- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-11-08
- Bylos Nr.
- 1A-305-519/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 1-05-6-00021-2015-3
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Gražvydas Poškus (pirm.), Nijolė Matuzevičienė, Virginija Žindulienė
- Kaltinamasis
- A. G.
- Advokatai
- Dalius Vaičiulis
- Kategorijos
Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Gražvydo Poškaus,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokuroro apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. liepos 25 d. d. nuosprendžio, kuriuo A. G. išteisintas, nepadarius veikų, turinčių nusikaltimų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 220 straipsnio 1 dalyje, 222 straipsnio 1 dalyje, požymių.
Aprašomoji dalis
nustatė:
1.A. G. pagal BK 220 straipsnio 1 dalį buvo kaltinamas tuo, jog jis, būdamas A. G. įmonės, kodas (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini) r., savininku, siekdamas išvengti 10582,00 Eur pridėtinės vertės mokesčio: Šaulių apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai pateiktose PVM deklaracijose (forma FR0600) už 2015 m. kovo mėn., (pateiktą 2015-04-27), balandžio mėn., (pateiktą 2015-05-25) gegužės mėn., (pateiktą 2015-06-22), birželio mėn., (pateiktą 2015-07-24), pateikė neteisingus duomenis apie pajamas, tai yra nedeklaravo apmokestinamųjų sandorių, pardavimo PVM ir mokėtino į biudžetą pridėtinės vertės mokesčio: deklaracijų 11 eil. „PVM apmokestinami sandoriai“ 2015 m. kovo – birželio mėn. neįrašė apmokestinamųjų sandorių už 50391,00 Eur bei nuo minėtos sumos neapskaičiavo PVM 10582,00 Eur ir neįrašė į deklaracijų 36 eil. „Mokėtinas į biudžetą PVM“, todėl neapskaičiavo ir į valstybės biudžetą nesumokėjo pagal Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo (2002-03-05 Nr. IX-751) 3 straipsnio 1 punkto nuostatas 10582,00 Eur pridėtinės vertės mokesčio bei šiuos žinomai neteisingus duomenis laikotarpyje nuo 2015-04-27 iki 2015-07-24 elektroninio deklaravimo būdu pateikė Šiaulių apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai, adresu: (duomenys neskelbtini).
1.1. Be to, A. G. pagal BK 222 straipsnio 1 dalį buvo kaltinamas tuo, jog jis, būdamas A. G. įmonės, kodas (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini)., savininku, pagal Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymo (2001-11-06 Nr. IX-574) 21 straipsnio 1 dalį atsakingu už apskaitos organizavimą, laikotarpiu nuo 2015 m. kovo 12 d. iki 2015 m. birželio 11 d., apgaulingai tvarkė A. G. įmonės teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą, o būtent: pažeisdamas 2001-11-06 Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 12 straipsnio 1 dalies nuostatas, numatančias, kad „visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, 6 straipsnio 2 dalies reikalavimus, numatančius, kad „į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“, 2015 m. kovo – birželio mėn., A. G. įmonės buhalterinėje apskaitoje PVM sąskaitomis faktūromis neįformino gautų 50391,00 Eur apsaugos produktų pardavimo pajamų ir 10582,00 Eur pardavimo PVM ir pinigų apskaitos dokumentais neįformino pinigų gavimo operacijų iš viso už 60973,00 Eur sumą, kurią už įsigytas prekes – augalų apsaugos produktus sumokėjo: A. V. – 11387,00 Eur, A. V. – 50,00 Eur, K. A. – 200,00 Eur, I. R. – 22000,00 Eur, R. Ž. – 430,00 Eur, G. Ž. – 1300,00 Eur, V. K. –1040,00 Eur, S. G. – 200,00 Eur, R. G. – 230,00 Eur, N. B. –930,00 Eur, V. G. – 127,00 Eur, J. M. – 478,00 Eur, T. B. –550,00 Eur, V. T. – 300,00 Eur, J. J. – 400,00 Eur, E. J. – 88,00 Eur, R. B. – 300,00 Eur, S. D. – 261,00 Eur, S. R. – 780,00 Eur, S. A. – 869,00 Eur, B. M. – 17369,00 Eur, A. T. – 319,00 Eur, V. K. – 1365,00 Eur, dėl to iš dalies negalima nustatyti A. G. įmonės veiklos, turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros 2015 m. kovo –birželio mėnesiais.
