Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

1. Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo 11 550,00 Eur skolos, 6 procentų dydžio procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

1.1. Nurodo, kad uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) ,,Valos Trade" atliko mokėjimus atsakovui dalimis – 2019 m. liepos 15 d. - 3900,00 Eur, 2019 m. rugsėjo 5 d. - 500,00 Eur, mokėjimo paskirtyje nurodydama "avansas už VW Golf“. Vėliau atliko dar keletą mokėjimų, mokėjimo paskirtyje nurydama "paskola". Viso atsakovui buvo pervesta 11 550,00 Eur.

1.2. Paaiškino, kad ieškovė su atsakovu žodžiu susitarė bendradarbiauti, t. y. kad ieškovė investuos savo pinigines lėšas atsakovui įsigyjant automobilius, vėliau juos parduodant ir gautą pelną pasidalinant.

1.3. Atsakovas nuo 2019 m. gegužės 22 d. vykdo individualią veiklą ir veikia kaip verslininkas.

1.4. Atsakovui atsisakant grąžinti ieškovės pervestą pinigų sumą, ieškovė 2021 m. gruodžio 15 d. išsiuntė atsakovui raginimą, kuriuo per septynias dienas pareikalavo grąžinti jos atsakovui pervestą 11 550,00 Eur sumą, kurią prašoma priteisti ieškiniu.

1.5. Teismui atnaujinus bylos nagrinėjimą ir nurodžius patikslinti ieškinio pagrindą, ieškovė pateikė papildomus paaiškinimus, kuriuose nurodė, kad ieškovė ir toliau nuosekliai laikosi pozicijos, kad ji atsakovui atliko dviejų rūšių mokėjimus, t. y. (i) ji sumokėjo 4400 Eur avansą už automobilį VW Golf, kurį pažadėjo surasti ir nupirkti atsakovas, ir (ii) suteikė 7150 Eur paskolą, ką nurodė pradiniame savo ieškinyje. Ieškovė neneigia, kad šalys planavo bendradarbiauti perkant, remontuojant ir parduodant naudotus automobilius, tačiau jau pačioje šalių bendradarbiavimo pradžioje paaiškėjo, jog egzistuoja eilė neįvertintų bendradarbiavimo aplinkybių, todėl planuotą bendradarbiavimą šalys abipusiu sutarimu nutraukė (jo nevystė). Kiek ieškovei žinoma, atsakovas pats buvo suinteresuotas užsiiminėti naudotų automobilių prekyba savarankiškai, dėl ko paprašė, kad ieškovė verslo pradžiai paskolintų piniginių lėšų. Nors teismas, atnaujindamas bylos nagrinėjimą, iškėlė abejones, ar nėra prieštaravimo tarp ieškinio dalyko ir nurodyto jo pagrindo, ieškovė su tuo nesutinka, nes paskolos grąžinimo terminas nebuvo nurodytas, nes pagal šalių žodinį susitarimą, suteiktas paskolas atsakovas privalėjo grąžinti pagal ieškovės pareikalavimą, tačiau toks susitarimas nebuvo įformintas raštu. Todėl, atsakovui delsiant grąžinti paskolas ir avansą, ieškovė raštu pareikalavo skolą grąžinti per 7 dienas nuo pareikalavimo.

1.6. Papildomai pažymėjo, kad atsakovas, vadovaudamasis civilinio kodekso (toliau – CK) 6.873 straipsnio 2 dalimi, paskolos sumą privalo grąžinti per trisdešimt dienų nuo tos dienos, kai paskolos davėjas pareiškė reikalavimą įvykdyti sutartį, jeigu sutartis nenustato ko kita. Bet kuriuo atveju, atsakovas paskolos negrąžino nei per 7 dienas, kaip buvo reikalauta, nei per 30 dienų. Ieškovė mano, kad aplinkybė, kad šalys nebuvo sudariusios rašytinės paskolos sutarties, ginčo atveju susitarimo dėl pinigų skolinimo nedaro negaliojančiu. Nors paskolos atsakovui buvo teikiamos atlygintinai, tačiau kadangi šalys viena kitą gerai pažinojo, palūkanų dydžio klausimas buvo paliktas išspręsti ateityje, atsižvelgiant į atsakovo finansines galimybes ir naudojimosi pinigais terminą.