Panevėžio apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

sekretoriaujant R. M.

viešame teisiamajame posėdyje pagreitinto proceso tvarka išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje V. M., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, vedęs, aukštesniojo išsilavinimo, nedirbantis, gyv. (duomenys neskelbtini), deklaravęs gyvenamąją vietą ten pat, neteistas,

kaltinamas padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. M. 2021 m. gegužės 11 d., apie 20 val., Panevėžio mieste vairavo motorinę transporto priemonę – automobilį „Volkswagen Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, t. y. apie 20.10 val. (duomenys neskelbtini) namo kieme policijos pareigūnams sustabdžius ir patikrinus jo blaivumą alkoholio kiekio matuokliu „Drager Alcotest 0416“, 20.19 val. nustatytas 2.29 % promilių neblaivumas, o 20.40 val. – 2.46 % promilių neblaivumas.

Įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados ir jų vertinimas

Kaltinamasis V. M. kaltu prisipažino visiškai. Parodė, kad galėjo būti gegužės 11 d., kai sumąstė nuvažiuoti nusipirkti cigarečių. Važiavo automobiliu „Volkswagen Passat“ apie 20 val. iš namų Teatro g. iki degalinės (duomenys neskelbtini) netoli (duomenys neskelbtini) arenos. Prieš važiuojant pirkti cigarečių buvo išgėręs „Tauro tradicinio“ alaus, 6 laipsnių stiprumo, 1 litrą. Daugiau alkoholio įvykio dieną nevartojo. Tai buvo pirmas kartas kada neblaivus vairavo. Nusipirkęs cigarečių grįžo namo į kiemą užsirūkė ir dar atsigėrė alaus, tada privažiavo policija. Policijos pareigūnai liepė jam pasitikrinti blaivumą. Pradžioje buvo nustatytas 2,29 promilių girtumas, o vėliau – 2,46 promilių girtumas. Su nustatytu girtumu sutinka. Teisę vairuoti turėjo nuo (duomenys neskelbtini) m. iki šio įvykio. Vairuotojo pažymėjimas iš jo buvo paimtas sekančią dieną po įvykio, po apklausos jį iš jo paėmė tyrėja. Sutinka su tuo, kad vairavo neblaivus. Dėl padaryto nusikaltimo gailisi. Jo brolis J. M. gyvena (duomenys neskelbtini). Su broliu palaiko ryšį. Susiskambindavo telefonu ir susitikdavo. Šiuo metu brolis dirba. Laisvalaikiu jis žaidžia futbolą, skaito, aplanko mamą, kadangi arčiau jos gyvena, brolis neteistas. Jų santykiai geri ir jis sutiktų būti laiduotoju. J. M. yra vyriausias brolis, jis jam yra autoritetas ir jo pažada klausyti.

Automobilis „Volkswagen Passat“, kurio valst. Nr. (duomenys neskelbtini), yra įregistruotas brolio vardu, bet jis juo naudojosi. Mano, kad to automobilio vertė kokie 800 eurų, kadangi jis 22 metų senumo. Šiuo automobiliu naudojosi nuo jo pirkimo, nuo kokių 2009 m. Automobilis buvo pirktas jo pinigais, tai yra jo automobilis, tik buvo nuspręsta jį registruoti brolio vardu.

Įrodymų tyrimas apklausus kaltinamąjį nutrauktas, nes kaltinamasis prisipažino esąs kaltas, pageidavo tuojau pat duoti parodymus bei sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekelia abejonių ir su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko prokurorė ir kaltinamasis (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsnis).

