Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų sprendimas

Šalies argumentai

pareiškėjos Vilniaus arkivyskupija ir Ignalinos Švč. M. M. gimimo parapija (toliau – ir pareiškėjos, ir Vilniaus arkivyskupija, ir Parapija) skundu kreipėsi į administracinį teismą ir prašo: 1) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Ignalinos ir Visagino skyriaus (toliau – ir NŽT Ignalinos ir Visagino skyrius) 2021 m. rugpjūčio 18 d. sprendimą Nr. 39SD-2420-(14.39.137 E.) „Dėl papildomų domenų pateikimo“ (toliau – ir NŽT Ignalinos ir Visagino skyriaus sprendimas) ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir Nacionalinė žemės tarnyba) 2021 m. spalio 29 d. sprendimą Nr. 1T-27-(7.5.) „Dėl Vilniaus arkivyskupijos skundo išnagrinėjimo“ (toliau – ir Nacionalinė žemės tarnybos sprendimas); 2) įpareigoti atsakovą Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Ignalinos ir Visagino skyrių patenkinti Ignalinos Švč. M. M. gimimo parapijos prašymus dėl valstybinės žemės suteikimo nuosavybėn neatlygintinai.

Pareiškėjos skunde paaiškino, kad Ignalinos gyventojai, paskatinti Vilniaus arkivyskupo, 1929 m. suplanavo pastatyti Iganlinos mieste bažnyčią. Tuo tikslu 1929 metų spalio mėnesį iš 10 asmenų buvo suorganizuota Ignalinos bažnyčios taryba (komitetas; toliau – Komitetas); 1931 metais H. D. ir A. R. padovanojus 10 594 kv. m ploto žemės sklypą, skirtą bažnyčios statybai, šis sklypas buvo aptvertas, pašventintas, į jį suvežti bažnyčios pamatams skirti akmenys; Komitetas nupirko gyvenamojo namo karkasą, kurį perkėlė į bažnyčios statybai skirtą sklypą ir pritaikė medinei koplyčiai; 1931 m. buvo parengtas šio sklypo planas, Bažnyčios statybai skirtas sklypas 1931 m. lapkričio 18 d. buvo oficialiai įregistruotas Vilniaus Metropolijos Kurijos hipotekoje Nr. (duomenys neskelbtini), nurodant sąlygą, kad jis skirtas tik bažnyčios statybai Ignalinoje; apie 1930-1933 metus sklype koplyčios vietoje buvo pastatyta medinė Ignalinos bažnyčia (toliau – Ignalinos bažnyčia), kuri veikė ir buvo lankoma tikinčiųjų; sklypas buvo apskaitoms kaip priklausantis Ignalinos bažnyčiai.

Pareiškėjos paaiškino, kad ginčo metu H. D. ir A. R. padovanoto sklypo 4 909 kv. m plote, kuris suformuotas kaip žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (šiuo metu – unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančiame (duomenys neskelbtini), yra Parapijai nuosavybės teise priklausantys statiniai: naujas mūrinis pastatas – bažnyčia, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas – klebonijos namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), šiuose pastatuose tebeveikia dar mediniame bažnyčios pastate susibūrusi religinė bendruomenė. Remiantis sovietinės valdžios priimta 1940 m. liepos 22 d. Žemės nacionalizavimo deklaracija, žemė, jos gelmės, miškai ir naudmenys tapo valstybės nuosavybe, be to, tuometinis Švenčionių apskrities darbo žmonių deputatų tarybos vykdomasis komitetas slaptu 1949 m. spalio 4 d. sprendimu Nr. 2567 nusprendė pradėtus statyti mūrinius nenaudojamus maldos namus, buvusius Ignalinos bažnyčios statybai suteiktame sklype, perduoti švietimo skyriui ir naudoti kaip mokyklą. Vėliau šis pastatas buvo naudojamas kaip kultūros namai, po to – kaip biblioteka, kuri veikia ir ginčo metu. Pareiškėjos, remdamosi Vidiškių bažnyčios administratoriaus 1951 m. sausio 23 d. parengtais statistiniais duomenimis apie Romos katalikų tikybos Vilniaus vyskupystės Švenčionių dekanato Ignalinos bažnyčią ir jos kunigiją, Ignalinos miesto 1971 m. vasario 15 ir 18 d., kovo 14 d. tikinčiųjų pareiškimais tuometinės sovietų valdžios pareigūnams – LTSR Aukščiausios tarybos prezidiumo pirmininkui, Lietuvos komunistų partijos centro komiteto sekretoriui dėl kultūros namais paverstos Ignalinos bažnyčios grąžinimo tikintiesiems, tvirtino, kad Ignalinos miesto tikintieji buvo veikli religinė bendruomenė, veikusi sklype pastatytuose statiniuose, ji 1996 m. rugsėjo 11 d. buvo įregistruota kaip Ignalinos Švč. M. M. gimimo parapija, suteikiant juridinio asmens kodą 191304238. Tuometiniam Ignalinos rajono žemėtvarkos skyriui suderinus 2003 m. gegužės 15 d. žemės sklypo ribų paženklinimo aktą bei parengtą Ignalinos bažnyčios žemės sklypo planą, iš 10 594 kv. m ploto sklypo buvo atskirtas žemės sklypas, kuriame stovėjo mūrinė Ignalinos bažnyčia ir senoji medinė, 1930-1933 m. statyta, bažnyčia. Vilniaus arkivyskupas metropolitas 2007 m. sausio 2 d. dekretu Nr. 01/07 iki tol veikusiai kaip neparapijinei Ignalinos Švč. M. M. gimimo bažnyčiai suteikė parapijinės bažnyčios titulą bei nustatė šios parapijos ribas.

Pareiškėjos nurodė, kad Parapija, atstovaujama Vilniaus arkivyskupijos Ekonomo tarnybos projektų vadovės J. M., 2020 m. rugpjūčio 14 d. prašymu, vadovaudamasi 2003 m. liepos 15 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 925 „Dėl valstybinės žemės sklypų suteikimo nuosavybėn neatlygintinai religinėms bendrijoms, bendruomenėms ir centrams taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų Valstybinės žemės sklypų suteikimo nuosavybėn neatlygintinai religinėms bendrijoms, bendruomenėms ir centrams taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 7 punktu, pateikė prašymą suteikti nuosavybėn neatlygintinai žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), kuriame yra Parapijai nuosavybės teise priklausantys statiniai. Prie prašymo buvo pateikti dokumentai, įrodantys, kad Parapija veikė iki 1940 m. liepos 21 d. ir turėjo turto, kuris buvo neteisėtai nusavintas. NŽT Ignalinos ir Visagino skyrius netenkino Parapijos prašymo nepatenkino, nurodęs, kad Parapija iki 1940 m. liepos 21 d. neegzistavo. Parapija 2020 m. rugsėjo 21 d. prašymu „Dėl papildomų duomenų pateikimo“ pateikė atsakovui papildomus duomenis, kad Ignalinos tikinčiųjų bendruomenė veikė iki 1940 m., o formalus jos įteisinimas arkivyskupo dekretu yra tik teritorinis atskyrimas nuo Vidiškių parapijos, bei patvirtino, kad Ignalinos bažnyčia buvo pastatyta 1930 m., o dar anksčiau veikė kaip koplyčia. Atsakovas 2020 m. rugsėjo 23 d. rašte Nr. 39SD-3918-(14.39.104) pakartojo savo ankstesnio atsakymo argumentus ir papildomai nurodė, kad Parapija buvo įsteigta tik 2007 m. sausio 2 d., o dabartinė ir ankstesnė bažnyčia priklausė Vidiškių parapijai. Pareiškėjos pažymėjo, kad atsakovas šiame rašte pripažino, jog parapijos pateikti dokumentai patvirtina, kad žemė Ignalinoje buvo padovanota bažnyčios statybai, bet ne Parapijai. NŽT Ignalinos ir Visagino skyrius 2021 m. vasario 23 d. raštu Nr. 39SD-407-(14.39.137 E.), atsakydamas į Parapijos 2021 m. vasario 1 d. raštą Nr. S-22, nurodė, jog pareiškėja nepateikė naujų argumentų ir dokumentų, patvirtinančių, jog religinė bendrija ar centras veikė iki 1940 m. liepos 21 d. ir nuosavybės teise turėjo nekilnojamojo, kuris pagal TSRS (LTSR) įstatymus buvo nacionalizuotas ar kitaip neteisėtai nusavintas. Parapija 2021 m. balandžio 27 d. raštu atsakovui paaiškino, kad 2000 m. gegužės 5 d. Lietuvos Respublika ir Šventasis Sostas pasirašė Sutartį dėl santykių tarp Katalikų bažnyčios ir valstybės teisinių aspektų, kurios pagrindu Katalikų Bažnyčia įgyvendina savo teisę savarankiškai tvarkyti bažnytinius juridinius asmenis, bei papildomai pateikė duomenis, patvirtinančius, kad iki 1940 m. liepos 21 d. sklype veikė Katalikų Bažnyčiai priklausanti Ignalinos bažnyčia, kuri buvo nacionalizuota. Be to, 2021 m. liepos 15 d. raštu Nr. S-420, pateikęs papildomus dokumentus ir paaiškinimus, tarp jų ir Lietuvos Vyskupų konferencijos 2021 m. liepos 13 d. išduotą pažymą Nr. 1-188/21, patvirtinančią, kad Parapija yra Ignalinos Švč. M. M. užgimimo (gimimo) bažnyčios ir Ignalinos bažnyčios komiteto teisių perėmėja, bei nurodęs Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. vasario 4 d. nutarties administracinėje byloje Nr. A-280-492/2016 išaiškinimus, prašė Parapijai suteikti neatlygintinai nuosavybėn valstybinės žemės sklypą. NŽT Ignalinos ir Visagino skyrius 2021 m. rugpjūčio 18 d. raštu Nr. 39SD-2420-(14.39.137E), t. y. skundžiamu sprendimu, nurodė, kad nepakanka duomenų suteikti neatlygintinai žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), prie Parapijai nuosavybės teise priklausančių pastatų. Vilniaus arkivyskupija 2021 m. rugsėjo 14 d. skundu Nr. S-624 kreipėsi į Nacionalinę žemės tarnybą ir prašė panaikinti nurodytą NŽT Ignalinos ir Visagino skyriaus sprendimą, tačiau trečiasis suinteresuotas asmuo 2021 m. spalio 29 d. sprendimu skundą atmetė kaip nepagrįstą, nurodęs, jog žemės sklypas gali būti suteikiamas nuosavybėn neatlygintinai tik tai religinei bendruomenei, kuri yra pastatų savininkė, jeigu ji atitinka Taisyklių reikalavimus, todėl Parapija turi pateikti dokumentus, kad būtent ji, o ne Vilniaus arkivyskupija, veikė iki 1940 m.