Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant pareiškėjos Klaipėdos apygardos prokuratūros atstovei prokurorei Laurai Paulikienei (nuotoliniu būdu),

išvadą teikiančios institucijos Kretingos rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus atstovei M. L.,

uždarame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos Klaipėdos apygardos prokuratūros pareiškimą suinteresuotiems asmenims J. D., I. D., L. L., E. K., išvadą teikiančiai institucijai Kretingos rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriui dėl fizinio asmens pripažinimo neveiksniu tam tikrose srityse.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kretingos rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyrius pateikė išvadą, kad sutinka, jog J. D. būtų pripažintas neveiksniu visose pareiškime išvardintose turtinių ir asmeninių neturtinių santykių srityse. Institucijos atstovė teismo posėdžio metu išvadą palaikė.

Suinteresuotas asmuo I. D. atsiliepimo į pareiškimą nepateikė. Teismo posėdžio metu pareiškimą palaikė ir prašė tenkinti. Nurodė, kad J. D. situacija yra sunki, jis jos neatpažįsta, be pagalbos nepavaikšto, pats neatsisėda.

Suinteresuotas asmuo L. L. atsiliepimo į pareiškimą nepateikė. Teismo posėdžio metu pareiškimą palaikė ir prašė tenkinti. Nurodė, kad gyvena kartu su J. D.. Jis sunkiai juda, be kitų pagalbos savimi pasirūpinti negali.

Suinteresuotas asmuo E. K. atsiliepimo į pareiškimą nepateikė. Teismo posėdžio metu pareiškimą palaikė ir prašė tenkinti. Nurodė, kad yra J. D. vaikaitė. Dažniausiai visais su J. D. susijusiais klausimais rūpinasi ji. Jos senelis savarankiškai judėti negali, visiškai nesiorientuoja nei laike, nei aplinkoje, neatpažįsta artimųjų. Jei teismas J. D. pripažintų neveiksniu, ji sutiktų būti paskirta jo globėja ir turto administratore.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

pareiškimas tenkintinas.

Bylos duomenimis nustatyta, kad J. D. yra neįgalus, jam nuo 2015 m. gegužės 20 d. neterminuotai nustatytas didelių specialiųjų poreikių lygis.

Kretingos socialinių paslaugų centro 2022 m. sausio 12 d. Išvadoje dėl asmens gebėjimo pasirūpinti savimi ir priimti kasdienius sprendimus Nr. T19-27/21 nustatyta, kad J. D. negeba pasirūpinti savimi ir priimti kasdienių sprendimų šiose konkrečiose srityse: asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymo, susijusio su smulkiais buitiniais sandoriais; asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymo susijusio su lizingo, daiktų pirkimo pardavimo išsimokėtinai sutarčių sudarymu, paskolų, vartojimo kredito sutarčių sudarymu ir pan.; kilnojamojo ir nekilnojamojo turto naudojimo, valdymo ir disponavimo juo; paveldėjimo teisinių santykių; dalyvavimo ūkinėje komercinėje veikloje srityje; savitvarkos įgūdžių srityje; sveikatos priežiūros srityje; socialinių paslaugų srityje; šeimos santykių srityje; asmens gebėjimo būti globėju (rūpintoju), pagalbininku pagalbos pagal sutartį dėl pagalbos priimant sprendimus srityje; darbo teisinių santykių srityje ir pilietinių teisių srityje.

Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Klaipėdos teismo psichiatrijos skyriaus 2022 m. gegužės 10 d. – gegužės 20 d. teismo psichiatrijos ekspertizės akte Nr. 85TPK-85/2022 nustatyta, kad J. D. konstatuojamas psichikos sutrikimas – (duomenys neskelbtini). Ekspertizės akto išvadoje nurodyta, kad J. D. dėl išreikštų (duomenys neskelbtini) reiškinių (defektinio intelekto, pažintinių funkcijų kritimo, šiuo metu siekiančio sunkaus pažinimo sutrikimo lygį, ryškiai sumenkusių socialinių įgūdžių, esminės kritikos aplink vykstantiems reiškiniams nebuvimo) negali suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti įgydamas bei realizuodamas savo civilines teises ir pareigas šiose turtinių ir asmeninių neturtinių santykių srityse: asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymo, susijusio su smulkiais buitiniais sandoriais; asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymo susijusio su lizingo, daiktų pirkimo pardavimo išsimokėtinai sutarčių sudarymu, paskolų, vartojimo kredito sutarčių sudarymu ir pan.; kilnojamojo ir nekilnojamojo turto naudojimo, valdymo ir disponavimo juo; paveldėjimo teisinių santykių; dalyvavimo ūkinėje komercinėje veikloje srityje; savitvarkos įgūdžių srityje; sveikatos priežiūros srityje; socialinių paslaugų srityje; šeimos santykių srityje; asmens gebėjimo būti globėju (rūpintoju), pagalbininku pagalbos pagal sutartį dėl pagalbos priimant sprendimus srityje; darbo teisinių santykių srityje, pilietinių teisių srityje ir teisinių santykių su viešojo administravimo subjektais srityje.

Iš Neveiksnių ir ribotai veiksnių asmenų registro išrašo nustatyta, jog duomenų apie J. D. pateiktus išankstinius nurodymus nėra.

Fizinis asmuo, kuris dėl psichikos sutrikimo negali suprasti savo veiksmų tam tikroje srityje reikšmės ar jų valdyti, gali būti teismo tvarka pripažintas neveiksniu toje srityje (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.10 straipsnio 1 dalis). Neveiksnumo instituto taikymo ir globos neveiksniu pripažintam asmeniui nustatymo tikslas yra siekis įgyvendinti ir apginti psichinės ligos ar proto negalios ištikto žmogaus teises ir interesus, apsaugoti jį nuo potencialios žalos pačiam sau, taip pat eliminuoti realios grėsmės, kad gali būti padaryta esminės žalos aplinkinių sveikatai ir (ar) gyvybei, buvimą (CK 3.238 straipsnio 1 dalis).

Yra du būtini neveiksnumo nustatymo kriterijai: medicininis – asmens psichinė liga ar proto negalia, nustatyta arba patvirtinta asmens psichinei būsenai nustatyti teismo paskirtos teismo psichiatrijos ekspertizės metu (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CPK) 466 straipsnis, 467 straipsnio 4 dalis), ir juridinis – psichinės ligos ar proto negalios nulemtas asmens negalėjimas (dalinis) suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti. Tiek medicininis asmens, dėl kurio pripažinimo neveiksniu (ribotai veiksniu) kreiptasi į teismą, vertinimas, teismui skiriant ir kompetentingiems asmenims atliekant teismo psichiatrijos ekspertizę, tiek asmens negalėjimo (iš dalies) suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti svarstymas (juridinis kriterijus) yra sudėtinės asmens neveiksnumo (riboto) nustatymo proceso dalys, kurios yra būtinos ir vienodai svarbios kiekvienos bylos dėl asmens pripažinimo neveiksniu (ribotai veiksniu) atveju (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-151-403/2018).

Įvertinęs bylos medžiagą, atsižvelgęs į psichiatrijos ekspertizės akto, Kretingos socialinių paslaugų centro socialinės darbuotojos išvadas, byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimus, iš kurių matyti, jog J. D. dėl jam diagnozuotos (duomenys neskelbtini), negeba suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti, negali priimti sprendimų, yra sutrikęs jo funkcionavimas kasdieninėje veikloje, jis pats savarankiškai neapsitarnauja, negali pasirūpinti savimi, savo buitimi, jam reikalinga nuolatinė pagalba ir priežiūra, teismas sprendžia, kad yra pagrindas tenkinti prašymą ir pripažinti J. D. neveiksniu.

Sprendžiant dėl sričių, kuriose asmuo pripažintinas neveiksniu ar ribotai veiksniu turi būti taikomas dviejų kriterijų visetas: pirma, turi būti nustatytas asmens psichinės sveikatos sutrikimas, antra, būtina nustatyti, kad asmens veiksnumo neapribojus jo interesams kils grėsmė. Pagal tarptautinę bei nacionalinę praktiką, siekiant apsaugoti ir užtikrinti neįgalaus asmens visapusišką bei lygiateisį naudojimąsi visomis žmogaus teisėmis ir pagrindinėmis laisvėmis, taip pat skatinti pagarbą šių asmenų prigimtiniam orumui, iš esmės nėra galima nustatyti asmens neveiksnumo bendrai visose srityse, konkrečiai neišsiaiškinus bei nenurodant ir nedetalizuojant konkrečių sričių, kuriose asmuo pripažįstamas neveiksniu. Teismas, bylos nagrinėjimo metu nustatęs, kad nėra pagrindo fizinį asmenį pripažinti neveiksniu tam tikroje srityje, tačiau yra pagrindas fizinio asmens veiksnumą tam tikroje srityje apriboti, priima sprendimą fizinį asmenį pripažinti ribotai veiksniu tam tikroje srityje (CPK 468 straipsnio 2 dalis).