Šalies argumentai
2. Apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokuroras prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. liepos 25 d. nuosprendį, A. G. pripažinti kaltu įvykdžius nusikalstamą veiką, numatytą BK 222 straipsnio 1 dalyje ir jam skirti 300 MGL dydžio baudą, pripažinti kaltu įvykdžius nusikalstamą veiką, numatytą BK 220 straipsnio 1 dalyje ir skirti 80 MGL dydžio baudą. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi šias bausmes subendrinti dalinio sudėjimo būdu ir galutinę bausmę A. G. skirti 320 MGL dydžio baudą. Konfiskuoti iš A. G. 10582 eurus ir sunaikinti augalų apsaugos priemones, kurios yra paimtos kaip daiktiniai įrodymai. Kitą nuosprendžio dalį prašo palikti nepakeistą.
2.1. Teigia, kad išteisinimas motyvuotas tuo, kad A. G. veikė ne kaip individualios įmonės savininkas, o kaip (duomenys neskelbtini) įmonės „(duomenys neskelbtini)“ atstovas. Pažymi, kad teismas nuosprendžio motyvacinėje dalyje neįvertino ir nepasisakė dėl liudytojo R. P. parodymų, kuris tuo pačiu gali būti vertinamas ir kaip specialistas, apie tai, kad A. G. parduotų produktų nebuvo galima įvežti į (duomenys neskelbtini), nebuvo galima jų naudoti ir jais prekiauti. Produktai buvo su lenkiškomis etiketėmis, neregistruoti Lietuvoje. Be to, A. G. yra profesionalus agronomas, turintis specialių žinių, todėl privalo žinoti nustatą tvarką. Dalis produktų buvo falsifikatai. Žala padaryta ne tik aplinkai, gamtai, žmogui, bet ir šalies ekonomikai. Pasak prokuroro, ši problema opi visame pasaulyje ir yra lyginama su tabako ar narkotikų gautų pajamų šešėliu. Liudytojas taip pat parodė, kad net jei asmuo produkciją įsigijo (duomenys neskelbtini) asmeninėms reikmėms, atvežus ją į (duomenys neskelbtini), tam irgi yra keliami specialūs reikalavimai. Labai svarbi R. P. parodymų dalis apie tai, kad jei (duomenys neskelbtini) pilietis (šiuo atveju A. G.) įsidarbina (duomenys neskelbtini) įmonėje, jis norėdamas įvežti šiuos produktus į (duomenys neskelbtini), to padaryti vis tiek negali, nes turi teisę prekiauti tik (duomenys neskelbtini)teritorijoje.
2.2. Nurodo, kad teismas neatsižvelgė į R. B. parodymus, kad augalų apsaugos priemones iš A. G. pirko ne kaip iš (duomenys neskelbtini) įmonės atstovo, o kaip iš paprasto žmogaus – privataus asmens, apie jokios įmonės atstovą jokios kalbos nebuvo. Liudytojai A. V., R. Ž., V. G., T. B., S. D., parodė, kad augalų apsaugos priemones iš A. G. taip pat pirko asmeniškai (ne kaip iš (duomenys neskelbtini) įmonės atstovo), jokių dokumentų negavo. Liudytojas I. R. parodė, kad nepamena ar pirko kaip iš fizinio ar kaip iš juridinio asmens, žino kad A. G. turi įmonę, bet kuriuo atveju jokie dokumentai surašyti nebuvo. Byloje buvo apklaustas V. G., kurio atžvilgiu už analogišką kaip ir A. G. veikimą, yra priimtas baudžiamasis įsakymas (įsiteisėjęs precedentas). Pagal jo parodymus A. G. negalėjo veikti kaip (duomenys neskelbtini) įmonės atstovas, nes dalį produkcijos A. G. įsigijo ne (duomenys neskelbtini), o iš V. G. (duomenys neskelbtini). V. G. neturėjo jokios informacijos, kad A. G. būtų kokios nors Lenkijos įmonės atstovas, jam prekes pardavė kaip fiziniam asmeniui.
2.3. Pažymi, kad specialistė D. B. parodė, kad prekių atvežimas yra traktuojamas kaip pardavimas (duomenys neskelbtini), jei perkama iš (duomenys neskelbtini) įmonės, tai pinigai turėtų būti sumokami tiesiogiai (duomenys neskelbtini)įmonei, o ne per kažkokį agentą, kuris (duomenys neskelbtini) teritorijoje net negali būti. A. G. veikla su A. G. įmone buvo susieta taip, kad (duomenys neskelbtini) norint verstis ūkine komercine veikla reikalinga arba registruoti individualią veiklą, arba registruoti įmonę. A. G. nėra registravęs individualios veiklos, bet yra registravęs įmonę, todėl jo veikla vertintina kaip įmonės veikla. Pagal norminius aktus, jei prekė pirkta (duomenys neskelbtini), tai laikoma, kad ir veikla vykdyta (duomenys neskelbtini).
2.4. Atkreipia dėmesį į tai, kad A. G., nors ir tvirtina veikęs (duomenys neskelbtini)įmonės „(duomenys neskelbtini)“ vardu, vis tiek pats pripažįsta, kad ne visi jo veiksmai buvo teisėti. Pažymi, kad 2015 m. birželio 30 d. jis buvo visiškai pripažinęs savo kaltę ir tame prisipažinime nebuvo kalbos apie atstovavimą (duomenys neskelbtini) įmonei, o kalbama kaip turintis individualią įmonę asmuo vertėsi augalų apsaugos priemonių prekyba. Šitoks jo prisipažinimas byloje gautas teisėtai, byloje nėra jokių duomenų, kad buvo daromas koks tai poveikis, apklausoje dalyvavo ir gynėjas, taigi abejoti tais parodymais nėra pagrindo. Teismas nuosprendyje šių parodymų neanalizavo ir nevertino.
2.5. Taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad nemaža dalis kalbos byloje eina apie trąšas ir jų teisėtą pirkimą iš (duomenys neskelbtini) įmonės. Teigia, kad šiuo atveju kaltinimas A. G. pareikštas ir byloje nagrinėjamos aplinkybės susijusios su augalų apsaugos priemonėmis, o ne trąšomis, todėl šie atvejai dėl trąšų neturi nieko bendro su pareikštu kaltinimu.
Šalies argumentai
2.6. Pažymi, kad A. G. vertėsi neteisėta veikla nustatyta paties A. G. parodymais, liudytojų parodymais, kriminalinės žvalgybos protokolais, kratos metu rasti dokumentai, tame tarpe ir „Juodoji buhalterija“ – užrašų knygelė. Pasak prokuroro, tai parodo, kad A. G. šalia savo oficialios veiklos vykdė ir neoficialią veiklą. Taip pat buvo rasta didelė grynųjų pinigų suma ir yra pagrindo manyti, kad tie pinigai yra gauti neteisėtu būdu, nes A. G. negali pagrįsti tų pinigų kilmės savo teisėtomis pajamomis.
2.7. Nurodo, kad nors dalis liudytojų apklausti teisme pakeitė savo parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu, bet tai priklausomai nuo teismo vertinimo kuriais parodymais vadovautis, gali įtakoti tik mastą ir sumas, tačiau negali pakeisti paties fakto, kad veikla buvo vykdoma.
2.8. Taip pat nurodo, kad motyvuojamoje dalyje teismas rėmėsi A. G. parodymais, kad jis neva veikė kaip (duomenys neskelbtini) įmonės „(duomenys neskelbtini)“ atstovas, ir kaip tai pagrindžiantį įrodymą vertino (duomenys neskelbtini) miesto mokestinių tyrimų skyriaus pateiktą informaciją, kad A. G. dirbo šioje įmonėje. Pasak prokuroro, tokia išvada klaidinga, nes pagal minėtus dokumentus A. G. dirbo (duomenys neskelbtini) teritorijoje ir tik patarėju. Teigia, kad nebuvo atsižvelgta į specialistės V. B. ir liudytojo R. P. paaiškinimus, kad A. G. kaip (duomenys neskelbtini)įmonės darbuotojas (duomenys neskelbtini) negalėjo ne tik veikti, bet ir būti.
2.9. Pažymi, kad teismas kaip išteisinimo motyvą nurodė liudytojo R. B. parodymus, konstatuodamas, neva šis liudytojas parodė, kad kaltinamąjį A. G. pažinojo kaip (duomenys neskelbtini) įmonės atstovą, taip iškraipydamas ir suteikdamas kitą prasmę šio liudytojo parodymams, nes 2017-03-02 teismo posėdžio protokole aiškiai užfiksuota, kad šis liudytojas nurodė priešingai, kad prekes iš A. G. pirko kaip iš žmogaus, apie jokios įmonės atstovą net kalbos nebuvo, o su (duomenys neskelbtini) sandėris siejasi tik tiek, kad perkamas produktas buvo lenkiškas. Tai, kad produktas buvo lenkiškas teismui neleidžia daryti klaidingos išvados, kad ir pats A. G. atstovavo (duomenys neskelbtini)įmonę.
