- Teismas
- Alytaus apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-02-07
- Bylos Nr.
- e2VP-800-939/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-34-3-00513-2017-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Laima Lubauskienė
- Ieškovas
- A. P.
rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo ieškovės A. P. prašymą dėl Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų (duomenys neskelbtini) nutarties civilinėje byloje Nr. išaiškinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė A. P. kreipėsi į teismą, prašydama išaiškinti (duomenys neskelbtini)teismo nutartį civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) ta apimtimi, ar atidalijus žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini), A. P. atidalintoje žemės sklypo dalyje esantys objektai – ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas – kiemo rūsys, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), šulinys, atliekų duobė bei tvora, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), taip pat atidalintini ir nuosavybės teise priklauso A. P.
Prašyme nurodoma, kad šalims sudarant taikos sutartį bei atsidalijant joje nurodytas žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), dalis, šalių valia buvo tokia, jog kartu su nurodytomis žemės sklypo dalimis, šalims kartu atidalijami ir atitinkamai šiose žemės sklypo dalyse esantys objektai. Būtent dėl šios priežasties taikos sutartyje nebuvo detalizuota ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastato – kiemo rūsio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bei kitų inžinerinių tinklų – kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (šaligatvio, aikštelės, šulinio, atliekų duobės, tvoros), atidalijimo tvarka bei nebuvo nustatoma naudojimosi šiais objektais tvarka (kas tikrai būtų buvę padaryta, jei šalys būtų išreiškusios valią neatidalinti minėtų objektų). Taikos sutarties sudėtine dalimi buvo šalių pateikti du šalių pasirašyti brėžiniai su jame nustatyta naudojimosi tvarka ir nuosavybės objektais. Kaip ir įvardinta teismo nutarties 7 punkte: „Šios sutarties p. 1 nurodyta „Vienbučio gyvenamojo namo padalinimo trims paveldėtojams schema“, parengta (duomenys neskelbtini)architektės G. G., bei pasirašyta Šalių, ir p. 2 nurodytas (duomenys neskelbtini) Sklypo padalinimo pasiūlymas Nr. 2, parengtas architektės G. G., bei pasirašytas Šalių, yra neatskiriama šios Taikos sutarties dalis“. Be to, sklypo padalinimo pasiūlymo Nr. 2 brėžinyje yra pastabos, rodyklėmis sujungtos su ūkiniu pastatu ir su kiemo rūsiu: „Paveldėtojas „A“ ir paveldėtojas „B“ (S. P. ir G. P.) atsisako savo ūkinių pastatų dalies“. Be to, sklypo padalinimo pasiūlymo Nr. 2 brėžinyje yra penki servitutai su aprašais, tačiau nė vieno servituto nėra A. P. atidalintoje sklypo dalyje.
Pažymėjo, jog ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas – kiemo rūsys, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), šulinys, atliekų duobė bei tvora, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), yra pastatyti/įrengti pagal patvirtintą taikos sutartį ieškovei A. P. atidalintoje žemės sklypo dalyje, todėl, atsižvelgiant į tikrąją šalių valią sudarant taikos sutartį, šie šalių sutarimu objektai taip pat buvo atidalint ieškovei A. P. Nurodė, kad šiuo metu nekilnojamojo turto registre aukščiau minėti objektai yra registruoti lygiomis 1/3 šalims priklausančiomis dalimis, kas iš esmės neatitinka šalių valios, kuri buvo žinoma ir teismui, sudarant taikos sutartį. Atsižvelgiant į tai, kad VĮ „Registrų centras“ neregistruoja nuosavybės teisių į taikos sutarties pagrindu atidalintas turto dalis, todėl siekiant ištaisyti nekilnojamojo turto registro duomenis pagal tikrąją šalių valią sudarant taikos sutartį, bei įregistruoti nuosavybės teises į šalims atidalintoje žemės sklypo dalyje esančius objektus, reikalingas teismo nutarties, kuria patvirtinta tarp šalių sudaryta taikos sutartis, išaiškinimas, kuris būtų pateiktas VĮ „Registrų centras“, taip išvengiant papildomų ginčų ir bylinėjimosi.
