Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas

Lietuvos Respublikos nesąžiningos komercinės veiklos vartotojams draudimo įstatymo 3 straipsnio 1 dalis nustato, jog nesąžininga komercinė veikla draudžiama. Minėto įstatymo 3 straipsnio 2 dalis nustato, kad komercinė veikla yra nesąžininga, jeigu ji neatitinka profesinio atidumo reikalavimų ir iš esmės iškreipia arba gali iš esmės iškreipti vidutinio vartotojo (vartotojų grupės vidutinio nario, kai komercinė veikla nukreipta į tam tikrą vartotojų grupę) ekonominį elgesį siūlomo produkto atžvilgiu. Nesąžininga komercinė veikla dažniausiai pasireiškia kaip klaidinanti arba agresyvi. Atsakovė, nagrinėdama UAB „Karolinos turas“ ir UAB „NT partneriai“ komercinės veiklos atitikimą profesinio atidumo reikalavimams, konstatavo, kad po 2017-10-02 Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybos nutarimo Nr. 2S-6 (2017) „Dėl projekto „Karolinos parkas“ reklamos atitikties Lietuvos Respublikos reklamos įstatymo reikalavimams“, pareiškėja ir trečiasis suinteresuotas asmuo jau turėjo būti susipažinę, jog, aiškiai neįvardijant vartotojams siūlomo nekilnojamojo turto paskirties, vartotojai gali būti suklaidinti. Atsakovės konstatavo, kad pareiškėja ir UAB „NT partneriai“ net ir po Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020-02-17 nutarties byloje Nr. eA-140- 822/2020, nesiėmė didesnių pastangų skleidžiamai informacijai patikslinti ir aiškiai vartotojams pateikti, ir tokiu būdu elgėsi socialiai neatsakingai. Komisija padarė išvadą, jog pareiškėja ir UAB „NT partneriai“ nagrinėjamu atveju nesilaikė profesinio atidumo reikalavimų, nesielgė kaip sąžiningas, protingas ir atidus komercinės veiklos subjektas, nepaisė 2017-10-02 Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybos nutarimo Nr. 2S-6 (2017) „Dėl projekto „Karolinos parkas“ reklamos atitikties Lietuvos Respublikos reklamos įstatymo reikalavimams“ išvadų ir toliau vartotojams teikė analogišką informaciją, vietoj to, jog aiškiai nurodytų, jog siūlomos įsigyti patalpos yra negyvenamosios paskirties, vartojo sąvoką „būstas“, o sudaromose sutartyse įsipareigodavo iki tam tikro laikotarpio pakeisti patalpų paskirtį, nors žinojo, jog vyksta ilgą laiką besitęsiantys teisminiai procesai bei neatsižvelgė į tai, jog negalėjo 100 proc. užtikrinti, jog paskirtis tikrai bus pakeista, dėl ko vartotojai galėjo susidaryti įspūdį, jog įsigys gyvenamosios paskirties patalpas, ir tokiu būdu galėjo būti suklaidinti. Su tokiomis išvadomis ir vertinimais pareiškėja nesutinka. Pareiškėja skunde nurodo, kad dėl UAB „Karolinos turas“ parduodamo turto - viešbučio patalpų specifikos nei vienas asmuo įsigyti interneto svetainėje (duomenys neskelbtini) nurodyto būsto, prieš tai negavęs išsamios informacijos apie jo paskirtį, sąlygas ir kitas aplinkybes negalėjo. Būsto pirkėjai, naudodamiesi kreditavimo galimybėmis, teikė paraiškas kreditui gauti, taigi turėjo galimybę be kita ko ir su finansų įstaigomis kaip su nepriklausomu specialistu aptarti būsto paskirtį, rizikas ir jo kreditavimo galimybes. UAB „Karolinos turas“ notarinės formos pirkimo- pardavimo sutartyse 1.1 p. buvo aiškiai įvardintas pirkimo objektas- negyvenamosios patalpos- viešbučio patalpos. Be to, sutarčių 4.17 p. yra nurodyta, jog iki bus pakeista patalpų paskirtis, patalpoms tikėtina bus taikomas nekilnojamojo turto mokestis, kurį pardavėjas (pareiškėja) įsipareigoja kompensuoti. Pareiškėja tinkamai atskleidė vartotojams informaciją apie parduodamą turtą, jų neklaidino ir elgėsi atsakingai. Dalis UAB „Karolinos turas“ pirkėjų būstą ir įsigijo komercinei veiklai vykdyti, t.y. trumpalaikei ar ilgalaikei nuomai kitiems asmenims, kas visiškai atitiko įgyjamo būsto paskirtį. UAB „Karolinos turas“ dėl vykstančių teisminių įvykdyti patalpų paskirties keitimo procedūrų, pastato pridavimo procedūrų laiku įvykdyti objektyviai neturėjo galimybės, tačiau tai neįtakojo patalpų įgijėjų galimumo naudotis įsigytu turtu ar jį išnuomoti, t.y. niekaip iš esmingai pirkėjų teisių nepažeidė. Visiems pasikreipusiems dėl nekilnojamojo turto mokesčio kompensacijos UAB „Karolinos turas“ sumokėtą mokestį kompensavo kaip ir buvo numatyta pirkimo- pardavimo sutartyse. Nuo 2020 m. kovo mėn. 15 d. ir iki 2021 m. birželio 30 UAB „Karolinos turas“ darbuotojai buvo prastovoje, t.y. po LVAT 2020-02-17 nutarties byloje Nr. eA-140-822/2020 pareiškėja apskritai jokių aktyvių veiksmų dėl nekilnojamojo turto pardavimų pasiūlos nevykdė, taigi ir negalėjo daryti tiesioginės ar netiesioginės įtakos vartotojų apsisprendimui ir byloje nėra jokių leistinais įrodymais nustatytų tai paneigiančių aplinkybių. Nesąžiningos komercinės veiklos ir klaidinančios komercinės veiklos sąvokos formuluojamos taip, kad tokia veikla apima ne tik jau konkrečiai įvykusį vartotojo suklaidinimo ar kitokio jo ekonominio elgesio iškreipimo faktą, bet ir tokio suklaidinimo galimybę. Pareiškėja nesiekė klaidinti ir neklaidino vartotojų, jos leidimas statybai yra galiojantis, teisė keisti patalpų paskirtį nei teisės aktais, nei įsiteisėjusiais teismų sprendimais pareiškėjai nėra atimta ar apribota. Nurodo, kad atsakovės komisijos padarytos išvados dėl pareiškėjos veiksmų po LVAT 2020-02-17 nutarties byloje Nr. eA-140-822/2020 yra nepagrįstos ir negali būti pagrindu pripažinti pareiškėją pažeidus NKVVDĮ 3 straipsnio 2 dalies 1 punktą.

Lietuvos Respublikos statybos įstatymo normos, statybos techniniai reglamentai numato statinių ir patalpų paskirties keitimą bei atitinkamas tokio keitimo procedūras. UAB „Karolinos turas“ pastato statybos leidimas nėra panaikintas, Bendrovės atžvilgiu nėra nustatyta ar konstatuota jokio įsiteisėjusio draudimo (CK 1.2 str. 2 d.), kurio pagrindu galima būtų teigti, kad UAB „Karolinos turas“ negali pakeisti viešbučio patalpų paskirties į gyvenamąją. UAB „Karolinos turas“ vykdė ir toliau nuosekliai vykdo teisinius procesus, kad pastato (duomenys neskelbtini) patalpų (būstų) dalis būtų pakeista į gyvenamosios paskirties patalpas. Pastato ir patalpų paskirties keitimo procedūros užsitęsė dėl nuo pareiškėjos nepriklausančių aplinkybių: teisminių procesų.

UAB „Karolinos turas“ patalpų paskirties keitimo procesą iš dalies sutrikdė civilinė byla Nr.e2-52-960/2021, iškelta Vilniaus m. apylinkės teismo žinioje, pagal Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos ieškinį atsakovams Vilniaus m. savivaldybės administracijai, UAB „Karolinos turas“ ir M. L. dėl statybą leidžiančio dokumento panaikinimo, pažymos apie statinio statybą be nukrypimų nuo esminių statinio projekto sprendinių panaikinimo ir statybos padarinių pašalinimo. Šioje byloje nėra priimtas pirmosios instancijos teismo sprendimas. Šis teisinio ginčo sprendimas tiesiogiai įtakoja UAB „Karolinos turas“ galimumą įregistruoti pastato baigtumą. Taigi, UAB „Karolinos turas“ iki šiol vykdo teisinius procesus kurių tikslas - pakeisti viešbučio paskirties patalpas į gyvenamosios paskirties. UAB „Karolinos turas“ notarinės formos pirkimo - pardavimo sutartyse 1.1 p. labai aiškiai įvardino pirkimo objektą - negyvenamosios patalpos - viešbučio patalpos. Be to, sutarčių 4.17 p. nurodė, jog iki bus pakeista patalpų paskirtis, patalpoms tikėtina bus taikomas nekilnojamojo turto mokestis, kurį pardavėjas įsipareigoja kompensuoti. UAB „Karolinos turas“ po LVAT 2019 m. lapkričio 27 d. nutarties administracinėje byloje Nr. eA-1625-502/2019 ikisutartinių santykių metu ir sudarytose 12 nekilnojamojo turto objektų pirkimo- pardavimo sutarčių tinkamai atskleidė pirkėjams informaciją apie parduodamą turtą, jų neklaidino ir elgėsi atsakingai.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio (str.) 5 dalyje (d.) teigiama, „kad niekas negali būti baudžiamas už tą patį nusikaltimą antrą kartą“. Taip konstituciniu lygmeniu Lietuvoje įtvirtintas non bis in idem principas.Lietuvos Konstitucinis Teismas 2001 m. gegužės 7 d. nutarimu praplėtė konstitucinio principo taikymą ir kitų padarytų teisės pažeidimų atžvilgiu. Pareiškėjos nuomone, konstitucinis draudimo bausti antrą kartą už tą patį pažeidimą principas galėtų būti aktualus ir nagrinėjamu atveju. Nurodo, kad ginčijamas Nutarimas remiasi pareiškėjos ir trečiojo suinteresuoto asmens teiktos reklaminės informacijos įvertinimu, nurodant, kad nesąžininga komercinė veikla dažniausiai pasireiškia kaip klaidinanti. Pareiškėjos ir trečiojo suinteresuoto asmens skleidžiama reklama jau buvo įvertinta kitu teisiniu procesu- Lietuvos Respublikos konkurencijos tarnybos 2017-10-02 Nutarimu dėl projekto „Karolinos parkas“ reklamos atitikties Lietuvos Respublikos Reklamos įstatymo reikalavimams ir įsiteisėjusia LVAT 2019-11-27 nutartimi byloje Nr. eA-1625-502/2019. UAB „Karolinos turas“ už reklamos įstatymo pažeidimus yra paskirta bauda, kurią pareiškėja sumokėjo. Ginčijamu Nutarimu atsakovė nagrinėja tuos pačius informacijos skleidimo poveikio vartotojams klausimus tuo pačiu laikotarpiu (vartotojų skundai Atsakovei pateikti dėl 2016-2017 m. pirkimo- pardavimo sutarčių, Konkurencijos taryba savo nutarimo 5.2 p. vertino laikotarpį nuo 2014-10-28 iki 2017-04-12, abi institucijos nustatė poveikį vartotojų ekonominiam elgesiui dėl tų pačių aplinkybių ir tais pačiais motyvais). Skirdama baudą pareiškėjai, atsakovė vertino reklamos skleidimo laikotarpį kaip ilgą ir tuo pagrindu padidino pradinį baudos dydį 30 procentų. Pareiškėja nurodo, kad yra pakartotinai nubausta už tuos pačius veiksmus - informacijos skleidimą dėl tų pačių motyvų- poveikio vartotojų ekonominiam elgesiui kas neatitinka konstitucinio non bis in idem principo. Asmuo už tą pačią veiką neturėtų būti baudžiamas neribotą laiko tarpą ar neribotą skaičių kartų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos nesąžiningos komercinės veiklos vartotojams draudimo įstatymo 13 straipsnio 1 ir 3 dalimi, už Lietuvos Respublikos nesąžiningos komercinės veiklos vartotojams draudimo įstatymo 3 straipsnio 1 dalies pažeidimą, kai komercinė veikla atitinka 3 straipsnio 2 dalies 1 punktą bei 5 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktus, UAB „Karolinos turas“ buvo paskirta 19261 Eur bauda. Pareiškėjos vertinimu, paskirta bauda yra per didelė, o ją paskiriant atsakovė nuosekliai nesivadovavo atitinkamu tvarkos aprašu. Baudos dydis nustatomas pagal 2019-09-18 LRV nutarimu Nr. 970 patvirtintą Įspėjimų ir baudų už Lietuvos Respublikos nesąžiningos komercinės veiklos vartotojams draudimo įstatymo pažeidimus skyrimo tvarkos aprašą (toliau - Aprašas), atsižvelgiant į pažeidimo pobūdį, pažeidimo trukmę, mastą, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

