Vilniaus apygardos teismo nutartis

2019-05-07 · Civilinė byla Nr. e2A-750-392/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-05-07
Bylos Nr.
e2A-750-392/2019
Teisminio proceso Nr.
2-52-3-00681-2018-8
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Loreta Braždienė, Virginijus Kairevičius, Laima Gerasičkinienė
Ieškovas
D. V.
Atsakovas
uždarajai akcinei bendrovei „Baltijos realizacijos centras“
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2A-750-392/2019Teisminio proceso Nr. 2-52-3-00681-2018-8Procesinio sprendimo kategorija 3.3.1.18.1 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. gegužės 7 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Loretos Braždienės, Laimos Gerasičkinienės, pirmininko (pranešėjo) Virginijaus Kairevičiaus, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo D. V. apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018 m. birželio 26 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo D. V. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Baltijos realizacijos centras“ dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas D. V. kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydamas iš atsakovės priteisti 7 100 Eur skolos, 196,91 Eur netesybų, 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2016 m. gruodžio 30 d. ieškovas ir atsakovė sudarė įgaliojimo sutartį Nr. LT-2016/13508, pagal kurią atsakovė įsipareigojo ieškovo vardu surasti pirkėją turtui (BMW 330, pagaminimo metai – 2011 m., identifikavimo numeris – (duomenys neskelbtini)) pirkti ir vesti su juo derybas, o ieškovas įsipareigojo sumokėti atsakovei nustatyto dydžio atlyginimą. 2017 m. kovo 17 d. ieškovas ir atsakovė sudarė pirkimo – pardavimo sutartį Nr. LT2017/11732, kuria ieškovas įsipareigojo parduoti jai nuosavybės teise priklausantį turtą – automobilį BMW 330, identifikacinis Nr. (duomenys neskelbtini), už 7 100 Eur be PVM kainą. Atsakovė vis dar nėra atsiskaičiusi su ieškovu už parduotą turtą, nors automobilį iš ieškovo jau yra pasiėmusi bei juo laisvai disponuoja nuo 2016 m. gruodžio 30 d., kai buvo pasirašyta įgaliojimo sutartis, kurią vėliau pakeitė pirkimo – pardavimo sutartis. Nesumokėdama sutartos turto pirkimo kainos, atsakovė grubiai pažeidė tiek sutarties, tiek ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) teisės normas. Iš pirkimo – pardavimo sutarties matyti, jog turtą atsakovė perėmė, ieškovas tinkamai ir laiku įvykdė visas sutartimi prisiimtas prievoles, atsakovės pareiga atsiskaityti su ieškovu neišnyko, tačiau atsakovė šios pareigos neįvykdė, todėl ieškovas reikalauja atsakovę įvykdyti sutartimi prisiimtas pareigas, kartu sumokant įstatymo nustatytas netesybas. Kadangi atsiskaitymo terminas suėjo 2017 m. balandžio 14 d., atsakovė vėluoja atsiskaityti su ieškovu 203 dienas, tai nuo nesumokėtos sumos susidaro 196,91 Eur netesybų. Nurodė, kad atsakovė oficialiai skelbia, jog yra automobilių pirkimo, pardavimo, automobilių vertinimo bei serviso paslaugų ekspertė, didžiausia naudotų automobilių pardavėja Baltijos šalyse ir todėl vertintina kaip autotransporto ekspertė, žinovė, galinti pateikti vertinimą apie bet kokią transporto priemonę. Atsakovė ne tik turi visas sąlygas nuodugniai patikrinti automobilį, bet ir pati ruošia automobilių pirkimo – pardavimo sutartis. Remiantis teisės normomis, reglamentuojančiomis automobilio pirkimo – pardavimo sutarties turinį, pardavėjas nėra įpareigotas informuoti pirkėją apie variklio trūkumus. Nagrinėjamu atveju sutarties projektas buvo parengtas pačios atsakovės, o ieškovas tiesiog pasirašė atsakovės pateiktą sutarties tekstą, todėl atsakė į visus atsakovės pateiktus klausimus. Ieškovas per trumpai naudojosi automobiliu, kad galėtų nustatyti tokio pobūdžio variklio gedimą bei tikslingai jį nuslėpti. Pati atsakovė nurodė, jog automobilio defektas yra ilgalaikio pobūdžio, toks defektas gali būti pastebėtas tik naudojantis automobiliu ilgą laiką arba atlikus išsamią automobilio apžiūrą. Ieškovo nuomone, jis būdamas eilinis fizinis asmuo, nieko nesuprantantis nei apie automobilių pardavimo verslą, nei apie jų remontą bei techninę būklę, negalėjo žinoti apie tokį variklio gedimą bei šį gedimą nuslėpti. Ieškovas minėtą automobilį nusipirko asmeniniam naudojimui, tačiau jam šis automobilis nepatiko, todėl nutarė jį parduoti ir šį darbą patikėjo šios srities profesionalei, kuri turėjo visas sąlygas, galimybes bei pakankamai laiko šį automobilį nuodugniai apžiūrėti. Pati atsakovė transporto priemonę užregistravo VĮ Regitra registre, praėjo techninę apžiūrą, jokie automobilio trūkumai nebuvo pastebėti, todėl eiliniam fiziniam asmeniui pastebėti tokius trūkumus bei juos nuslėpti yra neįmanoma. Atsakovė tiesiog bando pasinaudoti įstatymo suteiktomis galimybėmis perkelti atsakomybę ieškovui ir taip išvengti su vykdomu verslu susijusios rizikos. Atsakovei taikomi aukštesni apdairumo reikalavimai, todėl akivaizdu, atsižvelgiant į faktines aplinkybes, jog ieškovas nenuslėpė automobilio gedimo, nes apie jį tiesiog nežinojo. Atsakovės sutarties nutraukimas yra neteisėtas, nes jis įvykdytas tuomet, kai iš ieškovo pusės buvo įvykdytos visos prievolės ir liko tik atsakovės prievolė atsiskaityti.

Atsiliepimas

2. Atsakovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Baltijos realizacijos centras“ atsiliepimu su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad prieš sudarant pirkimo – pardavimo sutartį automobilis buvo apžiūrėtas, pakeltas ant keltuvo, tačiau akivaizdžių trūkumų nebuvo galima pamatyti. Atsakovė atliko bandomąjį važiavimą, o ieškovas patikino, kad jokių paslėptų trūkumų automobilis neturi. Esant tokiai ieškovo deklaracijai, atsakovė nuodugniai automobilio netikrino ir galėjo pamatyti tik akivaizdžius defektus, kurių nesimatė. Akcentavo, kad ieškovas sąmoningai nutyli faktą, jog automobilis buvo su užslėptu variklio defektu. Atsakovė yra prekybos įmonė, kuri įsigyja automobilius su tikslu juos parduoti tretiesiems asmenims, todėl 2017 m. kovo 14 d. buvo sudaryta pirkimo-pardavimo sutartis Nr. TV-171-03230 pagal kurią atsakovė pardavė automobilį trečiajai šaliai, perduodama jį valdyti ir naudoti automobilio išperkamosios nuomos sutarties pagrindu. Pradėjus naudotis automobiliu, trečioji šalis pastebėjo, kad iš automobilio skyriaus sklinda neįprasti garsai, todėl kreipėsi į atsakovę. 2017 m. balandžio 10 d. atsakovės servise buvo padaryta automobilio patikra, kurios metu paaiškėjo užlėptas defektas – variklio tepalų sistemoje rasta metalo drožlių. Preliminari tokio remonto sąmata yra 3 000 Eur. Tokia remonto kaina yra per didelė įvertinus tai, kad vidutinė tokio automobilio rinkos vertė yra 7 000 Eur. Trečioji šalis sužinojusi apie šį defektą, 2017 m. balandžio 11 d. pateikė prašymą nutraukti 2017 m. kovo 14 d. sutartį ir atsakovė, būdama sąžininga, sutiko ją nutraukti ir atgal priimti automobilį. 2017 m. balandžio 20 d. atsakovė pasirašė trišalį susitarimą dėl sutarties nutraukimo ir 2017 m. balandžio 20 d. automobilio grąžinimo aktą. Akcentavo, kad automobilio defektas yra ilgalaikio pobūdžio, t. y. metalo drožlės ne iš karto įtakoja variklio veiklą. Defektas ar jo priežastis egzistavo jau perduodant automobilį atsakovei, kadangi atsakovė važiavo juo tik per bandomąjį važiavimą, o trečioji šalis automobilį naudojo minimaliai – nuvažiuota rida nuo pirkimo momento yra tik 645 km (pirkimo metu buvo 210 435 km, o dabar 211 080 km). Toks defektas gali būti pastebėtas tik naudojantis automobiliu ilgą laiką arba atlikus išsamią automobilio apžiūrą, todėl atsakovė atlikusi tik bandomąjį automobilio važiavimą bei neatlikusi tam specialios patikros negalėjo pastebėti užslėpto defekto. Tokį defektą trečioji šalis pastebėjo mėnesį naudodama automobilį. Ieškovas automobilį turėjo ilgesnį laiką, todėl privalėjo ilgainiui žinoti ir suprasti, kad atsakovei pardavė automobilį su defektu. Sutarties priede ieškovas privalėjo nurodyti defektus ir vadovaujantis CK 6.333 straipsnio 2 dalimi pranešti apie juos atsakovei, tačiau to nepadarė. Tokie ieškovo veiksmai yra prieštaraujantys gerai moralei ir nesąžiningi. Kadangi remontuojamas automobilis prarastų beveik pusę savo vertės, tai vadovaujantis CK 6.217 straipsnio 2 dalimi, atsakovė iš esmės negavusi iš sutarties to, ko tikėjosi, vienašališkai ją nutraukė. Sutarties 5.1 punkte yra numatyta sąlyga, kad trečiajam asmeniui pareiškus pretenziją atsakovei dėl užslėpto defekto, ieškovas turi atsakyti tokia pat apimtimi, kokia bus patenkintas trečiojo asmens reikalavimas. 2017 m. gegužės 19 d. atsakovė kreipėsi į ieškovą su pretenzija dėl automobilio užslėpto defekto bei raginimu nutraukti sutartį ir atsiimti automobilį. Kadangi susitarti nepavyko, atsakovė 2017 m. liepos 28 d. pranešimu įspėjo ieškovą, kad sutartis, kaip numato ir CK 6.218 straipsnio 1 dalis, bus nutraukta po 30 dienų. Minėtas pranešimas išsiųstas 2017 m. liepos 28 d., sutartis laikoma nutraukta nuo 2017 m. rugpjūčio 28 d. Kadangi atsakovė yra nutraukusi sutartį, tai ieškinys, atsakovės nuomone, yra pateiktas be pagrindo, o ieškovo reikalavimai turi būti atmestini, nes prievolė vykdyti sutartinius įsipareigojimus yra išnykusi.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

3. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2018 m. birželio 26 d. sprendimu ieškinį atmetė.

4. Teismas nustatė, kad ieškovas ir atsakovė 2016 m. gruodžio 30 d. sudarė įgaliojimo sutartį Nr. LT-2016/13508, pagal kurią atsakovė įsipareigojo ieškovės vardu surasti ieškovei priklausančio automobilio BMW 330, pagaminto 2011 m., identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), pirkėją ir vesti su juo derybas, o ieškovas įsipareigojo sumokėti atsakovei atlyginimą už pavedimo įvykdymą. Atsakovei, vykdant įgaliojimo sutarties įsipareigojimus, nepavyko rasti automobilio pirkėjo. Atsakovė nusprendė pati nupirkti automobilį iš ieškovo. Ieškovas ir atsakovė 2017 m. kovo 17 d. sudarė pirkimo-pardavimo sutartį Nr. LT-2017/11732, pagal kurią ieškovas įsipareigojo atsakovei parduoti jam nuosavybės teise priklausantį automobilį BMW 330, identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), o atsakovė įsipareigojo per 20 darbo dienų sumokėti ieškovui 7 100 Eur kainą į ieškovo nurodytą banko sąskaitą.

5. Šalys sutarties 3.2. punkte numatė, kad automobilis atsakovei perduodamas sutarties pasirašymo dieną, o pagal sutarties 3.3. punktą sutartis yra kartu ir turto priėmimo-perdavimo aktas. Priede prie sutarties Nr. LT-2017/11732 ieškovas nurodė parduodamo automobilio ridą – 210 435 km; aplinkybę, jog negalioja privalomoji techninė apžiūra; pažymėjo, jog nėra stabdžių sistemos, vairo mechanizmo ir pakabos elementų, apšvietimo ir šviesos signalizavimo įtaisų, vairuotojų ir keleivių saugos sistemų, dujų išmetimo sistemos trūkumų (prie atitinkamų trūkumų punktų nurodyta įrašai „nėra“). Sutartyje ieškovas patvirtino suprantantis, jog atsakovė yra prekybos įmonė ir automobilį įsigyja tikslu jį parduoti trečiajam asmeniui. Sutarties 5.1. punktu šalys susitarė, kad trečiajam asmeniui pareiškus pretenziją atsakovei dėl paslėpto automobilio kokybės trūkumo pardavėjas (ieškovas) už turto kokybę atsakys prieš atsakovę (pirkėją) tokia pat apimtimi, kokia bus patenkintas trečiojo asmens reikalavimas. Teismas įvertinęs sutarties sąlygas, sprendė, jog tai reiškia, kad pardavėjas ir po sutarties sudarymo prisiima tam tikrus įsipareigojimus, kurie numatyti sutartyje. Esant daikto kokybės esminiams trūkumams, pardavėjo atsakomybė lieka ir po sutarties sudarymo.

6. Teismas taip pat nustatė, kad atsakovė įsigytą automobilį perdavė trečiajai šaliai L. C. valdyti ir naudoti išperkamosios nuomos sutarties pagrindu su įsipareigojimu automobilį įsigyti. Pradėjus naudotis automobiliu, trečioji šalis pastebėjo iš automobilio variklio skyriaus sklindančius neįprastus garsus, todėl kreipėsi į atsakovę. 2017 m. birželio 29 d. automobilio patikros išvadoje nurodyta, kad servise ginčo automobilio BMW 330 patikros metu apačioje variklio tepalo sistemoje buvo rasta metalo drožlių, todėl nustatyta, kad reikalingas kapitalinis variklio remontas arba variklio keitimas; preliminari remonto sąmata 3 000 Eur. 2017 m. balandžio 20 d. atsakovė pasirašė trišalį susitarimą dėl 2017 m. kovo 14 d. pirkimo pardavimo sutarties Nr. TV-171-03230 nutraukimo ir 2017 m. balandžio 20 d. turto priėmimo-perdavimo aktą, kuriuo trečioji šalis automobilį perdavė atsakovei. Atsakovė su 2017 m. gegužės 19 d. pretenzija dėl sutarties nutraukimo, restitucijos taikymo ir nuostolių atlyginimo, kreipėsi į ieškovą.

7. Atsakovė 2017 m. liepos 28 d. pranešimu dėl sutarties nutraukimo, kuris buvo išsiųstas registruotu paštu, informavo ieškovą, jog nutraukia 2017 m. kovo 17 d. pirkimo – pardavimo sutartį ir laikys ją nutraukta po 30 dienų nuo šio pranešimo apie nutraukimą išsiuntimo dienos, t. y. nuo 2017 m. rugpjūčio 27 d., paprašė ieškovą atsiimti automobilį bei atlyginti su sutarties nutraukimu susijusius nuostolius. Atsakovas savo poziciją pagrindė sutarties 5.1 punkto nuostata, jog ieškovas įsipareigojo atsakyti tokia pačia apimtimi kokia bus patiekti trečiojo asmens reikalavimai (reikalavimai buvo nutraukti sutartį) dėl paslėpto automobilio kokybės trūkumo.

8. Teismas nurodė, kad ieškovas variklio defekto buvimo ginčo automobilyje fakto ir atsakovės pateiktos 2017 m. birželio 29 d. automobilio patikros išvados dėl variklio tepalo sistemoje rastų metalo drožlių neginčija. Nėra ginčo ir dėl to, kad ieškovas, sudarant sutartį, atsakovo apie šį defektą neinformavo. Teismo vertinimu, akivaizdu, jog ieškovui turint automobilį, defektas jame jau buvo, nes metalo drožlės nesusidaro staiga, jos kaupiasi dėl variklyje esamų defektų. Teismas, atsižvelgęs į byloje nustatytų aplinkybių visumą, ieškovo argumentus, kad apie defekto buvimą jis nežinojo, vertino kritiškai. Pažymėjo, kad abi proceso šalys pripažįsta, jog minėtas automobilio defektas gali būti pastebėtas tik naudojantis automobiliu ilgą laiką. Ieškovas automobiliu naudojosi ilgesnį laiką nei atsakovės nurodytas asmuo – L. C., todėl, teismo vertinimu, ieškovas realiai turėjo girdėti tuos pačius pašalinius garsus, kaip ir minėtas asmuo. Tai, jog atsakovė atliko automobilio apžiūrą bei bandomąjį važiavimą, neįrodo, kad toks testas yra galutinis ir reiškiantis, jog iki automobilio pardavimo jame nebuvo defektų. Teismas sprendė, kad atsakovės pateikta automobilio prietaisų skydelio fotonuotrauka, kurioje užfiksuota rida bei aplinkybės, jog automobilis užregistruotas Kelių transporto priemonių registre, atlikta privalomoji automobilio techninė apžiūra, tik patvirtina, kad defekto išaiškėjimui automobiliu buvo būtina naudotis ilgesnį laiką, juo reikia važinėti, jog išgirsti pašalinius garsus. Teismo vertinimu, atsakovė nebuvo įpareigota automobilio tikrinti ar juo naudotis, todėl užslėptas defektas negalėjo būti pastebėtas.

9. Teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, sprendė, jog byloje yra pakankamai duomenų, patvirtinančių, kad automobilis buvo parduotas ieškovui su variklio defektu ir šio gedimo nebuvo galima pastebėti vizualiai apžiūrint automobilį, jis nepastebėtas atliekant privalomąją techninę apžiūrą. Automobilio variklio defektas buvo nustatytas tik atlikus išsamų variklio patikrinimą po to, kai trečiasis asmuo automobiliu naudojosi apie mėnesį laiko. Per šį laikotarpį automobiliu buvo nuvažiuota tik 645 kilometrai, tai automobiliui yra labai nedidelis atstumas. Šios aplinkybės, teismo vertinimu, leidžia daryti išvadą, kad automobilis, prieš parduodant jį atsakovei ir perdavimo nuosavybėn metu jau turėjo paslėptų trūkumų, kurie atsirado iki automobilio perdavimo ir apie kuriuos atsakovė nebuvo informuota.

10. CK 6.363 straipsnio 11 dalis numato, kad jeigu neįrodoma kitaip, daikto trūkumai, išaiškėję per 6 mėnesius nuo daikto perdavimo, laikomi buvusiais perdavimo metu, išskyrus atvejus, kai tai yra nesuderinama su daikto ar jo trūkumo pobūdžiu. Teismo vertinimu, nurodytas 6 mėnesių terminas yra taikytinas ir variklio kokybės užtikrinimui, kaip esminės automobilio dalies, kuri yra ilgalaikė ir kuri gali sugesti tik netinkamai ją eksploatuojant ar jai esant labai nusidėvėjusiai. Teismo nuomone, pirkėjas gali pagrįstai tikėtis, kad nusipirkus automobilį ir pardavėjui nenurodžius jokių variklio trūkumų, tokio automobilio variklis bent 6 mėnesius nesuges dėl priežasčių, nesusijusių su netinkama eksploatacija ar netinkamu remontu.

11. Teismas sprendė, jog ieškovas nesilaikė CK 6.333 straipsnyje nustatytų reikalavimų garantuoti pirkėjui, kad automobilis atitinka sutarties sąlygas, kad sutarties sudarymo metu nėra paslėptų jo trūkumų, dėl kurių automobilio nebūtų galima naudoti tam tikslui, kuriam pirkėjas jį ketino naudoti, todėl turi atsakyti už netinkamos kokybės daikto pardavimą. Vadovaujantis teismų praktika, specialiu pirkėjo, nusipirkusio netinkamos kokybės daiktą, teisių gynimo būdu, įtvirtintu CK 6.334 straipsnyje, pirkėjas turi teisę naudotis savo pasirinkimu. Atsakovė kaip savo pažeistų teisių gynimo būdą pagrįstai pasirinko pirkimo-pardavimo sutarties nutraukimą, tai nagrinėjamu atveju iš esmės atitinka CK 6.334 straipsnio 1 dalies 4 punktą. Teismas pripažinęs, kad atsakovė pagrįstai nutraukė sutartį, sprendė, jog ji nebeturi pareigos sumokėti ieškovui už automobilį sutartyje numatytos kainos. Šalims išaiškino, jog ieškovas turi teisę ir pareigą, kaip automobilio savininkas, iš atsakovės pasiimti ginčo automobilį.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

12. Ieškovas (apeliantas) D. V. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018 m. birželio 26 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – priteisti iš atsakovės 7 100 Eur skolos, 163 Eur žyminio mokesčio, 196,91 Eur netesybų, 5 proc. metinių palūkanų, 840 Eur advokato pagalbai apmokėti ir pripažinti 2017 m. kovo 17 d. pirkimo-pardavimo sutarties Nr. LT2017/11732 nutraukimą negaliojančiu. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

12.1. Apeliantas nurodė, kad teisės aktai aiškiai reglamentuoja kokiomis aplinkybėms esant pardavėjas atsako už parduodamo daikto trūkumus ir teismų praktika aiškiai formuluoja „nuslėpto trūkumo“ sąlygą, t. y. pardavėjui turi būti žinoma apie konkretų daikto trūkumą ir jis turi būti nuslėptas nuo pirkėjo. Iš teismui pateiktų dokumentų bei proceso metu surinktų įrodymų visumos matyti, jog minimu atveju pardavėjas, t. y. apeliantas nežinojo apie tai, kad parduodamas daiktas turi kokių nors trūkumų, todėl niekaip negalėjo apie tai informuoti pirkėjo. Apeliantas per trumpai naudojosi automobiliu, kad galėtų nustatyti tokio pobūdžio variklio gedimą ir tikslingai jį nuslėpti. Be to, pati atsakovė nurodė, jog automobilio defektas yra ilgalaikio pobūdžio. Toks defektas gali būti pastebėtas tik naudojantis automobiliu ilgą laiką arba atlikus išsamią automobilio apžiūrą. Ieškovas nėra automobilių žinovas ar ekspertas, juo labiau prekiautojas naudotais automobiliais. Visą laiką nuo automobilio perdavimo momento, t. y. nuo 2016 m. gruodžio 30 d. iki jo pardavimo, t. y. apie tris mėnesius, atsakovė pati disponavo automobiliu. Atsakovė yra profesionalė, ji galėjo atlikti visas būtinas patikras, tačiau nurodė, jog tokio gedimo neįmanoma pastebėti be detalios serviso apžiūros. Akivaizdu, jog ieškovas, būdamas eilinis fizinis asmuo, nieko nesuprantantis nei apie automobilių pardavimo verslą, nei apie jų remontą bei techninę būklę, negalėjo žinoti apie tokį variklio gedimą bei šį gedimą nuslėpti.

12.2. Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog automobiliu ieškovas naudojosi ilgiau nei atsakovė. Atsakovė automobiliu pradėjo disponuoti nuo 2016 m. gruodžio 30 d., trečiajam asmeniui jį pardavė tik 2017 m. kovo 14 d., t. y. automobiliu disponavo tris mėnesius. Būtent atsakovė, būdama šios srities profesionalė ir naudodamasi automobiliu ilgiau nei ieškovas galėjo šį trūkumą pastebėti ir diagnozuoti.

12.3. Apeliantas nurodė, jog atsakovė yra profesionali verslininkė, puikiai išmananti naudotų automobilių rinką ir joje esančias rizikas: visi perparduodami automobiliai yra naudoti, todėl akivaizdu, jog transporto priemonės nuolatos genda ir tai yra atsakovės verslo rizika. Šiuo atveju, apelianto nuomone, atsakovė tiesiog bando pasinaudoti įstatymo suteiktomis galimybėmis perkelti atsakomybę ieškovui ir taip išvengti su šiuo verslu susijusios rizikos. Atsakovei taikomi aukštesni apdairumo reikalavimai. Atsižvelgiant į faktines aplinkybes, akivaizdu, jog ieškovas nenuslėpė automobilio gedimo, nes apie jį tiesiog nežinojo. Be to, jeigu profesionalas nepastebėjo minėto gedimo, tai juo labiau tokio gedimo negali pastebėti eilinis fizinis asmuo. Ieškovas buvo sąžininga pirkimo-pardavimo sutarties šalis, todėl turi teisę reikalauti atsakovės įvykdyti prievoles pagal minėtą sutartį. Apelianto nuomone, toks automobilio gedimas yra vertinamas kaip natūralus daikto nusidėvėjimas ir su tuo susijusi rizika tenka pirkėjui. Net ir esant tikimybei, jog šis gedimas buvo automobilio pardavimo momentu, atsižvelgiant į tai, kad pardavėjas negalėjo apie tokį gedimą žinoti, o juo labiau jį nuslėpti, apelianto nuomone, šiuo atveju pardavėjas nėra atsakingas už daikto trūkumus, nes jų nenuslėpė ir pirkėjui tokių trūkumų nurodyti negalėjo.

12.4. Ieškovas viso teismo proceso metu ginčijo sutarties nutraukimo momentą, visuose procesiniuose dokumentuose buvo nurodoma, jog ieškovas nesutinka su pirkimo-pardavimo sutarties nutraukimo faktu, todėl sutartis yra nutraukta nepagrįstai ir laikytina, jog šalims tenka vykdyti minėta sutartimi prisiimtas pareigas. Kadangi ieškovas nenuslėpė daikto trūkumo, tai nebuvo pagrindo minėtą sutartį nutraukti.

Atsiliepimas

13. Atsakovė UAB „Baltijos realizacijos centras“ atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti, pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad pirkimo-pardavimo sutartis tarp apelianto ir atsakovės buvo sudaryta 2017 m. kovo 17 d., trūkumas išaiškėjo 2017 m. balandžio 10 d., o pirmoji pretenzija dėl sandorio buvo išsiųsta 2017 m. gegužės 24 d. Atsakovės nuomone, akivaizdu, jog defektas egzistavo pardavimo metu (CK 6.363 straipsnio 11 dalis). Be to, užslėptas defektas yra ilgalaikio pobūdžio, t. y. negalėjo atsirasti staiga. Atsakovė teisėtai reikalavo atsisakyti sutarties dėl netinkamos kokybės daikto, nes tai yra esminis sutarties pažeidimas. Apelianto teiginį, jog jis nežinojo apie tai, kad parduodamas daiktas turi kokių nors trūkumų, todėl negalėjo apie tai informuoti pirkėjo, vertintinas kritiškai. Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, kad ieškovas realiai turėjo girdėti tuos pačius pašalinius garsus, kaip ir L. C.. Atsakovės nuomone, ginčas kilo ne dėl eilinio gedimo, bet dėl užslėpto variklio defekto, todėl jis negali būti vertinamas kaip natūralus daikto nusidėvėjimas. Atidus žmogus ilgainiui turėjo pastebėti iš variklio skyriaus sklindančius pašalinius garsus. Nesutinka su apelianto teiginiu, jog atsakovė automobiliu disponavo apie tris mėnesius, nes minėtą laikotarpį atsakovė automobilį pardavinėjo, jis nebuvo eksploatuojamas, t. y. automobilis nebuvo naudojamas kaip transporto priemonė ir beveik visą laiką stovėjo pardavimo vietoje. Akivaizdu, kad automobilio variklis buvo naudojamas minimaliai, todėl iš variklio skyriaus sklindantys pašaliniai garsai galėjo būti nepastebėti. Pažymi, jog atsakovė turi teisę reikalauti nutraukti sutartį ir grąžinti perkamus daiktus, jei išaiškėja, kad jie yra su užslėptais defektais. Nesutinka su apelianto teiginiais, jog jis viso teismo proceso metu ginčijo sutarties nutraukimą, nes nei procesiniuose dokumentuose, nei teismo posėdžio metu sutarties nutraukimo neginčijo ir pripažino automobilio variklio defektą, kurio pagrindu yra nutraukta sutartis.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

14. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalimi ir 2 dalimi, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, nenustačiusi absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, pasisako tik dėl apeliacinio skundo faktinių ir teisinių pagrindų.

15. Byloje nustatyta, kad ieškovas ir atsakovė 2016 m. gruodžio 30 d. sudarė įgaliojimo sutartį Nr. LT-2016/13508, kuria atsakovė įsipareigojo ieškovės vardu surasti ieškovei priklausančio automobilio BMW 330, pagaminto 2011 m., identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), pirkėją ir vesti su juo derybas, o ieškovas įsipareigojo sumokėti atsakovei atlyginimą už pavedimo įvykdymą. Ieškovas ir atsakovė 2017 m. kovo 17 d. sudarė pirkimo-pardavimo sutartį Nr. LT-2017/11732, kuria ieškovas įsipareigojo atsakovei parduoti jam nuosavybės teise priklausantį automobilį BMW 330, o atsakovė įsipareigojo per 20 darbo dienų sumokėti ieškovui 7 100 Eur kainą į ieškovo nurodytą banko sąskaitą. Automobilis buvo perduotas atsakovei 2016 m. gruodžio 30 d. Atsakovė 2017 m. kovo 14 d. pirkimo – pardavimo sutarties Nr. TV-171-03230 pagrindu automobilį perdavė trečiajai šaliai L. C. valdyti ir naudoti išperkamosios nuomos sutarties pagrindu su įsipareigojimu automobilį įsigyti. 2017 m. birželio 29 d. automobilio patikros išvadoje nurodyta, kad servise ginčo automobilio patikros metu apačioje variklio, tepalo sistemoje buvo rasta metalo drožlių, todėl reikalingas kapitalinis variklio remontas arba variklio keitimas; preliminari remonto sąmata 3 000 Eur. 2017 m. balandžio 20 d. atsakovė pasirašė trišalį susitarimą dėl 2017 m. kovo 14 d. pirkimo pardavimo sutarties Nr. TV-171-03230 nutraukimo, ir 2017 m. balandžio 20 d. turto priėmimo-perdavimo aktą, kuriuo automobilis buvo perduotas atgal atsakovei iš trečiosios šalies. Atsakovė 2017 m. liepos 28 d. pranešimu informavo ieškovą, jog nutraukia 2017 m. kovo 17 d. pirkimo – pardavimo sutartį.

16. Ieškovas kreipėsi į teismą, prašydamas iš atsakovės priteisti 7 100 Eur skolos, 196,91 Eur netesybų, 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2018 m. birželio 26 d. sprendimu ieškinį atmetė. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs į bylą pateiktus įrodymus sprendė, jog automobilio pardavimo atsakovei ir jo perdavimo metu automobilio variklio defektai jau buvo ir ieškovas naudodamasis automobiliu turėjo tai suprasti. Ieškovas būdamas atsakingas už parduodamo daikto kokybę apie automobilio defektus atsakovei nepranešė. Teismas sprendė, jog ieškovas nesilaikė CK 6.333 straipsnyje nustatytų reikalavimų garantuoti pirkėjui, kad automobilis atitinka sutarties sąlygas, sutarties sudarymo metu nėra paslėptų jo trūkumų dėl kurių automobilio nebūtų galima naudoti tam tikslui, kuriam pirkėjas jį ketino naudoti, todėl ieškovas turi atsakyti už netinkamos kokybės daikto pardavimą.

17. Ieškovas nesutinka su tokiu pirmosios instancijos teismo sprendimu, tvirtina, kad teismas nepagrįstai sprendė, jog jis žinojo apie parduodamo automobilio trūkumus. Nurodo, jog automobiliu naudojosi per trumpai, kad galėtų nustatyti tokio pobūdžio variklio gedimą ir tikslingai jį nuslėpti. Be to, būdamas tik eilinis fizinis asmuo, nieko nesuprantantis nei apie automobilių pardavimo verslą, nei apie jų remontą bei techninę būklę, negalėjo žinoti apie tokį variklio gedimą bei šį gedimą nuslėpti. Teisėjų kolegija su šiais apelianto argumentais nesutinka.

18. Pagal pirkimo–pardavimo sutartį pardavėjas privalo perduoti daiktus, kurių kokybė atitinka pirkimo–pardavimo sutarties sąlygas, ir daiktų kokybę nustatančių dokumentų reikalavimus; pardavėjas atsako už daiktų trūkumus, jeigu pirkėjas įrodo, kad jie atsirado iki daiktų perdavimo arba dėl priežasčių, atsiradusių iki daiktų perdavimo (CK 6.333 straipsnio 1 dalis). CK 6.333 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad įstatymai ar sutartis gali numatyti pardavėjo pareigą garantuoti pirkėjui, kad daiktai atitinka sutarties sąlygas ir kad sutarties sudarymo metu nėra paslėptų daiktų trūkumų, dėl kurių daikto nebūtų galima naudoti tam tikslui, kuriam pirkėjas jį ketino naudoti, arba dėl kurių daikto naudingumas sumažėtų taip, kad pirkėjas, apie tuos trūkumus žinodamas, arba apskritai nebūtų to daikto pirkęs, arba nebūtų už jį tiek mokėjęs. Pagal CK 6.327 straipsnio 3 dalį pardavėjas atsako už bet kokį neatitikimą, kuris buvo nuosavybės teisės perėjimo momentu, net jeigu tai paaiškėja vėliau. Tai reiškia, kad pagal šią nuostatą už paslėptus (neakivaizdžius) daikto trūkumus atsakomybė tenka pardavėjui. CK 6.334 straipsnio 1 dalyje nustatyta bendroji taisyklė, kad pardavėjas atsako už netinkamą parduoto daikto kokybę, jei nenurodė pirkėjui ir su juo neaptarė daikto trūkumų.

19. Nustatyta, jog 2017 m. kovo 17 d. pirkimo – pardavimo sutarties priede ieškovas nurodė, jog nėra stabdžių sistemos, vairo mechanizmo ir pakabos elementų, apšvietimo ir šviesos signalizavimo įtaisų, vairuotojų ir keleivių saugos sistemų, dujų išmetimo sistemos trūkumų (prie atitinkamų trūkumų punktų nurodyta įrašai „nėra“). Automobiliui buvo atlikta privalomoji automobilio techninė apžiūra, kurios metu ginčo defektas nebuvo nustatytas. Atsakovas atliko bandomąjį važiavimą, tačiau jokių automobilio trūkumų taip pat nepastebėjo. Tik 2017 m. birželio 29 d. atlikus išsamų variklio patikrinimą automobilio variklio tepalo sistemoje buvo rasta metalo drožlių. Byloje esantys įrodymai patvirtina, jog automobilio defekto išaiškėjimui, automobiliu buvo būtina naudotis ilgesnį laiką, juo reikėjo važinėti, kad išgirsti pašalinius garsus. Ieškovas ir atsakovė taip pat sutiko, jog automobilio defektas galėjo būti pastebėtas tik naudojantis automobiliu ilgą laiką. Trečiasis asmuo automobiliu naudojosi mėnesį iki išgirdo pašalinius variklio garsus. Vadinasi ieškovas, kuris automobiliu naudojosi ilgiau nei trečiasis asmuo, taip pat turėjo girdėti tuos pačius pašalinius garsus kaip ir trečiasis asmuo. Taigi ieškovas turėjo suprasti, jog automobilis turi defektą. Pažymėtina, kad variklio tepalo sistemoje rastos metalo drožlės negalėjo atsirasti staiga, šis defektas yra ilgalaikio pobūdžio. Apelianto argumentas, jog jis tik eilinis fizinis asmuo, nieko nesuprantantis nei apie automobilių pardavimo verslą, nei apie jų remontą bei techninę būklę, todėl negalėjo žinoti apie tokį variklio gedimą, atmestinas. Pažymėtina, jog kiekvienas atidus ir atsakingas vairuotojas, vairuodamas automobilį ir išgirdęs pašalinius variklio garsus, turėtų reaguoti ir aiškintis šių garsų priežastį, kaip tai padarė trečiasis asmuo, o ne parduoti automobilį, kaip techniškai tvarkingą kitam asmeniui. Todėl teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovas perduodamas automobilį atsakovei žinojo apie automobilio variklio defektą.

20. Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog automobiliu naudojosi ilgiau nei atsakovė. Nurodo, kad atsakovė automobiliu pradėjo disponuoti nuo 2016 m. gruodžio 30 d., trečiajam asmeniui jį pardavė tik 2017 m. kovo 14 d., t. y. atsakovė automobiliu disponavo tris mėnesius, todėl galėjo pastebėti automobilio trūkumus. Teisėjų kolegija su šiuo apelianto argumentu nesutinka. Nustatyta, kad trečioji šalis automobiliu naudojosi apie mėnesį laiko ir nuvažiavo tik 645 km iki paaiškėjo variklio defektai. Atsakovės automobilis nebuvo eksploatuojamas, nes beveik visą laiką stovėjo pardavimo vietoje. Pagal įgaliojimo sutartį atsakovė buvo įsipareigojusi rasti ginčo automobilio pirkėją ir vesti su juo derybas, o ne eksploatuoti automobilį, t. y. naudotis juo. Todėl teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog ieškovas faktiškai automobiliu naudojosi ilgesnį laiką nei trečiasis asmuo.

21. Šalis gali nutraukti sutartį, jeigu kita šalis sutarties neįvykdo ar netinkami įvykdo ir tai yra esminis sutarties pažeidimas (CK 6.217 straipsnio 1 dalis). Ar netinkamos kokybės daikto pardavimas yra esminis sutarties pažeidimas, nustatytina taikant CK 6.217 straipsnio 2 dalyje nurodytus vertinamuosius kriterijus. Pagal CK 6.217 straipsnio 2 dalį, nustatant, ar sutarties pažeidimas yra esminis ar ne, turi būti atsižvelgiama į tai, ar nukentėjusi šalis iš esmės negauna to, ko tikėjosi iš sutarties, išskyrus atvejus, kai kita šalis nenumatė ir negalėjo protingai numatyti tokio rezultato.

22. Sutarties nutraukimo priežastimi turi būti tai, kad daikto trūkumai yra esminiai, t. y. tokie reikšmingi, kad jie pateisina sutarties nutraukimą. Šiuo atveju sutartis nutraukiama nustačius, kad daikto trūkumai yra tokie, kad jie negali būti pašalinti; kad daikto pardavėjas atsisako ištaisyti daikto trūkumus ar atlyginti trūkumų pašalinimo išlaidas; kad daikto trūkumų pašalinimo būdai nėra priimtini pirkėjui. Kai daikto trūkumai yra esminiai ir jie negali būti ištaisomi, tai pirkėjas gali pasinaudoti teise nutraukti sutartį ir reikalauti grąžinti sumokėtą kainą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. kovo 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-142-687/2015).

23. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad 2017 m. kovo 17 d. pirkimo – pardavimo sutartyje ieškovas patvirtino suprantantis, jog atsakovas yra prekybos įmonė ir automobilį įsigyja tikslu jį parduoti trečiajam asmeniui. Šalys susitarė, kad trečiajam asmeniui pareiškus pretenziją atsakovui dėl paslėpto automobilio kokybės trūkumo pardavėjas (ieškovas) už turto kokybę atsakys prieš pirkėją (atsakovę) tokia pat apimtimi, kokia bus patenkintas trečiojo asmens reikalavimas (Pirkimo – pardavimo sutarties 5.1 punktas). Taigi, esant automobilio kokybės esminiams trūkumams, ieškovo atsakomybė lieka ir po sutarties sudarymo. Automobilio nustatyto trūkumo šalinimas kainuotų apie 3 000 Eur, tuo tarpu rinkoje vidutinė ginčo automobilio kaina yra apie 7 000 Eur. Ginčo automobilio negalima buvo eksploatuoti be papildomo remonto, nes metalo drožlių buvimas tepalų sistemoje yra negalimas, tai gali visiškai sugadinti patį variklį. Įvertinusi tai, atsakovė ir trečioji šalis susitarė nutraukti 2017 m. kovo 14 d. pirkimo – pardavimo sutartį ir trečiasis asmuo automobilį grąžino atsakovei. Kadangi ieškovas atsako prieš atsakovę tokia pat apimtimi, kokia buvo patenkintas trečiojo asmens reikalavimas, tai atsakovė pagrįstai nutraukė 2017 m. kovo 17 d. pirkimo – pardavimo sutartį sudarytą tarp ieškovo ir atsakovės dėl automobilio pardavimo.

24. Pažymėtina, kad jeigu neįrodoma kitaip, daikto trūkumai išaiškėję per 6 mėnesius nuo daikto perdavimo, laikomi buvusiais perdavimo metu, išskyrus atvejus, kai tai yra nesuderinama su daikto ar jo trūkumo pobūdžiu (CK 6.363 straipsnio 11 dalis). Sutiktina su pirmosios instancijos teismo nuomone, jog 6 mėnesių terminas yra taikytinas ir variklio kokybės užtikrinimui, nes tai yra esminė automobilio dalis, kuri yra ilgalaikė ir gali sugesti tik netinkamai ją eksploatuojant ar jai esant visiškai nusidėvėjusiai. Pirkėjas gali pagrįstai tikėtis, kad nusipirkus automobilį ir pardavėjui nenurodžius jokių variklio trūkumų, tokio automobilio variklis bent 6 mėnesius nesuges dėl priežasčių, nesusijusių su netinkama eksploatacija. Nustatytos faktinės aplinkybės sudarė pakankamą pagrindą konstatuoti, kad per 6 mėnesius nuo daikto perdavimo paaiškėjo automobilio trūkumai dėl kurių jo iš esmės nebuvo galima naudoti pagal paskirtį. Taigi, pirkėjas iš esmės negavo to, ko tikėjosi iš sudarytos pirkimo – pardavimo sutarties, tai sudarė pakankamą pagrindą pripažinti sutarties pažeidimą esminiu ir nutraukti sutartį CK 6.334 straipsnio 1 dalies 4 punkte nurodytu pagrindu. Nagrinėjamu atveju atsakovė pasirinko tinkamą savo pažeistų teisių gynimo būdą – pirkimo – pardavimo sutarties nutraukimą. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog atsakovei nutraukus sutartį, ji nebeturi pareigos sumokėti ieškovui už automobilį sutartyje numatytos kainos.

25. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio naikinti ieškovo apeliacinio skundo motyvais nėra teisinio pagrindo, ieškovo apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

26. Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų teisėjų kolegija nepasisako, nes jie neįtakoja skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo.

27. Vadovaujantis CPK 93 straipsnis numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Atmetus ieškovo apeliacinį skundą, jo turėtos bylinėjimosi išlaidos, nepriteisiamos. Atsakovė prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas, tačiau duomenų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas nepateikė, todėl jos nepriteisiamos.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

ieškovo D. V. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018 m. birželio 26 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėjai Loreta BraždienėLaima GerasičkinienėVirginijus Kairevičius