Kaltinamojo kaltė yra visiškai įrodyta byloje surinktais ir sutrumpinta įrodymų tyrimo tvarka ištirtais įrodymais: BPK 291 straipsnio 2 dalies tvarka išvardinti: Pranešimas apie pradėtą ikiteisminį tyrimą (b. l. 1-4); Tarnybinis pranešimas dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo (b. l. 5-7); Tarnybinis pranešimas dėl kelių eismo taisyklių (toliau – KET) pažeidimo (b. l. 8); 2021-05-11 apžiūros protokolas (b. l. 9-13); 2021-05-11 neblaivumo nustatymo aktas (b. l. 16-19); Alkotesterio patikros sertifikatas (b. l. 20); Informacija apie kelių transporto priemones pateikta iš VĮ „Regitra“ duomenų bazės Informatikos ir ryšių departamento prie VRM programinėmis priemonėmis (b. l. 21); Tarnybinis pranešimas dėl proceso išlaidų paskaičiavimo (b. l. 23); Prašymas dėl patirtų išlaidų pripažinimo proceso išlaidomis (b. l. 25); Reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolas (b. l. 41-44); 2021-05-11 liudytojo apklausos protokolas (b. l. 48-51); 2021-05-13 liudytojo apklausos protokolas (b. l. 54-57); Pateikta informacija apie galimą laiduotoją J. M. (b. l. 58-74); V. M. charakterizuojanti medžiaga (b. l. 94-105).

Be kaltinamojo visiško prisipažinimo ir teisme duotų parodymų, visi šie įrodymai įrodo, kad kaltinamasis žinodamas jog yra vartojęs alkoholio tyčia vairavo būdamas neblaivus kai jam nustatytas didesnis nei 1, 51 promilių girtumas, todėl jo veika atitinka BK 281¹ straipsnio 1 dalies sudėtį.

Dėl kaltinamojo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis V. M. prašė jį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir perduoti laiduotojui, jo broliui J. M..

BK 40 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Laiduotojais gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys (BK 40 straipsnio 3 dalis). Šio straipsnio 2 dalyje nustatytos kitos būtinos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos, susijusios su nusikalstamą veiką padariusiu asmeniu: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką; 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką; 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta; 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju yra visos formalios BK 40 straipsnyje numatytos sąlygos, kurios sudaro pagrindą svarstyti klausimą dėl V. M. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.

Teismui yra pateiktas kaltinamojo brolio J. M. prašymas, kur jis tiek raštu, tiek ir apklausus jį žodžiu nurodė, kad sutinka būti kaltinamojo V. M. laiduotoju (BK 40 straipsnio 1 dalis). Kaltinamasis V. M. nusikalstamą veiką padarė pirmą kartą (Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro duomenų išrašas apie fizinį asmenį (b. l. 104-105), baustas administracine tvarka, tačiau ne už KET pažeidimus (b. l. 101-103), nedirbantis (b. l. 99), Užimtumo tarnyboje prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos neregistruotas. Jis visiškai pripažino savo kaltę ir nuoširdžiai gailisi (BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punktas).

Nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą manyti, kad V. M. ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punktas).

BK 40 straipsnio 1 ir 3 dalyse įtvirtinta būtina atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlyga, susijusi su laiduotoju, t. y. laiduotoju gali būti skiriamas tik vertas teismo pasitikėjimo, galintis daryti teigiamą įtaką kaltininkui asmuo.

Nagrinėjamu atveju V. M. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės prašo jo brolis J. M.. Jis nurodė, kad su V. M. jų santykiai broliški, su juo nesipyksta. Kartu augo iki pilnametystės, kartu eidavo į žygius, kartu sportuodavo. Paskui, kai sukūrė šeimas, atsidūrė skirtinguose mietuose, jis (duomenys neskelbtini), o V. M. (duomenys neskelbtini). Vis tiek kartu važiuodavo atostogauti, lankydavo tėvus. Dėl Lietuvoje paskelbto karantino, dėl judėjimo šalyje apribojimų, nebuvo galimybės susitikti ir paskutinius 2 metus bendravimas vyko tik telefonu. Jo išsilavinimas – aukštasis. Šiuo metu dirba pagal individualią veiklą, užsiima prekyba gėlėmis bei švenčių atributika ir suaugusiųjų švietimu. Yra baustas administracine tvarka, nes vėlavo pristatyti deklaracijas dėl savo veiklos, taip pat kelis kartus yra baustas už greičio viršijimą, bet tos nuobaudos jau nebegalioja. Yra neteistas. Sutinka būti brolio laiduotoju. Supranta, kad būnant laiduotoju būtų pareiga prižiūrėti brolį. Prašė skirti laidavimą be užstato, nes per karantiną visų smulkiųjų verslininkų finansinė padėtis yra bloga, turi įsiskolinimų. Jis gyvena (duomenys neskelbtini). Šiuo metu judėjimo apribojimai tarp savivaldybių yra panaikinti bus galima dažniau atvykti. Mano, kad broliui yra autoritetas, iki šiol brolis jo klausia patarimų ir klauso. Anksčiau jo finansinė padėtis buvo geresnė ir automobilis Volkswagen Passat buvo pirktas jo pinigais, todėl registruotas jo vardu, brolis gal tai pamiršo. Kai atvažiuodavo į (duomenys neskelbtini) pasinaudodavo tuo automobiliu.

J. M. šiuo metu vykdo individualią veiklą (b. l. 62). Jis ilgą laiką yra dirbęs (duomenys neskelbtini), už gerą darbą buvo apdovanotas. Du kartus buvo išrinktas (duomenys neskelbtini) (1997 ir 2000 m.). Daug kartų dirbęs (duomenys neskelbtini) 2000 m. dirbo inspektoriumi Kauno apskrities darbuotojų profsąjungoje (duomenys neskelbtini). Nuo 2000 iki 2007 m. dirbo (duomenys neskelbtini). Nuo 2007 m. iki 2017 m. vadovavo įvairių amžiaus (duomenys neskelbtini) ir pats jose žaidė. Šiuo metu nurodo žaidžiantis (duomenys neskelbtini) (b. l. 62, 129-138). Pateiktos pažymos iš administracinių nusižengimų registro ir įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro patvirtina, kad J. M. yra baustas administracine tvarka už pajamų mokesčio deklaracijų nepateikimą ar pavėluotą pateikimą, kitos administracinės nuobaudos negaliojančios, neteistas (b. l. 65-74).

Teismo vertinimu, nurodytos aplinkybės yra pagrindas išvadai, kad laiduotojas J. M. yra vertas teismo pasitikėjimo. Jo asmenybė yra teigiamai apibūdinama ir manytina, kad jis gali daryti broliui V. M. teigiamą įtaką, jų santykiai yra artimi ir šilti, juos sieja abipusė pagarba (BK 40 straipsnio 1 ir 3 dalys).

Nustačius visas BK 40 straipsnio 1–3 dalyse numatytas sąlygas, V. M. atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, nustatant dviejų metų laidavimo terminą, be užstato, atsižvelgiant į J. M. nurodytas aplinkybes apie sunkią jo materialinę padėtį.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo

Pagal BK 67 straipsnio 2 dalį pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės BK VI skyriuje numatytais pagrindais, gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės.

Kadangi nusikalstamą veiką V. M. padarė naudodamasis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones), jam skirtina BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punkte ir 68 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas naudotis šia teise. BK 68 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas uždraudžia naudotis specialia teise nuo vienerių iki penkerių metų. Atsižvelgtina į tai, kad V. M. padarė nesunkų nusikaltimą, savo kaltę visiškai pripažino, nuoširdžiai gailisi, yra neteistas, turi galiojančią administracinę nuobaudą ne už KET pažeidimą, jam buvo nustatytas didesnis nei 2 promilių girtumas ir byloje yra duomenų (liudytojo T. M. apklausos protokolas) kad jis važiavo arti kitų automobilių, vis užvažiuodavo ant bortelių. Manytina, kad vairuodamas automobilį tokio girtumo laipsnio mieste V. M. kėlė pavojų ne tik savo, bet ir kitų eismo dalyvių saugumui. Atsižvelgiant į aukščiau paminėtas aplinkybes baudžiamojo poveikio priemonės taikymo terminas nustatytinas didesnis nei minimalus, t. y. dveji metai. Specialiosios teisės atėmimo terminas skaičiuotinas nuo 2021-05-12, kai buvo priimtas nutarimas skirti kardomąją priemonę – specialiosios teisės vairuoti kelių transporto priemones sustabdymą (b. l. 88-90).

Kaltinamojo gynėja prašė taikyti BK 64¹ str. bei specialiosios teisės atėmimą kaltinamajam sutrumpinti 1/3. Teismas pažymi, kad bylą išnagrinėjus pagreitinto proceso tvarka 1/3 yra mažinama bausmė, o specialiosios teisės atėmimas yra baudžiamojo poveikio priemonė, todėl ji vadovaujantis BK 64¹ str. nuostatomis negali būti mažinama.

Pagal baudžiamąjį įstatymą baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, jei yra pagrindas, privalomai skiriama kaltininkui kartu su bausme. Tai reiškia, kad turto konfiskavimas yra imperatyvus. Pagal BK 72 str. 1, 2 d. konfiskuotinas tik tas turtas, kuris buvo nusikalstamos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Kitam fiziniam ar juridiniam asmeniui priklausantis konfiskuotinas turtas konfiskuojamas, nepaisant to, ar tas asmuo nuteistas už šio kodekso uždraustos veikos padarymą, ar ne, jeigu:

1) perleisdamas turtą kaltininkui ar kitiems asmenims, jis žinojo arba turėjo ir galėjo žinoti, kad šis turtas bus naudojamas šio kodekso uždraustai veikai daryti;

2) šis turtas jam buvo perleistas sudarius apsimestinį sandorį;

3) šis turtas jam buvo perleistas kaip kaltininko šeimos nariui ar artimajam giminaičiui;

4) šis turtas jam buvo perleistas kaip juridiniam asmeniui, kurio vadovas, valdymo organo narys arba dalyviai, valdantys ne mažiau kaip penkiasdešimt procentų juridinio asmens akcijų (pajaus, įnašų ir pan.), yra kaltininkas, jo šeimos nariai ar artimieji giminaičiai;

5) įgydamas šį turtą, jis arba juridiniame asmenyje vadovaujančias pareigas ėję ir teisę jam atstovauti, juridinio asmens vardu priimti sprendimus ar kontroliuoti juridinio asmens veiklą turėję asmenys žinojo arba turėjo ir galėjo žinoti, kad šis turtas yra šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas.

Pažymėtina, kad BK 72 str. nuostatos turi būti vertinamos sistemiškai su BPK 94 str. 1 d. 1 p., kuriame nustatyta, kad priimant nuosprendį ar nutraukiant procesą nusikalstamos veikos įrankiai, priemonės ir nusikalstamos veikos rezultatai, atitinkantys BK 72 str. numatytus požymius, konfiskuojami.

Teismų praktikos taikant turto konfiskavimą apžvalgoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo biuletenis Teismų praktika Nr. 32) konstatuota, kad, kai asmuo turtą panaudoja nusikaltimui padaryti, jam turi būti nustatytos teisinės priemonės panaudoto turto atžvilgiu, todėl nekonfiskuoti transporto priemonės, atitinkančios konfiskuotino turto požymius, nėra pagrindo. Minėta priemonė turi ekonominę vertę, ją naudojant padaryta tyčinė nusikalstama veika, todėl siekiant užkirsti kelią analogiškų visuomenei pavojingų nusikaltimų darymą, transporto priemonę būtina konfiskuoti. Tokios teismų praktikos laikomasi ir teismų praktikoje (Vilniaus apygardos teismo baudžiamosios bylos Nr. 1A-385-211/2017, 1A-296-209/2017, Šiaulių apygardos teismo baudžiamoji byla Nr. 1A-163-744/2017).

