- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2013-09-26
- Bylos Nr.
- 2-1732-918/2013
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Aistė Petrevičienė
- Ieškovas
- A. M.
- Atsakovas
- N. V.
- Kategorijos
- 78.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
išvadą teikiančios institucijos Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Sigitai Padrėzienei,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. M. ieškinį atsakovei N. V. dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo, išvadą teikianti institucija Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas patikslintu ieškiniu (23-25 b. l.) prašo nustatyti sūnaus O. gyvenamąją vietą su tėvu, iš atsakovės priteisti išlaikymą nepilnamečiam sūnui O. M. po 130 Lt kas mėnesį mokamų periodinių išmokų nuo ieškinio pateikimo teismui iki sūnaus pilnametystės, Nurodė, kad ieškovas su atsakove susituokę nebuvo, tačiau kartu gyveno kaip šeimas, rūpinosi vaikais. Ieškovas ir atsakovė susilaukė dviejų vaikų – O. M. ir E. M.. Atsakovei nusprendus grįžti gyventi į Rusiją, šalys susitarė, kad sūnus O. liks gyvent su ieškovu, o dukra E.išvyks kartu su atsakove. Šį susitarimą šalys įformino pasirašydamos sutikimus dėl vaikų gyvenamosios vietos pas notarą. Ieškovui vienam sunku rūpintis sūnumi, kadangi negauna kompensacijos už šildymą, neužtenka lėšų tinkamai užtikrinti vaikų poreikius. Su ieškovu taip pat gyvena jo dukra iš pirmos santuokos. Kadangi atsakovei neseniai yra gimęs vaikas, jos turtinė prasta, todėl prie sūnaus išlaikymo ji galėtų prisidėti minimaliai. Sūnui per mėnesį išlaikyti iš viso reikalinga 300 Lt suma, mano, kad iš atsakovės galėtų būti priteista 130 Lt suma. Sūnus yra prisirišęs prie ieškovo, vaiko gyvenamosios vietos nustatymas atitiks faktinę padėtį bei vaiko norą. Vaiko ir motinos santykiai nėra artimi. Nesant nustatytai vaiko gyvenamajai vietai, ieškovas patiria įvairių keblumų mokykloje, valstybinėse institucijose.
Teismo posėdžio metu (84-86 b. l.) ieškovas palaikė ieškinio reikalavimus. Paaiškino, kad sūnus su atsakove negyvena nuo 2009 metų. Šiuo metu sūnus faktiškai gyvena su ieškovo motina, kadangi ieškovo motina gali O. paimti iš mokyklos. Baigęs pradinę mokyklą, sūnus gyvens kartu su ieškovu. Ieškovas sūnų nuolatos lanko, rūpinasi jo auklėjimu, ugdymu, savo motinai duoda pinigų sūnaus išlaikymui. Su atsakove buvo susitarę, kad ieškovas skirs išlaikymą sūnui, o atsakovė dukteriai. Jis pats dukteriai išlaikymo nemoka. Išlaikymą sūnui priteisti iš atsakovės prašo tik dėl įstatyminio reguliavimo, tačiau neketina siekti, kad atsakovė vykdytų teismo sprendimą dėl išlaikymo.
Atsakovė atsiliepimo nepateikė, į teismo posėdį neatvyko. Įteikiant atsakovei ieškinį ir pranešimą dėl atsiliepimo pateikimo, jai buvo išaiškinta CPK 805 str. numatyta pareiga paskirti atstovą ar įgaliotą asmenį procesiniams dokumentams gauti. Atsakovei buvo išaiškintos ir šios pareigos neįvykdymo pasekmės: nepaskyrus byloje įgalioto asmens Lietuvos Respublikoje procesiniams dokumentams gauti, visi procesiniai dokumentai lieka byloje ir yra laikomi įteiktais.
Ieškinys su priedais ir vertimu į rusų kalbą atsakovei asmeniškai (56, 60 b.l.). Atsakovė pareigos paskirti atstovą ar įgaliotą asmenį Lietuvos Respublikoje procesiniams dokumentams gauti neįvykdė, todėl teismo šaukimas, skirtas atsakovei, liko byloje ir yra laikomas įteiktu tinkamai (CPK 805 str. 2 d.). Atsakovė į teismo posėdį neatvyko, proceso eiga nesidomėjo, byla išnagrinėta atsakovei nedalyvaujant (CPK 246 str. 2 d.).
Žemesnės instancijos teismas
Išvadą teikiančios institucijos Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius pateikė išvadą (35 b. l.), kurioje nurodė VTAS neturi duomenų, jog ieškovas netinkami prižiūri vaiką, todėl pritaria, kad vaiko gyvenamoji vieta būtų nustatyta su ieškovu. Išlaikymas vaikui turi būti priteistas atsižvelgiant į tėvų turtinę padėtį ir vaiko poreikius. Teismo posėdžio metu (84-86 b.l.) išvadą teikiančios institucijos Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė išvadą palaikė. Papildomai nurodė, kad vaikas turi specialių poreikių, ieškovo prašoma suma nepatenkintų net minimalių poreikių, todėl išlaikymo iš atsakovės nepilnamečiam sūnui O. M. turėtų būti priteista bent po 200 Lt per mėnesį.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas.
Iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad O. M. gimė (duomenys neskelbtini), teismo sprendimo priėmimo metu jam yra 8 metai (10 b.l.). O. M. motina yra N. V., a. k. (duomenys neskelbtini) tėvas – A. M., a. k. (duomenys neskelbtini) Ieškovas ir atsakovė santuokos sudarę nebuvo, išlaikymas nepilnamečiam vaikui nėra priteistas, vaiko gyvenamoji vieta teismo sprendimu nėra nustatyta.
Dėl bylos teismingumo.
Remiantis CPK 782 str., bylą nagrinėjantis teismas privalo savo iniciatyva patikrinti, ar byla teisminga Lietuvos Respublikos teismams. Lietuvos Respublikos teismams yra teismingos tėvų ir vaikų teisinių santykių bylos, jei nors viena iš šalių yra Lietuvos Respublikos pilietis arba asmuo be pilietybės ir tos šalies gyvenamoji vieta yra Lietuvos Respublikoje (CPK 785 str. 1 d.). Remiantis Lietuvos Respublikos ir Rusijos Federacijos sutarties „Dėl teisinės pagalbos ir teisinių santykių civilinėse, šeimos ir baudžiamosiose bylose“ 30 straipsnio 2 dalimi, tuo atveju, kai kurio nors iš tėvų ir vaikų gyvenamoji vieta yra kitos Susitariančiosios Šalies teritorijoje, jų teisinius santykius reguliuoja įstatymai Susitariančiosios Šalies, kurios pilietis yra vaikas, o remiantis minėtos sutarties 32 straipsniu, priimti sprendimus bylose dėl teisinių santykių, nurodytų 29-31 straipsniuose, kompetentingi teismai Susitariančiosios Šalies, kurios įstatymai tokiais atvejais taikytini.
Šioje byloje šalių nepilnametis vaikas O. M. yra Lietuvos Respublikos pilietis, gyvena Lietuvos Respublikos teritorijoje. Dėl minėtų aplinkybių ir nurodyto teisinio reglamentavimo yra pagrindas konstatuoti, jog byla yra teisminga Lietuvos Respublikos teismams, o sprendžiant bylą taikyti Lietuvos Respublikos įstatymai.
Dėl gyvenamosios vietos nustatymo
Tarptautinės ir nacionalinės teisės normos užtikrina vaiko šeimos aplinkos apsaugą ir, nesant būtino reikalingumo bei aiškaus, pakankamo pagrindo, nenumato vaiko šeimos aplinkos keitimo. Stabilios vaiko aplinkos užtikrinimo poreikis atsispindi Europos Žmogaus T. T. praktikoje dėl Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 8 straipsnio (teisė į privataus ir šeimos gyvenimo gerbimą) taikymo (žr., mutatis mutandis, N. and S. v. Switzerland (GC), no. 41615/07, 6 July 2010; H. v. Finland, no. 19823/92, 23 September 1994). Lietuvos teismų praktika taip pat yra orientuota į stabilų vaiko gyvenimą jo poreikius atitinkančioje aplinkoje. Tokios aplinkos pakeitimas turi būti pateisinamas ir būtinas, t. y. būtina nustatyti, kad esanti aplinka jam tapo nesaugi, nebeatitinka reikalavimų sveiko vaiko normaliam vystymuisi, o tokia aplinka jam būtų sukurta pakeitus vaiko gyvenamąją vietą nustatant ją su kitu iš jo tėvų (Lietuvos Aukščiausiojo T. C. bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gegužės 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. T. v. D. I., bylos Nr. 3K-3-320/2006; 2008 m. spalio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. G. v. V. N., bylos Nr. 3K-3-506/2008).
Ginčo santykių teisinis reglamentavimas šeimos bylose yra grindžiamas prioritetiniu vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu (Vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnio 1 dalis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas). CK 3.174 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta šį principą įgyvendinanti teisės norma, pagal kurią teismas, nagrinėjantis ginčą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, prioritetiškai turi vadovautis vaiko interesais. Kartu įstatyme įtvirtinta teismo pareiga, sprendžiant ginčus dėl vaikų, išklausyti vaiką, sugebantį išreikšti savo pažiūras, išsiaiškinti vaiko norus ir atsižvelgti į juos, jeigu vaiko norai neprieštarauja jo interesams (CK 3.177 straipsnis, 3.174 straipsnio 2 dalis). Teismų praktikoje išaiškinta, kad kiekvienu atveju, sprendžiant tokio pobūdžio ginčą, turi būti nustatyta, su kuriuo iš tėvų nustačius vaiko gyvenamąją vietą, tai labiau atitiks jo interesus. Vaiko nuomonė, pareikšta dėl jo gyvenamosios vietos su vienu iš tėvų, nėra privaloma teismui, ji turi būti vertinama tik kartu su kitais duomenimis byloje, reikšmingų faktinių aplinkybių visumos kontekste (Lietuvos Aukščiausiojo T. C. bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. balandžio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. A. v. A. A., bylos Nr. 3K-3-242/2005).
Ieškovas prašo nepilnamečio vaiko O. M. gyvenamąją vietą nustatyti su juo. Į bylą ieškovas pateikė atsakovė 2009-04-27 pasirašytą ir notarės patvirtintą sutikimą, kad mažametis sūnus O. M. nuolat gyventų su tėvu A. M. (13 b.l.). To pageidauja ir pats nepilnametis O. M. (77 b.l.). Įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, darytina išvada, kad O. M. dvasiniais ir materialiniais poreikiais rūpinasi vienas ieškovas, atsakovė nuo sūnaus auklėjimo ir išlaikymo yra nusišalinusi.
Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, nuolatinės gyvenamosios vietos nustatymas su tėvu geriausiai atitiktų nepilnamečio O. M. interesus, užtikrintų įprastą ir saugią socialinę aplinką. Ieškinio reikalavimas tenkintinas, O. M. nuolatinė gyvenamoji vieta nustatytina su tėvu A. M. (CK 3.168 str. 1 d., 3.169 str., 2.14 str.).
Šalims išaiškintina, kad abu tėvai – tiek ieškovė, tiek atsakovas – privalo stengtis sukurti nepilnamečiam vaikui kiek įmanoma stabilesnę psichologinę aplinką. Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 9 straipsnio 3 dalis numato vaiko, kuris išskiriamas su vienu ar abiem tėvais, teisę nuolat su jais bendrauti, išskyrus atvejus, kai tai nesuderinama su vaiko interesais. CK 3.170 str. įtvirtinta to iš tėvų, kuris negyvena su vaiku, teisė ir pareiga bendrauti su vaiku ir dalyvauti jo auklėjime.
Dėl išlaikymo priteisimo
Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnyje 6 dalyje nustatyta tėvų pareiga iki pilnametystės išlaikyti savo vaikus. Ši Konstitucijos norma iš esmės atitinka Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 2 dalies nustatančios tėvų didžiausią atsakomybę už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal tėvų sugebėjimus ir finansines galimybes, Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 21 straipsnio 2 dalies, įtvirtinančios abiejų tėvų pareigą vienodai rūpintis vaiko auklėjimu, tinkamai jį prižiūrėti, materialiai išlaikyti, aprūpinti gyvenamuoju būstu, bei Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.192-3.203 straipsnių, įtvirtinančių tėvų pareigą išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, nuostatas. Kiekvienam vaikui būdingi individualūs kultūriniai, moraliniai, turtiniai poreikiai, kuriuos patenkinti yra ne tik moralinė, bet ir teisinė tėvų pareiga. Išlaikymas apima visas lėšas, reikalingas vaikui tinkamai maitinti, aprengti, jo sveikatos priežiūrai, mokymo, auklėjimo ir laisvalaikio reikmėms įgyti. Išlaidos vaiko poreikiams tenkinti turi atitikti ir protingus vaiko poreikius, kuriuos nulemia vaiko gabumai, sveikata ir amžius. Teisinį reglamentavimą dėl išlaikymo tiek nacionalinė, tiek tarptautinė teisė grindžia prioritetinės vaiko teisių ir interesų pasaugos principu. Įstatymas imperatyvia forma nustatė pareigą teikti išlaikymą savo vaikams. Abiejų tėvų teisės ir pareigos vaiko atžvilgiu yra lygios. Vaiko interesus privalo saugoti ir ginti abu tėvai. Tėvų prievolė išlaikyti vaikus yra turtinė, todėl šios pareigos nevykdymas ar netinkamas vykdymas negali būti pateisinamas bloga turtine padėtimi, kitų šeiminių ryšių susiformavimu, išvykimu ar kitokiomis priežastimis. Tais atvejais, kai tėvai gyvena skyrium, vieno iš tėvų, kuris gyvena atskirai nuo vaiko, pareigų prižiūrėti vaiką ir įgyvendinti tėvų valdžią (inter alia, materialiai išlaikyti vaikus) turinys nesikeičia, kinta jų vykdymo sąlygos. Tėvams gyvenant skyrium vaikų išlaikymo pareiga negali būti įgyvendinama taip, jog su vienu iš tėvų gyvenančių vaikų gyvenimo sąlygos pablogėtų neproporcingai tėvų turtinei padėčiai (CK 3.193 straipsnio 1 dalis, 3.195 straipsnis), ar vienas iš tėvų sutiktų, kad kitas šios pareigos nevykdytų (CK 3.192 straipsnio 3 dalis, 3.159 straipsnio 1 dalis), ar vykdytų taip, jog vaiko išlaikymo lėšas su vaiku gyvenantis vienas iš tėvų naudotų savo, o ne vaiko poreikiams tenkinti (CK 3.203 straipsnio 1 dalis).
Ieškovas prašo iš atsakovės priteisti po 130 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki sūnaus pilnametystės, nors pripažįsta, kad O. poreikiams per mėnesį reikalinga ženkliai didesnė suma. Ieškovas didesnės išlaikymo sumos neprašo, nurodo, kad su atsakove buvo sutarę, jog ieškovas išlaikys O., o atsakovė – ieškovo ir atsakovės dukrą E. M.. Ieškovas dukrai E. išlaikymo neteikia. Ieškovas teismo posėdžio metu nurodė, kad reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo pareiškė tik todėl, kad sprendžiant dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, privalu išspręsti ir vaiko išlaikymo klausimą. Ieškovas nurodė, kad neketina siekti priteistos išlaikymo sumos išieškojimo, kadangi pats neteikia išlaikymo dukrai, be to, mano, kad atsakovės materialinė padėtis sunki ir ji negalėtų mokėti reikalingos sumos. Pažymėtina, kad išlaikymo prievolė yra individuali, asmeninė ir kitas tokią pat prievolę turintis subjektas neturi teisės atleisti asmeninę išlaikymo prievolę turintį tėvą nuo jos vykdymo arba pats atsisakyti vykdyti išlaikymo prievolę (CK 3.159 straipsnis, 3.192 straipsnio 3 dalis). Reikalingas teikti išlaikymas nustatomas kiekvienam vaikui atsižvelgiant į individualius kiekvieno vaiko poreikius. Aplinkybė, kad atsakovė išlaiko nepilnametę šalių dukrą E. M., neatleidžia jos nuo pareigos teikti išlaikymą sūnui O.. Analogiškai, ieškovo vykdoma pareiga išlaikyti sūnų O. neatleidžia jo nuo pareigos teikti išlaikymą ir dukrai E. M., atsižvelgiant į šios poreikius.
Ieškovo nurodymu, nepilnamečio O. M. poreikiams patenkinti išlaidos per mėnesį yra apie 377 Lt, kurias sudaro 40 Lt komunalinių mokesčių dalis, 150 Lt maistui, 10 Lt išlaidų higienos reikmenims, 80 Lt aprangai ir avalynei, 20 Lt išlaidų mokyklinėms priemonėms, 17 Lt transportui, 20 Lt laisvalaikiui. Be to, sūnaus regėjimas sutrikęs, reikalingi akiniai, už kuriuos ieškovas sumokėjo apie 230 Lt. vaikas anksčiau lankė šokių būrelį, už kurį reikėjo mokėti po 30 Lt mėnesį, šiuo metu dėl gyvenamosios vietos būrelio nebelanko. O. baigus pradinę mokyklą, bus svarstoma, kokia popamokine veikla O. norėtų užsiimti. Byloje dokumentų, patvirtinančių O. sveikatos būklę, nepateikta, tačiau teismas daro išvadą, kad bet kuriam vaikui periodiškai reikalingi vaistai, vitaminai, sveikatos priežiūros paslaugos (odontologo ir pan.), todėl tokios išlaidos būtinos siekiant užtikrinti tinkamą vaiko raidą. Teismo vertinimu, ieškovių prašoma išlaikymo suma yra per maža, prašomos priteisti išlaikymo sumos -130 Lt- nepakaktų net minimaliems vaiko poreikiams tenkinti. Būtina atsižvelgti į tai, kad visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai.
Nepilnamečiui vaikui teiktino išlaikymo dydis nustatomas randant proporciją tarp dviejų esminių įstatyme numatytų kriterijų – vaiko poreikių ir tėvų turtinių galimybių tuos poreikius tenkinti (CK 3.192 str. 2 d.). Jei tėvų turtinė padėtis leidžia, turi būti nustatytas maksimaliai patenkinantis vaikų poreikius išlaikymo dydis (CK 3.192 str. 2 d.).
Ieškovas vykdo individualią veiklą, jo pajamos per mėnesį sudaro apie 1000-3000 Lt (81-82 b.l.). Ieškovas turi vieną transporto priemonę – 1996 m. gamybos automobilį Renault Laguna (79 b.l.), be to, ieškovui asmeninės nuosavybės teise priklauso žemės sklypas (duomenys neskelbtini) bei ½ dalis buto (duomenys neskelbtini) (7-9 b. l.). Ieškovas teikia paramą savo pilnametei dukrai L. M., besimokančiai profesinėje mokykloje. Atsakovė Lietuvos Respublikoje nekilnojamo turto ir transporto priemonių neturi, pajamų negauna (73-74, 75, 80 b.l.). Duomenų apie atsakovės turtą, pajamas Rusijos Federacijoje į bylą nepateikta. Be to, atsakovė nepateikė duomenų apie kitus galimus išlaikytinius ar sveikatos sutrikimus, dėl kurių būtų apribotos jos galimybės dirbti. Iš bylos duomenų matyti, kad atsakovė išlaiko nepilnametę durą E. M., be to, ieškovo teigimu, atsakovė turi dar vieną nepilnametį vaiką.
Atsakovė turėjo pareigą domėtis nagrinėjamos bylos eiga, veikti už greitą ir teisingą bylos išnagrinėjimą, pateikti teismui jos materialinę padėtį patvirtinančius įrodymus (CPK 7 str. 2 d., 42 str. 5 d.). Tinkamas įrodinėjimo pareigos nevykdymas negali būti grindžiamas ir pateisinamas teismo teise savo iniciatyva rinkti įrodymus byloje. Teismas negali būti vienos iš šalių advokatu byloje, todėl jam be pagrindo negali būti perkeliama įrodinėjimo našta net ir šeimos bylose (Kauno apygardos teismo 2013-04-10 nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-808-343/2013). Atsakovė, būdama suinteresuota sau palankia bylos baigtimi, turėjo imtis visų procesinių priemonių įrodyti, kokio dydžio išlaikymą yra finansiškai pajėgi teikti. Procesiniai dokumentai atsakovei buvo įtekti asmeniškai (57,60 b.l.). Atsakovė bylos eiga nesidomėjo, atsiliepimo ir duomenų apie savo turtinę padėtį, kitus išlaikytinius nepateikė. Sprendžiant dėl išlaikymo priteisimo, turi būti laikomasi vieno iš pagrindinių šeimos teisinių santykių reglamentavimo principų – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), kuris lemia, kad visos abejonės dėl išlaikymo priteisimo, jo dydžio, formos nustatymo ir pan. turi būti vertinamos vaiko interesų naudai. Tai reiškia, kad jei byloje kyla pagrįstų abejonių dėl tikrosios tėvų turtinės padėties, jų gaunamų pajamų ir pan., teismas jas turi vertinti vaiko interesų naudai, t.y. laikyti, kad tėvų materialinė padėtis leidžia priteisti vaiko poreikius atitinkantį išlaikymo dydį. Įvertinus byloje pateiktus duomenis, teismui nepakanka įrodymų nustatyti, kad atsakovės materialinė padėtis sunki, todėl visos abejonės dėl atsakovės turtinės padėties vertintinos vaiko naudai ir manytina, kad atsakovė gali teikti didesnio dydžio išlaikymą nei prašoma ieškinyje. Atsakovė negali tikėtis, kad visa vaiko išlaikymo pareiga bus perkelta vaiko tėvui, nors faktiškai tokia situacija yra susiklosčiusi ir šalis tenkino.
Išvadą teikiančios institucijos atstovė teismo posėdžio metu nurodė, kad nepilnamečio O. M. poreikiai per mėnesį turėtų būti įvertinti 400 Lt suma, pusė šios sumos, t.y. 200 Lt turėtų būti priteista iš atsakovės. Įvertinus šalies pragyvenimo lygį, O. amžių, akivaizdu, kad ieškovo nurodoma vaiko išlaikymui per mėnesį reikalinga suma (377 Lt) negali užtikrinti net minimaliausių O. M. poreikių patenkinimo. Šalių sūnus yra nepilnametis, jo augančiam organizmui neabejotinai reikalingas visavertis maistas, vitaminai. Ieškovas, vykdydamas savo kaip tėvo pareigas, sūnui užtikrina jo teisę į gyvenamąjį būstą, į gerą mitybą, apavą ir drabužius, tinkamą sveikatos priežiūrą bei į gabumų, vystymą. Teismo vertinimu, nepilnamečio O. M. poreikių patenkinimui per mėnesį reikalingas 900 Lt suma. Byloje nepakanka duomenų spręsti, kad atsakovė yra išnaudojusi visas protingas galimybes gauti pajamas, pakankamas vaikams išlaikyti. Priteisiant iš atsakovės išlaikymą nepilnamečiam sūnui O., teismas įvertina ir tai, kad atsakovė teikia išlaikymą dar dviems nepilnamečiams vaikams. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, byloje pateiktus įrodymus, vaiko poreikius, remiantis CPK 376 str. 3 d. teismui šeimos bylose suteikta teise viršyti pareikštus reikalavimus, iš atsakovės priteistinas išlaikymas nepilnamečiam sūnui O. M. po 300 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teismui dienos (2012-06-28) iki jo pilnametystės (CPK 178, 197, 185, LR CK 3.156 str., 3.192 str., 3.194 str. 1 d., 3.196 str. 1 d. 1 p.). Tokio dydžio išlaikymas labiau atitiktų nepilnamečio vaiko interesus ir leistų jam ne tik tenkinti būtinuosius poreikius, bet ugdyti ir tobulinti savo įgimtus bei įgytus gebėjimus, tenkinti jo specialiuosius poreikius.
Išlaikymo suma indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 str.). Išlaikymui skirtas lėšas uzufrukto teise tvarko įstatyminis vaiko atstovas A. M. išimtinai vaiko interesams tenkinti (CK 3.190 str., 3.203 str.).
Sprendimas išlaikymo dalyje vykdytinas skubiai (CPK 282 str. 2 d. 1 p.).
Šalys informuotinos, kad pasikeitus aplinkybėms (vieno iš tėvų materialinei padėčiai, vaiko poreikiams, jo sveikatos būklei) jos turi teisę kreiptis dėl išlaikymo dydžio pakeitimo (CK 3.201 straipsnis).
Ieškovui išaiškintina, kad pagal Lietuvos Respublikos vaikų išlaikymo fondo įstatymą dėl vaiko, kuris ilgiau kaip mėnesį negauna teismo sprendimu arba teismo patvirtinta vaiko (vaikų) išlaikymo sutartimi nustatyto išlaikymo arba gauna tik dalį nustatyto išlaikymo iš vieno ar abiejų tėvų, galima kreiptis į Vaikų išlaikymo fondą dėl išlaikymo išmokos vaikui iš šio fondo lėšų
Dėl bylinėjimosi išlaidų
CPK 93 str. 1 d. numato, kad ieškinį patenkinus, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui iš atsakovo. Iš atsakovės valstybės naudai priteistina 252 Lt žyminio mokesčio (300 Lt x 12 mėn. x 3% + 144 Lt ) (CPK 80 str. 1 d. 1 ir 5 p., 82 str., 85 str. 1 d. 3 p.). Teismas šioje byloje patyrė 18 Lt su procesinių dokumentų siuntimu susijusių išlaidų, kurios priteistinos iš atsakovės (CPK 96 str.). Iš viso į valstybės biudžetą iš atsakovo priteistina 270 Lt su bylos nagrinėjimu susijusių išlaidų, kurias sudaro žyminis mokestis ir procesinių dokumentų siuntimo išlaidos.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 str., 260 str., 263 - 265 str., 268 str., 270 str.
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Ieškinį tenkinti.
Nustatyti nepilnamečio O. M., a.k. (duomenys neskelbtini) nuolatinę gyvenamąją vietą su tėvu A. M., a.k. (duomenys neskelbtini)
Priteisti iš atsakovės N. V., a.k. (duomenys neskelbtini) nepilnamečiam sūnui O. M., a.k. (duomenys neskelbtini) išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 300 Lt (trys šimtai Lt) nuo 2012-06-28 iki jo pilnametystės, indeksuojant šią sumą Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka.
Nepilnamečiam O. M., a.k. (duomenys neskelbtini) priteistų išlaikymo lėšų tvarkytoju uzufrukto teise paskirti A. M., a.k. (duomenys neskelbtini)
Sprendimo dalį dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis priteisimo vykdyti skubiai.
Priteisti iš atsakovės N. V., a.k. (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 270 Lt (du šimtai septyniasdešimt litų) bylinėjimosi išlaidų. Ši suma turi būti įmokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai (kodas 188659752) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią „Swedbank”, AB, banko kodas 73000, įmokos kodas 5630.
Sprendimas per trisdešimt dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.