Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų nutarimas

Įžanginė dalis

nedalyvaujant institucijos, priėmusios skundžiamą administracinio nusižengimo nutarimą, Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus atstovui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo pareiškėjo K. R. skundą dėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2022 m. gegužės 2 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 20-ANR_N-7960-2022 panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Jonavos rajono policijos komisariato (toliau – Kauno apskr. VPK Jonavos r. PK) Veiklos skyriaus Vyriausioji tyrėja D. M. 2022 m. balandžio 13 d. K. R. surašė administracinio nusižengimo protokolą Nr. 61-NR_P-662-2022 pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 417 straipsnio 1, 7 dalis, 432 straipsnio 1 dalį, 415 straipsnio 3 dalį, 420 straipsnio 1 dalį, 426 straipsnio 2 dalį už tai, kad jis 2021 m. lapkričio 24 d. 17.56 val., Jonavos rajono sav., Šilų sen., Liepų k., (duomenys neskelbtini), vairuodamas keturratį motociklą (traktorių) C'FMoto 850XC, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), priklausantį R. T., nesiėmė visų būtinų atsargumo priemonių, kad nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui, neatsižvelgė i važiavimo sąlygas, pavojingai jį vairavo paeiliui darydamas pažeidimus, t. y. K. R. vairuodamas keturratį nedėvėjo privalomos naudoti motociklininkų apsaugos (šalmo) bei nuo keturračio buvo nuimtas valstybinis numerio ženklas. Taip pat jis važiavo ne dešiniąja kelio puse kaip to reikalauja Kelių eismo taisyklės (toliau – KET), o važiavo kelkraščiu, lenkė iš dešinės pusės priekyje jo ta pačia kryptimi keliu važiuojantį automobilį VW Touareg, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) vairuojamą V. R., gimusio (duomenys neskelbtini), taip sukeldamas grėsmę sau ir kitiems eismo dalyviams, dėl ko nesuvaldė vairuojamos transporto priemonės ir atsitrenkė į V. R. vairuojamą automobilį bei ji apgadino (padaryta žala viršija penkiolika bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių). Po susidūrimo keturratis nuvažiavo į griovį, kur palikęs savo transporto priemonę K. R. iš eismo įvykio vietos pasišalino, apie įvykį policijai nepranešė.

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Jonavos rajono policijos komisariato (toliau – Kauno apskr. VPK Jonavos r. PK) Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus Vyriausiojo tyrėjo R. K. 2022 m. gegužės 2 d. nutarimu Nr. 20-ANR_N-7960-2022, K. R. nubaustas pagal ANK 417 straipsnio 1, 7 dalis, 432 straipsnio 1 dalį, 415 straipsnio 3 dalį, 420 straipsnio 1 dalį, 426 straipsnio 2 dalį, skiriant jam 1 550 Eur baudą ir administracinio poveikio priemonę – specialios teisės atėmimą vairuoti transporto priemones 2 metams.

Nesutikdamas su šiuo nutarimu, K. R. pateikė teismui skundą, kuriame prašo panaikinti Kauno apskr. VPK Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2022 m. gegužės 2 d. nutarimą Nr. 20-ANR_N-7960-2022 ir procesą jo atžvilgiu nutraukti. Nurodė, kad sprendimai negali būti priimti nepašalinus prieštaravimų ir remiantis tik vienos suinteresuotos pusės parodymais. Jo kaltė yra įrodinėjama jo brolio V. R. parodymais, tačiau jo ir jo brolio santykiai nėra geri, V. R. yra linkęs jam kerštauti. Iš peržiūrėtų turimų vaizdo kamerų įrašų jis mano, jog jo brolis pats iniciavo kelių eismo įvykio pažeidimą, mėgindamas sutrukdyti važiuojančiai transporto priemonei. Be to, V. R. apklausos metu yra nurodęs, kad vairuotojas buvo be galvos apdangalo, tačiau iš vaizdo įrašo matyti, kad asmuo užsidėjęs ant galvos gobtuvą, todėl aplinkybę, kad V. R. atpažino pareiškėją, paneigia vaizdo įrašo medžiaga. Tokie V. R. parodymai, pareiškėjo nuomone, nėra laikytini teisingi ir atitinkantys faktines aplinkybes, tuo labiau, kad V. R. yra šališkas, neigiamai nusistatęs pareiškėjo atžvilgiu. Policija turi nustatyti pažeidėją, bet asmens kaltumas turi būti neabejotinas, o kitų duomenų, neabejotinai patvirtinančių jo kaltę, be brolio V. R. parodymų, byloje nėra. Nurodo, jog jis keturračio įvykio metu nevairavo, tuo metu buvo pas savo mamą ir atvyko jau po įvykio. Apie įvykį sužinojo iš R. T.. Mano, kad policijos pareigūnai remėsi šališko liudytojo parodymais, nors paimdami transporto priemonę, kurios vairuotojas pasišalino, turėjo imtis būtinų priemonių – pirštų pėdsakų, ar mikrodalelių nuėmimo nuo paimtos transporto priemonės, kad po to būtų galima sutapatinti su galimai nusižengimą padariusių asmenų duomenimis, tačiau tai nebuvo padaryta. Tokiu būdu policijos pareigūnai nepagrįstai perkėlė įrodinėjimo naštą pareiškėjui, o tai prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintam nekaltumo prezumpcijos principui.

