Kauno apygardos teismo nutartis

Pranešėjas Valdas Vitunskas Baudžiamoji byla Nr. 1A-345-383/2015

Teisėjas Laimondas Noreika Teisminio proceso Nr. 1-20-9-00545-2013-2

2015 m. gegužės 8 d.

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Valdo Vitunsko, teisėjų Algirdo Remeikos ir Arūno Paštuolio, sekretoriaujant Nomedai Vilimavičienei, dalyvaujant prokurorei Daliai Sabaliauskaitei, nuteistajam D. V., jo gynėjai advokatei Irenai Sabaitienei,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo D. V. apeliacinį skundą dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 17 d. nuosprendžio, kuriuo D. V. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 189 str. 2 d. ir nuteistas laisvės atėmimu 1(vieneriems) metams ir 8 (aštuoniems) mėnesiams. Vadovaujantis BK 64 str. 1 d. ir 3 d., prie šios bausmės, pridėta dalis neatliktos bausmės, paskirtos 2006-11-14 Kauno miesto apylinkės teismo nuosprendžiu, ir galutinė subendrinta bausmė skirta laisvės atėmimas 2(dvejiems) metams. Bausmė skirta atlikti pataisos namuose.

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. V., nuteistas pagal BK 189 str. 2 d. už tai, kad įgijo didelės vertės turtą ir pasikėsino realizuoti didelės vertės turtą, žinodamas, kad tas turtas gautas nusikalstamu būdu: 2012-09-29 apie 22.00 val. Vokietijos Federacinėje Respublikoje, pasinaudodamas V. J., kuris nėra kaltas dėl nusikalstamos veikos padarymo, įgijo didelės vertės, kompanijai „(duomenys neskelbtini)“ priklausančią puspriekabę Scmitz, valst. Nr. P-TV155, VIN: (duomenys neskelbtini), kainuojančią 86 622,00 litų, su kroviniu – 19 000 kg pieno produktų, kainuojančių 170 000,00 litų, kurių bendra vertė 256 622,00 litai, žinodamas, kad tas turtas gautas nusikalstamu būdu, tai yra pavogtas Vokietijos federacinėje Respublikoje, bei jo nurodymu, su jo duotu vilkiku Renault, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) V. J. iš Vokietijos Federacijos puspriekabę su kroviniu partraukus į Lietuvos Respubliką, 2012-10-01 apie 8.30 val. pastačius automobilių saugojimo aikštelėje, esančioje (duomenys neskelbtini) Marijampolėje, jis laikė šią puspriekabę su kroviniu aikštelėje bei pasikėsino krovinį realizuoti – 2012-10-01 apie 10-11 val. prie šios aikštelės atvežė ir atsiuntė tyrimo metu nenustatytus asmenis ir nurodė V. J. realizavimo tikslu jiems aprodyti krovinį, tačiau savo nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, kadangi 2012-10-01 14.40 val. puspriekabę su kroviniu minėtoje vietoje surado ir paėmė policijos pareigūnai.

Apeliaciniame skunde nuteistojo teigimu, jis apklaustas kaltinamuoju teisme davė teisingus ir nuoširdžius parodymus apie tai, kokiomis aplinkybėmis tapo byloje įtariamuoju, vėliau kaltinamuoju, o šiuo metu nuteistuoju. Į šią istoriją pateko per pažįstamą A. V.. Nežinojo, kad puspriekabė, kurios pargabenime jam už pinigus pasiūlė dalyvauti A. V., yra vogta. Be to, teisme dar nenurodė to fakto, kad A. V. nurodymu prie puspriekabės buvo nuvedęs vieną ar du žmones, kurie norėjo apžiūrėti krovinį. Šį faktą pamiršo nurodyti teisme, nes dėl praėjusio ilgo laiko pamiršo. Liudytojas V. J. iš esmės patvirtino nuteistojo parodymus, jie dėl esminių aplinkybių neprieštarauja vieni kitiems, tik D. V. teigimu, jam kelia abejones šio liudytojo kategoriški teiginiai dėl A. V. dalyvavimo nusikaltime. V. J. parodymai kelia abejones dėl jų kategoriškumo, juo labiau, kad nuo įvykio yra praėjęs ilgas laiko tarpas, daugiau nei dveji metai, todėl neatmetama galimybė, kad liudytojas per šį laiką galėjo kai ką ir pamiršti. Nors teismo nuosprendyje yra pažymėta, kad „tvirtina kategoriškai“, tačiau posėdžio metu kategoriškų teiginių iš V. J. pusės nebuvo. Be to, nors šis liudytojas ir teigė, kad visus nurodymus dėl vykimo ir grįžimo davė D. V. bei kitas su juo buvęs asmuo, tačiau tai nėra visiškai teisingi parodymai, kadangi nurodymus davė A. V., kuris buvo kartu su D. V.. Teismas nepagrįstai atmetė liudytojo A. V. parodymus, kadangi A. V. parodymai tik neesminėse aplinkybėse nesutapo su nuteistojo parodymais, ką galima paaiškinti praėjusiu ilgu laiko tarpu ir objektyviu įvykio aplinkybių užmiršimu. Akivaizdu, kad praėjus dvejų metų laikotarpiui tiek A. V., tiek ir nuteistasis yra kai ką primiršę, dėl ko kai kurios aplinkybės galėjo nesutapti tiek tarpusavyje, tiek ir su liudytojo V. J.. Nuteistojo įsitikinimu remtis išimtinai liudytojo V. J. parodymais nėra pagrindo, nes šis asmuo, be to, kad nuo įvykio praėję daugiau nei dveji metai, yra garbaus amžiaus, kas savaime leidžia abejoti jo parodymų kategoriškumu dėl įvykio aplinkybių. Teismo nurodyti kiti motyvai, kuriais remiantis nuteistasis buvo pripažintas kaltu - filmuota medžiaga iš degalinių, telefono pokalbių kontaktų išklotinės, daiktinių įrodymų apžiūrų protokolai, kuriuose apžiūrėti daiktai, turintys reikšmės bylai nagrinėti, iš esmės patvirtina tą faktą, kad D. V. dalyvavo vogtos puspriekabės su kroviniu pargabenimo iš Vokietijos procese. Tačiau tai nepatvirtina objektyvaus jo suvokimo, kad jis dalyvauja nusikalstamoje veikoje - žinomai vogto daikte įgijime, pargabenime, laikyme bei pasikėsinime realizuoti vogtą daiktą. Tai, kad nuteistasis objektyviai suvokė, jog daro nusikaltimą, nepatvirtina jokie bylos duomenys, dėl ko jis nepagrįstai pripažintas kaltu. Tokiu būdų pirmosios instancijos teismas, apkaltinamąjį nuosprendį grįsdamas, ne įrodymų visuma, o tik prielaidomis, pažeidė BPK 1 str. 1 d., 20 str. 1 d., 5 d., 44 str. 6 d. nuostatas. Šie padaryti teismo pažeidimai esminiai, nes sąlygojo visiškai nepagrįstų išvadų priėmimą, tokiu būdu sukliudė teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą nuosprendį.

Atsikirtimų į apeliacinį nuteistojo skundą negauta.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėja apeliacinį skundą palaikė ir prašė jį tenkinti. Prokurorė nuteistojo skundą prašė atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo D. V. apeliacinis skundas atmetamas.

Lietuvos Respublikos BPK 305 str. 1 d. 2 p. nustato, kad teismas nuosprendyje savo išvadas pagrindžia įrodymais, kurie įvertinami vadovaujantis BPK 20 str. 5 d. nustatytomis taisyklėmis. Šiame straipsnyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Taigi pirmosios instancijos teismo teisėjų vidinis įsitikinimas vertinant įrodymus turi remtis visų byloje esančių duomenų patikrinimu, palyginimu, prieštaravimų pašalinimu ir savo sprendimų argumentavimu. Byloje įrodymai turi būti vertinamai išsamiai, nešališkai, vertinama jų visuma, o ne atskiri duomenys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. sausio 24 d. nutartis Nr. 2K-43/2006).

Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą įrodymų vertinimo aspektu, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog D. V. kaltė padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką pagal BK 189 str. 2 d. yra įrodyta. Pripažindamas D. V. kaltu, apylinkės teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais bei padarė faktines bylos aplinkybes atitinkančias išvadas. Teismo nuosprendis surašytas laikantis baudžiamojo proceso įstatymų reikalavimų. Teisėjų kolegijos vertinimu, BPK 20 str., 301 str. nuostatos nepažeistos. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo teigti, kad pirmosios instancijos teismo, vertinusio įrodymus, vidinis įsitikinimas nebuvo pagrįstas išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Aukštesnysis teismas konstatuoja, jog ištirtų ir išanalizuotų įrodymų pagrindu D. V. veika pagal BK 189 str. 2d. kvalifikuota tinkamai, kadangi atitinka šio nusikaltimo požymius. Nuteistojo D. V. apeliaciniame skunde nėra jokių argumentų, kurių pagrindų reikėtų pirmosios instancijos teismo ištirtus įrodymus vertinti iš naujo ar naikinti ginčijamą nuosprendį ir priimti naują, todėl apeliacinės instancijos teismas, sutikdamas su apylinkės teismo atliktu įrodymų vertinimu bei teisės taikymu, pritaria apylinkės teismo priimto nuosprendžio motyvams dėl D. V. kaltės.

Nuteistojo D. V. skundo argumentai, kad nuteistasis objektyviai nesuvokė, jog daro nusikaltimą yra nepagrįsti, todėl atmetami. Pirmosios instancijos teismas, pripažindamas D. V. kaltu padarius nusikalstamą veiką numatytą BK 189 str. 2 d., ir priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, vertino surinktų ir ištirtų įrodymų visumą. Šių įrodymų kontekste pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino, su kuo sutinka ir apeliacinės instancijos teismas, liudytojo V. J. parodymus, kurie viso proceso metu atitiko nustatytas faktines bylos aplinkybes ir buvo nuoseklūs bei tarpusavyje neprieštaringi. Liudytojas V. J. apklaustas pirmosios instancijos teismo posėdžio metu patvirtino savo parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu bei patvirtino tas aplinkybes, jog būtent D. V. jam paskambino, pasiūlė darbą atvežti iš Vokietijos puspriekabę, atsivežė jį iš Vilniaus į Kauną bei davė puspriekabės dokumentus (t. 3 b. l. 128, t. 1 b. l. 111-115). Kaip teisingai pažymėjo ir pirmosios instancijos teismas, liudytojo V. J. parodymais nustatyta, kad būtent D. V. jį surado reisui į Vokietiją, jį atvežė į Kauną ir išleido į kelionę. Kartu su D. V. buvęs asmuo jam davė pinigus kelionei. Būtent D. V. jam davė nurodymus telefonu kelionės metu, pasitiko jį su tuo pačiu asmeniu, prieš kelionę davusiu pinigus, įvažiavus į Lietuvą, patikrino krovinį, nurodė aikštelę, kur reikia palikti krovinį, kur pačiam laukti ir kur nuvesti D. V. atsiųstus asmenis, kad jie apžiūrėtų puspriekabėje esantį krovinį. Minėti veiksmai objektyviai įrodo, kad D. V. veiksmai buvo ne padėties nežinančio tarpininko, o asmens, kuris suvokė, kad puspriekabė su kroviniu yra gauti nusikalstamu būdu.

Pirmosios instancijos teismas pripažindamas D. V. kaltu taip pat rėmėsi įstatymų nustatyta tvarka teisėtai gautais rašytiniais byloje surinktais duomenimis: įvykio vietos apžiūros protokolu (t.1, b.l. 8-16); ieškomos transporto priemonės išrašu (t.1, b.l. 17); 2012-10-02 ir 2012-10-03 raštais Nr. TR/6975/32/LT/12 iš Lietuvos Kriminalinės policijos biuro Tarptautinių ryšių valdybos (t. 1, b.l. 21-22); 2013-05-29 Vokietijos Bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ pranešimu, (t.1, b.l. 24); duomenimis apie krovinį (t.1, b.l. 26-28, t.3, b.l.18-46); asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolu (t.1, b.l. 114-118); asmens parodymo atpažinti protokolu (t.1, b.l. 126-127); A. K. priklausančio ryšio telefono išklotinėmis (t. 2, b.l. 88-89, 90-101); 2012-10-03 asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolu (t.2, b.l.117-120); parodymų patikrinimo vietoje protokolu (t.2, b.l.121-129); akistatos tarp V. J. ir D. V. protokolu (t.2, b.l. 140-141); V. J. mobilaus ryšio telefono (duomenys neskelbtini) išklotinių analize, (t. 2, b.l. 1-36, 37, 38-61); telefono (duomenys neskelbtini) išklotinių analize (t. 2, b.l. 64-65, 66-80, 71, 81-82, 83-87); CD laikmenos su AB „Ventus – Nafta“ degalinės „Orlen“, Aleksandravo k. Marijampolės sav., kamerų vaizdo įrašais pateikimo ir apžiūros protokolais (t.1, b.l. 96, 97-102); Specialisto išvada Nr. 140-(2367)-IS1-2834, (t.1, b.l. 39, 47-72, 81-85, t. 3, b.l. 15, 16); valstybinio numerio ženklo EG 405 apžiūros protokolu (t. 1, b.l. 8-16, 86-89, t.. 3, b.l. 15); sąsiuvinio su į aikštelę pastatytų transporto priemonių sąrašu apžiūros protokolu (t..1, b.l. 128, 129-136); užrašų knygelės pateikimo ir apžiūros protokolais (t 1, b.l. 90, 91-92, t.3, b.l. 15); 2012-09-28 automobilio nuomos sutartimi, kurią 2012-12-13 pateikė A. K., Registrų ir centrinės duomenų bazės duomenimis (t.1, b.l. 145, 146-147, 148). Pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje pagrįstai nurodė, jog D. V. kaltės turinį patvirtina ir išvardinti rašytiniai įrodymai, kurie kartu su V. J. parodymais sudaro vieningą visumą, tarpusavyje vieni kitus papildo.

Atkreiptinas dėmesys į tai, jog nuteistasis D. V. apklaustas pirmosios instancijos teismo posėdžio metu pripažino nustatytas faktines bylos aplinkybes, jas patvirtino apeliaciniame skunde, neneigė, jog dalyvavo vogtos puspriekabės su kroviniu pargabenimo iš Vokietijos procese, tačiau neigė, jog suvokė, kad dalyvauja nusikalstamoje veikoje. Toks nuteistojo kategoriškas teigimas, neva tai jis nesuprato, jog vykdoma nusikalstama veika, vertintinas kaip siekis išvengti baudžiamosios atsakomybės. Tai, kad byloje nustatytų aplinkybių teismas neįvertino taip, kaip to norėtų nuteistasis D. V., dar nereiškia, kad į jas nebuvo atsižvelgta ar, kad jos nebuvo tinkamai įvertintos.

Apeliaciniame skunde keliamas klausimas, jog teismas nepagrįstai atmetė liudytojo A. V. parodymus, kadangi A. V. parodymai tik neesminėse aplinkybėse nesutapo su nuteistojo parodymais, ką galima paaiškinti praėjusiu ilgu laiko tarpu ir objektyviu įvykio aplinkybių užmiršimu. Tiek A. V., tiek ir nuteistasis yra kai ką primiršę, dėl ko kai kurios aplinkybės galėjo nesutapti tiek tarpusavyje, tiek ir su liudytojo V. J..

