Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarkai išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. I., asmens kodas (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, gyvenanti ir gyvenamąją vietą deklaravusi (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), turinti vidurinį išsilavinimą, registruota užimtumo tarnyboje, neteista, kaltinama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 284 straipsnį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. I. 2020 m. gruodžio 8 d. apie 10.30 val., viešoje vietoje – Vilniuje, Paneriškių g., dėl mažareikšmės dingsties, t. y. jos manymu netinkamų J. P. veiksmų vairuojant automobilį „BMW X3“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), įžūliu elgesiu bei fiziniu smurtu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį. Ji, staigiai sustabdžiusi savo vairuotą automobilį prieš J. P. automobilį ir tokiu būdu privertusi nukentėjusiąją sustoti, priėjo prie už vairo sėdėjusios J. P., išplūdo šią necenzūriniais žodžiais, nagais apdraskė nukentėjusiosios veidą, padarydama J. P. odos nubrozdinimus dešinės akies viršutiniame voke, dešiniame skruoste ir dešinės nosies sparnelio srityse - nežymų sveikatos sutrikdymą, bandė įsibrauti į nukentėjusiosios automobilį bei jį apspjaudė.

BIRT ataskaitų žiūryklėje 2020 m. gruodžio 8 d. 10.16 val. fiksuotas A. I. pranešimas, kad prieš 10 min. pranešėjai automobilio „BMW“ X5 baltos spalvos, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotoja sukėlė avarinę situaciją. Po ko abi sustojo ir įvyko konfliktas. Konflikto metu „BMW“ vairuotoja apspjaudė pranešėją, trenkė per veidą, suėmus už kaklo suplyšo grandinėlė. Moteris pasišalino į turgavietės pusę (b. l. 19).

Specialisto išvadoje Nr. G 3559/2020(01) nurodyta, kad J. P. nustatyti odos nubrozdinimai dešinės akies viršutinio voko, dešinio skruosto ir dešinio nosies sparnelio srityse, padaryti minėtas sritis paveikus kietais bukais, ribotą paviršių turinčiais daiktais (pvz. pirštų nagais), galimai įvykio aplinkybėse nurodytu laiku (2020-12-08). Sužalojimai padaryti mažiausiai vienu trauminiu poveikiu, yra panašaus senumo, todėl galėjo būti padaryti ir vieno įvykio metu. Sužalojimai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu. J. P. patiriant nustatytus sužalojimus galėjo jausti fizinį skausmą (b. l. 49-50).

Teismo posėdyje kaltinamoji pateikė fotonuotrauką (20201208_101618.jpg), kurioje matyti baltos spalvos „BMW“ automobilis, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) už vairo sėdinti J. P.. Nukentėjusiosios pateiktoje fotonuotraukoje (IMG_7576.jpg) užfiksuota J. P. profilis, veido dešinė pusė, kurioje ties skruostu, akimi, nosies apatine dalimi matyti raudoni nudrėksti dryžiai. Nuotraukos įrašytos į kompaktinį diską (b. l. 103). Teismo posėdyje apžiūrėjus liudytojos J. N. mobiliajame telefone esančią analogišką nukentėjusiosios profilio nuotrauką, nustatyta, jog nuotrauka padaryta 2021 m. gruodžio 8 d. 10.46 val.

Dėl veiksmų kvalifikavimo.