Atsižvelgiant į tai, kad socialinės darbuotojos išvadoje ir teismo psichiatrijos ekspertizės išvadoje nėra konkrečiai detalizuojamos kitos asmens gebėjimų pasirūpinti savimi ir priimti kasdienius sprendimus sritys, teismas, siekdamas apsaugoti ir užtikrinti neįgaliųjų visapusišką ir lygiateisį naudojimąsi visomis žmogaus teisėmis ir pagrindinėmis laisvėmis, taip pat skatinti pagarbą šių asmenų prigimtiniam orumui, atsižvelgdamas į socialinės darbuotojos išvadoje ir teismo psichiatrijos ekspertizės akto išvadoje nurodytas konkrečias sritis, kuriose J. D. negali suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti, sprendžia, jog J. D. pripažintinas neveiksniu tik išvadose įvardintose konkrečiose srityse, kuriose jis negeba pasirūpinti savimi ir priimti kasdienių sprendimų (Neįgaliųjų teisių konvencijos 1 straipsnio 1 dalis, CK 2.10 straipsnio 1, 2 dalys, 2.11 straipsnio 1,2 dalys, CPK 468 straipsnio 1, 2 dalys).

Pripažinus J. D. neveiksniu tam tikrose turtinių ir neturtinių santykių srityse, iškeltina byla dėl globos nustatymo ir globėjo paskyrimo (CPK 505 straipsnis, 506 straipsnis).

Vadovaujantis CPK 468 straipsnio 3 dalimi bylinėjimosi išlaidos yra padengiamos iš valstybės lėšų.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 270, 464¹, 468, 505 straipsniais,

nusprendžia:

pareiškimą tenkinti.

Pripažinti J. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenantį (duomenys neskelbtini), neveiksniu šiose srityse:

- asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymo, susijusio su smulkiais buitiniais sandoriais (maisto produktų įsigijimas, sumokėjimas už komunalines paslaugas ir pan.);

- asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymo, susijusio su lizingo, daiktų pirkimo – pardavimo išsimokėtinai sutarčių sudarymu, paskolų, vartojimo kreditų sutarčių sudarymu ir pan.;

- kilnojamojo turto naudojimo, valdymo ir disponavimo juo (kilnojamojo turto pirkimo – pardavimo, nuomos, dovanojimo, įkeitimo sandoriai ir pan.);

- nekilnojamojo turto naudojimo, valdymo ir disponavimo juo (nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo, nuomos, dovanojimo, įkeitimo sandoriai ar kt.);

- paveldėjimo teisinių santykių (palikimo priėmimas, testamento sudarymas ir kt.);

- dalyvavimo ūkinėje komercinėje veikloje (juridinių asmenų steigimas, buvimas juridinio asmens dalyviu, vertimasis individualia veikla ir kt.).

- savitvarkos įgūdžių (tinkama gyvenamojo būsto priežiūra ir pan.);

- sveikatos priežiūros (kreipimasis dėl sveikatos priežiūros paslaugų, gebėjimas naudotis sveikatos priežiūros paslaugomis, reikiamų sveikatos priežiūros paslaugų poreikio įvertinimas ir pan.);

- šeimos santykių (santuokos sudarymas, asmens gebėjimas įgyvendinti tėvų valdžią – auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, įvaikinti ir kt.);

- asmens gebėjimo būti globėju (rūpintoju), pagalbininku pagal sutartį dėl pagalbos priimant sprendimus;

- darbo teisinių santykių (asmens gebėjimas sudaryti darbo sutartį, atitinkančią jo galimybes, poreikius ir pan.);

- socialinių paslaugų (reikiamų socialinių paslaugų poreikio įvertinimas, kreipimasis dėl socialinių paslaugų, naudojimasis jomis);

- pilietinių teisių (balsavimas rinkimuose, teisė būti išrinktam, asmens dokumentų gavimas ir kt.).

- teisinių santykių su viešojo administravimo subjektais (kreipimasis su skundais, pareiškimais, prašymais į viešojo administravimo subjektus, pvz. policiją, prokuratūrą savivaldybės bei valstybės institucijas ir pn.).

Inicijuoti bylos dėl globos J. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančiam (duomenys neskelbtini), nustatymo ir globėjo paskyrimo turtinių santykių ir asmeninių neturtinių santykių srityse iškėlimą.

Teismo sprendimo kopiją ne vėliau kaip kitą darbo dieną po jo įsiteisėjimo išsiųsti Neveiksnių ir ribotai veiksnių asmenų registro tvarkymo įstaigai.

Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmus.