Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

2018-10-18 · Baudžiamoji byla Nr. 1-1210-298/2018

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNuosprendis · 2018-10-18Vilniaus regiono apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2019-02-18Vilniaus apygardos teismas
Teismas
Vilniaus regiono apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2018-10-18
Bylos Nr.
1-1210-298/2018
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-08134-2018-0
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Vaclavas Karšulis
Kaltinamasis
A. D.
Advokatai
Zbignevas Jankovskis
Kategorijos

Įžanginė dalis

Baudžiamoji byla Nr. 1-1210-298/2018Teisminio proceso Nr. 1-01-1-08134-2018-0Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.3.2;1.1.7.2.2; 1.1.9.2; 1.1.9.8; 1.2.25.4.2.6;2.1.4.4.1; 2.1.4.5.1; 2.1.4.11.1; 2.1.7.4.1;2.1.7.4.4; 2.1.7.4.6; 2.1.10.1; 2.1.10.3.2;2.3.4.2; 2.3.4.6.2; 2.3.4.7.2; 2.3.5.1; 2.3.5.2;2.3.6.4.5.1; 2.3.6.4.5.2;(S)
VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. spalio 18 d.Vilnius

Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų teisėjas Vaclavas Karšulis, sekretoriaujant Ugnei Rėkutei, dalyvaujant prokurorams Ingridai Gureckienei, Vytautui Jancevičiui, kaltinamajam A. D., jo gynėjui advokatui Zbignevui Jankovskiui, liudytojams D. L., R. P., O. D., M. D., vertėjai Erikai Tunčikienei, viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje A. D. (A. D.), a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyv. (duomenys neskelbtini), vedęs, dirbantis, neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 7 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. D. vairavo automobilį, būdamas neblaivus, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 prom. alkoholio, o būtent jis:

2018 m. vasario 17 d. apie 10.11 val. (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo sau nuosavybės teise priklausantį automobilį ,,VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau nei 1.5 promilės alkoholio (kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija 1,95 promilės etilo alkoholio),

t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 7 dalyje.

Kaltinamasis A. D. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisminio bylos nagrinėjimo metu neigė savo kaltę pagal jam pareikštą kaltinimą, laikėsi gynybinės versijos, kad kaltinamajame akte nurodytomis aplinkybėmis automobilio nevairavo, tik sėdėjo automobilio vairuotojo vietoje. 2018 m. vasario 17 d. apie 9 val. kartu su broliu M. D., kuris gyvena šalia jo, jam priklausančiu automobiliu ,,VW Passat“, valstr. Nr. (duomenys neskelbtini), nuvažiavo į mišką, pažiūrėti malkų. Miškas prie Naujakiemio kaimo, už 2 km. Automobilį vairavo jo brolis M. D., jis sėdėjo priekinėje keleivio vietoje. Jis nevairavo automobilio, nes buvo apsvaigęs nuo alkoholio, iš vakaro buvo išgėręs apie litrą degtinės. Nuvažiavus į mišką, pažiūrėjo sklypą ir važiavo atgal namo. Pakeliui namo, paprašė brolio, kad jis jį nuvežtų į parduotuvę, nes nori nusipirkti alkoholio. Brolis atsisakė, miške sustabdė automobilį, paėmė raktus ir išėjo namo. Iki namų buvo 200 m., ten miško keliukas, dar nebuvo išvažiavę iš miško, iki pagrindinio kelio buvo likę apie 300 m. Praėjus apie 5 minutėms nuo brolio išėjimo, užsinorėjo parūkyti, cigaretės buvo vairuotojo pusė durelėse, dėl to persėdo į vairuotojo vietą. Cigarečių nerado. Apie 5 minutes pasėdėjęs vairuotojo vietoje, pamatė (duomenys neskelbtini) gatve važiuojantį policijos automobilį. Išsigando, kad policijos pareigūnai pagalvos, kad jis vairavo automobilį, dėl to išlipo iš automobilio ir pradėjo eiti gilyn į mišką, vėliau pradėjo bėgti. Jį vijosi vienas policijos pareigūnas, už 300 metrų nuo automobilio buvo sugautas. Policijos pareigūnas parvedė jį iki automobilio. Kaimynė matė, kad jį sulaikė ir paskambino jo žmonai. Prie automobilio atėjo žmona ir brolis M. D.. Brolis aiškino policijos pareigūnams situaciją, kad jis vairavo. Po to, žmona, brolis ir vienas policijos pareigūnas nuėjo iki jo namų, nežino kodėl. Jie grįžo po 10 minučių, tada alkotesteriu jam buvo nustatytas 1, 7 prom. girtumas. Jis buvo nugabentas į Priklausomybės ligų centrą kraujo mėginio paėmimui, po to į policijos komisariatą. Automobilis buvo paliktas miške, brolis turėjo jo automobilio raktą ir automobilį tą pačią dieną pervarė prie namų. Policijos pareigūnai klausė, kur automobilio raktai, pasakė, kad pas brolį. Nežino, kodėl policijos pareigūnai teigia, kad jis vairavo automobilį, juos matė pirmą kartą. Policijos pareigūnai jam sakė, kad už vairavimą išgėrus, gali būti konfiskuotas automobilis. Automobilyje buvo likęs šuo– labradoras, sveria apie 30 kg, pavadėlio nebuvo (b. l. 86-87).

Liudytojas R. P. teisme parodė, kad dirba Vilniaus AVPK Patrulių rinktinės 2-osios kuopos 1-ajame būryje. 2018 m. vasario 17 d. dienos metu nustatytu maršrutu kartu su kolega D. L. patruliavo gatve palei mišką, galimai tai buvo (duomenys neskelbtini). Važiuojant ta gatve, po kaire pastebėjo miško takeliu važiuojančią transporto priemonę. Transporto priemonė važiavo, aiškiai matėsi, nes kilnojosi automobilio priekis. Jis pravažiavo tą vietą, kur įsukimas į miško keliuką, todėl pavažiavo atgal, kad įsuktų į miško keliuką, kur matė važiuojantį automobilį. Minėtas automobilis važiavo iš miško link (duomenys neskelbtini) gatvės, tarp jų buvo 70-100 m. atstumas. Minėtas automobilis nedideliu greičiu važiavo, nuvažiavo apie 5-10 m., jį stebėjo 3-5 sekundes. Jis taip pat greitai nevažiavo, nes buvo pripustyta sniego. Matė, kad iš automobilio vairuotojo vietos išlipo žmogus ir pradėjo bėgti link miško. Ten daugiau nieko nebuvo. Nusprendė patikrinti automobilį, nes buvo prisnigta, pasirodė, kad nėra tikslo ten važiuoti. Jis vairavo tarnybinį automobilį. Įsukus į tą keliuką, įjungė švyturėlius, išleido kolegą D. L., kad pasivytų automobilio vairuotoją. Išleidęs kolegą, privažiavo prie automobilio, jį pažiūrėjo, automobilio salone buvo vaikiška kėdutė ir šuo. Automobilio variklio dangtis gal ir nebuvo šiltas, bet grotelės buvo šiltos. Automobilio neatidarinėjo, automobilio saloną apžiūrėjo iš lauko. Prie automobilio buvo jo ir pasišalinusios asmens pėdsakai, kitų asmenų pėdsakų nebuvo. Girdėjo, kad kolega bėga, rėkė „stok“, per radijo ryšį girdėjo, kad pagavo. Kai sulaikė A. D., nuvedė jį prie automobilio, apžiūrėjo, ar nėra draudžiamų daiktų. Asmuo aiškino, kad vairavo jo brolis, o ne jis. Po to, prie automobilio atėjo asmens žmona ir brolis, kuris teigė, kad jis vairavo automobilį. Jis sulaikyto asmens broliui paaiškino, kad pastarasis negalėjo vairuoti, nes asmuo išlipo iš automobilio ir nubėgo, kad prie automobilio buvo tik vieni pėdsakai. Tada pastarasis prisipažino, kad nevairavo automobilio. A. D. buvo nuvežtas į Vilniaus priklausomybės ligų centrą kraujo mėginio paėmimui, po to į komisariatą. Automobilį „VW Passat“ paliko A. D. žmonai, nes nebuvo galimybės jį paimti. Automobilį paliko miške. Niekas neturėjo automobilio raktelių, todėl automobilį perdavė be raktelių. A. D. pareiškė, kad neturi raktų nuo automobilio, jo žmona ir brolis taip pat neturėjo raktų. A. D. žmona, galimai su jo kolega, buvo nuėjusi namo paieškoti automobilio raktų, tačiau jų nerado. Tarnybiniame automobilyje buvo sumontuotas vaizdo registratorius. Galimai dėl vaizdo registratoriaus gedimo ne visas įrašas įsirašė. A. D. matė pirmą kartą, neturi tikslo jį apkalbėti. A. D. blaivumas buvo patikrintas vietoje (b. l. 88-90).

Liudytojas D. L. teisme parodė, kad dirba Vilniaus AVPK Patrulių rinktinės 2-osios kuopos 1-ojo būrio vyriausiuoju patruliu. 2018 m. vasario 17 d. šviesiu paros metu kartu su kolega R. P. tarnybiniu automobiliu patruliavo, važiavo šalia miško. R. P., kuris vairavo tarnybinį automobilį, pasakė, kad mato kaip transporto priemonė iš miško važiuoja į jų pusė, į pagrindinį kelią. Jie nusuko link jo, pastebėjo kaip iš transporto priemonės išbėgo žmogus ir pradėjo šalintis. Jų važiavimo kryptimi miško keliukas buvo iš kairės, R. P. galėjo geriau matyti judantį automobilį, tačiau jis taip pat apie 2-3 sekundes matė, kad transporto priemonė judėjo, sustojo, iš jos išlipęs vairuotojas pradėjo bėgti. Atstumas tarp jų ir automobilio ,,VW Passat“ buvo iki 100 metrų. Minėtame automobilyje buvo tik vienas žmogus, daugiau žmonių aplinkui nebuvo. Jis nubėgo paskui žmogų, už 300-400 metrų jį sulaikė. Visą laiką matė asmenį, nematė, kad bėgdamas jis ką nors išmestų. Per radijo ryšį pranešė kolegai, kad asmuo sulaikytas. Kolegai atėjus iki jo ir sulaikyto asmens, nuvedė sulaikytą asmenį iki automobilio. Automobilio salone buvo šuo. Atlikus asmens dalinę apžiūrą, automobilio rakto nerado. Apžiaurėjo automobilį, apėjo aplink automobilį, tačiau automobilio rakto nerado. Pėdsakai aplink automobilį buvo tik to asmens, kuris buvo sulaikytas, daugiau pėdsakų nepastebėjo. Buvo prisnigta, todėl būtų pastebėjęs kitos asmens pėdsakus. Sulaikytas asmuo neigė, kad vairavo automobilį. Į įvykio vietą atėjęs asmens brolis teigė, kad jis vairavo automobilį. A. D. žmona teigė, kad automobilio raktas yra namuose, todėl jis su ja nuėjo iki jų namų, kur jis paėmė transporto priemonės ir A. D. asmens dokumentus. A. D. brolis automobilio rakto neturėjo. Niekas iš įvykio vietoje buvusių asmenų neturėjo automobilio rakto. Automobilį „VW Passat“ paliko miške, perdavė jį A. D. žmonai. A. D. buvo pristatytas į Priklausomybės ligų centrą, po to į policijos komisariatą. A. D. matė pirmą kartą, neturi tikslo jį apkalbėti. Tarnybiniame automobilyje buvo sumontuotas vaizdo registratorius. Nežino, kodėl vaizdo įrašas su pertraukomis. Vaizdo registratoriaus įrašą perdavė tyrėjai. Teismui pagarsinus liudytojo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, jis juos patvirtino (b. l. 90-92).

Liudytojas M. D. teisme parodė, kad kaltinamasis A. D. jo brolis. Jie gyvena šalia vienas kito adresu (duomenys neskelbtini). Viename name gyvena jis su šeima, o kitame brolis su šeima. Jų tarpusavio santykiai normalūs. 2018 m. vasario 17 d. apie 9 val. brolis paprašė, kad jie jo automobiliu „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nuvažiuotų į mišką pažiūrėti malkų. Brolis nevairavo pats, nes buvo neblaivus. Minėtą automobilį vairavo jis, jie apie 3 kilometrus važiavo iki miško, kur pabuvo apie pusvalandį ir važiavo atgal namo. Važiuojant atgal namo jis taip pat vairavo automobilį. Buvo truputį prisnigta, buvo šlapdriba. Važiuojant atgal namo, brolis paprašė nuvežti jį į parduotuvę, nes jis norėjo nusipirkti alkoholio. Jam atsisakius, tarp jų kilo konfliktas. Jis sustojo miške, kur yra pravežinėtas keliukas, kvartalinė linija, iki pagrindinio kelio buvo apie 50-70 metrų, o iki namų apie 200-300 metrų. Automobilį paliko ten, nes ten ne važiuojamoji dalis, ten būna mažai eismo. Jis miško keliuko nuėjo namo, brolį paliko automobilyje. Automobilio raktą pasiėmė su savimi, kad A. D. niekur negalėtų nuvažiuoti. A. D. liko automobilyje. Automobilio raktą atidavė A. D. žmonai. Po kurio laiko atėjo A. D. žmona ir pasakė, kad pastarąjį pagavo policija. Jie nuėjo į mišką, kur buvo palikęs automobilį. Policijos pareigūnai sakė, kad sulaiko A. D. nes jis neblaivus vairavo automobilį, bandė pabėgti. Aiškino policijos pareigūnams, kad jis vairavo automobilį, o po to, paliko brolį automobilyje vieną, o pats tuo keliu, kuriuo atvažiavo policijos pareigūnai, nuėjo namo. Neprisipažino policijos pareigūnams, kad nevairavo automobilio. Policijos pareigūnai ieškojo rakto nuo automobilio, bet nerado, nes rakto automobilyje nebuvo, automobilio raktą atidavė A. D. žmonai. Pasakė policijos pareigūnams, kur automobilio raktas. Jis, A. D. žmona ir vienas policijos pareigūnas nuėjo į brolio namus ieškoti automobilio rakto. Negali pasakyti, kodėl brolio žmona policijos pareigūnams neatidavė automobilio rakto. Parvežė A. D. namo. Automobilis ,,VW Passat“ stovėjo miške, O. D. davė automobilio raktą ir jie parvarė automobilį iš miško (b. l. 101-102).

Liudytoja O. D. teisme parodė, kad A. D. jos vyras. M. D. yra vyro brolis, kuris gyvena šalia jų. Jie gyvena adresu (duomenys neskelbtini). 2018 m. vasario 16 d. A. D. vartojo alkoholį. Kitą dieną jam reiškėjo važiuoti į mišką žiūrėti malkų. Ji vyrui pasakė, kad vairuotų M. D.. Jiems išvažiuojant iš namų matė, kad M. D. atsisėdo prie automobilio vairo, o A. D. šalia jo priekinėje keleivio vietoje. Po kurio laiko atėjo M. D. ir atnešė automobilio raktus. Pastarasis paaiškino, kad jos vyrą paliko miške, nes jis paprašė nuvežti į parduotuvę, kad galėtų nusipirkti alkoholio. Automobilio raktą įsidėjo į liemenės kišenę. M. D. išėjus, po kelių minučių paskambino kaimynė ir pasakė, kad miške šauksmai ir policija. Ji nusiėmė liemenę, užsidėjo striukę ir nuėjo pas M. D.. Jie kartu nuėjo į mišką. Jie takelių per mišką nuėjo į tą vietą, kur buvo automobilis. Ėjo apie minutę, o jei važiuoti pagrindiniu keliu, tai ilgiau užtruktų. Atėjus prie automobilio, vyras buvo su antrankiais, policijos pareigūnai paaiškino, kad jis bėgo nuo jų ir yra neblaivus. M. D. aiškino policijos pareigūnams, kad jis vairavo automobilį. Sniego nebuvo, nesnigo, ant žemės buvo sniego. Nesimatė, kad automobilis važiavo, nes pėdsakai jau buvo užpustyti. Vienas iš policijos pareigūnų paprašė vyro vairuotojo pažymėjimo, kadangi visi dokumentai buvo namuose, todėl ji su vienu iš policijos pareigūnų nuėjo į namus paimti dokumentų. Policijos pareigūnai neprašė automobilio rakto (b. l. 103-104).

Iš alkoholio matuoklio panaudojimo kvito matyti, kad 2018 m. vasario 17 d. 10.37 val., A. D. nustatytas 1,75 prom. girtumas (b. l. 10).

Liudytojas R. P. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2018 m. vasario 17 d. dirbo kartu su vyriausiuoju patruliu D. L.. Apie 10.11 val. (duomenys neskelbtini), pastebėjo važiuojantį automobilį ,,VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vairuotojas važiavo miško keliu link (duomenys neskelbtini) gatvės. Automobilis važiavo neįjungęs artimųjų šviesų žibintų, bei pamatęs tarnybinį automobilį, staigiai sustojo, todėl sukėlė įtarimą, kad vairuotojas gali būti neblaivus ir vengti jų patikrinimo, todėl nusprendė patikrinti automobilį ir automobilio vairuotoją. Pradėjo važiuoti miško keliu link sustojusio automobilio. Automobilio vairuotojas, pamatęs tarnybinį automobilį artėjantį link jo, atidarė vairuotojo pusės priekines duris ir pasileido bėgti mišku. Sustojęs išleido vyriausiąjį patrulį D. L., kuris pasileido bėgti paskui automobilio vairuotoją, su tarnybiniu automobiliu privažiavo iki automobilio ,,VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Išlipęs pamatė, kad automobilyje kitų asmenų nėra, tik juodos spalvos šuo. Automobilyje nebuvo užvedimo raktų. Tuomet pradėjo eiti pėdsakais esančiais sniege, kurie buvo palikti bėgančio automobilio vairuotojo. Pėdsakai sniege buvo vieninteliai, daugiau sniege jokių kitų asmenų pėdsakų nebuvo. Kadangi buvo šviežiai prisnigta, tai visi pėdsakai aiškiai matėsi. Aiškiai girdėjo, kaip vyriausiasis patrulis D. L. šaukė ,,Stok, policija“. Už maždaug 300 metrų, rado vyriausiąjį patrulį D. L., kuris buvo sulaikęs automobilio vairuotoją. Atlikę asmeniui dalinę apžiūrą nerado jokių asmens tapatybę patvirtinančių dokumentų, taip pat nerado ir automobilio užvedimo raktelių. Paaiškėjo, kad asmuo yra A. D., kuris gyvena (duomenys neskelbtini). Iš A. D. burnos sklido alkoholio kvapas, kalba buvo nerišli, sutrikusi judesių koordinacija. A. D. prisipažino, kad maždaug prieš valandą gėrė alų. A. D. teigė, kad automobilį vairavo ne jis, o jo brolis. Privedus A. D. prie tarnybinio automobilio, prie jų priėjo moteris, kuri prisistatė esanti A. D. žmona O. D.. O. D. teigė, kad ji su A. D. susipyko ir jis išvažiavo, tačiau kur važiavo ji nežinojo. Vyriausiasis patrulis D. L. kartu su O. D. nuėjo iki A. D. namų, kur O. D. davė vyriausiajam patruliui D. L. automobilio ,,VW Passat“, valt. Nr. (duomenys neskelbtini), registracijos liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini) ir A. D. Lietuvos Respublikos asmens tapatybės kortelę Nr. (duomenys neskelbtini). Alkotesteriu A. D. nustatė 1.75 promilių girtumą. Pasitarę su Vilniaus AVPK OVS budėtoju, automobilį paliko O. D., o A. D. pristatė į Vilniaus priklausomybės ligų centrą, kur buvo paimtas A. D. kraujo mėginys, po to, A. D. pristatytas į Vilniaus m. 2 PK. Kur A. D. išmetė automobilio ,,VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), užvedimo raktą nerado (b. l. 24, 66).

Liudytojas D. L. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2018 m. vasario 17 d. dirbo kartu su vyriausiuoju patruliu R. P.. Apie 10.11 val. važiavo (duomenys neskelbtini). Važiuojant (duomenys neskelbtini) gatve einančia prie Mickūnų urėdijos miško kraštą pastebėjo, kad link miško keliuko nuo (duomenys neskelbtini) gatvės sniege matosi ką tik palikti lengvojo automobilio padangų pėdsakai, kryptimi gilyn į mišką. Tuo metu visa gatvė buvo apsnigta. Snigo. Miško keliuko ir (duomenys neskelbtini) gatvės sankirtoje, jam iš kairės, pamatė apie 20-30 m. atstumu iš miško link (duomenys neskelbtini) g., miško keliu važiuojantį automobilį ,,VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Automobilyje, vairuotojo vietoje sėdėjo vienas žmogus, vyras. Kitų žmonių automobilyje nebuvo. Atkreipė į jį dėmesį, nes buvo neįjungti priekinių šviesų žibintai. Vairuotojas, pamatęs tarnybinį automobilį, iškarto sustojo ir iš vairuotojo vietos, atidaręs duris, ėmė bėgti mišku, nuo automobilio į kairę, link (duomenys neskelbtini) kaimo. Vairuotojas sukėlė jų įtarimą, kad gali būti neblaivus ir vengti jų patikrinimo. Tarnybinį automobilį vairavęs R. P., pasukęs į kairę, į mišką, sustojo apie 20 m. nuo stovinčio automobilio ,,VW Passat“, jis išbėgo norėdamas pasivyti vairuotoją. Jis bėgo mišku, besišalinančio vairuotojo pėdsakais paliktais sniege, priekyje apie 100 m atstumu visą laiką matydamas bėgantį vairuotoją. Buvo šviesus paros metas, sniege puikiai matėsi vieninteliai žmogaus kojų pėdsakai, vairuotojo nebuvo pametęs iš akiračio. Kadangi buvo šviežiai prisnigta, visi pėdsakai aiškiai matėsi. Besivydamas jį šaukė ,,STOK POLICIJA“, pasivijęs paguldė jį ant sniego ir sulaikė. Vijosi vairuotoją apie 300 m. Netrukus atėjo ir jo porininkas R. P.. Kartu su juo sulaikytą automobilio ,,VW Passat“ vairuotoją atvedė prie tarnybinio automobilio. Atlikę jam dalinę apžiūrą, nerado jokių asmens tapatybę patvirtinančių dokumentų, automobilio užvedimo raktelių. Paaiškėjo, kad sulaikytas asmuo A. D., kuris gyvena (duomenys neskelbtini). Asmuo pats prisistatė, vėliau nuėjo į jo namus, kur jo žmona O. D. pateikė jo asmens dokumentą ir automobilio registracijos liudijimą. Sulaikius A. D., iš jo burnos sklido alkoholio kvapas, kalba buvo nerišli, sutrikusi judesių koordinacija. A. D. prisipažino, kad maždaug prieš valandą gėrė alų. A. D. teigė, kad automobilį vairavo ne jis. Privedus A. D. prie tarnybinio automobilio, prie jų priėjo moteris, kuri prisistatė esanti A. D. žmona O. D.. Pastaroji teigė, kad ji su A. D. susipyko tos pačios dienos ryte ir jis vienas išvažiavo savo automobiliu ,,VW Passat“, tačiau kur važiavo, ji nežinojo. Alkotesteriu A. D. nustatė 1.75 promilių girtumą. Pasitarę su Vilniaus AVPK OVS budėtoju, automobilį paliko O. D., o A. D. pristatė į Vilniaus priklausomybės ligų centrą, kur buvo paimtas A. D. kraujo mėginys. Vėliau A. D. buvo pristatytas į Vilniaus m. 2 PK. Automobilio ,,VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), užvedimo rakto nerado. Automobilis ,,VW Passat“ jį apžiūrint buvo atrakintas, jo salone buvo juodo kailio šuo. Automobilyje jokių daiktų, butelių nebuvo ( b. l. 26).