Motyvuojamoji dalis

BK 284 straipsnyje numatyta atsakomybė už viešosios tvarkos pažeidimą tam, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimu, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Viešąja vieta laikoma tokia vieta, kurioje dėl laisvo priėjimo bet kuriuo metu gali atsirasti kiti asmenys. Veika laikoma padaryta viešoje vietoje nepriklausomai nuo to, ar nusikaltimo darymo metu toje vietoje kas nors buvo ar ne (kasacinė nutartis 2K-6702/2002). Visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymu paprastai laikomi veiksmai, kai prieš asmenį buvo panaudotas fizinis smurtas, aplinkiniai pasijuto šiurkščiai pažeminti, šokiruoti, buvo nutrauktas žmonių poilsis ar darbas, padaryta didelė materialinė žala, sutrikdyta normali įmonių ar įstaigų veikla, žmonėms sukeltas didelis išgąstis ar kilo sumaištis, nutrauktas jiems skirtas renginys, sustabdytas eismas ir pan. (kasacinės nutartys Nr. 2K-491/2013, 2K-141/2015, 2K-520-303/2015). Veika, numatyta BK 284 straipsnyje, padaroma tiesiogine tyčia, tačiau teismų praktikoje pripažįstama, kad pagal nurodytą straipsnį veika gali būti kvalifikuojama ir tais atvejais, kai viešosios tvarkos pažeidėjas veikia nesukonkretindamas savo veiksmų galimo poveikio visuomenei, bet bendrais bruožais numatydamas, kad visuomenės rimtis ar tvarka bus sutrikdyta (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-426/2008, 2K-159/2009, 2K-136/2010, 2K-447/2012, 2K-437/2013). Motyvas ir tikslas nėra būtinieji BK 284 straipsnyje numatytos veikos sudėties požymiai. Tai, kad asmuo veikė be aiškios asmeninės motyvacijos arba panaudojo kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį, skatina daryti išvadą, jog asmens veika pirmiausia nukreipta viešajai tvarkai pažeisti (kasacinės nutartys Nr. 2K-126/2006, 2K-117-303/2016). Iš visų galimų sveikatos sutrikdymų šis BK straipsnis apima tik fizinio skausmo sukėlimą ir nežymų sveikatos sutrikdymą. Kilus šiems padariniams veika kvalifikuojama pagal BK 284 straipsnį (kasacinės nutartys Nr. 2K-248/2008, 2K-412/2009).

