- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-10-19
- Bylos Nr.
- 2A-530-413/2012
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Virginija Gudynienė (pirm.), Gintautas Koriaginas (pran.), Jolita Cirulienė
- Ieškovas
- A. V.
- Atsakovas
- UAB „Grasta“
- Trečiasis asmuo
- K. A. S., S. G., UAB „Ingeborgas“
- Advokatai
- Linas Meškys, Rasa Užkuraitienė
- Kategorijos
- 25.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolitos Cirulienės, Virginijos Gudynienės (kolegijos pirmininkė), Gintauto Koriagino (pranešėjas),
teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo A. V. apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 14 d. sprendimo panaikinimo civilinėje byloje Nr. 2-6667-713/2011 pagal ieškovo A. V. ieškinį atsakovei UAB „Grasta“, tretieji asmenys K. A. S., S. G., UAB „Ingeborgas“, dėl nuostolių atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas nurodė, kad Kauno apygardos teismas 2010 m. spalio 14 d. nutartimi taikė atsakovės UAB „Grasta“, atžvilgiu laikinąsias apsaugos priemones ir nustatė visišką jos turto administravimą, turto administratoriumi paskirdamas ieškovą, uždrausdamas kitiems asmenims, išskyrus administratorių, veikti UAB „Grasta“ vardu ir interesais. Minėta nutartimi teismas įpareigojo ieškovą perimti atsakovės UAB „Grasta“ dokumentus ir pavedė nutartį vykdyti skubiai. 2010 m. spalio 15 d. ieškovas sudarė įmonės turto apsaugos sutartį su UAB „Ingeborgas“. 2010 m. spalio 14 d. teismo nutartį ieškovas 2010 m. spalio 18 d. įteikė trečiajam asmeniui K. A. S. (įmonės vadovui) ir susitarė dėl turto perėmimo, tačiau pastarasis nutarties nevykdė, kadangi susirgo. 2010 m. spalio 14 d. Kauno apygardos teismo nutartį, jos dalyje dėl visiško turto administravimo, Lietuvos Apeliacinis teismas 2010 m. gruodžio 2 d. nutartimi panaikino ir ieškovas neteko įgalinimų veikti UAB „Grasta“ vardu. Už administracinio pastato apsaugą trečiasis asmuo UAB „Ingeborgas“ pateikė atsakovei UAB „Grasta“ apmokėti dvi sąskaitas, kurių bendra suma 36 827,36 Lt. Ieškovas šias sąskaitas apmokėjo iš savo asmeninių lėšų. 2011 m. sausio 10 d. atsakovės UAB „Grasta“ administratorius ir trečiasis asmuo K. A. S. atsisakė atlyginti ieškovui patirtus nuostolius, dėl ko jis kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovės 36 827,56 Lt nuostolių atlyginimo, 5% dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas (t.1, b.l. 3-7).
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Kauno miesto apylinkės teismas 2011 m. lapkričio 14 d. sprendimu ieškinį atmetė, priteisė iš ieškovo atsakovei UAB „Grasta“ 2 456,00 Lt bylinėjimosi išlaidų bei 55,00 Lt pašto išlaidų valstybei (t.1, b.l. 146-149).