Po LVAT 2019-11-27 priimtos nutarties byloje Nr. eA- 1625-502/2019 pareiškėja jokių aktyvių pasiūlymų įsigyti turtą ir informacijos neskleidė. UAB „Karolinos turas“ sudarė 12 sutarčių, kuriose nurodė atitinkamas sąlygas dėl patalpų paskirties keitimo, statybos užbaigimo. Pareiškėjos vertinimu, NKVVDĮ pažeidimų trukmės aspektu jos elgesys galėtų būti vertinamas tik sudarant minėtas 12 sutarčių, t.y. 12 dienų, kas Aprašo 29.2.1 p. vertinama kaip trumpas terminas su pagrindu mažinti pradinį baudos dydį. Galiausiai vadovaujantis Aprašo 30 punktu, nustačius bazinį baudos dydį, trečiuoju etapu apskaičiuojamas skiriamos baudos dydis, atsižvelgiant į atsakomybę lengvinančias arba sunkinančias aplinkybes. Komisija pareiškėjos atžvilgiu lengvinančių/sunkinančių aplinkybių nenustatė, atsakovė pabrėžė, jog kad pareiškėja ir UAB „NT partneriai“ bendradarbiavo su VVTAT tyrimo metu, teikė prašomą informaciją. Pareiškėjos bendradarbiavimas su atsakove NKVVDĮ 13 str. 4 d. pripažįstamas kaip lengvinanti aplinkybė, sudaranti prielaidą Aprašo 31 p. pagrindu mažinti baudos dydį. Pareiškėja mano esant paskirtą per didelę ekonominę sankciją jos atžvilgiu, nesutinka su teisingu baudos apskaičiavimu, mano, kad atsakovė nuosekliai netaikė Aprašo reikalavimų. Nurodo, kad nuo 2020 m. kovo 16 d. iki 2021 m. birželio 30 d. pareiškėjos viešbučio veikla yra sustabdyta dėl viešosios valdžios ribojimų susijusių su pandemija, o Valstybinė mokesčių inspekcija yra įtraukusi pareiškėją į labiausiai nuo COVID-19 nukentėjusių įmonių sąrašą, atsižvelgiant į tai, baudos dydis pareiškėjai yra per didelis ir kelia grėsmę jos galimumui susigrąžinti darbuotojus ir atnaujinti veiklą.

Skunde nurodoma, kad nuo 2020 m. kovo 15 d. iki 2021 m. birželio 30 d. pareiškėjos darbuotojai buvo prastovoje, t. y., po Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. vasario 17 d. nutarties byloje Nr. eA-140-822/2020, pareiškėja jokių aktyvių veiksmų dėl nekilnojamojo turto pardavimų pasiūlos nevykdė, taigi ir negalėjo daryti tiesioginės ar netiesioginės įtakos vartotojų apsisprendimui ir byloje nėra jokių leistinais įrodymais nustatytų tai paneigiančių aplinkybių. Tarnyba atkreipia dėmesį, kad bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad informacija pareiškėjos skleistoje reklamoje buvo šiek tiek pakoreguota po LVAT 2019 m. lapkričio 27 d. priimtos nutarties byloje Nr. eA-1625-502/2019, tačiau galutinai vartotojus klaidinanti informacija buvo panaikinta tik 2021 m. vasario mėnesį, kai, gavusi Tarnybos raštą, 2021 m. vasario 8 d. UAB „NT partneriai“ interneto tinklalapį (duomenys neskelbtini) deaktyvavo. Be to, interneto tinklalapyje (duomenys neskelbtini) iki pat jo uždarymo buvo nurodoma, jog yra laisvų (neparduotų) „būstų“, naudojamas gyvenamojo pastato maketas, aplinkos aprašymai, naudojami teiginiai: „gyvenkite vokiškų standartų name“, „įsikurkite draustinio pašonėje“. Atsižvelgiant į tai, kad klaidinanti informacija pareiškėjos skleistoje reklamoje buvo panaikinta tik 2021 m. vasario mėnesį, daro išvadą, kad iki 2021 m. vasario mėnesio pareiškėja vykdė komercinę veiklą, skelbė reklamą, todėl galėjo daryti tiesioginę ar netiesioginę įtaką vartotojų apsisprendimui. Pareiškėjos argumentas, jog laikotarpiu nuo 2020 m. kovo 15 d. iki 2021 m. birželio 30 d. pareiškėjos darbuotojai buvo prastovoje, todėl po Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. vasario 17 d. nutarties byloje Nr. eA-140-822/2020 pareiškėja jokių aktyvių veiksmų dėl nekilnojamojo turto pardavimų pasiūlos nevykdė, taigi ir negalėjo daryti tiesioginės ar netiesioginės įtakos vartotojų apsisprendimui, nėra pagrįstas, todėl yra atmestinas. Pažymi, jog, nors minėta LVAT nutartis priimta 2019 m. lapkričio 27 d., tačiau kompetentingos institucijos – Konkurencijos tarybos vertinimas, kuriuo konstatuotas vartotojų klaidinimas, buvo atliktas dar 2017 m. Pareiškėja nagrinėjamu atveju nesilaikė profesinio atidumo reikalavimų, nesielgė kaip sąžiningas, protingas ir atidus komercinės veiklos subjektas, nepaisė 2017 m. spalio 2 d. Konkurencijos tarybos nutarimo Nr. 2S-6 (2017) „Dėl projekto „Karolinos parkas“ reklamos atitikties Lietuvos Respublikos reklamos įstatymo reikalavimams“ išvadų ir toliau vartotojams teikė analogišką informaciją, vietoj to, jog aiškiai nurodytų, jog siūlomos įsigyti patalpos yra negyvenamosios paskirties, vartojo sąvoką „būstas“, o sudaromose sutartyse įsipareigodavo iki tam tikro laikotarpio pakeisti patalpų paskirtį, nors žinojo, jog vyksta ilgą laiką besitęsiantys teisminiai procesai bei neatsižvelgė į tai, jog negalėjo 100 proc. užtikrinti, jog paskirtis tikrai bus pakeista, dėl ko vartotojai galėjo susidaryti įspūdį, jog įsigis gyvenamosios paskirties patalpas, ir tokiu būdu galėjo būti suklaidinti. Tarnybos komisija pagrįstai nustatė, kad UAB „Karolinos turas“ savo veiksmais, kaip nurodyta aukščiau, pažeidė Nesąžiningos komercinės veiklos vartotojams draudimo įstatymo 3 straipsnio 1d., kadangi veikla atitinka 3 straipsnio 2 dalies 1 p. įtvirtintą draudimą. Pareiškėja skunde nurodo, kad nesutinka su Tarnybos išvadomis, kurių pagrindu pripažinta, kad pareiškėja savo veiksmais pažeidė Nesąžiningos komercinės veiklos vartotojams draudimo įstatymo 3 straipsnio 1 dalį, kadangi pareiškėjos komercinė veikla atitiko Nesąžiningos komercinės veiklos vartotojams draudimo įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punkte įtvirtintą draudimą. Pareiškėjos teigimu, ji ikisutartinių santykių metu ir jau sudarius nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartis, tinkamai atskleidė pirkėjams informaciją apie parduodamą turtą, jų neklaidino ir elgėsi atsakingai.

Nurodo, kad Tarnybos komisija, vertindama, ar pateikiama informacija yra klaidinanti, ypatingą dėmesį skyrė informacijai apie produkto paskirtį, kadangi tai laikoma esmine informacija, kurią privaloma pateikti kiekviename komerciniame pasiūlyme. Tarnyba pažymi, kad nekilnojamojo turto pardavimo rinkoje egzistuoja net keletas patalpų apibūdinimų, kurie vidutiniam vartotojui gali būti neaiškūs ar nesuprantami, t. y., „poilsio patalpos“, „svečių namų patalpos“, „apartamentai“, „būstas“, „nauji Jūsų namai“, „studija“ ir kt. Atsižvelgiant į tai, vidutiniam vartotojui, kuris susidomi reklamuojamomis gyvenamosios paskirties patalpomis, gali būti sunku atskirti, kokios paskirties yra siūlomos įsigyti patalpos, jeigu jų paskirtis nėra aiškiai nurodyta, t. y. nepateikiama tiksli ir nedviprasmiška informacija, jog parduodamos gyvenamosios ar negyvenamosios patalpos. Tarnybos komisija įvertino tai, jog vidutinis vartotojas, ieškodamas gyvenamojo būsto, remiasi reklamoje bei preliminariose pirkimo-pardavimo sutartyse pateikiama informacija, tam, kad galėtų priimti informacija paremtą sprendimą. Tarnyba pažymi, kad ne tik pirkimo-pardavimo sutartyse, bet ir reklamoje, kuri daro didelę įtaką vartotojų sprendimui dėl nekilnojamojo turto pirkimo, pateikiama informacija apie nekilnojamojo turto paskirtį turi būti aiški ir neklaidinanti vartotojų (vadovaujantis Lietuvos Respublikos vartotojų teisių apsaugos įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 3 punktu bei Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.163 straipsnio 1 ir 4 dalimis). Tarnybos komisija nustatė, kad interneto tinklalapyje (duomenys neskelbtini) ,iki pat tinklalapio uždarymo gavus Tarnybos raštą (iki 2021 m. vasario 8 d.), buvo skleidžiama informacija apie „būstų pardavimą“. Skaitmeniniame namo makete teikta informacija apie laisvus būstus, paspaudus pateiktas nuorodas, vartotojas buvo nukreipiamas į laisvų būstų aprašymus, kuriuose nebuvo informuojama apie tai, kad pastato paskirtis yra „viešbučių“. Nustatyta, kad interneto tinklalapio (duomenys neskelbtini) dizainas, patalpų vaizdavimas, skleidžiami aplinkos ir kiti aprašymai galėjo vartotojams sudaryti įspūdį, kad yra parduodami butai. Interneto tinklalapyje (duomenys neskelbtini) buvo naudojamas gyvenamojo pastato maketas, aplinkos aprašymai, teiginiai: „gyvenkite vokiškų standartų name“, „įsikurkite draustinio pašonėje“. Tarnyba pažymi, jog, nors skilties „Įsigijimo tvarka“ apačioje buvo pateikiama informacija, kad vartotojas įsigytų „būstą“, o „pardavėjas tiek preliminariose pirkimo-pardavimo sutartyse, tiek notarinėse pirkimo-pardavimo sutartyse iki šalių sutartos datos įsipareigoja pakeisti paskirtį į „Gyvenamosios paskirties - butus“, vis dėl to, kaip jau minėta aukščiau, tam, kad vartotojai pasiektų šią informaciją, jis ne tik turėtų naršyti interneto tinklalapyje (duomenys neskelbtini), bet ir žinoti, kokios informacijos jie ieško ir kur jos ieškoti. Pareiškėja, būdama savo srities profesionalė, turėjo užtikrinti, kad pateikiama informacija vartotojams būtų aiški, suprantama ir neišdėstyta dviprasmiškai. Vertinant, ar reklama sudaro įspūdį, jog parduodamos gyvenamosios patalpos, yra vertinama teikiamos reklamos visuma (įskaitant informacijos pateikimo būdą). Dėl šios priežasties, aplinkybė, kad po nagrinėjamos LVAT nutarties reklamoje naudota sąvoka „butas“ buvo pakeista į „būstas“, nėra reikšminga, kadangi interneto tinklalapyje (duomenys neskelbtini) pateikiamoje informacijoje – skaitmeniniame namo makete, paspaudus pateiktas nuorodas, vartotojas buvo nukreipiamas į laisvų būstų aprašymus, kuriuose nebuvo informuojama apie tai, kad pastato paskirtis yra „viešbučių“, reklamoje naudotas gyvenamojo pastato maketas, aplinkos aprašymai, teiginiai: „gyvenkite vokiškų standartų name“, „įsikurkite draustinio pašonėje“. Tarnyba, nagrinėjamu atveju, vertindama pareiškėjos veiksmus, atsižvelgė ne tik į sąvokos „būstas“ naudojimą skleistoje reklamoje, bet ir į teiktos informacijos visumą, įskaitant ir pateikimo būdus (buvo nurodoma, kad parduodami „būstai“, tačiau reklamoje naudojamas gyvenamojo pastato maketas, aplinkos aprašymai, teiginiai: „gyvenkite vokiškų standartų name“, „įsikurkite draustinio pašonėje“, nurodomas įsipareigojimas iki konkretaus laikotarpio pakeisti paskirtį). Įvertinusi pareiškėjos teikiamos informacijos visumą, Tarnyba pagrįstai nustatė, kad pareiškėjos teikta informacija galėjo vartotojams sukurti pagrįstą įspūdį, kad siūlomos įsigyti būtent gyvenamosios paskirties patalpos, t. y., patalpos, skirtos nuolatiniam gyvenimui, o ne laikinai apsistoti.

Tarnybos vertinimu, atsižvelgiant į tai, kad nekilnojamojo turto statybos bei pardavimo sritis yra specifinė sritis, kurią reguliuoja skirtingi teisės aktai, o tokių specifinių žinių bei įvairių teisinių reikalavimų žinojimas vartotojui būtų pernelyg didelė ir neproporcinga našta, taip pat į pasekmes, kurias gali patirti vartotojai, įsigiję negyvenamosios paskirties patalpas gyvenimo paskirčiai, daro išvadą, kad vien siūlomų įsigyti patalpų paskirties nurodymas kaip „būstas“, nepateikiant tikslinamosios informacijos, jog tai yra negyvenamosios paskirties patalpos, negali būti laikoma tinkamu esminės informacijos, kuri yra reikalinga vartotojui priimti informacija paremtą sprendimą, atskleidimu. Terminas „būstas“ vidutiniam vartotojui nėra pakankamai išsamus, jog vartotojas suprastų, kad tai yra negyvenamosios paskirties patalpos ir, kurias įsigijus, gali kilti aukščiau minėtos pasekmės. Tarnyba pažymi, kad UAB „Karolinos turas“ teikė vartotojams klaidinančią informaciją apie parduodamų patalpų paskirtį (sukurdama įspūdį, jog siūlomos įsigyti patalpos yra skirtos gyventi) ir vėliau, sudarant notarines pirkimo-pardavimo sutartis, klaidino vartotojus apie galimybę paskirtį pakeisti – tokiu būdu paskatindama vartotojus priimti tokį sprendimą dėl sandorio, kurio kitomis aplinkybėmis jie galimai nebūtų priėmę. Atsižvelgiant į tai, pareiškėja pažeidė Nesąžiningos komercinės veiklos vartotojams draudimo įstatymo 3 straipsnio 1 dalį, kadangi pareiškėjos komercinė veikla atitinka Nesąžiningos komercinės veiklos vartotojams draudimo įstatymo 5 straipsnio 1 dalies ir 3 punkte įtvirtintą draudimą.

Tarnybos komisija, išsamiai įvertinusi visų šiam individualiam atvejui reikšmingų aplinkybių visumą, teisės aktuose numatytus reikalavimus ir atsižvelgdama į pareiškėjos 2020 m. metines pajamas, t. y. 885 576 EUR, Nutarimu tinkamai nustatė pareiškėjai paskirtos baudos dydį. Pabrėžia, kad pareiškėjai paskirta 19 261 EUR bauda už Nesąžiningos komercinės veiklos vartotojams draudimo įstatymo 3 straipsnio 1 dalies pažeidimą, kai komercinė veikla atitinka ne tik 3 straipsnio 2 dalies 1 punktą, bet ir 5 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktus, yra proporcinga padaryto pažeidimo pobūdžiui, mastui, trukmei. Atkreipia dėmesį, kad jeigu priežiūros institucijos skiriamos baudos dydis komercinės veiklos subjektui neturėtų įtakos ir nesukeltų jokių padarinių, tokiu būdu galėtų būti sudaromos prielaidos nepasiekti teisinės atsakomybės tikslų, įskaitant ir Nesąžiningos komercinės veiklos vartotojams draudimo įstatymo pažeidimų prevenciją, todėl Tarnybos komisijos Nutarimu pareiškėjai skirta bauda už Nesąžiningos komercinės veiklos vartotojams draudimo įstatymo pažeidimą, yra paskirta teisėtai ir pagrįstai.

Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „NT partneriai“ atsiliepimo į skundą nepateikė.

Atsakovė, įvertinusi 2021-01-22 interneto tinklapyje (duomenys neskelbtini) skleidžiamą informaciją, nustatė, kad tinklapyje yra skleidžiama informacija apie „būstų pardavimą“. Skaitmeniniame namo makete yra pateikiama informacija, kad pastato antrame aukšte yra 1 laisvas būstas, trečiame – 1, septintame – 4 laisvi būstai, tačiau , paspaudus pateiktas nuorodas, vartotojas yra nukreipiamas į laisvų būstų aprašymus, kuriuose nėra informuojama apie tai, kad pastato paskirtis yra „viešbučių“, o interneto tinklapio dizainas, skleidžiami aplinkos ir kiti aprašymai galimai sudaro įspūdį, kad yra parduodami butai. Minėto tinklapio skiltyje „Įsigijimo tvarka“ yra pateikiama informacija, kad vartotojas įsigytų „būstą“, o skilties apačioje nurodoma : Paskirties pakeitimas. Šiuo metu visi būstai yra registruoti kaip „Negyvenamoji patalpa- viešbučių patalpos“, tačiau pardavėjas tiek preliminariose pirkimo-pardavimo sutartyse, tiek notarinėse pirkimo-pardavimo sutartyse iki šalių sutartos datos įsipareigoja pakeisti paskirtį į „Gyvenamosios paskirties – butus“. Kiekvienas pirkėjas pasirašydamas notarinę pirkimo-pardavimo sutartį kartu pasirašo ir įgaliojimą, kuriuo įgalioja Pardavėją keisti pirkėjui nuosavybės teise priklausančių patalpų paskirtį“. Nustatyta, kad analogiškas teiginys buvo skleidžiamas interneto tinklapyje (duomenys neskelbtini) (šiuo metu negaliojančiame) skelbime: „Pastato paskirtis „Viešbučių“. Namas atitinka visus gyvenamosios paskirties pastatams keliamus reikalavimus. Visų „Viešbučio paskirties „ patalpų paskirtis iki 2021m IV ketvirčio bus pakeista į „Gyvenamosios paskirties -Butų“.

Tarnyba 2021-01-22 raštu Nr. 4E-1878 kreipėsi į pareiškėją, prašydama pateikti motyvuotus paaiškinimus ir juos patvirtinančius įrodymus dėl nurodytų aplinkybių, įskaitant prašymą nurodyti ir pateikti įrodymus, kaip pagrindžiamas skleidžiamų teiginių „pardavėjas <...> įsipareigojo pakeisti paskirtį į „Gyvenamosios paskirties -butus“ ir „Visų „Viešbučio paskirties“ patalpų paskirtis iki 2021m. IV ketvirčio bus pakeista į „Gyvenamosios paskirties – Butų“ teisingumas bei paaiškinti, kokių konkrečių veiksmų buvo imtasi po 2019-11-27 LVAT nutarties Nr.eA-1625-502/2019 įsigaliojimo, siekiant užtikrinti, kad vartotojams būtų skleidžiama tik teisinga ir teisės aktus atitinkanti reklama. Tarnyba iki 2021-01-22 Rašte nustatyto termino (2021-02-05) negavo pareiškėjos atsakymų, todėl el. pašto adresu (duomenys neskelbtini) pakartotinai kreipėsi į pareiškėją, prašydama pateikti atsakymą. Tarnyba 2021-02-08 atliko interneto tinklapio (duomenys neskelbtini) patikrinimą , nustatė, kad minėta reklama vis dar yra skleidžiama, tinklapyje pateikiami UAB „NT partneriai“ darbuotojų kontaktai susisiekimui.

2021-02-10 pareiškėja pateikė atsakymą Tarnybai., kuriame nurodė, kad jos pagrindinė veikla yra viešbučio paslaugos ir kad dėl Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbto karantino nevykdo veiklos, o darbuotojai prastovose. Bendrovė nurodė, kad neplatina Tarnybos 2021-01-11 rašte Nr.4E-528 nurodytos informacijos ir neketina to daryti atnaujinusi veiklą. Bendrovė nepateikė paaiškinimų ir įrodymų atsakovei dėl prašomų paaiškinti teiginių teisingumo. UAB ‚NT partneriai“ 2021-02-10 pateikė atsakymą atsakovei, kuriame nurodė, kad 2020-10-05 nutraukė bendradarbiavimą su pareiškėja, grąžino Bendrovei visus su parduodamais būstais (jų reklama) susijusius dokumentus, nevykdo reklaminės veiklos ir su tuo susijusios informacijos nevaldo. 2021-02-10 atsakovė, atlikusi nagrinėjamos reklamos patikrinimą, nustatė, kad interneto tinklapis (duomenys neskelbtini), kurio domeno turėtojas yra A. J. (adresas- (duomenys neskelbtini), el. p. (duomenys neskelbtini)), yra užblokuotas.

Tarnyba 2021-02-12 priėmė nutarimą Nr.12NKV-4 „Pradėti nagrinėjimo procedūrą dėl UAB „Karolinos turas“ ir UAB „NT partneriai“ galimo Lietuvos Respublikos nesąžiningos komercinės veiklos vartotojams draudimo įstatymo pažeidimo“. Atsakovė kreipėsi į UAB ‚Karolinos turas“ , UAB „NT partneriai“ ir į prašymą pateikusią vartotojų grupę, prašydama pateikti papildomus paaiškinimus dėl nagrinėjamų aplinkybių.

Atsakovė 2021-03-27 gavo pareiškėjos atsakymą , kuriame nurodė, kad bendrovės atžvilgiu nėra priimta jokių draudimų, kurių pagrindu būtų galima teigti, kad pareiškėja negali pakeisti viešbučio paskirties patalpų į gyvenamosios paskirties patalpas, nurodė, kad nuosekliai vykdo teisinius procesus, kuriuos įvykdžius, pastato , adresu (duomenys neskelbtini), patalpų dalis būtų pakeista į gyvenamosios paskirties patalpas. Pareiškėja nurodė, kad po 2019-11-27 LVAT nutarties byloje Nr.eA-1625-502/2019 nebeskleidė reklamos parduodama turtą. Iš UAB „NT partneriai“ gautais duomenimis, po šios nutarties priėmimo interneto tinklapyje iki tol vartota sąvoka „parduodami butai“ buvo pakoreguota į nekilnojamojo turto pobūdį atitinkančią sąvoką „būstų pardavimas“. Pareiškėja nurodė, kad tyrime nagrinėjamas teiginys „būstų pardavimas“ yra visiškai teisingas, tai patvirtina ir pridedamos pirkimo-pardavimo sutartys su labai aiškiai įvardintu sutarties dalyku, be to nurodė, kad nuo 2020-10-05 nutraukė sutartinius santykius su UAB „NT partneriai“ dėl nekilnojamojo turto objektų pirkėjų paieškos. Bendrovė nurodė, kad nė vienas asmuo neturėjo galimybės įsigyti turto pagal interneto tinklapyje (duomenys neskelbtini) nurodytą informaciją, prieš tai negavęs išsamios informacijos apie patalpų paskirtį, sąlygas ir kitas aplinkybes.

Tarnybos komisija 2021-06-17 priėmė nutarimą Nr. 12NKV-15 „ Dėl UAB „Karolinos turas“ ir UAB „NT partneriai“ Lietuvos Respublikos nesąžiningos komercinės veiklos vartotojams draudimo įstatymo pažeidimo“, vadovaujantis LR nesąžiningos komercinės veiklos vartotojams draudimo įstatymo 13 straipsnio 1 ir 3 dalimi , už Įstatymo 3 straipsnio 1 dalies pažeidimą, kai komercinė veikla atitinka 3 straipsnio 2 dalies 1 punktą bei 5 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktus, skirti UAB „Karolinos turas“ 19 261 Eur baudą.

Pareiškėja, nesutikdama su Nutarimu, su skundu kreipėsi į teismą, prašydama panaikinti Nutarimo dalį (priimtą jos atžvilgiu).

Byloje ginčas kilęs dėl Tarnybos komisijos Nutarimo dalies, kuria pareiškėjai už Įstatymo 3 straipsnio 1 dalies pažeidimą, kai komercinė veikla atitinka 3 straipsnio 2 dalies 1p. bei 5 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 p., buvo skirta 19 261 Eur bauda, teisėtumo bei pagrįstumo.

LR nesąžiningos komercinės veiklos vartotojams draudimo įstatymo 2 straipsnio 4 dalis nustato, kad komercinė veikla vartotojams yra komercinės veiklos subjekto veiksmai, neveikimas, elgesys arba pareiškimas, įskaitant reklamą ir rinkodarą, tiesiogiai susiję su produkto pirkimo skatinimu, pardavimu arba teikimu vartotojams. Pareiškėjos veikla parduodant ir reklamuojant nekilnojamąjį turtą laikytina komercine veikla, skatina vartotojus pirkti nekilnojamąjį turtą ir todėl atitinka Įstatyme įtvirtintą komercinės veiklos sąvoką. Įstatymo 3 straipsnio 1d. nustatyta, kad nesąžininga komercinė veikla draudžiama, šio Įstatymo 3 straipsnio 2 dalis nustatyta, kad komercinė veikla yra nesąžininga , jeigu ji neatitinka profesinio atidumo reikalavimų ir iš esmės iškreipia arba gali iš esmės iškreipti vidutinio vartotojo (vartotojų grupės vidutinio nario, kai komercinė veikla nukreipta į tam tikrą vartotojų grupę) ekonominį elgesį siūlomo produkto atžvilgiu. Nesąžininga komercinė veikla dažniausiai pasireiškia kaip klaidinanti arba agresyvi. Komisija , nagrinėdama pareiškėjos komercinės veiklos atitikimą profesinio atidumo reikalavimams, atsižvelgė į tai, kad Įstatymo 2 str.9d. bei Nesąžiningos komercinės veiklos direktyvos 2 straipsnio h dalyje yra nustatyta, kad profesinis atidumas – tai specialiųjų įgūdžių ir rūpestingumo standartas, kurio pagrįstai galima tikėtis iš komercinės veiklos subjekto vartotojų atžvilgiu ir kuris atitinka sąžiningą praktiką rinkoje ir (arba) bendrą sąžiningumo principą šio subjekto veiklos srityje. Pareiškėjai, kaip verslo subjektui, keliami didesni profesinio atidumo, rūpestingumo reikalavimai, todėl ji , užsiimdama nekilnojamojo turto pardavimu, privalo būti atidi, rūpestinga ir suteikti vartotojams teisingą ir neklaidinančią informaciją. Byloje nustatyta, kad 2017-10-02 Konkurencijos tarybos nutarimu Nr.2S-6(2017) „Dėl projekto „Karolinos parkas“ reklamos atitikties Lietuvos Respublikos reklamos įstatymo reikalavimams“, konstatuota , jog pareiškėja ir UAB „NT partneriai“ pažeidė Reklamos įstatymo nuostatas, skleisdami klaidinančią reklamą, nepagrįstai sudarydamos įspūdį, kad vartotojai galės įsigyti gyvenamosios paskirties patalpas. Po Konkurencijos tarybos nutarimo , priimto 2017-10-02, pareiškėja ir UAB „NT partneriai“ dvejus metus, iki LVAT 2019-11-27 nutarties administracinėje byloje eA-1625-502/2019 nesiėmė jokių veiksmų, siekiant koreguoti skleidžiamą reklamą (informacija buvo pakoreguota tik po šios nutartis priėmimo), tokiu būdu pareiškėja neatitinka profesinio atidumo reikalavimų, nes turėjo nedelsiant imtis veiksmų, siekiant išvengti tolesnio vartotojų klaidinimo, nesielgė kaip sąžiningas, protingas ir atidus komercinės veiklos subjektas, kadangi , nepaisant 2017-10-02 Konkurencijos tarybos Nutarimo, ir toliau vartotojams teikė analogišką informaciją. Pareiškėja vietoj to, kad aiškiai nurodytų, kad siūlomos įsigyti patalpos yra negyvenamosios paskirties, vartojo sąvoką „būstas“, o sudaromose sutartyse įsipareigodavo iki tam tikro laikotarpio pakeisti patalpų paskirtį, nors žinojo apie besitęsiančius teisminius procesus, neatsižvelgė į tai, kad galės užtikrinti, jog paskirtis tikrai bus pakeista, dėl ko vartotojai galėjo susidaryti įspūdį, jog įsigis gyvenamosios paskirties patalpas ir tokiu būdu galėjo būti suklaidinti. Tokiu būdu pareiškėja pažeidė Įstatymo 3 straipsnio 1d., kadangi veikla atitinka 3 straipsnio 2 dalies 1p. įtvirtintą draudimą. Komercinės veiklos subjekto vykdoma komercinė veikla yra vertinama, atsižvelgiant į vidutinį vartotoją, kuris ekonomine prasme yra suinteresuotas gauti teisingą informaciją apie ketinamų įsigyti produktų savybes. Jei atitinkama informacija yra klaidinga, tai gali iškreipti vidutinio vartotojo ekonominį elgesį. Vartotojas, kaip sutarties šalis dėl objektyvių priežasčių (disponavimo informacija galimybių, patirties, laiko stokos ir pan.) yra nelygiavertėje padėtyje su kita sutarties šalimi – pardavėju ar paslaugų teikėju, todėl vartojimo sutarties institutas yra grindžiamas silpnesniosios sutarties šalies (vartotojo) teisinės apsaugos doktrina. Laikytina, kad dėl pareiškėjos veiksmų galėjo būti iškreiptas ir kitų, iš jos nusprendusių nepirkti vartotojų ekonominis elgesys. Pareiškėja nurodė, kad vartotojai teisingą ir neklaidinančią informaciją apie tai, kad įsigyja ne gyvenamosios paskirties – viešbučio patalpas , kurių paskirtis bus keičiama į gyvenamųjų patalpų paskirtį, sužino iš brokerių dar iki pirkimo-pardavimo sutarčių sudarymo, tačiau tai nepanaikina vartotojų suklaidinimo galimybės, nes sprendimas kreiptis į brokerius (telefonu ar tiesiogiai) yra laikytinas sprendimu dėl sandorio, todėl nagrinėjamu atveju galėjo įvykti konkretus ir realus vartotojų suklaidinimo faktas. Pareiškėja nurodo, kad nuo 2020m. spalio mėn. nutraukė su UAB ‚NT partneriai“ bendradarbiavimo sutartį, tačiau iš bylos medžiagos seka, kad interneto tinklapyje (duomenys neskelbtini) iki pat jo uždarymo 2021-02-08 buvo pateikiama vartotojus klaidinanti informacija, buvo nurodoma, kad yra laisvų (neparduotų) „būstų“, naudojamas gyvenamojo pastato maketas, aplinkos aprašymai, naudojami teiginiai: „gyvenkite vokiškų standartų name“, „įsikurkite draustinio pašonėje“. Vartotojams skiltyje „Įsigijimo tvarka“ buvo nurodoma informacija apie įsipareigojimą iki tam tikros datos pakeisti parduodamų patalpų paskirtį į gyvenamąsias, nepaneigia fakto, kad vartotojų ekonominis elgesys buvo iškreiptas, kadangi jie, matydami teisingą informaciją apie prekes, galimai būtų priėmę kitokius sprendimus dėl sandorio. Tai, kad tam tikri vartotojai nesikreipė į Tarnybą ir į pareiškėją ir nesiskundė, nepaneigia to, kad vartotojai galėjo būti suklaidinti lygiai taip pat, kaip ir skundus Tarnybai pateikę vartotojai.

Įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 2 ir 3p.p. nustatyta, kad klaidinantys veiksmai – apgaulingos informacijos pateikimas arba toks informacijos, kuri nors ir faktiškai tiksli, tačiau dėl pagrindinių produkto savybių, pavyzdžiui, prieinamumo, naudingumo, pavojingumo, atlikimo, sudėties, priedų, pagalbos ir skundų nagrinėjimo vartotojui įsigijus produktą, pagaminimo ar pateikimo metodo ir datos, pristatymo, tinkamumo paskirčiai, vartojimo (naudojimo) sąlygų, kiekio, techninių reikalavimų, geografinės arba komercinės kilmės, rezultatų, kurių galima tikėtis jį vartojant (naudojant), arba produkto bandymų ar patikrų rezultatų arba komercinės veiklos subjekto įsipareigojimų apgauna arba gali apgauti vidutinį vartotoją, pateikimas (įskaitant bendrą pristatymą), kuriuo vartotojas gali būti ar yra skatinamas priimti tokį sprendimą dėl sandorio, kurio kitomis aplinkybėmis nebūtų priėmęs. Pareiškėjos veikla susijusi su vartotojams pateikta klaidinančia informacija apie parduodamą nekilnojamąjį turtą. Nustatyta, kad daugiabučio namo patalpų (adresu (duomenys neskelbtini)) savininkai patalpų pirkimo-pardavimo sutartyse turi pardavėjo ir statytojo (pareiškėjos) sutartinius įsipareigojimus per tam tikrą laiką pakeisti patalpų paskirti iš „viešbučių“ į „gyvenamąją“, sutvarkyti viso objekto 100 proc. baigtumą. Nustatyta, kad interneto tinklapyje (duomenys neskelbtini) iki jo uždarymo (gavus atsakovės raštą) 2021-02-08 buvo skleidžiama informacija apie „būstų pardavimą“ Šio tinklapio dizainas, patalpų vaizdavimas (maketas), skleidžiami aplinkos ir kiti aprašymai galėjo vartotojams sudaryti įspūdį, kad yra parduodami butai. LVAT 2020-02-17 nutartyje administracinėje byloje Nr.eA-140-822/2020 konstatavo, kad „nekilnojamojo turto objektų skelbimai, nurodomi kaip būstai dvibučiame name, nurodyta data, nuo kada būstas bus tinkamas apgyvendinimui, todėl iš tokios informacijos visumos vartotojas turėjo suvokti, kad skelbiama apie būtent gyventi skirto statinio pardavimą. Nepaisant to, kad ne visi teisės aktai sąvoką „būstas“ sieja vien su gyvenamąja paskirtimi, vis dėlto nagrinėjamam klausimui svarbu tai, kad vidutiniai vartotojai, susipažinę su skleistos informacijos visuma, šį žodį neabejotinai susiejo su gyvenamąja paskirtimi“ .Bendrinės lietuvių kalbos žodyne teikiama daiktavardžio „būstas“ reikšmė yra „namas, butas ar kambariai jame, pastogė, vieta gyventi“. Šiuo gi atveju teismas vertina teikiamos informacijos visumą, įskaitant jos pateikimo būdus (nurodoma, kad parduodami „būstai“, tačiau reklamoje naudojamas gyvenamojo pastato maketas, aplinkos aprašymai, įsipareigojimas pakeisti paskirtį) galėjo vartotojams sukurti pagrįstą įspūdį, kad siūlomos patalpos , skirtos nuolatiniam gyvenimui, o ne laikinai apsistoti (viešbučio patalpos). Pareiškėja pateikė vartotojams klaidinančią informaciją apie parduodamų patalpų paskirtį (sukurdama įspūdį, kad siūlomos įsigyti patalpos yra skirtos gyventi) ir vėliau, sudarant notarines pirkimo-pardavimo sutartis, klaidino vartotojus apie galimybę paskirtį pakeisti, tokiu būdu iš esmės paskatinant vartotojus priimti tokį sprendimą dėl sandorio, kurio kitomis aplinkybėmis jie nebūtų priėmę. Esant nurodytoms aplinkybėms, konstatuotina, kad pareiškėja pažeidė Įstatymo 3 straipsnio 1d., nes bendrovės komercinė veikla atitinka 5 straipsnio 1 dalies 2 ir 3p.p. įtvirtintą draudimą. Nesutiktina su pareiškėjos argumentais, jog vartotojai, prieš sudarydami pirkimo-pardavimo sutartis, teikė paraiškas kreditui gauti, todėl turėjo galimybę su finansų specialistu aptarti būsto paskirtį, rizikas ar kad notarinės formos pirkimo-pardavimo sutartyse aiškiai įvardijamas sutarties objektas (negyvenamosios patalpos – viešbučio patalpos) bei nurodoma, jog iki patalpų paskirties pakeitimo, joms bus taikomas nekilnojamojo turto mokestis, kurį pardavėja įsipareigoja kompensuoti, todėl vartotojams buvo tinkamai atskleista informacija apie parduodamą turtą. Nėra duomenų, kurie leistų teigti, kad visi vartotojai , teikdami paraiškas kreditui gauti su finansų specialistu aptaria būsto paskirtį, o tai, kad notaro parengtoje pirkimo-pardavimo sutartyje vartotojams informacija apie įsigyjamą turtą pateikiama tinkamai, dar nereiškia, kad vartotojas nuo to laiko, kai pamatė bendrovės reklamą iki notarinės sutarties momento buvo tinkamai informuotas ir nebuvo iškreiptas jo ekonominis elgesys. Sutiktina su atsakovės nuostata, kad informacija apie patalpų paskirtį vartotojams turėtų būti pateikiama jau reklamoje, o ne paskutiniame pirkimo etape – notarinės pirkimo-pardavimo sutarties sąlygose.

Vadovaujantis Įstatymo 13 straipsnio 1 dalimi, už nesąžiningą komercinę veiklą komercinės veiklos subjektams gali būti skiriama bauda iki 3 procentų jų metinių pajamų praėjusiais finansiniais metais, bet ne daugiau nei vienas šimtas tūkstančių eurų; tais atvejais, kai pažeidimu nepadaroma esminės žalos šio įstatymo saugomiems vartotojų interesams, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, už nesąžiningą komercinę veiklą komercinės veiklos subjektams gali būti taikoma nuobauda – įspėjimas, neskiriant baudos. Pagal Įstatymo 13 straipsnio 3d. , įspėjimas skiriamas ir baudos dydis nustatomas pagal 2019-09-18 LR Vyriausybės nutarimu Nr.970 patvirtintą Įspėjimų ir baudų už Lietuvos Respublikos nesąžiningos komercinės veiklos vartotojams draudimo įstatymo pažeidimus skyrimo tvarkos aprašą, atsižvelgiant į pažeidimo pobūdį, pažeidimo trukmę, mastą, ir šio straipsnio 4 ir 5 dalyse nustatytas atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Aprašo 27p. nurodyta, kad už Įstatymo pažeidimą komercinės veiklos subjektui skiriamos baudos dydis apskaičiuojamas trimis etapais : 1 etape, vadovaujantis Aprašo 28p., apskaičiuojamas pradinis baudos dydis; 2 etape, vadovaujantis Aprašo 29p., apskaičiuojamas bazinis baudos dydis; 3 etape, vadovaujantis Aprašo 30,31,32p.p., apskaičiuojamas skiriamos baudos dydis. Sutinkamai su Aprašo 28p., pirmuoju etapu apskaičiuojamas pradinis baudos dydis, lygus 1,5proc. komercinės veiklos subjekto pajamų praėjusiais finansiniais metais, o jeigu šis subjektas veikia trumpiau nei 1 metus, nustatomas pradinis baudos dydis lygus 1,5proc. jo pajamų einamaisiais finansiniais metais, neviršijant Įstatymo 13 str.1d. nustatyto maksimalaus baudos dydžio. Atsakovė, spręsdama dėl sankcijos pareiškėjai skyrimo, atsižvelgė į pareiškėjos 2021-06-16 raštu pateiktą informaciją apie 2020m. metines pajamas. Antruoju etapu atsakovė, vadovaudamasi Aprašo 29p., atsižvelgdama į pažeidimo pobūdį, mastą ir trukmę, apskaičiavo bazinį baudos dydį. Atsakovė, vertindama pažeidimo pobūdį, nurodė, kad pareiškėja nesilaikė profesinio atidumo reikalavimų, nesielgė kaip sąžiningas, protingas ir atidus komercinės veiklos subjektas, nepaisė 2017-10-02 Konkurencijos tarybos Nutarimo išvadų ir toliau vartotojams teikė analogišką informaciją, vietoj to, kad aiškiai nurodytų, kad siūlomos įsigyti patalpos yra negyvenamosios paskirties, vartojo sąvoką „būstas“, negalėjo 10 proc. užtikrinti, kad paskirtis bus pakeista, dėl ko vartotojai galėjo susidaryti įspūdį, kad įsigis gyvenamosios paskirties patalpas ir tokiu būdu bus suklaidinti. Komisija nusprendė už pažeidimo pobūdį nustatytą pradinį baudos dydį padidinti 15 procentų. Komisija , vertindama pažeidimo mastą ir atsižvelgusi į tai, kad klaidinanti reklama buvo skleista viename interneto tinklapyje ((duomenys neskelbtini)) , pagrįstai nusprendė už pažeidimo mastą nustatyto pradinio baudos dydžio nedidinti ir nemažinti. Komisija, atsižvelgdama į Apraše nustatytą trukmės vertinimą, pagrįstai nurodė, kad reklama skleista ilgai – daugiau nei metus (informacija pakoreguota po LVAT 2019-11-27 priimtos nutarties byloje Nr.eA-1625-502/2019), tačiau galutinai vartotojus klaidinanti informacija panaikinta tik 2021-02 mėn., kai gavus atsakovės Raštą, 2021-02-08 UAB „NT partneriai“ minėtą interneto tinklapį deaktyvavo. Esant nurodytoms aplinkybėms, atsakovė pažeidimo trukmę pagrįstai vertino kaip ilgą ir pagrįstai nusprendė nustatytą pradinį baudos dydį padidinti 30 proc. Sutinkamai su Aprašo 30p., nustačius bazinį baudos dydį, 3 etapu apskaičiuojamas skiriamos baudos dydis, atsižvelgiant į atsakomybę lengvinančias arba sunkinančias aplinkybes. Atsakovė pareiškėjos atsakomybę lengvinančių aplinkybių , numatytų Įstatymo 13 str.4d., nenustatė. Pareiškėjos atsakomybę sunkinančių aplinkybių, numatytų Įstatymo 13 str.5d. taipogi nenustatyta. Nelaikytina atsakomybe lengvinančia aplinkybe tai, kad pareiškėja bendradarbiavo su atsakove tyrimo metu, teikiant prašomą informaciją, kadangi atsakovė turi teisę gauti minėtą informaciją iš pareiškėjos (Įstatymo 10str.1d.). Laikytina, kad pareiškėjai pagrįstai ir teisėtai paskirta 19261 Eur bauda, kurios panaikinti ar sumažinti nėra teisinio pagrindo.