- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-01-16
- Bylos Nr.
- e2A-451-450/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-48-3-02920-2015-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Asta Radzevičienė, Neringa Švedienė, Laima Gerasičkinienė
- Atsakovas
- uždaros akcinės bendrovės „Kongreta“
- Ieškovas
- L. K., uždara akcinė bendrovė „Šančių prekybos centras“
- Kategorijos
- 2.5.1.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Laimos Gerasičkinienės, Astos Radzevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Neringos Švedienės,
teismo posėdyje, apeliacine rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždaros akcinės bendrovės „Kongreta“ apeliacinį skundą dėl Trakų rajono apylinkės teismo 2016 m. vasario 10 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo L. K. (pradinis ieškovas uždara akcinė bendrovė „Šančių prekybos centras“) ieškinį atsakovei uždarai akcinei bendrovei „Kongreta“ dėl skolos priteisimo, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas prašė priteisti iš atsakovo 4989,11 Eur skolą, 1664,89 Eur palūkanų, 8,05 proc. procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad UAB „Kongreta“ buvo skolinga UAB „Kelių remonto grupė” 4989,11 Eur (17226,41 Lt) už šios parduotas prekes, kuri perleido pradiniam ieškovui (UAB „Šančių prekybos centras“) reikalavimo teisę į apmokėjimą už parduotas prekes. Nurodė, kad UAB “Kelių remonto grupė” 2011 metų rugsėjo ir spalio mėnesiais atsakovui pardavė prekes (smėlį, žvyrą, karjerinį žvyrą). Prekių pristatymą atsakovui patvirtina krovinio važtaraščiai. Prekių pardavimas įformintas PVM sąskaita - faktūra Nr. KRG-0033364 ir PVM sąskaita - faktūra Nr. KRG -0034217. UAB „Kelių remonto grupė” iškėlus bankroto bylą, bankroto administratorius patikrino buhalterinę apskaitą ir nustatė, kad atsakovas neatsiskaitė pagal sąskaitas. Atsakovas teigia, kad prekių tariamai neužsakė ir negavo. Ieškovas nurodė, kad krovinio važtaraščiai, pagal kuriuos vežėjas D. A. įmonė paėmė prekes iš UAB „Kelių remonto grupė“ ir nugabeno jas atsakovui, patvirtina Sąskaitose nurodytų prekių (smėlio, smėlio 0-2 mm, karjerinio žvyro ir sijoto žvyro 0-32) pristatymą atsakovui. Nėra duomenų, kad atsakovas būtų reiškęs pretenzijas pardavėjui UAB „Kelių remonto grupė” ar vežėjui D. A. įmonė dėl prekių kokybės, kiekio, komplektiškumo ar nepristatymo laiku. Taigi, pardavėjas UAB „Kelių remonto grupė” tinkamai įvykdė pardavėjo pareigas, atsakovas pažeidė prievolės sumokėti už nupirktas prekes terminus, nurodytus sąskaitose, todėl privalo sumokėti skolą ir mokėti palūkanas.
Atsakovas UAB „Kongreta“ su ieškiniu nesutiko, nurodė, kad 2011 m. birželio 9 d. tarp atsakovo ir UAB „Kelių remonto grupė“ buvo pasirašyta Medžiagų pirkimo-pardavimo sutartis, pagal kurios 2.1 p. buvo sutarta, kad už pateiktą produkciją atsakovas apmoka išankstiniu apmokėjimu, todėl visada pradžioje atsakovas pervesdavo pinigus už prekes, o tik paskui UAB „Kelių remonto grupė“ pateikdavo produkciją. Atsakovo atstovas R. S. teismo posėdžio patvirtino, kad produkcija buvo atvežama atsakovui naudojantis vežėjo D. A. įmonė paslaugomis. Nurodo, kad atsakovas yra visiškai atsiskaitęs su UAB „Kelių remonto grupė“, ginčo sąskaitos–faktūros nepasirašytos atsakovo, ieškovas nori nesąžiningai praturtėti atsakovo sąskaita.
II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė
2016 m. vasario 10 d. Trakų rajono apylinkės teismas sprendimu ieškinį patenkino, priteisė ieškovui UAB „Šančių prekybos centras“ iš atsakovo UAB „Kongreta“ 4989,11 Eur skolos, 1664,89 Eur palūkanų, 8,05 procento dydžio metines palūkanas už priteistą 6654 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. 2015 m. spalio 15 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 680 Eur bylinėjimosi išlaidų. Priteisė iš atsakovo UAB „Kongreta“ 6,48 Eur bylinėjimosi išlaidų valstybei bei grąžino UAB „Šančių prekybos centras“ 33,41 Eur žyminio mokesčio.
Teismas nustatė, kad 2011 m. birželio 9 d. tarp UAB „Kelių remonto grupė“ ir atsakovo UAB „Kongreta“ buvo pasirašyta medžiagų pirkimo–pardavimo sutartis Nr. 11-67; 2011 m. spalio 30 d. išrašyta PVM sąskaita – faktūra serija Nr. KRG-0033364 už smėlį, karjerinį žvyrą, sijotą žvyrą – 10 240,75 Lt sumai, sąskaita turėjo būti apmokėta iki 2011 m. spalio 30 d.; 2011 m. spalio 28 d. buvo išrašyta PVM sąskaita – faktūra serija Nr. KRG-0034217 už smėlį, karjerinį žvyrą, sijotą žvyrą – 6985,66 Lt sumai, sąskaita turėjo būti apmokėta iki 2011 m. spalio 28 d. Atsakovas su nurodytomis sąskaitomis nesutiko, nurodė, kad pagal Sutarties 2.1 p. atsakovas už pateiktą produkciją apmokėdavo išankstiniu apmokėjimu ir, kad jie yra visiškai atsiskaitę su UAB „Kelių remonto grupė“, o pagal ginčo sąskaitas – faktūras atsakovui nepristatyta produkcija ir jos nepasirašytos atsakovo atstovo. Kauno apygardos teismas 2012 m. gegužės 8 d. nutartimi iškėlė UAB „Kelių remonto grupė“ bankroto bylą. 2015 m. liepos 29 d. reikalavimo perleidimo sutartimi Nr. 15-07 UAB „Kelių remonto grupė“ perleido ieškovui reikalavimo teisę į atsakovo skolas pagal sąskaitas.
Teismas vertino, kad pagal Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčių įstatymo 2 straipsnio 29 dalį, PVM sąskaita – faktūra yra dokumentas, kuriuo įforminamas prekių tiekimas arba paslaugų teikimas, taip pat avanso sumokėjimas ir kuris atitinka visus šiame įstatyme tokiam dokumentui nustatytus reikalavimus. Pagal bendrąją taisyklę PVM sąskaitos faktūros paskirtis – įforminti įvykusį prekių pateikimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-406/2005). PVM sąskaitos – faktūros privalomi rekvizitai nustatyti PVMĮ 80 straipsnyje 1 dalyje, kuriame nėra imperatyviai nurodyta, kad PVM sąskaitoje – faktūroje turi būti prekes ar sąskaitą priėmusio asmens parašas. Atsižvelgdama į tai, bei į pirmiau nurodytus PVM sąskaitos faktūros, kaip specialią paskirtį turinčio buhalterinės apskaitos dokumento, tikslus, konstatavo, kad sąskaitos faktūros nepasirašymas savaime nepaneigia šalių tarpusavio prievolės, kilusios iš sutartinių pirkimo-pardavimo teisinių santykių.