Atsiliepimu į skundą Kauno apskr. VPK Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus viršininkė prašo skundžiamą nutarimą palikti nepakeistą ir skundo netenkinti, kadangi nutarimas yra pagrįstas ir teisėtas. K. R. parodymai, pateikti bylos nagrinėjimo metu neigiant kaltę, vertintini kritiškai, kaip gynybinė pozicija. Bylą nagrinėjantis pareigūnas padarė išvadą, kad įvertinus byloje surinktus įrodymus, jų visetą, nėra pagrindo netikėti byloje duotais nukentėjusiojo V. R. parodymais, jo duoti pirminiai parodymai, užfiksuoti tą pačią nusižengimo įvykdymo dieną eismo įvykio aplinkybių paaiškinime, policijos pareigūno „Body“ kamera darytame vaizdo įraše ir vėliau policijoje 2021 m. gruodžio 1 d. duotame išsamiame rašytiniame paaiškinime nesiskiria, o tik papildo pirminius parodymus. V. R. iš karto po eismo įvykio atvykusiems policijos pareigūnams nurodė, kad keturratį vairavo, padarė eismo įvykį ir pasišalino iš eismo įvykio vietos jo brolis K. R.. Parodymai nuoseklūs, logiški, papildantys eismo įvykio tyrimo medžiagoje Nr. 07-21-9562170 surinktus įrodymus. Kiti byloje apklausti asmenys nepaneigė V. R. duotų parodymų. Bylos nagrinėjimo metu K. R. nepateikė jokių kitų įrodymų, faktinių duomenų, pagrįstų fiziškais, kitais įrodymais, kurie paneigtų V. R. duotus parodymus ar įneštų abejonių dėl šių parodymų tikrumo. Pažymėtina, kad įrodymų rinkimas negali būti begalinis, šis procesas nėra savitikslis, nes jų turi būti surinkta tiek, kad asmenį būtų galima pripažinti kaltu dėl nusižengimo padarymo, surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Įrodymų visumos vertinimo reikalavimas nereiškia, jog faktinėms aplinkybėms nustatyti turi būti išnaudojamos visos įmanomos įrodinėjimo priemonės, nes asmens kaltė gali būti konstatuota, kai ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Bylą nagrinėjančio pareigūno vertinimu, nagrinėjamu atveju surinktų objektyvių ir patikimų įrodymų visiškai pakako asmens kaltei dėl jam inkriminuotų nusižengimų padarymo pagrįsti ir jokie papildomi veiksmai šiuo atveju nebuvo tikslingi. Institucijos nuomone, šioje administracinio nusižengimo byloje yra surinkta pakankamai įrodymų ir pateikta faktų apie pareiškėjo padarytą administracinį nusižengimą, o apskųsdamas nutarimą pareiškėjas siekia išvengti numatytos administracinės atsakomybės.

Pareiškėjas K. R. teismo posėdyje skundą palaikė jame nurodytais motyvais. Neigia 2021 m. lapkričio 24 d. 17.56 val. vairavęs keturratį ir sukėlęs eismo įvykį. Nurodė, kad 2021 m. lapkričio 24 d. pas jį buvo atvažiavęs R. T. ir V. K.. Keturračio savininkas yra R. T.. Keturratis stovėjo pas jį kieme apie pusę metų. Įvykio dieną, maždaug apie 14 val., keturračiu važinėjo atvykę draugai jo kiemo teritorijoje. Įvykio metu, apie 17.00 val., važiavo į Jonavą vakarieniauti. Jo kieme liko R. T. ir V. K.. Iš Jonavos į namus grįžo apie 23 val., minėtų asmenų jau nebebuvo. Kitos dienos rytą jam R. T. papasakojo, jog buvo atvykusi policija ir išsivežė keturratį motociklą. Daugiau aplinkybių nepapasakojo, atrodė labai apsvaigęs nuo alkoholio. Po dviejų mėnesių gavo šaukimą atvykti į policiją ir jam buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas, vėliau buvo priimtas ir nutarimas. Tik policijoje sužinojo apie eismo įvykį ir jo aplinkybes. Iki protokolo surašymo ir nutarimo priėmimo policijos pareigūnai su juo susisiekę nebuvo. Jis eismo įvykyje nedalyvavo, keturračiu motociklu tą dieną nesivažinėjo. V. R. jo brolis. Jis brolio kaimynystėje statosi namą, todėl ten nuolat būna. Jo sklypas ribojasi su brolio sklypu. Jo sklypas stebimas vaizdo kameromis. Jis iš vaizdo kamerų įrašų matė, jog jo brolio vairuojamas automobilis “VW Touareg” buvo sustojęs ir kažko laukė. Po kiek laiko pasirodė keturratis. Brolio automobilis užstatė jo kiemo vartus, tada keturratis nuvažiavo, bet lyg buvo vėl sugrįžęs. Tiksliai nesimato, ar buvo eismo įvykis. Vaizdo įrašus peržiūrėjo, kai R. T. jam pasakė, kad tą dieną buvo atvykusi policija. Minėtus įrašus pateikė policijai kai pirmą kartą gavo kvietimą atvykti protokolo surašymui. Kai iš saugojimo aikštelės pasiėmė keturratį, ant jo jokių apgadinimo žymių nebuvo. Iš nuotraukų matė brolio automobilį, jis apgadintas gan stipriai. Mano, jog jau prieš įvykį automobilis galėjo būti apgadintas. Jokių santykių tarp jo ir jo brolio nėra, jie nebendrauja. Teisėja pagarsina 2022 m. balandžio 13 d. protokole užfiksuotus pareiškėjo duotus parodymus (administracinės bylos lapas Nr. 57), jog pareiškėjui būnant namuose, į jo kiemą atvažiavo policijos pareigūnai, policijos pareigūnai nurodė, jog atvyko pagal iškvietimą, nes kažkas važinėja keturračiu. Pareiškėjas paaiškino, jog pareigūnai buvo atvykę 2021 m. lapkričio 24 d., tačiau tai buvo dienos metu, apie 14 val. Keturratis kieme stovėjo su valstybiniais numeriais, jie nuimti nebuvo. R. T. matė, jog įvykio metu jis buvo išvykęs. Jo kameromis nufilmuotuose vaizdo įrašuose nėra užfiksuota, kai jis išvyko iš namų, nes jis neišsisaugojo visos dienos įrašo, išsaugojo tik eismo įvykio fragmentą. V. R. nurodo priešingas aplinkybes nei jis, ir tokiu būdu bando jam pakenkti. Įvykio dieną keturračiu po kiemą važinėjo R. T., ar jis pats važinėjo, nepamena.

Pareiškėjo atstovas advokatas V. J. prašė pareiškėjo skundą tenkinti. Nurodė, jog bylos nagrinėjimo metu nebuvo pašalinti esminiai prieštaravimai dėl įrodymų, kuriais remiamasi šioje byloje. Pagrindinis įrodymas – V. R. parodymai. Peržiūrėjus vaizdo įrašus iš jų negalima nustatyti asmens, vairavusio keturratį. Kaltė grindžiama tik suinteresuoto asmens - V. R. parodymais, o vaizdo įrašai nepatvirtina, kad nufilmuotas asmuo yra K. R., todėl visos abejonės turi būti traktuojamos K. R. naudai.

Liudytoja D. M. teismo posėdžio metu nurodė, jog K. R. surašė administracinio nusižengimo protokolą pagal surinktą medžiagą. Buvo gautas pranešimas dėl eismo įvykio. Tiek iš K. R., tiek iš V. R. buvo pateikti vaizdo įrašai. Kas vairavo keturratį iš vaizdo medžiagos nesimatė. V. R. sakė, kad vairavo keturratį jo brolis K. R.. Iš vaizdo įrašų matėsi, kad viena transporto priemonė (automobilis) stovi šalia kelio, o keturratis važiuoja automobiliui iš dešinės. Iš vaizdo įrašo galima įtarti, kad K. R. vairavo keturratį, nes viename vaizdo įraše, kur asmuo su gobtuvu stovi kieme, matėsi, jog tai – K. R., o kitame vaizdo įraše asmuo, vairuojantis keturratį, buvo taip pat su gobtuvu. Bylos medžiagoje yra vaizdo įrašo sustabdytų momentų nuotraukos, iš kurių matosi, jog atitinka asmens apranga. Brolis V. R. atpažino K. R., nes jis matė, bendravo su juo iškart po įvykio. Tyrimas vyko ilgai. Iškart po įvykio pareiškėjas apklaustas nebuvo, todėl, kad jis nesutiko duoti parodymus, buvo kviečiamas atvykti, tačiau vis negalėjo.

Liudytojas policijos pareigūnas R. D. teismo posėdžio metu nurodė, jog 2021 m. lapkričio mėnesį gavo tris ar keturis iškvietimus į Liepų kaimą. Pranešė, kad važinėja keturratis. Pagal iškvietimą nuvykęs į vietą pamatė, kad pas K. R. kieme stovi keturratis. Tame pačiame kieme buvo du ar trys asmenys, vizualiai matėsi, kad jie neblaivūs. Jis bendravo su K. R., nuo K. R. sklido alkoholio kvapas, suprato, kad K. R. neblaivus. K. R. ir kiti asmenys atsisakė nusistatyti girtumą. Asmenys aiškino, kad niekas su keturračiu nevažinėjo. Antrą kartą gavo iškvietimą vėl dėl to paties. Pareigūnus kvietęs asmuo parodė kamerų vaizdo įrašus, jog važinėjama keturračiu, bet iš įrašų vairuojančio asmens nebuvo galima nustatyti. Tuo metu važinėjančių nematė. Dar kartą nuvykus į iškvietimą, K. R. kieme keturračio jau nebebuvo. Pamatė laukais važiuojantį tą patį keturratį, tačiau negalėjo vytis, nes tarnybinis automobilis nėra pritaikytas važinėti laukais. Vėliau gavo dar vieną iškvietimą apie tai, kad įvyko eismo įvykis, nuvažiavo įregistruoti. Buvo vakaras ir jau buvo tamsu. Keturratis buvo griovyje netoli K. R. kiemo prie nukentėjusiojo mašinos, nuo kiemo vartų maždaug 2-3 metrų atstumu. Iš K. R. kiemo išėjo neblaivus R. T., pasakė, kad keturratis priklauso jam. Tuo metu K. R. nebuvo. Pranešėjas sakė, kad keturratį vairavo jo brolis K. R., kuris paliko keturratį ir pabėgo. Pranešėjas atpažino vairuotoją kaip K. R., nes jis jo brolis, jį gerai žino. R. T. sakė nežinantis, kas vairavo keturratį. Keturratis buvo be valstybinių numerių, valstybinis numeris buvo daiktadėžėje. Nukentėjusiojo automobilis buvo apgadintas.

Nukentėjusysis V. R., apklaustas kaip liudytojas, teismo posėdžio metu nurodė, kad K. R. yra jo brolis. Sutinka duoti parodymus. Su broliu nebendrauja, santykiai nėra geri. Įvykis buvo 2021 m. lapkričio 24 d., Liepų kaime, kur jis ir gyvena. K. gyvena Jonavoje, bet turi sklypą šalia jo. Sklype stovi garažas ir yra statomas namas. Įvykio dieną, apie 14 val., jis pamatė, kad važinėja keturratis. Kas tuo metu juo važiavo nematė, bet paskui matė brolį K. R. ir kitus asmenis, kurie juo važinėja. Su keturračiu važinėjo laukais, pavojingai manevravo, todėl apie tai pranešė policijai. Atvykę pareigūnai kalbėjo su minėtais asmenimis. Po to vėl kvietė policiją apie 16 val., nes vėl keturračiu buvo važinėjama laukais, mišku, asmenys buvo neblaivūs. Kad K. R. neblaivus, suprato iš jo konfliktiško elgesio, rodė jam nepadorų gestą. Pareigūnai matė, kaip kažkas keturračiu važinėjo laukais. Vakare, važiuodamas namo pamatė, kad keturratis stovi pas kitus žmones kieme, todėl apie tai pranešė pareigūnams. Bevažiuojant jį prisivijo transporto priemonė su šviesomis. Jis važiuodamas tiesiai norėjo sukti į dešinę, link savo namų, o atsiradęs prieš jo automobilį keturratis užkišo jam kelią ir įvyko susidūrimas. Keturratis jį lenkė iš dešinės pusės. Įvykio metu buvo sugadinta jo transporto priemonė. Jis važiavo su įjungtomis šviesomis. Lipdamas iš mašinos viską filmavo. Keturratis buvo per metrą nuo jo, todėl matė, kad keturračio vairuotojas yra K. R.. K. R. buvo su gobtuvu ant galvos, po įvykio gobtuvą nusiėmė. Jis K. R. pasakė: „ką, prisivažinėjai, draugeli?“. K. R. nieko jam neatsakė, užgesino keturratį ir pasišalino iš įvykio vietos. Keturračio vairuotojo judesiai buvo nekoordinuoti, nuo jo sklido alkoholio kvapas. R. T. vėliau, jau po įvykio atėjo, todėl jis keturračio negalėjo vairuoti. K. R. meluoja, sakydamas, kad tuo metu pas mamą vakarieniauti buvo išvažiavęs, nes jis tikrai matė, kad keturratį vairavo K. R..

Liudytojas R. T. teismo posėdžio metu parodė, kad pažįsta K. R., jis jo draugas. Nelabai pamena tos dienos įvykius. Jam priklausantis keturratis buvo pas K. R. kieme apie pusmetį. Keturratis techniškai tvarkingas, draustas privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu. Kokie kerurračio valstybiniai numeriai, nežino. Gal jis įvykio dieną ir važinėjo keturračiu po K. R. namo teritoriją. K. R. įvykio dieną kažką tvarkėsi prie namo, V. K. taip pat kažką tvarkėsi. Jis alkoholį vartojo vienas. Nematė, ar K. R. vartojo alkoholį. Nematė, ar K. R. tą dieną važinėjo su keturračiu. Ar jis kartu su K. R. važiavo keturračiu, neprisimena. Policija įvykio dieną buvo atvykusi dėl keturračio. Kas vairavo keturratį prieš jam atsiduriant griovyje, nežino. Jis išgėręs tikrai nevažinėjo su keturračiu. Kur buvo K. R. tos dienos pavakarę – jis nežino. Ar K. R. apie 18 val. buvo savo kiemo teritorijoje, neprisimena. Keturratis nebuvo apgadintas. Keturračio rakteliai buvo palikti spynelėje.

Liudytojas V. K. teismo posėdyje parodė, kad K. R. pažįsta. Žino, kad buvo autoįvykis. Tuo metu jis buvo garaže pas K. R.. Keturratį lyg matė kieme, pats juo nevažiavo. Gal ir girdėjo, kad kas važinėjo keturračiu dienos metu. Neužfiksavo, ar pareigūnai buvo atvykę į kiemą. Pradžioje dienos buvo blaivus, vėliau išgėrė su R. T.. K. R. kartu su jais negėrė, ar vienas gėrė – nežino. Apie 21.30 val. išvyko iš K. R. kiemo. K. R. tą dieną epizodiškai būdavo savo kieme. Įvykio metu K. R. nebuvo namuose, buvo tik jis ir R. T.. K. R. savo automobiliu buvo išvažiavęs vakarieniauti. Kažkas signalizavo automobilio garsiniu signalu prie kiemo vartų, todėl jie su R. T. ėjo pažiūrėti. Matė automobilį, automobilio vairuotojas filmavo. Jis užsidengė veidą su kapišonu ir nuėjo, nenorėjo būti filmuojamas, nežino, kodėl automobilio vairuotojas filmavo. R. T. kažką kalbėjo su juos filmavusiu asmeniu. Kas vairavo keturratį – nežino. Nematė kitų asmenų kiemo teritorijoje. Kol jis buvo pas K. R., K. R. nebuvo grįžęs.

Liudytoja R. R. teismo posėdyje nurodė, kad pareiškėjas K. R. yra jos sūnus, su juo santykiai normalūs. Tą dieną atsimena gerai, nes tą dieną mirė jos teta. Ji apie 17 val. buvo namuose, jos jau laukė atvykęs K. R.. Gal prieš 18 val. K. išvažiavo iš jos namų. Nepamena, su kokia transporto priemone jis atvažiavo, dažniausiai atvykdavo su mašina. Nuo jos namų iki K. R. sklypo yra apie 4 kilometrai. V. R. taip pat jos sūnus, santykiai su juo prasti. Brolių tarpusavio santykiai taip pat prasti. Mano, kad sūnus V. apkalba brolį K..

Vyriausiojo patrulio R. D. tarnybiniame pranešime nurodoma, jog 2021 m. lapkričio 24 d. dirbant kartu su Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato toliau (Kauno apskr. VPK) Reagavimo skyriaus vyriausiuoju patruliu G. P., 17.56 val. gauta Kauno apskr. VPK operatyvinė informacija, kad adresu Jonavos r., Šilų sen., Liepų k., ties (duomenys neskelbtini) namu į pranešėjo a/m atsitrenkė ir pabėgo neblaivus keturračio vairuotojas, savo transporto priemonę palikdamas prie nukentėjusiojo automobilio. Nuvykus į įvykio vietą rado stovintį automobilį VW Touareg, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) prie jo vairuotoją V. R., ir griovyje stovintį keturratį CFMOTO be valstybinių numerių. V. R. paaiškino, kad važiavo automobiliu VW Touareg, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir prisivijęs keturratis lenkė jį iš dešinės pusės kelkraščiu, ir nesuvaldęs keturračio atsitrenkė į jo vairuojamo automobilio priekinį bamperį. Po to pavažiavęs atgal į griovį užklimpo ir palikęs keturratį vairuotojas iš eismo įvykio pabėgo. V. R. atpažino keturračio vairuotoją – tai buvo jo brolis K. R.. V. R. įtarė, kad K. R. buvo stipriai neblaivus, nes pastarasis iš įvykio vietos šalinosi svirduliuodamas (administracinio nusižengimo bylos lapas 11).

Vyriausiojo patrulio R. D. tarnybiniame pranešime nurodoma, jog 2021 m. lapkričio 24 d. dirbant kartu su Kauno apskr. VPK Reagavimo skyriaus vyriausiuoju patruliu G. P., 14.50 val. gauta Kauno apskr. VPK operatyvinė informacija, kad adresu Jonavos r., Šilų sen., Liepų k., (duomenys neskelbtini), iš garažo išvažiavo galimai neblaivus vyras su keturračiu, gadina kelius. Atvykus nurodytu adresu važiuojančio keturračio nesutiko, tačiau aptvertame kieme pro uždarytus vartus važiuodami pamatė stovintį keturratį ant kurio sėdėjo du asmenys. Įvažiavus į kiemą, prisistatė K. R. ir R. T.. Šie asmenys aiškino, kad iš kiemo su keturračiu išvažiavę nebuvo, blaivumą pasitikrinti atsisakė. Pagal pakartotinį iškvietimą nuvykus rado pranešėją. Pranešėjas pasakė, kad matė iš (duomenys neskelbtini), Liepų k., Jonavos r., kiemo išvažiuojant keturratį, kas jį vairavo nematė. Bendraujant su pranešėju buvo pastebėtas keturratis. Buvo imtasi priemonių sustabdyti keturratį, tačiau jis nuvažiavo laukais ir įvažiavęs į mišką pasislėpė. Nuėjus prie kiemo vartų, jie buvo uždaryti, į kiemo teritoriją patekti galimybės nebuvo (administracinio nusižengimo bylos lapas 13).

Eismo įvykio vieta pažymėta Eismo įvykio vietos schemoje. Prie papildomų duomenų apie eismo įvykį pažymėta, jog automobiliui VW Touareg, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apgadintas priekinis bamperis, priekinis dešinės pusės žibintas, priekinis dešinės pusės priešrūkinis žibintas. Transporto priemonė CFMOTO,CF500AA, valst. Nr. nežinomi, neapgadinta (administracinio nusižengimo bylos lapas 14-15).

2021 m. lapkričio 24 d. rašytiniame paaiškinime V. R. nurodė, kad 2021 m. lapkričio 24 d., 17.56 val. savo automobiliu VW Touareg, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važiavo kaimo žvirkeliu pro namą, adresu (duomenys neskelbtini), Liepų k., Šilų sen., Jonavos r. Važiuodamas pro (duomenys neskelbtini), sukant dešiniau per galinio vaizdo veidrodėlį pamatė įjungtas kitos transporto priemonės ilgąsias šviesas. Ši transporto priemonė – keturratis motociklas jį lenkė iš dešinės pusės, važiuodamas šlaitu per krūmus ir atsitrenkė į jo vairuojamo automobilio priekinį dešinį bamperį. Keturratį vairavo jo brolis K. R., gyvenantis (duomenys neskelbtini), Liepų k., Šilų sen. Jonavos r. K. R. po įvykio pasišalino. Jo įsitikinimu, K. R. buvo neblaivus (administracinio nusižengimo bylos lapas 16).

2021 m. gruodžio 1 d. rašytiniame paaiškinime V. R. nurodė tas pačias aplinkybes, kaip ir iš karto po įvykio savo 2021 m. lapkričio 24 d. rašytiniame paaiškinime. Tvirtino, kad keturratį vairavo K. R.. Papildomai nurodė, kad jis išlipęs iš savo automobilio telefonu filmavo K. R., kuris įjungęs atbulinę pavarą ir važiuodamas atgal įvažiavo į griovį ir pakibo krūmuose. K. R. nebegalėdamas išvažiuoti užgesino keturratį ir nuėjo į savo kiemą. Nuo K. R. sklido alkoholio kvapas, judesiai, buvo nekoordinuoti. Jis gerai pažįsta K. R., žino kaip jis elgiasi būdamas blaivus, todėl yra tikras, kad įvykio metu K. R. buvo neblaivus. Jis nuo K. R. buvo ne daugiau metro atstumu, jo veidą puikiai matė, nes buvo apšviestas automobilio šviesų, apsirikti negalėjo ir yra visiškai įsitikinęs, kad keturratį vairavo K. R.. Apie eismo įvykį pranešęs bendrajam pagalbos centrui laukė atvykstančių pareigūnų. Tuo metu iš K. R. kiemo atėjo du jam nepažįstami vyriškiai, kurie buvo akivaizdžiai neblaivūs, nuo jų juto alkoholio kvapą (administracinio nusižengimo bylos lapas 28-30).

Nusižengimų tyrimo metu gauta informacija iš draudimo bendrovės Ergo Insurance SE Lietuvos filialas patvirtina, kad dėl apgadinto V. R. automobilio pagal automobilio remonto darbų sąmatą draudimo išmoka yra 989,19 Eur (administracinio nusižengimo bylos lapas 42).

2022 m. vasario 7 d. K. R. pateikdamas Kauno apskr. VPK Jonavos rajono PK Veiklos skyriui prašymą dėl jo procesinės padėtis pakeitimo ir papildomų įrodymų pridėjimo be kitų paaiškinimų taip pat nurodė, kad jis įvykio metu keturračio nevairavo, įvykio vietoje jo nebuvo, nes jis tuo metu įsirenginėjo namą, esantį jo sklype, adresu (duomenys neskelbtini), Liepų k., Šilų sen. Mano, kad V. R. jį kaltina dėl asmeninių paskatų ir ankstesnių nesutarimų (administracinio nusižengimo bylos lapas 50-51).

Skundas netenkintinas.

ANK 641 straipsnis numato, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.

Vadovaujantis ANK 5 straipsnio 1 dalimi, administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Taigi asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK specialiojoje dalyje, sudėtis.

Vadovaujantis ANK 569 straipsnio nuostatomis, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Šie duomenys nustatomi tokiomis priemonėmis: administracinio nusižengimo protokolu, pareigūnų tarnybiniais pranešimais, pranešimais, aktais ar kitais dokumentais, kuriais asmenys, kurie nėra pareigūnai, užfiksavo administracinio nusižengimo požymių turinčios veikos padarymą, nuotraukomis, garso ar vaizdo įrašais, liudytojų, nukentėjusiojo ir administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens parodymais ir paaiškinimais, ekspertizės aktu, specialisto išvada, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu ir kitokiais dokumentais. Vadovaujantis ANK 569 straipsnio 5 dalimi, teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas.

ANK 417 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad kelio ženklų ar ženklinimo nesilaikymas, vairuotojų pareigų pėstiesiems, išskyrus šio straipsnio 4 dalyje nurodytas pareigas, nevykdymas, važiavimas šaligatviu, veja ar pėsčiųjų (dviračių) taku, Kelių eismo taisyklėse nustatytos įspėjamųjų signalų naudojimo tvarkos pažeidimas, apsisukimas pėsčiųjų perėjose, tuneliuose, ant tiltų, estakadų, viadukų ir po jais, tolimųjų šviesų neperjungimas į artimąsias šviesas tamsoje likus iki atvažiuojančios priešpriešiais transporto priemonės mažiau kaip 150 metrų, reikalavimo važiuoti kuo arčiau dešiniojo važiuojamosios dalies krašto nesilaikymas, eismo tvarkos automagistralėse ir greitkeliuose, žmonių vežimo taisyklių pažeidimas.

ANK 417 straipsnio 7 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, išskyrus šiame kodekse numatytuosius. Straipsnio dispozicija yra blanketinė, t. y. pagal šį straipsnį administracinėn atsakomybėn asmenys traukiami už kituose teisės aktuose, šiuo atveju KET, nustatytos tvarkos pažeidimą.

KET 9 punktas numato, kad eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti.

KET 99 punktas numato, kad eismas Lietuvos Respublikoje vyksta dešine kelio puse.

KET 125 punkte numatytas draudimas transporto priemonėms (išskyrus dviračius) apvažiuoti ta pačia kryptimi važiuojančias transporto priemones iš dešinės (išskyrus leistiną sukančių į kairę, apsisukančių transporto priemonių apvažiavimą iš dešinės) važiuojant kelkraščiu, lėtėjimo ar greitėjimo juosta. Ta pačia kryptimi lėčiau važiuojančias transporto priemones rekomenduojama apvažiuoti iš kairės.

KET 204 punkte numatyta, jog važiuodami mopedu, motociklu, triračiu, visų rūšių keturračiais, vairuotojas ir keleiviai privalo naudoti motociklininkų apsaugas (motociklininkų šalmus, akių apsaugos nuo sužeidimo priemones). Leidžiama važiuoti be motociklininkų apsaugų, jeigu mopedas, motociklas, triratis, bet kurios rūšies keturratis turi kėbulą (kabiną) ar įmontuotus stogo saugos lankus, kurių paskirtis apsaugoti vairuotoją, keleivį nuo smūgių, ir yra įrengti saugos diržai.

KET 222 punkte nustatyta, kad jeigu dėl eismo įvykio padaryta tik turtinė žala ir nukentėjusio asmens eismo įvykio vietoje nėra, su eismo įvykiu susijęs eismo dalyvis privalo nedelsdamas pranešti apie eismo įvykį nukentėjusiajam, o jeigu tai neįmanoma, – policijai.

ANK 432 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė už naudojimosi saugos diržais, vaikų ūgiui ir svoriui pritaikytomis atitinkamos grupės sėdynėmis, motociklininko šalmais tvarkos pažeidimas.

ANK 415 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad įregistruotų arba išregistruotų transporto priemonių be valstybinio numerio ženklų (ženklo) vairavimas arba transporto priemonių, kurių valstybinio numerio ženklų galiojimas pasibaigęs, vairavimas, išskyrus atvejį, kai pranešus policijai apie transporto priemonės valstybinio numerio ženklų (ženklo) vagystę, vykstama išsiimti naujų (naujo) valstybinio numerio ženklų (ženklo).

Pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį administracinė atsakomybė kyla už transporto priemonių vairavimą vienu metu ar paeiliui padarant kelis grėsmę eismo saugumui keliančius eismo taisyklių pažeidimus, lenkimą vietose, kuriose pagal Kelių eismo taisykles draudžiama lenkti, vairavimą neteisėtai organizuotose transporto priemonių lenktynėse, pavojingą situaciją sukėlusį (t. y. privertusį kitus eismo dalyvius staigiai keisti judėjimo greitį, kryptį arba imtis kitokių veiksmų savo ar kitų žmonių saugumui užtikrinti) Kelių eismo taisyklių pažeidimą, tokią pat pavojingą situaciją sukėlusį įvažiavimą į priešpriešinio eismo juostą pažeidžiant Kelių eismo taisyklių reikalavimus. Ši teisės norma numato alternatyvias veikas, kurios užtraukia administracinę atsakomybę, be to, yra blanketinė ir nukreipia į kitus teisės aktus, visų pirma į reguliavimą, įtvirtintą Kelių eismo taisyklėse. K. R. buvo nubaustas pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį už tai, kad pažeidė Kelių eismo taisyklių 140.4 punkto nuostatas, kurios numato, jog lenkti draudžiama iš dešinės pusės.

ANK 426 straipsnio 2 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už pasitraukimą iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles, kai padaryta žala viršija penkiolika bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių (750 eurų).

Pažymėtina, kad ANK 426 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio nusižengimo esmė – tyčinis neteisėtas vairuotojo pasišalinimas iš eismo įvykio, su kuriuo jis susijęs, vietos. Pažymima, kad šis pažeidimas gali būti padaromas tik tiesiogine tyčia – tada, kai asmuo suvokia, kad jis susijęs su tokiu įvykiu (pavyzdžiui, pats jį sukėlė), ir iš jo pasišalina suprasdamas tokio savo elgesio neteisėtumą, priešingumą KET, t. y. nori taip elgtis. Toks asmuo, suvokdamas savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje, šią pareigą sąmoningai ignoruoja, t. y. pasišalina iš įvykio vietos paprastai siekdamas išvengti administracinės atsakomybės ir pareigos atlyginti padarytą žalą, nuslėpti savo neblaivumą, paslėpti eismo įvykio pėdsakus ir pan. (apygardos teismų nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. AN2-157-316/2021, AN2-333-426/2018). Teismas kiekvienu atveju privalo nustatyti, kad konkrečioje situacijoje asmuo suvokė savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje ir ją ignoruodamas pasišalino. Eismo įvykį sukėlusio ir iš įvykio vietos pasišalinusio asmens kaltės turinys nustatomas pagal bylos medžiagą vertinant visas reikšmingas įvykio aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-3-2014, 2AT-41-2014, 2AT-54-2014, 2AT-17-139/2015). Sprendžiant, ar buvo kaltininko tyčia, turi būti vertinamos ir tokios aplinkybės kaip padarytos žalos mastas, kontakto pobūdis susiduriant eismo įvykyje dalyvavusioms transporto priemonėms ar kliudant kitus objektus, kaltininko įvykis po eismo įvykio ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-7-3-2013, 2AT-3-2014, 2AT-41-2014, 2AT-54-2014). Taigi, sprendžiant dėl asmens patraukimo administracinėn atsakomybėn pagal ANK 426 straipsnio 2 dalį turi būti nustatyta, kad asmuo suvokė ne tik tai, kad jis sukėlė eismo įvykį, bet ir tai, kad iš šio įvykio vietos jis pasišalina neteisėtai.

Teismas, ištyręs bei įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą, juos išanalizavęs tiek atskirai, tiek sujungęs į vientisą įrodymų grandinę, neturi pagrindo pritarti anksčiau išvardintiems K. R. skunde pateiktiems argumentams ir pripažinti, kad skundžiamas nutarimas yra nepagrįstas, todėl naikintinas.

Iš skundžiamo nutarimo ir jo nagrinėjimui reikšmingos medžiagos matyti, kad K. R. buvo pripažintas kaltu dėl to, kad jis, 2021 m. lapkričio 24 d. 17.56 val., Jonavos r. sav., Šilų sen., Liepų k., (duomenys neskelbtini), vairuodamas keturratį motociklą (traktorių) C'FMoto 850XC, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), priklausantį R. T., nesiėmė visų būtinų atsargumo priemonių, kad nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui, neatsižvelgė į važiavimo sąlygas, pavojingai vairavo paeiliui darydamas pažeidimus, t. y. K. R. vairuodamas keturratį nedėvėjo privalomos naudoti motociklininkų apsaugos –šalmo, nuo keturračio buvo nuimtas valstybinis numerio ženklas, važiavo ne dešiniąja kelio puse kaip to reikalauja KET, o kelkraščiu, lenkė iš dešinės pusės priekyje jo, ta pačia kryptimi, keliu važiuojantį automobilį VW Touareg, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) vairuojamą V. R., taip sukeldamas grėsmę sau ir kitiems eismo dalyviams, dėl ko nesuvaldęs vairuojamos transporto priemonės atsitrenkė į V. R. vairuojamą automobilį, jį apgadino ir padarė žalą, viršijančią penkiolika bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių. Po susidūrimo keturratis nuvažiavo į griovį, kur K. R. palikęs savo transporto priemonę iš eismo įvykio vietos pasišalino, apie įvykį nepranešęs policijai.

Nors tiek administracinių nusižengimų tyrimo metu, tiek skundo nagrinėjimo teisme metu K. R. nepripažino, kad padarė jam inkriminuotus administracinius nusižengimus, tačiau pastarojo pateiktą įvykių versiją paneigia tiek jo paties viso proceso metu pateiktų parodymų ir paaiškinimų nenuoseklumas, tiek kiti, vienas kitą papildantys ir esminėse aplinkybėse sutampantys, byloje surinkti įrodymai.

K. R. administracinių nusižengimų tyrimo metu 2022 m. vasario 7 d. pateikdamas Kauno apskr. VPK Jonavos rajono PK Veiklos skyriui prašymą nurodė, kad įvykio metu keturračio nevairavo, įvykio vietoje jo nebuvo, nes jis tuo metu įsirenginėjo namą, esantį jo sklype, adresu (duomenys neskelbtini), Liepų k., Šilų sen. Vėlesniame paaiškinime (2022 m. balandžio 13 d.) K. R. nurodė, kad daugelio tos dienos įvykių neprisimena, neprisimena ar 2022 m. lapkričio 21 d. važinėjosi keturračiu, ar keturračiu važinėjosi pas jį atvykęs V. K., tačiau gerai atsimena, kad iki sutemstant savo automobiliu išvažiavo į Jonavą ir grįžo atgal apie 23-24 val. Teismui pateiktame skunde K. R. jau detalizavo išvykimą į Jonavą, nurodydamas, kad įvykio metu buvo pas savo mamą ir į įvykio vietą atvyko jau po įvykio. 2022 m. birželio 15 d. Teisiamojo posėdžio metu K. R. teigė, kad 2022 m. lapkričio 21 d. jis keturračiu nevažinėjo, o 2022 m. spalio 12 d. teismo posėdyje nurodė, kad neprisimena, ar jis juo važinėjosi.

Iš į bylą pateikto vaizdo įrašo (duomenys neskelbtini) matyti, kaip K. R., bendraudamas su policijos pareigūnais, atvykusiais į jo namo kiemą, į pareigūnų klausimą, kas važinėja keturračiu motociklu, atsako “važinėjo po kiemą”, po to jau sako “pas mus niekas nevažinėja”, po to pareigūnui sako “aš nuėjau, atsigėriau alaus”. Vaizdo įraše (duomenys neskelbtini) matyti, kaip K. R. aiškina policijos pareigūnams, kad kitas, o ne šitas keturratis važinėjo (administracinio nusižengimo bylos lapas 61). Vaizdo įraše (duomenys neskelbtini) matyti, kad 2021 m. vasario 24 d. 14:03:00 val. iš K. R. kiemo pro vartus išvažiuoja keturračiu du asmenys ir nuvažiuoja keliu tolyn (b. l. 30).

Iš anksčiau aptartų K. R. paaiškinimų akivaizdu, kad pradinėje administracinių nusižengimų tyrimo stadijoje pastarasis nurodė, kad keturračio nevairavo ir įvykio vietoje nebuvo, nes tuo metu įrenginėjo namą, esantį (duomenys neskelbtini), Liepų k., Jonavos r. Vėliau gi, minėtą aplinkybę pastarasis paneigė, nurodydamas, kad visgi nurodytu laiku jis savo automobiliu buvo išvykęs į Jonavą ir grįžo po įvykio, o vėlesnių paaiškinimų metu detalizavo, kad eismo įvykio laiku buvo išvykęs vakarieniauti pas savo mamą į Jonavą.

Teismas, sugretinęs administracinėn atsakomybėn traukiamo K. R. viso administracinių nusižengimų tyrimo metu pateiktų paaiškinimų kaitą, pripažįsta, kad pastarojo paaiškinimai viso proceso metu nebuvo nuoseklūs ir pasižymėjo prieštaringais teiginiais, todėl teismas, spręsdamas klausimą dėl pastarajam inkriminuotų administracinių nusižengimų pagrįstumo, negali vadovautis tokiais jo parodymais ir laiko, kad tai pareiškėjo pasirinkta gynybinė versija, siekiant išvengti administracinės atsakomybės.

Kaip matyti iš į bylą pateiktų vaizdo įrašų, K. R. akivaizdžiai klaidino policijos pareigūnus aiškinantis įvykio aplinkybes, iš pradžių nurodydamas, kad keturratis važinėjo kiemo teritorijoje, vėliau teigdamas, kad niekas juo nevažinėjo. Tokius K. R. aiškinimus paneigia liudytojo R. D. parodymai teismo posėdžio metu, kur šis liudytojas nurodė, kad antrą kartą gavę iškvietimą, pareigūnus kvietęs asmuo parodė kamerų vaizdo įrašus, iš kurių buvo matyti, kad važinėjama keturračiu, o pakartotinai nuvykus į iškvietimą, K. R. kieme keturračio jau nebebuvo, tačiau matė laukais važiuojantį tą patį keturratį, bei prie bylos medžiagos pridėti vaizdo įrašai, iš kurių matyti, kaip iš K. R. kiemo išvažiuoja keturračiu du asmenys.

Teismo posėdžio metu liudytoja R. R. nurodė, kad K. R. įvykio dieną apie 17 val. buvo atvykęs pas ją į namus ir išvyko apie 18 val. Apklaustas liudytojas V. K. taip pat aiškino, kad K. R. įvykio metu nebuvo namuose, buvo išvažiavęs vakarieniauti. Liudytoja R. R. yra pareiškėjo mama, jie geruose santykiuose, o judviejų santykiai su nukentėjusiuoju V. R. nėra geri. Liudytojas V. K. yra pareiškėjo draugas. Šie minėti liudytojai davė suderintus su K. R. ir jam palankius parodymus, siekdami jam padėti išvengti administracinės atsakomybės. Atsižvelgint į šias aplinkybes teismas šių liudytojų parodymais nesivadovauja.

Apklaustas teisiamojo posėdžio metu liudytojas R. T. nepatvirtino pareiškėjo versijos, kad įvykio metu pareiškėjas buvo kažkur išvykęs bei nurodė, kad jis neprisimena, ar K. R. apie 18 val. buvo savo kiemo teritorijoje. Analizuojant šio liudytojo parodymus, bei juos vertinant galima daryti išvadą, kad šis liudytojas sąmoningai slėpė įvykio aplinkybes, taip pat norėdamas nepakenkti savo draugui K. R., ir tokiu būdu jam padėti išvengti atsakomybės, o būtent, šis liudytojas prisiminė, kad į K. R. kiemą dėl keturračio buvo atvykusi policija, tačiau neprisiminė ar K. R. apie 18 val. buvo savo kiemo teritorijoje, taip pat neprisiminė ar jis kartu su K. R. važinėjosi keturračiu.

Vertinant nukentėjusiojo V. R. parodymus pažymėtina, kad viso administracinio nusižengimo tyrimo metu, t.y. jo pirminiai parodymai, užfiksuoti tą pačią nusižengimo įvykdymo dieną eismo įvykių aplinkybių paaiškinime, policijos pareigūno “Body” kamera darytame vaizdo įraše, 2021 m. gruodžio 21 d. duotame išsamiame rašytiniame paaiškinime, yra nuoseklūs. Apklausiamas teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis V. R. taip pat nuosekliai paaiškino 2021 m. lapkričio 24 d. įvykio aplinkybes, nurodydamas, kad 2021 m. lapkričio 24 d., jis būdamas savo sklype matė, kaip kaimyniniame sklype, kuris priklauso K. R., važinėja keturratis. Nurodė, kad keturračiu važinėjo neblaivus K. R. ir kiti asmenys ir tai, kad kuturratis važinėjo laukais, pavojingai manevravo, todėl informavo policijos pareigūnus. Nukentėjusysis taip pat parodė, kad apie 17:56 val., jį, važiuojantį automobiliu VW Tuareg iš dešinės pusės lenkė keturratis, kuris užkišo jam kelią ir įvyko susidūrimas. Nukentėjusysis teigė, kad keturratis buvo arti jo transporto priemonės, jo transporto priemonė buvo su įjungtomis šviesomis, todėl gerai matė ir atpažino, kad keturratį vairavo K. R., bei nurodė, kad po eismo įvykio K. R. iš įvykio vietos pasišalino. Šias aplinkybes nukentėjusysis nurodė iš karto po įvykio atvykusiam policijos pareigūnui R. D., kuris apklaustas liudytoju teismo posėdžio metu šias aplinkybes patvirtino.

Skunde pareiškėjas nurodė, kad V. R. davė neteisingus, šališkus parodymus, tačiau teismas su šiais pareiškėjo skundo argumentais nesutinka.

Nors pareiškėjo teigimu jis su nukentėjusiuoju V. R. nebendrauja, santykiai tarp jų nėra geri, nukentėjusysis duodamas tokius parodymus nori jam pakenkti, tačiau teismas nukentėjusiojo parodymus laiko išsamiais ir nuosekliais nuo pat pirmųjų apklausų ir jais tiki. Pažymėtina, jog nukentėjusysis V. R. teismo posėdžio metu buvo apklaustas kaip liudytojas ir įspėtas dėl baudžiamosios atsakomybės už melagingų parodymų davimą. Teismas nenustatė pagrindo, jo nenurodė ir pats pareiškėjas (išskyrus, kad jie nebendrauja), kodėl nukentėjusiajam būtų buvę naudinga apkalbėti pareiškėją ir duoti prieš jį melagingus parodymus. Aplinkybė, kad pareiškėjas su nukentėjusiuoju nebendrauja, nepaneigia šio nukentėjusiojo parodymų patikimumo dėl eismo įvykio aplinkybių.

Atsižvelgiant į tai, kad K. R. padarė turtinę žalą, kuri viršija penkiolika bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių, t. y. 750 eurų, ką patvirtino byloje 2021 m. gruodžio 21 d. nukentėjusiajam V. R. adresuotas pranešimas apie draudimo išmoką (administracinės bylos lapas Nr. 42). jo veiksmai teisingai kvalifikuotini kaip administracinis nusižengimas, numatytas ANK 426 straipsnio 2 dalyje.

Teismas, patikrinęs byloje esančius įrodymus, taip pat neturi pagrindo abejoti administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kalte padarius ANK 417 straipsnio 1 dalyje, ANK 417 straipsnio 7 dalyje, ANK 432 straipsnio 1 dalyje, ANK 415 straipsnio 3 dalyje, 420 straipsnio 1 dalyje, 426 straipsnio 2 dalyje numatytus nusižengimus ir konstatuoja, kad K. R. pagrįstai buvo pripažintas kaltu dėl jų padarymo.

Visų anksčiau aptartų aplinkybių kontekste teismas daro išvadą, kad Institucijos 2022 m. gegužės 2 d. nutarimas priimtas tinkamai įvertinus byloje surinktus duomenis, todėl naikinti šį procesinį sprendimą K. R. skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 4, 6 dalimis, 646 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2022 m. gegužės 2 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 20-ANR_N-7960-2022 palikti nepakeistą ir administracinėn atsakomybėn traukiamo K. R. skundo netenkinti.

Nutartis per 20 (dvidešimt) kalendorinių dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmus.