- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2023-08-02
- Bylos Nr.
- e2-2622-1077/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-23588-2022-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vilija Ranceva
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės ,,Bendras finansavimas“
- Atsakovas
- J. N., T. N.
- Advokatai
- Vincentas Zabulis, Martynas Kalvelis
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka nuotoliniu būdu išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Bendras finansavimas“ ieškinį atsakovams J. N. ir T. N. dėl skolos priteisimo ir termino atnaujinimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, notarė Auksė Poškuvienė ir antstolis Andrius Bespalovas.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. ieškovė kreipėsi į teismą patikslintu ieškiniu, prašydama jos naudai solidariai priteisti iš atsakovų 8357,98 Eur negrąžintos paskolos; 920,20 Eur palūkanų; 2890,73 Eur negautų palūkanų pajamų; 270,99 Eur mėnesinio tarpininkavimo mokesčio; 1595,83 Eur negautų tarpininkavimo mokesčio pajamų; 110,40 Eur delspinigių; 5 proc. metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; patirtas bylinėjimosi išlaidas. Taip pat prašo atnaujinti praleistą 3 mėnesių terminą kreditoriniams reikalavimams pareikšti.
2. Ieškovė nurodo, kad yra tarpusavio skolinimo platformos operatorė. Naudojant ieškovės tarpusavio skolinimo platformą V. T. (toliau – kredito gavėja arba skolininkė, arba palikėja) 2020 m. sausio 21 d. pateikė vartojimo kredito ofertą (toliau – sutartis), kuri buvo akceptuota, ir kredito gavėjai suteiktas 9 200 Eur kreditas 72 mėnesių terminui, metinė palūkanų norma – 15 proc.
3. Kredito gavėja 2021 m. gegužės 26 d. mirė ir liko skolinga 14 146,13 Eur.
4. Kredito gavėjos įpėdiniai J. N. ir T. N. (toliau – atsakovai arba paveldėtojai, arba įpėdiniai) paveldėjo kredito gavėjos palikimą.
5. Ieškovė siuntė laiškus kredito gavėjai. Paveldimo turto apyraše nėra aprašytas ieškovės suteiktas kreditas kredito gavėjai. Ieškovei nebuvo pranešta apie skolininkės mirtį nei antstolio, kuris sudarė paveldėto turto apyrašą, nei paveldėtojų, nors paveldėtojai perėmė turtą, turėjo matyti, jog skolininkei buvo siųsti laiškai.
6. Ieškovė 2022 m. gegužės 30 d. pareiškimu pareikalavo, jog atsakovai įvykdytų kredito gavėjos prievolę grąžinti vartojimo kreditą ir sumokėti kredito mokestį, tačiau ieškovė 2022 m. birželio 9 d. gavo atsakovų atsisakymą vykdyti kredito gavėjos prievolę ir nesikreipė į antstolį, jog būtų patikslintas apyrašas.
7. Vartojimo kreditas buvo suteiktas tarpusavio skolinimo būdu, lėšas skolino 220 skolintojų. Kredito gavėja praleido sutartinės piniginės prievolės įvykdymo terminą, dėl to 2021 m. rugpjūčio 9 d. sutartis buvo nutraukta ir ieškovė perėmė skolintojų reikalavimo teises.
8. Ieškovė įvertino kredito gavėjos mokumą, remdamasi kredito gavėjos pateikta informacija bei valstybės registrais ir informacine sistema apie asmenis, turinčius skolų.
9. Ieškovė sužinojo apie kredito gavėjos mirtį 2022 m. gegužės 20 d., kai pareiškė ieškinį teisme, tačiau teismas atsisakė ieškinį priimti ir nurodė, kad kredito gavėja yra mirusi.
10. Pagrindas atnaujinti praleistą 3 mėnesių terminą pareikšti reikalavimą įpėdiniams yra tai, kad antstolis sudarydamas paveldimo turto apyrašą įpėdinių prašymu gali pasidomėti apie palikėjos skolas bankams ir pan., tačiau įpėdiniai nesidomėjo, ar palikėja turėjo skolų. Dėl neveikimo padaryta žala ieškovei ir skolintojams.
11. Atsakovų prievolė solidari, kadangi kredito gavėjos turtą paveldėjo kartu.
12. Sutartimi taip pat buvo nustatyta pareiga mokėti tarpininkavimo mokestį, vėlavimo atveju – delspinigius. Už laikotarpį po sutarties nutraukimo kyla pareiga atlyginti ieškovės nuostolius – negautas pajamas.
