Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, vedęs, aukštojo išsilavinimo, individualios įmonės savininkas, dirbantis L. Š. ūkyje (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 220 straipsnio 1 dalį, 222 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. G. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 220 straipsnio 1 dalį kaltinamas tuo, jog jis, būdamas A. G. įmonės, kodas (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini) savininku, siekdamas išvengti 10582,00 EUR pridėtinės vertės mokesčio: Šaulių apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai pateiktose PVM deklaracijose (forma FR0600) už 2015 m. kovo mėn., (pateiktą 2015-04-27), balandžio mėn., (pateiktą 2015-05-25) gegužės mėn., (pateiktą 2015-06-22), birželio mėn., (pateiktą 2015-07-24), pateikė neteisingus duomenis apie pajamas, tai yra nedeklaravo apmokestinamųjų sandorių, pardavimo PVM ir mokėtino į biudžetą pridėtinės vertės mokesčio: deklaracijų 11 eil. „PVM apmokestinami sandoriai“ 2015 m. kovo – birželio mėn. neįrašė apmokestinamųjų sandorių už 50391,00 EUR bei nuo minėtos sumos neapskaičiavo PVM 10582,00 EUR ir neįrašė į deklaracijų 36 eil. „Mokėtinas į biudžetą PVM“, todėl neapskaičiavo ir į valstybės biudžetą nesumokėjo pagal Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo (2002-03-05 Nr. IX-751) 3 straipsnio 1 punkto nuostatas 10582,00 EUR pridėtinės vertės mokesčio bei šiuos žinomai neteisingus duomenis laikotarpyje nuo 2015-04-27 iki 2015-07-24 elektroninio deklaravimo būdu pateikė Šiaulių apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai adresu (duomenys neskelbtini).

Be to, A. G. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 222 straipsnio 1 dalį kaltinamas tuo, jog jis, būdamas A. G. įmonės, kodas (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini) savininku, pagal Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymo (2001-11-06 Nr. IX-574) 21 straipsnio 1 dalį atsakingu už apskaitos organizavimą, laikotarpiu nuo 2015 m. kovo 12 d. iki 2015 m. birželio 11 d., apgaulingai tvarkė A. G. įmonės teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą, o būtent: pažeisdamas 2001-11-06 Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 12 straipsnio 1 dalies nuostatas, numatančias, kad „visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, 6 straipsnio 2 dalies reikalavimus, numatančius, kad „į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“, 2015 m. kovo – birželio mėn., A. G. įmonės buhalterinėje apskaitoje PVM sąskaitomis faktūromis neįformino gautų 50391,00 EUR apsaugos produktų pardavimo pajamų ir 10582,00 EUR pardavimo PVM ir pinigų apskaitos dokumentais neįformino pinigų gavimo operacijų iš viso už 60973,00 EUR sumą, kurią už įsigytas prekes - augalų apsaugos produktus sumokėjo: A. V. - 11387,00 EUR, A. V. - 50,00 EUR, K. A. - 200,00 EUR, I. R. - 22000,00 EUR, R. Ž. - 430,00 EUR, G. Ž. - 1300,00 EUR, V. K. -1040,00 EUR, S. G. - 200,00 EUR, R. G. - 230,00 EUR, N. B. -930,00 EUR, V. G. - 127,00 EUR, J. M. - 478,00 EUR, T. B. -550,00 EUR, V. T. - 300,00 EUR, J. J. - 400,00 EUR, E. J. - 88,00 EUR, R. B. - 300,00 EUR, S. D. - 261,00 EUR, S. R. - 780,00 EUR, S. A. - 869,00 EUR, B. M. - 17369,00 EUR, A. T. - 319,00 EUR, V. K. - 1365,00 EUR, dėl ko iš dalies negalima nustatyti A. G. įmonės veiklos, turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros 2015 m. kovo – birželio mėn.

Apklaustas teisme kaltinamasis A. G. kaltu neprisipažino ir parodė, kad yra įregistravęs individualią A. G. įmonę, yra vienintelis savininkas ir darbuotojas. Įmonė užsiima prekyba augalų apsaugos priemonėmis, turėtų užsiimti ir agroservisu, tačiau dėl lėšų stygiaus šios veiklos nevykdo. Nuo 2009 m. sausio 20 d. įsidarbino Lenkijos įmonėje „(duomenys neskelbtini)“, esančioje (duomenys neskelbtini). Įmonė yra nuo (duomenys neskelbtini) 60 -70 kilometrų atstumu. Toje įmonėje dirbo vadybininku. Į pareigas įėjo prekyba (duomenys neskelbtini) trąšomis, augalų apsaugos priemonėmis, sėklomis, grūdais. A. G. individuali įmonė su šia (duomenys neskelbtini) įmone neturėjo jokių sandorių. Dirbo tik kaip (duomenys neskelbtini) įmonės „(duomenys neskelbtini)“ atstovas (taip tiesiogiai verčiamas jo pareigų pavadinimas), tai atitinka vadybininko pareigas, ir visos prekės, kurios buvo pakraunamos į jo naudojamą tarnybinį automobilį F. G., buvo (duomenys neskelbtini) įmonės nuosavybė. Tos prekės nebuvo nei A. G. įmonės, nei jo asmeniška nuosavybė. Todėl mano, kad neturėjo pareigos mokėti mokesčių už tas prekes, kurios buvo dalinai realizuotos (duomenys neskelbtini), nes prekės buvo (duomenys neskelbtini) įmonės, o jam kaip tos įmonės atstovui nekilo pareiga mokėti mokesčius (duomenys neskelbtini). Įmonė „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) visus mokesčius yra sumokėjusi, įmonėje buvo atliktas patikrinimas, jokių finansinių pažeidimų nebuvo nustatyta. Atlikus jo individualios A. G. įmonės patikrinimą buvo nustatyta, kad PVM deklaracijose nurodytos sumos atitinka dokumentuose užfiksuotus sandorius – kiek prekių nupirkta, kiek parduota, koks sumokamas mokestis. Jo įmonė neturėjo jokių sandorių su (duomenys neskelbtini) įmone. Pagal sudarytą sutartį su (duomenys neskelbtini) įmone „(duomenys neskelbtini)“, esančia (duomenys neskelbtini), iš jos pirko augalų apsaugos priemones, jas pardavė ir teisingai deklaravo visus mokesčius. (duomenys neskelbtini) įmonėje „(duomenys neskelbtini)“ gautas pajamas - darbo užmokestį yra deklaravęs. Deklaracijos turi būti pateikiamas iki kitų metų gegužės mėnesio. Mokestinis tyrimas ir krata buvo atlikti 2015 m. birželio 30 d., o gautas pajamas už 2015 metus jis turėjo deklaruoti tik 2016 metais, bet to jau nebegalėjo padaryti, nes FNTT paėmė visus dokumentus. Visos prekės, kurios buvo vežamos iš (duomenys neskelbtini) įmonės „(duomenys neskelbtini)“, buvo vežamos su važtaraščiais ir pristatomos konkrečiai ūkininkui pagal užsakymus. Užsakymus faktiškai priiminėjo ne tik jis, toje įmonėje buvo keli žmonės, kalbantys lietuviškai, rusiškai, iš (duomenys neskelbtini) įmonės prekes veždavo ir kiti asmenys. Būdavo taip, kad jam įmonės direktorė atnešdavo dokumentus ir pasakydavo, kad tai prekių, gabenamų į (duomenys neskelbtini), dokumentai, o prekes pakraudavo į kokį nors autobusiuką ir išveždavo kiti asmenys. Vežė trąšas iš lenkų firmų, taip pat vežė santykinai nedidelius kiekius augalų apsaugos priemonių. Visos tos augalų apsaugos priemonės, nors ir buvo neregistruotos (duomenys neskelbtini), buvo atvežtos su specialistų rekomendacijomis. Daugiausia už prekes, kurios buvo atvežtos į (duomenys neskelbtini), buvo atsiskaityta pagal PVM sąskaitas faktūras mokėjimo pavedimais per banką. Iš kai kurių užsakovų paėmė ir grynus pinigus, bet visus tuos pinigus įnešė į įmonės „(duomenys neskelbtini)“ kasą. Prisimena, jog yra konsultavęs ūkininką A. V. dėl trąšų naudojimo. Šis ūkininkas pirko nemažus kiekius trąšų, už jas atsiskaitė tiesiogiai su (duomenys neskelbtini) įmone mokėjimo pavedimais. Ūkininkas I. R. turėjo tik 80 hektarų žemės, jis už augalų apsaugos priemones sumokėti 22000 eurų niekaip negalėjo, nes jo metinė apyvarta nesiekia tokios sumos. Žino, jog ūkininkas B. M. vienais metais išbandė (duomenys neskelbtini) įmonės trąšas, gal ketino išbandyti ir augalų apsaugos priemones, tačiau ar jis jas pirko, nežino. Šis ūkininkas su (duomenys neskelbtini) įmone yra atsiskaitęs, o jis iš šio asmens nėra gavęs nė vieno euro grynais pinigais. Kaltinime nurodytų smulkių ūkininkų kai kurių iš viso nepažįsta, gali būti kad su jais kalbėjo telefonu, kažką vežė, tačiau kontaktus jam davė (duomenys neskelbtini) įmonėje, įdėjo sąskaitas faktūras, pagal kurias jie sumokėjo. Prisimena, jog V. K. tikrai kažką pirko, paskambino, jis nuvežė, atsiskaitė grynais pinigais, jis paimtus pinigus nuvežė į (duomenys neskelbtini) įmonę ir įnešė į kasą. A. V. pažįsta daug metų, kaltinime nurodyta 11387 eurų suma yra už trąšas, už trąšas jis pats atsiskaitė pavedimu (duomenys neskelbtini) įmonei, bet atrodo, kad suma turėtų būti dar ir didesnė. Tų trąšų nevežė, jis užsakė prekę, atvažiavo (duomenys neskelbtini) firmos krovininis automobilis ir jam iškrovė, o A. V. pasirašė važtaraščius ir padarė pavedimą. Jis pats A. V. seniai yra vežęs kažkokią priemonę sodui, gal „(duomenys neskelbtini)“ ar kokią kitą, tiksliai nepamenu, galėjo būti už 50-60 eurų, tada jis atsiskaitė grynais pinigais, o tuos pačius pinigus nuvežė ir atidavė (duomenys neskelbtini) įmonei. Apie A. V. nieko neatsimena, ką jam galėjo parduoti, nežino. K. A. irgi neprisimena, lyg tai vieną kartą jis yra buvęs pas jį, galbūt ėmė priemonę „(duomenys neskelbtini)“, kiek sumokėjo ir kaip neprisimena, tačiau jeigu mokėjo grynais pinigais, turėjo duoti pasirašyti ant (duomenys neskelbtini) važtaraščio, o ar jis pasirašė neprisimena, o pinigus jis nuvežė į (duomenys neskelbtini) įmonę. I. R. ėmė priemonės „(duomenys neskelbtini)“ 1,3 kg ir apie 3 kg „(duomenys neskelbtini)“, nes jo ūkis nedidelis, galėjo sumokėti apie 1000 eurų. Apie 400 eurų yra paėmęs sau, nes priemonę pirko iš V. G. ir mokėjo savais pinigais, o apie 600 eurų nuvežė lenkams. R. Ž. pažinojo, jis augindavo rožes, o, ar jis yra paėmęs tiek prekių, kiek nurodyta kaltinime, pasakyti negali, nes neprisimena. G. Ž. pažinojo, jis atvažiavo pas jį, užsiprašė augalų apsaugos priemonės „(duomenys neskelbtini)“, paėmė prekes, sumokėjo pinigus, o vakare tą prekę atvežė atgal, nes tėvas jam pasakė, kad kažkas netiko, o jis atidavė G. Ž. pinigus, galėjo būti apie 1300 eurų. Ką ėmė V. K. ir kiek pinigų sumokėjo, neprisimena, lyg tai pirko per du kartus, davė pasirašyti važtaraščiuose, ar pasirašė, nežino, tik atrodo, kad kaltinime nurodyta per didelė suma. S. G. prisimena, jis kažką pirko, sumokėjo apie 100 eurų, tikslios sumos neprisimena. R. G. taip pat ėmė kažką, galėjo būti apie 200 eurų suma. N. B. pažįsta, jis nieko nepirko. Kažkokios priemonės jam reikėjo, važinėjosi vienas pas kitą, bet realiai jokio sandorio nebuvo. Kaltinime suma nurodyta iš telefoninių pokalbių, realiai jokių pinigų iš N. B. negavo. V. G. taip pat galėjo kažką pirkti, gali būti tokia suma, kuri nurodyta kaltinime. J. M. ėmė augalų apsaugos priemones „(duomenys neskelbtini)“ ir „(duomenys neskelbtini)“, sumokėjo apie 200 eurų, bet ne daugiau. T. B. neprisimena, mano, kad nurodyta suma per didelė, ji galėjo mokėti apie 400 eurų, bet jeigu paėmė pinigus, tai juos nuvežė lenkams. V. T. visiškai neprisimena. J. J. ir E. J. yra tėvas su sūnumi, iš jų jokių pinigų negavo, jie iki šiol yra skolingi (duomenys neskelbtini) įmonei. R. B. nepažįsta, apie jį nieko nežino. S. D. neprisimena. S. R. pažįsta, kiek pamena, jis prašė priemonės „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“ ir apie 10 litrų „(duomenys neskelbtini)“, už visas šias priemones galėjo sumokėti 200-250 eurų, pinigus nuvežė į (duomenys neskelbtini) firmą. S. A. prašė žirniams priemonės „(duomenys neskelbtini)“, bet kol parvežė, jo sūnus jau buvo nusipirkęs ir S. A. tos priemonės neėmė. B. M. didžioji dalis pavedimų yra padaryta už trąšas, kiek pamena, jis yra padaręs daug didesnių pavedimų, negu nurodyta, iš šio asmens grynųjų pinigų nėra gavęs. A. T. žino, jis nieko nėra pirkęs, norėjo įsigyti priemonės „(duomenys neskelbtini)“, bet vietoj to nusipirko Lietuvoje registruotą kitą priemonę, iš jo pinigų negavo. V. K. kreipėsi ne į jį, o į direktorę dėl mikroelementų ir kalbėjosi dėl priemonės „(duomenys neskelbtini)“, direktorė jam pasakė, kad V. K. reikia nuvežti 4-5 kanistrus mikroelementų, jis nuvežė tik mikroelementus, buvo išrašyta sąskaita, grynųjų pinigų negavo. Važinėjo su (duomenys neskelbtini) įmonės mašina F. G.. Į šią mašiną neįmanoma susikrauti inkriminuojamo prekių kiekio. Kiekvieną kartą pasiimant prekes įmonės direktorė E. G. išrašydavo važtaraštį visoms prekėms, nes ji nežinojo, kiek prekių parduos (duomenys neskelbtini), kiek liks, kada jis vėl atvažiuos į įmonę. Dalį prekių iškraudavo (duomenys neskelbtini), o likusias parsiveždavo automobilyje. Jeigu kas paskambindavo ir tokią prekę jis turėdavo pas save automobilyje, ją parduodavo, jeigu pirkėjas mokėjo grynais pinigais, juos paimdavo ir vėliau įnešdavo į įmonės „(duomenys neskelbtini)“ kasą. Jis pats važtaraščių išsirašyti negalėjo. Ant visų dokumentų yra direktorės E. G. parašas. Už visą dokumentaciją, pinigų priėmimą, apskaitos tvarkymą buvo atsakingos direktorė ir buhalterė. Buvo daromas patikrinimas ir jokių pažeidimų nebuvo rasta. Keliose užrašų knygutėse vedė savo užrašus, tai yra juodraščiai, jie negali atitikti važtaraščių ir sąskaitų duomenų. A. G. įmonė mokesčių inspekcijai yra pateikusi visas deklaracijas, jose duomenys nurodyti teisingi. Prekes vežė tik kaip (duomenys neskelbtini) įmonės atstovas. Lenkų įmonė „(duomenys neskelbtini)“ leidimo prekiauti Lietuvoje neturėjo. Jis apie tai jiems sakė, bet lenkams tai nerūpėjo, jiems svarbu buvo parduoti prekes ir gauti pinigus. A. G. įmonė turėjo leidimą prekiauti augalų apsaugos priemonėmis, kurios yra registruotos Lietuvoje. Kaip lenkų įmonės atstovas yra sudaręs kelis sandorius dėl Lietuvoje neregistruotų priemonių pardavimo. Yra agronomas, konsultuodavo kiekvieną besikreipiantį. Supranta, kad Lietuvoje neregistruotų augalų apsaugos priemonių negalima parduoti, tačiau tie pardavimai nei ekologijai, nei valstybei nepakenkė, nes lenkų priemonės buvo geros ir jas naudojant derlius galėjo būti geresnis. Visiems pirkėjams davė savo vizitinę kortelę, kurioje buvo nurodyta, jog jis yra lenkų įmonės atstovas. A. G. įmonės vardu Lenkijoje nieko nepirko ir jokių Lenkijoje pirktų prekių savo įmonės vardu niekam nepardavė. Lietuvoje Iš V. G. yra pirkęs kelis lenkiškus produktus, tik ne už tokias sumas, kurios buvo nurodytos, iš jo yra nupirkęs 6 buteliukus po 250 g priemonės „Granstar“ už 450 eurų, priemonės „Apir“ už 600 eurų. Iš jo pirko todėl, kad buvo pigiau, negu Lenkijos firmoje, nežino, iš kur jis tokių produktų galėjo gauti. Tas prekes, 35 indelius „Apyro“ birželio 30 d. FNTT pareigūnai kratos metu iš jo namų išėmė, už jas pinigų V. G. nemokėjo, „Granstar“ 3 buteliukai irgi buvo paimti kratos metu. Pardavė 750 g, vieną buteliuką pardavė A. V. ir dar kažkam, gal R. G.. Ikiteisminio tyrimo metu buvo pripažinęs savo kaltę, tačiau tai padarė dėl to, jog jį sulaikė 8 val. ryto, sėdėjo visą dieną nieko nevalgęs, net atsigerti neleido, iš jo ir šeimos tyčiojosi, todėl būtų pasirašęs bet ką, kad tik jį paleistų. Pinigai 115 tūkstančių eurų, kurie buvo paimti iš jo namų, yra dukters ir žento pinigai, kuriuos jie uždirbo užsienyje ir už juos ruošėsi pirkti namą. Pinigai buvo deklaruoti, deklaracijos buvo uždėtos ant tų pinigų, tačiau pareigūnai deklaracijas numetė, o pinigus pasiėmė. Tie pinigai nieko bendro su augalų apsaugos priemonėmis neturi. Rasti zlotai yra jo, nes zlotais gaudavo atlyginimą. Kratos metu namuose rastos augalų apsaugos priemonės priklauso Lenkijos įmonei, jas tą pačią dieną būtų išvežęs. Jis buvo Lenkijos įmonės atstovas, dauguma sandorių buvo sudaroma Lenkijoje, visas prekes veždavo su lydinčiais dokumentais, prekes iškraudavo ūkininkams, kurie vėliau elektroniniu būdu gaudavo sąskaitas, kurias apmokėdavo, pinigai už prekes patekdavo į Lenkijos įmonę „(duomenys neskelbtini)“. Nieko nėra savarankiškai nupirkęs ir nieko savarankiškai Lietuvoje nėra pardavęs.

Liudytojas R. P. parodė, jog nuo 2010 metų yra (duomenys neskelbtini) įgaliotu atstovu teisėsaugos, teisėtvarkos ir valstybės valdymo institucijose, siekiant išaiškinti bei užkardinti falsifikuotų ir nelegalių augalų apsaugos produktų tiekimą rinkai bei jų naudojimą. A. G. byloje buvo apklaustas liudytoju, kadangi Lietuvoje tai ne pirmoji baudžiamoji byla tokia tematika. (duomenys neskelbtini) asociacija teikia pagalbą teisėsaugos institucijoms atliekant išimtų konfiskuotų galimai falsifikuotų augalų apsaugos produktų ekspertizes, suteikia specialiąsias žinias ir visapusiškai padeda tyrimui. Kadangi FNTT Šiaulių skyriuje buvo tokia pirma byla, buvo suteiktos tam tikros žinios tyrėjui apie įstatyminę bazę, reglamentuojančią augalų apsaugos produktų tiekimą į Lietuvos rinką, ir apskritai apie augalų apsaugos produktus. Po to ikiteisminio tyrimo pareigūnai kreipėsi į (duomenys neskelbtini) asociaciją su prašymu pateikti specialistą išvadą dėl kratos metu paimtų augalų apsaugos priemonių. Kai kurie produktai buvo ištirti laboratorijose ir nustatyta, kad keturi produktai buvo falsifikatai, o dėl kitų, kurie nebuvo tirti, duota išvada, kad jų negalima įvežti ir naudoti Lietuvos Respublikoje, nes jie buvo su lenkiškomis etiketėmis, buvo Lietuvoje neregistruoti, o tai pažeidžia įstatymus, nes dėl augalų apsaugos priemonių Lietuvoje yra labai griežtas reglamentavimas. Gamintojai ir oficialūs platintojai turi pasirūpinti, kad produktų etiketės būtų lietuviškos. Lietuvoje oficialūs platintojai yra registruoti valstybinėje augalininkystės tarnyboje. A. G. individuali įmonė gali būti kad taip pat yra registruota kaip oficialus platintojas, tačiau gali būti, kad jis gali platinti tik Lietuvoje registruotus produktus ir tiktai Europos tarybos 2009 m. reglamento, augalų apsaugos įstatymo, įvežimo, saugojimo taisyklių nustatyta tvarka. Tokie asmenys turi žinoti, ką galima platinti ir ko negalima. A. G. yra profesionalus agronomas, turintis specialių žinių, tai apskritai jis privalo žinoti nustatytą tvarką. Prieš gaudamas leidimą prekybai, jis turi būti susipažinęs su teisės aktais, kurie reglamentuoja produktų įvežimą, platinimą, laikymą, sandėliavimą. Augalų apsaugos produktų pavadinimai yra patalpinti Valstybinės augalininkystės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos tinklalapyje, tik pažymėtina, kad kiek yra susipažinęs su kratos metu išimtais produktais, didžioji dalis jų net nėra registruota Lietuvoje, tai yra grynai neaiškūs lenkiški produktai, kurių net tirti neįmanoma. Nė vienas produktas, kuris buvo išimtas, negali būti leidžiamas realizuoti Lietuvoje, nes jie neregistruoti Lietuvoje, jų etiketės lenkų kalba, o etiketės privalo būti lietuvių kalba. Žala yra galimai padaryta. Jeigu A. G. eilę metų prekiavo ir tiekė rinkai tuos produktus, žala yra padaryta ne tik aplinkai, gamtai, žmogaus sveikatai, bet ir šalies ekonomikai. Jeigu Lenkijos kompanija nori atvežti produktus į Lietuvą, tai ji pirmiausia privalo kreiptis į Valstybinę augalininkystės tarnybą su prašymu leisti Lietuvoje prekiauti Lietuvoje registruotais produktais, o jeigu tie produktai Lietuvoje neregistruoti, jie turi kreiptis į tą pačią tarnybą su prašymu registruoti tuos augalų apsaugos produktus, tam yra nustatyta tam tikra tvarka. Jeigu Lietuvos Respublikos pilietis įsidarbina kažkokioje Lenkijos įmonėje, jis, norėdamas įvežti šiuos produktus į Lietuvą, turi vadovautis LR teisės aktais nustatyta tvarka. Jeigu pilietis dirba Lenkijos įmonėje, tai jis turi teisę prekiauti tik Lenkijos teritorijoje, į Lietuvą jis įvežti ir prekiauti nieko negali, o jeigu nori įvežti ir prekiauti augalų apsaugos priemonėmis Lietuvoje, tai turi nustatyta tvarka juos įregistruoti ir gauti leidimą prekybai.