Teisėjų kolegijos vertinimu šie apeliacinio skundo argumentai yra nepagrįsti, todėl atmetami. Apylinkės teismas pagrįstai nesivadovavo liudytojo A. V. parodymais, kadangi jie prieštarauja nustatytoms faktinėms bylos aplinkybėms ir yra paneigti byloje surinktų įrodymų visuma. A. V. parodymai nesutampa su pačio D. V. parodymais, juos taip pat paneigia ir liudytojo V. J. parodymai. V. J. nurodė tą aplinkybę, kad A. V. neatpažįsta kaip asmens, buvusio kartu su D. V. ir išleidusio jį į kelionę. V. J. teisme kategoriškai nurodė, jog pinigus jam padavė kitas žmogus, o A. V. išvykstant į kelionę nebuvo (t. 3 b. l. 162). Pats A. V. teigia, kad būtent jis buvo ir davė prieš kelionę pinigų vairuotojui. Po to tik telefonu nieko apie nusikalstamą veiką nežinančiam ir nesuprantančiam D. V. perdavinėjo kažkokio K. nurodymus bei liepė pasitikti vilkiką su kroviniu Marijampolėje (t. 3 b. l. 162). Tačiau šie A. V. parodymai nesutampa su D. V. ir juos paneigia V. J. parodymai. V. J. nurodė, kad jį su D. V. į kelionę išleidęs ir pinigus padavęs asmuo jį kartu su D. V. ir pasitiko jau įvažiavusį į Lietuvą, kartu apžiūrėjo krovinį bei nulydėjo į aikštelę. Ir šis abu kartus su D. V. buvęs asmuo nėra A. V.. Pats A. V. nors teigia, kad padavė išvažiuojančiam V. J. pinigus, tačiau jo grįžusio nepasitiko ir Marijampolėje pats nebuvo, nes nieko ten nežino (t. 3 b. l. 162). Apylinkės teismo vertinimu, kuriam pritaria ir apeliacinės instancijos teismas, A. V. parodymų nenuoseklumas įrodo jo siekį padėti D. V. išvengti atsakomybės prisiimant už jį kaltę dėl nusikalstamos veikos padarymo. Nuteistojo D. V. apeliaciniame skunde nurodomos aplinkybės, jog A. V. parodymų nesutapimą su nuteistojo parodymais galima paaiškinti praėjusiu ilgu laiko tarpu ir objektyviu įvykio aplinkybių užmiršimu, vertinama kaip subjektyvi apelianto nuomonė.

Atsižvelgiant į aukščiau aptartas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, jog vertindamas byloje nustatytas aplinkybes, liudytojo V. J. parodymus bei surinktus rašytinius duomenis, pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad D. V. savo atliktų veiksmų dėka įgijo nusikalstamu būdu gautą turtą (aktyviai dalyvavo Vokietijoje vogtos puspriekabės su kroviniu pargabenimo schemoje) ir puspriekabę pastačius saugojimo aikštelėje įgijo galimybę šiuo turtu visiškai disponuoti. Taip pat kėsinosi jį realizuoti, nes siuntė vairuotojui asmenis, kad parodytų šiems potencialiems pirkėjams krovinį, tačiau realizacijos nebaigė dėl veiksmų, nepriklausančių nuo jo valios, kadangi puspriekabę su kroviniu sulaikė policijos pareigūnai.

Atsakant į kitus apeliacinio skundo argumentus, teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas vadovavosi byloje surinktų įrodymų visuma, kurių pakako daryti pagrįstą išvadą, kad D. V. padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką. Taigi, nors nuteistais prašo ji išteisinti nepadarius jam inkriminuotų nusikalstamą veiką, jo kaltė yra įrodyta pirmosios instancijos teismo posėdyje ištirtais ir įvertintais įrodymais. Vien tai, kad nuteistais ir jo gynėja nesutinka su skundžiamame nuosprendyje padarytomis teismo išvadomis, kitaip interpretuodami byloje surinktus įrodymus ir savaip juos vertindami, nėra pagrindas tenkinti jų apeliacinį skundą jame nurodytais motyvais.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, šioje byloje išsamiai ir nešališkai ištyrė visas bylos aplinkybes, patikrino surinktus įrodymus ir juos įvertino nepažeisdamas baudžiamojo proceso įstatymų reikalavimų. Teismas tinkamai įvertinęs byloje surinktus atskirus įrodymus ir jų visetą, padarė teisingą ir pagrįstą išvadą, jog D. V. padarė jam inkriminuotą nusikaltimą ir jo kaltė yra įrodyta byloje surinktų ir teisme ištirtų įrodymų visetu. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nagrinėjamoje byloje esminių baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimų pažeidimų nenustatė. Esant šioms aplinkybėms, nėra jokio teisinio pagrindo naikinti ar keisti Marijampolės rajono apylinkės teismo 2014-12-17 nuosprendį.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio1 dalies 1 punktu,

nutarė:

Nuteistojo D. V. apeliacinį skundą atmesti.