- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2024-02-26
- Bylos Nr.
- e2-1909-465/2024
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Margarita Ambrazaitienė
- Ieškovas
- D. M.
- Atsakovas
- A. J.
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės D. M. ieškinį atsakovui A. J. dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, bendravimo tvarkos nustatymo, išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyrius.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama: 1) priteisti iš atsakovo A. J. išlaikymą nepilnametei dukrai K. J. periodinėmis išmokomis po 274 Eur kas mėnesį nuo ieškinio padavimo dienos iki dukros pilnametystės, priteistą sumą dėl infliacijos indeksuojant Lietuvoas Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka.; 2) priteisti iš A. J. išlaikymo nepilnametei dukrai K. J. įsiskolinimą - 4302 Eur; 3) nepilnametės K. J. lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirti jos motiną D. M.; 4) nustatyti A. J. bendravimo su nepilnamete dukra K. J. tvarką: 4.1) Tris mėnesius po teismo sprendimo įsiteisėjimo tėvas bendrauja su nepilnamete dukra kiekvienos savaitės šeštadienį arba sekmadienį nuo 12 val. iki 15 val., paimdamas dukrą iš jos gyvenamosios vietos ir po bendravimo grąžindamas ją. Apie tikslią bendravimo dieną motina informuoja tėvą sms žinute ne vėliau kaip iki ketvirtadienio vakaro 21 val.; 4.2) praėjus trims mėnesiams nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, tėvo bendravimo su dukra laikas nustatomas kiekvienos savaitės šeštadienį arba sekmadienį nuo 12 iki 20 val., paimant dukrą iš jos gyvenamosios vietos ir po bendravimo grąžinant. Apie tikslią bendravimo dieną motina informuoja tėvą sms žinute ne vėliau kaip iki ketvirtadienio vakaro 21 val.; 4.3) Tėvas turi teisę neribotai bendrauti su dukra telefonu ar kitų informacinių technologijų priemonių pagalba; 4.4) Bendraudamas su dukra tėvas privalo būti visiškai blaivus; 4.5) Tėvo bendravimo su dukra tvarka gali būti keičiama abiejų tėvų bendru sutarimu.
2. Ieškovė nurodė, kad su atsakovu A. J. (toliau – ir atsakovas) nėra ir niekada nebuvo susituokę, tačiau turi bendrą vaiką - dukrą K. J., gim. (duomenys neskelbtini). Su atsakovu gyvena skyrium, jų nepilnametė dukra gyvena su ieškove - jos motina D. M.. Pastaruosius metus (nuo 2021 m. birželio mėn.) atsakovas dukrai išlaikymo beveik neteikia, jos visiškai nelanko. Dar 2016 m. ieškovė kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą su ieškiniu prieš atsakovą, prašydama nustatyti nepilnametės dukros K. J. gyvenamąją vietą su ieškove bei priteisti jos išlaikymą iš atsakovo (Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinė byla Nr. e2-13393-726/2016), tačiau šalims susitaikius ieškinį atsiėmė. Bandė toliau gyventi kartu, tačiau santykiai nesusiklostė, ir po 2021 m. birželio 9 d. atsakovo pavartoto smurto ieškovė su dukra išėjo gyventi skyrium nuo atsakovo. Kadangi šalims pradėjus gyventi skyrium atsakovas išlaikymo dukrai neteikė, ieškovė kreipėsi dėl ikiteisminės mediacijos atlikimo, kurios metu susitarė, kad atsakovas nepilnametei dukrai teiks išlaikymą po 200 Eur kas mėnesį. Vienok šis susitarimas taikos sutartimi nebuvo įformintas ir teismo nebuvo patvirtintas. Susitarimas mediacijos procese dėl tėvo bendravimo su dukra tvarkos iš viso nebuvo pasiektas. K. šiuo metu yra beveik 10 metų, ji mokosi ketvirtoje klasėje. K. yra nustatyta disleksija (skaitymo raidos sutrikimas), dėl ko jai sunkiau sekasi mokytis. Dukra mokykloje lanko papildomus logopedo užsiėmimus, poliklinikoje - psichologo. Tiek viena, tiek kita teikiama pagalba šiuo metu yra nemokama, bet ieškovei nežinoma, kiek laiko ji tęsis, ar bus reikalinga ir, galbūt mokama, ateityje. Iš mokamų užsiėmimų K. lanko karate, kas mėnesiui kainuoja 50 Eur. Už pirmąsias šių mokslo metų karate treniruotes apmokėjo ieškovės teta S. M., nes ieškovės gaunamos pajamos tam nėra pakankamos. Kitos dukros išlaikymo išlaidos - maistui, drabužiams, svaikatai, higienai, lavinimui, laisvalaikui ir pan. - atitinka vidutines vaiko išlaikymo išlaidas, bendroje sumoje atitinka MMA, todėl pagal formuojamą LAT praktiką teisme neįrodinėtinos. Lietuvos Respublikos Vyriausybės šiuo metu nustatyta MMA yra 633 Eur (po mokesčių). Iš dukros išlaikymui reikalingų išlaidų minusuotina 85 Eur savivaldybės mokama išmoka vaikui. Likusią sumą - 548 Eur – ieškovė turi su atsakovu užtikrinti lygiomis dalimis, po 274 Eur kiekvienas. Teikti tokio dydžio išlaikymą atsakovas turi galimybę, nes yra darbingas pagal amžių ir sveikatą. Ieškovei šiuo metu nėra žinoma, ką jis dirba ir kokias pajamas turi, tačiau bet kuriuo atveju jis, kaip K. tėvas, privalo vykdyti dukros išlaikymo pareigą. Daugiau išlaikomų asmenų, ieškovės žiniomis, atsakovas neturi. Atsakovas nuo 2021 m. birželio mėnesio neteikė nepilnametės dukros K. išlaikymui pakankamos sumos, todėl, sutinkamai su CK 3.200 straipsniu, ieškovė reikalauja išlaikymo įsiskolinimo priteisimo už laikotarpį nuo 2021 m. birželio 1 d. iki ieškinio pateikimo dienos. Šis laikotarpis yra 2 metai 4 mėnesiai (iš viso 28 mėn.) ir 22 dienos. Pagal ieškovės su atsakovu susitarimą jis privalėjo teikti dukros išlaikymui 200 Eur per mėnesį. Per šį laikotarpį jis iš viso pervedė 1440 Eur. Išlaikymo įsiskolinimas sudaro 4 302 Eur (28 x 200 +142 (už 22 dienas) - 1440 = 4302 Eur). Atsakovas dukros visiškai nelankė beveik trejus metus, dukra yra nuo jo atpratusi, be to, ji turi psichologinių problemų. Atsižvelgiant į tai, ieškovė mano, kad pradžioje tėvo bendravimas su dukra turėtų būti trumpesnis, apsiriboti porą-trejetą valandų, o po to, kai dukra apsipras, bendravimas galėtų būti ir ilgesnis, tęstis visą dieną. Tikslinga nustatyti tėvo bendravimą su dukra 1 kartą per savaitę, savaitgalį. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas yra linkęs į alkoholio vartojimą, nustatytina sąlyga, kad bendraudamas su dukra tėvas turi būti visiškai blaivus.
3. Teismo posėdžio metu ieškovė ir jos atstovė ieškinį palaikė. Ieškovė nurodė, kad su atsakovu nebendrauja, su dukra jis bendrauja labai retai, skambindavo dukrai neblaivus. Savo noru atsakovas niekada nemokėjo išlaikymo, tik prašant pervesdavo pinigų. Žodinio susitarimo dėl išlaikymo atsakovas nevykdė. Dulra lanko karatė treniruotes (50 Eur per mėnėsį), logopedą dėl dislekcijos (nemokamai). Poreikius sudaro išlaidos rūbams, išvykoms su klase, pramogoms. Ieškovės pajamos yra virš 1000 Eur, į rankas apie 750 Eur. Bendravimo tvarką prašo nustatyti ilginant bendravimo tvarką palaipsniui, nes vaikas neprisimena net kaip atrodo tėtis, o bendravimo telefonu nepakanka. Nuo ieškinio pareiškimo atsakovas išlaikymo neteikė, nelankė dukros, bendravo tik gruodžio mėnesį telefonu. Ieškovės atstovė nurodė, kad reikalavimo dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo nereiškia, nes ginčo dėl to nėra, ieškovei išėjus gyventi atskirai su dukra, atsakovas jokių prieštaravimų nereiškė. Nustatyti bendravimo tvarką prašoma be nakvynės pas atsakovą, kadangi jis turi problemų su alkoholiu.
Žemesnės instancijos teismas
4. Atsakovas A. J. atsiliepimo į ieškinį nepateikė. Teismo posėdyje, apie kurio laiką ir vietą informuotas tinkamai – per darbovietę (CPK 123 str. 3 d.), atsakovas nedalyvavo, prašymų atidėti teismo posėdį nepareiškė.
5. Išvadą byloje teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pateikė byloje išvadą, kurioje nurodė, kad buvo lankytasi ieškovės gyvenamojoje vietoje, adresu (duomenys neskelbtini). Nustatyta, jog D. M. su nepilnamete dukra K. J., gyvena apie 16 kv. m. bendrabučio tipo kambaryje su bendrais patogumais visame aukšte. Kambarys padalintas į miegamojo ir virtuvės zonas. Pasak moters, būstas priklauso jai. Apsilankymo metu buvo tvarkinga ir švaru. Kambarys tvarkingas, jame šilta, jauku. K. su mama miega vienoje dvigulėje lovoje. Kambaryje taip pat yra K. rašomasis stalas, spinta, komoda, lentynos, staliukas, televizorius, mergaitės daiktai, mokymosi priemonės, daug knygų. Namuose yra visi reikalingi baldai, buitinė technika ir namų apyvokos daiktai. D. M. nurodė, jog dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“, jos darbo užmokestis 800-900 Eur/mėn., moteris gauna Vaiko pinigus – 85,75 Eur/mėn. Pasak ieškovės, su atsakovu skyriumi gyvena apie 3 m. Moteris teigė, kad A. J. su dukra susitinka labai retai, retkarčiais paskambina. Ieškovės teigimu, atsakovas prie dukters išlaikymo prisideda ne visada, sumos - 50-200 Eur, paskutinį kartą pervedė pinigų rugpjūčio mėn. Telefonu buvo susisiekta su A. J., kuris nurodė, jog specialistus gali priimti ateinantį penktadienį, t.y. 2023-11-10, nes dirba, pamaina susideda iš keturių darbo dienų, trunka iki 22:00 val., todėl jis lieka nakvoti pas draugą. K. J., gim. (duomenys neskelbtini), lanko (duomenys neskelbtini). Papildomai lanko karate užsiėmimus (50 Eur/mėn.). Vaikui nustatyta disleksija, lankomi užsiėmimai pas logopedą ir psichologą, taip pat yra neišsivystęs klubas. Lankantis ieškovės ir nepilnametės namuose, buvo bendrauta su K. dalyvaujant jos motinai. Mergaitė buvo mandagi, šiek tiek nedrąsi, bendravo noriai. K. nurodė, kad gyvena su mama, o su tėčiu paskutinį kartą bendravo telefonu prieš mėnesį laiko, kada matėsi gyvai – neatsimena. K. teigimu, ji norėtų susitikti su tėčiu, jeigu jis būtų blaivus, norėtų su juo kur nors nueiti, pasibūti, ką nors nuveikti, o tada grįžti atgal pas mamą. Tėčio namuose, anot K., likti su nakvyne ji nenorėtų. Su mama, anot mergaitės, jos santykiai yra geri, kartu jos dažnai eina apsipirkti, mama jai perka knygas, drabužius. Tėtis, anot vaiko, jai neperka nieko. Mergaitė užsiminė, kad jai atrodo, jog tėtis net nežino, kada yra jos gimimo diena. Remiantis Socialinės paramos šeimai informacinės sistemos (toliau – SPIS) duomenimis, šeima Tarnybai nėra žinoma. Šeimai netaikomas atvejo vadybos procesas ir neteikiamos socialinės paslaugos. Susipažinus su ieškiniu prašoma nustatyti bendravimo tvarka, atsižvelgiant į K. nuomonę bei į tai, kad mergaitė net nepamena kada matėsi su tėvu, Skyrius sutinka, dėl pereinamojo 3 mėn. laikotarpio, taip, kaip nurodyta ieškinio 4.1 punkte. Sustiprinus mergaitės ryšį su tėčiu, Skyriaus nuomone, bendravimo tvarka galėtų būti plečiama, nustatant K. bendravimą su tėvu kas antrą savaitgalį, pradžioje be nakvynių, vėliau įtraukiant ir jas. Skyrius taip pat siūlo tėvams apsvarstyti galimybę mergaitės bendravimo su tėvu švenčių dienomis bei atostogų metu. Skyriaus nuomone, sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo nepilnametį vaiką, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamas, pakankamas vaikui išlaikyti, todėl ieškinio reikalavimas dėl išlaikymo vaikui priteisimo, pareikštas mergaitės interesais, o prašomas išlaikymo dydis galimai patenkintų K. poreikius. Nustačius, kad tėvas neteikė išlaikymo vaikui, reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo turėtų būti tenkinamas. Teismo posėdyje išvadą teikiančios institucijos atstovas nedalyvavo, gautas prašymas nagrinėti bylą jam nedalyvaujant.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas visiškai
Dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo
6. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.192 straipsnis numato, kad tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Ši tėvų pareiga yra absoliuti, todėl šios turtinės asmeninės prievolės jie negali atsisakyti vykdyti ar perkelti vykdymą kitiems asmenims, taip pat ir vienam iš tėvų. Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.182 straipsnio 2 dalis). Teismas, nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas tenkinti būtinas vaiko vystymosi sąlygas, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-330-378/2016). Kiekvienas tėvas, motina turi užtikrinti būtinuosius vaiko poreikius, o priklausomai nuo savo turtinės padėties ir galimybių, taip pat tenkinti ir kitus vaiko poreikius, svarbius jo, kaip savarankiškos asmenybės, vystymuisi. Sprendžiant išlaikymo dydžio nustatymo klausimą turi būti atsižvelgiama į vieną iš pagrindinių šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų, numatytų CK 3.3 straipsnio 1 dalyje – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, reiškiantį, kad teismas, priimdamas sprendimą, visų pirma, turi vertinti vaiko teises ir interesus, t. y. prioritetiškai į juos atsižvelgti, užtikrinti jų apsaugą. Visos abejonės dėl išlaikymo dydžio nustatymo turi būti vertinamos vaiko interesų naudai.