Atsiliepimas
Atsakovai S. P. ir G. P. per teismo nustatytą terminą pateikė atsiliepimą į ieškovės prašymą, kuriame nurodė, jog su prašymu sutinka iš dalies. Patvirtino, jog taikos sutartimi pasirašyta remiantis „Vienbučio gyvenamojo namo padalijimo trims paveldėtojams schema“ ir (duomenys neskelbtini) Sklypo padalijimo pasiūlyme Nr. 2, parengtame architektės G. G., buvo atsisakyta ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir pastato – kiemo rūsio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), S. P. ir G. P. dalių. Kiti inžineriniai tinklai – kiemo statiniai, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (šaligatvis, aikštelė, šulinys, atliekų duobė, tvora), yra pasiskirstę per 1-3 naujai projektuojamus sklypus, tačiau turi vieną bendrą kadastrinį numerį. Šiuo metu rengiamas žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektas. Pagal jo patvirtintus sprendimus bus galima atsidalinti likusius statinius bei jų dalis, esančias kiekviename iš naujai įteisinamų sklypų.
Atsakovas 2019 m. vasario 7 d. pateikė teismui prašymą prijungti dokumentus. Prašyme nurodė, kad šiuo metu yra parengtas žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektas, kuris yra derinamas. Informavo, kad tik suderinus minėtą projektą bus galima atidalinti likusius statinius bei jų dalis, esančius kiekviename iš naujai suformuotų žemės sklypų.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
prašymas tenkintinas iš dalies.
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 278 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad jeigu sprendimas yra neaiškus, tai jį priėmęs teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu, taip pat savo iniciatyva išaiškinti savo sprendimą, nekeisdamas jo turinio. Teismo sprendimo (nutarties) aiškinimo paskirtis – pašalinti neaiškumus tam, kad toks sprendimas (nutartis) galėtų būtų tinkamai įvykdomas. Sprendimo išaiškinimo tikslas – pašalinti netikslaus ar neaiškaus teismo sprendimo trūkumus, jį sukonkretinant. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje yra konstatavęs, kad teismo sprendimas gali būti išaiškinamas, jeigu yra neaiškiai (nesuprantamai arba nevienareikšmiškai) suformuota sprendimo rezoliucinė dalis ir dėl to nėra visiškai aišku, kaip turi būti vykdomas sprendimas; teismas, aiškindamas sprendimą, negali keisti jo turinio ir esmės ar išeiti už byloje, kurioje priimtas aiškinamas sprendimas, išspręstų klausimų ribų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-183/2006; 2007 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2007; 2009 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-242/2009; 2010 m. birželio 22 d. nutartis, civilinėje byloje Nr. 3K-3-301/2010 ir kt.). Nuostata, kad aiškinant neturi būti keičiamas sprendimo turinys, be kita ko, reiškia, jog aiškindamas savo sprendimą teismas negali jo turinio aiškinti taip, kad būtų pakeista jo prasmė, inter alia prasminė elementų, sudarančių sprendimo turinį, visuma, argumentai, motyvai, kuriais priimtas sprendimas, taip pat kad jį priėmęs teismas negali aiškinti to, ko jis toje civilinėje byloje netyrė ir nekonstatavo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. sausio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2010). Teismo sprendimo (nutarties) neaiškumas neapima teismo motyvų platesnio atskleidimo ar argumentų parinkimo motyvų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. rugsėjo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-88/2006, 2011 m. gegužės 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-232/2011). Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad įstatymų leidėjas, nustatydamas teismo sprendimo trūkumų ištaisymo institutus (sprendimo ištaisymą, sprendimo išaiškinimą, papildomą sprendimą), siekė sukurti mechanizmą, kuriuo būtų galima rasti išeitį iš bet kokios sudėtingiausios situacijos, kai dėl vienokių ar kitokių trūkumų jo įvykdymas yra komplikuotas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. rugpjūčio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-368-969/2015).
