Panevėžio apygardos teismo nutartis

Panevėžio apygardos teismo teisėjas Valdas Petras Meidus, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusios institucijos – Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – Institucija) apeliacinį skundą dėl Utenos rajono apylinkės teismo 2013 m. birželio 7 d. nutarimo D. N., a. k. (duomenys neskelbtini) (toliau – Pažeidėjas) administracinio teisės pažeidimo byloje

Aprašomoji dalis

NUSTATĖ:

Skundžiamu nutarimu Pažeidėjas pripažintas kaltu: pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 124¹ str. 7 d. ir nubaustas 35 Lt bauda; pagal ATPK 130² str. ir, taikant 30¹ str., nubaustas 28 parų areštu be transporto priemonės konfiskavimo. Vadovaujantis ATPK 33 str. 2 d., jam paskirta galutinė administracinė nuobauda – 28 parų areštas be transporto priemonės konfiskavimo.

Pažeidėjas nubaustas už tai, kad 2013 m. gegužės 2 d., apie 23.50 val., (duomenys neskelbtini), vairavo L. U. automobilį (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus (nustatytas 1,64 ‰ (vidutinis) girtumas), neturėdamas teisės vairuoti transporto priemonės, būdamas baustu pagal ATPK 129 str., ir jį sustabdžiusiems policijos pareigūnams nepateikė automobilio registracijos liudijimo bei civilinės atsakomybės draudimo poliso.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkinamas.

Institucija skundu neginčija apylinkės teismo nustatytų faktinių bylos aplinkybių, pažeidimų įrodytumo ir jų kvalifikavimo, tačiau iš esmės nesutinka su apylinkės teismo sprendimu taikyti ATPK 30¹ str. nuostatas ir neskirti Pažeidėjui ATPK 130² str. sankcijoje numatytos papildomos nuobaudos – transporto priemonės konfiskavimo.

ATPK 130² str. nurodyta, kad transporto priemonių vairavimas neblaivių <...> vairuotojų, kai asmeniui buvo paskirta administracinė nuobauda už ATPK <...> 129 straipsnyje numatytą pažeidimą, užtraukia <...> teisės vairuoti transporto priemones neturintiems asmenims administracinį areštą nuo 20 iki 30 parų su transporto priemonės konfiskavimu <...>. ATPK 30¹ str. 1 d. nustatyta, kad organas (pareigūnas), nagrinėjantis administracinės teisės pažeidimų bylas, atsižvelgdamas į aplinkybes, nurodytas ATPK 30 str. 2 d., taip pat į ATPK 31 str. nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali paskirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Taigi, administracinė nuobauda, vadovaujantis ATPK 30¹ str. nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik ypatingais ir išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai.

Šioje byloje skirdamas nuobaudą apylinkės teismas įvertino padarytų pažeidimo pobūdį bei pavojingumą (transporto priemonė yra padidinto pavojaus šaltinis ir jos vairavimas pažeidžiant teisės aktų reikalavimus gali sukelti itin skaudžių padarinių, t. y. dėl to gali kilti grėsmė kitų eismo dalyvių sveikatai ir gyvybei), Pažeidėjo asmenybę (nedirba, iki paskutinio pažeidimo padarymo 16 kartų baustas administracine tvarka, iš kurių 3 kartus už įvairius Kelių eismo taisyklių pažeidimus), kitas aplinkybes (dėl padaryto pažeidimo kiti asmenys nenukentėjo, joks turtas nebuvo apgadintas) ir visas šias aplinkybes, o taip pat tai, kad Pažeidėjas nėra automobilio savininkas ir automobilio savininkas naudotis automobiliu Pažeidėjui leidimo nedavė, kad savininkas apie įvykį sužinojo tik iškviestas į įvykio vietą, kai automobilis jau buvo nuvežtas, kad automobilio konfiskavimas asmeniškai Pažeidėjui nesukeltų jokių materialinių pasekmių ar kitų nepatogumų, o nukentėtų nesusijusio su teisės pažeidimu automobilio savininko interesai, laikė pagrindu taikyti Pažeidėjui ATPK 30¹ str. ir neskirti ATPK 130² str. sankcijoje numatytos papildomos nuobaudos – transporto priemonės konfiskavimo. Minėtos aplinkybės, apylinkės teismo manymu, ypatingai švelnina Pažeidėjo teisinę padėtį.

Tačiau su tokia apylinkės teismo išvada negalima sutikti.