7. Vaiko išlaikymui priteistiną sumą teismas nustato įvertinęs konkretaus vaiko poreikius, tėvų turtines galimybes, tačiau ši teismo pareiga negali būti tapatinama su pareiga teismo procesiniame sprendime detaliai įvardyti kokia pinigų suma turi būti skiriama konkretaus vaiko poreikio tenkinimui (Vilniaus apygardos teismo nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1577-930/2017). Vertindamas prašomas priteisti vaiko išlaikymui sumas, teismas tai daro atsižvelgdamas į teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus (CK 1.5 str.), remdamasis į bylą pateiktais įrodymais, šalių paaiškinimais, visuotinai žinomomis prekių ir paslaugų kainomis, įvertindamas ar nurodyti poreikiai yra realūs, ar nurodytos protingumo kriterijus atitinkančios jiems tenkinti reikalingos sumos.
8. Ieškovė ieškiniu prašo priteisti iš atsakovo nepilnametės dukros išlaikymui po 274 Eur per mėnesį iki vaiko pilnametystės. Konkrečių vaiko poreikių ir jiems tenkinti reikalingų sumų ieškovė nenurodė, rėmėsi orientaciniu minimalios mėnesio algos, reikalingos kiekvieno asmens minimalių poreikių tenkinimui, kriterijumi, nurodydama, kad minimali mėnesio alga 2023 metais yra 633 Eur (atskaičius mokesčius), kuri reikalinga dukters išlaikymui, iš dukros išlaikymui reikalingų išlaidų išminusuojant 85 Eur savivaldybės mokamą išmoką vaikui. Kasacinis teismas nurodė, kad, nors orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau tokio dydžio išlaikymas paprastai gali tenkinti tik minimalius, būtinuosius žmogaus poreikius, kurių bylose dėl vaiko išlaikymo nustatant vaiko poreikius tėvas (motina) neturėtų būti įpareigotas įrodinėti, teikdamas detalius įrodymus (pavyzdžiui, pirkinių čekius), pagrindžiančius ne didesnes nei minimalioji mėnesinė alga išlaidas vaikui. Tačiau tėvas (motina), įrodinėjantis didesnių ar mažesnių nei minimalioji mėnesinė alga išlaidų reikalaujančius vaiko poreikius, turi pareigą tai pagrįsti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-969/2020, 21–22 punktai, 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-495-1075/2020, 40 punktas). Nuo 2024 m. sausio 1 d. MMA dydis yra 924 Eur (atskaičius mokėtinus mokesčius, yra apie 709 Eur) (taigi, jeigu išlaikymas teikiamas abiejų tėvų lygiomis dalimis, orientacinis išlaikymo dydis nuo 2024 m. sausio 1 d. abiem tėvams yra apie 355 Eur, įskaičius vaiko pinigus (96,25 Eur) apie 306 Eur). Šioje byloje ieškovės prašomas priteisti išlaikymas nepilnamečiam vaikui iš atsakovo mažesnis nei orientacinis kriterijus, t. y. ieškovė prašo priteisti iš atsakovo dukters išlaikymui po 274 Eur išlaikymą iki dukros pilnametystės. Ieškovės teigimu, jos pajamas šiuo metu sudaro jos guanamas darbo užmokestis – apie 750 Eur. Ieškovė paaiškino, kad atsakovas nuo 2021 m. birželio mėnesio neteikė nepilnametės dukros K. išlaikymui pakankamos sumos. Atsakovas šių aplinkybių neginčijo, nenurodė kitokių aplinkybių, kitokių įrodymų teismui nepateikė. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenis matyti, kad atsakovo gaunamas pajamas sudaro apie 1200 Eur gaunamas darbo užmokestis, duomenų apie kitus išlaikytinius byloje nepateikta.
Žemesnės instancijos teismas
9. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad ieškovės prašomas priteisti iš atsakovo išlaikymo dydis vaikui (274 Eur) šiuo metu net nesiekia teismų praktikoje įtvirtinto orientacinio dydžio, tačiau, ieškovės teigimu, jis yra toks faktinis šiuo metu ir užtikrintų vaiko realiųjų kasdienių poreikių patenkinimą, atitiktų abiejų tėvų turtinę, įvertinęs bylos medžiagą, taip pat įvertinęs Tarnybos pateiktą išvadą, kurioje nurodoma, kad prašomas išlaikymo dydis galimai patenkintų K. poreikius, įvertinęs byloje turimus duomenis apie šalių turtinę padėtį, sprendžia, kad ieškinys šioje dalyje tenkinamas. Sprendžiama, kad vaiko poreikiams šiuo metu užtikrinti reikalinga iš tėvo pusės 274 Eur. Teismas neturi byloje duomenų, kad atsakovas negalėtų teikti tokio dydžio išlaikymo, todėl iš atsakovo priteistinas 274 Eur dydžio išlaikymas dukrai K. J. nuo ieškinio padavimo dienos (t. y. 2023 m. spalio 23 d.) iki vaiko pilnametystės.
10. Priteista išlaikymo suma indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnis). Nepilnametei K. J. išlaikyti skirtų lėšų uzufrukto teise tvarkytoja skiriama ieškovė D. M., kuri yra vaiko atstovė pagal įstatymą (CK 3.185 straipsnio 1 dalis). Ši teismo sprendimo dalis nukreiptina vykdyti skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas).
Dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo
11. Ieškovė prašo ieškiniu priteisti iš atsakovo 4302 Eur išlaikymo įsiskolinimą, skaičiuojamą nuo 2021 m. birželio 1 d. iki ieškinio pateikimo dienos, skaičiuojant po 200 Eur išlaikymą kas mėnesį. Paaiškino, kad ikiteisminės mediacijos metu šalys buvo pasiekusios susitarimą, kad atsakovas mokės nepilnamečiam vaikui po 200 Eur kas mėnesį. Per laikotarpį nuo 2021 m. birželio 1 d. iki ieškinio pateikimo dienos jis iš viso pervedė 1440 Eur, ieškovė pateikė į bylą savo banko sąskaitos išrašą, iš kurio matyti, kad laikotarpiu nuo 2021 m. rugsėjo 1 d. iki 2023 m. rugsėjo 8 d. atsakovas atliko įvairaus dydžio mokėjimus į ieškovės sąskaitą (didžiausias jų buvo 200 Eur), iš viso 1440 Eur sumai, todėl išlaikymo įsiskolinimas, imant laikant, kad šalys galimai susitarė geranoriškai dėl 200 Eur išlaikymo dydžio, kuris atitinka didžiausią atsakovo įmokėtą mėnesinę išlaikymo sumą, sudaro iš viso 4302 Eur (28 mėn.x200 +142 (už 22 dienas) - 1440 = 4302 Eur). Atsakovas neginčijo šių aplinkybių ir nepateikė teismui priešingų įrodymų. Pagal CK 3.200 straipsnio nuostatas išlaikymas yra priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo momento, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos. Šioje nuostatoje įtvirtintas bendrasis principas, kad išlaikymas priteisiamas nuo tos dienos, kai atsirado teisė jo reikalauti. Teisė reikalauti išlaikymo atsiranda, kai vaiko tėvas ar motina nebevykdo savo pareigos materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Tai reiškia, kad momentas, nuo kurio vaiko tėvas ar motina nebevykdė savo pareigos materialiai išlaikyti savo vaikus, nustatomas kiekvienu konkrečiu atveju, todėl tai – įrodinėjimo dalykas. Teismų praktikoje kiekvienu atveju individualiai vertinamos faktinės aplinkybės, nuo kada tėvas (motina) neteikė vaikams išlaikymo, tai gali būti tėvų gyvenimo skyrium pradžia, bylos iškėlimo teisme momentas ar kt. Sprendžiant ginčus dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo svarbu tinkamai nustatyti įrodinėjimo naštą tarp šalių. Kasacinis teismas laikosi pozicijos, kad kai tėvai gyvena kartu ir tvarko bendrą šeimos ūkį, taip iš esmės prisidėdami prie vaikų materialinio išlaikymo, laikoma, kad išlaikymą vaikams teikia abu tėvai, iki teismas nenustato kitaip. Įrodinėjimo našta tenka tai šaliai, kuri teigia, kad kita šalis neteikė išlaikymo. Tačiau tais atvejais, kai vienas iš tėvų su vaiku negyvena, jam tenka pareiga įrodinėti, jog tėviškas pareigas vykdė, nors ir gyveno skyrium (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2020 m. gruodžio 17 d. išlaikymo praktikos apžvalga). Taigi esminis kriterijus, sprendžiant dėl išlaikymo įsiskolinimo, yra tai, ar tėvas (motina) išlaikymą vaikui teikė, o ne tai, kada vaikui atstovaujantis asmuo ar vaikas kreipėsi dėl išlaikymo įsiskolinimo išieškojimo. Išlaikymo įsiskolinimas gali atsirasti dėl to, kad išlaikymas neteikiamas iš viso arba jeigu jis neteikiamas iš dalies, t. y. teikiamas tik tokio dydžio aprūpinimas, kuris nepatenkina vaiko visų būtinų poreikių. Minėta, kad išlaikymo įsiskolinimas priteisiamas iki momento, nuo kada nustatomas išlaikymas, t. y. išlaikymas vaikui yra prievolė į ateitį, o išlaikymo įsiskolinimas yra skolinis reikalavimas, kuris yra retroaktyvaus pobūdžio, todėl nustatant teisiškai reikšmingus faktus dėl CK 3.200 straipsnio taikymo turi būti remiamasi tuo metu egzistavusiomis faktinėmis aplinkybėmis, atsižvelgiant į prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą bei į protingumo, teisingumo, sąžiningumo principus (CK 3.3, 1.5 straipsniai). Išlaikymo įsiskolinimas, kaip ir išlaikymas, nustatomas remiantis CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintomis nuostatomis, todėl teismas, kilus ginčui dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, siekdamas priimti teisėtą ir pagrįstą sprendimą, turi imtis priemonių, kad būtų nustatytos šios reikšmingos faktinės aplinkybės: a) vaiko poreikiai, b) kiekvieno iš tėvų turtinė padėtis, c) būtinas išlaikymo dydis, proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai, d) kokią dalį reikalingo išlaikymo teikė kiekvienas iš tėvų ginčijamu laikotarpiu, e) nuo kurio momento vaiko tėvas ar motina nebevykdė savo pareigos materialiai išlaikyti savo vaikus. Kasacinis teismas taip pat laikosi nuosekliai nuostatos, kad tais atvejais, kai vienas iš tėvų su vaiku negyvena, jam tenka pareiga įrodinėti, jog tėviškas pareigas vykdė, nors ir gyveno skyrium (Lietuvos Aukščiausiojo teismo išlaikymo praktikos apžvalga; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-329-916/2018; 2011 m. gegužės 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-233/2011). Šiuo atveju teismui nepateikta jokių duomenų, kad atsakovas būtų teikęs didesnio dydžio išlaikymą negu teigia ieškovė, kai šalys pradėjo gyventi skyrium (nuo 2021 m. birželio 9 d.). Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad šalių nepilnametis vaikas per nurodytą ir įrodinėjamą byloje išlaikymo įsiskolinimo laikotarpį gyveno tik su motina (ieškove), atsakovas kartu negyveno. Be to, turi būti atsižvelgiama ir į vieną pagrindinių šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų, nurodytų CK 3.3 straipsnio 1 dalyje, – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, reiškiantį, kad visos abejonės dėl išlaikymo dydžio nustatymo turi būti vertinamos vaiko interesų naudai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-286/2004). Todėl teismas sprendžia pagal bylos medžiagą ir atsakovui neginčijant, jog būtų teikęs didesnio dydžio išlaikymą per laikotarpį nuo 2021 m. birželio 1 d. iki 2023 m. spalio 23 d., teismas vertina visas abejones vaiko naudai ir laiko, jog per šį laikotarpį atsakovas neteikė vaikui jam reikalingo dydžio išlaikymo. Byloje nėra įrodymų, kad atsakovas per šį išlaikymo įsiskolinimo laikotarpį būtų mokėjęs viso sutarto dydžio išlaikymą vaikui ar būtų teikęs išlaikymą kita forma. Įvertinus nurodytų aplinkybių visumą, ieškovės reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo tenkinamas, priteisiamas iš atsakovo susidaręs 4302 Eur išlaikymo įsiskolinimas.
Dėl šalių dukters bendravimo su skyriumi gyvenančiu tėvu tvarkos
12. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.175 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuomet, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams. Pasikeitus aplinkybėms, šio straipsnio 1 dalyje nurodyti asmenys gali reikšti pakartotinį ieškinį dėl bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarkos nustatymo (CK) 3.175 straipsnio 2, 3 dalys). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodoma, kad vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarkos nustatymas nėra savitikslis, ja visų pirma siekiama išlaikyti, atkurti, jei jis yra nutrūkęs ar susilpnėjęs, vaiko ryšį su skyrium gyvenančiu vaiko tėvu (motina), nes, vaiko, kaip visavertės asmenybės, raidai reikalinga abiejų tėvų parama ir rūpestis, žinojimas, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus, kad abu tėvai jam yra vienodai prieinami ir lankstūs, t. y. esantys šalia vaiko tada, kada jam labiausiai reikia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-202/2014).
13. Ieškovė D. M. teigė, kad atsakovas dukters nelankė beveik dvejus metus, dukra nuo jo yra atpratusi, tačiau ieškovė nori, kad atsakovas bendrautų su dukra, todėl prašo nustatyti dukters bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu tvarką, iš pradžių nustatant trumpesnį bendravimo laiką, t.y. pirmus tris mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo kiekvienos savaitės šeštadienį arba sekmadienį nuo 12 val. iki 15 val., o vėliau nuo 12 val. iki 20 val., vaiko tėvui paimant dukrą iš jos gyvenamosios vietos, apie tikslią bendravimo dieną motinai informuojant tėvą sms žinute ne vėliau kaip iki ketvirtadienio vakaro 21 val. Šiuo atveju atsakovas gyvena skyrium nuo ieškovės ir dukters, susitarimo dėl skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su nepilnamete dukra nėra, todėl nustatytina atsakovo ir šalių dukters bendravimo tvarka (CK 3.170 straipsnio 3 dalis), atsižvelgiant į ieškovės bei išvadą teikiančio institucijos procesiniuose dokumentuose pateiktus argumentus bei teismo posėdžio metu išsakytus pageidavimus, į tai, kad siekiant atkurti skyrium gyvenančio tėvo ir dukters ryšį reikalingas pereinamasis laikotarpis. Dėl ieškovės pasiūlytos bendravimo tvarkos prieštaravimų neišreikšta, todėl atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta aukščiau nustatytina ieškovės prašoma skyrium gyvenančio tėvo ir šalių dukters bendravimo tvarka.
14. Teismas pažymi, kad nustatyta bendravimo tvarka šalims neužkerta kelio dėl bendravimo tvarkos tartis geranoriškai, atsižvelgiant į vaiko, šalių galimybes ir interesus.
15. Teismas atkreipia šalių dėmesį, kad bendravimas su vaiku yra ne tik tėvų teisė, bet ir pareiga. Bendravimo tvarka nustatoma ne tam, kad tėvas turėtų tik teisę savo pasirinkimu bendrauti su dukra teismo nustatyta tvarka, bet labiausiai geriausiais šalių dukters interesais, užtikrinant, kad vaikas galėtų palaikyti nuolatinį ryšį su tėvu. Ieškovė privalo užtikrinti dukters teisę bendrauti su skyriumi gyvenančiu tėvu, atsakovas privalo su dukra bendrauti teismo nustatyta tvarka, jei tarp šalių nėra kito susitarimo arba bendravimas negalimas dėl svarbių priežasčių ir ieškovė apie tai yra tinkamai informuota.
Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo
16. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 1–2 dalys). Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis).
17. Byloje pateiktas 2023 m. rugsėjo 19 d. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Vilniaus skyriaus sprendimas Nr. (8.1Mr)TP-23-T-08666, pagal kurį ieškovė 50 procentų atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo ir kitų bylinėjimosi išlaidų.
18. Bylose dėl išlaikymo priteisimo ieškovai yra atleidžiami nuo žyminio mokesčio mokėjimo (CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Už reikalavimą dėl bendravimo tvarkos nustatymo mokėtinas 109 Eur žyminis mokestis (CPK 80 str. 1 d. 6 p.). Pagal CPK 96 straipsnio 1 dalį, bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai. Kadangi ieškinys tenkintas 100 proc., šios bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš atsakovo. Atsižvelgiant į ieškovės atstovo pateiktą prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo bei vadovaujantis CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 ir 6 punktu, 8 dalimi, 85 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 93 straipsnio 1 dalimi, 96 straipsnio 1 dalimi, iš atsakovo ieškovės naudai priteistina 55 Eur jos byloje sumokėto žyminio mokesčio, o valstybės naudai priteistina 54 Eur (109 Eur – 55 Eur) žyminio mokesčio dalies už neturtinį reikalavimą dėl bendravimo tvarkos nustatymo, 73,98 Eur už reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo (274 Eur x 12 mėn. x 3 proc.x 75 proc.), iš viso 127,98 Eur žyminio mokesčio (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
19. Vadovaujantis 2024 m. sausio 17 d. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažymos Nr. APD-2024-00636 duomenimis, valstybės naudai priteistina antrinės teisinės pagalbos išlaidų suma sudaro 302,50 Eur.