Teismas nustatė, kad galiojant 2009 m. gegužės 27 d. Apsaugos sutarčiai Nr. TS14588, sudarytai tarp UAB „Grasta“ ir UAB „G4S Lietuva“ (b.l. 50), ieškovas A. V., kaip atsakovės UAB „Grasta“ administratorius, 2010 m. spalio 15 d. sudarė su trečiuoju asmeniu UAB „Ingeborgas“ dar vieną saugos paslaugų sutartį Nr. 10/30 (b.l. 16). Trečiasis asmuo UAB „Ingeborgas“ už suteiktas atsakovei turto apsaugos paslaugas pateikė UAB „Grasta“ apmokėti dvi PVM sąskaitas – faktūras, t.y. 2010 m. spalio 29 d. sąskaitą (serija ING Nr. 0215) – 11 383,68 Lt sumai ir 2010 m. gruodžio 3 d. sąskaitą (serija ING Nr. 0226) – 25 443,88 Lt sumai (b.l. 26, 27). Iš kasos pajamų kvitų teismas nustatė, kad ieškovas sumokėjo saugos bendrovei iš savo asmeninimų lėšų 36 827,56 Lt (2010 m. lapkričio 26 d. - 7000,00 Lt; 2010 m. gruodžio 7 d. – 29 827,56 Lt) (b.l. 28, 29). Ieškovas 2010 m. gruodžio 29 d. kreipėsi raštu į atsakovę, prašydamas patirtas išlaidas įtraukti į buhalterinę apskaitą, tačiau atsakovė tai padaryti atsisakė. Remdamasis byloje surinktais įrodymais teismas sprendė, kad ieškovui buvo žinoma, jog atsakovės turtą saugo kita saugos bendrovė - UAB „G4S Lietuva“, todėl ieškovui nebuvo pagrindo sudaryti dar vieną turto apsaugos sutartį su kita bendrove. Teismas pažymėjo, kad apmokėdamas sąskaitas už turto apsaugą savo asmeninėmis lėšomis, ieškovas sujungė ir sumaišė savo turtą su administruojamu turtu, o tai daryti draudžia įstatymas. Be to, ieškovo apmokėjimo kvituose nėra duomenų, jog mokėjimai atlikti būtent už atsakovės UAB „Grasta“, o ne kito asmens turto apsaugą, kvituose nurodytos sumos neatitinka apmokėjimui pateiktų sąskaitų sumoms, dėl ko, teismo nuomone, nėra pagrindo teigti, jog ieškovas apmokėjo už administruojamos bendrovės turto apsaugą, o ne kito objekto apsaugą. Teismas nurodė, kad ieškovas, kildindamas savo reikalavimą CK 6.251 straipsnio pagrindu, leistinomis priemonėmis neįrodė visų būtinų civilinės atsakomybės sąlygų, reikalingų atsakovės civilinei atsakomybei atsirasti. Apibendrindamas bylos duomenis, teismas sprendė, kad ieškovas, pasirašydamas saugos sutartį su trečiuoju asmeniu UAB „Ingeborgas“, elgėsi neapdairiai ir neatidžiai, peržengė Kauno apygardos teismo nutartimi jam apibrėžtas ribas, sujungė ir sumaišė administruojamą turtą su savo turtu, todėl veikė neteisėtai ir neapdairiai, dėl ko paties ieškovo, o ne atsakovės veiksmai buvo priežastiniame ryšyje su nuostolių atsiradimu.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą teisiniai argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovas A. V. prašo panaikinti 2011 m. lapkričio 14 d. Kauno miesto apylinkės teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovo ieškinį tenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas (t.2, b.l. 2-11). Apelianto nuomone, teismas netinkamai aiškino ir taikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias ginčo santykius (CPK 330 str.), neatsižvelgė į faktines bylos aplinkybes, dėl ko priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
1. Teismas pažeidė ir CK 1.5 straipsnio 4 dalies reikalavimus, nustatančius, kad teismas, aiškindamas įstatymus ir juos taikydamas, privalo vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais.
2. CPK 282 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad skubaus vykdymo atveju teismo sprendimas ar nutartis (ar jų dalys) pradedami vykdyti dar jiems neįsiteisėjus. Skubiai vykdytinų sprendimų ar nutarčių apskundimas jų vykdymo nesustabdo. Pagal CPK 152 straipsnio, reglamentuojančio nutarčių dėl laikinųjų apsaugos priemonių vykdymą, 1 dalį teismo nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo vykdoma skubiai, o šio straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad atskirojo skundo dėl nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo padavimas nesustabdo nutarties vykdymo. Todėl Kauno apygardos teismo 2010 m. spalio 14 d. nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo turėjo būti pradėta vykdyti dar jai neįsiteisėjus. Tai, kad 2010 m. spalio 21 d. trečiasis asmuo K. A. S. pateikė Lietuvos apeliaciniam teismui atskirąjį skundą, nutarties vykdymo nesustabdė. Vadinasi, ieškovas privalėjo vykdyti teismo nutartį nuo jos priėmimo momento. Kadangi nutartis laikotarpiu nuo 2010 m. spalio 14 d. iki 2010 m. gruodžio 2 d. buvo teisėta ir vykdytina, tai teismo paminėtas principas, jog iš neteisėtų veiksmų negali kilti teisėtų pasekmių (ex injuria ius non oritur), negali būti taikomas.
3. CK 4.236 straipsnio 2 dalyje reglamentuota, kad turto administravimas nustatomas teismo nutartimi, įstatymu arba sandoriu, o CK numatytais atvejais administravimas gali būti nustatomas administraciniu aktu. Nagrinėjamo ginčo atveju atsakovei UAB „Grasta“ visiškas turto administravimas buvo nustatytas teismo nutartimi. Ieškovas, veikdamas atidžiai ir rūpestingai, žinodamas, kad jam gali kilti atsakomybė už turto neišsaugojimą, UAB „Grasta“ vardu sudarė apsaugos paslaugų sutartį, siekdamas išsaugoti įmonės turtą. CK 4.239 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtinta imperatyvi pareiga išsaugoti turtą. Būtent šią pareigą ieškovas ir vykdė sudarydamas UAB „Grasta“ vardu apsaugos paslaugų sutartį su UAB „Ingeborgas“ dėl atsakovės turto ir dokumentų saugojimo. Sudarydamas su UAB „Ingeborgas“ turto saugos sutartį ieškovas neturėjo duomenų, kad UAB „Grasta“ turtas yra saugus, nes atsakovės dokumentai ieškovui nebuvo perduoti, todėl ieškovui nebuvo žinoma apie UAB „Grasta“ sutartis su saugos tarnyba UAB „G4S Lietuva“. Nors teismas, remdamasis liudytojų A. V. ir V. T. paaiškinimais ir aplinkybėmis, jog ant saugomo pastato yra lipdukai, nurodantys, kad pastatas yra saugomas UAB „G4S Lietuva“, sprendė, kad ieškovui turėjo tapti aišku, jog tokia bendrovė yra ir galimai jos objektas yra saugomas, tačiau, apelianto nuomone, iš lipdukų ant UAB „Grasta“ administracinio pastato negalima nustatyti, kad UAB „Grasta" ir UAB „G4S Lietuva“ yra sudariusi apsaugos paslaugų sutartį. Iš tokių lipdukų buvimo galima nebent daryti prielaidą, kad tokia sutartis gali būti, tačiau kiltų abejonės, ar tokia sutartis yra tebegaliojanti, t.y. ar ji nėra pasibaigusi, nutraukta, koks yra jos galiojimo terminas. Todėl ieškovo UAB „Grasta" vardu apsaugos paslaugų sutarties sudarymas yra laikytinas kaip apdairaus, rūpestingo ir protingo asmens veikimas.
4. Teismas netinkamai aiškino Kauno apygardos teismo 2010 m. spalio 14 d. nutartį administratoriaus įgalinimų apimtyje. Atsakovei UAB „Grasta“ buvo paskirtas visiškas turto administravimas, todėl nutartyje ir neturėjo būti nurodyti konkretūs veiksmai, kuriuos turi atlikti turto administratorius. Teismas, paskirdamas visišką turto administravimą, nedetalizavo, kokias sutartis administratorius turi sudaryti tam, kad būtų išsaugotas UAB „Grasta“ turtas ir dokumentai. Turto administratorius, kaip specialus subjektas, tam ir yra skiriamas, kad atsižvelgdamas į turto administravimą reglamentuojančias teisės normas, patį turto administravimo institutą, ir veikdamas administruojamos įmonės interesais priimtų sprendimus, kurie yra būtini įmonės turto ir dokumentų išsaugojimui.
5. Teismas netinkamai aiškino CK 4.243 straipsnio 2 dalies, 4.245 straipsnio 1 dalies 4.249 straipsnio 1 dalies nuostatas, dėl ko padarė nepagrįstas išvadas, kad ieškovas, apmokėdamas UAB „Ingeborgas“ sąskaitas savo asmeninėmis lėšomis, sujungė ir sumaišė savo turtą su administruojamu turtu. Ieškovui nebuvo perduotas nei UAB „Grasta“ turtas, nei įmonės dokumentai, nei grynųjų pinigų kasa, nei banko sąskaitos. Todėl veikdamas UAB „Grasta“ vardu ir interesais ieškovas negalėjo atsiskaityti už UAB „Ingeborgas“ suteiktas UAB „Grasta" apsaugos paslaugas lėšomis, esančiomis administruojamos bendrovės sąskaitoje, kadangi ja nedisponavo. Apelianto nuomone, tam, kad ieškovas galėtų sujungti ar sumaišyti administruojamą turtą su savo asmeninėmis lėšomis, pirmiausia jis turėjo būti perėmęs administruojamą turtą, tačiau šiuo konkrečiu atveju tai nebuvo įmanoma padaryti.
6. Teismas nepagrįstai nurodė, kad mokėjimo kvituose nurodytos sumos neatitinka pateiktoms apmokėjimui sąskaitų sumoms, todėl nėra pagrindo teigti, jog ieškovas apmokėjo už administruojamos bendrovės turto apsaugą, o ne kito objekto apsaugą. Apelianto nuomone, sumokėta bendra suma (sumokėta – 36 827,56 Lt) atitinka sumą, nurodytą UAB „Ingeborgas“ PVM sąskaitose - faktūrose už įmonei UAB „Grasta“ suteiktas apsaugos paslaugas. Ieškovas apmokėjo UAB „Ingeborgas" pateiktas PVM sąskaitas - faktūras dalimis, per du kartus, t. y. 2010-11-26 sumokėjo 7.000,- Lt sumą, o 2010-12-07 sumokėjo 29 827,56 Lt sumą. UAB „Grasta“ kasos pajamų orderio kvituose nurodyta, kad apmokėta už apsaugos paslaugas, minėti kvitai išrašyti laikotarpiu, kai UAB „Ingeborgas“ teikė apsaugos paslaugas UAB „Grasta“, o ieškovas teismo nutartimi buvo paskirtas UAB „Grasta“ turto administratoriumi. Todėl ieškovo sumokėta suma turi būti grąžinta, nes jos negrąžinusi UAB „Grasta“ nepagrįstai sutaupytų, kas gali būti laikoma nepagrįstu praturtėjimu (CK 6.242 str. 1 d.).
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė prašo apeliacinį skundą atmesti ir palikti Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 14 d. sprendimą nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas (t.2, b.l. 16-20). Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
1. Nepagrįsti apelianto argumentai, kad teismas, aiškindamas ir taikydamas CK 4.239 straipsnį, neatsižvelgė į faktinę situaciją ir nesivadovavo teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, kadangi būtent apelianto veiksmai sudarant sutartį su saugos firma neatitinka sąžiningumo, protingumo bei teisingumo principų ir administratoriui keliamų atidumo ir rūpestingumo reikalavimų. CK 4.239 straipsnio 1 dalis nustato tik administravimo rūšis ir administratoriaus įgalinimus priklausomai nuo administravimo rūšies. Tačiau kaip tuos veiksmus administratorius turi atlikti, nustato CK 4.242 straipsnio 2 dalis, kurioje nurodyta, kad administratorius savo prievoles privalo vykdyti apdairiai, sąžiningai ir tik naudos gavėjo interesais. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad apeliantui buvo žinoma, jog atsakovė UAB „Grasta“ yra sudariusi saugos paslaugų sutartį ir tą patvirtina bylos rašytiniai įrodymai: 2011 m. kovo 28 d. (b.l. 50) ir 2010 m. lapkričio 29 d. (b.l. 51) raštai bei 2010 m. lapkričio 24 d. prašymas (b.l. 52), liudytojų A. V. (UAB „G4S Lietuva" darbuotojo) ir V. T. (UAB „Grasta“ darbuotojo) parodymai. Remdamasis minėtais įrodymais teismas padarė pagrįstą išvadą, kad „ieškovui, jeigu nebuvo žinoma iki tol, kad pastatą saugo kita bendrovė, turėjo tapti aišku, jog tokia bendrovė yra ir imtis atitinkamų priemonių turto apsaugai užtikrinti naudos gavėjo interesais“. Būtent ši teismo išvada atitinka CK 4.242 straipsnio 2 dalies nuostatas (CPK 185 str. 1 d.).
2. Nepagrįsti apelianto skundo argumentai, jog jeigu ieškovas remtųsi vien prielaidomis, kad pastatas yra saugomas UAB „G4S Lietuva“, tai jis pažeistų imperatyvią įstatymo normą (CK 4.239 str. 1 d.) ir jam, kaip turto administratoriui, galėtų kilti atsakomybė. Apeliantas savo skundu faktiškai pripažįsta, kad jis neveikė kaip atidus ir rūpestingas administratorius, kadangi pamatęs ant saugomo objekto UAB „G4S Lietuva" lipdukus bei žinodamas, kad 2010 m. spalio 18 d. buvo atvykę UAB „G4S Lietuva“ saugos darbuotojai, ieškovas, kaip įmonės administratorius, neužklausė minėtos saugo tarnybos, ar yra sudaryta saugos sutartis ir šios aplinkybės nebandė aiškintis, nors tai privalėjo daryti. Be to, iš 2010 m. lapkričio 24 d. ieškovo rašto, kuriuo jis prašė pateikti duomenis apie suveiktą signalizaciją, matyti, kad ieškovui buvo žinoma apie kitą saugos firmą, saugojančią ginčo objektą.
3. Nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas, kad ieškovui buvo būtina sudaryti su UAB „Ingeborgas" turto apsaugos sutartį, nes administratoriui buvo vengiama perduoti dokumentus, kadangi pats ieškovas nebandė vykdyti teismo nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių įstatymo nustatyta tvarka ir per visą laikotarpį dėl nutarties vykdymo nesikreipė į antstolį. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad ieškovo prašomi priteisti nuostoliai yra patirti išimtinai dėl paties ieškovo netinkamai atliekamų UAB „Grasta“ administratoriaus pareigų, t. y. dėl jo paties kaltės.
4. Nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas, jog teismo aiškinimas dėl ieškovo asmeninių lėšų sujungimo su administruojamu turtu prieštarauja teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams, kuriais vadovaujantis teismas turi aiškinti ir taikyti įstatymus (CK 1.5 str. 4 d.). Šie skundo argumentai prieštarauja byloje surinktiems įrodymams bei materialinėms teisės normoms. Apeliantas pats pripažįsta faktą, kad UAB „Ingeborgas“ sąskaitas, išrašytas administruojamai įmonei UAB „Grasta“, ieškovas apmokėjimo asmeninėmis lėšomis, t.y. 7000 Lt sumokėjo būdamas administratoriumi, o 29 827,56 Lt sumokėjo 2010 m. gruodžio mėn. 7 d., kai ieškovo, kaip administratoriaus funkcijos jau buvo pasibaigusios ir jam apie tai buvo žinoma, kadangi Kauno apygardos teismo 2010 m. spalio 14 d. nutarties dalis dėl administravimo buvo panaikinta Lietuvos Apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gruodžio 2 d. nutartimi. CK 4.243 straipsnio 2 dalis draudžia administratoriui sujungti ar sumaišyti administruojamą turtą su savo turtu, naudoti administruojamo turto ar informacijos, susijusios su turto administravimu, savo interesais, išskyrus atvejus, kai tai leidžia naudos gavėjas ar administravimą nustatęs aktas. CK 4.245 straipsnio 1 dalis ir CK 4.249 straipsnio 1 dalis nustato, jog turto administravimo prievolės vykdomos iš administruojamo turto pajamų. Sistemiškai aiškinant šias teisės normas, darytina išvada, kad už turto apsaugą ieškovas, kaip administratorius, turėjo atsiskaityti lėšomis, esančiomis administruojamos bendrovės sąskaitoje. Todėl, jeigu ieškovas nurodytais kasos pajamų orderiais apmokėjo UAB „Grasta“ išrašytas sąskaitas savo asmeninėmis lėšomis tiek būdamas administratoriumi, tiek jau pasibaigus ieškovo administratoriaus įgaliojimams, laikytina, kad jis sujungė ir sumaišė savo turtą su administruojamu turtu, ką draudžia daryti įstatymas.
5. Apeliaciniame skunde nepagrįstai teigiama, kad ieškovo sumokėta suma turi būti jam grąžinta, kadangi, to nepadarius, UAB „Grasta" nepagrįstai sutaupytų, kas laikoma nepagrįstu praturtėjimu CK 6.242 straipsnio 1 dalies prasme. Šis skundo argumentas apeliacine tvarka nenagrinėtinas, kadangi ieškovas nebuvo pareiškęs ieškinio šiuo pagrindu, o CPK 312 straipsnis numato draudimą kelti naujus reikalavimus apeliaciniame skunde. Be to, negalima sutaupyti išlaidų, kurios buvo nebūtinos, ir negalima praturtėti dėl kito asmens, veikusio savo rizika, nepagrįstai prisiimtų išlaidų, kurios atsakovei UAB „Grasta“ būtų nepagrįsti nuostoliai.