Kaltinamoji su nukentėjusiąja anksčiau nebuvo pažįstamos ir 2021 m. gruodžio 8 d. kelyje link Gariūnų turgavietės susitiko atsitintinai. A. I. neginčijo, kad važiuodama priešais J. P. tyčia užblokavo jai kelią, tai patvirtino ir nukentėjusioji. Kaltinamoji tokį savo poelgį motyvavo tuo, jog siekė nukentėjusiosios atsiprašymo už pakeliui atliktą, jos nuomone, netinkamą persirikiavimo manevrą, kurio labai išsigando. J. P. patvirtino, kad važiuodama link Gariūnų ketino iš antros juostos persirikiuoti į pirmąją, tačiau, išvydusi joje kitą automobilį, grįžo į savo eismo juostą. Kaltinamosios ir nukentėjusiosios parodymai iki šios dalies sutampa, todėl teismas neturi pagrindo jais abejoti. Toliau J. P. parodė, kad prie automobilio priėjusi kaltinamoji pradėjo reikšti nepasitenkinimą dėl jos vairavimo, suprato, jog norėjo, kad ji atsiprašytų, tačiau to nepadarius, perdrėskė veidą. Po šių veiksmų ji rankomis atstūmė A. I. nuo lango ir užsidarė automobilyje išsigandusi pastarosios elgesio. Kaltinamoji parodė priešingai. Teigė, kad J. P. pirma išprovokavo konfliktą, priėjus prie nukentėjusiosios automobilio „nurovė“ jai kaukę, nutraukė grandinėlę, apdraskė ranką ir kaklą. A. I. neigė pati kaip nors sužalojusi nukentėjusiąją, kitokiu būdu rodžiusi agresiją jos atžvilgiu, tvirtino, jog ramiai priėjo prie automobilio, norėdama, kad jos atsiprašytų. Įvykio vieta nebuvo filmuojama ir tiesioginių įvykio liudytojų nėra, tačiau tiek kaltinamosios, tiek nukentėjusiosios nupasakota įvykių seka, pranešimų BPC turinys, nukentėjusiosios veido fotonuotrauka, liudytojos J. N. parodymai, specialisto išvada atitinka nukentėjusiosios parodymus. Kaltinamoji pirma iniciavo konfliktą, sustabdydama J. P. automobilį, Priėjusi prie atidaryto nukentėjusiosios mašinos lango pradėjo reikšti pretenzijas dėl vairavimo. A. I. neneigė, jog tuo metu buvo įsikarščiavusi ir supykusi ant nukentėjusiosios. Išklausius kaltinamosios pranešimo BPC garso įrašą, jo pradžioje girdėti, kaip ji kelis kartus šaukė „veidrodį sudaužysiu“, girdisi automobilio signalas. Teisme A. I. patvirtino, jog laikė nukentėjusiosios automobilio veidrodėlį, nenorėdama, kad ši išvažiuotų. Tokie veiksmai, kartu su išsakytu ketinimu sulaužyti mašinos veidrodėlį neabejotinai patvirtina agresyvų A. I. nusiteikimą nukentėjusiosios atžvilgiu. Nors kaltinamoji kategoriškai neigė perdrėskusi J. P. veidą, 2021 m. gruodžio 8 d. 10.46 val. J. N. padaryta nukentėjusiosios veido fotonuotrauka liudija priešingai. Nuotraukoje matyti perdrėkstas veidas, perdrėkstos vietos lengvai patinę ir paraudę, kas rodo, jog sužalojimai padaryti neseniai. Kaltinamosios teismo posėdžio metu pateikta fotonuotrauka su automobilyje sėdinčia nukentėjusiąja niekaip nepatvirtina A. I. versijos, jog iš įvykio vietos J. P. išvažiavo sveika, kadangi įdrėskimai padaryti dešinėje veido pusėje, kuri nuotraukoje patenka į šešėlį ir yra nematoma. Tai, jog mašinoje sėdinti J. P. atrodo pakankamai rami, kaltinamosios kaltės niekaip nepaneigia, kadangi asmens reakcija į stresines situacijas gali būti įvairi, akivaizdu, kad fotografavimo metu A. I. jos nepuolė, nukentėjusioji sėdėjo saugiai užsidariusi automobilyje. Iš BIRT ataskaitų žiūryklės duomenų seka, kad A. I. BPC skambino 10.16 val., pokalbio pradžioje girdimas grasinimas nulaužti mašinos veidrodėlį, mašinos signalo garsas leidžia daryti išvadą, kad kaip tik tuo metu nukentėjusioji išvažiavo iš įvykio vietos. J. P. dukra J. N. BPC skambino 10.41 val., t. y. praėjus 25 min. nuo nukentėjusiosios išvykimo. Toks laikas atitinka būtiną kelionei nuo Gariūnų turgavietės iki (duomenys neskelbtini), kur BPC nurodė esančios J. N. ir J. P., laiką. Dar skambučio BPC metu J. N. pranešė, jog nukentėjusiosios veidas „visas sudraskytas“. Skambučio pabaiga 10.45 val., o 10.46 val. padaryta nukentėjusiosios veido fotonuotrauka. Apklausta teisme J. N. paliudijo, jog mama namo parvažiavo anksčiau, nei planuota, jos veidas buvo nudrėkstas, pasakojo, jog tai padarė gatvėje, ties Gariūnais ją sustabdžiusi kita vairuotoja. Specialisto išvadoje taip pat nurodyta, jog J. P. sužalojimai galėjo būti padaryti 2012 m. gruodžio 8 d. paveikus kietais bukais, ribotą paviršių turinčiais daiktais (pvz. pirštų nagais). Šios aplinkybės neginčijamai patvirtina, jog nukentėjusiosios sužalojimai buvo padaryti 2012 m. gruodžio 8 d. ir juos padarė kaltinamoji A. I.. Teismas netiki A. I. parodymais, jog tai nukentėjusioji išprovokavo konfliktą ar smurtavo kaltinamosios atžvilgiu ir laiko tokius parodymus kaltinamosios gynybine taktika. A. I. parodymai šioje dalyje yra ypač nenuoseklūs. Teisme ji tvirtino, kad tai J. P. užpuolė, apdraskydama ant automobilio padėtą ranką, kaklą ir nutraukė grandinėlę, tačiau ikiteisminio tyrimo metu nenurodė, jog buvo apdraskytas kaklas, kalbėdama su BPC darbuotoja teigė, jog nukentėjusioji „trenkė“ jai į veidą, apdraskė nosį, tačiau nei apie apdraskytą ranką, nei apie kaklą neužsiminė, medikų pagalbos atsisakė. Apie jokius sužalojimus, išskyrus nutrauktą grandinėlę, neužsiminė ir savo 2020 m. gruodžio 8 d. pareiškime policijos komisariatui (b. l. 18). Policijos pareigūnas T. B. teisme jokių kaltinamosios sužalojimų iš karto po įvykio neprisiminė. Teisme apklausta J. P. paaiškino, kad kaltinamosios grandinėlę galėjo nutraukti tuo metu, kai intensyviai mojuodama rankomis bandė išstumti A. I. iš savo automobilio, tačiau akivaizdu, kad nurodyti nukentėjusiosios veiksmai buvo gynybinio pobūdžio, atsakomoji reakcija į A. I. veiksmus. J. P. nebuvo išlipusi iš mašinos, sustojo tik todėl, kad A. I. užtvėrė jai kelią, todėl priešingai, nei supykusi dėl netinkamo vairavimo kaltinamoji, neturėjo jokio pagrindo elgtis agresyviai pastarosios atžvilgiu. Kaip parodė nukentėjusioji ir matyti fotonuotraukoje, išstūmusi A. I. iš automobilio, ji užsiblokavo duris ir pasiliko sėdėti mašinoje, iš įvykio vietos pasitraukė dėl logiškų priežasčių, nes kaltinamoji galėjo apgadinti jos automobilį, grasino nulaužti veidrodėlį.

