Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas

2021-11-30 · Administracinė byla Nr. eI2-4298-535/2021

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Atskirasis skundasNutartis · 2021-10-06Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
  2. I-a instancijaSprendimas · 2021-11-30Vilniaus apygardos administracinis teismas
Teismas
Vilniaus apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2021-11-30
Bylos Nr.
eI2-4298-535/2021
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-02379-2021-9
Bylos rūšis
administracinė byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Skundas (prašymas) atmestas
Teisėjai
Jūratė Gaidytė-Lavrinovič (pirm.), Ina Kirkutienė, Jolanta Vėgelienė
Pareiškėjas
UAB Karolinos turas
Atsakovas
Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba
Trečiasis asmuo
UAB NT Partneriai
Administracinė byla Nr. eI2-4298-535/2021Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02379-2021-9Procesinio sprendimo kategorijos: 41; 55.1.3 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. lapkričio 30 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jūratės Gaidytės-Lavrinovič (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Inos Kirkutienės ir Jolantos Vėgelienės,

viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Karolinos turas“ skundą atsakovei Valstybinei vartotojų teisių apsaugos tarnybai dėl nutarimo panaikinimo (trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „NT partneriai“).

Teismas, išnagrinėjęs administracinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėja UAB „Karolinos turas“ kreipėsi į teismą su skundu, prašydama panaikinti Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos komisijos 2021-06-17 nutarimą Nr. 12NKV-15 „Dėl UAB „Karolinos turas“ ir UAB „NT partneriai“ Lietuvos Respublikos nesąžiningos komercinės veiklos vartotojams draudimo įstatymo pažeidimo“ dalyje dėl UAB „Karolinos turas“; teismui sprendžiant, jog UAB ‚Karolinos turas“ pažeidė Lietuvos Respublikos nesąžiningos komercinės veiklos vartotojams draudimo įstatymą, sumažinti UAB „Karolinos turas“ paskirtą baudą ir/arba jos mokėjimą išdėstyti 12 mėnesių terminui. Pareiškėja nurodo, kad 2021-06-17 Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos komisija priėmė nutarimą Nr. 12NKV-15 „Dėl UAB „Karolinos turas“ ir UAB „NT partneriai“ Lietuvos Respublikos nesąžiningos komercinės veiklos vartotojams draudimo įstatymo pažeidimo“. Su atsakovės komisijos priimtu Nutarimu pareiškėja nesutinka.

Lietuvos Respublikos nesąžiningos komercinės veiklos vartotojams draudimo įstatymo 3 straipsnio 1 dalis nustato, jog nesąžininga komercinė veikla draudžiama. Minėto įstatymo 3 straipsnio 2 dalis nustato, kad komercinė veikla yra nesąžininga, jeigu ji neatitinka profesinio atidumo reikalavimų ir iš esmės iškreipia arba gali iš esmės iškreipti vidutinio vartotojo (vartotojų grupės vidutinio nario, kai komercinė veikla nukreipta į tam tikrą vartotojų grupę) ekonominį elgesį siūlomo produkto atžvilgiu. Nesąžininga komercinė veikla dažniausiai pasireiškia kaip klaidinanti arba agresyvi. Atsakovė, nagrinėdama UAB „Karolinos turas“ ir UAB „NT partneriai“ komercinės veiklos atitikimą profesinio atidumo reikalavimams, konstatavo, kad po 2017-10-02 Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybos nutarimo Nr. 2S-6 (2017) „Dėl projekto „Karolinos parkas“ reklamos atitikties Lietuvos Respublikos reklamos įstatymo reikalavimams“, pareiškėja ir trečiasis suinteresuotas asmuo jau turėjo būti susipažinę, jog, aiškiai neįvardijant vartotojams siūlomo nekilnojamojo turto paskirties, vartotojai gali būti suklaidinti. Atsakovės konstatavo, kad pareiškėja ir UAB „NT partneriai“ net ir po Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020-02-17 nutarties byloje Nr. eA-140- 822/2020, nesiėmė didesnių pastangų skleidžiamai informacijai patikslinti ir aiškiai vartotojams pateikti, ir tokiu būdu elgėsi socialiai neatsakingai. Komisija padarė išvadą, jog pareiškėja ir UAB „NT partneriai“ nagrinėjamu atveju nesilaikė profesinio atidumo reikalavimų, nesielgė kaip sąžiningas, protingas ir atidus komercinės veiklos subjektas, nepaisė 2017-10-02 Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybos nutarimo Nr. 2S-6 (2017) „Dėl projekto „Karolinos parkas“ reklamos atitikties Lietuvos Respublikos reklamos įstatymo reikalavimams“ išvadų ir toliau vartotojams teikė analogišką informaciją, vietoj to, jog aiškiai nurodytų, jog siūlomos įsigyti patalpos yra negyvenamosios paskirties, vartojo sąvoką „būstas“, o sudaromose sutartyse įsipareigodavo iki tam tikro laikotarpio pakeisti patalpų paskirtį, nors žinojo, jog vyksta ilgą laiką besitęsiantys teisminiai procesai bei neatsižvelgė į tai, jog negalėjo 100 proc. užtikrinti, jog paskirtis tikrai bus pakeista, dėl ko vartotojai galėjo susidaryti įspūdį, jog įsigys gyvenamosios paskirties patalpas, ir tokiu būdu galėjo būti suklaidinti. Su tokiomis išvadomis ir vertinimais pareiškėja nesutinka. Pareiškėja skunde nurodo, kad dėl UAB „Karolinos turas“ parduodamo turto - viešbučio patalpų specifikos nei vienas asmuo įsigyti interneto svetainėje (duomenys neskelbtini) nurodyto būsto, prieš tai negavęs išsamios informacijos apie jo paskirtį, sąlygas ir kitas aplinkybes negalėjo. Būsto pirkėjai, naudodamiesi kreditavimo galimybėmis, teikė paraiškas kreditui gauti, taigi turėjo galimybę be kita ko ir su finansų įstaigomis kaip su nepriklausomu specialistu aptarti būsto paskirtį, rizikas ir jo kreditavimo galimybes. UAB „Karolinos turas“ notarinės formos pirkimo- pardavimo sutartyse 1.1 p. buvo aiškiai įvardintas pirkimo objektas- negyvenamosios patalpos- viešbučio patalpos. Be to, sutarčių 4.17 p. yra nurodyta, jog iki bus pakeista patalpų paskirtis, patalpoms tikėtina bus taikomas nekilnojamojo turto mokestis, kurį pardavėjas (pareiškėja) įsipareigoja kompensuoti. Pareiškėja tinkamai atskleidė vartotojams informaciją apie parduodamą turtą, jų neklaidino ir elgėsi atsakingai. Dalis UAB „Karolinos turas“ pirkėjų būstą ir įsigijo komercinei veiklai vykdyti, t.y. trumpalaikei ar ilgalaikei nuomai kitiems asmenims, kas visiškai atitiko įgyjamo būsto paskirtį. UAB „Karolinos turas“ dėl vykstančių teisminių įvykdyti patalpų paskirties keitimo procedūrų, pastato pridavimo procedūrų laiku įvykdyti objektyviai neturėjo galimybės, tačiau tai neįtakojo patalpų įgijėjų galimumo naudotis įsigytu turtu ar jį išnuomoti, t.y. niekaip iš esmingai pirkėjų teisių nepažeidė. Visiems pasikreipusiems dėl nekilnojamojo turto mokesčio kompensacijos UAB „Karolinos turas“ sumokėtą mokestį kompensavo kaip ir buvo numatyta pirkimo- pardavimo sutartyse. Nuo 2020 m. kovo mėn. 15 d. ir iki 2021 m. birželio 30 UAB „Karolinos turas“ darbuotojai buvo prastovoje, t.y. po LVAT 2020-02-17 nutarties byloje Nr. eA-140-822/2020 pareiškėja apskritai jokių aktyvių veiksmų dėl nekilnojamojo turto pardavimų pasiūlos nevykdė, taigi ir negalėjo daryti tiesioginės ar netiesioginės įtakos vartotojų apsisprendimui ir byloje nėra jokių leistinais įrodymais nustatytų tai paneigiančių aplinkybių. Nesąžiningos komercinės veiklos ir klaidinančios komercinės veiklos sąvokos formuluojamos taip, kad tokia veikla apima ne tik jau konkrečiai įvykusį vartotojo suklaidinimo ar kitokio jo ekonominio elgesio iškreipimo faktą, bet ir tokio suklaidinimo galimybę. Pareiškėja nesiekė klaidinti ir neklaidino vartotojų, jos leidimas statybai yra galiojantis, teisė keisti patalpų paskirtį nei teisės aktais, nei įsiteisėjusiais teismų sprendimais pareiškėjai nėra atimta ar apribota. Nurodo, kad atsakovės komisijos padarytos išvados dėl pareiškėjos veiksmų po LVAT 2020-02-17 nutarties byloje Nr. eA-140-822/2020 yra nepagrįstos ir negali būti pagrindu pripažinti pareiškėją pažeidus NKVVDĮ 3 straipsnio 2 dalies 1 punktą.

Dėl pareiškėjos veiksmų vertinimo pagal NKVVDĮ 5 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktus

Komisija konstatavo, jog sprendžiant, ar buvo padarytas Lietuvos Respublikos nesąžiningos komercinės veiklos vartotojams draudimo įstatymo pažeidimas, Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos komisijai, remiantis teisingumo, išsamumo ir protingumo kriterijais, pakanka nustatyti asmens suklaidinimo bendrovės veiksmais galimybę, o ne konkretų įvykusį suklaidinimo faktą. Komisija pažymėjo, kad, nagrinėjamu atveju, vykdyta pareiškėjos ir UAB „NT partneriai“ veikla yra susijusi su vartotojams pateikta klaidinančia informacija apie parduodamą nekilnojamąjį turtą. Komisija nurodė, kad nekilnojamojo turto pardavimo rinkoje egzistuoja net keletas patalpų apibūdinimų, kurie vidutiniam vartotojui gali būti neaiškūs ar nesuprantami, t. y., „poilsio patalpos“, „svečių namų patalpos“, „apartamentai“, „būstas“, „nauji Jūsų namai“, „studija“ ir kt. Atsižvelgiant į tai, vidutiniam vartotojui, kuris susidomi reklamuojamomis gyvenamosios paskirties patalpomis, gali būti sunku atskirti, kokios paskirties yra siūlomos įsigyti patalpos, jeigu jų paskirtis nėra aiškiai nurodyta, t. y. nepateikiama tiksli informacija, jog parduodamos 1) gyvenamosios ar 2) negyvenamosios patalpos.