2.10. Teigia, kad teismo nuosprendyje taip pat buvo įvertinti ir liudytojo A. V. parodymai, nors šis liudytojas taip pat nurodė, kad produktus iš A. G. pirko ne kaip iš (duomenys neskelbtini)įmonės atstovo, o asmeniškai. Teismą galėjo suklaidinti faktas, kad A. V. iš (duomenys neskelbtini) įmonės yra pirkęs trąšų, kurios su A. G. padaryta nusikalstama veika nesiejamos.
2.11. Prokuroro nuomone, taip pat klaidingai įvertinti ir liudytojo R. Ž. parodymai, nes 2017-04-20 posėdžio metu jis aiškiai ir nedviprasmiškai nurodė, kad su A. G. bendravo kaip su fiziniu asmeniu, o ne Lenkijos įmonės atstovu.
2.12. Pasak prokuroro, teismas nuosprendyje iškraipė ir specialistės V. B. mintis. Specialistė nurodė, kad „prekyba lenkiškomis apsaugos priemonėmis buvo priskirta A. G. įmonės veiklai dėl to, kad A. G. įmonė turėjo leidimą prekiauti augalų apsaugos priemonėmis, o pats A. G. kitos individualios veiklos nebuvo registravęs, todėl negalima atskirti jo įmonės veiklos nuo A. G. kaip fizinio asmens veiklos. Jeigu A. G. dar būtų registravęs ir individualią veiklą, tai pagal jo paties parodymus, jo veiklas būtų buvę galima atskirti“. Kai tuo tarpu šios specialistės parodymų esmė yra priešinga, t. y. jei A. G. būtų registravęs dar ir individualią veiklą, tai veiklas būtų buvę galima atskirti tik pagal A. G. parodymus, o kadangi šiuo atveju A. G. tokios veiklos neįregistravo, tai vykdyta veikla priskiriama jo įmonei.
2.13. Pasak prokuroro, aplinkybė, kad A. G. kai kuriems pirkėjams pateikdavo vizitinę Lenkijos įmonės kortelę, jog lenkų kalba buvo kažkokie dokumentai ir pan., turėtų būti vertinama ne kaip A. G. atstovavimas šią įmonę, o kaip A. G. siekimas savo asmeniniais interesais pasinaudoti situacija, kad jis oficialiai yra įdarbintas ir Lenkijos įmonėje.
Atsiliepimas
3. Atsiliepimu į Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros apeliacinį skundą išteisintojo A. G. gynėjas advokatas Dalius Vaičiulis prašo Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros apeliacinio skundo dėl Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. liepos 25 d. išteisinamojo nuosprendžio A. G. atžvilgiu netenkinti.
3.1. Nurodo, kad valstybinis kaltintojas laiko, kad teismas nepasisakė dėl liudytojo R. P. parodymų, kuris gali būti vertinamas kaip specialistas, apie tai, kad įvežtų prekių nebuvo galima parduoti (duomenys neskelbtini), dalis produktų falsifikatai. Laiko, kad svarbi liudytojo parodymų dalis, kuria nurodo, kad jei (duomenys neskelbtini) pilietis įsidarbina (duomenys neskelbtini) įmonėje, jis norėdamas įvežti šiuos produktus į (duomenys neskelbtini) to padaryti vis tiek negali.
3.2. Pažymi, kad tokia kaltintojo pozicija nėra pagrįsta, kadangi apeliacinis skundas ir jo argumentai viršija tiek pareikšto kaltinamojo akto ribas, tiek įrodymų tyrimo ribas. Atkreipia dėmesį į tai, kad kaltinimas buvo pareikštas A. G. įmonei dėl apgaulingos apskaitos pagal BK 220 straipsnį, o ne dėl prekių klastojimo ir kitų faktų, kurie minimi apeliacijoje, dėl to laikytina, kad apeliacijos aspektu šie argumentai pertekliniai, peržengia pareikšto kaltinimo ribas, todėl net negali būti vertinami. Akcentuoja ir tai, kad R. P. byloje dalyvavo ne specialisto, o liudininko statusu, todėl nėra jokio teisinio pagrindo asmens liudijimų prilyginti specialistui. Pažymi ir tai, kad byloje jau yra pateikta specialisto išvada, specialistė dalyvavo nagrinėjant bylą per visą procesą, specialistė buvo apklausta, teismo, gynybos ir valstybinio kaltintojo, todėl šiuo aspektu įrodymų tyrimo ir vertinimo tvarka pažeista nebuvo.
Atsiliepimas
3.3. Teigia, kad valstybinis kaltintojas laiko, jog teismas neatsižvelgė į R. B., A. V., R. Ž., V. G., T. B., S. D. parodymus, kurie nurodė, kad prekes iš A. G. pirko asmeniškai, o ne kaip Lenkijos įmonės atstovo. Pažymi, kad byloje yra pagrįsta ir įrodyta, kad prekės asmenims, kuriems jos buvo pateiktos buvo tik veikiant (duomenys neskelbtini) įmonės „(duomenys neskelbtini).“ vardu. Vien faktas, kad bylos nagrinėjimo metu kurie nors liudininkai šios aplinkybės neprisiminė ar nenurodė, nepaneigia šios objektyvios aplinkybės, kadangi dauguma kitų liudytojų šį faktą patvirtino. Pažymi ir tai, kad faktas, jog A. G. dirbo (duomenys neskelbtini) įmonėje, pagrįstas, ne tik liudytojų parodymais, tačiau ir pačios kompanijos pateikta pažyma ir duomenimis, kad A. G. iš jų asmeniškai nėra pirkęs prekių, o yra jų darbuotojas. Buvo pateikta darbo sutartis, taip pat duomenys mokesčių inspekcijai apie iš šios darbo veiklos gautas pajamas. Gynėjo nuomone, vien šios aplinkybės paneigia kaltinimą palaikančio prokuroro argumentus.
3.4. Pažymi, kad ir šių argumentų aspektu apeliaciniu skundu viršijamos pareikšto kaltinimo ribos ir teikiami argumentai, kurie iš esmės nebuvo baudžiamosios bylos nagrinėjimo dalyku. Teigia, kad iš apeliacinio skundo nėra galimybių nustatyti, ar apeliuojama į A. G. kaip įmonės savininką, ar į A. G. kaip fizinį asmenį. Gynėjo nuomone, ši aplinkybė svarbi, kadangi tai lemia ir pareikšto kaltinimo ribas. Kaltintojas nereiškė kaltinimų A. G. kaip asmeniui ar kaip (duomenys neskelbtini) įmonės atstovui, todėl neturi teisės šių argumentų teikti jo atžvilgiu ir teikiant apeliacinį skundą.
Atsiliepimas
3.5. Nurodo, kad valstybinis kaltintojas teigia, jog byloje buvo apklaustas V. G., kurio atžvilgiu priimtas baudžiamasis įsakymas už analogišką veikimą (įsiteisėjęs precedentas). Pagal jo parodymus A. G. negalėjo veikti kaip Lenkijos įmonės atstovas, nes dalį produkcijos įgijo ne (duomenys neskelbtini), o iš V. G. (duomenys neskelbtini). V. G. neturėjo jokios informacijos, kad A. G. būtų kokios nors (duomenys neskelbtini) įmonės atstovas, jam prekes pardavė kaip fiziniam asmeniui. Pasak gynėjo, apeliaciniame skunde nurodomos neteisingos aplinkybės ir jų teisinis įvertinimas.
3.6. Pažymi, kad teismams sprendžiant bylas precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, t. y. precedentas taikomas tik tose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios tos bylos, kurioje buvo sukurtas precedentas, faktinėms aplinkybėms arba labai panašios į jas ir kurioms turi būti taikoma ta pati teisė, kaip toje byloje, kurioje buvo sukurtas precedentas. Be to, turi būti atsižvelgiama į precedento sukūrimo laiką ir į kitus turinčius reikšmės veiksnius, kaip antai: į tai, ar atitinkamas precedentas atspindi susiformavusią teismų praktiką, ar yra pavienis atvejis; į sprendimo argumentacijos įtikinamumą; į sprendimą priėmusio teismo sudėtį (į tai, ar atitinkamą sprendimą priėmė vienas teisėjas, ar teisėjų kolegija, ar išplėstinė teisėjų kolegija, ar visa teismo (jo skyriaus) sudėtis); į tai, ar dėl ankstesnio teismo sprendimo buvo pareikšta teisėjų atskirųjų nuomonių; į galimus reikšmingus pokyčius. Teigia, kad vien jau formos prasme V. G. byloje skiriasi sprendimas. V. G. atveju nebuvo atliekamas įrodymų tyrimas (taikytas supaprastintas bylos nagrinėjimas, neatliekant įrodymų tyrimo iš esmės, kadangi buvo priimtas baudžiamasis įsakymas), išteisintojo atžvilgiu buvo priimtas teismo nuosprendis, išnagrinėjus visas bylos aplinkybes iš esmės. V. G. atžvilgiu, kaip supranta išteisintasis, buvo kaltinimai pareikšti ne įmonei, o privačiam asmeniui, todėl net atsakomybės pagrindai yra skirtingi. Be to, V. G. atveju nebuvo nustatyta, kad jis dirbo (duomenys neskelbtini) įmonėje ir panašiai. Kitas momentas, pasak gynėjo, A. G. nežino V. G. bylos visų aplinkybių, tačiau kai jis buvo apklausiamas jo byloje nurodė aplinkybes, jog net klydo dėl savo patvirtintų. Taip pat pažymi, kad kaltinimai dėl prekių įgijimo iš V. G. A. G. įmonei, ar A. G. nebuvo pareikšti, nebuvo nustatytas ir įgytų prekių realus kiekis. Vien prekių įgijimas, nepatvirtina jų realizavimo fakto, o būtent kaltinimu ir buvo inkriminuotas prekių realizavimas, o ne įgijimas A. G. įmonei. Gynėjo teigimu, apeliacinio skundo argumentai, kad V. G. neturėjo jokios informacijos, kad A. G. būtų kokios nors (duomenys neskelbtini) įmonės atstovas, jam prekes pardavė kaip fiziniam asmeniui taip pat neturi jokios reikšmės, kadangi tai nebuvo pareikšto kaltinimo dalyku.
3.7. Pasak gynėjo, bylos duomenys ir surinkti įrodymai nepatvirtina A. G. įmonės kaltės pagal pareikštus kaltinimus, jų nepaneigia ir apeliacinis skundas, todėl mano, jog teismo nuosprendis yra pagrįstas ir jo keisti ar naikinti nėra pagrindo.
4. Teismo posėdžio metu prokuroras prašė apeliacinį skundą tenkinti, išteisintas A. G. ir jo gynėjas prašė prokuroro apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokuroro apeliacinis skundas atmestinas
5. Pagal baudžiamąjį įstatymą asmuo atsako tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas padaręs nusikalstamą veiką (BK 2 straipsnio 4 dalis). Europos Žmogaus Teisių Teismas ne kartą yra konstatavęs, jog abejonės aiškinamos kaltinamojo naudai (Barber?, Messegué and Jabardo v. Spain judgment of 6 December 1988, Series A no. 146; Telfner v. Austria, no.33501/9620, 20 March 2001 ir kiti), o nacionalinėje teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis – teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką bei kitas svarbias bylos aplinkybes (kasacinės nutartys baudžiamojoje bylose Nr. 2K-347/2007, 2K-251/2010, 2K-363/2013, 2K-396/2014). Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su skundo argumentais, pirmosios instancijos teismo nuosprendžio motyvais, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad A. G. veikoje nėra nusikaltimų, numatytų BK 220 straipsnio 1 dalyje, 222 straipsnio 1 dalyje, požymių.
6. Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad prokuroras iš esmės nesutinka su pirmosios instancijos teismo įrodymų vertinimu teigdamas, kad teismas neįvertino ir nepasisakė dėl liudytojo R. P. parodymų, neatsižvelgė į liudytojų R. B., A. V., R. Ž., V. G., T. B., S. D., I. R. parodymus, V. G., kurio atžvilgiu yra priimtas baudžiamasis įsakymas, parodymus, iškraipė specialistės V. B. paaiškinimus, duotus teismo posėdžio metu, ir dėl to nepagrįstai A. G. išteisino, motyvuodamas tuo, kad A. G. veikė ne kaip individualios įmonės savininkas, o kaip (duomenys neskelbtini) įmonės „(duomenys neskelbtini) “ atstovas.
6.1. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau BPK) įrodymų pripažinimo, tyrimo ir vertinimo bendrosios nuostatos yra įtvirtintos 20 straipsnyje, 276 straipsnio 4 dalyje ir 301 straipsnyje. Tačiau baudžiamojo proceso įstatymas nenumato taisyklių ir metodų, kurie reglamentuotų patį įrodymų vertinimo procesą. Įrodymų vertinimas iš esmės yra subjektyvus loginis procesas, kuris reiškiasi BPK normų sistemos nustatytose ribose, o teisminis nagrinėjimas ir baigiamojo akto motyvai yra ypatingas argumentacijos atvejis, kuriame derinami faktiniai duomenys ir loginės taisyklės. Esminis reikalavimas šiam loginiam procesui yra išsamus ir nešališkas visų bylos aplinkybių išnagrinėjimas vadovaujantis įstatymu. Bylą nagrinėjantis teismas turi išskirtinę kompetenciją įvertinti įrodymus, nuspręsti dėl jų patikimumo, pakankamumo ir jais remdamasis daryti išvadas dėl nusikalstamos veikos padarymo mechanizmo, asmens kaltumo ir kitų konkrečioje byloje įrodinėtinų aplinkybių. Svarbi įrodymų vertinimo sąlyga – turi būti įvertinamas kiekvienas įrodymas atskirai ir įrodymų visuma, sujungiant visus reikšmingus faktus į loginę visumą ir tik po to darant apibendrinančias išvadas, kurios turi būti vienareikšmės, tikslios, neprieštaringos, logiškos.
7. Kolegijos vertinimu, nagrinėjamoje byloje neginčytinai yra nustatytas tik faktas, kad A. G. iš Lenkijos parveždavo lenkiškų augalų apsaugos priemonių ir šias priemones pristatė liudytojams: A. V., A. V., K. A., I. R., R. Ž., G. Ž., V. K., S. G., R. G., V. G., J. M., T. B., V. T., J. J., R. B., S. D., S. R., tačiau, kaip teisingai nurodė apylinkės teismas, tai neįrodo, jog lenkiškas augalų apsaugos priemones jiems pardavė būtent A. G. įmonė.
8. Pats A. G. teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad kaltinime nurodytiems asmenims lenkiškas augalų apsaugos priemones jis pristatė kaip (duomenys neskelbtini) įmonės „(duomenys neskelbtini)“ atstovas, jog visos prekės, kurios buvo pakrautos į jo tarnybinį automobilį „(duomenys neskelbtini)“, priklausė (duomenys neskelbtini) įmonei, o ne jam, kaip fiziniam asmeniui, ar A. G. įmonei. Jo įmonė neturėjo jokių sandorių su lenkų įmone. Pagal sudarytą sutartį su (duomenys neskelbtini) įmone „(duomenys neskelbtini)“, esančia (duomenys neskelbtini), iš jos pirko augalų apsaugos priemones, jas pardavė ir teisingai deklaravo visus mokesčius. Taip pat A. G. paaiškino, jog daugiausia už prekes, kurios buvo atvežtos į (duomenys neskelbtini), buvo atsiskaityta pagal PVM sąskaitas faktūras mokėjimo pavedimais per banką. Iš kai kurių užsakovų paėmė ir grynus pinigus, bet visus tuos pinigus įnešė į įmonės „(duomenys neskelbtini)“ kasą. Šias A. G. nurodytas aplinkybes patvirtina (duomenys neskelbtini) miesto mokestinių tyrimo skyriaus pateikti dokumentai (2 t. 3–32 b. l.).
9. Duomenų, kad A. G. įmonė (duomenys neskelbtini) būtų pirkusi augalų apsaugos priemones, ar A. G. įmonei būtų išrašytos sąskaitos, kurias ši įmonė būtų apmokėjusi, byloje nėra surinkta. Taip pat byloje nėra rašytinių įrodymų patvirtinančių, kad liudytojams: A. V., A. V., K. A., I. R., R. Ž., G. Ž., V. K., S. G., R. G., V. G., J. M., T. B., V. T., J. J., R. B., S. D., S. R., A. G. įmonė pardavė Lietuvoje neregistruotas augalų apsaugos priemones. Nors prokuroras apeliaciniame skunde akcentuoja tai, kad liudytojai R. B., A. V., R. Ž., V. G., T. B., S. D., I. R. parodė, kad jie augalų apsaugos priemones pirko iš A. G. ne kaip (duomenys neskelbtini) įmonės atstovo, tačiau tai neįrodo, kad šias priemones liudytojai įsigijo iš A. G. įmonės.
Žemesnės instancijos teismas
10. Teisiamojo posėdžio metu apklausta specialistė D. B. paaiškino, kad surašydama išvadą vadovavosi kriminalinės žvalgybos atliktų veiksmų protokolais ir ikiteisminio tyrimo metu duotais liudytojų parodymais, jog prekyba lenkiškomis augalų apsaugos priemonėmis buvo priskirta A. G. įmonės veiklai dėl to, jog A. G. įmonė turėjo leidimą prekiauti augalų apsaugos priemonėmis. Specialistė taip pat paaiškino, kad atmetus pateiktame kaltinime A. G. nurodytas pajamas, kurios galimai buvo gautos iš neteisėtos prekybos augalų apsaugos priemonėmis, A. G. įmonės buhalterinė apskaita buvo tvarkoma tinkamai, laikantis norminių aktų reikalavimų ir mokesčių inspekcijai pateiktose deklaracijose buvo pateikiami teisingi duomenys. Iš Kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo metu užfiksuotų telefoninių pokalbių matyti, kad A. G. telefonu bendravo su augalų apsaugos priemonių pirkėjais iš (duomenys neskelbtini), tačiau kaip matyti iš teisme apklaustų liudytojų parodymų, jog realiai ne visos užsakytos priemonės buvo gautos, jog kai kurie asmenys užsakytų prekių nepirko arba jas grąžino.
11. Taigi nesant duomenų, kad A. G. įmonė (duomenys neskelbtini) būtų pirkusi augalų apsaugos priemones, jog A. G. įmonei būtų išrašytos sąskaitos, kurias ši įmonė būtų apmokėjusi, kad A. G. įmonė būtų pardavusi kaltinime nurodytiems asmenims (duomenys neskelbtini) neregistruotas augalų apsaugos priemones, teisėjų kolegijos nuomone, nėra pagrindo daryti neabejotiną išvadą, kad A. G. įmonė gavo pajamas, kurių neįtraukė į buhalterinę apskaitą ir dėl to pateikė neteisingus duomenis mokesčių inspekcijai.
12. Prokuroras apeliaciniame skunde nepagrįstai teigia, kad nebuvo įvertinti R. P. parodymai. Teisiamojo posėdžio metu apklaustas liudytojas parodė, jog nė vienas kratos metu išimtas produktas negalėjo būti realizuojamas (duomenys neskelbtini), nes jie neregistruoti (duomenys neskelbtini), jų etiketės lenkų kalba, jog etiketės privalo būti lietuvių kalba. Parodė ir tai, kad jeigu (duomenys neskelbtini) kompanija nori atvežti produktus į (duomenys neskelbtini), tai ji pirmiausia privalo kreiptis į Valstybinę augalininkystės tarnybą su prašymu leisti (duomenys neskelbtini) prekiauti (duomenys neskelbtini) registruotais produktais, o jeigu tie produktai (duomenys neskelbtini) neregistruoti, jie turi kreiptis į tą pačią tarnybą su prašymu registruoti tuos augalų apsaugos produktus ir tam yra nustatyta tam tikra tvarka. Jeigu (duomenys neskelbtini) pilietis įsidarbina kažkokioje (duomenys neskelbtini) įmonėje, jis, norėdamas įvežti šiuos produktus į (duomenys neskelbtini), turi vadovautis (duomenys neskelbtini) teisės aktais nustatyta tvarka. Jeigu pilietis dirba (duomenys neskelbtini) įmonėje, tai jis turi teisę prekiauti tik (duomenys neskelbtini) teritorijoje, į (duomenys neskelbtini) jis įvežti ir prekiauti nieko negali, o jeigu nori įvežti ir prekiauti augalų apsaugos priemonėmis (duomenys neskelbtini), tai turi nustatyta tvarka juos įregistruoti ir gauti leidimą prekybai. Tačiau šie liudytojo parodymai tik patvirtina tai, kad kratos metu pas A. G. rastų augalų apsaugos produktų negalima realizuoti (duomenys neskelbtini). Atmestinas prokuroro apeliacinio skundo argumentas dėl V. G. parodymų, kad A. G. negalėjo veikti kaip (duomenys neskelbtini) įmonės atstovas, kadangi dalį produkcijos A. G. pirko iš jo. Apklausiamas teisme V. G. parodė, kad A. G. yra pardavęs kažkokios medžiagos nedideliais kiekiais. Tačiau šie liudytojo parodymai nepatvirtina fakto, kad jis pardavė augalų apsaugos priemones A. G. įmonei, o ne A. G. kaip fiziniam asmeniui.
12.1. Teisėjų kolegija įvertinusi aptartus įrodymus tiek atskirai, tiek sujungiant juos į visumą, neturi pagrindo nesutikti su apylinkės teismo išvada, kad byloje nėra surinkta įrodymų patvirtinančių, kad A. G. pareikštame kaltinime nurodytas pajamas gavo A. G. įmonė, o ne A. G. atstovaujama (duomenys neskelbtini) įmonė „(duomenys neskelbtini)“, ar A. G., kaip fizinis asmuo.
13. Remiantis tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija pripažįsta, kad apylinkės teismas, vertindamas byloje surinktus ir ištirtus įrodymus, BPK 20 straipsnio nuostatų nepažeidė, padarė pagrįstas bei motyvuotas išvadas dėl A. G. nekaltumo, todėl jis pagrįstai skundžiamu nuosprendžiu išteisintas kaip nepadaręs veikos, turinčios nusikaltimų, numatytų 220 straipsnio 1 dalyje, 222 straipsnio 1 dalyje, požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas). Naikinti skundžiamą nuosprendį dėl A. G. išteisinimo, kaip to prašo prokuroras, nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
atmesti Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokuroro apeliacinį skundą.