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 1997 m. balandžio 8 d. nutarime „Dėl Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 26 str. 1 d. atitikimo Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ konstatavo, kad atsižvelgiant į saugomų visuomeninių santykių reikšmę administracinio teisės pažeidimo padarymo įrankio ar tiesioginio objekto konfiskavimas administracinių teisės pažeidimų bylose neprieštarauja Konstitucijai. Konstitucinis Teismas taip pat konstatavo, kad nuosavybės teisė yra prigimtinė žmogaus teisė, ginama įstatymo, tačiau ji nėra absoliuti. Vienas iš nuosavybės teises ribojančių požymių yra draudimas panaudoti turtą taip, kad kitiems asmenims ar visuomenei dėl to būtų padaryta žalos. Šis draudimas išlieka nepaisant to, ar turtą valdo, juo naudojasi bei disponuoja pats savininkas, ar jis yra perduotas valdyti ar naudotis kitiems asmenims, todėl ATPK 26 str. 1 d. nustatytas tretiesiems asmenims priklausančio daikto, kuris buvo administracinio teisės pažeidimo įrankis, konfiskavimas prilygintinas jo faktiniam žuvimui, dėl to savininkas praranda galimybę susigrąžinti jį natūra. Tačiau jis gali reikalauti iš tokį teisės pažeidimą padariusio jo daikto valdytojo ar naudotojo atlyginti žalą. Toks teisinių santykių sureguliavimas ginčijamu įstatymu yra skirtas teisės pažeidėjo atsakomybės už savo veiksmus sugriežtinimui ir negali būti vertinamas kaip trečiųjų asmenų nubaudimas. Tokios pat pozicijos buvo laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje sprendžiant kitam asmeniui priklausančio automobilio, kurį vairuojant buvo padarytas teisės pažeidimas už kurį numatomas turto konfiskavimas, klausimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-4-2012).

Automobilis „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) yra registruotas kaltinamojo brolio J. M. vardu. Kaltinamasis patvirtino, kad šį automobilį įsigijo prieš 2009 m. už savo pinigus bei visą laiką juo naudojosi, automobilis buvo jo, tik registruotas brolio vardu. Automobilio savininkas J. M. nurodė, kitas aplinkybes nei kaltinamasis t. y., kad automobilis buvo pirktas jo pinigais todėl registruotas jo vardu, tačiau jis neneigė aplinkybių, kad faktinis automobilio valdytojas buvo kaltinamasis, kuris šiuo turtu naudojasi kaip savo jau daugiau nei 12 metų. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad faktinis automobilio valdytojas buvo kaltinamasis V. M. – pas jį buvo automobilis, šio automobilio rakteliai, dokumentai bei šiuo automobiliu naudojosi jis, o ne brolis J. M.. Kaip matyti iš J. M. parodymų jis su broliu V. M. pastaruoju metu bendravo tik telefonu, 2 metus nebuvo su juo susitikęs, automobilis buvo naudojamas, valdomas kaltinamojo V. M., kas pagrindžia išvadą, kad J. M. neatsakingai valdė jo vardu registruotą didesnio pavojaus šaltinį (automobilį), nesidomėjo šio turto likimu sudarydamas žalos atsiradimo tikimybę. Pažymėtina, kad tai ne pirmas atvejis kai V. M. pažeidimui padaryti naudojo J. M. vardu registruotą automobilį „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Jame prieš tai buvo laikomos akcizais apmokestinamos prekės už ką V. M. buvo nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 209 str. 1 d.

Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonė, konfiskuotinas J. M. vardu registruotas automobilis „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurio faktinis valdytojas pagal byloje surinktus duomenis buvo kaltinamasis V. M. ir kurį jis vairavo būdamas neblaivus.

Kaltinamajam V. M. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, specialiosios teisės sustabdymas, dokumentų paėmimas (b. l. 88 – 90), nuosprendžiui įsiteisėjus naikintinos.

V. M. vardu išduotas vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini) laikomas voke prie bylos nuosprendžiui įsiteisėjus perduotinas VĮ „Regitra“. Automobilio „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), registracijos liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini) laikomas voke prie bylos nuosprendžiui įsiteisėjus perduotinas automobilio konfiskavimą vykdysiančiam subjektui.