Atsiliepimas
13. Atsakovai pateikė atsiliepimą į ieškinį ir nesutikdami su ieškiniu prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime nurodė, kad ieškinyje nenurodytos priežastys, dėl kurių praleistas 3 mėnesių terminas pareikšti reikalavimą palikėjos įpėdiniams. Ieškovė turėjo domėtis, ar skolininkė tebėra gyva. Ieškovė terminą pareikšti reikalavimą įpėdiniams praleido daugiau nei 15 mėnesių. Atsakovai nežinojo apie palikėjos prievoles. Atsakovai neturi pareigos kreiptis į antstolį, jog būtų patikslintas apyrašas. Ieškovė neįrodė, jog palikėjai buvo suteiktas kreditas. Ieškinio suma viršija palikimo vertę.
14. Palikėja mirė 2021 m. gegužės 26 d., terminas pareikšti reikalavimą įpėdiniams pasibaigė 2021 m. rugpjūčio 26 d. 2021 m. rugpjūčio 31 d. buvo sudarytas turto apyrašas, palikto turto vertė – 10 499,42 Eur.
15. Kreditas suteiktas tarpusavio skolinimo būdu, tačiau ieškovė turėjo pareigą tinkamai administruoti sudarytą sutartį.
16. Byloje nėra įrodymų apie tai, kad ieškovė siuntė laišką palikėjai. Ieškovės nurodyta, kad 2021 m. rugpjūčio 9 d. siuntė pranešimą palikėjai, tačiau palikėja 75 dienas prieš išsiunčiant pranešimą buvo mirusi.
17. Ieškovė vertino palikėjos kreditingumą remdamasi Gyventojų registro informacija, dėl to ieškovei buvo prieinami duomenys apie palikėjos mirties datą.
Šalies argumentai
18. Ieškovė kreipėsi į teismą praėjus beveik vieneriems metams po palikėjos mirties ir kreipimosi į teismą metu neįsitikino, kad palikėja yra mirusi. Ieškovė elgiasi aplaidžiai.
19. Ieškovė apie kreditorinį reikalavimą informavo atsakovus 2022 m. gegužės 30 d.
Šalies argumentai
20. Ieškovė 2022 m. gegužės 20 d. sužinojo apie palikėjos mirtį. Ieškovės prašymą dėl termino atnaujinimo buvo atsisakyta priimti Panevėžio apylinkės teisme 2022 m. rugpjūčio 5 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2YT-7453-452/2022. Praėjus daugiau nei šešiems mėnesiams nuo sužinojimo apie mirtį momento arba daugiau nei trims mėnesiams nuo atsisakymo priimti ieškovės prašymą dėl termino atnaujinimo ieškovė 2022 m. lapkričio 28 d. pareiškė šioje byloje nagrinėjamą ieškinį. Ieškovė net ir sužinojusi apie kredito gavėjos mirtį elgėsi nerūpestingai.
21. Trijų mėnesių terminas kreditoriui informuoti apie reikalavimą įpėdinius riboja kreditoriaus teises ir saugo palikimą priėmusiųjų interesą, jog netektų vykdyti prievolių, apie kurias palikimo priėmimo metu nebuvo žinoma.
22. Terminas gali būti atnaujintas tik dėl svarbių priežasčių, kurios nepriklauso nuo kreditoriaus valios. Svarbia priežastimi negali būti pripažintos aplinkybės, kurios priklauso nuo kreditoriaus valios, kadangi kreditorius įgytų neribotą galimybę reikšti reikalavimus palikimą priėmusiems įpėdiniams.
23. Svarbios priežastys terminui atnaujinti laikytinos tik priežastys, kurios nustatytos trijų mėnesių laikotarpyje po palikėjos mirties ir sukliudžiusios kreditoriui pačiam ar per atstovą atlikti teisinį veiksmą – pareikšti reikalavimą.
Šalies argumentai
24. Ieškovė nurodė vienintelę priežastį – nežinojimas apie palikėjos mirtį, tačiau tai nėra svarbi priežastis terminui atnaujinti. Ieškovė nežinojo, nes netikrino gyventojų registro, nors prieigą prie registro turėjo ir ja naudojosi, jog įvertintų kredito gavėjos mokumą.
25. Jeigu ieškovės praleistas terminas pareikšti reikalavimą palikimą priėmusiems įpėdiniams būtų atnaujintas, ieškinys negali būti tenkintinas pilnai, kadangi priėmus palikimą pagal antstolio sudarytą apyrašą paveldėtojai atsako už palikėjo skolas tik paveldėto turto verte, kuri yra 10 499,42 Eur.
26. Ieškovė kredito suteikimą grindžia dokumentais, kurie nėra pasirašyti ir nėra įrodyta, jog kreditas būtų buvęs suteiktas kredito gavėjai ar perduotas jos kitiems kreditoriams.
Šalies argumentai
27. Ieškovė pateiktu teismui dubliku iš esmės nurodė tokias pačias aplinkybes kaip ir ieškinyje bei prašė ieškinį tenkinti visa apimtimi. Pakartotojo, jog sprendžiant dėl termino atnaujinimo reikia įvertinti priežasčių, dėl kurių praleistas terminas, svarbumą, bet taip pat vertinti neigiamus padarinius, kurie atsirastų įpėdiniams. Ieškovė prarastų galimybę patenkinti savo kreditorinį reikalavimą, jeigu terminas būtų neatnaujintas. Ieškovė faktiškai sužinojo apie mirtį 2022 m. gegužės 23 d. 2022 m. gegužės 30 d. išsiuntė pranešimą atsakovams. 2022 m. rugpjūčio 2 d. kreipėsi į Panevėžio apylinkės teismą su prašymu dėl termino atnaujinimo. Po to, kai atsakovai sužinojo apie ieškovę, jie nesikreipė į antstolį dėl apyrašo patikslinimo.
28. Papildomai nurodė, jog remiantis teismų praktika, ieškovei nekyla pareiga domėtis apie skolininkės mirtį, santykio pobūdis tarp šalių nebuvo grindžiamas susitikimais ar informacijos apie skolininkę valdymu. Svarbi priežastis, dėl kurios terminas buvo praleistas, yra tai, jog ieškovės ir skolininkės nesiejo artimi santykiai. Kredito terminas – 2026 m. sausio 15 d., dėl to nebuvo tikslinga domėtis skolininke iki nepasibaigė kredito sutarties terminas. Įpėdiniai turėjo pareigą domėtis apie palikėjos skolas, notaras galėjo patikrinti Lietuvos banko paskolų rizikos duomenų bazę.
29. Atsakovai pateikė teismui tripliką, kuriuo atsakovų pozicija liko nepasikeitusi – atsakovai ieškinį vertina kaip visiškai nepagrįstą ir atmestiną. Pakartojo, jog, atsakovų vertinimu, ieškovė nenurodė svarbios nuo jos valios nepriklausiusios priežasties, kuri būtų kliudžiusi atlikti teisinį veiksmą, pareikšti reikalavimą įpėdiniams per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Aplinkybės kaip faktinio sužinojimo apie mirties momentą laikas, santykio artumas tarp sutarties šalių, finansavimo būdas, jog kreditas suteiktas tarpusavio skolinimo būdu, yra teisiškai nereikšminga sprendžiant termino atnaujinimo klausimą.
30. Papildomai nurodė, jog ieškovė kaip tarpusavio skolinimo operatorė aplaidžiai administravo kredito sutartis ir nesidomėjo, ar skolininkė tebėra gyva, tačiau ieškovės aplaidus elgesys, sukėlęs žalos skolintojams, negali būti pripažintas svarbia priežastimi terminui atnaujinti ir ieškovė pati turėtų atsakyti už neveikimą. Ieškovė – profesionali verslininkė ir turi pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai.
Šalies argumentai
31. Ieškovės nurodyta teismų praktika nesusijusi su bylos dalyku. Ieškovės nurodytas argumentas, jog kreditorė neturi pareigos domėtis skolininkės statusu, buvo suformuluota bankroto byloje, o argumentas apie tai, jog turėtų būti vertinamas gebėjimas valdyti informaciją apie kitą šalį ir vertinamas šalių santykio artumas buvo suformuota byloje dėl žemės sklypo pirkimo–pardavimo. Be to, ieškovės ir skolininkės santykis buvo glaudus, kadangi skolininkė turėjo pareigą atlikti įmokas kas mėnesį ir ieškovė savo veikloje naudojosi gyventojų registro duomenimis.
32. Atsakovai nepažeidė pareigos informuoti antstolį apie palikėjos kreditorius ar domėtis jais, o jei ir tokią pareigą pažeidė, tokios pareigos pažeidimas nėra reikšmingas sprendžiant termino atnaujinimo klausimą. Apyrašo sudarymo tikslas yra įpėdinių atsakomybės ribų nustatymas įvertinant paveldėto turto vertę.
33. Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas advokatas palaikė ieškovės procesiniuose dokumentuose išdėstytą poziciją. Papildomai paaiškino: atsakovei suteiktas 9 200 Eur kreditas. 2021 m. gegužės 26 d. skolininkė mirė. Liko skolinga ieškinio sumą. Skolininkė išsiskyrusi, turi tris pilnamečius vaikus. Nežinome, ar buvo įteikti pranešimai, siųsti skolininkei. Nežinome, ar kas nors gavo pranešimą dėl Sutarties nutraukimo. Mes nebuvome niekieno informuoti apie mirtį. Turi atsakyti įpėdiniai, jie turi teisę regresuoti į notarą ar antstolį. 3 mėnesių terminas turėtų būti skaičiuojamas nuo 2022 m. gegužės mėnesio. Mes neturėtume teisintis dėl to, ką padarėme ar nepadarėme, įpėdiniai turi aiškintis apie skolas. Nėra praleistas naikinamasis terminas. Mes su ieškiniu į teismą kreipėmės kelis kartus. Antstolis, notaras, įpėdiniai turėjo informuoti ieškovę, bet neinformavo. Todėl terminas praleistas dėl svarbių priežasčių. Taip pat reiktų atsižvelgti į mūsų krūvį, turime virš 1 000 bylų visoje Lietuvoje. Atskirai netikriname, ar skolininkas gyvas, ar ne, nes tai papildomai kainuotų. Gyventojų registro duomenis tikriname, tik kai išduodame paskolą. Priminimai siunčiami automatiniu būdu. Advokatų kontora neskambina skolininkams. Termino praleidimo priežastys: nežinojimas, nesam atsakingi už žinojimą, ne mūsų pareiga sužinoti. CK 5.53 straipsnio 7 dalis numato pareigą įpėdiniui kreiptis dėl apyrašo sudarymo. Esame pateikę į bylą lentelę, kokius veiksmus kada esame atlikę (su dubliku). Paskutinis mokėjimas iš palikėjos gautas 2021 m. kovo 10 d.
34. Teismo posėdžio metu atsakovų atstovas advokatas palaikė atsakovų procesiniuose dokumentuose išdėstytą poziciją. Papildomai paaiškino: palikėja turėjo tris vaikus, tačiau trečias vaikas negali paveldėti, nes jis nužudė motiną. Suprantame sudėtingą ieškovės situaciją, kai nežino, ką daryti su kreditoriniu reikalavimu, tačiau atsakovai nėra atsakingi už tokią situaciją. Man buvo keista girdėti, kokius sau žemus standartus kelia ieškovė. Palaikome atsiliepime išdėstytą poziciją. Mums yra abejonė, ar kredito sutartis buvo sudaryta. Nėra įrodymų, kad kredito sumos pasiekė V. T.. Antra, prašymas atnaujinti terminą atmestinas. CK 5.63 straipsnio 1 dalis numato 3 mėnesius nuo palikimo atsiradimo (palikėjos mirties) pareikšti reikalavimą įpėdiniams. Šis terminas negali būti skaičiuojamas nuo sužinojimo apie palikėjos mirtį. Tai yra kreditorių teisių ribojimas, nenumatytos jokios pareigos įpėdiniams ieškoti kreditorių, jie turi pareigą informuoti tik apie žinomus įsipareigojimus. Svarbiomis gali būti tik tokios aplinkybės, kurios nepriklausė nuo kreditoriaus valios. Tik tos aplinkybės, buvusios termino eigos metu. Visgi žiūrima ir į tai, kaip kreditorius elgėsi sužinojęs apie termino praleidimą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nėra išaiškinęs, kad nežinojimas per se (savaime) gali būti laikomas svarbia aplinkybe. Sutarties 3.14, 4.3 punktai – nėra automatinio skolos nurašymo, skolininkas turi padaryti pavedimą. Nuo lapkričio jau nebebuvo mokamos kredito įmokos. Taigi pusę metų jau buvo aišku, kad skolininkė nevykdo įsipareigojimų. Po vienerių metų po palikėjos mirties kreipiasi į teismą. Net nėra konkrečios įvardytos priežasties, kuri sudarytų pagrindą atnaujinti terminą. Remiamasi tik nežinojimu. Tai rodo ieškovės veiklos organizavimo trūkumą. Devynis mėnesius nesidomėjo skolininke, tik po 9 mėnesių nutraukė sutartį. Atsiliepimo 5 priedas – ieškovė nėra paprasta įmonė, turi penkias licencijas. Labai svarbu nepažeisti įpėdinių lūkesčių ir interesų. CK 5.63 straipsnis skirtas įpėdinių, o ne kreditorių, teisėms ginti. Atsakovai elgėsi rūpestingai – palikimą priėmė pagal apyrašą. Atsakovai turi ribotą galimybę kištis į antstolio veiklą. Panaši byla – Vilniaus apygardos teismo 2022 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-2820-854/2022. AB „Swedbank“ prašė atnaujinti praleistą terminą, asmuo buvo pasiėmęs vartojimo kreditą. Ten aplinkybės kreditoriui buvo palankesnės – kreditorius galėjo automatiškai nusirašyti lėšas, net po mirties nusirašė lėšas nuo sąskaitos. Teismas net tokios aplinkybės nepripažino priežastimi nesidomėti skolininku, tuo negalima pateisinti prašymo dėl termino atnaujinimo. Taip pat akcentuotas pareiškėjos statusas. Šiuo atveju ne tik nebuvo svarbių priežasčių, bet ir po sužinojimo ieškovė elgėsi pasyviai.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
ieškinys atmestinas.
Dėl ieškovės prašymo pridėti papildomus įrodymus
35. Tą pačią dieną, tačiau jau po šios bylos išnagrinėjimo 2023 m. liepos 13 d. teismo posėdyje, teisme gautas ieškovės atstovo advokato prašymas dėl papildomų įrodymų. Tačiau pagal proceso taisykles po bylos išnagrinėjimo jokie nauji įrodymai nėra teikiami, todėl šis ieškovės prašymas atmestinas, teismas nevertins šių naujai pateiktų įrodymų (CPK 181, 245 ir 251 straipsniai).