6. Nepagrįstas apelianto argumentas, kad 2010 m. spalio 14 d. teismo nutartis iki 2010 m. gruodžio 2 d. buvo teisėta ir vykdytina, taigi ex injuria ius non oritur principas negalėjo būti taikomas. Atsakovės nuomone, ieškovo pareikštas ieškinys atsakovei, remiantis neteisėta ir panaikinta teismo nutartimi, prieštarauja visuotinai žinomam teisės principui, jog iš neteisėtų veiksmų negali kilti teisėtų pasekmių (ex injuria ius non oritur). Todėl pirmosios instancijos teismas, remiantis šiuo teisės principu, pagrįstai padarė išvadą, kad neteisėta ir nepagrįsta nutartis negali sukurti jokių teisėtų pasekmių atsakovei ir iš neteisėtos ir nepagrįstos nutarties negali atsirasti atsakovei jokių pareigų. Ši teismo išvada atitinka ir suformuotą kasacinio teismo praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2007 m. sausio 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-4/2007 bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. birželio mėn. 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-271/2007).
7. Nepagrįsti ieškovo skundo argumentai dėl tariamo trečiojo asmens direktoriaus A. K. S. kaltės, kadangi teismo nutartimi UAB „Grasta“ administracijos vadovas nebuvo įpareigotas perduoti ieškovui UAB „Grasta“ turtą.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant faktinę ir teisinę bylos puses, t.y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialines teisės normas. Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
Nagrinėjamos bylos apeliacijos dalyką sudaro procesinės ir materialinės teisės normų taikymas ir aiškinimas dėl įmonės turto administratoriaus, paskirto teismo nutartimi taikant laikinąsias apsaugos priemones, veiksmų visiško įmonės turto administravimo atveju.
Bylos duomenimis nustatyta, kad Kauno apygardos teismas 2010 m. spalio 14 d. nutartimi taikė atsakovės UAB „Grasta“, atžvilgiu laikinąsias apsaugos priemones, nustatė visišką jos turto administravimą ir paskyrė ieškovą turto administratoriumi. Šia nutartimi teismas įpareigojo ieškovą perimti atsakovės UAB „Grasta“ dokumentus bei turtą ir pavedė nutartį vykdyti skubiai (t. 1, b.l. 8-10) . 2010 m. spalio 15 d. ieškovas sudarė įmonės turto saugos sutartį su trečiuoju asmeniu UAB „Ingeborgas“ ir sumokėjo jam iš savo asmeninių lėšų 36 827,36 Lt (t. 1, b.l. 26-29). Lietuvos apeliacinis teismas, išnagrinėjęs atsakovės ir jos vadovo atskiruosius skundus, 2010 m. gruodžio 2 d. nutartimi panaikino Kauno apygardos teismo 2010 m. spalio 14 d. nutarties dalį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo – visiško UAB „Grasta“ turto administravimo nustatymo, administratoriaus paskyrimo ir uždraudimo kitiems asmenims veikti UAB „Grasta“ vardu ir (ar) interesais, klausimą išsprendė iš esmės ir atmetė ieškovės S. G. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, kiek tai susiję su UAB „Grasta“ turto visišku administravimu (t. 1, b.l. 11-15).
Byloje kilo ginčas, ar atsakovė UAB „Grasta“ privalo atlyginti ieškovo 2010 m. spalio 15 d. - 2010 m. gruodžio 7 d. laikotarpiu patirtus nuostolius už administruojamo turto apsaugą pagal 2010 m. spalio 15 d. Saugos paslaugų sutartį Nr. 10/30.
Siekiant užtikrinti, kad jei būtų priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas, jo įvykdymas nepasunkėtų arba nepasidarytų nebeįmanomas, Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) nuostatos numato laikinųjų apsaugos priemonių institutą. Viena iš laikinųjų apsaugos priemonių, kurią numato įstatymas, – atsakovo turto administratoriaus paskyrimas (CPK 145 str. 1 d. 5 p.). Nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo vykdoma skubiai ir nepriklausomai nuo to, ar dėl jos yra paduotas atskirasis skundas, nutartis pradedama vykdyti dar jai neįsiteisėjus (CPK 152 str. 1 d., 282 str. 1 d.). Nutartį dėl turto administravimo vykdo fizinis ar juridinis asmuo, kuriam teisės aktai leidžia teikti turto administravimo paslaugas (CK 4.237 str. 1 d.). Taigi turto administratorius yra specialus subjektas, kuriam įstatymas numato griežtesnius rūpestingumo ir atidumo reikalavimus. Atlikdamas naudos gavėjo vardu bet kokius veiksmus (tame tarpe ir sudarydamas sandorius), administratorius šiuos veiksmus privalo atlikti apdairiai, sąžiningai ir išimtinai naudos gavėjo interesais (CK 4.242 str. 2 d.). Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu ir išvadomis, jog ieškovui 2010 m. spalio 15 d. sudarant įmonės turto saugos sutartį su trečiuoju asmeniu UAB „Ingeborgas“, buvo arba, kaip apdairiam ir rūpestingam asmeniui, turėjo būti žinoma, kad įmonės turtą saugo kita bendrovė UAB „G4S Lietuva“. Ieškovas, neįvykdęs (nepriklausomai nuo priežasčių) 2010 m. spalio 14 d. teismo nutarties, įpareigojančios jį perimti visus atsakovės UAB „Grasta“ dokumentus ir turtą, t. y. faktiškai negalėdamas įgyvendinti jam teismo nutartimi priskirtų funkcijų, ir priešingai, žinodamas (turėdamas žinoti), kad įmonės turtą saugo kita bendrovė, neturėjo pareigos sudarinėti dar vienos turto apsaugos sutarties. Esant aptartai situacijai ieškovo veiksmai, kai administruojamos įmonės vardu jis sudarė 2010 m. spalio 15 d. Saugos paslaugų sutartį Nr. 10/30 (t. 1, b.l. 16-18), atsiskaitydamas už ją asmeninėmis savo lėšomis ( t.1, b.l. 28-29), prieštaravo CK 4.242 straipsnio 2 dalies ir CK 4.243 straipsnio 2 dalies nuostatoms, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad tokių ieškovo išlaidų atsakovė atlyginti neprivalo.
Be to, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad ieškovo 2010 m. spalio 15 d. sudarytoje Saugos paslaugų sutartyje nenurodytas saugomo objekto (objektų) pavadinimas ir adresas. Ieškovo apmokėta paslaugų vertė, skaičiuojant ją už vieną kalendorinį mėnesį, ženkliai viršija atsakovės nuo 2009 m. gegužės 27 d. galiojančioje Techninės apsaugos sutartyje Nr. TS14588 nustatytai vieno mėnesio paslaugų vertei (t. 2, b.l. 41-50, 66-67). Trečiasis asmuo UAB „Ingeborgas“ neįvykdė apeliacinės instancijos teismo 2012 m. kovo 21 d. nutarties ir nepateikė teismui duomenų apie faktinę atsakovės turto apsaugą (t. 2, b.l. 30-31). Šios aplinkybės, vertinant jas visų byloje surinktų įrodymų kontekste, leidžia pagrįstai manyti, kad ieškovo 2010 m. spalio 15 d. sudaryta sutartis nebuvo realiai vykdoma, atsakovei buvo ekonomiškai nenaudinga ir prieštaravo jos interesams (CK 4.242 str. 2 d.). Ieškovas, prisiimdamas įsipareigojimus, veikė savo rizika, taigi nagrinėjamu atveju ne atsakovė, o ieškovas ir yra asmeniškai atsakingas trečiajam asmeniui UAB „Ingeborgas“ už tinkamą prievolės įvykdymą (CK 4.244 str. 1 d.).
Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas ginčo santykiui tinkamai taikė materialinės teisės normas, nepažeidė įrodinėjimą reglamentuojančių proceso taisyklių, priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, kurį panaikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
Apeliacinės instancijos teisme atsakovas turėjo 1200 Lt atstovavimo išlaidų už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą (t. 2, b.l. 27). Ieškovo apeliacinį skundą atmetus, šios išlaidos ir 28,65 Lt teismo išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, priteistinos atsakovei ir valstybei (CPK 96, 98 straipsniai).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 14 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš ieškovo A. V., a. k. (duomenys neskelbtini) atsakovei UAB „Grasta“, į. k. 134702890, 1200 Lt (vieną tūkstantį du šimtus litų) atstovavimo išlaidų apeliacinės instancijos teisme.
Priteisti iš ieškovo A. V., a. k. (duomenys neskelbtini) valstybei 28,65 Lt (dvidešimt aštuonis litus 65 ct) bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.
Ši teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.