Įžūlus elgesys reiškia agresyvų, moralės požiūriu nepriimtiną, aplinkinius šokiruojantį veikimą ar neveikimą, kuriuo trikdoma visuomenės rimtis ir viešoji tvarka. Toks elgesys gali būti fizinis smurtas prieš žmogų, trukdymas kitiems žmonėms dirbti, mokytis, ilsėtis ir pan. (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-120-628/2018). Teismo vertinimu A. I. veiksmai buvo įžūlūs, kadangi ji smurtavo nukentėjusiosios atžvilgiu, tai darė viešoje vietoje, stabdydama eismą gana judrioje gatvėje, matant aplinkiniams asmenims. Byloje nėra ginčo, kad konfliktas įvyko viešoje vietoje, kadangi tai buvo važiuojamoji dalis, kurioje, kaip parodė kaltinamoji ir nukentėjusioji, buvo kitų vairuotojų. A. I. stabdydama J. P. automobilį sustojo vidury kelio, užtverdama jai ir už jos važiavusiems automobiliams eismą, A. I. parodė, kad privažiavusi moteris (vyras) sakė baigti ginčytis viduryje kelio, įvykio vietoje buvusiam vyrui ji bandė paaiškinti situaciją. Pasak J. P., mašinų buvo daug, jos lėtai važiavo pro šoną. Iš čia seka, kad eismas buvo sutrikdytas. Prie įėjimo į Gariūnų turgavietę pagal A. I. iškvietimą atvykęs pareigūnas T. B. jokios automobilių spūsties nepastebėjo, tačiau ši aplinkybė nustatytų kilusių padarinių nepaneigia, kadangi pagal BIRT ataskaitų žiūryklės duomenimis pareigūnas atvyko praėjus 10 min. po iškvietimo ir su kaltinamąja susitiko ne įvykio vietoje, automobiliai buvo patraukti.

Byloje nustatytas A. I. elgesys (eismo stabdymas, smurtavimas kito asmens atžvilgiu, grasinimas nulaužti veidrodėlį, šūkavimai) viešoje vietoje rodo elementarų moralės bei tinkamo elgesio normų viešumoje ignoravimą, jokių jos smurtinius veiksmus pateisinančių priežasčių nenustatyta, J. P. veidas perdrėkstas dėl menkavertės priežasties – kaltinamajai nepatiko nukentėjusiosios vairavimo būdas ir ši nematė pagrindo dėl to atsiprašyti. Dėl A. I. veiksmų buvo sutrikdyta nukentėjusiosios sveikata, kuriam laikui buvo sutrikdytas eismas, t. y. kilo BK 284 straipsnyje numatyti padariniai, todėl jos veiksmai kaltinamajame akte kvalifikuoti teisingai.

Dėl skirtinos bausmės.

Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, kaltininko kaltės formą ir rūšį – padarytas vienas nesunkus nusikaltimas, veika baigta, padaryta tiesiogine tyčia. Kaltinamosios veiksmais padaryta reali žala - nežymiai sutrikdyta nukentėjusiosios sveikata, aplinkinių ramybė. Atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Kaltinamoji savo kaltės nepripažino, tačiau nukentėjusiosios atsiprašė. Teismas neįžvelgia pagrindo pripažinti, jog kaltinamosios atsakomybę lengvina provokuojantys ar neteisėti pačios nukentėjusiosios veiksmai, dėl kurių kaltinamoji būtų didžiai susijaudinusi (BK 59 straipsnio 6, 10 punktai). Kaip nustatyta, konflikto iniciatorė buvo A. I., J. P. neteisėtų veiksmų neatliko, jos atžvilgiu atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą (b. l. 23). Iš A. I. charakterizuojančios medžiagos matyti, kad ji teisiama pirmą kartą (b. l. 53), tačiau vieną kartą bausta administracine tvarka – 2019 m. pagal ANK 481 straipsnio 1 dalį už necenzūrinių žodžių viešbutyje vartojimą, t. y. analogišką baudžiamosios atsakomybės pagal pavojingumą nesiekiantį administracinį nusižengimą, paskirta bauda sumokėta (b. l. 54), iš jo žodžių nedirba, registruota Užimtumo tarnyboje, turi sveikatos sutrikimų ((duomenys neskelbtini)). Duomenų apie psichikos ligas ar priklausomybių ligų gydymą byloje nėra. Esant išdėstytoms aplinkybėms, darytina išvada, kad švelniausios sankcijoje numatytos bausmės – viešieji darbai ir baudos bausmės A. I. negali būti skirtos dėl to, kad šiuo metu ji yra bedarbė, nebuvo davusi sutikimo dirbti viešuosius darbus, be to, turi sveikatos sutrikimų, todėl BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai gali būti pasiekti A. I. paskyrus laisvės apribojimo bausmę, kurios dydis, įvertinus nusikaltimo padarymo aplinkybes ir sukeltus padarinius, kaltinamosios apgailestavimą dėl savo veiksmų bei tai, kad ji teisiama pirmą kartą, nustatytinas mažesnis už šios bausmės vidurkį (BK 48 straipsnio 2 dalis). Įvertinus padarytos nusikalstamos veikos pobūdį bei aplinkybes, taip pat siekiant užtikrinti civilinio ieškovo interesus, bausmės atlikimo laikotarpiu kaltinamajai tikslinga skirti įpareigojimą pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; per keturis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos neatlygintinai išdirbti 80 val. sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis (BK 48 straipsnio 4 dalies 2, 4 punktai).

Dėl civilinių ieškinių ir kitų klausimų.

Pagal BPK 109 straipsnio 1 dalį, asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį, o BPK 115 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta.