Dėl byloje nustatytų faktinių aplinkybių ir jų teisinio vertinimo
36. Byloje kilo ginčas dėl pagrindo atnaujinti praleistą įstatymo nustatytą terminą pareikšti reikalavimus mirusiojo įpėdiniams (ne)buvimo ir skolos priteisimo.
37. Pagal CK 5.63 straipsnio 1 dalį palikėjo kreditoriai turi teisę per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos pareikšti reikalavimus priėmusiems palikimą įpėdiniams, testamento vykdytojui arba palikimo administratoriui arba pareikšti teisme ieškinį dėl paveldimo turto. Pagal šio straipsnio 4 dalį teismas gali atnaujinti nurodytą terminą, jeigu terminas praleistas dėl svarbių priežasčių ir nuo palikimo atsiradimo dienos nepraėjo daugiau kaip treji metai.
38. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad CK 5.63 straipsnio 1 ir 4 dalyse įtvirtintu reglamentavimu siekiama įpėdinių ir palikėjo kreditorių interesų derinimo, kuris įgyvendinamas apsaugant įpėdinius nuo neapibrėžtumo civiliniuose teisiniuose santykiuose, bet kartu ir suteikiant tam tikras įstatymo nurodytas garantijas tiems kreditoriams, kurie per CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą negalėjo pareikšti reikalavimų dėl svarbių priežasčių. Šios garantijos užtikrina kreditorių teisę kreiptis į teismą dėl CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatyto termino atnaujinimo, tačiau teismas gali šį terminą atnaujinti tik tuo atveju, kai jis buvo praleistas dėl svarbių priežasčių ir nuo palikimo atsiradimo dienos nepraėjo daugiau kaip treji metai. Taigi, įstatymų leidėjas prioritetą teikia civilinių teisinių santykių stabilumui ir apibrėžtumui ir šie prioritetai užtikrinami nurodytoje teisės normoje įtvirtinant trejų metų terminą, kuris yra naikinamojo pobūdžio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-12-378/2018, 28 punktas).
39. 2020 m. sausio 21 d. V. T. ir skolintojai ieškovės UAB „Bendras finansavimas“ administruojamoje platformoje www.gosavy.com sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. 454164. Su ieškovės dubliku pateikti mokėjimo pavedimai patvirtina, kad atsakovei buvo perduotas 9 200 Eur dydžio kreditas refinansavimui.
40. Iš ieškovės su dubliku pateiktos skolininkės atliktų mokėjimų lentelės nustatyta, kad V. T. iki 2020 m. rugpjūčio mėnesio ieškovei atlikdavo reguliarius mokėjimus, vėliau atliko tik du mokėjimus – 2020 m. gruodžio 29 d. ir 2021 m. kovo 10 d. Daugiau mokėjimų pagal Sutartį nebuvo gauta.
41. Iš medicininio mirties liudijimo nustatyta, kad V. T. (duomenys neskelbtini) mirė. Ši diena, remiantis CK 5.3 straipsnio 1 dalimi, laikytina palikimo atsiradimo diena, nuo kurios skaičiuotinas minėtas trijų mėnesių terminas pareikšti kreditorių reikalavimus bei trejų metų naikinamasis terminas šiam veiksmui atlikti. Ieškovė nepagrįstai teismo posėdžio metu teigė, jog trijų mėnesių terminas skaičiuotinas nuo tada, kai ieškovė sužinojo apie skolininkės mirtį, nes, kaip minėta, CK 5.63 straipsnio 1 dalis šio termino skaičiavimo pradžią sieja su palikėjo mirties diena. Taigi, nagrinėjamu atveju terminas kreditoriniams reikalavimams pareikšti pasibaigė 2021 m. rugpjūčio 26 d.
42. 2021 m. rugpjūčio 9 d. pranešimu V. T. ieškovė nutraukė Sutartį nuo šio pranešimo dienos bei informavo apie automatinį reikalavimo teisių perėmimą. Pranešime nurodoma, kad nuo šio pranešimo dienos Sutarties kreditorius yra ieškovė UAB „Bendras finansavimas“.
43. 2021 m. rugpjūčio 31 d. sudarytame turto apyraše Nr. 7125 nurodyta, kad aprašyto po V. T. mirties likusio turto vertė – 10 499,42 Eur. 2021 m. spalio 5 d. notarė Auksė Poškuvienė išdavė paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą įpėdiniams (atsakovams) J. N. ir T. N..
44. Ieškovė 2022 m. gegužės 20 d. kreipėsi į Panevėžio apylinkės teismą su ieškiniu V. T. dėl skolos priteisimo. Panevėžio apylinkės teismas 2022 m. gegužės 23 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-4919-1137/2022 atsisakė priimti šį ieškovės ieškinį, kadangi atsakovė yra mirusi. Ieškovės teigimu, tik tada jai tapo žinoma, kad skolininkė mirusi.
45. Ieškovė 2022 m. gegužės 30 d. pranešimu atsakovus informavo apie ieškovės kreditorinį reikalavimą 14 146,13 Eur sumai.
46. Atsakovų atstovas 2022 m. birželio 9 d. raštu, atsakydamas į ieškovės pranešimą dėl kreditorinių reikalavimų ir įpėdinių informavimo, nurodė, jog terminas pareikšti palikėjo kreditorių reikalavimams yra akivaizdžiai praleistas, dėl ko atsakovams nekyla jokios galimos prievolės iš Sutarties.
47. Ieškovei kreipusis į teismą dėl praleisto termino atnaujinimo, Panevėžio apylinkės teismas 2022 m. rugpjūčio 5 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2YT-7453-452/2022 šį ieškovės prašymą atsisakė priimti, kadangi reikalavimas dėl skolos priteisimo turėtų būti reiškiamas ginčo teisenos tvarka, kartu prašant atnaujinti praleistą terminą kreditoriniams reikalavimams pareikšti.
48. Panevėžio apylinkės teismas 2022 m. lapkričio 7 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-9553-940/2022 atsisakė priimti ieškovės ieškinį atsakovams J. N. ir T. N. dėl skolos priteisimo ir termino atnaujinimo, kadangi ieškinys šiam teismui neteismingas.
49. Ieškovės ieškinys dėl skolos priteisimo ir termino atnaujinimo nagrinėjamoje byloje gautas 2022 m. lapkričio 28 d. Taigi ieškovė, prašydama atnaujinti praleistą terminą, į teismą kreipėsi, kai trijų mėnesių terminas jau buvo praleistas daugiau nei metus.
50. Ieškovė savo procesiniuose dokumentuose ir teismo posėdžio metu kaip priežastis, dėl ko ji praleido trijų mėnesių terminą nurodo tai, kad ji neturėjo galimybės laiku sužinoti apie kredito gavėjos mirtį, nes Gyventojų registro duomenys tikrinami tik kredito sutarties sudarymo momentu. Ieškovė pabrėžia, kad jos niekas neinformavo apie skolininkės mirtį – nei įpėdiniai, nei notarė, nei antstolis, o ieškovei apie tai tapo žinoma tik gavus Panevėžio apylinkės teismo 2022 m. gegužės 23 d. nutartį atsisakyti priimti ieškovės ieškinį kredito gavėjai dėl skolos priteisimo. Ieškovė laikėsi pozicijos, kad ji neturi pareigos domėtis, ar skolininkė gyva, o pareigą domėtis skolomis turi palikėjo įpėdiniai. Teismas nesutinka su tokia ieškovės pozicija dėl toliau nurodomų motyvų.
51. Remiantis kasacinio teismo išaiškinimais, svarbia įstatyme nustatyto termino praleidimo priežastimi laikytinos tik termino eigos metu buvusios aplinkybės, nepriklausančios nuo terminą praleidusio asmens valios ir objektyviai sutrukdžiusios jam laiku pačiam ar per atstovą atlikti teisinį veiksmą, kuriam atlikti nustatytas terminas. CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatyto termino tikslai suponuoja ir svarbios priežasties, kaip teisinės kategorijos, aiškinimą minėto straipsnio 4 dalies prasme. Svarbia priežastimi negali būti pripažintos aplinkybės, kurios priklausė nuo kreditoriaus valios, nes priešingu atveju kreditorius įgytų nepateisinamą galimybę kontroliuoti savo reikalavimo tenkinimo apimtis, kurias lemia įpėdinio jau pasirinkto palikimo priėmimo būdas. Tokia situacija neatitiktų vieno iš pamatinių civilinės teisės principų – subjektų lygiateisiškumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-20-415/2015).
52. Šiuo atveju ieškovė nenurodė jokių aplinkybių, kurios nepriklausė nuo jos valios ir būtų objektyviai sutrukdžiusios ieškovei laiku pranešti apie savo reikalavimą įpėdiniams. Ieškovė patvirtino, kad skolininke nesidomėjo ir Gyventojų registro duomenų po Sutarties sudarymo netikrino, o apie skolininkės mirtį sužinojo tik tuomet, kai, kreipusis į teismą, teismas nurodė, jog skolininkė mirusi. Tai, kad ieškovė nesidomėjo skolininkės statusu, nėra objektyvi, nuo ieškovės valios nepriklausanti aplinkybė. Pažymėtina ir tai, kad jau nuo 2020 m. rugpjūčio mėnesio skolininkės atliekami mokėjimai pagal Sutartį pasidarė nereguliarūs, o paskutinis mokėjimas iki mirties atliktas 2021 m. kovo 10 d. Atsižvelgiant į tokią situaciją, ieškovė, būdama apdairi ir rūpestinga, turėjo pareigą pasidomėti, kodėl Sutartis nėra vykdoma tinkamai.
53. Teismas neturi jokio pagrindo sutikti su ieškovės argumentu, kad ji neturėjo pareigos domėtis skolininkės statusu. Ieškovė nepagrįstai savo turimas pareigas bando perkelti įpėdiniams, antstoliui ar notarui, nes CK 5.63 straipsnio 1 dalis pareigą laiku pranešti įpėdiniams apie turimą reikalavimą aiškiai nustato kreditoriui. Teismų praktikoje taip pat pažymima, jog būtent mirusio skolininko kreditoriai apie savo reikalavimus turi informuoti palikėjo įpėdinius (CK 5.63 straipsnio 1, 2 dalys), tačiau įpėdiniams nenustatyta pareiga ieškoti palikėjo kreditorių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-92-219/2018).
54. Teismas neturi pagrindo daryti priešingos išvados, vien remiantis ieškovės akcentuojama CK 5.53 straipsnio 7 dalies nuostata, numatančia, jog įpėdinis, po turto apyrašo sudarymo sužinojęs apie neįtrauktą į apyrašą turtą, skolines teises ar skolines pareigas, privalo nedelsdamas kreiptis į notarą dėl vykdomojo pavedimo papildyti turto apyrašą išdavimo. Šioje byloje nekilo ginčo dėl to, kad ieškovė pranešimą apie reikalavimo teisę įpėdiniams pateikė jau po to, kai buvo pasibaigęs trijų mėnesių terminas reikalavimams pareikšti. Taigi įpėdiniai, nesant atnaujintam trijų mėnesių terminui, neturėjo jokios pareigos kreiptis į notarą dėl vykdomojo pavedimo papildyti turto apyrašą išdavimo. Remiantis CK 5.53 straipsnio 4 dalimi, įpėdinis privalo pateikti visus duomenis, reikalingus palikėjo turto apyrašui sudaryti. Ieškovė šioje byloje neįrodinėjo ir neįrodė, jog palikėjos įpėdiniams dar iki turto apyrašo sudarymo būtų buvę žinoma apie ieškovės turimą reikalavimą (CPK 178 straipsnis).
55. Ieškovė yra juridinis asmuo, kuriam yra taikomi aukštesni atidumo, rūpestingumo, organizuotumo standartai. Remiantis atsakovų su atsiliepimu į ieškinį pateiktais duomenimis, ieškovė veikia kaip kredito davėja, veikianti pagal Lietuvos Respublikos su nekilnojamuoju turtu susijusio kredito įstatymą, sutelktinio finansavimo platformų operatorė, tarpusavio skolinimo platformos operatorė, vartojimo kredito davėja. Ieškovė teismo posėdžio metu akcentavo, kad jokiais teisės aktais jai nėra nustatyta pareiga po kredito suteikimo tikrinti Gyventojų registro duomenis apie skolininką. Tačiau, teismo vertinimu, ši pareiga išplaukia iš ieškovės kaip nurodytą veiklą vykdančio subjekto statuso ir CK 5.63 straipsnio 1 dalyje kreditoriui numatytos pareigos laiku pranešti įpėdiniams apie kreditorinį reikalavimą – ieškovė turi pareigą organizuoti savo darbą taip, kad nepraleistų įstatymais reglamentuotų procesinių terminų juridiškai reikšmingiems veiksmams atlikti. Tai, kad ieškovė dėl jos nurodytos aplinkybės – turimų ribotų žmogiškųjų ir finansinių išteklių – pasirinko skolininkais nesidomėti, išimtinai priklauso nuo ieškovės valios. Tačiau su tuo susijusių pasekmių rizika tenka išimtinai ieškovei ir negali būti perkeliama kitiems asmenims.
56. Teismo vertinimo nekeičia ieškovės akcentuojama aplinkybė, kad kreditą šiuo atveju suteikė skolintojai, tarp kurių taip pat gali būti pažeidžiamų grupių žmonių. Pažymėtina, kad ieškovė neginčijo, kad būtent ji yra atsakinga už paskolų išieškojimo administravimą. Pagal byloje nustatytus duomenis, ieškovei išsiuntus 2021 m. rugpjūčio 9 d. pranešimą V. T. apie Sutarties nutraukimą, ji automatiškai perėmė reikalavimo teisę iš skolintojų. Taigi šiuo atveju būtent ieškovei tenka pareiga operatyviai ir aktyviai inicijuoti skolų priteisimo ir išieškojimo procesus.
57. Teismas neturi pagrindo sutikti su ieškovės pozicija, jog termino praleidimas laikytinas formalumu, todėl, anot ieškovės, jos interesas atgauti skolą nusveria atsakovų interesą, kad skola nebūtų išieškoma iš paveldėto turto. Pažymėtina, kad tinkamas CK 5.63 straipsnio 1 dalyje kreditoriams numatytos pareigos pareikšti reikalavimus vykdymas svarbus įpėdiniams priimant sprendimą, ar palikimą priimti, ir jeigu taip, tai kokiu būdu. Teismo vertinimu, termino atnaujinimas nagrinėjamoje situacijoje be pakankamo pagrindo neigiamai paveiktų atsakovų, priėmusių palikimą, teisėtą lūkestį, kad iš paveldėto turto nebūtų išieškomi įsiskolinimai, apie kuriuos įpėdiniai laiku nebuvo informuoti. Šiuo atveju svarbu ir tai, kad ieškovės reiškiamas reikalavimas viršija atsakovų paveldėto turto vertę. Taigi tenkinus ieškovės prašymą ir atnaujinus trijų mėnesių terminą, atsakovų paveldėtas turtas iš esmės taptų bevertis. Taigi ženkliai praleisto termino atnaujinimas ieškovei, teismo vertinimu, iš esmės iškreiptų teisingą teisėtų ieškovės ir atsakovų interesų balansą, būtų nesąžiningas ir neteisingas atsakovų atžvilgiu.
58. Tokia linkme formuojama ir teismų praktika savo faktinėmis aplinkybėmis panašiose situacijose. Teismo vertinimu, atsakovai pagrįstai remiasi Vilniaus apygardos teismo 2022 m. gruodžio 20 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2S-2820-854/2022, kuria buvo palikta nepakeista pirmosios instancijos teismo nutartis atmesti banko prašymą atnaujinti praleistą terminą kreditoriaus reikalavimams pareikšti. Nurodytoje byloje teismai vertino, jog pareiškėjos prašymas atnaujinti terminą, atsižvelgiant į bankui keliamus didesnius rūpestingumo ir atidumo standartus, atmestinas, nepaisant pareiškėjos nurodytos aplinkybės, kad dar kurį laiką ir po kredito gavėjo mirties buvo automatiškai nurašomos sąskaitoje esančios lėšos. Nurodytoje situacijoje teismas vertino, jog termino kreditoriniams reikalavimams pareikšti praleidimo priežastis – nežinojimas apie skolininko mirtį – negali būti laikoma svarbia termino praleidimo priežastimi.
59. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, vadovaujantis teismų formuojama praktika, įvertinus šios konkrečios situacijos individualias aplinkybes, konstatuotina, kad ieškovės nurodytos aplinkybės negali būti vertinamos kaip nepriklausiusios nuo ieškovės valios ir objektyviai sutrukdžiusios jai laiku pareikšti kreditorinį reikalavimą. Teismo vertinimu, atsižvelgiant į ieškovei kaip pelno siekiančiam subjektui taikomus aukštesnius atidumo, rūpestingumo, organizuotumo standartus, ieškovės nurodomos priežastys, dėl kurių praleistas CK 5.63 straipsnio 1 dalyje numatytas terminas kreditoriniams reikalavimams pareikšti, negali būti laikomos svarbiomis, o teisingas ieškovės kaip kreditorės ir atsakovų kaip įpėdinių teisėtų interesų balansas lemia būtinybę praleisto termino neatnaujinti. Nustačius, jog nėra pagrindo atnaujinti praleistą terminą kreditoriniam reikalavimui pareikšti, nėra tikslinga spręsti dėl ieškovės turimo reikalavimo pagrįstumo. Todėl ieškinys atmestinas.
60. Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Teismas, nuspręsdamas dėl ieškinio reikalavimų, atsakė į esminius šalių argumentus, o kiti šalių argumentai teisingam bylos išnagrinėjimui teisiškai nėra reikšmingi.
Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo
61. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu (CPK 98 straipsnio 1 dalis).
62. Atsakovai nepateikė į bylą duomenų apie jų patirtas bylinėjimosi išlaidas, todėl jų priteisimo klausimas nespręstinas (CPK 98 straipsnio 1 dalis).
63. Atsižvelgiant į tai, kad šioje byloje procesinių dokumentų siuntimo išlaidos (26,56 Eur) viršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 (keistu 2020 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. 1R-19/1K-355) nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą (5 Eur), šios procesinių dokumentų siuntimo išlaidos valstybei priteistinos iš ieškovės (CPK 92 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93, 259-260, 268, 270 straipsniais, 293 straipsnio 1 punktu, teismas
nusprendžia:
atmesti 2023 m. liepos 13 d. ieškovės prašymą dėl papildomų įrodymų.
Ieškinį atmesti.
Priteisti valstybės naudai iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Bendras finansavimas“ (įmonės kodas 303259527) 26,56 Eur (dvidešimt šešių eurų 56 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu. Šios išlaidos turi būti sumokėtos Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (kodas 188659752) į vieną iš biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų pasirinktame banke, nurodytų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos interneto tinklalapyje, įmokos kodas 5662. Sumokėjus, mokėjimo nurodymo kopiją privaloma pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismui.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.