Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Virginijos Pakalnytės-Tamošiūnaitės (kolegijos pirmininkė), Artūro Šumsko, Ugniaus Trumpulio,

viešame teismo posėdyje žodinio apeliacinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. D. apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2018 m. spalio 18 d. nuosprendžio, kuriuo A. D. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 7 dalį ir jam paskirta 100 MGL (5 000 eurų) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 68 straipsniu, A. D. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė ir jam uždrausta dvejus metus naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones, skaičiuojant nuo 2018 m. kovo 19 d. Vadovaujantis BK 72 straipsnio 1, 2, 3 dalimis, konfiskuotas A. D. nuosavybės teise priklausantis automobilį ,,VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

1. A. D. nuteistas už tai, kad jis vairavo automobilį, būdamas neblaivus, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 prom. alkoholio, o būtent jis 2018 m. vasario 17 d., apie 10.11 val., Vilniaus r., Naujakiemio k., Gailiūnų miško keliu, kryptimi link Pievų g., pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo jam nuosavybės teise priklausantį automobilį ,,VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau nei 1,5 promilės alkoholio (kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija 1,95 promilės etilo alkoholio). Tokiais savo veiksmais A. D. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 7 dalyje.

II. Apeliacinių skundų argumentai ir proceso dalyvių prašymai

2. Apeliaciniu skundu nuteistasis A. D. prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2018 m. spalio 18 d. nuosprendį ir baudžiamąją bylą nutraukti.

3. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisminio bylos nagrinėjimo metu nuteistasis neigė savo kaltę, tvirtindamas, kad nurodytomis aplinkybėmis automobilio nevairavo, tik sėdėjo automobilio vairuotojo vietoje, prieš tai automobilį vairavo A. D. brolis, o nuteistasis į vairuotojo vietą persėdo tik norėdamas iš vairuotojo pusės durelių paimti cigaretes. Policijos pareigūnai automobilį stebėjo iš tolo ir patys abejojo, ar automobilis važiavo, ar stovėjo. Šį faktą buvo galima patikrinti, pažiūrėjus, ar automobilio variklis šiltas, tačiau tai padaryta nebuvo. Nuteistojo parodymus dar įvykio vietoje patvirtino jo brolis M. D. bei sutuoktinė O. D., taip pat jų parodymai buvo nuoseklūs ir bylos nagrinėjimo metu. Pirmosios instancijos teismas šiuos parodymus nepagrįstai vertino kritiškai, taip pat nepagrįstai vadovavosi abejonių keliančiais policijos pareigūnų R. P. ir D. L. parodymais. Šie pareigūnai tiksliai nematė, kas vairavo automobilį, nepatikrino jo variklio, policijos pareigūnų automobilio registratorius neveikė, todėl jų parodymai yra pagrįsti tik prielaidomis, o ne objektyviais duomenimis. Vienas iš pareigūnų nurodė, jog automobilio variklio dangtis nebuvo šiltas, kas tik patvirtina nuteistojo teiginius, kad jis nevairavo, o išlipo iš automobilio, kuriame sėdėjo. Įvertinus šias aplinkybes, nuteistojo manymu, apkaltinamasis nuosprendis šioje byloje buvo priimtas nepagrįstai ir turėtų būti panaikintas.

4. Atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta.

5. Teismo posėdžio metu nuteistojo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras prašė apeliacinį skundą atmesti.

III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir faktinių bylos aplinkybių vertinimas

Apeliacinis skundas atmestinas.

6. Pirmosios instancijos teismas pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus, nustatė visus būtinuosius BK 281 straipsnio 7 dalyje numatyto nusikaltimo sudėties požymius ir A. D. pagrįstai pripažino kaltu vairavus automobilį, esant neblaiviam. Sprendžiant dėl pastarojo kaltės, buvo vertinta surinktų įrodymų visuma – kaltinamojo ir liudytojų parodymai, specialisto išvada, apžiūros ir akistatos protokolai ir kita rašytinė baudžiamosios bylos medžiaga, nurodoma, kodėl vieni įrodymai vertinami kritiškai ir atmetami, o kitais vadovaujamasi. Tokiu būdu, priimdamas nuosprendį, pirmosios instancijos teismas vadovavosi BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatomis ir tinkamai motyvavo daromas išvadas.

7. Apeliaciniame skunde nuteistasis laikosi nuoseklios pozicijos, kad automobilį vairavo jo brolis, o jis tik persėdo į vairuotojo vietą paimti cigarečių. Vis dėlto, ši jo versija buvo paneigta pirmosios instancijos teisme. Pakartotinai pažymima, kad abu liudytojais apklausti policijos pareigūnai, užfiksavę nusikalstamos veikos padarymo faktą, nuosekliai tvirtino, kad tą dieną snigo, o priėję prie automobilio ,,VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) jie sniege matė tik vienus pėdsakus, t. y. iš automobilio vairuotojo vietos išlipusio ir pasišalinusio A. D.. Daugiau jokių pėdsakų sniege nebuvo, taip pat policijos pareigūnai aplink daugiau nematė jokių pašalinių asmenų. Liudytojai taip pat nurodė, kad A. D. žmona O. D., atėjusi prie automobilio, paaiškino, kad tos dienos ryte ji susipyko su sutuoktiniu ir pastarasis išvažiavo automobiliu ,,VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kur jis išvažiavo, ji nežino. Be to, liudytojas R. P. parodė, kad dar įvykio vietoje nuteistojo brolis M. D., iš pradžių tikinęs, kad tai jis vairavo automobilį, galiausiai prisipažino, kad automobilio nevairavo. Nors, apelianto teigimu, brolis ne tik vairavo automobilį, bet ir su savimi pasiėmė automobilio raktelius, policijos pareigūnams paprašius, M. D. nurodė automobilio raktelių neturintis. Apklausos metu M. D. nurodė raktą atidavęs A. D. žmonai, tačiau ir pastaroji jo policijos pareigūnams nepateikė. Sutiktina su apeliacinio skundo teiginiu, kad M. D. ir O. D. parodymai patvirtina nuteistojo nurodomas aplinkybes, vis dėlto, šie asmenys dėl giminystės ryšių pirmosios instancijos teismo buvo pagrįstai pripažinti suinteresuotais baudžiamosios bylos baigtimi ir jų parodymai įvertinti kritiškai. Liudytoja O. D. nurodė, kad policijos pareigūnai automobilio raktelių neprašė, kai D. L., R. P., M. D. ir A. D. teigė priešingai. Taip pat O. D. apklausos metu parodė, kad tą dieną nesnigo, nors iš baudžiamojoje byloje esančio vaizdo įrašo akivaizdžiai matyti, kad lauke sninga. Tokie liudytojos parodymai negali būti pripažinti patikimais, todėl jais pagrįstai nesivadovauta.

8. Apeliaciniame skunde keliama abejonė, kad policijos pareigūnai, pamatę automobilį ,,VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) patys nebuvo tikri, ar jis jau stovėjo, ar judėjo. Vis dėlto, kaip matyti iš liudytojų R. P. ir D. L. parodymų, jie buvo tikri, kad automobilis važiavo, nes kilnojosi jo priekis, o pamatęs policijos pareigūnų tarnybinį automobilį, staiga sustojo, kas ir sukėlė įtarimą. Nors policijos pareigūnai ir nepatikrino, ar buvo šiltas automobilio variklio dangtis, tačiau to jie nepadarė būtent todėl, kad automobilio judėjimo faktas jiems nekėlė abejonių. Be to, R. P. nurodė, kad automobilio grotelės buvo šiltos. Nors apeliantas nurodo, kad policijos pareigūnų parodymai kelia abejonių, tačiau pirmosios instancijos teismas išsamiai pasisakė dėl jų patikimumo ir pagrįstai jais vadovavosi. Liudytojų parodymai yra nuoseklūs, jie ne tik neprieštarauja vieni kitiems, tačiau juos patvirtina ir kiti baudžiamojoje byloje surinkti įrodymai. Tai, kad automobilis ,,VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) skirtingai nei nurodo A. D., iki policijos pareigūnų atvažiavimo nestovėjo 10 minučių, patvirtina ir pirmosios instancijos teismo išanalizuotas vaizdo įrašas, iš kurio matyti, kad policijos pareigūnams atvažiavus automobilio priekinis stiklas buvo švarus, nors lauke snigo, be to, valytuvų padėtis rodė, kad automobilio variklis buvo išjungtas skubotai. Negana to, ir patys A. D. veiksmai, t. y. šalinimasis iš įvykio vietos, leidžia daryti išvadą apie jo siekį išvengti atsakomybės.

9. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinį skundą nagrinėjanti teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas A. D. veiksmuose tinkamai nustatė BK 281 straipsnio 7 dalyje numatyto nusikaltimo sudėties požymius, t. y. baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu neginčijamai nustatyta, kad A. D. 2018 m. vasario 17 d., apie 10.11 val., Vilniaus r., Naujakiemio k., Gailiūnų miško keliu, kryptimi link Pievų g., vairavo automobilį ,,VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, todėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2018 m. spalio 18 d. nuosprendis paliekamas nepakeistas.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Nuteistojo A. D. (A. D.) apeliacinį skundą atmesti.

Nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.