Visų pirma būtina pažymėti, kad Pažeidėjas padarė itin pavojingą administracinį teisės pažeidimą, kuriuo kėsinamasi ne tik į kelių eismo saugumą, bet ir į žmonių sveikatą ar turtą. Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 20 str. 1 d. yra nurodyta, kad transporto priemonės savininkas ar valdytojas turi rūpintis ir atsakyti už jam nuosavybės ar kita teise priklausančią transporto priemonę. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 1997 m. balandžio 8 d. nutarime konstatavo, kad įstatymo ginama prigimtinė žmogaus teisė – nuosavybės teisė – nėra absoliuti. Viena iš nuosavybės teises ribojančių sąlygų yra draudimas panaudoti turtą taip, kad kitiems asmenims (visuomenei) būtų padaryta žala. Šis draudimas išlieka nepriklausomai nuo to, ar turtu disponuoja pats savininkas, ar kiti asmenys. Atsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo suformuotą oficialią konstitucinę doktriną apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, kad šiuo atveju transporto priemonės vairavimas būnant neblaiviu, neturint teisės vairuoti transporto priemonės ir turint galiojančią nuobaudą už transporto priemonės vairavimą būnant neblaiviu, kelia itin didelį pavojų pirmiau paminėtoms įstatymais saugomoms vertybėms, o tai reiškia ir visuomenės interesams, nepriklausomai nuo to, ar vairuota transporto priemonė priklauso Pažeidėjui, ar kitiems asmenims. Nėra jokių abejonių, kad šiuo atveju įstatymu aukščiau iškeliant visuomenės interesą užtikrinti saugų eismą ir visuomenės saugumą, o ne Pažeidėjo suinteresuotumą išvengti neigiamų pasekmių ar nepatogumų, susijusių su įvykdytu pažeidimu, yra užtikrinamas teisingas balansas tarp transporto priemonės savininko nuosavybės neliečiamumo ir visuomenės intereso. Todėl šios aplinkybės, objektų, į kuriuos Pažeidėjas pasikėsino paminėtu ATPK 130² str. įtvirtintu teisės pažeidimu, svarba ir visuomenės siekis užtikrinti įstatymais saugomų vertybių saugumą nagrinėjamu atveju yra pakankamas tam, kad pateisintų net ir administracinio teisės pažeidimo nepadariusio transporto priemonės savininko nuosavybės teisių ribojimą.

Kitaip savininko teisės būtų ginamos, jeigu pažeidimo padarymo metu panaudotas jo turtas būtų užvaldytas neteisėtai, pavyzdžiui, būtų buvęs pagrobtas arba juo būtų pasinaudota be transporto priemonės savininko ar teisėto valdytojo žinios. Tokiu atveju įstatymas gintų turto savininko teises. Tačiau iš apylinkės teismo posėdyje paties Pažeidėjo, transporto priemonės savininko L. U., jo žmonos I. U., liudytojų S. Č., A. B. ir G. K. duotų paaiškinimų seka, kad transporto priemonės savininkas pats teisės vairuoti transporto priemonės neturi, automobiliu naudojasi jo žmona I. U.. Įvykio dieną ji automobiliu buvo išvažiavusi į darbą, apie tai žinojo transporto priemonės savininkas. Tokiu būdu transporto priemonės savininko žmona I. U. šiuo atveju laikytina teisėta automobilio valdytoja. Pažeidimo padarymo metu I. U. buvo automobilyje, todėl akivaizdu, kad jai buvo žinoma apie Pažeidėjo naudojimąsi transporto priemone (29–31, 43–48 b.l.). Byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad pažeidimo padarymo metu Pažeidėjas būtų neteisėtai disponavęs transporto priemone, o teisėta transporto priemonės valdytoja ar transporto priemonės savininkas būtų ėmęsi kokių nors priemonių tam, kad apsaugotų transporto priemonę nuo neteisėto disponavimo ja ir užkirstų kelią tam (pranešę teisėsaugos institucijoms ar pan.). Kita vertus, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nepaisant to transporto priemonės savininkas gali reikalauti iš teisės pažeidimą padariusio asmens atlyginti žalą, susijusią su jo turto netekimu.

Spręsdamas dėl ATPK 30¹ str. nuostatų taikymo apylinkės teismas kaip pavyzdį pateikė Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo byloje Nr. N-575-3213/2010 ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo byloje Nr. 2AT-1/2011 priimtus procesinius sprendimus. Tačiau apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad šiose dviejose bylose buvo nustatytos kitokios esminės aplinkybės – nurodytose bylose buvo nustatyta, kad pažeidėjai transporto priemones vairavo prieš jų savininkų valią, jiems apie tai nežinant, o nagrinėjimu atveju, kaip jau buvo paminėta pirmiau, buvo priešingai – Pažeidėjas transporto priemonę vairavo apie tai žinant teisėtai transporto priemonės valdytojai ir jai savo neveikimu pritariant tokiam Pažeidėjo elgesiui.

Tokiu būdu, šiuo atveju visos apylinkės teismo nustatytos faktinės bylos aplinkybės negali būti iškeltos aukščiau už visuomenės intereso užtikrinti įstatymais saugomų vertybių saugumą svarbą, jos nerodo mažesnio nei Pažeidėjo asmenybės, nei jo padaryto pažeidimo pavojingumo visuomenei – šios aplinkybės leidžia nuobaudą individualizuoti tik ATPK 130² str. sankcijos ribose. Atsižvelgęs į visas aukščiau išdėstytas aplinkybes apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šioje byloje apylinkės teismas paviršutiniškai ir neobjektyviai įvertino tinkamam nuobaudos individualizavimui reikšmės turinčias aplinkybes bei netinkamai taikė įstatymą (ATPK 30¹ str. nuostatas), todėl nutarimas keičiamas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² str. 1 d. 6 p., teismas

NUTARĖ:

Utenos rajono apylinkės teismo 2013 m. birželio 7 d. nutarimą pakeisti.

D. N. pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130² str. nubausti administraciniu areštu 28 paroms su transporto priemonės – L. U. priklausančio automobilio (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), konfiskavimu.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 33 str., skirti D. N. galutinę nuobaudą – administracinį areštą 28 paroms su transporto priemonės – L. U. priklausančio automobilio (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), konfiskavimu.

Panaikinti nutarimo dalį, kuria automobilį (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nutarta grąžinti L. U..

Kitą nutarimo dalį palikti nepakeistą.

Ši nutartis neskundžiama.