Teismų informacinės sistemos Liteko ir prijungtos civilinės bylos Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmai (duomenys neskelbtini)nutartimi patvirtino ieškovės A. P., atsakovo S. P. ir atsakovo G. P. taikos sutartį šiomis sąlygomis:
„1. Atidalinti iš bendrosios dalinės nuosavybės ieškovei A. P. ir atsakovams S. P. bei G. P. priklausantį gyvenamąjį namą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini), pagal atsakovų siūlomą „Vienbučio gyvenamojo namo padalinimo trims paveldėtojams schemą“ projektą, parengtą (duomenys neskelbtini) architektės G. G. (toliau – Namo schema), šitaip:
- atsakovui S. P. priteisti gyvenamojo namo (unikalus numeris (duomenys neskelbtini)), esančio adresu (duomenys neskelbtini), patalpų dalį, namo schemoje žymimą raide „A“ (patalpos 1-1, 1-2, 1-3, 1-4a, 1-5, 1-11), viso 44,26 kv. m. ploto;
- atsakovui G. P. priteisti gyvenamojo namo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), patalpų dalį, namo schemoje žymimą raide „B“ (patalpos Nr. 1-4b, 1-6, 1-7, 1-12b, 1-13, 1-14, 1-15, 1-16), viso 44,26 kv. m. ploto;
- ieškovei A. P. priteisti gyvenamojo namo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), patalpų dalį, namo schemoje žymimą raide „C“ (patalpos Nr. 1-8, 1-9, 1-10, 1-12a, 1-17) viso 44,26 kv. m. ploto;
2. Atidalinti iš bendrosios dalinės nuosavybės ieškovei A. P. ir atsakovams S. P. bei G. P. priklausantį žemės sklypą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini), pagal (duomenys neskelbtini)sklypo padalinimo pasiūlymą Nr. 2. (toliau – žemės padalinimo pasiūlymas), parengtą architektės G. G., tokiu būdu:
- atsakovui S. P. atidalinti Žemės sklypo dalį (pagal žemės padalinimo pasiūlymą – „paveldėtojas A“) (su gyvenamojo namo dalimi) – 416,33 m2 ploto, su servitutais „S-1”, “S-2”, S-3”, “S-4”, “S-5”;
- atsakovui G. P. atidalinti Žemės sklypo dalį (pagal žemės padalinimo pasiūlymą - paveldėtojas B) (sklypo dalis statiniais neužstatyta) – 416,33 m2 ploto, su servitutais „S-1”, “S-2”, “S-3” S. P. sklypo dalyje;
- ieškovei A. P. atidalinti Žemės sklypo dalį (pagal žemės padalinimo pasiūlymą – paveldėtojas C) (su gyvenamojo namo dalimi, su ūkiniu pastatu ir kiemo rūsiu) – 416,33 m2 ploto, su servitutais „S-1”, “S-4”, “S-5”, esančiais S. P. sklypo dalyje.“
Ieškovė A. P. kreipėsi į teismą, prašydama išaiškinti (duomenys neskelbtini)teismo nutartį civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) ta apimtimi, ar atidalijus žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini), A. P. atidalintoje žemės sklypo dalyje esantys objektai – ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas – kiemo rūsys, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), šulinys, atliekų duobė bei tvora, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), taip pat atidalintini ir nuosavybės teise priklauso A. P. Iš prašymo turinio matyti, kad kylantys neaiškumai dėl nutarties rezoliucinės dalies formuluotės yra pagrįsti. Iš pateiktos nutarties rezoliucinės dalies minėtos formuluotės nėra aišku, ar atidalijus žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini), A. P. atidalintoje žemės sklypo dalyje esantys objektai – ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas – kiemo rūsys, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), šulinys, atliekų duobė bei tvora, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), taip pat atidalintini ir nuosavybės teise priklauso A. P. Tai, kad minėta nutarties formuluotė nėra visiškai aiški patvirtina ir ta aplinkybė, kad šalys savo procesiniuose dokumentuose minėtos nutarties dalį aiškina savaip: ieškovė nurodo, jog atsidalijant joje nurodytas žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), dalis, šalių valia buvo tokia, jog kartu su nurodytomis žemės sklypo dalimis, šalims kartu atidalijami ir atitinkamai šiose žemės sklypo dalyse esantys objektai. Būtent dėl šios priežasties taikos sutartyje nebuvo detalizuota ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastato – kiemo rūsio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bei kitų inžinerinių tinklų – kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (šaligatvio, aikštelės, šulinio, atliekų duobės, tvoros), atidalijimo tvarka. Tuo tarpu atsakovai nurodo, jog taikos sutartimi pasirašyta remiantis „Vienbučio gyvenamojo namo padalijimo trims paveldėtojams schema“ ir (duomenys neskelbtini) Sklypo padalijimo pasiūlyme Nr. 2, parengtame architektės G. G., buvo atsisakyta ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir pastato – kiemo rūsio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), S. P. ir G. P. dalių, o kiti inžineriniai tinklai – kiemo statiniai, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (šaligatvis, aikštelė, šulinys, atliekų duobė, tvora), yra pasiskirstę per 1-3 naujai projektuojamus sklypus, tačiau turi vieną bendrą kadastrinį numerį. Be to, ir valstybės įmonė Registrų centras Kauno filialo (duomenys neskelbtini) sprendime Nr. (duomenys neskelbtini) dėl daiktinių teisių, šių teisių suvaržymų, juridinių faktų įregistravimo į nekilnojamojo turto registrą, kuriuo buvo atmestas A. P. prašymas dėl daiktinių teisių registracijos, nurodyta, jog nekilnojamojo turto registre ūkinis pastatas 2Ilm, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir kiemo rūsys 3I0b, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini), įregistruoti po 1/3 dalį asmeninės nuosavybės teise S. P., G. P. ir A. P. Tuo tarpu (duomenys neskelbtini) teismo nutartyje nenurodoma, kad minėtas ūkinis pastatas ir kiemo rūsys nuosavybės teise atitenka A. P. Atsižvelgiant į tai, egzistuoja pagrindas išaiškinti teismo priimtą nutartį (CPK 278 straipsnis).
Sutiktina, jog taikos sutarties rezoliucinėje dalyje nenurodyta, ar atidalijus žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini), A. P. atidalintoje žemės sklypo dalyje esantys objektai – ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas – kiemo rūsys, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), šulinys, atliekų duobė bei tvora, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), taip pat atidalintini ir nuosavybės teise priklauso A. P. Tačiau teismo nutarties, kuria patvirtinta taikos sutartis, rezoliucinėje dalyje nurodyta, jog „Vienbučio gyvenamojo namo padalinimo trims paveldėtojams schema“, parengta (duomenys neskelbtini) architektės G. G., bei pasirašyta šalių, ir (duomenys neskelbtini) sklypo padalinimo pasiūlymas Nr. 2, parengtas architektės G. G., bei pasirašytas šalių, yra neatskiriama taikos sutarties dalis. Minėtame (duomenys neskelbtini) sklypo padalinimo pasiūlyme Nr. 2 nurodyta, jog Paveldėtojui C, t. y. A. P. formuojamam sklypui priklauso ūkinis pastatas (lilž +2Ilm) ir kiemo rūsys (3I0b). Atsižvelgiant į tai išaiškintina, kad A. P. atidalintoje žemės sklypo dalyje esantys objektai – ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir pastatas – kiemo rūsys, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), priklauso A. P. Teismo vertinimu, toks nutarties išaiškinimas atitinka šio instituto tikslą ir paskirtį – pašalinti netikslaus ir neaiškaus teismo sprendimo trūkumus, jį sukonkretinant, pašalinti neaiškumus tam, kad toks sprendimas galėtų būti tinkamai vykdomas ir nebūtų sumenkintas pats sprendimas, pažeistas šalių lygiateisiškumo principas.
Tuo tarpu atsidalijant iš bendrosios dalinės nuosavybės ieškovei A. P. ir atsakovams S. P. bei G. P. priklausantį žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini), pagal (duomenys neskelbtini)sklypo padalinimo pasiūlymą Nr. 2, parengtą architektės G. G., šalys susitarė, jog atsakovui S. P. atidalintina Žemės sklypo dalis (pagal žemės padalinimo pasiūlymą – „paveldėtojas A“) (su gyvenamojo namo dalimi) – 416,33 m2 ploto, su servitutais „S-1”, „S-2”, „S-3”, „S-4”, „S-5”, atsakovui G. P. atidalintina Žemės sklypo dalis (pagal žemės padalinimo pasiūlymą - paveldėtojas B) (sklypo dalis statiniais neužstatyta) – 416,33 m2 ploto, su servitutais „S-1”, „S-2”, „S-3” S. P. sklypo dalyje; ieškovei A. P. atidalinti Žemės sklypo dalį (pagal žemės padalinimo pasiūlymą – paveldėtojas C) (su gyvenamojo namo dalimi, su ūkiniu pastatu ir kiemo rūsiu) – 416,33 m2 ploto, su servitutais „S-1”, „S-4”, „S-5”, esančiais S. P. sklypo dalyje. Šalys taikos sutartimi nesusitarė kaip jie dalinsis žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), be kitų statinių, esančius ir kitus inžinerinius statinius – kiemo statinius, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (šaligatvį b1, b2, aikštelę b3, šulinį k1, atliekų duobę š1). Šiuo atveju ginčo šalys tik susitarė apie kiekvienam iš paveldėtojų tenkančią žemės sklypo dalį bei ūkinį pastatą ir kiemo rūsį. Iš (duomenys neskelbtini)sklypo padalinimo pasiūlymo Nr. 2 matyti, jog kiti inžineriniai statiniai – kiemo statiniai, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (šaligatvis b1, b2, aikštelė b3, šulinys k1, atliekų duobė š1, tvora t1) yra išsidėstę per visų trijų paveldėtojų (S. P., G. P. ir A. P.) atidalintas žemės sklypo dalis.
Pažymėtina, kad pagal kasacinio teismo praktiką dėl CPK 278 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos proceso teisės normos taikymo bei aiškinimo teismo sprendimas gali būti išaiškinamas, jeigu yra neaiškiai (nesuprantamai arba nevienareikšmiškai) suformuota sprendimo rezoliucinė dalis ir dėl to nėra visiškai aišku, kaip turi būti vykdomas sprendimas; teismas, aiškindamas sprendimą, negali keisti jo turinio ir esmės ar išeiti už byloje, kurioje priimtas aiškinamas sprendimas, išspręstų klausimų ribų; įstatymo nuostata, kad aiškinant neturi būti keičiamas sprendimo turinys, be kita ko, reiškia, kad aiškindamas savo sprendimą teismas negali jo turinio aiškinti taip, kad būtų pakeista jo prasmė, inter alia, prasminė elementų, sudarančių sprendimo turinį, visuma, argumentai, motyvai, kuriais priimtas sprendimas, taip pat kad jį priėmęs teismas negali aiškinti to, ko jis toje civilinėje byloje netyrė ir nekonstatavo; teismas negali nustatyti proceso šalims kitokių ar papildomų teisių bei pareigų, negu buvo nustatyta teismo sprendimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-205-421/2016). Šiuo atveju pagal ieškovės pareiktą prašymą išaiškinus, kad žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame adresu (duomenys neskelbtini), esantys kiti inžineriniai statiniai – kiemo statiniai, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (šaligatvis b1, b2, aikštelė b3, šulinys k1, atliekų duobė š1, tvora t1), atidalinti ir nuosavybės teise priklauso A. P., teismas išeitų iš (duomenys neskelbtini)priimtos nutarties, kuria patvirtinta šalių taikos sutartis, ribų, taip iš esmės pakeisdamas priimtos nutarties turinį ir pažeisdamas CPK 278 straipsnio 1 dalies nuostatą, draudžiančią keisti procesinio sprendimo turinį, dėl ko šioje dalyje ieškovės prašymas atmestinas.
Atkreiptinas šalių dėmesys, kad tiek atsakovai teismui teikiamuose procesiniuose dokumentuose kelia klausimą dėl žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto, jo derinimo. Pagal civiliniame procese galiojantį dispozityvumo principą teisminio nagrinėjimo dalyko nustatymas yra ginčo šalių, o ne teismo pareiga. Teismas nagrinėja ginčą neperžengdamas ginčo šalių nustatytų ribų, išskyrus įstatyme nustatytus atvejus. Procesiniame sprendime neleidžiama peržengti byloje pareikštų reikalavimų, išskyrus CPK numatytus atvejus (CPK 265 straipsnio 2 dalis). Taigi teisminio nagrinėjimo dalykas nustatomas atsižvelgiant į pareikšto šalies procesinio dokumento dalyką ir faktinį pagrindą, taip pat į priešingos šalies atsikirtimų pagrindu nurodytas aplinkybes. Šios bylos dalykas yra teismo procesinio sprendimo išaiškinimas, o ne žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto derinimas. Dėl šių aplinkybių ginčo šalių pateikti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto derinimo dokumentai nelaikytini bylos dalyką pagrindžiančiais įrodymais, todėl teismas jai nesivadovauja.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-291 straipsniais, 278 straipsniu,
nutaria:
ieškovės A. P. prašymą dėl Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų (duomenys neskelbtini) nutarties civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) išaiškinimo tenkinti iš dalies.
Išaiškinti, kad pagal Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų (duomenys neskelbtini)nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), A. P. atidalintoje žemės sklypo dalyje esantys objektai – ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir pastatas – kiemo rūsys, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), priklauso A. P.
Kitoje dalyje prašymą atmesti.
Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo jos įteikimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmus.