- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-06-14
- Bylos Nr.
- e2A-401-252/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-37-3-01207-2017-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Nijolė Danguolė Smetonienė
- Atsakovas
- J. B.
- Ieškovas
- R. K.
- Trečiasis asmuo
- akcinei bendrovei „Rokiškio butų ūkis“
Pirmosios instancijos teismo teisėjas Civilinė byla Nr. e2A-401-252-2018
2018 m. birželio 14 d.
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Nijolė Danguolė Smetonienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės J. B. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2018 m. sausio 25 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-370-762-2018 pagal ieškovo R. K. ieškinį atsakovei J. B., trečiajam asmeniui akcinei bendrovei „Rokiškio butų ūkis“ dėl turtinės žalos atlyginimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas R. K. ieškiniu prašė teismą priteisti iš atsakovės J. B. 1243,88 Eur žalą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei visas su šios bylos nagrinėjimu susijusias bylinėjimosi išlaidas.Nurodė, kad ieškovas yra administracinės paskirties negyvenamųjų patalpų, adresu (duomenys neskelbtini), savininkas. 2015 metais patalpose buvo atliktas remontas, ketinta pradėti vykdyti komercinę veiklą. Tų pačių metų rudenį pastebėjo, kad vidiniame koridoriuje drėksta lubos ir sienos. Akivaizdžiai matėsi, kad skverbiasi vanduo iš aukščiau esančio buto. Tai nebuvo atsitiktinis vienkartinis užliejimas, visi požymiai rodė, kad vanduo iš viršaus bėga pastoviai. Siekdamas išsiaiškinti vandens pratekėjimo priežastį ir kaltus asmenis, jis kreipėsi į namą aptarnaujančią įmonę UAB „Rokiškio butų ūkis“. Po apžiūros bendrovės atstovas konstatavo, kad bendro naudojimo vamzdynai yra tvarkingi ir sandarūs, o butų savininkams priklausančių vamzdynų jie neprižiūri. 2016 m. rugsėjį su pareiškimu dėl turto sugadinimo kreipėsi į Panevėžio apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą. 2016 m. spalio 10 d. nutarimu nepradėti administracinio teisės pažeidimo bylos teisenos konstatuota, kad AB „Rokiškio būtu ūkis“ atstovai nustatė, jog J. B. priklausančiame bute Nr. (duomenys neskelbtini) rasta blogai nuvesta nuotekų sistema į bendro naudojimo nuotekų vamzdyną, taip pat rastas po kriaukle pratekėjimas, nuo kriauklės nuotekų nuvedimas yra be nuolydžių.Ieškovas atkreipė dėmesį, kad minėti pažeidimai AB „Rokiškio būtų ūkis“ atstovų pas atsakovę bute buvo fiksuoti ne vieną kartą, kas patvirtina neteisingai įrengtą atsakovės buto ribose nuotekų sistemą. Ieškovo vertinimu, atsakovė neužtikrino tinkamo jai priklausančiame bute esančios nuotekų sistemos funkcionavimo (eksploatavimo), nebuvo rūpestinga, nesiėmė jokių veiksmų, kad būtų pertvarkyti vamzdynai, dėl ko buvo užpiltos jam priklausančios patalpos ir padaryta 1243,88 Eur žala. Ieškovas nurodė, kad žalos dydis apskaičiuotas remiantis kvalifikuoto specialisto (teismo eksperto) T. M. parengta „Žalos atstatymo kaštų skaičiavimo ataskaita“. Atsakovei buvo siųsta pretenzija, tačiau jos įteikti nepavyko, neatsiėmus siuntos pašte ji buvo grąžinta ieškovui, kas rodo atsakovės nerūpestingumą ir nebendradarbiavimą.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmai 2018 m. sausio 25 d. sprendimu ieškinį tenkino. Priteisė iš atsakovės J. B. ieškovo naudai 1243,88 Eur žalos atlyginimo, 5 proc. dydžio metines palūkanas, skaičiuotinas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2017 m. rugpjūčio 23 d.) iki visiško prievolės įvykdymo bei 278 Eur ieškovo patirtų bylinėjimosi išlaidų ir 21,09 Eur proceso išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei. Grąžino iš valstybės biudžeto ieškovui 9,32 Eur žyminio mokesčio permoką. Teismas nustatė, kad ieškovo turto draudikas (duomenys neskelbtini) Lietuvos filialas atsisakė kompensuoti ieškovo dėl patalpų apliejimo 2015 m. liepos 15 d. nustatytus nuostolius nelaikydamas įvykį draudžiamuoju, nes buvo nustatyta, kad tuomet patalpose buvo vykdomi patalpų remonto darbai, o pagal draudimo sutarties sąlygas, galiojo draudimo apsaugos apribojimai statybos, rekonstrukcijos, renovacijos ir remontų metu. Apylinkės teismas konstatavo, kad laikotarpiu nuo 2015 m. rudenio iki 2016 m. rudenio ieškovo patalpos, esančios (duomenys neskelbtini), buvo apliejamos bei tuo pačiu sugadintos iš aukščiau esančių patalpų. Teismas vertino, kad iš į bylą pateiktų duomenų matyti, jog bute Nr. (duomenys neskelbtini), priklausančiame atsakovei, rasta netinkamai nuvesta nuotėkų sistema į bendro naudojimo nuotėkų vamzdyną ir šiame bute rastas po kriaukle vandens pratekėjimas. Atsakovė pripažino, kad 2015 m. jos bute buvo atliktas remontas, kurio metu pakeisti visi vandentiekio vamzdžiai ir pastatyta dušo kabina. Teismas pasisakė, kad atsakovė butą, esantį (duomenys neskelbtini) bei savo civilinę atsakomybę buvo draudusi (duomenys neskelbtini) Lietuvos filiale. 2017 m. rugsėjo 1 d. į šią draudimo bendrovę kreipėsi atsakovės atstovė pagal įgaliojimą J. J. nurodydama, kad 2016 m. spalio 3 d. dėl vandens nutekėjimo buvo sugadintas kaimyno R. K. turtas. Pranešėja sutiko su nukentėjusiojo R. K. pateikta pretenzija. Tačiau draudimo bendrovė pateikė atsakymą, kad jos su J. B. sudaryta draudimo sutartis dėl įmokų nemokėjimo buvo nutraukta nuo 2016 m. liepos 1 d., o draudimo sutartis neįsigaliojo dėl to, kad J. B. nesumokėjo nei vienos įmokos. Apylinkės teismas vertino, kad pagrindiniai ieškovo patalpų lubų bei sienų sugadinimai yra šių patalpų koridoriuje bei su šia patalpa besiribojančiose kitose patalpose. Virš aplietos ieškovo patalpos yra butai Nr. (duomenys neskelbtini). Buto Nr. (duomenys neskelbtini) vandentiekio mazgai sujungti tinkamai ir vandens prasiskverbimo nėra. Atsakovės bute Nr. (duomenys neskelbtini), nustatyta, kad vandentiekio mazgai sujungti netinkamai (atvirkščiai), iš vandens čiaupo paleidus vandenį buvo matomas aiškus vandens pratekėjimas vamzdžio nuolydžiu už sienos apdailos. Teismas sprendė, kad atsakovės valdomo buto vandens nutekėjimo sistema buvo pajungta netinkamai dėl ko naudojant vandenį vyko nuolatinis vandens nutekėjimas ne tik vamzdyno vidumi, tačiau ir jo išore bei pastato sienomis ir tokiu būdu sugadintas ieškovo turtas. Pati atsakovė (jos atstovė) taip pat pripažino, kad nutekėjimo sistema įrengta ne visai tinkamai ir kreipėsi į draudiką dėl jos civilinės atsakomybės apliejant kaimyno patalpas, nurodydama, kad apliejimo ir turto apgadinimo aplinkybes pripažįsta. Apylinkės teismas konstatavo, kad ieškovo patalpos buvo aplietos dėl atsakovės nesugebėjimo tinkamai įsirengti vandens nutekėjimo sistemą, todėl yra pagrindas atsakovės deliktinei atsakomybei kilti ir atlyginti ieškovui padarytą žalą. Teismas vertino, kad ieškovo nurodoma turto sugadinimo atstatymo kaštų paskaičiavimo suma yra paskaičiuota ir pagrįsta byloje esančiais įrodymais, lokaline sąmata, todėl laikė, kad žalos dydis yra įrodytas ir iš atsakovės priteistinas pilna apimtimi. Teismas taip pat sprendė, kad ieškovo prašymas dėl 5 procentų dydžio palūkanų priteisimo pagal CK 6.37 straipsnio 2 dalį yra pagrįstas ir tenkintinas.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovė prašo panaikinti Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2018 m. sausio 25 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – R. K. ieškinį atmesti. Nesutinka su apylinkės teismo atliktu įrodymų vertinimu. Mano, kad byloje nėra konkrečių duomenų, kad būtent iš atsakovės buto buvo užlietos ieškovo patalpos. Teismas neišreikalavo reikšmingų duomenų iš AB „Rokiškio butų ūkis“, susijusių su virš ieškovo patalpų esančių butų vamzdynais, taip pat byloje nėra (duomenys neskelbtini) namo antrojo aukšto patalpų išdėstymo schemos dėl ko nėra aišku, kurie antrojo aukšto butai yra vandens prasiskverbimo vietose bei ar tikrai tose vietose yra vamzdynas. Teigia, kad teismo sprendime ignoruojamos kai kurios nutarimu nepradėti administracinio teisės pažeidimo teisenos nustatytos aplinkybės, t.y., kad butų ūkio santechnikas rado gedimą (duomenys neskelbtini) bute; kad butai (duomenys neskelbtini) naudojasi tuo pačiu nuotėkų bendro naudojimo stovu; tai, kad ieškovas parodė, kad patalpos lubų srityje aplietos iš (duomenys neskelbtini) buto. Atkreipia dėmesį, kad bute Nr. (duomenys neskelbtini) santechnikas rado gedimą. Nurodo, kad šioms aplinkybėms išsiaiškinti teismas turėjo sugretinti sugadintų patalpų ir atsakovės patalpose esančių galimų pavojaus šaltinių išsidėstymą, namo bendrų komunikacijų būklę ir išsidėstymą bei įvertinti ar nėra kitų grėsmių, kaip pavyzdžiui statinio architektūrinių ypatumų, vykdomų darbų, gedimų. Atsakovė skunde dėsto vertinimą dėl galimo ieškovo patalpų apliejimo iš kitų virš esančių butų. Mano, kad teisme apklausto santechniko paaiškinimai yra nepatikimi, jis neatliko išsamaus tyrimo, o atlikęs apžiūrą padarė nepagrįstas išvadas, kad aplieta iš buto Nr. (duomenys neskelbtini), nors vanduo skverbėsi iš buto Nr. (duomenys neskelbtini). Nurodo, kad AB „Rokiškio butų ūkio“ direktoriaus pavaduotojo A. D. parodymai, kuriais savo išvadas dėl atsakovės kaltės grindė apylinkės teismas turėtų būti vertintini kritiškai, nes ši įmonė yra suinteresuota bylos baigtimi, be to, nėra patvirtinančių duomenų apie šio liudytojo kvalifikaciją ginčo klausimu.Mano, kad teismas neįvertino ieškovo patalpų apliejimo ir remonto chronologijos, t.y. kad pirmasis apliejimas fiksuotas 2015 m. liepos 15 d., kai draudimo bendrovė dėl ieškovo patalpose vykdomo remonto pripažino šį įvykį nedraudiminiu. Byloje nėra duomenų, kad remontas baigtas. Nesutinka su teismo vertinimu, kad patalpų apipylimas truko metus laiko - nuo 2015 m. rudens iki 2016 m. rudens. Nurodo, kad toks ieškovo delsimas neįtikinamas. Nurodo, kad ji neginčija ieškovo patalpų apliejimo fakto 2015 m. liepos 15 d., kai jai virš esantis butas dar nepriklausė, tačiau mano, kad ieškovui negavus draudimo išmokos, bandoma nuostolius prisiteisti iš jos. Atkreipia dėmesį, kad atsakovė buto savininke tapo tik 2015 m. rugpjūtį ir atliko buto remontą, kurio metu buvo pakeisti vamzdynai. Teigia, kad ieškovo nurodomos aplinkybės dėl apliejimo laiko atžvilgiu nėra tikslios ir teismas į tai neatkreipė dėmesio. Teismas netinkamai įvertino draudimo bendrovės pateiktą informaciją. Pažymi, kad atsakovė buvo sudariusi dvi draudimo sutartis. 2015 m. rugpjūčio 31 d. sudaryta draudimo sutartis galiojo iki 2016 m. liepos 1 d., o kita buvo sudaryta 2016 m. rugsėjo 1 d., tačiau neįsigaliojo dėl nesumokėtų įmokų. Į draudimo bendrovę (duomenys neskelbtini) filialą buvo kreiptasi dėl draudiminio įvykio ir 2016 m. rugsėjo 29 d. buvo gautas atsakymas, kad atlikus įvykio vietos apžiūrą ir išanalizavus surinktą medžiagą nustatyta, kad sienos ir lubų sugadinimai įsisenėję ir išdžiūvę. Jei būtų nustatyta, kad patalpos aplietos 2016 m. rugpjūčio 31 d. tai reikalaujama suma turėjo būti priteista iš draudimo bendrovės, nes tuo metu galiojo draudimo apsauga. Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas R. K. prašo skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti.Nurodo, kad byloje surinktų duomenų visuma akivaizdžiai patvirtina, kad ieškovo patalpų apliejimas yra sąlygotas atsakovės bute neteisingai sumontavus vamzdyną dėl ko iš jos buto vandens čiaupo paleidus vandenį, vandens nutekėjimo vamzdyne, buvo matomas aiškus vandens pratekėjimas vamzdžio nuolydžiu už sienos apdailos, kas ir buvo vandens pratekėjimo priežastimi. Be to, ir pati atsakovė pripažino ieškovo patalpų apliejimo faktą, kai 2017 m. rugsėjo 1 d. jos atstovė kreipėsi į draudimo bendrovę, nurodydama ne tik patalpų apliejimo faktą, bet ir tai, kad sutinka su nukentėjusiojo, t.y. ieškovo pretenzija. Teigia, kad ieškovas įrodė aplinkybes, kuriomis grindė savo reikalavimą, o teismas ištyrė ir tinkamai įvertino visus byloje esančius duomenis bei pagrįstai nustatė, kad ieškovo turtą gadinantis poveikis kilo būtent iš atsakovės valdomo buto, o ne iš kitų šaltinių.
Motyvuojamoji dalis
teismas konstatuoja:
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Teismas, nagrinėdamas apeliacinį skundą, laikosi nurodytų nuostatų ir nagrinėja šį skundą pagal apeliantės nurodytas ribas, nes byloje nenustatyta pagrindo, dėl kurio reikėtų šias ribas peržengti (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų byloje nenustatyta (CPK 329 straipsnis). Prie apeliacinio skundo yra pateikti nauji įrodymai - (duomenys neskelbtini) 2018 m. vasario 9 d. pranešimas žalos byloje Nr. (duomenys neskelbtini) ir Lietuvos banko priežiūros tarnybos Finansinių paslaugų ir rinkų priežiūros departamento 2018 m. vasario 23 d. raštas dėl atsakovę atstovaujančios J. J. kreipimosi nagrinėjimo ginčo byloje Nr. (duomenys neskelbtini). Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – LAT) praktiką draudimas priimti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teisme nėra absoliutus. CPK 314 straipsnyje suformuluotos taisyklės, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, išimtys yra: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau. Teismas, susipažinęs su rašytiniais įrodymais, kurie gauti po teismo sprendimo priėmimo, vertina, kad atsakovė pateikti juos pirmosios instancijos teismui neturėjo galimybių ir sprendžia, kad siekiant visapusiško bei išsamaus bylos aplinkybių ištyrimo, teisingo ginčo išsprendimo, yra pagrindas juos priimti ir vertinti. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovui R. K. asmenine nuosavybės teise nuo 2011 m. liepos 13 d. priklauso administracinės patalpos, kurių plotas 192,2 kv.m., esančios (duomenys neskelbtini). Ieškovas 2015 m. liepos 15 d. kreipėsi į draudimo bendrovę (duomenys neskelbtini) Lietuvos filialą pranešdamas apie minėtų patalpų sienų ir lubų apliejimą iš virš esančių patalpų. Draudimo bendrovė 2015 m. liepos 29 d. pranešimu žalos byloje Nr. (duomenys neskelbtini) konstatavo, kad šis įvykis nelaikomas draudžiamuoju, nes pagal draudimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) sąlygas, galioja draudimo apsaugos apribojimai statybos, rekonstrukcijos, renovacijos ir remonto metu. Ieškovas 2016 m. rugsėjo 2 d. kreipėsi į Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Rokiškio rajono policijos komisariatą dėl turto sugadinimo. 2016 m. spalio 3 d. nutarime nepradėti administracinio teisės pažeidimo bylos teisenos nurodyta, kad UAB „Rokiškio butų ūkis“ patvirtino, kad 2016 m. liepos mėnesį buvo gautas R. K. skundas dėl jam priklausančių patalpų apliejimo. Konstatuota, kad virš ieškovo patalpų yra trys butai Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuos apžiūrėjus tik bute Nr. (duomenys neskelbtini) rastas pratekėjimas ir blogai nuvesta nuotėkų sistema. Nekilnojamojo turto registro duomenimis butas, esantis (duomenys neskelbtini) nuosavybės teisėmis nuo 2004 m. spalio 5 d. iki 2017 m. rugpjūčio 31 d. priklausė atsakovei J. B. (CPK 179 straipsnio 3 dalis). Iš informacinės teismų sistemos „Liteko“ matyti, kad 2015 m. gruodžio 4 d. Rokiškio rajono apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-1371-620/2015 buvo tenkintas J. B. pareiškimas dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto į bute, esančiame (duomenys neskelbtini) esančią patalpą, inventorizacinėje byloje pažymėtą Nr. (duomenys neskelbtini) ir bendro naudojimo patalpų, pažymėtų Nr. (duomenys neskelbtini) dalis (kiekvienos po1/2). Šiuo sprendimu konstatuota, kad patalpa Nr. (duomenys neskelbtini) yra naudojama kaip virtuvė ir koridorius. Ieškovas atsakovės civilinę atsakomybę kildina iš delikto, t.y. turtinės prievolės dėl žalos padarymo (CK 6.246 - 6.249 straipsniai). Deliktinės civilinės atsakomybės atsiradimo pagrindai suformuluoti CK 6.263 straipsnyje. Jame įtvirtinta kiekvieno asmens pareiga laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais nepadarytų kitam asmeniui žalos. Šios įstatyme įtvirtintos rūpestingumo pareigos pažeidimas suponuoja deliktinės civilinės atsakomybės atsiradimą. Civilinę (deliktinę) atsakomybę reglamentuojančio CK 6.266 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kad žalą, padarytą dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, įskaitant kelius, sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų, privalo atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad buvo šio Kodekso 6.270 straipsnio 1 dalyje numatytos aplinkybės. Statinio, pastato ar kitokios konstrukcijos, įskaitant kelius, valdymas pagal CK 6.266 str. suprantamas kaip objekto turėjimas savo žinioje ir teisė daryti jam ūkinį bei fizinį poveikį. Valdytoju gali būti laikomas asmuo, kuriam daiktinės ar prievolinės teisės pagrindu pavesta eksploatuoti, prižiūrėti ar tvarkyti objektą.LAT išaiškinta, kad jeigu užliejimo priežastis yra statinio ar įrenginių (pvz., vandentiekio tinklų ir sistemų) konstrukciniai trūkumai, taikytina atsakomybė pagal CK 6.266 straipsnį. Tokiu atveju neteisėti asmens veiksmai turi būti suprantami kaip viršuje esančių patalpų savininko nesugebėjimas naudotis savo turtu taip, kad nebūtų daroma žalos kitiems asmenims. Atsakovo veiksmai yra neteisėti, jei nustatomas pavojingas, gadinantis turtą poveikis iš atsakovo valdomo buto, o ne iš kitų šaltinių. Dėl kokios priežasties užpylimo atveju teka vanduo iš atsakovo buto, ieškovas neprivalo įrodinėti. Jis privalo įrodyti tik tą aplinkybę, kad buto užpylimo židinys yra viršuje esantis atsakovo butas, o ne kiti šaltiniai. Užpylimas gali įvykti dėl viršuje esančio savininko netinkamo turto valdymo arba naudojimo. Netinkamas valdymas yra daikto ar turto techninės būklės nepalaikymas tokiu būdu, kad nebūtų daroma žala kitiems asmenims, kitaip tariant, tai yra netinkamas įrengtų sistemų ar įrenginių eksploatavimas. Netinkamas naudojimas yra ir tinkamos, ir netinkamos būklės turto ar daikto naudojimas tokiu būdu, kad daroma žala, pvz., dėl vienkartinio vandens išpylimo ant grindų, užliejant žemiau esančias patalpas. Ieškovas neprivalo įrodyti, ar buvo netinkamai valdomas ar naudojamas daiktas, bet turi įrodyti, kad žalą darantis vanduo ištekėjo iš viršuje esančių atsakovo patalpų (LAT 2016 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-534-611/2016, 2017 m. liepos 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-310-916/2017).Šalims privalant teikti teismui jų reikalavimus pagrindžiančius įrodymus (CPK 135, 142, 178 straipsniai), galiojant rungimosi ir dispozityvumo principams (CPK 12–13 straipsniai), pagal kuriuos teismas savo iniciatyva įrodymų nerenka, bylą teismas nagrinėja pagal šalių pateiktus įrodymus. LAT savo praktikoje aiškindamas šią normą yra nurodęs, kad civiliniame procese taikomas tikimybių pusiausvyros principas, pagal kurį teismas įrodytomis pripažįsta aplinkybes, kurios, vadovaujantis įrodymų visuma, įvertinamos kaip labiau tikėtinos (LAT 2010 m. spalio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-423/2010), vertindamas įrodymų visetą teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų, leidžiančių padaryti išvadą, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas (LAT 2015 m. gegužės 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-305-248/2015). Toks įstatyme įtvirtintas įrodinėjimo naštos paskirstymas nagrinėjamoje byloje reiškia, kad ieškovui tenka pareiga teikti įrodymus, kurie leistų spręsti, jog pratekėjusio vandens šaltinis buvo atsakovės valdomoje patalpoje, arba patvirtintų, kad tokiu šaltiniu negalėjo būti namo bendrojo naudojimo objektai arba kitų asmenų valdomos patalpos. Kitą vertus tik teismui tinkamai išaiškinus šalims įrodinėjimo pareigą atsiranda pagrindas spręsti, kad teismas, išnagrinėdamas bylą pagal į ją pateiktus įrodymus ir taikydamas nutarties aptartą tikimybių pusiausvyros standartą, nepažeidžia teismo pareigos atskleisti bylos esmę. Kitaip tariant, tam, kad teismas galėtų bylą išnagrinėti nesant į ją pateiktų reikšmingas aplinkybes patvirtinančių ar paneigiančių įrodymų, teismas turi aiškiai nurodyti šalims jų pareigos teikti įrodymus apimtis bei konstatuoti šios pareigos pažeidimą. Nagrinėjamoje byloje šie veiksmai nebuvo tinkamai atlikti.Išnagrinėjus skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą, apeliacinį skundą, atsiliepimą į jį bei byloje esančius duomenis, atsižvelgus į ginčui aktualų teisinį reglamentavimą ir kasacinio teismo praktiką yra pagrindas konstatuoti, kad pirmosios instancijos teismas išvadas, kad ieškovo patalpos laikotarpiu nuo 2015 m. rudens iki 2016 m. rudens buvo aplietos dėl atsakovės nesugebėjimo tinkamai įsirengti vandens nutekėjimo sistemą dėl ko yra pagrindas atsakovės deliktinei atsakomybei kilti ir atlyginti ieškovui padarytą žalą, padarė neatskleidęs nagrinėjamos bylos esmės, todėl Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2018 m. sausio 25 d. sprendimas negali būti pripažintas teisėtu ir pagrįstu. Pažymėtina, kad ieškiniu nėra suformuotas konkretus žalos padarymo laikotarpis, teigiant, kad žalos pobūdis yra tęstinis. Apylinkės teismas sprendime konstatavęs, kad ieškovo patalpos aplietos laikotarpiu nuo 2015 m. rudens iki 2016 m. rudens, iš aukščiau esančių patalpų, tokiu būdu apibrėžė ieškovui padarytos žalos laikotarpį. Tačiau apeliacinės instancijos teismas mano, kad toks apylinkės teismo vertinimas nėra pagrįstas bylos duomenimis. Iš ieškinio turinio galima suprasti, kad pirmą kartą ieškovo patalpos buvo aplietos 2015 m. rudenį, dėl ko jis kreipėsi į trečiąjį asmenį AB „Rokiškio būtų ūkis“. Šiai bendrovei patvirtinus, kad bendro naudojimo vamzdynai yra sandarūs, ieškovas nurodė siekęs išsiaiškinti iš kokio virš jo esančio buto yra galimas vandens pratekėjimas dėl ko 2016 m. rugsėjį, t.y. po metų kreipėsi į policijos įstaigą. Iš nepradėti administracinio teisės pažeidimo bylos teisenos medžiagos matyti, kad ieškovas nurodė, kad jo patalpos buvo aplietos 2015 m. kelis kartus. Šioje medžiagoje AB „Rokiškio butų ūkis“ direktoriaus pavaduotojas paaiškino, kad R. K. į AB „Rokiškio būtų ūkis“ kreipėsi tik 2016 m. liepos mėnesį dėl patalpų apliejimo, o pagal pakartotinį skundą šios bendrovės darbuotojams atvykus ir 2016 m. rugpjūčio 9 d., jis nurodė, kad patalpos apipiltos iš virš esančio buto Nr. (duomenys neskelbtini), bet jame pratekėjimų nerasta, o apžiūros metu visos patalpos yra išdžiūvusios. Byloje esanti draudimo bendrovė (duomenys neskelbtini) medžiaga patvirtina, kad ieškovo patalpos buvo aplietos dar 2015 m. liepos 15 d. ir dėl to jis kreipėsi į draudimo bendrovę. Nutarties 37 punkte aptartos aplinkybės rodo, kad apylinkės teismas turėjo siūlyti ieškovui tikslinti ieškinio pagrindą ir tiksliai suformuluoti dėl kurio laikotarpio jis siekia turtinės žalos atlyginimo iš atsakovės. Juolab, kad ieškovas patalpas po vieno iš apliejimų buvo susiremontavęs, ką patvirtino liudytojas A. K., nurodęs, kad 2016 m. pavasarį ieškovas už patalpų remontą jam sumokėjo 200 Eur. Ginčo klausimo sprendimui ieškovui padarytos žalos laikotarpis yra reikšmingas ir tuo aspektu, kad atsakovė buvo sudariusi su (duomenys neskelbtini) gyventojų turto draudimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kuri galiojo nuo 2015 m. rugsėjo 1 d. iki 2016 m. liepos 1 d. ką patvirtina jos pateikti su apeliaciniu skundu nauji įrodymai. Suformuota 2016 m. liepos 12 d. atnaujinta draudimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) neįsigaliojo dėl to, kad nebuvo sumokėta nei viena įmoka, tačiau tai nereiškia, kad žala, padaryta pirminės gyventojų turto draudimo sutarties galiojimo laikotarpiu, negali būti atlyginta draudimo teisinių santykių pagrindu. Apeliaciniame skunde pagrįstai teigiama, kad teismas neįvertino duomenų, kad atsakovė su draudimo bendrove buvo sudariusi dvi sutartis, todėl pirmosios instancijos teismas be jokio pagrindo 2017 m. lapkričio 14 d. nutartimi pašalino į bylą trečiuoju asmeniu įtrauktą (duomenys neskelbtini), iš bylos, konstatuodamas kad bylos išsprendimas neturės įtakos šios bendrovės teisėms ir pareigoms. Nepaisant to, kad draudimo sutartis iš esmės nebuvo atnaujinta, tačiau akivaizdu, kad atsakovės draudimo apsauga galiojo ir dalį laikotarpio, kai ieškovui buvo padaryta žala. Todėl pirmosios instancijos teismas turi spręsti dėl draudimo bendrovės įtraukimo į bylą trečiuoju asmeniu. Teismas sutinka su apeliacinio skundo argumentais, kad ginčo klausimo objektyviam ir visapusiškam išnagrinėjimui būtina gauti papildomus duomenis, susijusius tiek su bendrais namo inžineriniais tinklais, namo konstrukcija, tiek su virš ieškovo patalpų esančių patalpų išsidėstymu. Apylinkės teismas įpareigojo pagal atsakovės prašymą, trečiąjį asmenį AB „Rokiškio butų ūkis“ pateikti duomenis, kokiu pagrindu ši bendrovė administruoja namą (duomenys neskelbtini), visus turimus rašytinius duomenis dėl ieškovo R. K. patalpų, sugadinimo užliejant, taip pat turimus rašytinius duomenis dėl einančių vamzdynų tarp patalpų (duomenys neskelbtini). Tačiau trečiasis asmuo 2017 m. lapkričio 18 d. raštu teismą informavo, kad pateikti rašytinių dokumentų negali, nes pratekėjimas rastas antrame aukšte atsakovės patalpose, o bendrovė administruoja tik pastato bendro naudojimo inžinerinę įrangą. Kartu pridėjo išrašą iš Juridinių asmenų registro, Rokiškio rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymą, kurio pagrindu trečiasis asmuo administruoja (duomenys neskelbtini) pastatą, (duomenys neskelbtini). Akivaizdu, kad trečiasis asmuo teismo įpareigojimo pateikti informaciją neįvykdė pilna apimtimi. Šiuo atveju, būtina pakartotinai išsireikalauti iš AB „Rokiškio būtų ūkis“ visą turimą informaciją dėl ieškovo iškvietimų, susijusių su jo patalpų apliejimu nuo 2015 metų bei bendro naudojimo inžinerinės įrangos patikrinimų aktus ginčo laikotarpiu. Taip pat išsiaiškinti kokius bendro naudojimo vamzdynų patikrinimo veiksmus atliko pastatą administruojanti bendrovė po ieškovo iškvietimų, ir kuo remiantis nustatė, kad bendro naudojimo vamzdynas yra tvarkingas ir sandarus, o apliejimas sąlygotas virš ieškovo patalpų, butų savininkų, netinkamos nuotekų sistemos būklės. Taip pat būtina išreikalauti ir įvertinti pastato (duomenys neskelbtini), bendro naudojimo vamzdynų schemas, ginčui aktualių pastato patalpų (tiek pirmojo, tiek antrojo aukšto) išsidėstymo planus ar schemas, bei siūlyti šalims tikslinti pareigą įrodinėti - pateikti jų patalpų inventorizacines bylas, kad būtų galima schematiškai sulyginti patalpas, galimų vandens šaltinių išsidėstymą ir vandens prasiskverbimo į ieškovo patalpas vietas. Šalių pozicijoms dėl žalos šaltinio kardinaliai išsiskiriant, atsakovei nurodant ir kitus galimus ieškovo patalpų užpylimo objektus, tai teismas turi pareikalauti pateikti įrodymus, ar yra kitų galimų buto užpylimo šaltinių. Tik teismui užtikrinus visų aplinkybių ištyrimą, galima įvertinti surinktus įrodymus ir spręsti, ar ieškovas įrodė aplinkybes, kuriomis grindė savo reikalavimus. Taip pat teismas turėjo išsiaiškinti kas atsakovei remontavo patalpas ir spręsti klausimą ar nereikia į bylą įtraukti santechniką vedusius asmenis, jei tokie buvo, kuriems ieškinio patenkinimo atveju gali kilti civilinė atsakomybė atsakovei atlyginus žalą, nes byloje teigiama, kad neteisingai suvesti nuotėkų vamzdynai.Ieškovo į bylą pateiktais įrodymais – Žalos atstatymo kaštų skaičiavimo ataskaita, nutarimu nepradėti administracinio teisės pažeidimo bylos teisenos, AB „Rokiškio butų ūkis“ pranešimu, nekonstatuojamas kitų apipylimo šaltinių negalimumas, tik daroma prielaida, kad numanomas apipylimo šaltinis yra atsakovės valdomame bute, kadangi labiausiai tikėtina, jog vanduo nutekėjo iš atsakovės kriauklės, nes atvykę trečiojo asmens santechnikai ten rado pratekėjimą, netinkamai sumontuotą įrangą. Daryti kategoriškos išvados, kad dėl spintelėje sumontuotos kriauklės (kaip teigė atsakovės atstovas) pratekėjimo ieškovui buvo padaryta tokio pobūdžio žala, šiuo atveju nėra pagrindo. Sutiktina, su apeliacinio skundo argumentais, kad tokioms aplinkybėms išsiaiškinti svarbus ieškovo apgadintų patalpų ir atsakovės patalpų esančių galimų pavojaus šaltinių išsidėstymas ir jų sugretinimas, namo konstrukcija, bendrų komunikacijų būklė ir išsidėstymas, o taip pat turėtų būti šalims išaiškinta ekspertizės skyrimo galimybė. Apeliantė dar teikdama paaiškinimus policijos įstaigoje pažymėjo, kad AB „Rokiškio būtų ūkis“ santechnikas 2016 m. birželį surado gedimą bute Nr. (duomenys neskelbtini), o ieškovas teikdamas paaiškinimus policijos įstaigoje nurodė, kad virš užpylimo vietų yra butas Nr. (duomenys neskelbtini). Todėl turi būti gauta informaciją ar ginčo laikotarpiu buvo gauta iškvietimų į (duomenys neskelbtini) dėl butuose (duomenys neskelbtini) dėl atitinkamų gedimų. Kaip matyti iš į bylą pateiktų draudimo bendrovės (duomenys neskelbtini) Lietuvos filialas nuotraukų, ieškovo užsakymu žalos atstatymo kaštų skaičiavimo ataskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) ir medžiagos nepradėti administracinio teisės pažeidimo bylos teisenos esančių nuotraukų, ieškovo patalpų pažeidimai fiksuoti ne vienoje koncentruotoje vietoje, be to, ieškovui pirmiausia kilo įtarimai dėl buto Nr. (duomenys neskelbtini) savininko kaltės apliejus jo butą. Todėl tik gavus nutarties 41-42, 44 punktuose nurodytus duomenis bus galima nustatyti, kurie antrojo aukšto butai yra vandens prasiskverbimo vietose ar tikrai tose vietose yra vandens pratekėjimo šaltiniai ir ar apliejimai nėra susiję su bendro naudojimo vamzdynais. Taigi, nagrinėjamu atveju, pirmosios instancijos teismas, siekdamas realiai išspręsti ginčą, turi išaiškinti bei patikslinti šalių pareigą įrodinėti, taip pat gali pareikalauti iš trečiųjų asmenų pateikti papildomus duomenis aptartoms aplinkybėms įrodyti arba paneigti (CPK 179 straipsnio 1 dalis).Nurodyti trūkumai negali būti pašalinti bylą nagrinėjant apeliacine tvarka, kadangi taip būtų pažeista dalyvaujančių byloje asmenų teisė į apeliaciją, o kartu ir asmenų, kurie nebuvo įtraukti į procesą, tačiau kurių teisėms bylai reikšmingos aplinkybės gali turėti įtakos, teisė dalyvauti procese. Todėl įvertinęs, kad šalių argumentai yra susiję su aplinkybėmis, kurios gali turėti įtakos į bylą neįtrauktų asmenų teisėms, teismas, net ir nesant šalių prašymo (arba šalims laikantis kitokios pozicijos), privalo tokius asmenis įtraukti į bylą trečiaisiais asmenimis, nepareiškiančiais savarankiškų reikalavimų (CPK 47 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamu atveju atsakovė aiškiai įvardijo galimus alternatyvius apipylimo šaltinius – butą Nr. (duomenys neskelbtini) ir bendro naudojimo vamzdynus. Įvertinus šiuos argumentus teismo sprendime privalu pasisakyti ir dėl to, ar apipylimą galėjo sąlygoti buto Nr. (duomenys neskelbtini) savininkų ar valdytojų veiksmai, taip pat už namo bendrojo naudojimo objektų administravimą ir priežiūrą atsakingo subjekto veiksmai. Jeigu išnagrinėjus bylą reikalavimai atsakovės atžvilgiu būtų atmesti, ieškovas išsaugotų teisę reikšti ieškinį nurodytų asmenų atžvilgiu, iš kurių, jų neįtraukus į nagrinėjamą bylą, būtų atimtos procesinės galimybės dalyvauti procese ieškovės pusėje ir teikti įrodymus ar argumentus, kurie paneigtų jų veiksmų neteisėtumą ar patvirtintų atsakovės neteisėtus veiksmus. Konstatavus, kad nagrinėjamos bylos esmė nebuvo atskleista ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme, yra pagrindas panaikinti Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2018 m. sausio 25 d. sprendimą ir bylą perduoti iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 327 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teismas
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2018 m. sausio 25 d. sprendimą panaikinti ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.