- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-05-07
- Bylos Nr.
- 1S-127-318/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-14473-2017-2
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Justas Namavičius, Regina Pocienė, Algimantas Valantinas
- Kaltinamasis
- M. G.
- Kategorijos
- 2.1.16.1.2.1.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.1.16.1.2.1.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Justo Namavičiaus, Reginos Pocienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Algimanto Valantino,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo kaltinamojo M. G. gynėjos advokatės D. V. skundą dėl Kauno apygardos teismo 2020 m. balandžio 20 d. nutarties, kuria kaltinamajam M. G. kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas trims mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2020 m. balandžio 25 d.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Bylos esmė
1. Kauno apygardos teisme nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje M. G. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 2 dalies 8 punktą kaltinamas tuo, kad jis 2017 m. kovo 26 d. nakties metu, tiksliau tyrimo metu nenustatytu laiku, (duomenys neskelbiami), R. I. gyvenamojo namo kambaryje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, veikdamas bendrininkų grupe kartu su V. Š., dėl chuliganiškų paskatų, įžūliais veiksmais demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, ignoruodamas visuomenėje priimtas elgesio taisykles, demonstruodamas niekinantį požiūrį į R. I. bei siekdamas iš jo pasišaipyti, tyčia, žirklėmis, bendrais su V. Š. veiksmais, trimis trauminiais poveikiais padarė pjautinius sužalojimus R. I. kairiame nosies sparnelyje, nosies pertvaroje ‑ dešiniame nosies sparnelyje, kairės ausies lezgelyje, kas sukėlė ūmų kraujavimą iš pjautinių nosies bei kairio ausies lezgelio žaizdų, nuo ko tą pačią dieną, laikotarpyje tarp 9.20 val. – 11.20 val., nukentėjusysis R. I. įvykio vietoje mirė, tokiu būdu tyčia dėl chuliganiškų paskatų nužudė R. I..
2. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau ‑ BPK) 140 straipsnyje nustatyta tvarka 2017 m. balandžio 19 d. M. G. laikinai sulaikytas. Kauno apylinkės teismo 2017 m. balandžio 20 d. nutartimi M. G. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, kurio terminas vėlesnėmis šio teismo bei Kauno apygardos teismo nutartimis buvo tęsiamas. Kauno apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 15 d. nutartimi M. G. paskirta kardomoji priemonė – namų areštas bei Kauno apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos sunkių nusikaltimų tyrimo valdybos vyriausiojo tyrėjo 2017 m. gruodžio 19 d. nutarimu – kardomoji priemonė – dokumentų paėmimas. 2018 m. sausio 25 d. M. G. buvo laikinai sulaikytas BPK 140 straipsnyje nustatyta tvarka. Kauno apygardos teismo 2018 m. sausio 25 d. nutartimi M. G. kardomoji priemonė – namų areštas pakeista į suėmimą, vėlesnėmis to paties teismo nutartimis suėmimo terminas buvo tęsiamas.
Žemesnės instancijos teismas
3. Skundžiama Kauno apygardos teismo 2020 m. balandžio 20 d. nutartimi kaltinamajam M. G. kardomosios priemonės ‑ suėmimo terminas pratęstas dar trims mėnesiams BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose numatytais pagrindais. Teismas padarė išvadą, kad nėra pagrindo paleisti M. G. iš suėmimo ir paskirti jam švelnesnę kardomąją priemonę ar jų kompleksą, nes švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis nebus galima pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų.
Šalies argumentai
4. Kaltinamojo M. G. gynėja advokatė D. V. skunde prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2020 m. balandžio 20 d. nutartį.
4.1. Skunde gynėja teigia, kad kardomoji priemonė – suėmimas kaltinamajam taikoma ilgą laiką nuo 2017 m. balandžio 20 d. (nuo 2017 m. gruodžio 15 d. iki 2018 m. sausio 25 d. taikytas namų areštas). Kaltinamojo gynėja toliau cituoja Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. liepos 20 d. nutartį byloje Nr. 1S-184-202/2018, kurioje konstatuota, kad ilgą laiką besitęsiantis asmens suėmimas įpareigoja šios griežčiausios kardomosios priemonės pratęsimo klausimą svarstantį teismą kiekvieną kartą itin kruopščiai patikrinti, ar tolesnis pagrindinės asmens teisės ‑ teisės į laisvę ‑ suvaržymas yra šiuo konkrečiu atveju pateisinamas, ar nepažeidžia Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje įtvirtintų pagrindinių žmogaus teisių. E. Ž. Teisių Teismas (toliau ‑ ir EŽTT) ne viename savo sprendime, priimtame sprendžiant asmeniui taikomo ilgalaikio suėmimo teisėtumo klausimus, ne kartą yra kategoriškai pabrėžęs, kad ilgainiui net ir pagrįsto įtarimo ar kaltinimo, kaip kardomosios priemonės skyrimo (termino pratęsimo) pagrindo, paties savaime nebeužtenka tam, kad tęsti suėmimo terminą (sprendimas byloje Ilijkov v. Bulgarija), o inkriminuojamos nusikalstamos veikos sunkumas negali būti laikomas pakankamu suėmimo skyrimo (termino pratęsimo) pagrindu (sprendimai bylose Letellier prieš Prancūziją; Clooth prieš Belgiją; Miuler prieš Prancūziją; Jėčius prieš Lietuvą, Ilijkov prieš Bulgariją; Bykov prieš Rusiją bei kt.). Teismų praktikoje yra konstatuojama, kad net ir tais atvejais, kai pradiniame proceso etape suėmimas buvo neišvengiamas kardomųjų priemonių tikslams pasiekti, po tam tikro laiko, toliau vykstant procesui, nustatytų suėmimo taikymo pagrindų procesinė reikšmė mažėja, menksta. Todėl kiekvieną kartą, siekiant pratęsti griežčiausios kardomosios priemonės terminą ir objektyviai pagrįsti jos taikymo neišvengiamumą, yra būtina nustatyti vis reikšmingesnius pagrindus. EŽTT yra nurodęs, kad kuo ilgiau asmuo yra laikomas suėmime, tuo kruopščiau (atidžiau) turi būti tikrinami (analizuojami) konkretūs faktai, įrodantys būtinybę tokį asmenį laikyti suėmime, o niekuo nepagrįsti formalūs teiginiai, kad asmuo gali pasislėpti nuo teismo, daryti naujus nusikaltimus ar trukdyti teisingumo vykdymui nesudaro pagrindo nuolat tęsti suėmimo terminą. Nuolat tikrinti taikomos procesinės prievartos priemonės taikymo būtinumą, spręsti ar neišnyko šios priemonės neišvengiamumas proceso tikslams pasiekti įpareigoja ir BPK 11 straipsnyje įtvirtintas proporcingumo principas. Taigi, tiek galiojantis teisinis reguliavimas, tiek formuojama nacionalinių bei tarptautinių teismų praktika įpareigoja baudžiamąją bylą savo žinioje turintį teismą nuolat tikrinti, ar neišnyko suėmimo taikymo pagrindai, ir, ar nėra galimybės BPK 119 straipsnyje įtvirtintų tikslų pasiekti švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis.
4.2. Gynėja nesutinka su skundžiamos nutarties išvada, jog kaltinamasis M. G. gali slėptis nuo teismo, nes su Lietuvos Respublika jo nesieja jokie ryšiai, nei darbiniai, nei šeiminiai. Skunde nurodoma, kad 2016 m. kovo 10 d. M. G. buvo išduota individualios veiklos pažyma, jis visą laiką dirbo, todėl teismo teiginys, jog M. G. pajamas prasimano nusikalstamu būdu, yra nepagrįstas, o tai, kad jis neturi šeiminių santykių, savaime nepagrindžia išvados, kad jis gali slėptis nuo teismo. Kaltinamasis net ir suprasdamas, jog už nusikalstamą veiką, numatytą BK 129 straipsnio 2 dalies 8 punkte, gresia itin griežta laisvės atėmimo bausmė, neturi pagrindo slėptis, kadangi nepadarė inkriminuojamos nusikalstamos veikos bei tiki, jog jo nekaltumas bus įrodytas. Skunde taip pat nurodoma, kad kaltinamasis turi nuolatinę gyvenamąją vietą.
4.3. Taip, gynėjos nuomone, vien nusikaltimo sunkumas nebegali būti pagrindu išvadai, jog M. G. darys naujus nusikaltimus. Byloje nėra jokių duomenų apie kaltinamojo planuojamus, rengiamus nusikaltimus ateityje. M. G. suėmimas pagrįstas tik teorinio pobūdžio samprotavimais apie galimą jo nusikalstamą elgesį ateityje.
4.4. Skunde teigiama, kad užtikrinti kaltinamojo dalyvavimą teisme, netrukdomą bylos nagrinėjimą bei užkirsti kelią galimoms naujoms nusikalstamoms veikoms galima būtų švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis. Ypatingai efektyvi kardomoji priemonė yra intensyvi priežiūra. Ji apriboja asmens galimybę nusikalsti. Vien ta aplinkybė, kad anksčiau M. G. buvo pakeista kardomoji priemonė iš namų arešto į suėmimą, nepaneigia teismo pareigos iš naujo įvertinti visas aplinkybes. Ankstesnis M. G. namų arešto sąlygų pažeidimas nėra pagrindas jam toliau tęsti pačią griežčiausią kardomąją priemonę.
4.5. Skunde nurodoma, kad iš Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 straipsnio 1 dalies nuostatų teismams kyla pareiga teisingai ir objektyviai išnagrinėti bylas, priimti motyvuotus ir pagrįstus sprendimus. Konstitucijoje įtvirtintas teisingumo principas, taip pat nuostata, kad teisingumą vykdo teismai, reiškia, jog konstitucinė vertybė yra ne pats sprendimo priėmimas teisme, bet būtent teismo teisingo sprendimo priėmimas; konstitucinė teisingumo samprata suponuoja ne formalų, nominalų teismo vykdomą teisingumą, ne išorinę teismo vykdomo teisingumo regimybę, bet tokius teismo sprendimus (kitus baigiamuosius teismo aktus), kurie savo turiniu nėra teisingi; vien formaliai teismo vykdomas teisingumas nėra tas teisingumas, kurį įtvirtina, saugo ir gina Konstitucija (Konstitucinio Teismo 2006 m. rugsėjo 21 d., 2012 m. rugsėjo 25 d., 2014 m. gegužės 8 d. nutarimai).
4.6. Skunde taip pat nurodoma, kad ilgalaikis asmens laisvės suvaržymas ne tik pažeidžia jo teisę į laisvę, bet ir paneigia bet kokią laisvės atėmimo bausmės prasmę: suėmimo laikotarpis yra įskaitomas į paskirtą laisvės atėmimo bausmę, todėl galima situacija, kai asmuo atlieka visą jam priklausančią bausmę dar prieš pripažįstant jį kaltu dėl atitinkamos nusikalstamos veikos. Švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis galima pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytus tikslus, neproporcingai nesuvaržant kaltinamojo teisių, o tai, kad asmuo yra kaltinamas nusikalstamos veikos padarymu, nesuponuoja galimybės jo atžvilgiu elgtis neteisingai, pažeidžiant jo teises bei teisėtus interesus.
5. Teismo posėdyje prokuroras prašė kaltinamojo gynėjos skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados
6. Kauno apygardos teismo 2020 m. balandžio 20 d. nutartis teisėta bei pagrįsta. Teismas, pratęsdamas kaltinamajam M. G. kardomosios priemonės – suėmimo terminą trims mėnesiams, tinkamai įvertino visas teisiškai reikšmingas aplinkybes kardomajai priemonei – suėmimui pratęsti, laikėsi BPK 119, 121, 122 ir 127 straipsnių reikalavimų, taip pat nacionalinių bei tarptautinių teisės aktų nuostatų, pagal kurias niekam negali būti atimta laisvė kitaip, kaip tik tokiais pagrindais ir pagal tokias procedūras, kokias yra nustatęs įstatymas.
