- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-09-10
- Bylos Nr.
- II-3-859/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-03222-2019-2
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Nutraukti bylą.
- Teisėjas
- Vladimir Berezovskij (pirm.)
- Pareiškėjas
- A. K.
- Institucija
- Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyrius
nedalyvaujant skundą padavusiam asmeniui A. K., rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal pareiškėjo A. K. skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato kelių policijos valdybos 2019 m. gegužės 9 d. priimto sprendimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Trakų rajono apylinkės teismo 2015 m. gegužės 19 d. nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. A2.6.-621-239/2015 A. K. pripažintas padaręs pažeidimą, numatytą ATPK 126 straipsnio 4 dalyje, jam paskirta 724 eurų bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 2 metams; pripažintas padaręs pažeidimą pagal ATPK 1241 straipsnį ir jam paskirta 8 eurų bauda. Galutinė bausmė paskirta – 724 eurų bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 2 metams.
Žemesnės instancijos teismas
Prienų rajono apylinkės teismo 2015 m. birželio 04 d. nutarimu administracinėje byloje Nr. A2.6-230-939/2015 A. K. pripažintas kaltu padaręs administracinį teisės pažeidimą pagal ATPK 1241 straipsnio 8 dalį paskiriant 7 eurų baudą, pagal ATPK 126 straipsnio 4 dalį paskiriant 650 eurų baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 2 metams. Galutinė bausmė paskirta – 650 eurų bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 2 metams.
Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdyba 2019 m. gegužės 09 d. sprendimu nutarė negrąžinti A. K. teisės vairuoti transporto priemonės.
2019 m. birželio 26 d. teisme buvo priimtas pareiškėjo A. K. (toliau ir Pareiškėjas) skundas (toliau – Skundas), kuriuo prašė panaikinti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos 2019 m. gegužės 9 d. sprendimą ir įpareigoti grąžinti A. K. teisę vairuoti B1, B kategorijos transporto priemones. Pareiškėjas taip pat prašo kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą su prašymu išaiškinti, ar Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo (toliau – SEAKĮ) 24 straipsnio 7 dalies nuostatos, kad asmeniui, iš kurio pagal įstatymus teisė vairuoti transporto priemones buvo atimta du kartus už tai, kad jis padarė teisės pažeidimą būdamas neblaivus arba apsvaigęs nuo narkotikų, vaistų ar kitų svaigiųjų medžiagų, teisė vairuoti transporto priemones grąžinama ne anksčiau kaip po 10 metų, neprieštarauja Konstitucijos 31 straipsnio nuostatai. Nurodė, kad praėjus trejiems metams nuo padaryto pažeidimo, yra antrą kartą nubaustas už tuos pačius pažeidimus specialiosios teisės atėmimu, tačiau skirtingų institucijų. Pareiškėjo teigimu, Įstatymo 24 straipsnio dispozicijoje nurodyta, kad specialiosios teisės negrąžinimo sankcija taikoma tiems, kas jau yra gavęs sankciją – vairavimo teisės atėmimą už vairavimą neblaiviam. Abiejų sankcijų prasmė yra vienoda – teisės vairuoti transporto priemones neturėjimas tam tikrą laiką. Pažymėjo, kad Trakų rajono apylinkės teismas 2015 m. gegužės 19 d. nutarimu už 2015 m. balandžio 29 d. vairavimą neblaiviam atėmė teisę vairuoti transporto priemones dvejiems metams; Prienų rajono apylinkės teismas 2015 m. birželio 4 d. nutarimu atėmė teisę vairuoti transporto priemones dvejus metus. Anot administracinėn atsakomybėn patraukto asmens, jo padaryti pažeidimai buvo įvertinti 2015 m. teismų priimtais sprendimais, parenkant atitinkamas nuobaudas. Todėl skundžiamu 2019 m. gegužės 9 d. sprendimu, už padarytus nusižengimus, už kuriuos buvo taikytos nuobaudos, antrą kartą yra taikyta analogiška nuobauda – negalėjimas vairuoti transporto priemonių, tačiau kito viešojo administravimo subjekto ir kito įstatymo nustatytą terminą, skaičiuojamą nuo paskutinio nutarimo atimti teisę vairuoti įsiteisėjimo. Šiuo atveju sankcija vadinama ne teisės atėmimu, o teisės negrąžinimu, tačiau pasekmės ir esmė yra vienoda – neturėjimas teisės vairuoti transporto priemones. Nurodo, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnis nustato, kad niekas negali būti baudžiamas už tą patį nusikaltimą antrą kartą.
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdyba 2019 m. liepos 2 d. atsiliepimu į skundą prašė skundo netenkinti. Nurodė, kad 2019 m. gegužės 9 d. sprendimu A. K. negrąžinta teisė vairuoti transporto priemones. Sprendimas negrąžinti transporto priemonės priimtas vadovaujantis SEAKĮ nuostatomis, reglamentuojančiomis teisės vairuoti transporto priemones grąžinimo pagrindus. Pažymėjo, jog A. K. teisė vairuoti transporto priemones buvo atimta du kartus už tai, kad jis padarė teisės pažeidimus būdamas neblaivus. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos sprendimu teisė vairuoti A. K. nebuvo grąžinta, kadangi nuo paskutinio nutarimo atimti teisę vairuoti įsiteisėjimo dienos nebuvo praėję 10 (dešimt) metų.
2019 m. liepos 24 d. buvo gautas pareiškėjo prašymas kreiptis į Konstitucinį teismą, ar SEAKĮ 24 straipsnio 7 dalis neprieštarauja Konstitucijos 31 straipsnio 5 daliai ir konstituciniam valstybės principui.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. liepos 30 d. nutartimi buvo nutarta kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti, ar Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 24 straipsnio 7 dalis (2013 m. birželio 13 d. įstatymo Nr. XII-360 redakcija), neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 5 daliai, 30 straipsnio 1 daliai, 109 straipsnio 1 daliai, konstituciniam teisinės valstybės, konstitucinio teisingumo principams.
Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2020 m. liepos 24 d. priėmė nutarimą Nr. KT133-N10/2020, kuriuo pripažino, kad Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 24 straipsnio 7 ir 8 dalys (2013 m. birželio 13 d. redakcija), pagal kurias asmeniui, iš kurio pagal įstatymus teisė vairuoti transporto priemones buvo atimta du kartus už tai, kad jis padarė teisės pažeidimą būdamas neblaivus arba apsvaigęs nuo narkotikų, vaistų ar kitų svaigiųjų medžiagų, arba kuriam teisė vairuoti transporto priemones buvo atimta tris kartus, ši teisė grąžinama ne anksčiau kaip po 10 metų, prieštarauja Konstitucijos 31 straipsnio 5 daliai („Niekas negali būti baudžiamas už tą patį nusikaltimą antrą kartą“), konstituciniam teisinės valstybės principui.
Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdyba atsiliepimu nurodė, kad (duomenys neskelbtini) Administracinių nusižengimų registre panaikino A. K. taikytus apribojimus vairuoti transporto priemones. Prašė A. K. skundą tenkinti.
ANK 682 straipsnis nustato teisės vairuoti transporto priemones atėmimo vykdymo tvarką. O būtent, teisės vairuoti transporto priemones atėmimas vykdomas įrašant duomenis apie teisės vairuoti transporto priemones atėmimą į Administracinių nusižengimų registrą.
Kaip matyti iš jau aptarto, bei atsižvelgiant į Konstitucinio Teismo nutarimą, Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdyba (duomenys neskelbtini) Administracinių nusižengimų registre panaikino A. K. taikytus apribojimus vairuoti transporto priemones. Todėl laikytina, kad išnyko skundo dalykas. Kitaip tariant, teismas vertina, kad konkrečiu atveju Institucija priėmusi skundžiamą sprendimą su skundu sutiko (ANK 625 straipsnis) ir patenkino 2019 m. gegužės 09 d. pareiškėjo prašymą.
Nagrinėjamoje administracinio nusižengimo byloje pagal A. K. skundą, pateiktas prašymas priteisti A. K. jo patirtas 700 eurų išlaidas už advokato teisinę pagalbą procesiniams dokumentams surašyti. Pridėtas pinigų priėmimo kvitas, iš kurio matyti, kad A. K. sumokėjo 700 eurų advokatui A. P. už gynybą, atstovavimą, dokumento surašymą ir kitas teisines paslaugas.
Kadangi skundas paliktinas nenagrinėtas, teismas nesprendžia proceso išlaidų klausimo. Visgi teismas pažymi, kad konkrečiu atveju dėl galimai patirtos žalos ir atitinkamų išlaidų, pareiškėjas turi teisę kreiptis dėl žalos atlyginimo iš valstybės civilinio proceso tvarka.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Administracinių nusižengimų kodekso 673 straipsniu,
nutaria:
A. K. skundą palikti nenagrinėtą.
Nutartis per dvidešimt dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.