Liudytojas A. V. parodė, jog A. G. pažįsta kelerius metus, A. G. jį konsultuoja kaip agronomas. Yra ūkininkas, turi 600 ha žemės. 2015 metais iš A. G. yra pirkęs savo sodo reikmėms kažkokių augalų apsaugos priemonių braškėms, sumokėjo apie 60 eurų. Dokumentai nebuvo išrašyti. Ūkyje tų priemonių nenaudojo. Ūkiui iš Lenkijos įmonės, kurioje dirbo A. G., pastoviai pirko trąšas, turi visus dokumentus, mokėjo Lenkijos įmonei pagal pateiktas sąskaitas. 2015 metais už trąšas sumokėjo apie 10000 eurų, sąskaitose kaina buvo nurodoma zlotais.

Liudytojas A. V. parodė, jog yra ūkininkas, užsiima grūdinių kultūrų auginimu ir gyvulininkyste. Iš po kažkokio seminaro pateko A. G. vizitinė kortelė, kurioje buvo nurodytas vardas, pavardė ir kažkokia lenkiška įmonė. Pasiskambino, paklausė, ar turėtų chemikalų, bet kokių tikrai nepamena, galėjo būti „Monitor“, žmogus pasakė atvažiuoti. Nuvažiavo į (duomenys neskelbtini), bet netiko kaina, atsiskaitymo būdas, nes prašė sumokėti grynais pinigais, todėl pabandymui pasiėmė tik vieną litrą „Granstar“ už 50 eurų ir daugiau nieko nepirko. Jis turėjo kažkokį sąsiuvinį, lyg tai ten pasirašė, bet tiksliai to neprisimena. Tą medžiagą sunaudojo ūkininko ūkyje.

Liudytojas K. A. parodė, jog yra ūkininkas, pastoviai dalyvauja įvairiose parodose. Kažkurioje parodoje buvo gavęs A. G. vizitinę kortelę. Prisimena, jog kortelė buvo kažkokios Lenkijos įmonės, suprato, kad A. G. buvo tos įmonės atstovas. Jam buvo reikalinga priemonė „Kalif“ nuo piktžolių. Paskambino kortelėje nurodytu telefonu ir susitarė dėl priemonės įsigijimo. Pats tos priemonės pasiimti nevyko. Sūnus buvo kažkur prie (duomenys neskelbtini), todėl jis ir nuvažiavo paimti priemonės. Už tą priemonę sumokėjo virš 200 eurų, dokumentai nebuvo išrašyti. Tą priemonę panaudojo savo asmeninėms reikmėms, piktžolėms aplink sodybą išnaikinti.

Liudytojas I. R. parodė, jog A. G. pažįsta apie 20 metų, jį žino kaip agronomą. Pats nuo 1993 metų ūkininkauja. Jam buvo reikalinga priemonė varpučiams naikinti. Vietinės priemonės varpučių neveikė, todėl iš A. G. įsigijo priemonių „Monitor“ ir „Actara“, už kurias sumokėjo apie 1000 eurų. 22 tūkstančių eurų mokėti negalėjo, net ir litais tokios sumos nemokėjo. Jokie dokumentai nebuvo išrašyti. Neprisimena, ar pirko kaip iš fizinio asmens ar kaip iš įmonės. Savo ūkininko ūkiui tų priemonių nenaudojo, jas sunaudojo savo asmeninėms reikmėms.

Liudytojas R. Ž. parodė, jog kaip privatus asmuo augino rožes. Reikėjo chemikalų nuo puvinio ir ligų. Kreipėsi į A. G. ir 2015 metų pavasarį pirko priemones „Diskus“ už 260 eurų ir „Signum“ už 170 eurų. Dokumentai nebuvo išrašyti, nes jam jų ir nereikėjo. Atrodo, jog pirko kažkur mieste. Kainų nebūtų prisiminęs, bet ikiteisminio tyrimo metu perklausė pokalbio įrašą ir tame pokalbyje buvo minimos tos kainos. Šias priemones iš A. G. pirko kaip iš fizinio asmens.

Liudytojas G. Ž. parodė, jog A. G. pažįsta iš matymo, jis yra važinėjęs pas ūkininkus ir siūlęs chemikalų. Nuo 2005 m. yra įregistravęs ūkininko ūkį. Augina grūdines kultūras ir rapsą. 2015 metais įsigijo cheminės priemonės kovai su vabalais. Nusipirko apie 100 litrų, sumokėti galėjo apie 1300 eurų. Mokėjo grynais pinigais, dokumentų neišrašė. Suprato, kad priemones pirko iš A. G. kaip iš kažkokios lenkų firmos atstovo. Tos priemonės Lietuvoje buvo neregistruotos. Parsivežęs į namus kartu su tėvu, kuris yra agronomas, priemonę apžiūrėjo, kilo įtarimas, kad tai ne ta priemonė, kurią tikėjosi įsigyti, todėl tą priemonę nuvežė atgal į (duomenys neskelbtini) A. G. ir šis atidavė sumokėtus pinigus.

Liudytojas V. K. parodė, jog kaltinamąjį A. G. pažįsta seniai. 2015 metų pavasarį iš A. G. pirko augalų apsaugos priemonių „Pirinekso“ ir „Dursbano“. Tų chemikalų kiekiai nebuvo dideli. Galėjo sumokėti apie 1040 eurų, nors atrodo, kad ši suma eurais didoka. A. G. jam pasiūlė lenkišką dokumentą, jam tas dokumentas nebuvo reikalingas, nes priemones pirko asmeninėms reikmėms. Tas priemones jam A. G. pardavė kaip Lenkijos įmonės atstovas.

Liudytojas S. G. parodė, jog A. G. pažįsta apie trejus metus. Prisimena, jog į (duomenys neskelbtini) vežė grūdus ir iš kažkurio traktorininko gavo A. G. vizitinę kortelę. Suprato, kad jis dirba Lenkijos įmonėje „(duomenys neskelbtini)“, kuri prekiauja chemikalais ir trąšomis, ir yra tos įmonės atstovas. Pasiskambino kortelėje nurodytu numeriu. Užsisakė mikroelementų, tačiau jų jam neatvežė. Vėliau, 2015 metais, užsiprašė beico ir viską naikinančios priemonės nuo žolių. Nuvažiavo pas A. G. į namus ir parsivežė du indus chemikalų. Beico negavo. Produkto pavadinimo neprisimena, gali būti „Dursban“. Atrodo, jog sumokėjo 100 eurų. Jokie dokumentai nebuvo išrašyti. Jis yra ne PVM mokėtojas, todėl dokumentų jam nereikėjo. Priemonė buvo lenkiška. Jokių žinių apie augalų apsaugos priemones neturi. Manė, jog jeigu tą priemonę galima naudoti Lenkijoje, tai galima naudoti ir Lietuvoje.

Liudytojas R. G. parodė, jog kaltinamąjį A. G. pažįsta. Užsiima braškių auginimu, per pažįstamus ūkininkus sužinojo, kad iš A. G. galima pigiau įsigyti augalų apsaugos priemonių, jam pasakojo, kad jis yra įmonės Lenkijoje atstovas, kuris tokių priemonių parveža. Iš A. G. pirko augalų apsaugos priemonę „Sigmum“, sumokėjo apie 100 eurų, taip pat pirko priemonės „Granstar“ vieną buteliuką 200 g, sumokėjo apie 30 eurų, dar yra pirkęs priemonės „Topsin“, už kurią galėjo sumokėti apie 100 eurų. Mokėjo grynais pinigais, pirko kaip iš Lenkijos įmonės atstovo. Įsigijo per kelis kartus, nuvykęs pas jį į namus (duomenys neskelbtini), jis davė kažkokį lenkišką dokumentą, ant kurio pasirašė. Suprato, kad tas priemones įsigijo iš Lenkijos įmonės. Tas priemones sunaudojo savame ūkyje.

Liudytojas N. B. parodė, jog kaltinamąjį A. G. pažįsta seniai. Žino, kad jis yra agronomas, dirba Lenkijos įmonėje. Turėjo jo vizitinę kortelę. Žino, kad Lietuvoje neregistruotomis augalų apsaugos priemonėmis prekiauti negalima. Telefonu su A. G. kalbėjosi apie priemonę „Dursban“. Tos priemonės jam neparvežė, todėl iš A. G. nieko nėra pirkęs.

Liudytojas V. G. parodė, jog kaltinamąjį A. G. pažįsta seniai, apie 15 metų. 2015 metų pavasarį iš A. G. įsigijo chemikalų žolėms naikinti „Mistral“ 4 kilogramus, galėjo sumokėti 127 eurus. Tą priemonę pirko kaip iš fizinio asmens, ar jis turi teisę prekiauti, nesidomėjo. Buvo pigiau, todėl ir nusipirko. Priemonę sunaudojo savo sodui. Jokių dokumentų jam nereikėjo, jų išrašyti neprašė.

Liudytojas J. M. parodė, jog su kaltinamuoju A. G. vieną kartą yra susitikę parodoje. Turi įregistravęs ūkininko ūkį (duomenys neskelbtini), augina grūdines kultūras ir daržoves. Datos neatsimena, galėjo būti 2014 m. pavasaris, vieną kartą iš A. G., kuris prisistatė Lenkijos firmos atstovu, pirko augalų apsaugos priemones, bet kokias, tiksliai nepamena. Galėjo sumokėti apie 300 litų, 400 litų tikrai nemokėjo. Buvo išrašyti kažkokie dokumentai, bet jų nebeturi, dokumentai buvo lenkiški, jų nesaugojo. Telefonu galėjo tartis dėl didesnių kiekių ir kelių priemonių, bet nupirko ne viską.

Specialistė D. B. teisiamajame posėdyje patvirtino savo išvadą ir paaiškino, jog išklausius liudytojų, kaltinamojo parodymus, pati specialisto išvada nesikeičia, keistųsi skaičiai į mažėjimo pusę, nes kai kurie asmenys nurodė, kad priemonių nepirko, sandoriai neįvyko, tai A. V., N. B., S. A., B. M., A. T. ir V. K., surašant specialisto išvadą, sumos tų asmenų buvo paimtos iš Kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokolo, t. y., iš pokalbių. Liudytojas I. R. ikiteisminio tyrimo metu apklausiamas kaip liudytojas buvo nurodęs, kad jis prekių įsigijo už 22 tūkstančius eurų, o apklaustas teisme, jis paliudijo, kad priemonių įsigijo už 1000 eurų. Todėl vertinant ir kitų liudytojų parodymus, atmetant tas sumas, kurių liudytojai negalėjo prisiminti, nustatė, kad iš A. G. buvo nupirkta prekių už 5214 eurų, o PVM liktų 905 eurai. A. G. veiklą su A. G. įmonės veikla susiejo todėl, kad A. G. buvo įregistravęs įmonę ir ta įmonė turėjo leidimą prekiauti augalų apsaugos priemonėmis, todėl laikė, kad veiklą vykdė A. G. įmonė. Fizinio asmens veiklą ir to asmens įmonės vykdomą veiklą galima atskirti, bet šiuo atveju tos veiklos yra labai persipynusios, t. y., buvo vykdoma prekyba tais pačiais augalų apsaugos produktais, todėl pripažino, kad veiklą vykdė A. G. įmonė. Ikiteisminio tyrimo metu surašydama išvadą vadovavosi kriminalinės žvalgybos atliktų veiksmų protokolais ir ikiteisminio tyrimo metu duotais liudytojų parodymais, specialisto išvados 7 priede yra nurodyta, kokie duomenys gauti iš liudytojų apklausos protokolų, o kokie duomenys iš užfiksuotų pokalbių. Nevertinant šios bylos duomenų, pagal A. G. įmonės pateiktus dokumentus, jo įmonės veikloje jokių pažeidimų nebuvo nustatyta, viskas buvo deklaruota, buvo visi pirminiai dokumentai, jie buvo suvesti į įmonės apskaitą, buvo deklaruoti visi mokesčiai. A. G. įmonės buhalterinėje apskaitoje buvo įrašyti tik produktai, kuriais galima prekiauti Lietuvos rinkoje, tie produktai buvo pirkti ir parduoti su sąskaitomis faktūromis. Laikant, kad A. G. tik atveždavo lenkų įmonės prekes, kurias nupirkdavo pirkėjas Lietuvoje iš Lenkijos įmonės, tai A. G. tik atliko vežimo pareigas, pardavėjas – Lenkijos įmonė, kuri turėjo išrašyti sąskaitą faktūrą, pagal kurią asmuo sumoka už prekes Lenkijos įmonei. Tokiu atveju mokestinės prievolės tenka Lenkijos įmonei, nes pardavimas vykdomas iš Lenkijos. Jeigu Lenkijos įmonė nori prekiauti Lietuvoje, ji privalo registruotis mokesčių mokėtoju Lietuvoje. Prekės atvežimas į Lietuvą ir pardavimas traktuojamas kaip prekių pardavimas Lietuvoje. Jeigu Lenkijos įmonė išrašo sąskaitą Lietuvos ūkininkui, pagal dokumentus pardavėjas yra Lenkijos įmonė, o gavėjas – Lietuvos Respublikos pilietis, jų reikalas kaip susitaria dėl prekių pervežimo, tačiau jeigu atvažiuoja fizinis asmuo savarankiškai nusipirkęs prekes Lenkijoje ir jas parduoda Lietuvoje, tai tokios veiklos asmuo vykdyti negali jos neįregistravęs, o vairuotojas, kuris atveža užsakytas prekes, turi turėti dokumentą, patvirtinantį pardavimą - ar tai sąskaitą faktūrą, ar PVM sąskaitą faktūrą, ar išankstinio apmokėjimo sąskaitą. Žmogus, pirkdamas prekes iš Lenkijos įmonės, turi ir sumokėti Lenkijos įmonei, o ne per kažkokį agentą, kuris Lietuvoje net negali būti, tokių atveju galimas tik pavedimas į įmonės sąskaitą. A. G. nėra įregistravęs savo individualios veiklos, bet jis yra įregistravęs individualią įmonę, tai tokiu atveju ir laikoma, kad A. G. ir prekiauja kaip individuali įmonė. Jeigu A. G. būtų dar papildomai įregistravęs individualią veiklą, tai veiklas būtų galima atskirti, tai priklausytų nuo paties A. G., nes kitaip nėra kaip atskirti. Fizinis asmuo pajamas turi deklaruoti iki kitų metų gegužės 1 d., bet dėl PVM, jeigu vienas asmuo turi individualią įmonę ar UAB ir kartu yra įregistravęs individualią veiklą, o tos įmonės yra PVM mokėtojai, tai automatiškai atsiranda prievolė ir vykdant individualią veiklą mokėti pridėtinės vertės mokestį. Asmuo, kuris atvežė ir pardavė prekes, mokesčius turės sumokėti pagal tai, kur vykdoma veikla. Jokių duomenų, kad A. G. asmeniškai ar A. G. įmonė sumokėjo (duomenys neskelbtini) įmonei už augalų apsaugos priemones, kurios buvo parduotos Lietuvoje, nebuvo.

2015-06-26 kriminalinės žvalgybos veiksmų protokole užfiksuota, kad vykdant A. G. telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos kontrolę, gauta informacija apie jo augalų apsaugos produktų įsigijimą iš V. G. laikotarpiu nuo 2015-03-23 iki 2015-06-08 (2 t., b. l. 65-87).

2015-11-11 specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) dėl V. G. ūkinės finansinės veiklos, 2016-03-03 specialisto paaiškinime užfiksuota, kad laikotarpiu nuo 2015 m. kovo 23 d. iki 2015 m. birželio 8 d. gyventojas V. G. A. G. pardavė augalų apsaugos produktų iš viso už 18315,95 EUR: „Monitor“ 2 dėžės (24x133 g) už 4044,26 EUR, „Granstar“ 1 dėžė (6x250 g) už 173,70 EUR, „Raxsil“ 3 dėžės už 1043,00 EUR, „Granstar“ 1 dėžė (6x250 g) už 173,70 EUR, „Monitor“ 1 dėžė (12x133 g) už 2022,13 EUR, „Raxsil“ 2 dėžės už 695,00 EUR, „Monitor“ 1 dėžė (12x133 g) už 2022,13 EUR, „Monitor“ 1 dėžė (12x133 g) už 2022,13 EUR, „Granstar“ 2 dėžės (12x250 g) už 347,40 EUR, „Banvel“ už 203,00 EUR, „Banvel“ 2 dėžės už 405,00 EUR, „Banvel“ 3 dėžės už 608,00 EUR, „Granstar“ už 579,00 EUR, „Banvel“ 2 dėžės už 405,00 EUR, „Apyrus“ (Monitor) 2,5 kg už 3167,50 EUR, „Banvel“ 2 dėžės už 405,00 EUR. Jeigu gyventojas V. G., gavo 18316,00 EUR pajamų iš ekonominės ūkinės veiklos, kurios nebuvo įregistravęs Mokesčių mokėtojų registre, tai nuo pajamų sumos būtų apskaičiuotas 641,06 EUR [{18 316,00 – (18 316,00 x 0,3)} x 0,05] GPM (gyventojų pajamų mokestis), 1827,02 EUR [{18 316,00 – (18 316,00 x 0,3)} : 2 x 0,285] VSD įmokos ir 576,95 EUR [{18 316,00 – (18 316,00 x 0,3)} : 2 x 0,09] PSD įmokos (5 t., b. l. 8-30).

Motyvuojamoji dalis

Įvertinęs šiuos įrodymus, teismas laiko, jog nėra surinkta kaltinamojo A. G. kaltės dėl jam inkriminuojamų nusikaltimų įrodymų.

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamojo A. G. veika buvo kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 220 straipsnio 1 dalį ir 222 straipsnio 1 dalį. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 220 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė už neteisingų duomenų apie pajamas, pelną ar turtą pateikimą valstybės įgaliotai institucijai. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 222 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė už apgaulingą teisės aktų reikalaujamos buhalterinės apskaitos tvarkymą. A. G. kaltinamas apgaulingai tvarkęs A. G. įmonės buhalterinę apskaitą ir pateikęs valstybinei mokesčių inspekcijai neteisingus duomenis apie A. G. įmonės pajamas.

Pats kaltinamasis A. G. teisme parodė, jog jis Lietuvos Respublikoje neregistruotas augalų apsaugos priemones jam pateiktame kaltinime nurodytiems asmenims pristatė kaip Lenkijos įmonės „(duomenys neskelbtini)“ atstovas, už pristatytas prekes paimtus pinigus įnešė į įmonės „(duomenys neskelbtini)“ kasą, ši jo veikla nėra susijusi su jo įmonės veikla. Šiuos parodymus patvirtina Lenkijos Respublikos (duomenys neskelbtini) mokestinių tyrimo skyriaus pateikti dokumentai, jog A. G. dirbo įmonėje „(duomenys neskelbtini)“, tarptautiniai krovinių gabenimo važtaraščiai, prekių išdavimo iš sandėlio dokumentai, kurie patvirtina prekių gabenimą, tačiau ne jų įsigijimą. Tai, jog A. G. į įmonės „(duomenys neskelbtini)“ kasą įnešė grynus pinigus, taip pat patvirtina tik kaltinamojo parodymus, jog jis įnešdavo į kasą paimtus iš asmenų, kuriems pristatė prekes – augalų apsaugos priemones, pinigus. Teisme apklausti liudytojai A. V., A. V., K. A., R. Ž., G. Ž., V. K., S. G., R. G., J. M., V. T., J. J., E. J., R. B., S. R. nurodė, jog jie kaltinamąjį A. G. pažinojo kaip Lenkijos įmonės atstovą, iš kurio galima įsigyti pigiau ir efektyvesnių augalų apsaugos priemonių, o ne kaip Lietuvoje įregistruotos įmonės savininką. Kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokole nurodyta, jog buvo užfiksuoti telefoniniai pokalbiai tarp A. G. ir asmenų, kurie vėliau buvo byloje apklausti kaip liudytojai, dėl augalų apsaugos priemonių pristatymo. Šie duomenys tik patvirtina kaltinamojo A. G. ir teisme apklaustų liudytojų parodymus, jog A. G. iš Lenkijos parveždavo lenkiškų augalų apsaugos priemonių, tačiau neįrodo, jog tai darė A. G. įmonė. Specialistė D. B. teisme paaiškino, jog prekyba lenkiškomis augalų apsaugos priemonėmis buvo priskirta A. G. įmonės veiklai dėl to, jog A. G. įmonė turėjo leidimą prekiauti augalų apsaugos priemonėmis, o pats A. G. be įmonės kitos individualios veiklos nebuvo įregistravęs, todėl nebuvo galima atskirti jo įmonės veiklos nuo A. G. kaip fizinio asmens veiklos, jeigu A. G. dar būtų įregistravęs ir individualią veiklą, tai pagal jo paties parodymus, jo veiklas būtų buvę galima atskirti. Tačiau A. G. įmonė turėjo leidimą prekiauti tik Lietuvoje registruotomis augalų apsaugos priemonėmis, prekiauti neregistruotomis priemonėmis ji negalėjo. Todėl priskirti A. G. įmonės veiklai neteisėtos paties A. G., kaip fizinio asmens, veiklos pagrindo nėra. Pati specialistė patvirtino, jog atmetus pateiktame kaltinime A. G. nurodytas pajamas, kurios galimai buvo gautos iš neteisėtos prekybos augalų apsaugos priemonėmis, A. G. įmonės buhalterinė apskaita buvo tvarkoma tinkamai, laikantis norminių aktų reikalavimų ir mokesčių inspekcijai pateiktose deklaracijose buvo pateikiami teisingi duomenys. Nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisme nebuvo gauta jokių duomenų, kad A. G. įmonė Lenkijoje būtų pirkusi augalų apsaugos priemones – nėra duomenų, kad A. G. įmonei būtų išrašytos sąskaitos, kurias ši įmonė būtų apmokėjusi, taip pat nėra rašytinių duomenų, kad A. G. įmonė būtų pardavusi kaltinime nurodytiems asmenims Lietuvoje neregistruotas augalų apsaugos priemones – teisme apklausti liudytojai patvirtino, jog dokumentai jiems nebuvo išrašyti, kai kurie liudytojai nurodė, jog buvo pateikti lenkiški važtaraščiai (ne sąskaitos), kas įrodo, jog A. G. atliko prekės pristatymo paslaugą. Todėl nėra pakankamo pagrindo teigti, kad A. G. įmonė gavo pajamas, kurių neįtraukė į buhalterinę apskaitą ir dėl to pateikė neteisingus duomenis mokesčių inspekcijai. Pats kaltinimas A. G. grindžiamas kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo metu užfiksuotų telefoninių pokalbių duomenimis, tačiau apklausiant liudytojus paaiškėjo, kad realiai ne visos užsakytos priemonės buvo gautos, kai kurie asmenys užsakytų prekių nepirko arba jas grąžino. Teismas laiko, jog nesant rašytinių įrodymų, pajamas pagrįsti keliančiais abejones telefoniniais pokalbiais, nėra pagrindo. Dėl šių aplinkybių teismas pripažįsta, jog nėra įrodymų, patvirtinančių, jog kaltinamajam A. G. pateiktame kaltinime nurodytas pajamas gavo A. G. įmonė, o ne A. G. atstovaujama Lenkijos įmonė „(duomenys neskelbtini)“, ar A. G., kaip fizinis asmuo, todėl A. G. veikoje nėra nusikaltimų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 220 straipsnio 1 dalyje, 222 straipsnio 1 dalyje, požymių ir dėl to kaltinamasis A. G. išteisintinas.

Civilinis ieškinys byloje nepareikštas.

Daiktiniai įrodymai – keturios kompaktinės plokštelės, USB raktas paliktini saugoti prie baudžiamosios bylos; užrašų knygutė, plastikinis paketas, lapeliai su rankraštiniais įrašais, įmonės „(duomenys neskelbtini)“ antspaudai, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikintini; A. G. įmonės buhalterinės apskaitos dokumentai, nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžintini A. G. įmonei; augalų apsaugos priemonės: „(duomenys neskelbtini)“ aštuonios talpos, po 10 litrų, „(duomenys neskelbtini)“ aštuonios talpos, po 5 l, „(duomenys neskelbtini)“ dvi talpos, po 20 l, „(duomenys neskelbtini)“ keturios talpos, po 5 litrus, „ACTARA25WG“ šešiasdešimt talpų, po 250 g, „(duomenys neskelbtini)“ devynios talpos, po 1 litrą; „TITUS25WG“ dešimt talpų, po 100 g, „(duomenys neskelbtini)“ du šimtai talpų, po 500 ml, „APYROS75WG“ trisdešimt penkios talpos, po 133 g, „LABRADOR05EC“ viena talpa, po 5 litrus, „LABRADOR05EC“ dvi talpos, po 1 litrą, „(duomenys neskelbtini)“ dvi talpos, po 1 litrą, „(duomenys neskelbtini)“, viena talpa, po 1 litrą, „HELMTRIBI75WG“ trys talpos, po 250 g, „(duomenys neskelbtini)“ dvi talpos, po 10 litrų, „(duomenys neskelbtini)“ dvi talpos, po 10 litrų, “(duomenys neskelbtini)“ dvi talpos, po 1 litrą, saugomos FNTT prie LR VRM Šiaulių apygardos valdybos patalpose, kadangi Lietuvoje nėra registruotos ir negali būti naudojamos, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikintinos; kompiuteris „Asus“, modelis (duomenys neskelbtini), paliktinas R. G. neribotam disponavimui; nešiojamasis kompiuteris DELL PP2L, (duomenys neskelbtini), pakrovėjas, trys USB raktai paliktini A. G. neribotam disponavimui.

2016 m. lapkričio 28 d. Šiaulių apygardos prokuratūros Antrojo Baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro E. T. nutarimu skirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas A. G. gryniesiems pinigams – 10582 eurams, saugomiems FNTT prie LR VRM Finansų skyriuje, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintinas.

Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti kaltinamajam A. G. paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 3 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 303 straipsnio 5 dalies 1 punktu,

nusprendžia:

A. G. išteisinti, nepadarius veikų, turinčių nusikaltimų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 220 straipsnio 1 dalyje, 222 straipsnio 1 dalyje, požymių.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti A. G. palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Daiktinius įrodymus – keturias kompaktines plokšteles, USB raktą palikti saugoti prie baudžiamosios bylos; užrašų knygutę, plastikinį paketą, lapelius su rankraštiniais įrašais, įmonės „(duomenys neskelbtini)“ antspaudus, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti; A. G. įmonės buhalterinės apskaitos dokumentus, nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžinti A. G. įmonei; augalų apsaugos priemones: „(duomenys neskelbtini)“ aštuonias talpas, po 10 litrų, „(duomenys neskelbtini)“ aštuonias talpos, po 5 litrus, „(duomenys neskelbtini)“ dvi talpas, po 20 litrų, „(duomenys neskelbtini)“ keturias talpas, po 5 litrus, „ACTARA25WG“ šešiasdešimt talpų, po 250 g, „(duomenys neskelbtini)“ devynias talpas, po 1 litrą; „TITUS25WG“ dešimt talpų, po 100 g, „(duomenys neskelbtini)“ du šimtus talpų, po 500 ml, „APYROS75WG“ trisdešimt penkias talpas, po 133 g, „LABRADOR05EC“ vieną talpą, po 5 litrus, „LABRADOR05EC“ dvi talpass, po 1 litrą, „(duomenys neskelbtini)“ dvi talpas, po 1 litrą, „(duomenys neskelbtini)“, vieną talpą, po 1 litrą, „HELMTRIBI75WG“ tris talpas, po 250 g, „(duomenys neskelbtini)“ dvi talpas, po 10 litrų, „(duomenys neskelbtini)“ dvi talpas, po 10 litrų, “(duomenys neskelbtini)“ dvi talpas, po 1 litrą, saugomas FNTT prie LR VRM Šiaulių apygardos valdybos patalpose, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti; kompiuterį „Asus“, modelis (duomenys neskelbtini), palikti R. G. neribotam disponavimui; nešiojamąjį kompiuterį DELL PP2L, (duomenys neskelbtini), pakrovėją, tris USB raktus palikti A. G. neribotam disponavimui.

2016 m. lapkričio 28 d. Šiaulių apygardos prokuratūros Antrojo Baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro E. T. nutarimu skirtą laikiną nuosavybės teisės apribojimą A. G. gryniesiems pinigams – 10582 eurams, saugomiems FNTT prie LR VRM Finansų skyriuje, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.