20. Nagrinėjant civilinę bylą, teismas patyrė 19,61 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
21. Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamu atveju ieškovės ieškinys iš esmės patenkintas visiškai, iš atsakovo valstybės naudai taip pat priteistina 302,50 Eur išlaidų už ieškovei suteiktą antrinę teisinę pagalbą ir 19,61 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.
Dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo
22. 2023 m. lapkričio 15 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi byloje buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės, t. y., iš atsakovo priteistas išlaikymas nepilnamečiui vaikui, sudarantis po 250 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo kreipimosi į tesimą dienos (2023 m. spalio 23 d.) dienos iki teismo sprendimo šioje civilinėje byloje įsiteisėjimo.
23. Atsižvelgiant į aplinkybę, jog teismo sprendimo dalis dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis priteisimo yra vykdoma skubiai, 2023 m. lapkričio 15 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi byloje pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės panaikinamos nuo teismo sprendimo priėmimo dienos ir šioje dalyje (t. y., dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis priteisimo) teismo sprendimas vykdytinas skubiai (CPK 150 str.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 150, 259, 260 263 –265 straipsniais, 268 – 270 straipsniais, teismas
nusprendžia:
ieškinį tenkinti.
Priteisti iš atsakovo A. J., a. k. (duomenys neskelbtini) nepilnamečiam vaikui K. J., a. k. (duomenys neskelbtini) 274 Eur (dviejų šimtų septyniasdešimt keturių eurų) dydžio išlaikymą, mokamą periodinėmis išmokomis kas mėnesį, nuo ieškinio padavimo dienos (t. y. 2023 m. spalio 23 d.) iki ji sulauks pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.
Priteisti iš atsakovo A. J., a. k. (duomenys neskelbtini) nepilnamečiam vaikui K. J., a. k. (duomenys neskelbtini) 4302 Eur (keturis tūkstančius tris šimtus du eurus) išlaikymo įsiskolinimo.
Paskirti ieškovę D. M., a. k. (duomenys neskelbtini) nepilnamečiam vaikui K. J., a. k. (duomenys neskelbtini) priklausančių lėšų tvarkytoja uzufrukto teise.
Nustatyti šalių dukters K. J., a. k. (duomenys neskelbtini) ir tėvo A. J., a. k. (duomenys neskelbtini) bendravimo tvarką:
1) Tris mėnesius po teismo sprendimo įsiteisėjimo tėvas A. J. bendrauja su nepilnamete dukra K. J. kiekvienos savaitės šeštadienį arba sekmadienį nuo 12 val. iki 15 val., paimdamas dukrą K. J. iš jos gyvenamosios vietos ir po bendravimo grąžindamas ją. Apie tikslią bendravimo dieną motina D. M. informuoja tėvą sms žinute ne vėliau kaip iki ketvirtadienio vakaro 21 val.;
2) praėjus trims mėnesiams nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, tėvo A. J. bendravimo su dukra K. J. laikas nustatomas kiekvienos savaitės šeštadienį arba sekmadienį nuo 12 val. iki 20 val., paimant dukrą K. J. iš jos gyvenamosios vietos ir po bendravimo grąžinant. Apie tikslią bendravimo dieną motina D. M. informuoja tėvą sms žinute ne vėliau kaip iki ketvirtadienio vakaro 21 val.;
3) Tėvas A. J. turi teisę neribotai bendrauti su dukra K. J. telefonu ar kitų informacinių technologijų priemonių pagalba;
4) Bendraudamas su dukra K. J. tėvas A. J. privalo būti visiškai blaivus;
5) Tėvo A. J. bendravimo su dukra K. J. tvarka gali būti keičiama abiejų tėvų bendru sutarimu.
Priteisti iš atsakovo A. J., a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovei D. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 55 Eur (penkiasdešimt penkis eurus) žyminio mokesčio.
Priteisti iš atsakovo A. J., a. k. (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 127,98 Eur (vieną šimtą dvidešimt septynis eurus 98 ct) žyminio mokesčio. Ši suma turi būti įmokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai (kodas 188659752) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660, mokėjimo kvitą būtina pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismui.
Priteisti iš atsakovo A. J., a. k. (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 302,50 Eur (tris šimtus du eurus 50 ct) išlaidų už ieškovei suteiktą antrinę teisinę pagalbą. Ši suma turi būti įmokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai (kodas 188659752) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5630, mokėjimo kvitą būtina pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismui.
Priteisti iš atsakovo A. J., a. k. (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 19,61 Eur (devyniolika eurų 61 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Ši suma turi būti įmokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai (kodas 188659752) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5662, mokėjimo kvitą būtina pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismui.
Panaikinti 2023 m. lapkričio 15 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones.
Sprendimo dalį dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis priteisimo ir laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo vykdyti skubiai
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.