Kilus ginčui dėl sutartinių įsipareigojimų vykdymo, kai reikalavimai yra grindžiami PVM sąskaitų faktūrų duomenimis, kasacinio teismo praktika formuojama ta linkme, kad šalių sutartinių santykių pobūdis bei aplinkybės, susijusios su sutartinių įsipareigojimų vykdymu, gali būti įrodinėjamos visomis leistinomis įrodinėjimo priemonėmis, o išvados apie tokių reikalavimų pagrįstumą daromos vadovaujantis CPK 185 straipsnyje nustatytomis įrodymų vertinimo taisyklėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-164/2004; 2012 m. vasario 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-55/2012). Nagrinėjamoje byloje 2011 m. spalio 30 d. PVM sąskaita – faktūra serija Nr. KRG-0033364 ir 2011 m. spalio 28 d. PVM sąskaita – faktūra serija Nr. KRG-0034217 buvo įformintas smėlio, karjerinio žvyro ir sijoto žvyro pardavimas atsakovui. Iš krovinio važtaraščių matyti, kad vežėjas D. A. įmonė paėmė prekes (smėlis, smėlis 0-2 mm, karjerinis žvyras, sijotas žvyras) iš UAB „Kelių remonto grupės“ ir nugabeno į paskirties vietą – UAB „Kongreta“. Teismo posėdžio metu liudytoju apklaustas D. A. nurodė, kad tarp jo įmonės ir UAB „Kongreta“ buvo sudaryta žodinė sutartis dėl prekių pervežimo paslaugų, ir kad pagal visus pateiktus krovinio važtaraščius produkcija buvo pristatyta atsakovui, šis niekada nereiškė jokių pretenzijų. Liudytoju apklaustas A. K. pirkimo-paradavimo sutarties sudarymo metu laikinai ėjęs UAB „Kelių remonto grupė“ direktoriaus pareigas nurodė, kad iš jų įmonės galėjo būti pakrautas smėlis, smėlis 0-2 mm, karjerinis žvyras, sijotas žvyras ir nuvežtas atsakovui iš anksto neapmokėjus už prekes, kadangi tokių situacijų, jog pirma būdavo pakraunamos prekės, o tik paskui atliekamas apmokėjimas, jo praktikoje būdavo. Šie įrodymai patvirtina, kad atsakovas gavo produkciją pagal ginčo sąskaitas – faktūras. Iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. kovo 3 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 3K-3-164/2004 taip pat galima daryti išvadą, kad tokios pozicijos dėl PVM sąskaitos - faktūros, kaip prekių perdavimą patvirtinančio įrodymo, laikomasi ir kasacinio teismo praktikoje, kur nurodyta, kad kilus sutartinių santykių šalių ginčui, prekių kitam asmeniui perdavimo faktą padeda pagrįsti šalių įgaliotų atstovų pasirašytas prekių perdavimo–priėmimo aktas, prekių gabenimo važtaraštis, patvirtinantis, kad prekės buvo pristatytos jų gavėjui, tai yra kitai sutarties šaliai.
Teismas nesutiko su atsakovu, kad nepasirašytos 2011 m. spalio 30 d. PVM sąskaitos –faktūros serija Nr. KRG-0033364, 2011 m. spalio 28 d. PVM sąskaitos – faktūros serija Nr. KRG-0034217 ir krovinio važtaraščių negalima vertinti kaip rašytinių įrodymų, patvirtinančių prekių perdavimą. Teismas darė išvadą, kad atsakovui neatsiskaičius su ieškovu pagal PVM sąskaitas–faktūras, įsiskolinimo suma 4989,11 Eur priteistina ieškovo naudai.
Priteisinat palūkanas, teismas nurodė, kad pirmąjį metų pusmetį galioja paskutinė palūkanų norma, paskelbta prieš pirmojo metų pusmečio pirmąją kalendorinę dieną, antrąjį metų pusmetį galioja paskutinė palūkanų norma, paskelbta prieš antrojo metų pusmečio pirmąją kalendorinę dieną. Pagal PVM sąskaitą - faktūrą Nr. KRG-0033364 atsakovas privalėjo atsiskaityti iki 2011 m. spalio 30 d., VILIBOR buvo 1,54, todėl skaičiuotina metinių palūkanų norma sudaro 8,54 proc. Pagal PVM sąskaitą - faktūrą Nr. KRG-0034217 atsakovas privalėjo atsiskaityti iki 2011 m. lapkričio 28 d., VILIBOR buvo 1,54, todėl skaičiuotina metinių palūkanų norma sudaro 8,54 proc. Todėl ieškovo prašymą priteisti 1664,89 Eur (3445,76 + 2302,78 = 5748,54 Lt) palūkanų patenkino.
Atsakovui pareiga mokėti procesines palūkanas atsirado 2015 m. antrąjį pusmetį, todėl taikytina šio pusmečio pirmąją kalendorinę dieną galiojusi palūkanų norma. Iš Europos Centrinio Banko internetinės svetainės išrašo matyti, kad 2015 m. liepos 1 d. pagrindinei Europos centrinio banko refinansavimo operacijai taikoma fiksuotoji palūkanų norma buvo 0,05 procento. Dėl nurodyto ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovo 8,05 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo priteisimo taip pat yra pagrįstas.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į skundą argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovė UAB „Kongreta“ prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.
1) Teismas neanalizavo visų atsakovo teismo procese išdėstytų argumentų ir dėl jų nepasisakė, taip pažeisdamas CPK 331 straipsnio reikalavimus ir nukrypdamas nuo kasacinio teismo suformuotos praktikos. Nagrinėjamu atveju teismas netinkamai ištyrė ir įvertino įrodymus, neanalizavo tariamos skolos susidarymo aiškinimui reikšmingų aplinkybių.
Ieškovas ieškinį grindžia dviem PVM sąskaitomis - faktūromis, krovinio važtaraščiais, pasirašytais prekes išdavusio asmens (UAB „Kelių remonto grupė“ sandėlininkės - buhalterės Z. N. ir prekes priėmusio J. Š.), kuris nėra nei UAB „Kongreta“ darbuotojas, nei jos atstovas pagal įgaliojimą. Uždavus teismo posėdyje klausimą prekes vežusios įmonės vadovui D. A., ar tai jo vadovaujamos įmonės darbuotojas, buvo atsakyta teigiamai, tačiau patikslinta, kad šiuo metu šis žmogus įmonėje jau nebedirba. Kviečiamas į teismo posėdį šis asmuo neatvyko. Įmonės vadovui buvo užduotas klausimas, kieno pavedimu jis gabeno prekes, jis atsakė, kad darė tai UAB „Kongreta“ atstovų pavedimu, tačiau paklausus apie tarp šalių sudarytą sutartį, atsakė kad nurodymai buvo duodami žodžiu ir kad sutarties tarp šalių nebuvo pasirašyta. Ant važtaraščių turėjo būti atsakovo atsakingo už prekės priėmimą asmens parašas su atžyma, kad pretenzijų dėl suteiktų prekių kokybės jis neturi.
2) Vertindamas tariamą UAB „Kongreta“ skolą teismas neįsigilino į tarp šalių sudarytos 2011 m. birželio 9 d. pirkimo-pardavimo sutarties 2 punktą, kuriame nurodyta, kad už pateiktą produkciją pirkėjas - atsakovas UAB „Kongreta“ moka išankstiniu apmokėjimu. Atsiskaitymai taip ir vykdavo, arba atsakovas nuvykdavo į vietą ir sumokėdavo grynais, gaudamas kasos pajamų orderį, arba atlikdavo pavedimą. Kitokių atsiskaitymo būdų nebuvo. Ieškovas jokių dokumentų atspindinčių atsiskaitymą tarp šalių nepateikė, motyvuodamas tuo, kad tokie dokumentai bankroto administratoriui perduoti nebuvo, tačiau dokumentus, pagal kuriuos yra užfiksuota, kad atsakovas tariamai liko skolingas už prekes, bankrutuojančios įmonės vadovas administratoriui perdavė. Įmonė randasi Vilniaus regione, o darbai buvo atliekami kitame regione, Jurbarko rajone, kur įmonė neturi verslo, todėl ir atsiskaitymai tarp šalių sutartyje buvo numatyti iš anksto atsiskaitant už prekes, kadangi šalys viena su kita ankščiau nėra bendradarbiavusios.
3) Į teismo posėdį kviestas UAB „Kelių remonto grupė“ medžiagų pirkimo-pardavimo sutartį pasirašęs laikinai filialo direktoriaus pareigas ėjęs A. K.. Jis apie sutarties vykdymo aplinkybes neprisiminė.
4) Iki UAB „Kelių remonto grupė“ bankroto bylos iškėlimo, įmonės buhalterijai iš UAB „Kongreta“ tvarkant metinius balansus, nereikėjo skolų suderinimo aktų, o taip pat UAB „Kongreta“ nebuvo raginama sumokėti tariamai susidariusią skolą. UAB „Kongreta“ apie skolą sužinojo prieš ieškinio gavimą, praėjus beveik penkeriems metams, kadangi bankrutuojančios įmonės administratorius į UAB „Kongreta“ elektroninį paštą atsiuntė raginimą susimokėti neva susidariusią skolą.
5) Jei skola susidarė pagal pirmą sąskaitą, tai kodėl prekės buvo išduotos pagal antrą sąskaitą faktūrą, jeigu jau buvo susidariusi skola 10 240,75Lt (2965,93Eur), o pagal sutartį UAB „Kongreta“ už prekes turėjo atsiskaityti iš anksto apmokėjusi.
6) Pagal atsakovo teismui pateiktus dokumentus už atsiskaitytas prekes matyti, kad prekės buvo vežamos po 25 tonas transporto priemonėmis, o važtaraščiuose kur nurodytos skolos yra pažymėta, kad prekės buvo vežamos po 11-13 tonų. Tą pačią dieną, pagal krovinių važtaraščius, net kelis kartus prekės vežamos mažesniais kiekiais, kai tą galimą buvo padaryti per vieną kartą, taip atpiginant prekės savikainą, bei sutaupant laiko. Atsakovo teismui pateiktuose atsiskaitymo už prekes dokumentuose matyti, kad prekės buvo vežamos po 25 tonas.
7) Kelią nuostabą ir tai, kad pagal ieškovų pateiktus krovinių važtaraščius Nr. SS-0070799, Nr. SS-0070810 yra nurodyti prekių paėmimo iš karjero laikas. Prekių paėmimo iš karjero ir sekančio prekių paėmimo iš karjero laiko tarpas yra 35 minutės. Atsižvelgiant į tai, kad nuo karjero iki objekto adresu Liepų g. 11, Šimkaičių k. Jurbarko r. (unikalus Nr. 9498-6003-2015), kuriame darbus atliko atsakovas UAB „Kongreta“, atstumas yra 30 kilometrų, sunku suprasti kaip tai pavykdavo padaryti ant važtaraščių pasirašiusiam ir tą patį automobilį vairavusiam asmeniui, kadangi prekes nuvežusiam asmeniui, jas iškrovus ir vėl prekes pasikrovus, tokio trumpo laiko tarpo tikrai būtų neužtekę. Tai rodo, kad važtaraščiai ir juose nurodyti duomenys buvo pildomi ne pagal faktą, klastojami.
8) Kelia dideles abejones pats prekių kiekis, nurodytas skolos sąskaitose - faktūrose. Pagal sąskaitas - faktūras UAB „Kongreta“ nesumokėjo už 594,35 tonas smėlio; 247,8 tonas 0-2 mm smėlio; 263,45 tonas karjerinio žvyro; 368,5 tonas sijoto žvyro 0-32mm., viso: 1474,1 tonų. Pagal važtaraščiuose nurodytus vežamus kiekius nuo 11 iki 13 tonų reikėtų vežti 123 automobiliais, neskaitant jau atvežtų prekių dėl kurių ginčo tarp šalių nėra. Tokie kiekiai smėlio ir žvyro protu nesuvokiami rekonstruojant Liepų g. 11, Šimkaičių k. Jurbarko r. (unikalus Nr.9498-6003-2015), 240 kvadratinių metrų kultūros namus ir prie jų automobilių aikštelę.
Atsiliepimas
Atsiliepime į apeliacinį skundą pradinė ieškovė UAB „Šančių prekybos centras“ su apeliaciniu skundu nesutiko, prašo jį atmesti, skundžiamą teismo sprendimą palikti nepakeistą.
1) Iš esmės vienintelis atsakovo argumentas dėl atsiskaitymo su KRG buvo tas, jog šalys Sutartyje susitarė dėl išankstinio apmokėjimo. Tačiau į bylą pakviestas liudytojas A. K. (kuris pasirašė sutartį kaip KRG atstovas) nurodė, jog pagal tarp šalių susiklosčiusią praktiką atsiskaitymai galėjo būti vykdomi ir po prekių gavimo (2016-01-28 posėdžio garso įrašas nuo 29 min.). Be to, KRG buhalterijoje buvo fiksuotas atsakovo įsiskolinimas, o svarbiausia — atsakovas į bylą nepateikė atsiskaitymą su KRG pagrindžiančių dokumentų. Atsakovas pripažįsta, jog prekes iš KRG užsakė, bei jog prekes gavo. Atsakovas nepateikė jokių įrodymų, jog su KRG atsiskaitė nei prieš gaunant prekes, nei po jų gavimo.
2) Tiek ikiteisminėje stadijoje, tiek atsakovo procesiniuose dokumentuose, tiek parodymuose teismo posėdžių metu atsakovo pozicija buvo pilna prieštaravimų, nuolat keičiama ir neatitiko byloje nustatytų aplinkybių. Atsakovas el. paštu nurodė, jog prekių neėmė ir iš viso neužsakė (atsakovo 2015-09-03 ei. laiškas bankroto administratoriui). Vėliau, kai ieškovas kreipėsi į teismą, atsakovas pateikė atsiliepimą į ieškinį ir Sutartį, iš kurios aiškiai matyti, jog prekes atsakovas užsakė. 2015 m. gruodžio 16 d. posėdžio metu atsakovo vadovas ir vienintelis akcininkas R. S. paklaustas ar pagal Sutartį prekes gavo — patvirtino, jog gavo (2015-12-16 posėdžio garso įrašas nuo 17 min).
Atsiliepimas
3) Atsakovo vadovas nurodė, jog prieš imant prekes jis atsiskaitydavo grynaisiais pinigais ir būdavo išduodamas kvitas (2015-12-16 posėdžio garso įrašas nuo 20 min. 45 sek.). Tačiau 2016 m. sausio 28 d. posėdyje atsakovas į bylą pateikė banko sąskaitos išrašą iš kurio matyti, jog 2011 m. birželio 8 d. atsakovas pervedė 2000 Lt į UAB „Kelių remonto grupė“ sąskaitą. Taip atsakovas įrodinėjo, jog sumokėjo už prekes dar prieš jas perkant. Šio dokumento pateikimas, akivaizdžiai prieštarauja 2015 m. gruodžio 16 d. posėdžio metu išdėstytai atsakovo pozicijai, jog buvo mokama grynaisiais pinigais. Be to, pavedime nėra nurodyta pagal kokią sąskaitą, sutartį ar kitu pagrindu jis atliekamas, o ir atliktas jis dar iki Sutarties pasirašymo.
4) 2015 m. gruodžio 16 d. teismo posėdyje atsakovo vadovas R. S. nurodė, jog vežėjo D. A. nepažįsta ir nėra matęs (2015-12-16 posėdžio garso įrašas nuo 15 min. 10 sek.). Atsakovo vadovas nurodė, jog nežino kas veždavo prekes (2015-12-16 posėdžio garso įrašas nuo 16 min 45 sek.). Tačiau 2015 m. sausio 28 d. posėdyje vežėjo vadovas D. A. nurodė, jog prekių vežimui jį samdė atsakovas (2016-01-28 posėdžio garso įrašas nuo 9 min. 45 sek., nuo 11 min. 20 sek. ir nuo 13 min. 30 sek.). Vežėjo vadovas nurodė, jog visi kroviniai, kurie buvo paimti iš KRG buvo nuvežti atsakovui, bei kad atsakovas jokių pretenzijų dėl prekių nepristatymo vežėjui neteikė (2016-01-28 posėdžio garso įrašas nuo 14 min. 16 sek.).
5) Po nutarties dėl bankroto bylos iškėlimo KRG įsiteisėjimo (2012-08-02) administratorius, išsiuntė pranešimus visiems skolininkams, tame tarpe ir atsakovui, dėl įsiskolinimo padengimo. Paskutinis administratoriaus siųstas pranešimas atsakovui 2015 m. vasario 28 d. grįžo atgal kaip neatsiimtas, nors buvo siųstas atsakovo internetinėje svetainėje nurodytu adresu. Pažymėtina, jog atsakovo pateiktame atsiliepime į ieškinį taip pat buvo nurodytas tas pats adresas (Justiniškių g. 1093, LT-05251 Vilnius). Atsakovas nepagrįstai teigia, jog apie skolą sužinojo prieš pat ieškinio gavimą. Atsakovui ir anksčiau buvo siųsti pranešimai dėl įsiskolinimo, taip pat su juo buvo bendrauta telefonu. Be to, kaip matyti iš byloje esančios medžiagos, susirašinėjimai el. paštu tarp KRG bankroto administratoriaus ir atsakovo dėl skolos grąžinimo vyko nuo 2015 m. liepos 1 d. iki 2015 m. liepos 29 d., bei nuo 2015 m. rugsėjo 2 d. iki 2015 m. rugsėjo 3 d.
6) Dėl kitų atsakovo argumentų, ieškovas nepasisako. Mano jog jie yra teisiškai nereikšmingi, kadangi arba yra neargumentuoti, arba nekeičia byloje nustatytų esminių aplinkybių.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas atmestinas.
Pagal CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių skundžiamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, nenustatyta.
Pagal CK 6.4 straipsnį kreditorius ir skolininkas privalo elgtis sąžiningai, protingai ir teisingai tiek prievolės atsiradimo ir egzistavimo, tiek ir jos vykdymo ar pasibaigimo metu. Nagrinėjam ginčui yra aktualu aptarti pirkimo-pardavimo sutarties esminius bruožus, kadangi būtent dėl šio sutarties netinkamo vykdymo ir kilo ginčas tarp bylos šalių. Pagal CK 6.305 straipsnio 1 dalį pirkimo–pardavimo sutartimi viena šalis (pardavėjas) įsipareigoja perduoti daiktą (prekę) kitai šaliai (pirkėjui) nuosavybės ar patikėjimo teise, o pirkėjas įsipareigoja priimti daiktą (prekę) ir sumokėti už jį nustatytą pinigų sumą (kainą). Pagal CK 6.311 straipsnį pirkimo–pardavimo sutarties formą nustato sandorių sudarymo formos taisyklės. Pažymėtina, kad sandorio sudarymo formos pasirinkimas lemia įrodinėjimo dalyką. Remiantis dispozityvumo principu (CPK 13 straipsnis), ieškovas turi įrodyti, kad atsakovei perdavė prekes, o atsakovė jas priėmė ir įsipareigojo sumokėti nustatytą pinigų sumą.
Kolegija, išnagrinėjusi bylos medžiagą, apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį motyvus, pripažįsta, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė materialines bei procesines teisės normas, tinkamai paskirstė įrodinėjimo naštą, teisingai įvertino byloje surinktus įrodymus ir faktines aplinkybes, dėl jų padarė pagrįstas išvadas, šias išvadas tinkamai argumentavo (CPK 185 str.). Teismas padarė išvadą, kad atsakovei UAB „Kongreta“ buvo pristatytos prekės pagal 2011 m. lapkričio 30 d. PVM sąskaitą - faktūrą Nr. KRG-0033364 ir 2011 m. spalio 28 d. PVM sąskaitą -faktūrą Nr. KRG-0034217, šį faktą patvirtina į bylą pateikti vežėjo D. A. įmonės pasirašyti Krovinio važtaraščiai. Be to, bylą nagrinėjant pirmos instancijos teisme, apklaustas prekių vežėjo – D. A. individualios įmonės savininkas D. A. patvirtino, kad santykiuose su atsakovu šalys vadovavosi žodine prekių pervežimo paslaugų sutartimi, prekės atsakovui buvo pristatytos, tai patvirtina pateikti Krovinio važtaraščiai, atsakovė UAB „Kongreta“ vežėjui nėra pareiškusi jokių pretenzijų.
Pirmos instancijos teismas teisingai nustatė ir to šalys neginčija, kad pagal šalių sudarytos Medžiagų pirkimo-pardavimo sutarties Nr. 11-67 nuostatas, šalys susitarė, kad už pateiktą produkciją pirkėjas apmoka išankstiniu mokėjimu (Sutarties 2.1 p.). Šalys sutartyje sulygo dėl parduodamos produkcijos kiekio ir kainos (Sutarties 1 p.). Byloje atsakovė UAB „Kongreta“ pateikė duomenis, jog išankstiniu mokėjimu per banką pagal sutartį, ji yra atsiskaičiusi su UAB „Kelių remonto grupė“ tik vieną kartą – 2011 m. birželio 8 d. (b. l. 42, t. 2). Liudytojas A. K. buvęs UAB „Kelių remonto grupė“ vadovas, patvirtino, kad galėjo būti, kad prekės pakrautos ir pristatytos užsakovui (atsakovui), šiam iš anksto nesumokėjus už jas. Pagaliau, pats atsakovas pripažino, kad šalių pasirašyta sutartis buvo įvykdyta. Taigi, įvertinus Sutarties 1.1 punkte pardavėjo prisiimtus įsipareigojimus, kiek konkrečiai sutartimi pardavėjas įsipareigojo parduoti pirkėjui (atsakovei) produkcijos ir už kokią kainą, matyti, kad pagal Krovinio važtaraščius tokia produkcija ir buvo patiekta atsakovei, tačiau iš anksto ji už pateiktą produkciją sumokėjo tik 2000 Lt. Teisėjų kolegija pažymi, jog atsakovės pateikti apmokėjimai 2011 m. balandžio 19, 20, 29 dienomis, niekaip nesusiję su šalių pasirašyta sutartimi, kadangi sutartis pasirašyta daug vėliau, o pateiktuose Kasos pajamų orderiuose bei PVM sąskaitose – faktūrose (b. l. 43-49, t. 2) niekaip nenurodyta, jog dar balandžio mėnesį buvo apmokėtas būsimos produkcijos pirkimas.
Kaip teisingai nurodė pirmos instancijos teismas, pagal kasacinio teismo praktiką, vienos iš sutarties šalių išrašyta PVM sąskaita-faktūra vertintina kaip sutartinius santykius patvirtinantis dokumentas, o asmens prievolė įforminti prekių tiekimą PVM sąskaitas - faktūra atsiranda jau patiekus prekes. Be to, pagal Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčių įstatymo 80 str. 1 d. nėra nustatyta pareiga, kad PVM sąskaitoje-faktūroje turi būti prekes ar sąskaitą priėmusio asmens parašas.
Kaip teisingai nustatė pirmos instancijos teismas, tiek išrašant 2011 m. rugsėjo 30 d. PVM sąskaitą - faktūrą, tiek ir 2011 m. spalio 28 d. PVM sąskaitą - faktūrą pirkėjui (atsakovei UAB „Kongreta“), šios produkcijos pardavimą patvirtina vežėjo pasirašyti krovinio važtaraščiai, kuriuose nurodyta, kokia produkcija ir jos kiekis buvo pakrautas ir pristatytas į paskirties vietą (atsakovei). Byloje atsakovė nepateikė duomenų, kad ji būtų tikrinusi konkrečius produkcijos kiekius, ar žymėjusi juos kokiu tai kitu būdu. Byloje nėra ir duomenų, kad šalys būtų susitarę, jog pristatant į paskirties vietą, t. y. iškraunant produkciją paskirties vietoje, dalyvautų prekių pirkėjo atstovas. Pažymėtina ir tai, kad nepateikti ir duomenys, kad prekių (produkcijos) priėmimo metu buvo nustatyta, kad neatitinka prekių kiekis, svoris, nebuvo surašyti prekių priėmimo aktai, ko nenumatė ir šalių pasirašyta Sutartis.
Civilinėje teisėje prievolė apibrėžiama kaip teisinis santykis, kurio dalyviai yra dvi šalys, iš kurių viena šalis (skolininkas) privalo atlikti kitos šalies (kreditoriaus) naudai tam tikrus veiksmus arba susilaikyti nuo jų, o kreditorius turi teisę reikalauti iš skolininko, kad jis įvykdytų savo pareigą (CK 6.1 straipsnis). CK 6.38 straipsnyje yra įtvirtina šalių bendradarbiavimo pareiga. Ši pareiga suponuoja, kad visi neaiškumai tarp sutarties šalių turi būti sprendžiami derybų būdu, kiekvienai iš šalių rodant tinkamą iniciatyvą. Ginčų sprendimas derybų būdu numatytas ir šalių Sutarties 3.1 punkte. Pažymėtina, kad bylos šalys (pradinis kreditorius) yra verslininkai, todėl joms taikomi didesni apdairumo ir rūpestingumo reikalavimai. Ieškovas pateikė įrodymus, patvirtinančius BUAB „Kelių remonto grupė“ bankroto administratoriaus siekį bendradarbiauti su atsakove UAB ,,Kongreta“, kuris reikalavo sumokėti įsiskolinimą pagal sutartį, pranešimai buvo išsiųsti elektroniniu paštu bei adresu, kuriuo registruota atsakovės buveinė, tačiau atsakovė šios pareigos nevykdė, pradinis kreditorius reikalavimą perleido ir naujasis kreditorius su ieškiniu kreipėsi į teismą. Bylą nagrinėjant apeliacine tvarka, 2016 m. spalio 13 d. Vilniaus apygardos teismas pakeitė ieškovą UAB „Šančių prekybos centras“ 2016 m. rugsėjo 5 d. Kreditorinių įsipareigojimų (skolos) perleidimo sutarties Nr. ŠPCL-01 pagrindu jo turtinių ir procesinių teisių perėmėju naujuoju kreditoriumi L. K. (b. l. 114-115).
Į esminius apeliacinio skundo argumentus atsakyta. Keisti ar naikinti iš esmės teisėtą ir pagrįstą skundžiamą teismo sprendimą nėra pagrindo.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Atmetus apeliacinį skundą, bylą pralaimėjusi šalis (apeliantas) neturi teisės į patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (CPK 93 str. 1 d.). Ieškovas nepateikė duomenų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Trakų rajono apylinkės teismo 2016 m. vasario 10 d. sprendimą palikti nepakeistą.