Iš akistatos protokolo matyti, kad atlikus akistatą tarp liudytojo D. L. ir įtariamojo A. D. jie liko prie savo parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu (b. l. 40, 41).

Iš apžiūros protokolo matyti, kad ikiteisminio tyrimo metu buvo apžiūrėti du vaizdo įrašai iš Vilniaus AVPK Patrulių rinktinės 2-kuopos 1-ojo būrio tarnybinio policijos automobilio. Pirmame vaizdo įraše „event_20180217_111058_F“ matosi, filmuojama 2018-02-17, vaizdo įrašo pradžia 11:10:57 val. Sninga, dienos metas. Matosi, kad tarnybinis automobilis iš kurio filmuojama važiuoja apsnigtu miško keliu. Sninga. Iš kairės pusės matosi miškas, iš dešinės laukas, keli gyvenamieji namai, kaimo vietovė. 11:11:16 val. sustoja, matosi automobilio padangų neseniai sniege palikti vieninteliai pėdsakai vedantys į mišką. Tarnybinis automobilis važiuoja paliktais pėdsakais miško keliu. ll:11:27 val. vaizdo įrašo pabaiga. Antrame vaizdo įraše „alwa_20180217_111158_F“, matosi, kad filmuojama 2018-02-17, vaizdo įrašo pradžia 11:11:57 val. Matosi, kad tarnybinis automobilis iš kurio filmuojama stovi miške, priekyje priekine dalimi link tarnybinio automobilio nukreiptas stovi žalios spalvos automobilis ,,VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Sninga. Uniformuotas pareigūnas vaikšto aplink automobilį, jį apžiūrinėja, šviečia žibintuvėliu. Automobilio priekinis stiklas neapsnigtas, išvalytas. Valytuvai sustoję per vidurį priekinio stiklo. Apsnigtas tik variklio dangtis ir stogas. 11:12:12 val. pareigūnas nuo automobilio bėga sniege paliktais pėdsakais į mišką. 11:14:57 val. vaizdo įrašo pabaiga (b. l. 22, 97).

Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos specialisto išvados Nr. T-A 1634/2018 (01) matyti, kad A. D. kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija 1,95 prom. etilo alkoholio (b. l. 12).

Baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 7 dalyje numatyta baudžiamojo atsakomybė už kelių transporto priemonės vairavimą arba praktinio vairavimo mokymą, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio. Nagrinėjamoje byloje nėra ginčo dėl kaltinamojo neblaivumo fakto. Kaltinamasis tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme pripažino, kad 2018 m. vasario 17 d. apie 10.11 val. buvo neblaivus, tačiau neigė, kad vairavo automobilį. Jis aiškino, kad nevairavo automobilio, kad jį vairavo jo brolis M. D.. Automobilio vairuotojo vietoje sėdėjo, nes vairuotojo pusės durelėse ieškojo cigarečių, o pamatęs policijos pareigūnus, bėgo, nes išsigando, kad jie pagalvos, jog jis vairavo automobilį būdamas neblaivus.

Teismas, ištyręs ir įvertinęs byloje surinktus ir teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirtus įrodymus, kaltinamojo A. D. parodymus laiko jo gynybine versija, kurią paneigia bylos medžiaga. Teismas laiko visiškai nepagrįstu teiginiu, kad automobilį vairavo kaltinamojo brolis, o ne kaltinamasis. Iš nuoseklių ir neprieštaringų liudytojų D. L. ir R. P. parodymų tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme matyti, kad 2018 m. vasario 17 d. apie 10. 11 val., patruliuojat nustatytu maršrutu, (duomenys neskelbtini), pastebėjo važiuojantį automobilį ,,VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vairuotojas važiavo miško keliu link Pievų gatvės. Minėtas keliukas buvo kairėje pusėje, žiūrint jų važiavimo kryptimi. Abu liudytojai nurodė, kad yra įsitikinę, kad minėtas automobilis judėjo, apie 3-5 sekundes matė automobilio judėjimą, jis nuvažiavo apie 5-10 metrų, kilnojosi automobilio priekis, atstumas nuo jų iki automobilio buvo iki 100 metrų. Automobilis važiavo lėtai, nes buvo prisnigta. Buvo šviesus paros metas, dėl to viską gerai matė. Automobilio ,,VW Passat“ vairuotojas pastebėjęs jų tarnybinį automobilį, atidarė automobilio vairuotojo dureles ir pradėjo bėgti nuo automobilio. Policijos pareigūnai pavažiavo atgal ir įsuko į minėtą miško keliuką, D. L. išlipo ir tarnybinio automobilio ir pradėjo vytis vairuotoja. R. P., privažiavęs prie minėto automobilio, pasišviesdamas žibintuvėliu, apžiūrėjo automobilio vidų. Automobilio viduje buvo vaikiška kėdutė ir šuo. Abu minėti liudytojai parodė, kad buvo prismigta dėl to gerai matėsi pėdsakai, prie automobilio buvo tik pasišalinusio asmens pėdsakai, daugiau pėdsakų nebuvo. D. L. sulaikius kaltinamąjį, akivaizdžiai matėsi, kad jis neblaivus, pastarasis neigė, kad vairavo automobilį, sakė, jog automobilį vairavo jo brolis. Po kurio laiko į įvykio vietą, prie minėto automobilio atėjo kaltinamojo žmona ir brolis M. D.. Iš liudytojo R. P. parodymų teisme matyti, kad M. D. aiškino, kad jis vairavo automobilį, tačiau jam paaiškinus, kad tai neįmanoma, nes prie automobilio buvo tik vieno asmens pėdsakai, pastarasis prisipažino, kad nevairavo automobilio. Abu minėti liudytojai ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad prie automobilio atėjusi kaltinamojo žmona paaiškino, kad minėtos dienos ryte ji susipyko su kaltinamuoju ir jis išvažiavo, nežino, kur išvažiavo. Aptarti liudytojų parodymai patvirtina, kad jie matė automobilio ,,VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) judėjimą, automobilio vairuotojui pastebėjus jų tarnybinį automobilį, jis išlipo iš vairuotojo vietos ir pradėjo bėgti nuo automobilio, aplink automobilį buvo tik vieno asmens pėdsakai.

