Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Remigijaus Armino (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Dalios Gumuliauskienės ir Aušrelės Mažrimienės,

2017 m. balandžio 4 d. viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos prašymą atsakovei D. J. dėl piniginės socialinės paramos permokos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Pareiškėjos atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie bylos nagrinėjimo laiką ir vietą pranešta tinkamai – išsiųstas teismo šaukimas. Byloje pakanka rašytinių duomenų išnagrinėti ją iš esmės, todėl byla nagrinėtina iš esmės pareiškėjo atstovui nedalyvaujant (ABTĮ 77 str. 3 d.).

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Byloje kilo ginčas dėl permokėtos socialinės pašalpos grąžinimo.

Piniginės socialinės paramos teikimo principus, finansavimo šaltinius, piniginę socialinę paramą gaunančių asmenų teises ir pareigas, taip pat piniginės socialinės paramos, teikiamos nepasiturintiems gyventojams, kai suaugę asmenys yra išnaudoję visas kitų pajamų gavimo galimybes, rūšis, jų dydžius ir teikimo sąlygas nustato Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymas (toliau - ir Įstatymas) (bylai aktualios nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2015 m. sausio 1 d. ir nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2015 m. liepos 2 d. galiojusios įstatymo redakcijos). Įstatymo 5 straipsnis išskiria dvi socialinės paramos rūšis – socialinę pašalpą ir būsto šildymo išlaidų, geriamojo vandens išlaidų ir karšto vandens išlaidų kompensacijas. Remiantis Įstatymo 6 straipsniu, bendrai gyvenantys asmenys arba vienas gyvenantis asmuo turi teisę į socialinę pašalpą, jeigu kreipimosi dėl socialinės pašalpos metu atitinka visus šiame straipsnyje nurodytus reikalavimus, : 1) bendrai gyvenančių asmenų arba vieno gyvenančio asmens nuosavybės teise turimo turto, nurodyto šio įstatymo 14 straipsnyje, vertė neviršija turto vertės normatyvo; 2) pajamos, nurodytos ir apskaičiuotos pagal šio įstatymo 17 ir 18 straipsnius, yra mažesnės už valstybės remiamas bendrai gyvenantiems asmenims arba vienam gyvenančiam asmeniui; 3) kiekvienas vyresnis kaip 18 metų bendrai gyvenantis asmuo, vienas gyvenantis asmuo arba vaikas (įvaikis) nuo 16 iki 18 metų atitinka bent vieną šio įstatymo 8 straipsnyje nurodytų sąlygų, kuriomis esant bendrai gyvenantys asmenys arba vienas gyvenantis asmuo turi teisę į piniginę socialinę paramą. Pagal Įstatymo 20 straipsnio 1 dalį dėl piniginės socialinės paramos bendrai gyvenantys asmenys arba vienas gyvenantis asmuo kreipiasi į deklaruotos gyvenamosios vietos savivaldybės administraciją arba savivaldybės, kurios teritorijoje nuomojamas būstas, administraciją, o jei bendrai gyvenantys asmenys arba vienas gyvenantis asmuo gyvenamosios vietos neturi, – į savivaldybės, kurios teritorijoje jie gyvena, administraciją..

Iš administracinėje byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, jog atsakovė D. J. 2014 m. gruodžio 22 d. Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų departamento Socialinės paramos skyriaus Socialinių išmokų poskyriui pateikė prašymą – paraišką piniginei socialinei paramai gauti, prašydama skirti socialinę pašalpą laikotarpiu nuo 2014 m. gruodžio 1 d. iki 2015 m. kovo 1 d. Taip pat atsakovė 2015 m. kovo 5 d. Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų departamento Socialinės paramos skyriui pateikė prašymą – paraišką piniginei socialinei paramai gauti, prašydama skirti socialinę pašalpą laikotarpiu nuo 2015 m. kovo 1 d. iki 2015 m. gegužės 1 d. Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų departamento Socialinės paramos skyrius aukščiau nurodytus prašymus – paraiškas piniginei socialinei paramai gauti tenkino ir už laikotarpį nuo 2014 m. gruodžio 1 d. iki 2015 m. gegužės 1 d. atsakovei į jos nurodytą banko sąskaitą iš viso išmokėta 348.61 Eur socialinės pašalpos suma.

Analizuojant atsakovės banko sąskaitos išrašų turinį nustatyta, kad A. K. 2014 m. gruodžio 1 d. į D. J. banko sąskaitą atliko 537.36 Lt (155.63 Eur) dydžio pavedimą. Atsakovė 2015 m. liepos 21 d. prašyme „Dėl paramos“ Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Socialinio departamento Socialinės paramos skyriui paaiškino, jog aukščiau minėtas asmuo jai grąžino skolą. Taip pat iš banko sąskaitos išrašų matyti, jog 2015 m. balandžio 8 d. Valstybinė mokesčių inspekcija prie Finansų ministerijos atsakovei grąžino gyventojų pajamų mokesčio permoką. Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 3 straipsnis teigia, kad pajamų mokestį moka pajamų gavęs ir (ar) pajamų uždirbęs gyventojas. Remiantis aukščiau nurodytomis aplinkybėmis darytina išvada, kad 2014 m. laikotarpyje atsakovė dirbo ir gaudavo darbo užmokestį. Paminėtina, jog teismo posėdžio metu pareiškėja pati pažymėjo, kad 2014 m. spalio mėn. dirbo ir gaudavo darbo užmokestį. Pabrėžtina, kad atsakovė 2014 m. gruodžio 22 d. prašyme – paraiškoje piniginei socialinei paramai gauti nurodė, kad per pastaruosius paskutinius 12 mėn. negavo su darbo ar tarnybos santykiais susijusių pajamų, informavo, kad neturi gautų (negrąžintų) paskolų ar jų dalies.

Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų departamento Socialinės paramos skyrius 2015 m. liepos 31 d. raštu Nr. (23.45.)-SP13-6223 „Dėl pinginės socialinės paramos D. J.“ įpareigojo atsakovę iki 2015 m. rugpjūčio 10 d. skyriui pateikti iš A. K. gautų pajamų patvirtinantį dokumentą bei pažymą apie 2014 m. spalio mėn. priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį, tačiau atsakovė to neatliko ir šios aplinkybės teismo posėdžio metu neneigė.

Įstatymo 25 straipsnio 2 punkte įtvirtinta piniginę socialinę paramą gaunančių asmenų pareiga pagal Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos patvirtintą prašymo-paraiškos formą ir jos priedus pateikti visą ir teisingą informaciją, įrodančią bendrai gyvenančių asmenų arba vieno gyvenančio asmens teisę gauti piniginę socialinę paramą, ir būtinus piniginei socialinei paramai gauti dokumentus.

Pagal Įstatymo 26 straipsnio 1 dalį nustačius, kad bendrai gyvenantys asmenys arba vienas gyvenantis asmuo piniginę socialinę paramą gavo neteisėtai, nes kreipimosi dėl piniginės socialinės paramos metu pateikė neteisingus duomenis apie turtą, gaunamas pajamas, bendrai gyvenančius asmenis arba kitus duomenis, reikalingus piniginei socialinei paramai skirti, arba paramos teikimo laikotarpiu per mėnesį nepranešė apie materialinės padėties pasikeitimą ar atsiradusias aplinkybes, turinčias įtakos teisei į piniginę socialinę paramą arba piniginės socialinės paramos dydžiui, bendrai gyvenantys asmenys arba vienas gyvenantis asmuo turi grąžinti neteisėtai gautą pinigų sumą arba ją sumokėti dalimis.

Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė 2014 m. gruodžio 22 d. prašyme – paraiškoje pinginei socialinei paramai gauti nenurodė, kad 2014 m. yra gavusi su darbo ar tarnybos santykiais susijusių pajamų, neinformavo apie grąžintas paskolas ir taip pažeidė Įstatymo 25 straipsnio 2 punkte nustatytą pareigą teikti teisingą informaciją, įrodančią asmens teisę gauti piniginę socialinę paramą ir būtinus pinginei socialinei paramai gauti dokumentus, Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos socialinių reikalų departamento Socialinės paramos skyriaus vedėjas 2015 m. rugpjūčio 17 d. įsakymu Nr. SP1-3500 „Dėl permokėtos piniginės socialinės paramos D. J.“ konstatavo, kad laikotarpiu nuo 2014 m. gruodžio 1 d. iki 2015 m. gegužės 1 d. atsakovei permokėta 348.61 Eur socialinės pašalpos suma ir įpareigojo atsakovę aukščiau nurodytą permoką grąžinti pareiškėjui iki 2015 m. lapkričio 1 d. Apie priimtą įsakymą atsakovė informuota Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų departamento Socialinės paramos skyriaus 2015 m. rugpjūčio 17 d. raštu Nr. (23.45.)-SP13-6668 „Dėl pinginės socialinės paramos D. J.“

Analizuojant Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų departamento Socialinės paramos skyriaus vedėjo 2015 m. rugpjūčio 17 d. įsakymą Nr. S1-3500 „Dėl permokėtos pinginės socialinės paramos D. J.“ teisėtumo aspektu, pabrėžtina, jog jis turi atitikti Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnyje individualiam administraciniam aktui keliamus reikalavimus. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, t. y. jis turi būti motyvuotas. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, formuojantis teisės taikymo praktiką, yra pažymėjęs, kad viešojo administravimo sistemai priklausančių kompetentingų institucijų sprendimai turi būti aiškūs, tikslūs, nedviprasmiški, leidžiantys suinteresuotam subjektui suvokti, kokios priežastys lėmė vienokį ar kitokį valdžios institucijos sprendimą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimas administracinėje byloje Nr. A-556-1395/2008). Pagal Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio nuostatas, individualiame administraciniame akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų reikalavimų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinėse bylose Nr. A756-700/2008, A756-422/2009). Įvertinusi pareiškėjos 2015 m. rugpjūčio 17 d. įsakymo Nr. SP1-3500 „Dėl permokėtos piniginės socialinės paramos D. J.“ turinį, teisėjų kolegija pripažįsta, kad minėtas administracinis aktas iš esmės atitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimus - yra pagrįstas nustatytais faktais ir teisės aktų normomis.

Pabrėžtina, kad atsakovė nei Klaipėdos misto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų departamento Socialinės paramos skyriaus vedėjo 2015 m. rugpjūčio 17 d. įsakymo Nr. SP1-3500, nei kitų atsakovės atžvilgiu priimtų individualių teisės taikymo aktų neginčijo. Nors Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų departamento Socialinės paramos skyrius 2016 m. kovo 21 d. raštu Nr. (23.4.)-SP13-2460 „Dėl socialinės paramos permokos grąžinimo“ ragino atsakovę grąžinti susidariusią socialinės pašalpos permoką, tačiau atsakovė 348,61 Eur sumos iki šiol nėra grąžinusi.

Aukščiau išdėstytų aplinkybių pagrindu pripažinus, kad 348,61 Eur pinginės socialinės paramos permoka susidarė būtent dėl atsakovės neteisėto neveikimo – Lietuvos Respublikos pinginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo 25 straipsnio 2 punkte įtvirtintos pareigos nevykdymo, bei konstatavus, jog atsakovė iki šiol nėra grąžinusi 348,61 Eur sumos, pareiškėjos prašymas tenkintinas ir Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai iš D. J. priteistina 348,61 Eur pinginės socialinės paramos permoką.

Dėl sprendimo vykdymo atidėjimo

Teismo posėdžio metu atsakovė nurodė, kad šiuo metu dirba, tačiau gauna minimalias pajamas, viena augina du vaikus, finansinė padėtis yra sunki, todėl prašo išdėstyti teismo sprendimo vykdymą dalimis.

ABTĮ 85 straipsnyje nustatyta, kad teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo ar išdėstymo klausimas sprendžiamas vadovaujantis Civilinio proceso kodekso normomis. Pagal Civilinio proceso kodekso 284 straipsnio 1 dalį teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką.

Teismas pažymi, jog sprendimo vykdymo atidėjimas ar išdėstymas reiškia nukrypimą nuo bendrosios galutinių teismo procesinių sprendimų, kuriais užbaigiama byla, vykdymo tvarkos, todėl Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra ne kartą pasisakęs, kad sprendimo įvykdymas gali būti atidedamas arba išdėstomas tik išimtiniais atvejais, atsižvelgiant į šalių turtinę padėtį arba kai susidaro labai nepalankios aplinkybės jį įvykdyti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-61/2011; 2004 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2004 ir kt.).

Valstybinės socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pažymoje apie asmens įdarbinamus matyti, kad atsakovė nuo 2016 m. rugpjūčio 18 d. pagal darbo sutartį dirba (duomenys neskelbtini). Vadovaujantis interneto tinklalapyje www.romdera.lt pateikiama informacija nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) užsiima maitinimo paslaugų teikimu, todėl darytina išvada, kad atsakovės teiginiai, jog jos finansinė būklė yra sunki yra pagrįsti. Įvertinus atsakovės turtinę padėtį bei priteistinos sumos dydį, prašymas dėl sprendimo vykdymo išdėstymo tenkintinas, išdėstant priteistos 348.61 Eur sumos sumokėjimą šešeriems mėnesiams (po 58.10 Eur kas mėnesį).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 ir 4 punktais, 132 straipsnio 1 punktu,

nusprendžia:

Pareiškėjos Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos prašymą patenkinti.

Priteisti Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai, į.k. 188710823, iš D. J., a.k. (duomenys neskelbtini), 348,61 Eur (trys šimtai keturiasdešimt aštuoni Eur, 61 ct) pinginės socialinės paramos permoką už laikotarpį nuo 2014 m. gruodžio 1 d. iki 2015 m. gegužės 1 d.

Sprendimo vykdymą išdėstyti šešeriems mėnesiams, mokant lygiomis dalimis po 58.10 Eur (penkiasdešimt aštuonis Eur., 10 ct) kas mėnesį.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Klaipėdos apygardos administracinį teismą arba tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui.