Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2011-03-31 · Civilinė byla Nr. 2S-686-123/2011

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2011-03-31
Bylos Nr.
2S-686-123/2011
Teisminio proceso Nr.
2-46-3-02126-2010-9
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Virginija Nijolė Griškevičienė (pirm.), Žydrūnas Bertašius, Bronius Valius
Pareiškėjas
V. K., A., A. A.
Suinteresuotas asmuo
N.
Kategorijos
  • 122.3pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 34.3pavadinimo nepavyko patikrinti

Pranešėja V. N. Griškevičienė Civilinė byla Nr. 2S-686-123/2011

Teisėjas E. Mockaitis (Proceso Nr. 2-46-3-02126-2010-9)
Procesinio sprendimo kategorija 122.3; 34.3; (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS

2011 m. kovo 31 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Virginijos Nijolės Griškevičienės, kolegijos teisėjų Broniaus Valiaus, Žydrūno Bertašiaus, kolegijos posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjų V. K. ir A. A. atskirąjį skundą dėl Tauragės rajono apylinkės teismo 2010-12-31 nutarties civilinėje byloje, iškeltoje pagal pareiškėjų V. K. ir A. A. pareiškimą suinteresuotam asmeniui N. A., dėl praleisto įstatymo nustatyto termino palikimui priimti atnaujinimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėjai V. K. ir A. A. kreipėsi į teismą prašydami atnaujinti terminą tėvo A. V. A., mirusio (duomenys neskelbtini), palikimui, t. y. kavinei ir garažui, priimti. Terminas palikimui priimti buvo praleistas dėl svarbių priežasčių: pareiškėjai, praėjus dviem mėnesiams po tėvo mirties, pradėjo teirautis dėl tėvo palikimo. Registrų centre ir notarės A. B. biure jiems buvo paaiškinta, kad jokio registruoto nekilnojamojo turto A. V. A. vardu nėra. A. V. A. sutuoktinė N. A. iškėlė bylą teisme prašydama nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ji priėmė mirusio sutuoktinio palikimą faktiškai valdydama. Tik tada pareiškėjai sužinojo, kad gyvendamas santuokoje jų tėvas bendros santuokinės jungtinės nuosavybės teise turėjo kavinę ir garažą.

Žemesnės instancijos teismas

Tauragės rajono apylinkės teismas 2010-12-31 nutartimi pareiškimą atmetė. Pareiškėjai į teismą dėl praleisto įstatymo nustatyto termino palikimui priimti atnaujinimo kreipėsi 2010-10-26, t. y. praėjus daugiau kaip penkeriems metams nuo palikimo atsiradimo dienos. Jų nurodytą aplinkybę, kad nežinojo apie turto buvimo faktą, nelaikė objektyvia, t. y. nuo pareiškėjų valios nepriklausančia, tokiu būdu suteikiančia galimybę praleistą terminą atnaujinti. Nurodė, kad byloje nėra įrodymų, patvirtinančių faktą, kad pareiškėjai iki 2010-10-22 atliko konkrečius veiksmus palikimui priimti. Nors turtas, kuriam priimti prašoma atnaujinti praleistą terminą, įsigytas ir registruotas suinteresuoto asmens N. A. vardu, tai nesudaro pagrindo teigti, kad pareiškėjai neturėjo galimybės šios aplinkybės išsiaiškinti.

Šalies argumentai

Atskiruoju skundu pareiškėjai prašo panaikinti Tauragės rajono apylinkės teismo 2010-12-31 nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – atnaujinti terminą palikimui priimti. Nurodo, kad teismas neįvertino, jog terminas buvo praleistas dėl svarbių priežasčių – pareiškėjai nežinojo, kad po tėvo mirties atsirado turto, kurį jie turi teisę paveldėti. Byloje nėra aplinkybių, kad termino pratęsimas neigiamai paveiktų suinteresuoto asmens interesus, nes N. A. per įstatymo nustatytą terminą nesikreipė į notarą dėl palikimo priėmimo. Visas turtas registruotas ir įgytas N. A. vardu, todėl pareiškėjai negalėjo gauti informacijos apie tėvo turtą. Suinteresuotas asmuo N. A. buvo nesąžininga – nepranešė pareiškėjams apie paveldėjimą, siekdama paveldėti visą A. V. A. turtą.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo N. A. prašo Tauragės rajono apylinkės teismo 2010-12-31 nutartį palikti nepakeistą. Pareiškėjų išsilavinimas leido jiems suprasti, kad pareiškimo notarui pateikimas, siekiant priimti palikimą, yra būtinas, taip pat ir tai, kad santuokoje įgytas turtas laikomas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe. N. A., skirtingai nei pareiškėjai, neturėjo pareigos kreiptis į teismą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, nes pradėjo palikėjo turtą faktiškai valdyti. Pareiškėjai N. A. niekada nesiteiravo apie galimai jų tėvui priklausantį turtą, todėl nėra pagrindo pripažinti ją nesąžininga.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas atmestinas.

2005-08-27 mirė pareiškėjų V. K. ir A. A. tėvas A. V. A. (b. l. 7, 11, 12), kuris (duomenys neskelbtini) susituokė ir iki mirties gyveno su N. A. (b. l. 13). N. A. gyvenant santuokoje su A. V. A. jos vardu buvo įsigytas garažas, esantis (duomenys neskelbtini) (b. l. 20), ir žemės sklypas su pastatu – kavine, esantis (duomenys neskelbtini) (b. l. 21–23). (Duomenys neskelbtini) mirus A. V. A., įpėdiniai dėl palikimo priėmimo į Tauragės rajono 3-ąjį notaro biurą nesikreipė ir paveldėjimo byla notaro biure neužvesta (b. l. 25).

Kai įpėdinis praleidžia terminą palikimui priimti, CK 5.57 straipsnyje įtvirtinta galimybė įpėdiniui kreiptis į teismą dėl termino palikimui priimti pratęsimo ir įrodinėti, kad šis terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, pripažintinų pagrindu jam pratęsti, t. y. kad tam tikros priežastys lėmė, jog įpėdinis dėl nuo jo nepriklausančių priežasčių tinkamai negalėjo įgyvendinti įstatyme nustatytų savo teisių.

Iš byloje esančių duomenų konstatuotina, kad pareiškėjai neįrodė nurodytos termino palikimui priimti praleidimo priežasties, t. y., kad jiems nebuvo žinoma, jog po tėvo mirties atsirado turto, kurį jie turi teisę paveldėti (CPK 178 str.). Kitų svarbių priežasčių, dėl kurių pareiškėjai praleido įstatyme nustatytą terminą palikimui priimti ir kurios būtų pagrindas svarstyti šio termino pratęsimo klausimą, jie nenurodė. Pažymėtina, kad paveldimo turto masės nežinojimas pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką nėra priežastis pratęsti praleistą terminą palikimui priimti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis 2011-03-07 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-91/2011). Suinteresuoti asmenys neatliko jokių aktyvių veiksmų, tam, kad priimtų tėvo palikimą per CK 5.50 straipsnio 3 dalyje nustatytą trijų mėnesių terminą. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad pareiškėjų išsilavinimas – vieno aukštasis, kito specialus vidurinis – leido jiems suprasti, kad bent jau pareiškimo vietos notarui apie palikimo priėmimą pateikimas, siekiant priimti palikimą, yra būtinas, taip pat ir tai, kad santuokoje įgytas turtas laikomas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe. Todėl aplinkybė, kad pareiškėjai po tėvo mirties kreipėsi į Registrų centrą ar konsultavosi su notare, norėdami sužinoti apie tėvui priklausantį turtą, nelaikytinos svarbiomis, nes pareiškėjai nesilaikė imperatyvių palikimo priėmimo tvarką nustatančių teisės normų – t. y. nepateikė vietos notarui pareiškimo apie palikimo priėmimą, neatliko kitų CK 5.50 straipsnio 2 dalyje nurodytų veiksmų.

CK 5.50 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad atsiradęs palikimas gali būti priimtas trimis būdais: 1) pradėjus faktiškai jį valdyti; 2) kreipiantis į palikimo atsiradimo vietos apylinkės teismą dėl turto aprašo sudarymo; 3) įpėdiniui padavus palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Nustatyta, kad N. A. kreipėsi į Tauragės rajono apylinkės teismą, prašydama nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ji po sutuoktinio A. V. A. mirties palikimą priėmė pradėdama faktiškai palikimą valdyti (civ. b. Nr. 2-2335-105/2010). Ši civilinė byla neišnagrinėta, tačiau yra pagrindo manyti, kad termino pratęsimas galimai neigiamai paveiktų suinteresuoto asmens N. A. interesus.

Į teismą dėl praleisto įstatymo nustatyto termino palikimui priimti atnaujinimo pareiškėjai kreipėsi tik 2010-10-26, t. y. praėjus daugiau kaip penkeriems metams nuo palikimo atsiradimo dienos. Teisėjų kolegija sprendžia, kad vertinant suinteresuotų asmenų elgesį negalima konstatuoti, kad jie buvo pakankamai atidūs ir rūpestingi, nes be svarbių priežasčių nepriėmė palikimo per CK 5.50 straipsnio 3 dalyje nustatytą trijų mėnesių terminą. Taip pat byloje neįrodytas ir pareiškėjos nesąžiningas elgesys, nes įstatymas nenumato suinteresuotam asmeniui N. A. pareigos pranešti kitiems galimiems įpėdiniams apie jų turimą paveldėjimo teisę.

Esant nurodytoms aplinkybėms teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė procesinės ir materialinės teisės normas. Apeliantų atskirajame skunde nurodytais motyvais naikinti nutarties nėra teisinio pagrindo, todėl atskirasis skundas atmestinas, o skundžiama nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 336–339 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

Tauragės rajono apylinkės teismo 2010-12-31 nutartį palikti nepakeistą.

Kolegijos pirmininkė Virginija Nijolė GriškevičienėKolegijos teisėjai Bronius ValiusŽydrūnas Bertašius