Nors kaltinamasis A. D. ir jo gynėjas laikėsi pozicijos, kad liudytojai D. L. ir R. P. nepagrįstai apkalba kaltinamąjį, teigė, kad minėtų liudytojų parodymai yra nenuoseklius ir prieštaringi, tačiau teismas nesutinka su tokia kaltinamojo ir jo gynėjo pozicija. Visų pirma, dėl pagrįsto kaltinamojo apkalbėjimo pažymėti, kad tiek iš kaltinamojo, tiek iš minėtų liudytojų parodymų matyti, kad iki 2018 m. vasario 17 d. jie nebuvo pažįstami, vieni kitus matė pirmą kartą, todėl nėra visiškai jokio pagrindo teigti, kad minėti liudytojai yra suinteresuoti apkalbėti kaltinamąjį. Teismas taip pat nesutinka su A. D. gynėjo advokato Z. Jankovskio teiginiu, kad liudytojų D. L. ir R. P. parodymai yra nenuoseklus ir prieštaringi. Kaip matyti iš bylos medžiagos, minėti liudytojai nuosekliai tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme parodė, kad kaltinamajame akte nurodytu laiku ir vietoje, matė automobilio ,,VW Passat“ judėjimo faktą, kad iš automobilio vairuotojo vietos išlipo būtent kaltinamasis, kuris pradėjo šalintis iš įvykio vietos, kad aplink minėtą automobilį buvo tik vieno asmens, t. y. kaltinamojo, pėdsakai. Atsižvelgiant į tai, kas pasakyta, teismas neturi pagrindo netikėti aukščiau aptartų liudytojų parodymais. Jie buvo įspėti dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą, be to byloje nenustatyta, kad minėti liudytojai turėtų pagrindą apkalbėti kaltinamąją A. D.. Minėtų liudytojų parodymai nuoseklūs, neprieštaringi, juos patvirtina kita bylos medžiaga, dėl to nėra pagrindo abejoti liudytojų nešališkumu.

Kaltinamasis teigė, kad automobilį vairavo ne jis, o jo brolis M. D.. Tarp jų kilo konfliktas, dėl ko M. D. paliko jį vieną automobilyje, pasiėmė automobilio raktus ir nuėjo namo. Kaltinamasis teisme parodė, kad, broliui išėjus namo, apie 5 minutės sėdėjo automobilio priekinėje keleivio vietoje, o po to persėdo į vairuotojo vietą, nes ieškojo cigarečių, kurios buvo vairuotojo durelėse. Neradęs cigarečių, liko sėdėjo vairuotojo vietoje. Praėjus apie 5 minutėms, pastebėjo policijos automobilį. Nuo brolio išėjimo iki to momento, kai pamatė policijos automobilį praėjo apie 10 minučių. Teismas šiuos kaltinamojo parodymus taip pat vertina kaip jo gynybinę versiją. Iš byloje esančios ir teisminio bylos nagrinėjimo metu peržiūrėtos vaizdo medžiagos matyti, kad tarnybinis automobilis, iš kurio filmuojama, važiuoja apsnigtu miško keliu. Sninga. Iš kairės pusės matosi miškas, iš dešinės laukas, keli gyvenamieji namai, kaimo vietovė, sustoja, matosi automobilio padangų neseniai sniege palikti vieninteliai pėdsakai vedantys į mišką. Tarnybinis automobilis pavažiuoja atbulas ir įsuka į miško keliuką, kur matosi stovintis automobilis. Tarnybinis automobilis važiuoja paliktais pėdsakais miško keliu. Antrame vaizdo įraše „alwa_20180217_111158_F“, matosi, kad tarnybinis automobilis, iš kurio filmuojama, stovi miške, priekyje priekine dalimi link tarnybinio automobilio nukreiptas stovi žalios spalvos automobilis ,,VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Sninga. Uniformuotas pareigūnas vaikšto aplink automobilį, jį apžiūrinėja, šviečia žibintuvėliu. Automobilio priekinis stiklas neapsnigtas, išvalytas. Valytuvai sustoję per vidurį priekinio stiklo. Apsnigtas tik variklio dangtis ir stogas. Nors šiame vaizdo įraše nėra užfiksuotas nusikaltimo faktas, tačiau iš jo matyti, kad kaltinime nurodytu laiku snigo, žemė padengta sniegu, ant kelio, einančio lygiagrečiai miškui, aiškiai matyti automobilio pėdsakai vedantys į miško keliuką, įsukus į miško keliuką, ten stovi automobilis ,,VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Automobilio stogas ir variklio dangtis apsnigti, o priekinis stiklas švarus, nuvalytas, valytuvai sustoję ties priekinio stiklo viduriu. Be to, pažymėtina, kad iš vaizdo įrašo „alwa_20180217_111158_F“, kurio trukmė 3 minutės, matyti, kad vaizdo įrašo pradžioje automobilio priekinis stiklas mažiau apsnigtas nei vaizdo įrašo pabaigoje. Aptartas vaizdo įrašas paneigia kaltinamojo gynybinę versiją, kad ne jis, o jo brolis vairavo automobilį. Kaltinamasis teigia, kad broliui išėjus namo, vienas automobilyje buvo apie 10 minučių. Vaizdo įrašas patvirtina, kad kaltinime nurodytu laiku snigo. Mažai tikėtina, kad per 10 minučių, kurias kaltinamojo teigimu jis buvo vienas automobilyje, broliui išėjus namo ir pasiėmus automobilio raktą, lauke sningant, automobilio priekinis stiklas liktų švarus. Kaip jau minėta, iš vaizdo įrašo „alwa_20180217_111158_F“, kurio trukmė 3 minutės, matyti, kad vaizdo įrašo pradžioje automobilio priekinis stiklas mažiau apsnigtas nei vaizdo įrašo pabaigoje. Be to atkreiptinas dėmesys į automobilio ,,VW Passat“ priekinio stiklo valytuvus. Kaip matyti iš vaizdo įrašo, jie yra sustoję ties priekinio stiklo viduriu. Tokia automobilio valytuvų padėtis rodo, kad išjungiant automobilio variklį, valytuvai dirbo, o skubotai išjungiant automobilio variklį, jie sustojo toje padėtyje, kurioje buvo variklio išjungimo momentu. Atsižvelgiant į tai, kad lauke snigo, snigimo tempą ir kiekį, į tai, kad policijos pareigūnams privažiavus prie automobilio jo priekinis stiklas buvo švarus, nuvalytas, į automobilio priekinių valytuvų padėtį, į kaltinamojo nurodytą laiko tarpą, kurį jis buvo vienas automobilyje, darytina išvadą, kad aukščiau aptarti kaltinamojo parodymai neatitinka tikrovei, kadangi juos paneigia objektyvūs bylos duomenys, t. y. vaizdo įrašas.

Liudytojų M. D. ir O. D. parodymai vertintini kritiškai, nes jie prieštaringi ir juos paneigia kita byloje surinkta ir teisme ištirta bylos medžiaga. Minėti liudytojai yra kaltinamojo šeimos nariai ir artimi giminaičiai, t. y. jo brolis ir žmona. Šie liudytojai yra suinteresuoti bylos baigtimi, kad kaltinamasis išvengtų baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikaltimą. Teisminio bylos nagrinėjimo metu, minėtiems liudytojams buvo išaiškinta teisė atsisakyti duoti parodymus prieš savo šeimos narį ir artimą giminaitį, tačiau pastarieji atsisakė pasinaudoti šia teise ir sutiko duoti parodymus. Būdami įspėti dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą, liudytojai M. D. ir O. D. buvo šališki, parodymuose sąmoningai nurodė klaidingas įvykio aplinkybes. Tiek O. D., tiek M. D. teisme teigė, kad 2018 m. vasario 17 d. ryte apie 9 val. A. D. su broliu M. D. išvažiavo į mišką. A. D. priklausantį automobilį vairavo M. D.. A. D. pats nevairavo automobilio, nes buvo neblaivus, iš vakaro vartojo alkoholį. M. D. parodė, kad jis vairavo broliui priklausantį automobilį, jie nuvažiavo į mišką, kur apžiūrėjo mišką ir važiavo atgal namo. Važiuojant namo, A. D. paprašė, kad M. D. jį nuvežtų iki parduotuvės, nes jis norėjo nusipirkti alkoholio. Tarp jų kilo žodinis konfliktas, M. D. sustabdė vairuojamą automobilį, pasiėmė automobilio užvedimo raktą ir išėjo namo. A. D. vienas liko automobilyje. M. D., grįžęs namo, automobilio raktą atidavė A. D. žmonai. Po kurio laiko pas jį atėjo O. D. ir pasakė, kad policija sulaikė jo brolį. Jie miško keliu nuėjo į tą vietą, kur jis paliko automobilį. Jis bandė aiškinti policijos pareigūnams, kad būtent jis vairavo automobilį, tačiau jie jo neklausė. Sakė policijos pareigūnams, kad automobilio raktą atidavė O. D.. Pastaroji su policijos pareigūnais buvo nuėjusi namo ieškoti automobilio rakto. O. D., apklausta teisme, parodė, kad pati matė, kad M. D. vairavo jos vyrui A. D. priklausantį automobilį, o pastarasis atsisėdo į priekinę keleivio vietą. Po kurio laiko, M. D. atnešė automobilio raktą, pasakė, kad automobilį ir A. D. paliko miške. Po to, jai paskambino kaimynė ir pasakė, kad miške policija ir šauksmai. Ji nuėjo pas M. D. ir jie miško keliuku nuėjo prie vyro automobilio. M. D. aiškino policijos pareigūnams, kad jis vairavo automobilį, tačiau policijos pareigūnai nesiklausė. Policijos pareigūnai neprašė automobilio rakto, dėl to jiems jo nedavė. Į namus su policijos pareigūnu ėjo ieškoti automobilio ir vyro dokumentų, o ne automobilio rakto. O. D. taip pat nurodė, kad nesimatė, kad automobilis važiavo, nes pėdsakai jau buvo užpustyti.

Liudytojo M. D. parodymus, kad jis vairavo automobilį ,,VW Passat“, palikęs A. D. automobilyje vieną, pasiėmė automobilio raktus, kad jis negalėtų niekur važiuoti, paneigia liudytojų D. L. ir R. P. aukščiau aptarti parodymai. Kaip jau minėta, iš liudytojo R. P. parodymų teisme matyti, kad paaiškinus M. D., kad jis negalėjo vairuoti minėto automobilio, nes yra tik vieno asmens pėdsakai, pastarasis prisipažino, kad jis nevairavo automobilio. Nors liudytojas M. D. neigė šiuos R. P. parodymus, tačiau teismas neturi pagrindo abejoti liudytojo R. P. nešališkumu. Be to, liudytojas M. D. iš pradžių nurodė, kad palikęs brolį miške, namo ėjo miško keliuku, o po to teigė, kad tuo keliu, kuriuo atvažiavo policijos pareigūnai. Aptartos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad liudytojo M. D. parodymai prieštaringi, juos paneigia kita bylos medžiaga.

Liudytoja O. D. teisme teigė, kad pati matė, kad M. D. vairavo jos vyrui A. D. priklausantį automobilį, o pastarasis atsisėdo į priekinę keleivio vietą. Tačiau šiuos jos parodymus paneigia liudytojų D. L. ir R. P. parodymai ikiteisminio tyrimo metu, kur jie parodė, kad O. D., atėjusi į įvykio vietą, paaiškino, kad ryte susipyko su vyru ir jis išvažiavo, nežino, kur jis važiavo. Taip pat liudytoja O. D. melagingai nurodė, kad policijos pareigūnai neprašė automobilio užvedimo raktų, prašė tik automobilio ir A. D. dokumentų. Liudytojai D. L. ir R. P. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme parodė, kad nei kaltinamasis, nei jo brolis, nei žmona negalėjo nurodyti, kur yra automobilio užvedimo raktas. Liudytojas M. D. parodė, kad O. D. ir policijos pareigūnas nuėjo į brolio namus, ieškoti automobilio rakto. Aptartos aplinkybės taip pat patvirtina, kad liudytoja O. D. davė prieštaringus parodymus, kuriuos paneigia kita bylos medžiaga.

Kaltinamasis teigė, kad pamatęs policijos pareigūnus bėgo, nes išsigando, kad jie pagalvos, jog jis vairavo automobilį neblaivus. Toks kaltinamojo elgesys nėra pateisinamas, kelia pagrįstu įtarimų, kad tokiu savo elgesiu kaltinamasis tikėjosi išvengti jam gresiančios atsakomybės. Teismo manymu, jei kaltinamasis nevairavo automobilio, neturėjo jo užvedimo rakto, tai jam nebuvo pagrindo bijoti, kad jis bus apkaltintas vairavimu esant neblaiviam, ir bėgti iš įvykio vietos. Tokiu atveju, jei neblaivus kaltinamasis būtų tik sėdėjęs automobilio vairuotojo vietoje, atlikus asmens, automobilio bei įvykio vietos apžiūras nebūtų rastas automobilio užvedimo raktas, ir automobilio užvedimo mechanizmas nebūtų pažeistas, nebūtų pagrindo teigti, kad asmuo vairavo automobilį. Tačiau kaltinamasis, pamatęs policijos pareigūnų automobilį, išlipo iš automobilio vairuotojo vietos ir pradėjo bėgti, galėdamas bet kur išmesti automobilio raktą.

Teismas, atsižvelgdamas į aukščiau aptartas aplinkybes, daro išvadą, kad A. D. 2018 m. vasario 17 d. apie 10.11 val. (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo sau nuosavybės teise priklausantį automobilį ,,VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau nei 1.5 promilės alkoholio (kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija 1,95 promilės etilo alkoholio), t. y. padarė nusikaltimą, numatytą Baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 7 dalyje. Kaltinamojo kaltę pagrindžia liudytojų D. L. ir R. P. parodymai ikiteisminio tyrimo metu ir teisme, Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos specialisto išvada, vaizdo medžiaga ir kita bylos medžiaga.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skiriant bausmę atsižvelgta į padarytos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, pobūdį, į tai, kad kaltinamasis padarė vieną nesunkų nusikaltimą (BK 11 str.), į kaltės formą – tyčia, į kaltinamojo asmenybę, kuris vedęs, dirbantis, neteistas (b. l. 14), vieną kartą baustas administracine tvarka (b. l. 43), į tai, kad nėra jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, todėl jam skirtina straipsnio sankcijoje numatyta bauda. Atsižvelgiant į tai, kad nėra kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių jam turėtų būti skiriama vidutinė įstatyme numatyta bauda, t. y. 1025 MGL (51 250 eurų) dydžio bauda, tačiau atsižvelgiant į kaltinamojo asmenybę, kad jis vedęs, anksčiau neteistas, nėra duomenų, kad būtų baustas administracine tvarka už vairavimą esant neblaiviam, į teismų praktiką, skiriant bausmes tokio pobūdžio bylose, kaltinamajam skirtina mažesnė nei vidutinė įstatyme numatyta bauda.

A. D. nusikalstamą veiką, numatytą Baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 7 dalyje, padarė naudodamasi teise vairuoti kelių transporto priemones ir būdamas neblaivus, todėl jam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė- uždraudimas naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones (BK 68 str.). Baudžiamojo kodekso 68 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki trejų metų. Sprendžiant klausimą dėl baudžiamojo poveikio priemonės taikymo trukmės, atsižvelgtina į tai, kad kaltinamajam nustatytas vidutinis girtumo laipsnis (1, 95 promilės etilo alkoholio), į tai, kad jis anksčiau neteistas, nebaustas administracine tvarka už vairavimą esant neblaiviam, tikslinga jam skirti vidutinį įstatyme numatytą baudžiamosios priemonės taikymo terminą, uždraudžiant naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones, terminą skaičiuojant nuo kardomosios priemonės- dokumentų paėmimo, dienos.

Vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 1, 2, 3 dalimis, A. D. priklausanti transporto priemonė- automobilis ,,VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kaip nusikalstamos veikos priemonė, konfiskuotina.

Kadangi automobilis ,,VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), privalo būti konfiskuotas, Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Trečiojo skyriaus prokuroro 2018 m. kovo 6 d. nutarimu paskirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas šiam turtui taikytinas iki nuosprendžio įvykdymo turto konfiskavimo dalyje dienos (b. l. 19).

Kardomoji priemonė- dokumentų paėmimas, paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, jam įsiteisėjus, panaikintina (38).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 301-302 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi, 304-305, 307-308 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

A. D. (A. D.) pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 7 dalį ir nuteisti 100 MGL (5 000 (penkių tūkstančių) eurų) dydžio bauda.

Bauda turi būti sumokėta į teritorinės mokesčių inspekcijos sąskaitą (AB banke ,,Swedbank”, Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitos Nr. LT247300010112394300, kodas 73000, įmokos kodas 6801) per dvylika mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 68 straipsniu, A. D. skirti baudžiamojo poveikio priemonę ir uždrausti 2 (dvejus) metus naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones, skaičiuojant nuo 2018 m. kovo 19 d.

Vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 1, 2, 3 dalimis, konfiskuoti A. D. nuosavybės teise priklausantį automobilį ,,VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini).

Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Trečiojo skyriaus prokuroro 2018 m. kovo 6 d. nutarimu automobiliui ,,VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nustatytą laikiną nuosavybės teisės apribojimą taikyti iki nuosprendžio įvykdymo turto konfiskavimo dalyje dienos.

Kardomąją priemonę – dokumentų paėmimą, palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus panaikinti ir vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą A. D. vardu, saugomą prie bylos medžiagos, perduoti saugoti VĮ ,,Regitra“.

Pranešti prokurorui, kad liudytojai M. D. (M. D.) ir O. D. galimai padarė nusikalstamą veiką, numatytą Baudžiamojo kodekso 235 straipsnio 1 dalyje.

Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.

Teisėjas Vaclavas Karšulis