- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-09-01
- Bylos Nr.
- e2-22535-1050/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-17079-2020-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Lina Greičiūtė-Petrauskienė
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Julianus Inkaso“
- Atsakovas
- Ž. L.
- Kategorijos
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Lina Greičiūtė-Petrauskienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Julianus Inkaso“ ieškinį atsakovui Ž. L. dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė UAB „Julianus Inkaso“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovo Ž. L. 1 526,92 Eur skolą, 137,42 Eur delspinigių, 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas, 37,00 Eur sumokėto žyminio mokesčio, 0,84 Eur už Gyventojų registro tarnybos išrašą, 80,00 Eur advokato teisinei pagalbai apmokėti.
Nurodė, kad pradinė kreditorė UAB „Mokilizingas“ ir atsakovas Ž. L. 2018-06-06 sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią pradinė kreditorė atsakovui suteikė paskolą, o atsakovas įsipareigojo sutartyje nustatyta tvarka, terminais ir sąlygomis dalimis grąžinti 900,00 Eur paskolos sumą, 166,80 Eur palūkanų bei 486,00 Eur dydžio sutarties mokestį, viso 1 552,80 Eur. Sutartimi numatyta paskolos suma atsakovui buvo suteikta, tačiau atsakovas, vykdydamas prisiimtus įsipareigojimus, sumokėjo tik vieną eilinę įmoką (25,88 Eur), daugiau jokių įmokų pagal sutartį nebeatliko ir liko skolingas 1 526,92 Eur. Kadangi atsakovas nevykdė prisiimtų sutartinių įsipareigojimų, pradinė kreditorė 2018-11-06 nutraukė su atsakovu sudarytą sutartį. Nurodė, kad reikalavimo teisių perleidimo sutartimi pradinė kreditorė ieškovei perleido reikalavimo teisę į atsakovo skolą. Laikotarpiu nuo 2019-12-12 iki 2020-06-12 ieškovė atsakovui taip pat paskaičiavo 137,42 Eur delspinigių.
Motyvuojamoji dalis
Atsižvelgiant į tai, kad ieškinyje nurodytais atsakovo gyvenamosios vietos adresais procesiniai dokumentai neįsiteikė, nustačius, kad atsakovas yra deklaravęs išvykimą į (duomenys neskelbtini), ieškinio su priedais kopijos ir teismo pranešimas atsakovui buvo įteikti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 130 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka, t. y. 2020-08-06 procesiniai dokumentai įteikti viešo paskelbimo būdu. Per nustatytą dvidešimties dienų terminą atsiliepimas į ieškinį teismui nebuvo pateiktas. Apie šio procesinio dokumento nepateikimo priežastis duomenų byloje nėra. Esant tokioms aplinkybėms ir ieškovės prašymui priimti sprendimą už akių, yra pagrindas nagrinėti bylą rašytinio proceso tvarka, nepranešus šalims apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką, ir dėl atsakovo priimti sprendimą už akių (CPK 142 straipsnio 4 dalis, 285 straipsnio 6 dalis).
Ieškinys tenkinamas iš dalies.
Vadovaujantis CPK 285 straipsnio 2 dalimi ir 286 straipsnio 1 dalimi, teismas, priimdamas sprendimą už akių, atlieka formalų ieškovo pateiktų įrodymų vertinimą ir surašo sutrumpintus motyvus. Atlikęs formalų ieškovės pateiktų įrodymų vertinimą nagrinėjamoje byloje, teismas daro išvadą, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas patenkinti ieškinį visiškai.
Pažymėtina, kad reikalavimo perleidimas (cesija) yra vienas iš asmenų pasikeitimo prievolėje būdų, kurio esmė ta, kad pradinis kreditorius (cedentas) perduoda kitam asmeniui (cesionarijui) turimą galiojantį reikalavimą sutarties arba įstatymo pagrindu. Perleidus reikalavimą pasikeičia kreditorius prievolėje, o pati prievolė išlieka nepakitusi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2010). Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.101 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad kreditorius turi teisę be skolininko sutikimo perleisti visą reikalavimą ar jo dalį kitam asmeniui, jeigu tai neprieštarauja įstatymams ar sutarčiai arba jeigu reikalavimas nesusijęs su kreditoriaus asmeniu. Be to, kai skolininkas nėra įvykdęs reikalavimo pradiniam kreditoriui, cesijos būdu įgytas reikalavimas kartu su reikalavimo perleidimo sutartimi pareikštas teismo tvarka laikytinas tinkamu skolininko informavimu apie reikalavimo teisės perleidimą ir atitinka CK 6.109 straipsnio 7 dalies nuostatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-105/2011).
Nagrinėjamu atveju iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad 2018-06-06 tarp atsakovo ir pradinės kreditorės UAB „Mokilizingas“ buvo sudaryta paskolos pavedimu (vartojimo kredito) sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Sutartis). Sutartimi atsakovui buvo suteikta 900,00 Eur paskola, sutarties sudarymo mokestis – 486,00 Eur, palūkanų norma – 6,90 proc., bendros vartojimo kredito kainos metinė norma – 26,80 proc. Tokiu būdu per 60 mėnesių atsakovas pradinei kreditorei įsipareigojo grąžinti 1 552,80 Eur sumą, mokant eilines 25,88 Eur dydžio įmokas pagal nustatytą įmokų mokėjimo grafiką. Kadangi atsakovas sumokėjo tik vieną einamąją 25,88 Eur dydžio įmoką (kurią sudarė 12,60 Eur paskolos padengimui, 5,18 Eur sutartinių palūkanų, 8,10 Eur sutarties mokesčio), 2018-11-06 pradinė kreditorė Sutartį nutraukė ir informavo atsakovą, kad jo įsiskolinimą sudaro 1 526,92 Eur. Iš byloje esančios 2017-03-06 UAB „Julianus Inkaso“ ir UAB „Mokilizingas“ sudarytos reikalavimų perleidimo sutarties pakeitimo Nr. 2 kopijos nustatyta, kad pradinė kreditorė ieškovei perleido reikalavimo teisę į atsakovo 1 526,92 Eur skolą. Duomenų, kad atsakovas būtų padengęs įsiskolinimą ieškovei, byloje nėra (CPK 178 straipsnis).
Pagal CK 6.256 straipsnio 1 dalį, kiekvienas asmuo privalo tinkamai vykdyti savo sutartines prievoles. Prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų arba sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra – vadovaujantis protingumo kriterijais (CK 6.38 straipsnis). Sutarties neįvykdymu laikomos bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 straipsnis). Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad Sutartimi atsakovui buvo suteikta 900,00 Eur paskola, kurią atsakovas turėjo grąžinti per 60 mėnesių, sutarties mokestį sudarė 486,00 Eur. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas savo sutartines pareigas vykdė netinkamai ir atliko tik vieną mėnesinę įmoką, iš atsakovo ieškovės naudai priteisiama 887,40 Eur negrąžintos paskolos (900,00 Eur - 12,60 Eur) ir 477,90 Eur sutarties mokesčio (486,00 Eur - 8,10 Eur) (CK 6.38, 6.200 straipsniai).
Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pagal Sutartį atsakovas įsipareigojo pradinei kreditorei sumokėti 166,80 Eur sutartinių (pelno) palūkanų už negrąžintą paskolą, paskaičiuotų nuo Sutarties sudarymo dienos iki numatyto paskolos grąžinimo termino (t. y. laikotarpiu nuo 2018-07-06 iki 2023-06-06). Pažymėtina, kad mokėjimo (pelno) palūkanos atlieka atlyginimo už naudojimąsi suteiktu kreditu funkciją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. rugsėjo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-751/2003), jų dydis atitinka Vartojimo kredito įstatymo 21 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatytą palūkanų normą, tačiau kreditorės reikalavimas dėl mokėjimo (pelno) palūkanų priteisimo negali būti reiškiamas po sutarties nutraukimo. Nagrinėjamu atveju tarp atsakovo ir pradinės kreditorės sudaryta Sutartis buvo nutraukta 2018-11-06. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas išaiškino, jog kreditoriaus reikalavimas dėl mokėjimo (pelno) palūkanų priteisimo (kaip reikalavimas įvykdyti sutartinę prievolę natūra) kreditoriaus negali būti reiškiamas po sutarties nutraukimo, kadangi tai neatitinka bendrųjų sutarties nutraukimo teisinių padarinių, įtvirtintų CK 6.221 straipsnyje, pagal kuriuos sutarties nutraukimas atleidžia abi sutarties šalis nuo tolimesnio sutartinių prievolių vykdymo, o šalis iki tol siejęs sutartinis teisinis santykis keičiamas sutartinės atsakomybės teisiniu santykiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2020 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020). Atsižvelgiant į išdėstytą, spręstina, kad ieškovės reikalavimas priteisti jai iš atsakovo sutartinių (pelno) palūkanų, paskaičiuotų iki numatyto paskolos grąžinimo termino, yra tenkinamas iš dalies, ieškovei iš atsakovo priteisiant 19,97 Eur palūkanų, paskaičiuotų už laikotarpį nuo 2018-08-06 iki 2018-11-06 (sutarties nutraukimo).
Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, iš atsakovo ieškovės naudai iš viso priteistina 1 385,27 Eur skolos, kurią sudaro 887,40 Eur negrąžintos paskolos, 477,90 Eur sutarties mokesčio ir 19,97 Eur sutartinių palūkanų.
CK 6.71 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba įvykdyta netinkamai. Nagrinėjamu atveju ieškovė atsakovui paskaičiavo 137,42 Eur delspinigių, už laikotarpį nuo 2019-12-12 iki 2020-06-12, taikant 0,05 proc. delspinigių normą (1 526,92 x 0,05 proc. x 180 d. / 100 = 137,42 Eur). Atsižvelgiant į tai, kad ieškovės prašomų priteisti palūkanų suma buvo sumažinta, ieškovei iš atsakovo priteisiama 124,67 Eur delspinigių (1 385,27 Eur x 0,05 proc. x 180 d. / 100 = 124,67 Eur) (CK 6.71 straipsnio 3 dalis).
Ieškovei iš atsakovo taip pat priteisiamos 5 procentų dydžio metinės procesinės palūkanos už priteistą 1 509,94 Eur sumą (887,40 Eur + 477,90 Eur + 19,97 Eur + 124,67 Eur), skaičiuojamos nuo civilinės bylos iškėlimo teisme dienos (2020-06-19) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).
Nagrinėjamu atveju ieškovė prašo iš atsakovo priteisti 117,84 Eur patirtų bylinėjimosi, kurias sudaro 37,00 Eur sumokėto žyminio mokesčio, 0,84 Eur už Gyventojų registro tarnybos išrašą, 80,00 Eur advokato teisinei pagalbai apmokėti. Ieškinį patenkinus iš dalies, ieškovei iš atsakovo, proporcingai patenkintų ieškinio reikalavimų daliai (90,72 proc. patenkintų reikalavimų), priteisiama 106,90 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 79 straipsnio 1 dalis, 93 straipsnio 2 dalis).
Kadangi byloje bylinėjimosi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. 1R-19/1K-2 nustatytos minimalios (5,00 Eur) valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų atlyginimo sumos – šios išlaidos iš atsakovo nepriteistinos (CPK 96 straipsnio 6 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis CPK 262 straipsnio 2 dalimi 285-286 straipsniais, teismas
nusprendžia:
patenkinti ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Julianus Inkaso“ ieškinį iš dalies.
Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Julianus Inkaso“, j. a. k. 300115639, iš atsakovo Ž. L., a. k. (duomenys neskelbtini), 1 385,27 Eur (vieną tūkstantį tris šimtus aštuoniasdešimt penkis eurus 27 ct) skolos, 124,67 Eur (vieną šimtą dvidešimt keturis eurus 67 ct) delspinigių, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (1 509,94 Eur), skaičiuojamas nuo civilinės bylos iškėlimo teisme dienos (2020-06-19) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, 106,90 Eur (vieną šimtą šešis eurus 90 ct) bylinėjimosi išlaidų.
Įteikti atsakovui Ž. L., a. k. (duomenys neskelbtini), Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020-09-01 sprendimą už akių viešo paskelbimo būdu.
Atsakovas negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka.
Atsakovas turi teisę per 20 dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui pareiškimą, atitinkantį CPK 111 straipsnio ir CPK 287 straipsnio 2 dalies reikalavimus, dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.
Ieškovė turi teisę per 20 dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos pateikti apeliacinį skundą Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.