Komisija nagrinėjamu atveju nustatė, kad daugiabučio namo patalpų (adresu (duomenys neskelbtini)) savininkai patalpų pirkimo- pardavimo sutartyse turi pardavėjo ir statytojo (UAB „Karolinos turas“) sutartinius įsipareigojimus per tam tikrą laiką pakeisti patalpų paskirtį iš „viešbučių“ į „gyvenamąją“, sutvarkyti viso objekto 100 proc. baigtumą. Komisija atkreipė dėmesį, kad, iš šiuo metu surinktos informacijos teigtina, jog, nepaisant to, jog 2017-10-02 Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybos nutarimu Nr. 2S-6 (2017) „Dėl projekto „Karolinos parkas“ reklamos atitikties Lietuvos Respublikos reklamos įstatymo reikalavimams“ konstatuota, kad pareiškėja ir UAB „NT partneriai“ pažeidė Lietuvos Respublikos reklamos įstatymo nuostatas, skleisdamos klaidinančią reklamą, nepagrįstai sudarydamos įspūdį, kad vartotojai galės įsigyti gyvenamosios paskirties patalpas (o tai buvo patvirtinta LVAT 2019-11-27 priimtoje nutartyje byloje Nr. eA-1625-502/2019), pareiškėja ir UAB „NT partneriai“ ir toliau vartotojams teikė analogišką informaciją, o sudaromose sutartyse vartotojams teikė neteisingą informaciją - įsipareigojimą iki tam tikro laikotarpio pakeisti patalpų paskirtį, nors šio įsipareigojimo negalėjo užtikrinti, tokiu būdu, dėl pateiktos informacijos klaidingumo ne tik galėjo iškreipti, bet ir galimai iškreipė vartotojų ekonominį elgesį - tai patvirtina dėl pareiškėjos veiksmų gauti vartotojų skundai. Komisija pažymėjo, kad, pareiškėja ir UAB „NT partneriai“, veikdamos kaip partnerės vartotojų atžvilgiu, nesilaikydamos profesinio atidumo reikalavimų ir skleisdamos klaidinančią informaciją apie parduodamą nekilnojamąjį turtą, jo paskirtį ir galimybę atlikti parduodamų prekių paskirties keitimą, galėjo iškreipti vartotojų ekonominį elgesį siūlomo produkto atžvilgiu ir tokiu būdu paskatinti vartotojus priimti sprendimus dėl sandorio, kurio vartotojai kitomis aplinkybėmis nebūtų priėmę. Komisija konstatavo, kad pareiškėja ir UAB „NT partneriai“ pateikė vartotojams klaidinančią informaciją apie parduodamų patalpų paskirtį (sukurdama įspūdį, jog siūlomos įsigyti patalpos yra skirtos gyventi) ir vėliau, sudarant notarines pirkimo-pardavimo sutartis, klaidino vartotojus apie galimybę paskirtį pakeisti - tokiu būdu paskatindama vartotojus priimti tokį sprendimą dėl sandorio, kurio kitomis aplinkybėmis jie nebūtų priėmę. Atsižvelgiant į tai, pareiškėja ir UAB „NT partneriai“ pripažinti pažeidę Lietuvos Respublikos nesąžiningos komercinės veiklos vartotojams draudimo įstatymo 3 straipsnio 1 dalį, kadangi bendrovių komercinė veikla atitinka 5 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punkte įtvirtintą draudimą. Pareiškėja nesutinka su atsakovės Nutarimo argumentais . Nurodo, kad atsakovė Nutarime remiasi LVAT 2019-11-27 priimtoje nutartyje byloje Nr. eA-1625-502/2019 nustatytomis aplinkybėmis ir teiginiu, jog UAB „Karolinos turas“ ir UAB „NT partneriai“ ir toliau vartotojams teikė analogišką informaciją, o sudaromose sutartyse vartotojams teikė neteisingą informaciją, ką neva patvirtina gauti vartotojų skundai. Visi vartotojų pateikti skundai yra susiję su ankstesnėmis sutartimis, sudarytomis 2016-2017 metais, taigi pareiškėjos elgesio ar veiksmų vertinimas po 2019-11-27 priimtos nutarties byloje Nr. eA-1625-502/2019, sąvokos „būstas“ naudojimas negali būti grindžiami 2016-2017 m. sandorių dokumentais. LVAT priėmus 2019 m. lapkričio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1625-502/2019, internetiniame tinklalapyje (duomenys neskelbtini) iki tol vartota sąvoka „parduodami butai“ buvo pakoreguota - pakeista į parduodamo nekilnojamojo turto pobūdį atitinkančią sąvoką „būstų pardavimas“. Teisės aktai vienareikšmiškos „būsto“ sąvokos nepateikia, jos reikšmė nustatytina analizuojant bendrinę kalbą bei nekilnojamojo turto rinkoje susiklosčiusią praktiką (įskaitant verslo praktiką santykiuose su vartotojais). Su tuo susijusių šaltinių analizė patvirtina faktą, jog „būsto“ sąvoka itin plačiai vartojama apibūdinant, būtent, negyvenamosios (viešbučių ir kt.) paskirties patalpas. Nurodo, kad sąvoka „butas“ visuomet reiškia „būstą“, bet terminas „būstas“ ne visada atitiks „buto“ sąvoką (ką aiškiai patvirtina tiek oficialūs žodynai, tiek verslo praktika). Tai reiškia, kad internetinėje svetainėje (duomenys neskelbtini), viešintas teiginys apie „būstų pardavimą“ (tokiu būdu apibūdinant parduodamas viešbučio patalpas, kurių paskirtis bus keičiama į gyvenamąsias) yra teisingas (t.y. vartota sąvoka „būstas“ nėra klaidinanti). Pareiškėjos vertinimu, to nepaneigė ir byloje pateikta Lietuvių kalbos komisijos išvada.

Lietuvos Respublikos statybos įstatymo normos, statybos techniniai reglamentai numato statinių ir patalpų paskirties keitimą bei atitinkamas tokio keitimo procedūras. UAB „Karolinos turas“ pastato statybos leidimas nėra panaikintas, Bendrovės atžvilgiu nėra nustatyta ar konstatuota jokio įsiteisėjusio draudimo (CK 1.2 str. 2 d.), kurio pagrindu galima būtų teigti, kad UAB „Karolinos turas“ negali pakeisti viešbučio patalpų paskirties į gyvenamąją. UAB „Karolinos turas“ vykdė ir toliau nuosekliai vykdo teisinius procesus, kad pastato (duomenys neskelbtini) patalpų (būstų) dalis būtų pakeista į gyvenamosios paskirties patalpas. Pastato ir patalpų paskirties keitimo procedūros užsitęsė dėl nuo pareiškėjos nepriklausančių aplinkybių: teisminių procesų.

UAB „Karolinos turas“ patalpų paskirties keitimo procesą iš dalies sutrikdė civilinė byla Nr.e2-52-960/2021, iškelta Vilniaus m. apylinkės teismo žinioje, pagal Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos ieškinį atsakovams Vilniaus m. savivaldybės administracijai, UAB „Karolinos turas“ ir M. L. dėl statybą leidžiančio dokumento panaikinimo, pažymos apie statinio statybą be nukrypimų nuo esminių statinio projekto sprendinių panaikinimo ir statybos padarinių pašalinimo. Šioje byloje nėra priimtas pirmosios instancijos teismo sprendimas. Šis teisinio ginčo sprendimas tiesiogiai įtakoja UAB „Karolinos turas“ galimumą įregistruoti pastato baigtumą. Taigi, UAB „Karolinos turas“ iki šiol vykdo teisinius procesus kurių tikslas - pakeisti viešbučio paskirties patalpas į gyvenamosios paskirties. UAB „Karolinos turas“ notarinės formos pirkimo - pardavimo sutartyse 1.1 p. labai aiškiai įvardino pirkimo objektą - negyvenamosios patalpos - viešbučio patalpos. Be to, sutarčių 4.17 p. nurodė, jog iki bus pakeista patalpų paskirtis, patalpoms tikėtina bus taikomas nekilnojamojo turto mokestis, kurį pardavėjas įsipareigoja kompensuoti. UAB „Karolinos turas“ po LVAT 2019 m. lapkričio 27 d. nutarties administracinėje byloje Nr. eA-1625-502/2019 ikisutartinių santykių metu ir sudarytose 12 nekilnojamojo turto objektų pirkimo- pardavimo sutarčių tinkamai atskleidė pirkėjams informaciją apie parduodamą turtą, jų neklaidino ir elgėsi atsakingai.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio (str.) 5 dalyje (d.) teigiama, „kad niekas negali būti baudžiamas už tą patį nusikaltimą antrą kartą“. Taip konstituciniu lygmeniu Lietuvoje įtvirtintas non bis in idem principas.Lietuvos Konstitucinis Teismas 2001 m. gegužės 7 d. nutarimu praplėtė konstitucinio principo taikymą ir kitų padarytų teisės pažeidimų atžvilgiu. Pareiškėjos nuomone, konstitucinis draudimo bausti antrą kartą už tą patį pažeidimą principas galėtų būti aktualus ir nagrinėjamu atveju. Nurodo, kad ginčijamas Nutarimas remiasi pareiškėjos ir trečiojo suinteresuoto asmens teiktos reklaminės informacijos įvertinimu, nurodant, kad nesąžininga komercinė veikla dažniausiai pasireiškia kaip klaidinanti. Pareiškėjos ir trečiojo suinteresuoto asmens skleidžiama reklama jau buvo įvertinta kitu teisiniu procesu- Lietuvos Respublikos konkurencijos tarnybos 2017-10-02 Nutarimu dėl projekto „Karolinos parkas“ reklamos atitikties Lietuvos Respublikos Reklamos įstatymo reikalavimams ir įsiteisėjusia LVAT 2019-11-27 nutartimi byloje Nr. eA-1625-502/2019. UAB „Karolinos turas“ už reklamos įstatymo pažeidimus yra paskirta bauda, kurią pareiškėja sumokėjo. Ginčijamu Nutarimu atsakovė nagrinėja tuos pačius informacijos skleidimo poveikio vartotojams klausimus tuo pačiu laikotarpiu (vartotojų skundai Atsakovei pateikti dėl 2016-2017 m. pirkimo- pardavimo sutarčių, Konkurencijos taryba savo nutarimo 5.2 p. vertino laikotarpį nuo 2014-10-28 iki 2017-04-12, abi institucijos nustatė poveikį vartotojų ekonominiam elgesiui dėl tų pačių aplinkybių ir tais pačiais motyvais). Skirdama baudą pareiškėjai, atsakovė vertino reklamos skleidimo laikotarpį kaip ilgą ir tuo pagrindu padidino pradinį baudos dydį 30 procentų. Pareiškėja nurodo, kad yra pakartotinai nubausta už tuos pačius veiksmus - informacijos skleidimą dėl tų pačių motyvų- poveikio vartotojų ekonominiam elgesiui kas neatitinka konstitucinio non bis in idem principo. Asmuo už tą pačią veiką neturėtų būti baudžiamas neribotą laiko tarpą ar neribotą skaičių kartų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos nesąžiningos komercinės veiklos vartotojams draudimo įstatymo 13 straipsnio 1 ir 3 dalimi, už Lietuvos Respublikos nesąžiningos komercinės veiklos vartotojams draudimo įstatymo 3 straipsnio 1 dalies pažeidimą, kai komercinė veikla atitinka 3 straipsnio 2 dalies 1 punktą bei 5 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktus, UAB „Karolinos turas“ buvo paskirta 19261 Eur bauda. Pareiškėjos vertinimu, paskirta bauda yra per didelė, o ją paskiriant atsakovė nuosekliai nesivadovavo atitinkamu tvarkos aprašu. Baudos dydis nustatomas pagal 2019-09-18 LRV nutarimu Nr. 970 patvirtintą Įspėjimų ir baudų už Lietuvos Respublikos nesąžiningos komercinės veiklos vartotojams draudimo įstatymo pažeidimus skyrimo tvarkos aprašą (toliau - Aprašas), atsižvelgiant į pažeidimo pobūdį, pažeidimo trukmę, mastą, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

Komisija, spręsdama dėl sankcijos skyrimo, pirmuoju etapu atsižvelgė į UAB „Karolinos turas“ 2021-06-16 raštu pateiktą informaciją apie 2020 m. metines pajamas. Antruoju etapu Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos komisija, vadovaudamasi Aprašo 29 punktu, atsižvelgdama į pažeidimo pobūdį, mastą ir trukmę, apskaičiavo bazinį baudos dydį. Aprašo 29.1 p. nurodyta, kad nuo pažeidimo pobūdžio priklausantis baudos dydis, atsižvelgiant į pažeidimo pavojingumą: intensyvumą, dažnumą, į padarytą žalą vartotojams ar galimą riziką ją sukelti (toliau - pavojingumas) ir į kitas pažeidimo pobūdžio požiūriu reikšmingas aplinkybes, kurių svarba ir įtaka priklauso nuo kiekvieno konkretaus Įstatymo pažeidimo, apskaičiuojamas pradinį baudos dydį didinant arba mažinant iki 30 procentų.

Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos komisija, vertindama pažeidimo pobūdį, pažymėjo, jog UAB „Karolinos turas“ ir UAB „NT partneriai“ skleistoje reklamoje pateikiama informacija apie nekilnojamąjį turtą galėjo sudaryti įspūdį, kad parduodamos gyvenamosios paskirties patalpos (butai), nors tyrimo metu nustatyta, kad vartotojams pardavinėtos negyvenamosios paskirties - viešbučio paskirties patalpos. Vertindama pažeidimo pobūdį, Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos komisija atkreipė dėmesį į tai, kad pareiškėja ir UAB „NT partneriai“ nagrinėjamu atveju nesilaikė profesinio atidumo reikalavimų, nesielgė kaip sąžiningas, protingas ir atidus komercinės veiklos subjektas, nepaisė 2017-10-02 Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybos nutarimo Nr. 2S-6 (2017) „Dėl projekto „Karolinos parkas“ reklamos atitikties Lietuvos Respublikos reklamos įstatymo reikalavimams“ išvadų ir toliau vartotojams teikė analogišką informaciją, vietoj to, jog aiškiai nurodytų, jog siūlomos įsigyti patalpos yra negyvenamosios paskirties, vartojo sąvoką „būstas“, o sudaromose sutartyse įsipareigodavo iki tam tikro laikotarpio pakeisti patalpų paskirtį, nors žinojo, jog vyksta ilgą laiką besitęsiantys teisminiai procesai bei neatsižvelgė į tai, jog negalėjo 100 proc. užtikrinti, jog paskirtis tikrai bus pakeista, dėl ko vartotojai galėjo susidaryti įspūdį, jog įsigys gyvenamosios paskirties patalpas, ir tokiu būdu galėjo būti suklaidinti.

Komisija nusprendė už pažeidimo pobūdį nustatytą pradinį baudos dydį didinti 15 procentų. UAB „Karolinos turas“ po Konkurencijos tarybos nutarimo įsiteisėjimo sumokėjo paskirtą baudą ir vėliau jokios informacijos neskleidė. Pareiškėjos vertinimu, 12 pirkimo- pardavimo sutarčių sudarymas, jose nurodant aiškų pardavimo objektą - negyvenamąsias patalpas, įsipareigojant atlyginti nekilnojamojo turto mokestį iki patalpų paskirtis bus pakeista, neatitinka pavojingumo vertinimo kriterijų: intensyvumo, dažnumo, dėl kurių nustatytą pradinį baudos dydį yra pagrindas didinti net 15 procentų. Komisija, atsižvelgdama į Apraše nustatytą trukmės vertinimą, pažymėjo, jog reklama skleista ilgai - daugiau nei metus (informacija šiek tiek pakoreguota po Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019-11-27 priimtos nutarties byloje Nr. eA-1625-502/2019, tačiau galutinai vartotojus klaidinanti informacija panaikinta tik 2021 m. vasario mėn., kai, gavusi Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos raštą, 2021-02-08 UAB „NT partneriai“ interneto tinklalapį (duomenys neskelbtini) deaktyvavo). Atsižvelgdama į tai, Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos komisija pažeidimo trukmę įvertino kaip ilgą ir nusprendė nustatytą pradinį baudos dydį didinti 30 procentų.

Po LVAT 2019-11-27 priimtos nutarties byloje Nr. eA- 1625-502/2019 pareiškėja jokių aktyvių pasiūlymų įsigyti turtą ir informacijos neskleidė. UAB „Karolinos turas“ sudarė 12 sutarčių, kuriose nurodė atitinkamas sąlygas dėl patalpų paskirties keitimo, statybos užbaigimo. Pareiškėjos vertinimu, NKVVDĮ pažeidimų trukmės aspektu jos elgesys galėtų būti vertinamas tik sudarant minėtas 12 sutarčių, t.y. 12 dienų, kas Aprašo 29.2.1 p. vertinama kaip trumpas terminas su pagrindu mažinti pradinį baudos dydį. Galiausiai vadovaujantis Aprašo 30 punktu, nustačius bazinį baudos dydį, trečiuoju etapu apskaičiuojamas skiriamos baudos dydis, atsižvelgiant į atsakomybę lengvinančias arba sunkinančias aplinkybes. Komisija pareiškėjos atžvilgiu lengvinančių/sunkinančių aplinkybių nenustatė, atsakovė pabrėžė, jog kad pareiškėja ir UAB „NT partneriai“ bendradarbiavo su VVTAT tyrimo metu, teikė prašomą informaciją. Pareiškėjos bendradarbiavimas su atsakove NKVVDĮ 13 str. 4 d. pripažįstamas kaip lengvinanti aplinkybė, sudaranti prielaidą Aprašo 31 p. pagrindu mažinti baudos dydį. Pareiškėja mano esant paskirtą per didelę ekonominę sankciją jos atžvilgiu, nesutinka su teisingu baudos apskaičiavimu, mano, kad atsakovė nuosekliai netaikė Aprašo reikalavimų. Nurodo, kad nuo 2020 m. kovo 16 d. iki 2021 m. birželio 30 d. pareiškėjos viešbučio veikla yra sustabdyta dėl viešosios valdžios ribojimų susijusių su pandemija, o Valstybinė mokesčių inspekcija yra įtraukusi pareiškėją į labiausiai nuo COVID-19 nukentėjusių įmonių sąrašą, atsižvelgiant į tai, baudos dydis pareiškėjai yra per didelis ir kelia grėsmę jos galimumui susigrąžinti darbuotojus ir atnaujinti veiklą.

Atsiliepimas

Atsakovė Tarnyba nesutinka su pareiškėjos skunde išdėstytais motyvais ir argumentais. Tarnybos nuomone, pareiškėjai Nutarimu paskirta bauda yra teisėta, adekvati ir proporcinga padarytam pažeidimui, todėl pareiškėjos argumentai ir prašymas yra teisiškai nepagrįsti ir atmestini.

Šalies argumentai

Pareiškėja skunde nurodo, kad nesutinka su Tarnybos išvadomis, kurių pagrindu pareiškėjai skirta bauda už Nesąžiningos komercinės veiklos vartotojams draudimo įstatymo 3 straipsnio 1 dalies pažeidimą, kai komercinė veikla atitinka 3 straipsnio 2 dalies 1 punktą, bet ir 5 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktus. Pareiškėja nurodo, kad dėl pareiškėjos parduodamo turto – viešbučio patalpų specifikos nei vienas asmuo negalėjo įsigyti interneto svetainėje (duomenys neskelbtini) nurodyto būsto, prieš tai negavęs išsamios informacijos apie jo paskirtį, sąlygas ir kitas aplinkybes. Pareiškėjos teigimu, būsto pirkėjai, naudodamiesi kreditavimo galimybėmis, teikė paraiškas kreditui gauti, taigi turėjo galimybę, be kita ko, ir su finansų įstaigomis kaip su nepriklausomu specialistu aptarti būsto paskirtį, rizikas ir jo kreditavimo galimybes.

Atsakovė dėl šių argumentų pažymi, kad Nesąžiningos komercinės veiklos vartotojams draudimo įstatyme nesąžiningos komercinės veiklos ir klaidinančios komercinės veiklos sąvokos formuluojamos taip, kad nesąžininga komercinė veikla ir klaidinanti komercinė veikla apima ne tik jau konkrečiai įvykusį vartotojo suklaidinimo ar kitokio jo ekonominio elgesio iškreipimo faktą, bet ir tokio suklaidinimo galimybę. Sprendžiant, ar buvo padarytas Nesąžiningos komercinės veiklos vartotojams draudimo įstatymo pažeidimas, Tarnybai, remiantis teisingumo, išsamumo ir protingumo kriterijais, pakanka nustatyti asmens suklaidinimo bendrovės veiksmais galimybę, o ne konkretų įvykusį suklaidinimo faktą. Atkreipia dėmesį, kad vartotojai, atsižvelgdami į komercinės veiklos subjekto skleidžiamą informaciją apie prekes, jų kilmę, kainą, paskirtį ar rūšį, įskaitant ir siūlomo įsigyti nekilnojamojo turto paskirtį, neturi pagrindo abejoti skleidžiama informacija ir imtis priemonių pateikiamai informacijai patikrinti, įsitikinant, jog nurodoma informacija nėra klaidinanti (įskaitant ir tikrinti, ar siūlomas įsigyti būstas, pristatomas kaip patalpa, skirta gyventi, iš tiesų yra negyvenamosios paskirties). Ta aplinkybė, kad, bendrovės teigimu, sandorio sudarymo metu vartotojams buvo paaiškinama, kad parduodamos patalpos yra negyvenamosios paskirties, taip pat, skiltyje „Įsigijimo tvarka“ pateikiamas įsipareigojimas iki tam tikro laikotarpio pakeisti parduodamų patalpų paskirtį, nepaneigia fakto, jog bendrovė, kaip protingas ir atidus komercinės veiklos subjektas, nesilaikė profesinio atidumo principo, dėl ko buvo iškreiptas ne tik tų vartotojų, kurie kreipėsi į Tarnybą, bet galimai ir kitų vartotojų, kurie į Tarnybą nesikreipė, ekonominis elgesys. Nurodo, kad Lietuvos Respublikos konkurencijos taryba 2017 m. spalio 2 d. nutarime Nr. 2S-6 (2017) „Dėl projekto „Karolinos parkas“ reklamos atitikties Lietuvos Respublikos reklamos įstatymo reikalavimams“ nurodė, kad „tam, kad vartotojas pasiektų šią informaciją, jam ne tik reikia naršyti interneto svetainę (duomenys neskelbtini), bet ir žinoti, kokios informacijos jis ieško ir kur jos ieškoti“ ir tokį informacijos pateikimo būdą pripažino netinkamu, klaidinančiu vartotoją. Vis dėlto, neatsižvelgiant į kompetentingos institucijos dar 2017 m. padarytas išvadas, nors ir pakeista (iš „butai“ į „būstai“), bet vis tiek netiksli ir vartotojus klaidinanti informacija ir toliau buvo skleista ne pagrindiniame interneto tinklalapio (duomenys neskelbtini) lange ar siūlomų įsigyti patalpų aprašymuose, tačiau atskiroje skiltyje, nors tam, kad vartotojai pasiektų šią informaciją, jie ne tik turėtų naršyti interneto tinklalapyje (duomenys neskelbtini), bet ir žinoti, kokios informacijos ir kur ieškoti. Pasisakant dėl pareiškėjos argumento, jog būsto pirkėjai, naudodamiesi kreditavimo galimybėmis, teikė paraiškas kreditui gauti, taigi turėjo galimybę, be kita ko, ir su finansų įstaigomis kaip su nepriklausomu specialistu aptarti būsto paskirtį, rizikas ir jo kreditavimo galimybes, pažymi, kad nėra jokių pagrįstų duomenų, kurie leistų teigti, kad visi vartotojai, teikdami paraiškas kreditui gauti, su finansų specialistu aptaria būsto paskirtį. Vien tai, jog notaro parengtoje pirkimo-pardavimo sutartyje vartotojams informacija apie įsigyjamą turtą pateikiama tinkamai, nereiškia, jog vartotojas, nuo to laiko, kai pirmą kartą pamatė bendrovės reklamą, iki pat notarinės sutarties momento, buvo tinkamai informuotas ir nebuvo iškreiptas jo ekonominis elgesys. Tarnybos vertinimu, informacija apie vieną esminių nekilnojamojo turto savybių – patalpų paskirtį vartotojams turėtų būti pateikiama jau reklamoje, o ne paskutiniame pirkimo etape – notarinės pirkimo-pardavimo sutarties sąlygose.

Skunde pareiškėja nurodo, kad pareiškėjos notarinės formos pirkimo-pardavimo sutarčių 1.1 punkte pirkimo objektu buvo aiškiai įvardintos negyvenamosios patalpos – viešbučio patalpos. Be to, sutarčių 4.17 punktuose nurodyta, jog iki bus pakeista patalpų paskirtis, patalpoms, tikėtina, bus taikomas nekilnojamojo turto mokestis, kurį pareiškėja įsipareigojo kompensuoti. Pareiškėjos teigimu, ji tinkamai atskleidė vartotojams informaciją apie parduodamą turtą, jų neklaidino ir elgėsi atsakingai. Atsakovė nurodo, kad pareiškėjos nurodoma aplinkybė, kad vartotojams teisinga ir neklaidinančio pobūdžio informacija (t. y., informacija apie tai, kad jie įsigyja ne gyvenamosios paskirties patalpas, bet negyvenamosios paskirties – viešbučio patalpas, kurių paskirtis ateityje turėtų būti pakeista į gyvenamųjų patalpų paskirtį) pateikiama notarinės formos pirkimo-pardavimo sutartyse, savaime nepanaikina vartotojų suklaidinimo galimybės, kadangi sprendimas kreiptis į bendrovę dėl sutarties sudarymo yra laikytinas sprendimu dėl sandorio sudarymo. Pažymi, kad Europos Komisijos tarnybų darbiniame dokumente – 2005 m. gegužės 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2005/29/EB dėl nesąžiningos komercinės veiklos gairėse (toliau – Gairės) nurodyta, kad vartotojo priimtas sprendimas pirkti laikytinas sprendimu dėl sandorio net ir tuo atveju, jei po tokio jo apsisprendimo galutinis vartotojo ir prekybininko sandoris galiausiai nesudaromas. Gairėse taip pat nurodyta, kad sprendimams dėl sandorio yra priskiriamas ir sprendimas vykti į prekybos vietą ar parduotuvę. Be to, Gairėse pažymėta, kad tai, jog sprendimo dėl sandorio sąvoka apibrėžiama taip plačiai, yra svarbu. Tai leidžia taikyti 2005 m. gegužės 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2005/29/EB dėl nesąžiningos komercinės veiklos plačiau, taip pat ir tais atvejais, kai dėl nesąžiningo prekybininko elgesio vartotojas nesudaro sandorio ar paslaugų teikimo sutarties. Vadovaujantis šiuo principu, nesąžininga gali būti laikoma ne vien tokia komercinė veikla, kurios pastūmėtas vidutinis vartotojas gali nusipirkti produktą (arba jo nepirkti), bet ir tokia, kurios pastūmėtas vartotojas užeina į parduotuvę, praleidžia daugiau laiko užsisakinėdamas internetu ar nusprendžia nepasirinkti kito prekybininko ar produkto. Daro išvadą, kad ir byloje nagrinėjamu atveju galėjo įvykti konkretus bei realus vartotojų suklaidinimo, t. y., ekonominio elgesio iškreipimo, faktas, kadangi tuo atveju, jei vartotojai tikrąją perkamo nekilnojamojo turto paskirtį sužino tik prieš pasirašydami notaro parengtą pirkimo – pardavimo sutartį, jie iki to laiko jau būna suklaidinti, kadangi kitu atveju, iškart reklamoje pamatę tikrąją perkamo būsto paskirtį, tokio būsto galimai net nesvarstytų, galimai negaištų laiko bendraudami su pardavėju, galimai nevyktų jo apžiūrėti, nesudarytų preliminariųjų pirkimo-pardavimo ar rezervacijos sutarčių, negaištų laiko derantis su bankais dėl galimo finansavimo, galimai nepraleistų progos apžiūrėti kitą dominantį būstą ir t.t. Tarnybos nuomone, pareiškėjos argumentas, jog pareiškėja tinkamai atskleidė vartotojams informaciją apie parduodamą turtą, jų neklaidino ir elgėsi atsakingai, nes notarinės formos pirkimo-pardavimo sutartyse pirkimo objektu buvo aiškiai įvardintos negyvenamosios patalpos – viešbučio patalpos, yra nepagrįstas. Skunde nurodoma, kad dalis pareiškėjos pirkėjų būstą įsigijo komercinei veiklai vykdyti, t. y., trumpalaikei ar ilgalaikei nuomai kitiems asmenims, kas visiškai atitiko įgyjamo būsto paskirtį. Tarnyba atkreipia dėmesį, kad faktas, jog tam tikri vartotojai nesikreipė į Tarnybą ar pačią bendrovę ir nesiskundė, arba faktas, jog dalį pirkėjų tenkino įgyjamo būsto paskirtis, nepaneigia to, jog šie vartotojai galėjo būti suklaidinti lygiai taip pat, kaip tie vartotojai, kurie kreipėsi į Tarnybą. Pažymi, jog vien tai, jog dalis pirkėjų bendrovei paminėjo, kad planuoja įsigytą turtą nuomoti, dar nereiškia, jog iš tiesų užsiims tokia veikla, taip pat nereiškia, jog jie siekė įsigyti negyvenamosios paskirties patalpas. Atkreipia dėmesį, kad pareiškėja ir UAB „NT partneriai“ sudaromose sutartyse vartotojams teikė ir kitą neteisingą informaciją – įsipareigojimą iki tam tikro laikotarpio pakeisti patalpų paskirtį, nors šio įsipareigojimo negalėjo užtikrinti, tokiu būdu, net ir tie asmenys, kurie galimai planavo įsigytą turtą išnuomoti, vis tiek galėjo ir turėjo pagrindo tikėtis, jog perkamų patalpų paskirtis bus būtent gyvenamoji.