Proceso išlaidas šioje byloje sudaro automobilio, kurį vairavo neblaivus V. M., paėmimo iš įvykio vietos, nugabenimo į saugojimo aikštelę išlaidos ir saugojimo išlaidos sudaro – 106, 48 Eur (b. l. 25), kurios BPK 103 straipsnio 5 punkto pagrindu, pripažintinos proceso išlaidomis, nes buvo sąlygotos tuo, jog policijos pareigūnai turėjo pasirūpinti V. M. vairuota transporto priemone, kurios jis dėl neblaivumo toliau nebegalėjo vairuoti. Kadangi šias išlaidas patyrė Panevėžio apskrities vyriausiasis policijos komisariatas, todėl šios išlaidos priteistinos iš kaltinamojo išlaidas patyrusiam Panevėžio apskrities vyriausiajam policijos komisariatui.

Pagal BPK 106 str. 2 d., pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, išskyrus BPK 51 str. 1 d. 1 ir 2 p. numatytus atvejus.

Byloje dėl būtinojo gynėjo dalyvavimo BPK 51 str. 1 d. 9 p. pagrindu valstybė turėjo 68, 94 Eur išlaidų (b. l. 125 – 127), todėl šios išlaidos pripažintinos proceso išlaidomis ir priteistinos iš kaltinamojo V. M..

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 str., 303 str. 4 d., 304 str., 305 str. 4 d., 307 str. 5 d., 308 str., teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

atleisti V. M. nuo baudžiamosios atsakomybės numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 ¹ straipsnio 1 dalyje ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Perduoti V. M. laiduotojo J. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakomybei be užstato nustatant 2 (dviejų) metų laidavimo terminą.

Laidavimo termino pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1, 7 punktais, 68 straipsniu, 72 straipsnio 2, 4 dalimis paskirti V. M. baudžiamojo poveikio priemones – draudimą naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) 2 (dvejiems) metams, šį terminą skaičiuojant nuo 2021 m. gegužės 12 d. bei konfiskuoti valstybės nuosavybėn J. M. vardu registruotą automobilį „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini).

V. M. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, specialiosios teisės vairuoti kelių transporto priemones sustabdymą, dokumentų paėmimą – nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

V. M. vardu išduotą vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini) laikomą voke prie bylos, nuosprendžiui įsiteisėjus perduoti VĮ „Regitra“.

Automobilio „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), registracijos liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini) laikomą voke prie bylos, nuosprendžiui įsiteisėjus perduoti automobilio konfiskavimą vykdysiančiam subjektui.

Priteisti iš V. M. Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato naudai priverstinio automobilio nuvežimo ir saugojimo išlaidas – 106, 48 Eur (vieną šimtą šešis eurus 48 ct) nurodant jas įmokėti į Panevėžio AVPK, Tulpių g. 60, Panevėžys, įstaigos kodas 291008610 atsiskaitomąją sąskaitą (duomenys neskelbtini), esančią AB SEB bankas.

Pripažinti proceso išlaidomis valstybės patirtas 68, 94 Eur (šešiasdešimt aštuonių eurų 94 ct) išlaidas susidariusias dėl būtinojo gynėjo dalyvavimo ir priteisti šias išlaidas iš V. M. valstybei. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos turi būti sumokėtos į vieną iš pasirenkamų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos surenkamųjų sąskaitų Nr. (duomenys neskelbtini) – AB „Swedbank“ banke, (duomenys neskelbtini) – AB „Citadele“ banke, (duomenys neskelbtini) – „Luminor bank“ AS Lietuvos skyriuje, (duomenys neskelbtini) – AB SEB banke, (duomenys neskelbtini) – AB Šiaulių banke, (duomenys neskelbtini) – UAB Medicinos banke, juridinio asmens kodas – 188659752, įmokos kodas – 5630, mokėjimo paskirtis – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Išaiškinti nuo baudžiamosios atsakomybės atleistam V. M., kad laidavimo metu padarius baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas, o laidavimo metu padarius naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl patraukimo baudžiamojon atsakomybėn už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Išaiškinti laiduotojui J. M., kad ji turi teisę atsisakyti laidavimo. Šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmuose.