijos pareigūnų, nuteistasis E. B. neneigė vairavęs automobilį (,,Tai aš mačiau, kad kažkokia mašina iš paskos važiuoja, bet aš ką? Važiuoju gražiai, tvarkingai“), pripažino, kad vartojo alkoholinius gėrimus (policijos pareigūnui parodžius alkotesterį, nuteistasis sako: ,,Oi, šitą tai pripūsiu“, teigia, kad vakar išgėrė nepilną 0,5 l talpos alkoholio butelį, o šiandien prieš pusantros valandos išgėrė 100 gramų) (1 t., b. l. 37-44). Atkreiptinas dėmesys į tai, kad nuteistasis įvykio metu policijos pareigūnams nenurodė aplinkybės, kad automobilyje kartu važiavo daugiau asmenų ar transporto priemonę vairavo kitas asmuo. 2023 m. spalio 16 d. neblaivumo nustatymo akte užfiksuota, kad E. B. 19.19 val. pirmu pūtimu nustatytas 1,61 promilės neblaivumas, o 19.35 val. antru pūtimu - 1,71 promilės neblaivumas (1 t., b. l. 45).

12. Nuteistasis apeliaciniame skunde teigia, kad policijos pareigūnų parodymai yra prieštaringi, tačiau apeliacinės instancijos teismas su šiuo argumentu nesutinka. Pažymėtina, kad policijos pareigūnų G. A. ir A. U. parodymai, priešingai, nei teigia apeliantas, yra nuoseklūs, tarpusavyje sutampantys ir juos patvirtina kiti byloje esantys įrodymai. Pagrindžiant šią išvadą, pažymėtina, kad šie liudytojai nuosekliai nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios tvirtino, kad, sustabdžius automobilį (duomenys neskelbtini), buvo gauta informacija, kad automobiliu ,,Opel“ važinėja neblaivus asmuo. Liudytojai teigė, kad pastebėjo asmens apibūdintą pilkos spalvos automobilį ,,Opel“, kurio vairuotojas, išvydęs policijos tarnybinį automobilį, staiga nusuko į keliuką. Paaiškėjo, kad automobilį vairavo neblaivus asmuo, kuris prisipažino vairavęs automobilį. Apeliacinės instancijos teismas akcentuoja, kad liudytojai betarpiškai matė, kai nuteistasis vairavo transporto priemonę - „O. Z.“ iki šiai priemonei įsukant į keliuką, sustojant bei iš vairuotojo pusės išlipant nuteistajam. Pažymėtina, kad šių liudytojų parodymus patvirtina ir byloje esantys rašytiniai įrodymai. Įvykio vietos apžiūros protokolas patvirtina, kad E. B. automobilyje „O. Z.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo rastas „Pšeničnaja“, 0,7 l talpos 40 laipsnių stiprumo alkoholio butelis bei tuščia alaus tara. 2023 m. spalio 16 d. tarnybiniame pranešime dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo užfiksuotos aplinkybės atitinka liudytojų parodymus apie tai, kad dirbant tarnybiniu automobiliu buvo sustabdyta transporto priemonė „O. Z.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurią vairavo E. B., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio. 2023 m. spalio 24 d. kitų objektų apžiūros protokolas patvirtina, kad, sustabdytas policijos pareigūnų, nuteistasis E. B. neneigė vairavęs automobilį, pripažino, kad vartojo alkoholinius gėrimus tiek dieną prieš įvykį, tiek ir prieš pusantros valandos. 2023 m. spalio 16 d. neblaivumo nustatymo akte užfiksuotas E. B. nustatytas neblaivumas.

13. Atsižvelgiant į nutarties 12 punkte aptartus motyvus, teisėjų kolegija sprendžia, kad liudytojų G. A. ir A. U. parodymai viso proceso metu buvo nuoseklūs, išsamūs, papildantys vieni kitus, o teisiamojo posėdžio metu duoti parodymai atitiko jų ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kitus byloje esančius įrodymus, todėl jie laikytini objektyviais ir neprieštaringais. Nagrinėjamoje byloje nėra duomenų, kurie sudarytų pagrindą manyti, jog šie liudytojai galėjo apkalbėti nuteistąjį E. B., apkaltinti jį nusikaltimo padarymu ar turėjo kokį nors asmeninį suinteresuotumą šios bylos baigtimi ir dėl to būtų davę neobjektyvius parodymus. Taigi, policijos pareigūnų parodymais teisėjų kolegija tiki ir konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas nuteistojo kaltės klausimą, pagrįstai jais rėmėsi. Be to, apklausiami pirmosios instancijos teisiamojo posėdžio metu minėti liudytojai buvo įspėti dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą, prisiekė sakyti tiesą, kas neabejotinai sustiprina jų duotų parodymų patikimumą ir objektyvumą.

14. Apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, kad vaizdo medžiagoje nėra tiesioginių įrodymų kas vairavo automobilį. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas kreipėsi į Kauno apskrities VPK Kelių policijos skyrių, prašydamas pateikti vaizdo įrašą, darytą 2023 m. spalio 16 d. apie 19.15 val. policijos tarnybiniame automobilyje ,,Škoda Superb“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuriame būtų fiksuotas transporto priemonės ,,O. Z.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) sustabdymo aplinkybės. Kauno apskrities VPK Kelių policijos skyrius, atsakydamas į raštą, informavo, kad vaizdo įrašo pateikti negali dėl praėjusio ilgo laiko tarpo nuo įvykio (2 t., b. l. 67). Teisėjų kolegijos vertinimu, tai, kad nėra išlikęs vaizdo įrašas, kuriame turėjo būti užfiksuotas nuteistojo E. B. vairuojamo automobilio sustabdymas, nedaro liudytojų G. A. ir A. U. parodymų mažiau patikimais ir nesudaro pagrindo jais nesivadovauti, kadangi, kaip minėta, liudytojai betarpiškai stebėjo nuteistojo vairuojamą automobilį nuo jo pastebėjimo kelyje iki sustojimo momento ir matė, kad automobilį vairavo būtent nuteistasis. Be to, liudytojų nurodytas aplinkybes patvirtino ir kiti byloje esantys įrodymai. Šiame kontekste taip pat pažymėtina, kad įrodinėjimas baudžiamajame procese turi ribas – jis turi vykti tol, kol nustatomos visos svarbios (o ne visos įmanomos) bylai aplinkybės ir nelieka protingos tikimybės, kad naujų duomenų tyrimas galėtų pakeisti daromas išvadas dėl tam tikrų svarbių aplinkybių pripažinimo nustatytomis ar nenustatytomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-165-648/2015, 2K-126-511/2019, 2K-270-628/2020). Kasacinės instancijos teismo praktikoje pripažįstama, kad įrodymų visumos vertinimo reikalavimas (BPK 20 straipsnio 5 dalis) nereiškia, jog faktinėms aplinkybėms nustatyti turi būti išnaudojamos visos įmanomos įrodinėjimo priemonės bei būdai. Teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-89/2014, 2K-281-139/2015, 2K-123-1073/2020). Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad byloje yra pakankamai įrodymų E. B. kaltei pagrįsti.

15. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai E. B. pripažino kaltu ir pagal BK 243 straipsnį. Pagrindžiant šią išvadą, pažymėtina, kad Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. birželio 1 d. nuosprendžiu E. B. buvo pripažintas kaltu dėl nusikaltimo, numatyto BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymo ir jam paskirta 75 parų arešto bausmė, kurios vykdymas atidėtas 1 metams. Vadovaujantis BK 67 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, buvo paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones 3 metus. 2023 m. spalio 24 d. kitų objektų apžiūros protokole užfiksuoti duomenys patvirtina, kad, sustabdytas policijos pareigūnų, nuteistasis E. B. pripažino, kad jam yra atimta teisė vairuoti transporto priemones (1 t., b. l. 37-44). Taigi, pirmosios instancijos teismas pagrįstai pažymėjo, kad E. B. veikė tiesiogine tyčia – suprato jam paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės pobūdį, jos atlikimo tvarką, suvokė savo pareigas, žinojo, kokie padariniai kyla už šių pareigų nevykdymą, suprato, kad nėra aplinkybių, trukdančių įgyvendinti baudžiamojo įstatymo reikalavimus, suvokė, kad šiuos reikalavimus pažeidžia ir taip norėjo taip elgtis.

16. Nuteistasis apeliaciniame skunde teigia, kad įtraukti buvę nusižengimai, kurie buvo apskųsti ir dalis jų panaikinta. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam E. B. bausmę, vadovavosi byloje esančio 2024 m. sausio 22 d. Administracinių nusižengimų registro (toliau – ANR) išrašo duomenimis ir nurodė, kad nuteistasis administracine tvarka baustas, paskutinį kartą baustas 2023 m. balandžio 1 d. už tai, kad vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,19 promilių neblaivumas (1 t., b. l. 140–144). Patikslinus ANR duomenis už 5 metus, matyti, kad iki inkriminuojamų nusikalstamų veikų padarymo E. B. administracine tvarka buvo baustas du kartus, paskutinį kartą 2023 m. balandžio 1 d. už tai, kad vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,19 promilių neblaivumas (2 t., b. l. 77-78). Patikslinus ANR esančius duomenis, matyti, kad buvo nutraukta administracinio nusižengimo teisena tik dėl administracinio nusižengimo ROIK: 23211531944. Pažymėtina, kad 2024 m. sausio 22 d. ANR išraše buvo nurodyta, kad dėl šio nusižengimo nėra priimto procesinio sprendimo. Taigi, nors dėl vieno administracinio nusižengimo administracinio nusižengimo teisena nuteistajam buvo nutraukta, tačiau pirmosios instancijos teismas pagrįstai skundžiamame nuosprendyje pažymėjo, kad E. B. administracine tvarka baustas, paskutinį kartą – 2023 m. balandžio 1 d. Apylinkės teismas išsamiau nepasisakė ir nenurodė konkretaus E. B. padarytų administracinių nusižengimų skaičiaus, todėl nuosprendyje nurodyti argumentai atitinka byloje esančius faktinius duomenis apie nuteistojo padarytus administracinius nusižengimus.

17. Nagrinėjamu atveju patikrinus skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą pagal nuteisto apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes, konstatuojama, kad skunde keliamos abejonės dėl įrodymų vertinimo yra nepagrįstos, jos prieštarauja bylos medžiagai ir iš esmės reiškia tik apelianto nesutikimą su teismo padarytomis jam nepalankiomis išvadomis. Iš naujo įvertinus byloje surinktus įrodymus konstatuojama, kad kaltinimas, padarius BK 281¹ straipsnio 1 dalyje ir 243 straipsnyje numatytas nusikalstamas veikas, nuteistojo atžvilgiu pasitvirtino visa apimti. Taigi, atsižvelgiant į anksčiau aptartus motyvus, teisėjų kolegija daro išvadą, jog apylinkės teismo nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, todėl jį naikinti apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo E. B. apeliacinį skundą atmesti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.