Pareiškėja nurodo, kad dėl vykstančių teisminių procesų, pareiškėja objektyviai neturėjo galimybės laiku įvykdyti patalpų paskirties keitimo bei pastato pridavimo procedūrų, tačiau, pareiškėjos teigimu, tai neturėjo įtakos patalpų įgijėjų galimumo naudotis įsigytu turtu ar jį išnuomoti. Be to, pareiškėja papildomai nurodė, jog visiems pasikreipusiems dėl nekilnojamojo turto mokesčio kompensacijos pareiškėja sumokėtą mokestį kompensavo kaip ir buvo numatyta pirkimo-pardavimo sutartyse. Pažymi, kad patalpų paskirties keitimo bei pastato pridavimo procedūrų vėlavimo dėl objektyvių aplinkybių faktas savaime nepašalina pareiškėjos atsakomybės bei nekeičia fakto, jog pareiškėja savo veiksmais pažeidė Nesąžiningos komercinės veiklos vartotojams draudimo įstatymo 3 straipsnio 1 dalį, kadangi bendrovės veikla atitinka 3 straipsnio 2 dalies 1 punktą, bet ir 5 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktus.

Skunde nurodoma, kad nuo 2020 m. kovo 15 d. iki 2021 m. birželio 30 d. pareiškėjos darbuotojai buvo prastovoje, t. y., po Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. vasario 17 d. nutarties byloje Nr. eA-140-822/2020, pareiškėja jokių aktyvių veiksmų dėl nekilnojamojo turto pardavimų pasiūlos nevykdė, taigi ir negalėjo daryti tiesioginės ar netiesioginės įtakos vartotojų apsisprendimui ir byloje nėra jokių leistinais įrodymais nustatytų tai paneigiančių aplinkybių. Tarnyba atkreipia dėmesį, kad bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad informacija pareiškėjos skleistoje reklamoje buvo šiek tiek pakoreguota po LVAT 2019 m. lapkričio 27 d. priimtos nutarties byloje Nr. eA-1625-502/2019, tačiau galutinai vartotojus klaidinanti informacija buvo panaikinta tik 2021 m. vasario mėnesį, kai, gavusi Tarnybos raštą, 2021 m. vasario 8 d. UAB „NT partneriai“ interneto tinklalapį (duomenys neskelbtini) deaktyvavo. Be to, interneto tinklalapyje (duomenys neskelbtini) iki pat jo uždarymo buvo nurodoma, jog yra laisvų (neparduotų) „būstų“, naudojamas gyvenamojo pastato maketas, aplinkos aprašymai, naudojami teiginiai: „gyvenkite vokiškų standartų name“, „įsikurkite draustinio pašonėje“. Atsižvelgiant į tai, kad klaidinanti informacija pareiškėjos skleistoje reklamoje buvo panaikinta tik 2021 m. vasario mėnesį, daro išvadą, kad iki 2021 m. vasario mėnesio pareiškėja vykdė komercinę veiklą, skelbė reklamą, todėl galėjo daryti tiesioginę ar netiesioginę įtaką vartotojų apsisprendimui. Pareiškėjos argumentas, jog laikotarpiu nuo 2020 m. kovo 15 d. iki 2021 m. birželio 30 d. pareiškėjos darbuotojai buvo prastovoje, todėl po Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. vasario 17 d. nutarties byloje Nr. eA-140-822/2020 pareiškėja jokių aktyvių veiksmų dėl nekilnojamojo turto pardavimų pasiūlos nevykdė, taigi ir negalėjo daryti tiesioginės ar netiesioginės įtakos vartotojų apsisprendimui, nėra pagrįstas, todėl yra atmestinas. Pažymi, jog, nors minėta LVAT nutartis priimta 2019 m. lapkričio 27 d., tačiau kompetentingos institucijos – Konkurencijos tarybos vertinimas, kuriuo konstatuotas vartotojų klaidinimas, buvo atliktas dar 2017 m. Pareiškėja nagrinėjamu atveju nesilaikė profesinio atidumo reikalavimų, nesielgė kaip sąžiningas, protingas ir atidus komercinės veiklos subjektas, nepaisė 2017 m. spalio 2 d. Konkurencijos tarybos nutarimo Nr. 2S-6 (2017) „Dėl projekto „Karolinos parkas“ reklamos atitikties Lietuvos Respublikos reklamos įstatymo reikalavimams“ išvadų ir toliau vartotojams teikė analogišką informaciją, vietoj to, jog aiškiai nurodytų, jog siūlomos įsigyti patalpos yra negyvenamosios paskirties, vartojo sąvoką „būstas“, o sudaromose sutartyse įsipareigodavo iki tam tikro laikotarpio pakeisti patalpų paskirtį, nors žinojo, jog vyksta ilgą laiką besitęsiantys teisminiai procesai bei neatsižvelgė į tai, jog negalėjo 100 proc. užtikrinti, jog paskirtis tikrai bus pakeista, dėl ko vartotojai galėjo susidaryti įspūdį, jog įsigis gyvenamosios paskirties patalpas, ir tokiu būdu galėjo būti suklaidinti. Tarnybos komisija pagrįstai nustatė, kad UAB „Karolinos turas“ savo veiksmais, kaip nurodyta aukščiau, pažeidė Nesąžiningos komercinės veiklos vartotojams draudimo įstatymo 3 straipsnio 1d., kadangi veikla atitinka 3 straipsnio 2 dalies 1 p. įtvirtintą draudimą. Pareiškėja skunde nurodo, kad nesutinka su Tarnybos išvadomis, kurių pagrindu pripažinta, kad pareiškėja savo veiksmais pažeidė Nesąžiningos komercinės veiklos vartotojams draudimo įstatymo 3 straipsnio 1 dalį, kadangi pareiškėjos komercinė veikla atitiko Nesąžiningos komercinės veiklos vartotojams draudimo įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punkte įtvirtintą draudimą. Pareiškėjos teigimu, ji ikisutartinių santykių metu ir jau sudarius nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartis, tinkamai atskleidė pirkėjams informaciją apie parduodamą turtą, jų neklaidino ir elgėsi atsakingai.

Nurodo, kad Tarnybos komisija, vertindama, ar pateikiama informacija yra klaidinanti, ypatingą dėmesį skyrė informacijai apie produkto paskirtį, kadangi tai laikoma esmine informacija, kurią privaloma pateikti kiekviename komerciniame pasiūlyme. Tarnyba pažymi, kad nekilnojamojo turto pardavimo rinkoje egzistuoja net keletas patalpų apibūdinimų, kurie vidutiniam vartotojui gali būti neaiškūs ar nesuprantami, t. y., „poilsio patalpos“, „svečių namų patalpos“, „apartamentai“, „būstas“, „nauji Jūsų namai“, „studija“ ir kt. Atsižvelgiant į tai, vidutiniam vartotojui, kuris susidomi reklamuojamomis gyvenamosios paskirties patalpomis, gali būti sunku atskirti, kokios paskirties yra siūlomos įsigyti patalpos, jeigu jų paskirtis nėra aiškiai nurodyta, t. y. nepateikiama tiksli ir nedviprasmiška informacija, jog parduodamos gyvenamosios ar negyvenamosios patalpos. Tarnybos komisija įvertino tai, jog vidutinis vartotojas, ieškodamas gyvenamojo būsto, remiasi reklamoje bei preliminariose pirkimo-pardavimo sutartyse pateikiama informacija, tam, kad galėtų priimti informacija paremtą sprendimą. Tarnyba pažymi, kad ne tik pirkimo-pardavimo sutartyse, bet ir reklamoje, kuri daro didelę įtaką vartotojų sprendimui dėl nekilnojamojo turto pirkimo, pateikiama informacija apie nekilnojamojo turto paskirtį turi būti aiški ir neklaidinanti vartotojų (vadovaujantis Lietuvos Respublikos vartotojų teisių apsaugos įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 3 punktu bei Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.163 straipsnio 1 ir 4 dalimis). Tarnybos komisija nustatė, kad interneto tinklalapyje (duomenys neskelbtini) ,iki pat tinklalapio uždarymo gavus Tarnybos raštą (iki 2021 m. vasario 8 d.), buvo skleidžiama informacija apie „būstų pardavimą“. Skaitmeniniame namo makete teikta informacija apie laisvus būstus, paspaudus pateiktas nuorodas, vartotojas buvo nukreipiamas į laisvų būstų aprašymus, kuriuose nebuvo informuojama apie tai, kad pastato paskirtis yra „viešbučių“. Nustatyta, kad interneto tinklalapio (duomenys neskelbtini) dizainas, patalpų vaizdavimas, skleidžiami aplinkos ir kiti aprašymai galėjo vartotojams sudaryti įspūdį, kad yra parduodami butai. Interneto tinklalapyje (duomenys neskelbtini) buvo naudojamas gyvenamojo pastato maketas, aplinkos aprašymai, teiginiai: „gyvenkite vokiškų standartų name“, „įsikurkite draustinio pašonėje“. Tarnyba pažymi, jog, nors skilties „Įsigijimo tvarka“ apačioje buvo pateikiama informacija, kad vartotojas įsigytų „būstą“, o „pardavėjas tiek preliminariose pirkimo-pardavimo sutartyse, tiek notarinėse pirkimo-pardavimo sutartyse iki šalių sutartos datos įsipareigoja pakeisti paskirtį į „Gyvenamosios paskirties - butus“, vis dėl to, kaip jau minėta aukščiau, tam, kad vartotojai pasiektų šią informaciją, jis ne tik turėtų naršyti interneto tinklalapyje (duomenys neskelbtini), bet ir žinoti, kokios informacijos jie ieško ir kur jos ieškoti. Pareiškėja, būdama savo srities profesionalė, turėjo užtikrinti, kad pateikiama informacija vartotojams būtų aiški, suprantama ir neišdėstyta dviprasmiškai. Vertinant, ar reklama sudaro įspūdį, jog parduodamos gyvenamosios patalpos, yra vertinama teikiamos reklamos visuma (įskaitant informacijos pateikimo būdą). Dėl šios priežasties, aplinkybė, kad po nagrinėjamos LVAT nutarties reklamoje naudota sąvoka „butas“ buvo pakeista į „būstas“, nėra reikšminga, kadangi interneto tinklalapyje (duomenys neskelbtini) pateikiamoje informacijoje – skaitmeniniame namo makete, paspaudus pateiktas nuorodas, vartotojas buvo nukreipiamas į laisvų būstų aprašymus, kuriuose nebuvo informuojama apie tai, kad pastato paskirtis yra „viešbučių“, reklamoje naudotas gyvenamojo pastato maketas, aplinkos aprašymai, teiginiai: „gyvenkite vokiškų standartų name“, „įsikurkite draustinio pašonėje“. Tarnyba, nagrinėjamu atveju, vertindama pareiškėjos veiksmus, atsižvelgė ne tik į sąvokos „būstas“ naudojimą skleistoje reklamoje, bet ir į teiktos informacijos visumą, įskaitant ir pateikimo būdus (buvo nurodoma, kad parduodami „būstai“, tačiau reklamoje naudojamas gyvenamojo pastato maketas, aplinkos aprašymai, teiginiai: „gyvenkite vokiškų standartų name“, „įsikurkite draustinio pašonėje“, nurodomas įsipareigojimas iki konkretaus laikotarpio pakeisti paskirtį). Įvertinusi pareiškėjos teikiamos informacijos visumą, Tarnyba pagrįstai nustatė, kad pareiškėjos teikta informacija galėjo vartotojams sukurti pagrįstą įspūdį, kad siūlomos įsigyti būtent gyvenamosios paskirties patalpos, t. y., patalpos, skirtos nuolatiniam gyvenimui, o ne laikinai apsistoti.

Šalies argumentai

Pareiškėja nurodo, kad Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (toliau – Statybos įstatymas) normos, statybos techniniai reglamentai numato statinių ir patalpų paskirties keitimą bei atitinkamas tokio keitimo procedūras. Pareiškėja pažymi, kad pareiškėjos pastato statybos leidimas nėra panaikintas, jos atžvilgiu nėra nustatyta ar konstatuota jokio įsiteisėjusio draudimo, kurio pagrindu galima būtų teigti, kad UAB „Karolinos turas“ negali pakeisti viešbučio patalpų paskirties į gyvenamąją. Be to, pareiškėja nurodo, kad ji vykdė ir toliau nuosekliai vykdo teisinius procesus, kad pastato (duomenys neskelbtini) patalpų dalis būtų pakeista į gyvenamosios paskirties patalpas, o pastato ir patalpų paskirties keitimo procedūros užsitęsė dėl nuo pareiškėjos nepriklausančių aplinkybių, t. y., teisminių procesų. Tarnyba atkreipia dėmesį, kad Tarnybos komisijos 2017 m. gegužės 18 d. nutarime Nr. 12NKV-89 „Dėl UAB „Tarp pušų“ Lietuvos Respublikos nesąžiningos komercinės veiklos vartotojams draudimo įstatymo pažeidimo“ nustatyta, kad statybos techniniai reglamentai – organizaciniai tvarkomieji teisės aktai, nustatantys specifinius statybų reikalavimus, skirtingai reglamentuoja reikalavimus skirtingų paskirčių patalpoms, todėl gyventojai, įsigiję poilsio, viešbučių, svečių namų ar administracines patalpas, o vėliau naudodami jas kaip gyvenamąjį būstą, realiai gyvena patalpose, kurios savo kokybe bei gyvenimo sąlygomis nepilnai atitinka galiojančiose teisės aktuose gyvenamosioms patalpoms nustatytus kokybinius reikalavimus, be to, tokiam būstui taip pat paprastai neužtikrinama reikiama infrastruktūra – neįrengiami pakankami, gyvenamųjų pastatų projektavimą reglamentuojančiuose teisės aktuose nustatyti sklypo želdinių plotai, vaikų žaidimo, paauglių sporto bei ramaus poilsio aikštelės, reikiamas automobilių stovėjimo vietų skaičius. Minėtame nutarime taip pat nurodyta, jog, Vilniaus miesto savivaldybės vertinimu, toks būsto statybos būdas, kai statomos patalpos gyventi, tačiau tokios patalpos įteisinamos kaip kitos (negyvenamosios) paskirties, galimai kenkia sąžiningai konkurencijai, klaidina būsto pirkėjus bei blogina gyvenimo kokybę aplinkinėse teritorijose. Konkurencijos tarybos 2017 m. spalio 2 d. nutarime Nr. 2S-6 (2017) „Dėl projekto „Karolinos parkas“ reklamos atitikties Lietuvos Respublikos reklamos įstatymo reikalavimams“ nurodyta, kad „priklausomai nuo to, ar nekilnojamasis turtas yra gyvenamosios paskirties (butas) ar negyvenamosios paskirties, net jeigu negyvenamosios paskirties patalpos atitinka visus gyvenamosios paskirties patalpoms keliamus reikalavimus ir numatyta galimybė jų paskirtį ateityje pakeisti į gyvenamųjų patalpų, tol, kol jų paskirtis nepakeista, vartotojai gali patirti finansinius nuostolius ir susidurti su atitinkamomis teisinėmis pasekmėmis, kylančiomis dėl skirtingo gyvenamosios ir negyvenamosios paskirties patalpų naudojimo teisinio reglamentavimo.“. Nurodo, kad minėtame Tarnybos 2017 m. gegužės 18 d. nutarime Nr. 12NKV-89 „Dėl UAB „Tarp pušų“ Lietuvos Respublikos nesąžiningos komercinės veiklos vartotojams draudimo įstatymo pažeidimo“ nustatyta, kad Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija nurodė, kad, vertinant tikslą, kuriam nustatoma vartoti elektros energiją objekte, atsižvelgiama į nekilnojamojo turto registruose esančius įrašus apie pastato ar patalpos pagrindinę naudojimo paskirtį – jeigu Nekilnojamojo turto registre objekto paskirtis nurodyta kaip negyvenamoji, kaip ir šilumos sektoriaus atveju, fizinis asmuo nebus laikomas buitiniu, o nebuitiniams šilumos vartotojams netaikomos Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymo bei kitų šilumos sektoriaus veiklą reglamentuojančių teisės aktų nuostatos, skirtos buitinių šilumos vartotojų, kaip silpnesniosios sutartinių santykių pusės, teisių apsaugai, taip pat, vartotojų, gyvenančių negyvenamosios paskirties patalpose, teisės taip pat galimai bus pažeistos skirstant šilumą tarp pastato vartotojų. Pažymi, kad, kaip nustatyta minėtame 2017 m. gegužės 18 d. Tarnybos nutarime, Lietuvoje veikiančių komercinių bankų nuomone, jeigu finansuojamos patalpos yra negyvenamosios paskirties (poilsio patalpos, kūrybinės dirbtuvės ir pan.), tai gali turėti įtakos turto likvidumui, todėl, atsižvelgiant į konkretų atvejį, bankas gali nustatyti reikalavimą klientui turėti didesnę nuosavų lėšų dalį, nei įsigyjant gyvenamosios paskirties būstą. Atsižvelgiant į tai, gali būti, jog negyvenamosios paskirties patalpas įsigiję ir vėliau jas parduoti norintys vartotojai sulauks mažesnės pasiūlos nei vartotojai, parduodantys gyvenamosios paskirties būstą, kadangi negyvenamosios paskirties patalpas su bankų paskola perkantiems vartotojams bankų gali būti taikomas mažesnis įkeičiamo nekilnojamojo turto vertės ir paskolos sumos santykis, o dėl šios priežasties klientas turi turėti daugiau asmeninių lėšų turto įsigijimui.

Tarnybos vertinimu, atsižvelgiant į tai, kad nekilnojamojo turto statybos bei pardavimo sritis yra specifinė sritis, kurią reguliuoja skirtingi teisės aktai, o tokių specifinių žinių bei įvairių teisinių reikalavimų žinojimas vartotojui būtų pernelyg didelė ir neproporcinga našta, taip pat į pasekmes, kurias gali patirti vartotojai, įsigiję negyvenamosios paskirties patalpas gyvenimo paskirčiai, daro išvadą, kad vien siūlomų įsigyti patalpų paskirties nurodymas kaip „būstas“, nepateikiant tikslinamosios informacijos, jog tai yra negyvenamosios paskirties patalpos, negali būti laikoma tinkamu esminės informacijos, kuri yra reikalinga vartotojui priimti informacija paremtą sprendimą, atskleidimu. Terminas „būstas“ vidutiniam vartotojui nėra pakankamai išsamus, jog vartotojas suprastų, kad tai yra negyvenamosios paskirties patalpos ir, kurias įsigijus, gali kilti aukščiau minėtos pasekmės. Tarnyba pažymi, kad UAB „Karolinos turas“ teikė vartotojams klaidinančią informaciją apie parduodamų patalpų paskirtį (sukurdama įspūdį, jog siūlomos įsigyti patalpos yra skirtos gyventi) ir vėliau, sudarant notarines pirkimo-pardavimo sutartis, klaidino vartotojus apie galimybę paskirtį pakeisti – tokiu būdu paskatindama vartotojus priimti tokį sprendimą dėl sandorio, kurio kitomis aplinkybėmis jie galimai nebūtų priėmę. Atsižvelgiant į tai, pareiškėja pažeidė Nesąžiningos komercinės veiklos vartotojams draudimo įstatymo 3 straipsnio 1 dalį, kadangi pareiškėjos komercinė veikla atitinka Nesąžiningos komercinės veiklos vartotojams draudimo įstatymo 5 straipsnio 1 dalies ir 3 punkte įtvirtintą draudimą.

Atsiliepimas

Atsakovė nurodo, kad Konkurencijos taryba, 2017 m. vertindama pareiškėjos veiklą, vertino jos atitikimą Lietuvos Respublikos reklamos įstatymui (toliau – Reklamos įstatymas), tuo tarpu nagrinėjamu atveju, Tarnybos Nutarimu buvo vertinami pareiškėjos veiksmai skleidžiant klaidinančią informaciją jau po Konkurencijos tarybos priimto nutarimo, taip pat vertinta, kad pareiškėja ir toliau skleidė klaidinančią informaciją, su vartotojais 2021 m. sudarinėjo sutartis ir taip klaidino vartotojus, pažeisdama Nesąžiningos komercinės veiklos vartotojams draudimo įstatymą. Konkurencijos tarybai įvertinus pareiškėjos veiksmus, pareiškėjai buvo paskirta bauda už Reklamos įstatymo pažeidimus, tuo tarpu nagrinėjamu atveju pareiškėjai atitinkamai bauda paskirta už Nesąžiningos komercinės veiklos vartotojams draudimo įstatymo 3 straipsnio 1 dalies pažeidimą, kai komercinė veikla atitinka 3 straipsnio 2 dalies 1 punktą bei 5 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktus, todėl pareiškėjos argumentas, jog ji yra pakartotinai nubausta už tuos pačius veiksmus, yra teisiškai nepagrįsti.

Šalies argumentai

Pareiškėja skunde nurodo, kad Tarnybos paskirta bauda yra per didelė. Be to, pareiškėja nurodo, kad paskiriant baudą Tarnyba nuosekliai nesivadovavo 2019 m. rugsėjo 18 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 970 „Dėl Įspėjimų ir baudų už Lietuvos Respublikos nesąžiningos komercinės veiklos vartotojams draudimo įstatymo pažeidimus skyrimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ patvirtintu Įspėjimų ir baudų už Lietuvos Respublikos nesąžiningos komercinės veiklos vartotojams draudimo įstatymo pažeidimus skyrimo tvarkos aprašu (toliau – Aprašas).

Tarnyba pažymi, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjai paskirtos baudos dydis buvo apskaičiuotas vadovaujantis Apraše įtvirtintomis nuostatomis, trimis etapais: pirmajame etape, vadovaujantis Aprašo 28 punktu, apskaičiuotas pradinis baudos dydis; antrajame etape, vadovaujantis Aprašo 29 punktu, apskaičiuotas bazinis baudos dydis; trečiajame etape, vadovaujantis Aprašo 30, 31, 32 punktais, apskaičiuotas skiriamos baudos dydis.

Atsiliepimas

Atsakovė nurodo, kad Tarnybos komisija, vertindama pažeidimo pobūdį, atsižvelgė į tai, kad UAB „Karolinos turas“ skleistoje reklamoje pateikiama informacija apie nekilnojamąjį turtą galėjo sudaryti įspūdį, kad parduodamos gyvenamosios paskirties patalpos (butai), nors tyrimo metu nustatyta, kad vartotojams pardavinėtos negyvenamosios paskirties – viešbučio paskirties patalpos. Be to, nors nagrinėjamu atveju vartotojai galėjo įsigyti negyvenamosios paskirties nekilnojamąjį turtą (viešbučio patalpas), informacija buvo pateikta tokiu būdu, kad galėjo suklaidinti vartotojus, suformuodama lūkesčius apie galimybę jiems įsigyti kitos, gyvenamosios, paskirties nekilnojamąjį turtą (skaitmeniniame namo makete teikta informacija apie laisvus būstus, tačiau, paspaudus pateiktas nuorodas, vartotojas yra nukreipiamas į laisvų būstų aprašymus, kuriuose nėra informuojama apie tai, kad pastato paskirtis yra „viešbučių“, interneto tinklalapio (duomenys neskelbtini) dizainas, skleidžiami aplinkos ir kiti aprašymai galimai sudaro įspūdį, kad yra parduodami butai, naudojamas gyvenamojo pastato maketas, aplinkos aprašymai, teiginiai: „gyvenkite vokiškų standartų name“, „įsikurkite draustinio pašonėje“). Pareiškėja pateikė vartotojams klaidinančią informaciją, kuri galėjo turėti įtakos jų ekonominiam elgesiui, t. y., tuo atveju, jei vartotojams būtų pateikta teisinga ir tiksli informacija, tikėtina, jog vartotojai minėtų prekių būtų pirkę mažiau arba apskritai nepirkę. Be to, nagrinėjama informacija ne tik galėjo suformuoti neteisingus lūkesčius apie reklamuojamą nekilnojamąjį turtą, bet paveikti nagrinėjamos projekto „Karolinos parkas“ reklamos vartotojai taip pat galėjo patirti finansinių nuostolių ir jiems galėjo atsirasti teisinės pasekmės dėl skirtingo gyvenamosios ir negyvenamosios paskirties patalpų naudojimo teisinio reglamentavimo. Nurodo, kad pareiškėjos argumentas, jog su vartotojais sudaromose pirkimo-pardavimo sutartyse buvo nurodytas aiškus pardavimo objektas – negyvenamosios patalpos, kartu įtvirtinant įsipareigojimą atlyginti nekilnojamojo turto mokestį iki patalpų paskirtis bus pakeista, neatitinka pavojingumo vertinimo kriterijų, nėra teisiškai pagrįstas, nes, kompleksiškai įvertinus bylos medžiagą, matyti, kad pareiškėja vartotojams pateikė klaidinančią informaciją, kuri galėjo turėti įtakos jų ekonominiam elgesiui. Be to, vartotojai, gavę šią informaciją, galėjo patirti finansinių nuostolių ir jiems galėjo atsirasti teisinės pasekmės dėl skirtingo gyvenamosios ir negyvenamosios paskirties patalpų naudojimo teisinio reglamentavimo, todėl Tarnybos komisija, skaičiuojant baudos dydį, tinkamai įvertino pažeidimo pobūdį.

Pažymi, kad pareiškėja netinkamai aiškina pažeidimo trukmės instituto reikšmę. Tarnyba vertina, kiek laiko truko teisės pažeidimas, t. y., kokį laikotarpį tęsėsi pažeidimas, o ne kiek sutarčių buvo sudaryta. Tarnybos komisija nustatė, kad informacija skleistoje reklamoje šiek tiek pakoreguota po LVAT 2019 m. lapkričio 27 d. priimtos nutarties byloje Nr. eA-1625-502/2019, tačiau galutinai vartotojus klaidinanti informacija buvo panaikinta tik 2021 m. vasario mėn., kai, gavusi Tarnybos raštą, 2021 m. vasario 8 d. UAB „NT partneriai“ interneto tinklalapį (duomenys neskelbtini) deaktyvavo, taigi Tarnybos komisija pagrįstai nustatė, kad reklama skleista ilgai – daugiau nei metus. Tarnybos komisija pažeidimo trukmę vertino kaip ilgą ir pagrįstai nusprendė nustatytą pradinį baudos dydį didinti 30 procentų. Pareiškėjos argumentas, jog pažeidimo trukmės aspektu pareiškėjos elgesys galėtų būti vertinamas tik sudarant 12 pirkimo-pardavimo sutarčių, t. y., 12 dienų, kas vadovaujantis Aprašo 29.2.1 papunkčiu, vertinama kaip trumpas terminas su pagrindu mažinti pradinį baudos dydį, nėra teisiškai pagrįstas. Nurodo, kad vien faktas, jog buvo sudaryta 12 sutarčių, nereiškia, kad nebuvo kitų, sutarčių nesudariusių asmenų. Vien tai, kad buvo sudaryta tik 12 sutarčių, nepagrindžia, jog būtent 12 sutarčių ir buvo UAB „Karolinos turas“ tikslas – tikėtina, jog UAB „NT partneriai“ nedeaktyvavus interneto tinklalapio (duomenys neskelbtini) ir toliau skleidžiant vartotojus klaidinančią informaciją, sutarčių galėjo būti sudaryta ir daugiau.

Pažymi, kad Nesąžiningos komercinės veiklos vartotojams draudimo įstatymo 10 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad Tarnyba, pagal kompetenciją kontroliuodama, kaip laikomasi šio įstatymo nuostatų, turi teisę, be kita ko, gauti iš komercinės veiklos subjektų informaciją ir dokumentus, o prireikus – ir prekių pavyzdžius, reikalingus šio įstatymo pažeidimui tirti, reikalauti, kad komercinės veiklos subjektas patikslintų ir pagrįstų savo teiginius, susijusius su komercine veikla, jeigu atsižvelgiant į komercinės veiklos subjekto ar vartotojo teisėtus interesus toks reikalavimas pagal pažeidimo aplinkybes atrodo tikslingas; reikalauti, kad komercinės veiklos subjektai ir kiti už komercinę veiklą atsakingi asmenys atvyktų ir pateiktų žodinius ar rašytinius paaiškinimus, o to paties įstatymo 13 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta, jog „Už Tarnybos reikalavimo pateikti informaciją ir dokumentus, reikalingus šio įstatymo pažeidimui tirti, nevykdymą ar netinkamą vykdymą, jeigu prieš tai jis buvo įspėtas dėl šio reikalavimo nevykdymo arba netinkamo vykdymo, komercinės veiklos subjektui gali būti skiriama bauda iki trijų tūkstančių eurų“. Nurodo, kad komercinės veiklos subjektas turi pareigą nesąžiningos komercinės veiklos kontrolės institucijai, nagrinėjamu atveju Tarnybai, teikti visą su tiriama byla susijusią informaciją. Kadangi pareiškėja vykdė įstatyme numatytą pareigą, už kurios nevykdymą numatyta atsakomybė, pareiškėjos argumentas, kad jos teikti paaiškinimai Tarnybai laikytini pareiškėjos atsakomybe lengvinančia aplinkybe, nėra teisėtas ir pagrįstas. Tarnybos komisija Nutarime pagrįstai nurodė, jog pareiškėjos atsakomybę lengvinančios ir sunkinančios aplinkybės nebuvo nustatytos, todėl Tarnybos komisija, skaičiuodama skiriamos baudos dydį, nusprendė nedidinti ir nemažinti skiriamo baudos dydžio. Tarnybos komisija, išsamiai įvertinusi visų šiam individualiam atvejui reikšmingų aplinkybių visumą, teisės aktuose numatytus reikalavimus, Nutarimu tinkamai nustatė pareiškėjai skirtos baudos dydį, proporcingą padarytam pažeidimui.

Tarnybos komisija, išsamiai įvertinusi visų šiam individualiam atvejui reikšmingų aplinkybių visumą, teisės aktuose numatytus reikalavimus ir atsižvelgdama į pareiškėjos 2020 m. metines pajamas, t. y. 885 576 EUR, Nutarimu tinkamai nustatė pareiškėjai paskirtos baudos dydį. Pabrėžia, kad pareiškėjai paskirta 19 261 EUR bauda už Nesąžiningos komercinės veiklos vartotojams draudimo įstatymo 3 straipsnio 1 dalies pažeidimą, kai komercinė veikla atitinka ne tik 3 straipsnio 2 dalies 1 punktą, bet ir 5 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktus, yra proporcinga padaryto pažeidimo pobūdžiui, mastui, trukmei. Atkreipia dėmesį, kad jeigu priežiūros institucijos skiriamos baudos dydis komercinės veiklos subjektui neturėtų įtakos ir nesukeltų jokių padarinių, tokiu būdu galėtų būti sudaromos prielaidos nepasiekti teisinės atsakomybės tikslų, įskaitant ir Nesąžiningos komercinės veiklos vartotojams draudimo įstatymo pažeidimų prevenciją, todėl Tarnybos komisijos Nutarimu pareiškėjai skirta bauda už Nesąžiningos komercinės veiklos vartotojams draudimo įstatymo pažeidimą, yra paskirta teisėtai ir pagrįstai.

Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „NT partneriai“ atsiliepimo į skundą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Žemesnės instancijos teismas

Tarnyba 2021-01-12 gavo vartotojų grupės skundą dėl skleidžiamos klaidinančios informacijos. Prašyme nurodyta, kad daugiabučio namo patalpų , esančių (duomenys neskelbtini) savininkai pirkimo pardavimo sutartyse turi pardavėjo ir statytojo (UAB „Karolinos turas“) sutartinius įsipareigojimus per tam tikrą laiką pakeisti patalpų paskirtį iš „viešbučių“ į „gyvenamąją“, sutvarkyti viso objekto 100proc. baigtumą. Prašyme nurodyta, kad jau beveik 5 metus UAB ‚Karolinos turas“ paskirties pakeisti negali ir negalės, nurodyta, kad , kol nebus išnagrinėtas Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos ieškinys atsakovams Vilniaus m. savivaldybės administracijai ir UAB „Karolinos turas“, negali būti sutvarkyta statinio kadastrinių duomenų byla, įregistruotas namo 100proc. baigtumas. Prašyme nurodyta, kad bendrovė, žinodama, kad negalės sutvarkyti pastato baigtumo dokumentų, įtikino vartotojus, kad įsigyjamų patalpų paskirtis iš negyvenamųjų bus pakeista į gyvenamąsias (butus).Nustatyta, kad 2017-10-02 LR konkurencijos tarybos nutarimu Nr.2S-6(2017) „Dėl projekto „Karolinos parkas“ reklamos atitikties Lietuvos respublikos reklamos įstatymo reikalavimams“, konstatuota, kad UAB ‚Karolinos turas“ ir UAB „NT partneriai“ pažeidė LR reklamos įstatymo nuostatas, skleisdamos klaidinančią reklamą dėl analogiškų aplinkybių. Minėtą pažeidimą patvirtino LVAT 2019-11-27 nutartimi administracinėje byloje Nr.eA-1625-502/2019.

Atsakovė, įvertinusi 2021-01-22 interneto tinklapyje (duomenys neskelbtini) skleidžiamą informaciją, nustatė, kad tinklapyje yra skleidžiama informacija apie „būstų pardavimą“. Skaitmeniniame namo makete yra pateikiama informacija, kad pastato antrame aukšte yra 1 laisvas būstas, trečiame – 1, septintame – 4 laisvi būstai, tačiau , paspaudus pateiktas nuorodas, vartotojas yra nukreipiamas į laisvų būstų aprašymus, kuriuose nėra informuojama apie tai, kad pastato paskirtis yra „viešbučių“, o interneto tinklapio dizainas, skleidžiami aplinkos ir kiti aprašymai galimai sudaro įspūdį, kad yra parduodami butai. Minėto tinklapio skiltyje „Įsigijimo tvarka“ yra pateikiama informacija, kad vartotojas įsigytų „būstą“, o skilties apačioje nurodoma : Paskirties pakeitimas. Šiuo metu visi būstai yra registruoti kaip „Negyvenamoji patalpa- viešbučių patalpos“, tačiau pardavėjas tiek preliminariose pirkimo-pardavimo sutartyse, tiek notarinėse pirkimo-pardavimo sutartyse iki šalių sutartos datos įsipareigoja pakeisti paskirtį į „Gyvenamosios paskirties – butus“. Kiekvienas pirkėjas pasirašydamas notarinę pirkimo-pardavimo sutartį kartu pasirašo ir įgaliojimą, kuriuo įgalioja Pardavėją keisti pirkėjui nuosavybės teise priklausančių patalpų paskirtį“. Nustatyta, kad analogiškas teiginys buvo skleidžiamas interneto tinklapyje (duomenys neskelbtini) (šiuo metu negaliojančiame) skelbime: „Pastato paskirtis „Viešbučių“. Namas atitinka visus gyvenamosios paskirties pastatams keliamus reikalavimus. Visų „Viešbučio paskirties „ patalpų paskirtis iki 2021m IV ketvirčio bus pakeista į „Gyvenamosios paskirties -Butų“.

Tarnyba 2021-01-22 raštu Nr. 4E-1878 kreipėsi į pareiškėją, prašydama pateikti motyvuotus paaiškinimus ir juos patvirtinančius įrodymus dėl nurodytų aplinkybių, įskaitant prašymą nurodyti ir pateikti įrodymus, kaip pagrindžiamas skleidžiamų teiginių „pardavėjas <...> įsipareigojo pakeisti paskirtį į „Gyvenamosios paskirties -butus“ ir „Visų „Viešbučio paskirties“ patalpų paskirtis iki 2021m. IV ketvirčio bus pakeista į „Gyvenamosios paskirties – Butų“ teisingumas bei paaiškinti, kokių konkrečių veiksmų buvo imtasi po 2019-11-27 LVAT nutarties Nr.eA-1625-502/2019 įsigaliojimo, siekiant užtikrinti, kad vartotojams būtų skleidžiama tik teisinga ir teisės aktus atitinkanti reklama. Tarnyba iki 2021-01-22 Rašte nustatyto termino (2021-02-05) negavo pareiškėjos atsakymų, todėl el. pašto adresu (duomenys neskelbtini) pakartotinai kreipėsi į pareiškėją, prašydama pateikti atsakymą. Tarnyba 2021-02-08 atliko interneto tinklapio (duomenys neskelbtini) patikrinimą , nustatė, kad minėta reklama vis dar yra skleidžiama, tinklapyje pateikiami UAB „NT partneriai“ darbuotojų kontaktai susisiekimui.

2021-02-10 pareiškėja pateikė atsakymą Tarnybai., kuriame nurodė, kad jos pagrindinė veikla yra viešbučio paslaugos ir kad dėl Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbto karantino nevykdo veiklos, o darbuotojai prastovose. Bendrovė nurodė, kad neplatina Tarnybos 2021-01-11 rašte Nr.4E-528 nurodytos informacijos ir neketina to daryti atnaujinusi veiklą. Bendrovė nepateikė paaiškinimų ir įrodymų atsakovei dėl prašomų paaiškinti teiginių teisingumo. UAB ‚NT partneriai“ 2021-02-10 pateikė atsakymą atsakovei, kuriame nurodė, kad 2020-10-05 nutraukė bendradarbiavimą su pareiškėja, grąžino Bendrovei visus su parduodamais būstais (jų reklama) susijusius dokumentus, nevykdo reklaminės veiklos ir su tuo susijusios informacijos nevaldo. 2021-02-10 atsakovė, atlikusi nagrinėjamos reklamos patikrinimą, nustatė, kad interneto tinklapis (duomenys neskelbtini), kurio domeno turėtojas yra A. J. (adresas- (duomenys neskelbtini), el. p. (duomenys neskelbtini)), yra užblokuotas.

Tarnyba 2021-02-12 priėmė nutarimą Nr.12NKV-4 „Pradėti nagrinėjimo procedūrą dėl UAB „Karolinos turas“ ir UAB „NT partneriai“ galimo Lietuvos Respublikos nesąžiningos komercinės veiklos vartotojams draudimo įstatymo pažeidimo“. Atsakovė kreipėsi į UAB ‚Karolinos turas“ , UAB „NT partneriai“ ir į prašymą pateikusią vartotojų grupę, prašydama pateikti papildomus paaiškinimus dėl nagrinėjamų aplinkybių.

Atsakovė 2021-03-27 gavo pareiškėjos atsakymą , kuriame nurodė, kad bendrovės atžvilgiu nėra priimta jokių draudimų, kurių pagrindu būtų galima teigti, kad pareiškėja negali pakeisti viešbučio paskirties patalpų į gyvenamosios paskirties patalpas, nurodė, kad nuosekliai vykdo teisinius procesus, kuriuos įvykdžius, pastato , adresu (duomenys neskelbtini), patalpų dalis būtų pakeista į gyvenamosios paskirties patalpas. Pareiškėja nurodė, kad po 2019-11-27 LVAT nutarties byloje Nr.eA-1625-502/2019 nebeskleidė reklamos parduodama turtą. Iš UAB „NT partneriai“ gautais duomenimis, po šios nutarties priėmimo interneto tinklapyje iki tol vartota sąvoka „parduodami butai“ buvo pakoreguota į nekilnojamojo turto pobūdį atitinkančią sąvoką „būstų pardavimas“. Pareiškėja nurodė, kad tyrime nagrinėjamas teiginys „būstų pardavimas“ yra visiškai teisingas, tai patvirtina ir pridedamos pirkimo-pardavimo sutartys su labai aiškiai įvardintu sutarties dalyku, be to nurodė, kad nuo 2020-10-05 nutraukė sutartinius santykius su UAB „NT partneriai“ dėl nekilnojamojo turto objektų pirkėjų paieškos. Bendrovė nurodė, kad nė vienas asmuo neturėjo galimybės įsigyti turto pagal interneto tinklapyje (duomenys neskelbtini) nurodytą informaciją, prieš tai negavęs išsamios informacijos apie patalpų paskirtį, sąlygas ir kitas aplinkybes.

Tarnybos komisija 2021-06-17 priėmė nutarimą Nr. 12NKV-15 „ Dėl UAB „Karolinos turas“ ir UAB „NT partneriai“ Lietuvos Respublikos nesąžiningos komercinės veiklos vartotojams draudimo įstatymo pažeidimo“, vadovaujantis LR nesąžiningos komercinės veiklos vartotojams draudimo įstatymo 13 straipsnio 1 ir 3 dalimi , už Įstatymo 3 straipsnio 1 dalies pažeidimą, kai komercinė veikla atitinka 3 straipsnio 2 dalies 1 punktą bei 5 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktus, skirti UAB „Karolinos turas“ 19 261 Eur baudą.

Pareiškėja, nesutikdama su Nutarimu, su skundu kreipėsi į teismą, prašydama panaikinti Nutarimo dalį (priimtą jos atžvilgiu).

Byloje ginčas kilęs dėl Tarnybos komisijos Nutarimo dalies, kuria pareiškėjai už Įstatymo 3 straipsnio 1 dalies pažeidimą, kai komercinė veikla atitinka 3 straipsnio 2 dalies 1p. bei 5 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 p., buvo skirta 19 261 Eur bauda, teisėtumo bei pagrįstumo.

LR nesąžiningos komercinės veiklos vartotojams draudimo įstatymo 2 straipsnio 4 dalis nustato, kad komercinė veikla vartotojams yra komercinės veiklos subjekto veiksmai, neveikimas, elgesys arba pareiškimas, įskaitant reklamą ir rinkodarą, tiesiogiai susiję su produkto pirkimo skatinimu, pardavimu arba teikimu vartotojams. Pareiškėjos veikla parduodant ir reklamuojant nekilnojamąjį turtą laikytina komercine veikla, skatina vartotojus pirkti nekilnojamąjį turtą ir todėl atitinka Įstatyme įtvirtintą komercinės veiklos sąvoką. Įstatymo 3 straipsnio 1d. nustatyta, kad nesąžininga komercinė veikla draudžiama, šio Įstatymo 3 straipsnio 2 dalis nustatyta, kad komercinė veikla yra nesąžininga , jeigu ji neatitinka profesinio atidumo reikalavimų ir iš esmės iškreipia arba gali iš esmės iškreipti vidutinio vartotojo (vartotojų grupės vidutinio nario, kai komercinė veikla nukreipta į tam tikrą vartotojų grupę) ekonominį elgesį siūlomo produkto atžvilgiu. Nesąžininga komercinė veikla dažniausiai pasireiškia kaip klaidinanti arba agresyvi. Komisija , nagrinėdama pareiškėjos komercinės veiklos atitikimą profesinio atidumo reikalavimams, atsižvelgė į tai, kad Įstatymo 2 str.9d. bei Nesąžiningos komercinės veiklos direktyvos 2 straipsnio h dalyje yra nustatyta, kad profesinis atidumas – tai specialiųjų įgūdžių ir rūpestingumo standartas, kurio pagrįstai galima tikėtis iš komercinės veiklos subjekto vartotojų atžvilgiu ir kuris atitinka sąžiningą praktiką rinkoje ir (arba) bendrą sąžiningumo principą šio subjekto veiklos srityje. Pareiškėjai, kaip verslo subjektui, keliami didesni profesinio atidumo, rūpestingumo reikalavimai, todėl ji , užsiimdama nekilnojamojo turto pardavimu, privalo būti atidi, rūpestinga ir suteikti vartotojams teisingą ir neklaidinančią informaciją. Byloje nustatyta, kad 2017-10-02 Konkurencijos tarybos nutarimu Nr.2S-6(2017) „Dėl projekto „Karolinos parkas“ reklamos atitikties Lietuvos Respublikos reklamos įstatymo reikalavimams“, konstatuota , jog pareiškėja ir UAB „NT partneriai“ pažeidė Reklamos įstatymo nuostatas, skleisdami klaidinančią reklamą, nepagrįstai sudarydamos įspūdį, kad vartotojai galės įsigyti gyvenamosios paskirties patalpas. Po Konkurencijos tarybos nutarimo , priimto 2017-10-02, pareiškėja ir UAB „NT partneriai“ dvejus metus, iki LVAT 2019-11-27 nutarties administracinėje byloje eA-1625-502/2019 nesiėmė jokių veiksmų, siekiant koreguoti skleidžiamą reklamą (informacija buvo pakoreguota tik po šios nutartis priėmimo), tokiu būdu pareiškėja neatitinka profesinio atidumo reikalavimų, nes turėjo nedelsiant imtis veiksmų, siekiant išvengti tolesnio vartotojų klaidinimo, nesielgė kaip sąžiningas, protingas ir atidus komercinės veiklos subjektas, kadangi , nepaisant 2017-10-02 Konkurencijos tarybos Nutarimo, ir toliau vartotojams teikė analogišką informaciją. Pareiškėja vietoj to, kad aiškiai nurodytų, kad siūlomos įsigyti patalpos yra negyvenamosios paskirties, vartojo sąvoką „būstas“, o sudaromose sutartyse įsipareigodavo iki tam tikro laikotarpio pakeisti patalpų paskirtį, nors žinojo apie besitęsiančius teisminius procesus, neatsižvelgė į tai, kad galės užtikrinti, jog paskirtis tikrai bus pakeista, dėl ko vartotojai galėjo susidaryti įspūdį, jog įsigis gyvenamosios paskirties patalpas ir tokiu būdu galėjo būti suklaidinti. Tokiu būdu pareiškėja pažeidė Įstatymo 3 straipsnio 1d., kadangi veikla atitinka 3 straipsnio 2 dalies 1p. įtvirtintą draudimą. Komercinės veiklos subjekto vykdoma komercinė veikla yra vertinama, atsižvelgiant į vidutinį vartotoją, kuris ekonomine prasme yra suinteresuotas gauti teisingą informaciją apie ketinamų įsigyti produktų savybes. Jei atitinkama informacija yra klaidinga, tai gali iškreipti vidutinio vartotojo ekonominį elgesį. Vartotojas, kaip sutarties šalis dėl objektyvių priežasčių (disponavimo informacija galimybių, patirties, laiko stokos ir pan.) yra nelygiavertėje padėtyje su kita sutarties šalimi – pardavėju ar paslaugų teikėju, todėl vartojimo sutarties institutas yra grindžiamas silpnesniosios sutarties šalies (vartotojo) teisinės apsaugos doktrina. Laikytina, kad dėl pareiškėjos veiksmų galėjo būti iškreiptas ir kitų, iš jos nusprendusių nepirkti vartotojų ekonominis elgesys. Pareiškėja nurodė, kad vartotojai teisingą ir neklaidinančią informaciją apie tai, kad įsigyja ne gyvenamosios paskirties – viešbučio patalpas , kurių paskirtis bus keičiama į gyvenamųjų patalpų paskirtį, sužino iš brokerių dar iki pirkimo-pardavimo sutarčių sudarymo, tačiau tai nepanaikina vartotojų suklaidinimo galimybės, nes sprendimas kreiptis į brokerius (telefonu ar tiesiogiai) yra laikytinas sprendimu dėl sandorio, todėl nagrinėjamu atveju galėjo įvykti konkretus ir realus vartotojų suklaidinimo faktas. Pareiškėja nurodo, kad nuo 2020m. spalio mėn. nutraukė su UAB ‚NT partneriai“ bendradarbiavimo sutartį, tačiau iš bylos medžiagos seka, kad interneto tinklapyje (duomenys neskelbtini) iki pat jo uždarymo 2021-02-08 buvo pateikiama vartotojus klaidinanti informacija, buvo nurodoma, kad yra laisvų (neparduotų) „būstų“, naudojamas gyvenamojo pastato maketas, aplinkos aprašymai, naudojami teiginiai: „gyvenkite vokiškų standartų name“, „įsikurkite draustinio pašonėje“. Vartotojams skiltyje „Įsigijimo tvarka“ buvo nurodoma informacija apie įsipareigojimą iki tam tikros datos pakeisti parduodamų patalpų paskirtį į gyvenamąsias, nepaneigia fakto, kad vartotojų ekonominis elgesys buvo iškreiptas, kadangi jie, matydami teisingą informaciją apie prekes, galimai būtų priėmę kitokius sprendimus dėl sandorio. Tai, kad tam tikri vartotojai nesikreipė į Tarnybą ir į pareiškėją ir nesiskundė, nepaneigia to, kad vartotojai galėjo būti suklaidinti lygiai taip pat, kaip ir skundus Tarnybai pateikę vartotojai.

Įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 2 ir 3p.p. nustatyta, kad klaidinantys veiksmai – apgaulingos informacijos pateikimas arba toks informacijos, kuri nors ir faktiškai tiksli, tačiau dėl pagrindinių produkto savybių, pavyzdžiui, prieinamumo, naudingumo, pavojingumo, atlikimo, sudėties, priedų, pagalbos ir skundų nagrinėjimo vartotojui įsigijus produktą, pagaminimo ar pateikimo metodo ir datos, pristatymo, tinkamumo paskirčiai, vartojimo (naudojimo) sąlygų, kiekio, techninių reikalavimų, geografinės arba komercinės kilmės, rezultatų, kurių galima tikėtis jį vartojant (naudojant), arba produkto bandymų ar patikrų rezultatų arba komercinės veiklos subjekto įsipareigojimų apgauna arba gali apgauti vidutinį vartotoją, pateikimas (įskaitant bendrą pristatymą), kuriuo vartotojas gali būti ar yra skatinamas priimti tokį sprendimą dėl sandorio, kurio kitomis aplinkybėmis nebūtų priėmęs. Pareiškėjos veikla susijusi su vartotojams pateikta klaidinančia informacija apie parduodamą nekilnojamąjį turtą. Nustatyta, kad daugiabučio namo patalpų (adresu (duomenys neskelbtini)) savininkai patalpų pirkimo-pardavimo sutartyse turi pardavėjo ir statytojo (pareiškėjos) sutartinius įsipareigojimus per tam tikrą laiką pakeisti patalpų paskirti iš „viešbučių“ į „gyvenamąją“, sutvarkyti viso objekto 100 proc. baigtumą. Nustatyta, kad interneto tinklapyje (duomenys neskelbtini) iki jo uždarymo (gavus atsakovės raštą) 2021-02-08 buvo skleidžiama informacija apie „būstų pardavimą“ Šio tinklapio dizainas, patalpų vaizdavimas (maketas), skleidžiami aplinkos ir kiti aprašymai galėjo vartotojams sudaryti įspūdį, kad yra parduodami butai. LVAT 2020-02-17 nutartyje administracinėje byloje Nr.eA-140-822/2020 konstatavo, kad „nekilnojamojo turto objektų skelbimai, nurodomi kaip būstai dvibučiame name, nurodyta data, nuo kada būstas bus tinkamas apgyvendinimui, todėl iš tokios informacijos visumos vartotojas turėjo suvokti, kad skelbiama apie būtent gyventi skirto statinio pardavimą. Nepaisant to, kad ne visi teisės aktai sąvoką „būstas“ sieja vien su gyvenamąja paskirtimi, vis dėlto nagrinėjamam klausimui svarbu tai, kad vidutiniai vartotojai, susipažinę su skleistos informacijos visuma, šį žodį neabejotinai susiejo su gyvenamąja paskirtimi“ .Bendrinės lietuvių kalbos žodyne teikiama daiktavardžio „būstas“ reikšmė yra „namas, butas ar kambariai jame, pastogė, vieta gyventi“. Šiuo gi atveju teismas vertina teikiamos informacijos visumą, įskaitant jos pateikimo būdus (nurodoma, kad parduodami „būstai“, tačiau reklamoje naudojamas gyvenamojo pastato maketas, aplinkos aprašymai, įsipareigojimas pakeisti paskirtį) galėjo vartotojams sukurti pagrįstą įspūdį, kad siūlomos patalpos , skirtos nuolatiniam gyvenimui, o ne laikinai apsistoti (viešbučio patalpos). Pareiškėja pateikė vartotojams klaidinančią informaciją apie parduodamų patalpų paskirtį (sukurdama įspūdį, kad siūlomos įsigyti patalpos yra skirtos gyventi) ir vėliau, sudarant notarines pirkimo-pardavimo sutartis, klaidino vartotojus apie galimybę paskirtį pakeisti, tokiu būdu iš esmės paskatinant vartotojus priimti tokį sprendimą dėl sandorio, kurio kitomis aplinkybėmis jie nebūtų priėmę. Esant nurodytoms aplinkybėms, konstatuotina, kad pareiškėja pažeidė Įstatymo 3 straipsnio 1d., nes bendrovės komercinė veikla atitinka 5 straipsnio 1 dalies 2 ir 3p.p. įtvirtintą draudimą. Nesutiktina su pareiškėjos argumentais, jog vartotojai, prieš sudarydami pirkimo-pardavimo sutartis, teikė paraiškas kreditui gauti, todėl turėjo galimybę su finansų specialistu aptarti būsto paskirtį, rizikas ar kad notarinės formos pirkimo-pardavimo sutartyse aiškiai įvardijamas sutarties objektas (negyvenamosios patalpos – viešbučio patalpos) bei nurodoma, jog iki patalpų paskirties pakeitimo, joms bus taikomas nekilnojamojo turto mokestis, kurį pardavėja įsipareigoja kompensuoti, todėl vartotojams buvo tinkamai atskleista informacija apie parduodamą turtą. Nėra duomenų, kurie leistų teigti, kad visi vartotojai , teikdami paraiškas kreditui gauti su finansų specialistu aptaria būsto paskirtį, o tai, kad notaro parengtoje pirkimo-pardavimo sutartyje vartotojams informacija apie įsigyjamą turtą pateikiama tinkamai, dar nereiškia, kad vartotojas nuo to laiko, kai pamatė bendrovės reklamą iki notarinės sutarties momento buvo tinkamai informuotas ir nebuvo iškreiptas jo ekonominis elgesys. Sutiktina su atsakovės nuostata, kad informacija apie patalpų paskirtį vartotojams turėtų būti pateikiama jau reklamoje, o ne paskutiniame pirkimo etape – notarinės pirkimo-pardavimo sutarties sąlygose.

Vadovaujantis Įstatymo 13 straipsnio 1 dalimi, už nesąžiningą komercinę veiklą komercinės veiklos subjektams gali būti skiriama bauda iki 3 procentų jų metinių pajamų praėjusiais finansiniais metais, bet ne daugiau nei vienas šimtas tūkstančių eurų; tais atvejais, kai pažeidimu nepadaroma esminės žalos šio įstatymo saugomiems vartotojų interesams, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, už nesąžiningą komercinę veiklą komercinės veiklos subjektams gali būti taikoma nuobauda – įspėjimas, neskiriant baudos. Pagal Įstatymo 13 straipsnio 3d. , įspėjimas skiriamas ir baudos dydis nustatomas pagal 2019-09-18 LR Vyriausybės nutarimu Nr.970 patvirtintą Įspėjimų ir baudų už Lietuvos Respublikos nesąžiningos komercinės veiklos vartotojams draudimo įstatymo pažeidimus skyrimo tvarkos aprašą, atsižvelgiant į pažeidimo pobūdį, pažeidimo trukmę, mastą, ir šio straipsnio 4 ir 5 dalyse nustatytas atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Aprašo 27p. nurodyta, kad už Įstatymo pažeidimą komercinės veiklos subjektui skiriamos baudos dydis apskaičiuojamas trimis etapais : 1 etape, vadovaujantis Aprašo 28p., apskaičiuojamas pradinis baudos dydis; 2 etape, vadovaujantis Aprašo 29p., apskaičiuojamas bazinis baudos dydis; 3 etape, vadovaujantis Aprašo 30,31,32p.p., apskaičiuojamas skiriamos baudos dydis. Sutinkamai su Aprašo 28p., pirmuoju etapu apskaičiuojamas pradinis baudos dydis, lygus 1,5proc. komercinės veiklos subjekto pajamų praėjusiais finansiniais metais, o jeigu šis subjektas veikia trumpiau nei 1 metus, nustatomas pradinis baudos dydis lygus 1,5proc. jo pajamų einamaisiais finansiniais metais, neviršijant Įstatymo 13 str.1d. nustatyto maksimalaus baudos dydžio. Atsakovė, spręsdama dėl sankcijos pareiškėjai skyrimo, atsižvelgė į pareiškėjos 2021-06-16 raštu pateiktą informaciją apie 2020m. metines pajamas. Antruoju etapu atsakovė, vadovaudamasi Aprašo 29p., atsižvelgdama į pažeidimo pobūdį, mastą ir trukmę, apskaičiavo bazinį baudos dydį. Atsakovė, vertindama pažeidimo pobūdį, nurodė, kad pareiškėja nesilaikė profesinio atidumo reikalavimų, nesielgė kaip sąžiningas, protingas ir atidus komercinės veiklos subjektas, nepaisė 2017-10-02 Konkurencijos tarybos Nutarimo išvadų ir toliau vartotojams teikė analogišką informaciją, vietoj to, kad aiškiai nurodytų, kad siūlomos įsigyti patalpos yra negyvenamosios paskirties, vartojo sąvoką „būstas“, negalėjo 10 proc. užtikrinti, kad paskirtis bus pakeista, dėl ko vartotojai galėjo susidaryti įspūdį, kad įsigis gyvenamosios paskirties patalpas ir tokiu būdu bus suklaidinti. Komisija nusprendė už pažeidimo pobūdį nustatytą pradinį baudos dydį padidinti 15 procentų. Komisija , vertindama pažeidimo mastą ir atsižvelgusi į tai, kad klaidinanti reklama buvo skleista viename interneto tinklapyje ((duomenys neskelbtini)) , pagrįstai nusprendė už pažeidimo mastą nustatyto pradinio baudos dydžio nedidinti ir nemažinti. Komisija, atsižvelgdama į Apraše nustatytą trukmės vertinimą, pagrįstai nurodė, kad reklama skleista ilgai – daugiau nei metus (informacija pakoreguota po LVAT 2019-11-27 priimtos nutarties byloje Nr.eA-1625-502/2019), tačiau galutinai vartotojus klaidinanti informacija panaikinta tik 2021-02 mėn., kai gavus atsakovės Raštą, 2021-02-08 UAB „NT partneriai“ minėtą interneto tinklapį deaktyvavo. Esant nurodytoms aplinkybėms, atsakovė pažeidimo trukmę pagrįstai vertino kaip ilgą ir pagrįstai nusprendė nustatytą pradinį baudos dydį padidinti 30 proc. Sutinkamai su Aprašo 30p., nustačius bazinį baudos dydį, 3 etapu apskaičiuojamas skiriamos baudos dydis, atsižvelgiant į atsakomybę lengvinančias arba sunkinančias aplinkybes. Atsakovė pareiškėjos atsakomybę lengvinančių aplinkybių , numatytų Įstatymo 13 str.4d., nenustatė. Pareiškėjos atsakomybę sunkinančių aplinkybių, numatytų Įstatymo 13 str.5d. taipogi nenustatyta. Nelaikytina atsakomybe lengvinančia aplinkybe tai, kad pareiškėja bendradarbiavo su atsakove tyrimo metu, teikiant prašomą informaciją, kadangi atsakovė turi teisę gauti minėtą informaciją iš pareiškėjos (Įstatymo 10str.1d.). Laikytina, kad pareiškėjai pagrįstai ir teisėtai paskirta 19261 Eur bauda, kurios panaikinti ar sumažinti nėra teisinio pagrindo.

Teismas sutinka su Tarnybos argumentais, kuriais buvo grindžiamas paskirtos baudos dydis ir daro išvadą, kad nėra nustatyta jokių reikšmingų aplinkybių, kuriomis remiantis būtų pagrindas pakeisti arba panaikinti pareiškėjai paskirtą baudą. Darytina išvada, kad pareiškėjai paskirta bauda adekvati jos padarytiems pažeidimams.

Apibendrinant darytina išvada, kad Tarnyba nuodugniai ir išsamiai įvertino su keliamu ginču susijusias faktines aplinkybes, tinkamai taikė jos kompetenciją reglamentuojančius teisės aktus, nagrinėjimo procedūrų nepažeidė, todėl priėmė teisėtą bei pagrįstą Nutarimą, kurio naikinti nėra teisinio pagrindo. Nutarimas pakankamai išsamiai detalizuotas, suprantamas, pagrįstas teisės aktų nuostatomis. Iš Nutarimo turinio suprantamos pareiškėjai skirtos nuobaudos priežastys.

Pareiškėjos skundas atmestinas kaip nepagrįstas, todėl bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos (Administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 103 straipsnio 4 punktu, 132–134 straipsniais teismas

nusprendžia:

Pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Karolinos turas“ skundą atmesti.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjos Jūratė Gaidytė-LavrinovičIna KirkutienėJolanta Vėgelienė