7. Baudžiamosios bylos medžiagoje yra pakankamai duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, kad kaltinamasis M. G. galimai padarė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką. Šie duomenys yra kito kaltinamojo, liudytojų parodymai, apžiūrų protokolai, specialistų išvados Nr. M 358/2017(02), Nr. KM 70/2017(01), paaiškinimai bei kita baudžiamosios bylos medžiaga.
8. Kaltinamasis M. G. neigia savo kaltę dėl jam inkriminuotos veikos. Teisėjų kolegija šiuo aspektu atkreipia kaltinamojo dėmesį į tai, kad sprendžiant suėmimo taikymo (termino pratęsimo) klausimą paminėti duomenys vertinami tik tiek, kiek jie susiję su suėmimo pagrindų ir sąlygų nustatymu, tačiau jie nevertinami ir neanalizuojami pagal BPK 20 straipsnio nuostatas. Paskiriant suėmimą ar pratęsiant jo terminą, nebūtina turėti tiek duomenų, kiek jų reikia priimant pagrįstą apkaltinamąjį nuosprendį, nes tokiu atveju suimtojo kaltės klausimas nesprendžiamas. Todėl konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas BPK 121 straipsnio 2 dalies taikymo klaidų nepadarė.
9. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pateikė bylos duomenimis pagrįstą išvadą, kad nagrinėjamu atveju nėra išnykę BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 bei 3 punktuose įtvirtinti kardomosios priemonės – suėmimo pratęsimo pagrindai.
10. Teismas, spręsdamas klausimą dėl kardomosios priemonės – suėmimo taikymo (termino pratęsimo), atsižvelgia į padaryto nusikaltimo sunkumą, gresiančios bausmės griežtumą, kaltinamojo šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje ir kitas aplinkybes. M. G. kaltinamas galimai padaręs vieną labai sunkią nusikalstamą veiką, numatytą BK 129 straipsnio 2 dalies 8 punkte (BK 11 straipsnio 6 dalis). Už BK 129 straipsnio 2 dalies 8 punkte nustatytos veikos padarymą įstatymų leidėjas yra įtvirtinęs tik su laisvės atėmimu susijusią griežtą laisvės atėmimo bausmę nuo 8 iki 20 metų arba laisvės atėmimą iki gyvos galvos. Gresianti griežta laisvės atėmimo bausmė nėra absoliuti sąlyga neribotą laiką taikyti griežčiausią kardomąją priemonę, tačiau ji vertinama kartu su kitomis bylos aplinkybėmis. Pirmosios instancijos teismas gresiančios bausmės griežtumą tinkamai įvertino kartu su M. G. socialiniais, šeiminiais ryšiais, jo asmenybe. M. G. teistas du kartus Lietuvoje ir keturis kartus užsienyje, ne vieną kartą baustas administracine tvarka. Jis vėl galimai nusikalto esant neišnykusiam teistumui. Šios aplinkybės neigiamai apibūdina kaltinamąjį, patvirtina jo jau susiformavusias antivisuomenines nuostatas veikti priešingai teisės normoms, nepaisyti visuomenėje nustatytų elgesio ir moralės normų. Byloje nėra duomenų, kad iki suėmimo M. G. būtų dirbęs, turėjęs legalų pajamų šaltinį, nors jo vardu ir yra išduota individualios veiklos pažyma. Byloje taip pat nėra duomenų apie kokį nors turimą jo turtą. M. G. nevedęs, vaikų neturi. Todėl konstatuotina, kad apygardos teismas pagrįstai manė, jog M. G., siekdamas išvengti griežtos baudžiamosios atsakomybės, gali bėgti (slėptis) nuo teismo (BPK 122 straipsnio 2 ir 8 dalys). Nepagrįstas gynėjos skundo argumentas, jog šalyje paskelbus karantiną M. G. neturi galimybės bėgti ar slėptis, kadangi kaltinamasis pasislėpti gali ir šalies viduje.
11. Teismų praktikoje pripažįstama, kad pagrįstą manymą, jog asmuo darys naujus BPK 122 straipsnio 4 dalyje nustatytus nusikaltimus, gali patvirtinti informacija apie to asmens teistumą, jo vaidmenį padarant nusikaltimus, įtarimas kelių nusikaltimų padarymu, pragyvenimo lėšų gavimas iš nusikalstamos veiklos bei kiti duomenys. M. G. inkriminuota nusikalstama veika yra BPK 122 straipsnio 4 dalyje reglamentuojamame nusikalstamų veikų sąraše. Kaip minėta, byloje nėra duomenų, kad M. G. dirbo, anksčiau jis ne vieną kartą teistas, šioje byloje yra kaltinamas galimai, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, dėl chuliganiškų paskatų nužudęs žmogų. Bylos duomenimis M. G. anksčiau taip pat ne kartas baustas už administracinės teisės pažeidimus, kuriuos įtakojo apsvaigimas nuo alkoholio.
12. Todėl apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad apygardos teismas padarė teisingą išvadą, jog šiuo atveju taip pat nėra išnykęs ir BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatytas suėmimo termino pratęsimo pagrindas, t. y. kaltinamasis, būdamas laisvėje, gali daryti naujus nusikaltimus. Tam neprieštarauja ir ta aplinkybė, kad kaltinamajam M. G., būnant namų arešto sąlygomis, buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl viešosios tvarkos pažeidimo pagal požymius nusikalstamos veikos, numatytos BK 284 straipsnyje.
13. Kaltinamajam M. G. paskirta kardomoji priemonė varžo jo teises bei laisves. Tačiau atsižvelgus į pirmiau nustatytas aplinkybes, konstatuotina, kad jo teisės bei laisvės suvaržytos, nepažeidžiant proporcingumo principo ir (ar) proceso teisių. M. G. laikomas suimtas pakankamai ilgą laiko tarpą, tačiau maksimalus leistinas suėmimo taikymo jam terminas baudžiamojo proceso metu konkrečiu atveju nepažeistas (BPK 127 straipsnio 11 dalis). M. G. taikomo suėmimo terminas yra pagrįstas jo asmenybę apibūdinančiomis aplinkybėmis (ne kartą teistas; veikimas priešingai teisės normoms sunkėja; piktnaudžiauja alkoholiu; turi įprotį būdamas neblaivus trikdyti viešąją rimtį; neturi glaudžių socialinių, šeiminių ryšių), galimai jo padarytos veikos pavojingumu (pasikėsino į aukščiausią vertybę – žmogaus gyvybę ir galimai nužudė žmogų dėl chuliganiškų paskatų), sunkumu (labai sunki), pobūdžiu (smurtinis), siekiu užtikrinti viešojo intereso apsaugą ir pateisinamas tiek tarptautinių, tiek nacionalinių teisės aktų taikymo kontekste.
14. Apibendrinusi tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad, kaltinamajam M. G. paskyrus švelnesnes kardomąsias priemones, nebus pasiekti BPK 119 straipsnyje nustatyti tikslai. Baudžiamoji byla nagrinėjama teisiamajame posėdyje. Posėdžiai numatyti iki 2020 m. birželio 15 d. 9.00 val. (Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys). Teismas privalo užtikrinti netrukdomą bylos nagrinėjimą teisme, nuosprendžio įvykdymą ir užkirsti kelią naujų nusikaltimų darymui.
15. Vien tai, kad apygardos teismas nevertino bylos duomenų taip, kaip būtų palankiau kaltinamajam M. G., nesuponuoja išvados, jog teismas neteisingai išsprendė suėmimo termino pratęsimo klausimą, nesudaro pagrindo pakeisti ar panaikinti teisėtą bei pagrįstą teismo nutartį.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 130 straipsnio 2 dalimi,
nutaria:
kaltinamojo M. G. gynėjos advokatės D. V. skundą atmesti.
Palikti galioti Kauno apygardos teismo 2020 m. balandžio 20 d. nutartimi kaltinamajam M. G. trims mėnesiams pratęstą kardomosios priemonės – suėmimo terminą, šį skaičiuojant nuo 2020 m. balandžio 25 d.
Nutartis yra galutinė ir neskundžiama.