J. P. ikiteisminio tyrimo metu pareiškė civilinį ieškinį, kurį patikslino bylą nagrinėjant teisme, prašydama iš kaltinamosios A. I. priteisti 1 000 EUR turtinę bei 5 000 EUR neturtinę žalą (b. l. 26, 116). Ieškinyje nurodyta, kad po įvykio pablogėjo nukentėjusiosios sveikatos būklė, 2020 m. gruodžio 15 d. ji kreipėsi į savo šeimos gydytoją, buvo paskirtas gydymas vaistais, injekcijomis ir lašelinėmis. Po patirto gydymo vaistais, palengvėjimas neatsirado, todėl teko įsigyti masažo seansus. Dėl sveikatos pablogėjimo buvo nedarbinga. Įvykio metu buvo sudraskytas veidas, ji buvo išvadinta necenzūriniais žodžiais, matė, kaip buvo gadinamasi jos turtas – automobilis, galėjo nulaužti veidrodėlį, galimai buvo pažeistas jo mechanizmas ir laikui bėgant teks keisti. Nurodo, kad 1 000 EUR žala padengs jos materialines išlaidas ir bus skirta gydymui reabilitacinėje įstaigoje. Patikslintame civiliniame ieškinyje J. P. papildomai nurodė, kad A. I. veiksmai (užpuolimas, išplūdimas, veido apdraskymas nagais, apspjaudymas, automobilio veidrodėlio laužimas) ją sukrėtė, šokiravo, sukėlė fizinį skausmą, išgąstį, pasibjaurėjimą. Neigiamas pasekmes jaučia iki šiol, labai nemalonu tai prisiminti ir apie tai kalbėti. Bijodama vėl būti užpulta, vengia važinėti automobiliu. Mano, kad jai padaryta 5 000 EUR neturtinė žala. Teismo posėdyje J. P. nurodė analogiškus argumentus bei prašė ieškinį tenkinti. Turtinę žalą pagrindžiančių įrodymų nepateikė. Teigė, kad patirtas išlaidas patvirtinančių kvitų neišsaugojo, nes nežinojo, kad tai būtina. Gydėsi vaistais, masažais, kreipėsi ir į kardiologą, iki šiol skaudą kaklą, galvą, dėl randų pašalinimo reikėjo 10 kosmetologo procedūrų. Randai akivaizdžiai matėsi iki gegužės mėnesio, buvo gilūs. Po įvykio nukrito darbinė veikla, beveik visą vasarą nieko nedarė. Negali pasilenkti, nes iš karto atsiranda kraujosruvos, pusę metų nevairavo automobilio, dukra vežiodavo. Teisme apklausta nukentėjusiosios dukra J. N. patvirtino, jog pas ją atvažiavusi po įvykio mama buvo labai išsigandusi ir pasimetusi, pakilo spaudimas. Mano, kad stresą jaučia iki šiol, išryškėjo šalutinės ligos. J. P. nedarbingumą siejo su įvykiu, nes sveikata suprastėjo iš karto po to. Nurodė, kad randams gydyti buvo paskirti vaistai, tačiau užgijus, turbūt, daugiau nieko nedarė. Mama dirba (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), bet nedažnai. Specialistui 2020 m. gruodžio 10 d. atliekant apžiūrą J. P. skundėsi padidėjusiu kraujospūdžiu ir nemiga. VšĮ (duomenys neskelbtini) poliklinikos 2020 m. gruodžio 15 d. J. P. ambulatorinio apsilankymo aprašymo formoje nurodyta, kad nukentėjusioji skundėsi sprando sukaustymu, apsunkintais, ribotais judesiais, svyruojančiu kraujo spaudimu, nerimu, padidintu dirglumu. Nurodė, kad prieš kelias dienas turėjo didelį emocinį pergyvenimą, po ko būklė pablogėjo ir kraujospūdis tapo sunkiai kontroliuojamas. Skirti kraujospūdį reguliuojantys vaistai (b. l. 28).

J. P. dėl kaltinamosios veiksmų nebejotinai patyrė fizinį skausmą, stresą ir kitus nurodomus neigiamus išgyvenimus, kadangi neteisėti veiksmai buvo atlikti netikėtai, viešoje vietoje, net neišlipus iš vairuojamo automobilio. Kaip patvirtina ambulatorinio apsilankymo aprašymo forma ir specialisto išvada, J. P. emocinė savijauta buvo prasta pakankamai ilgai, mažiausiai 8 dienas po įvykio (skundėsi nerimu, nemiga, dirglumu), nukentėjusiosios dukra parodė, jog J. P. neigiami išgyvenimai juntami iki šiol, kurį laiką nukentėjusioji jautė diskomfortą pati vairuodama automobilį, turėjo prašyti dukters pagalbos. Iš medicininių dokumentų taip pat matyti, jog po įvykio J. P. kurį laiką skundėsi padidėjusiu kraujospūdžiu, kurį galėjo išprovokuoti patirtas stresas. Kita vertus, ambulatorinio apsilankymo aprašymo formoje nurodyta, jog nukentėjusioji serga (duomenys neskelbtini), turi kitų sveikatos sutrikimų, todėl jos nurodomų sveikatos sutrikimų, skirto gydymo ir reabilitacijos sieti išimtinai su kaltinamosios nusikalstamais veiksmais nėra teisinio pagrindo. Nukentėjusioji nurodė, jog po veido apdraskymo ant veido liko gilūs rangai (duobutės), kuriuos reikėjo gydyti hialurono rūgštimi, turėjo 10 kosmetinių injekcijų, tačiau jokių tai patvirtinančių įrodymų nepateikė, todėl nėra galimybės patikrinti, ar šios injekcijos buvo ir ar jos buvo skirtos būtent randams gydyti. Pasak nukentėjusiosios dukros, apdraskytas vietas mama gydė vaistais, užgijus, „turbūt, daugiau nieko nedarė“. Iš byloje esančios fotonuotraukos matyti, jog įbrėžimai buvo gana paviršiniai, todėl kyla abejonė, ar dėl jų susiformavo itin gilūs, lengvai išoriškai pastebimi randai, kuriuos būtų būtina šalinti kosmetinėmis procedūromis. Išdėstytos aplinkybės patvirtina, jog dėl A. I. nusikalstamų veiksmų J. P. patyrė neturtinę žalą, kurią yra pagrindas atlyginti pinigais, tačiau jos prašomas 5 000 EUR neturtinės žalos dydis neatitinka teismų praktikos analogiško pobūdžio bylose. Neturtinė žala esant nežymiam kūno sužalojimui paprastai svyruoja nuo 100 iki 1 500 EUR (kasacinės nutartys Nr. 2K-53-693/2018, 2K-166-699/2018. Teismų praktika. 2018, 49, p. 499-526 ir kt.), todėl įvertinus aukščiau aptartas aplinkybes, bei atsižvelgus į tai, kad kaltinamoji šiuo metu yra bedarbė, tačiau jauna ir darbingo amžiaus, todėl turinti galimybę susirasti darbą, spręstina, kad šiuo atveju teisingumo ir protingumo kriterijus atitiks 500 EUR neturtinės žalos priteisimas, likusi reikalavimo dėl neturtinės žalos priteisimo dalis atmestina.

CK 6.249 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad turtinė žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Turtinės žalos padarymo faktą ir dydį turi įrodyti ieškovas (CPK 178 straipsnis). Šiuo atveju grįsdama reikalavimą priteisti 1000 EUR turtinę žalą J. P. pateikė tik su savo gydymu susijusių išlaidų sąrašą (b. l. 27), beje, dėl 387 EUR, o ne 1 000 EUR išlaidų patyrimo, kaip reikalauja civiliniu ieškiniu, tačiau jokių realius nuostolius patvirtinančių įrodymų byloje nėra, atsižvelgiant į tai, reikalavimas priteisti 1 000 EUR turtinę žalą atmestinas.

Teismo posėdžio metu nukentėjusiosios atstovas pateikė prašymą priteisti iš kaltinamosios 605 EUR proceso išlaidų, susijusių su nukentėjusiajai teikta teisine pagalba. BPK 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Nustatyta, kad advokatas Ž. Beržanskas į procesą įstojo jau perdavus bylą nagrinėti teisme. Po pirmojo teismo posėdžio. Advokato orderis išrašytas 2021 m. gegužės 27 d. Prie prašymo pateiktoje J. P. teiktos teisinės pagalbos ataskaitoje nurodyta, kad advokatas užtruko 2 val. susipažinti su baudžiamosios bylos medžiaga, ją aptarti su kliente ir konsultacijoms, 1 val. patikslinto civilinio ieškinio parengimui bei 2 val. pasirengimui teismo posėdžiui, klientės gynimas teisme. Patirtų išlaidų apmokėjimą patvirtina J. P. mokėjimo pavedimas advokatų kontorai 605 EUR sumai. Iš čia seka, kad nukentėjusioji patyrė atstovavimo proceso išlaidas, įvertinus bylos apimtį, bylos sudėtingumą, paskutinio teismo posėdžio, kuriame dalyvavo advokatas Ž. Beržanskas, trukmę (2 val. 16 min.), prašomos priteisti proceso išlaidos laikytinos protingomis ir proporcingomis, todėl prašymas tenkintinas. Iš kaltinamosios nukentėjusiosios naudai priteistina 605 EUR proceso išlaidų.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato daiktinių įrodymų saugykloje saugomi du vokai su nuoplova ir Dpl, nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikintini; bylos 101 lapu pažymėtame voke saugomas kompaktinis diskas su fotonuotraukomis, nuosprendžiui įsiteisėjus paliktinas saugoti byloje.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

A. I. pripažinti kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje, ir skirti jai 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4 dalies 2, 4 punktais, įpareigoti A. I.:

1) pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos;

2) per keturis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos neatlygintinai išdirbti 80 val. sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

J. P. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti iš A. I. 500 EUR neturtinę žalą. Likusią civilinio ieškinio dalį atmesti.

Priteisti J. P. iš A. I. 605 EUR proceso išlaidas.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato daiktinių įrodymų saugykloje saugomus du vokus su nuoplova ir Dpl, nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti; bylos 101 lapu pažymėtame voke saugomą kompaktinį diską su fotonuotraukomis, nuosprendžiui įsiteisėjus palikti saugoti byloje.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.