Kauno apylinkės teismo nutartis

dalyvaujant VšĮ Kaišiadorių psichikos sveikatos centro atstovei J. S., Kauno apygardos Kauno apylinkės prokuratūros 6-ojo (Kaišiadorių rajono) skyriaus

asmeniui, kurio atžvilgiu pakeistas ir taikyta priverčiamoji medicinos priemonė – ambulatorinis stebėjimas pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis pagal gyvenamąją vietą, R. B.,

neviešame (uždarame) posėdyje išnagrinėjo VšĮ Kaišiadorių psichikos sveikatos centro teikimus (patikslintus teikimus) dėl priverčiamųjų medicinos priemonių - ambulatorinio stebėjimo pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis pagal gyvenamąją vietą, taikomo R. B., nutraukimo.

Aprašomoji dalis

Nustatė:

Teisme gauti teikimai (patikslinti teikimai) R. B. atžvilgiu, kuriais Viešoji įstaiga (toliau – VšĮ) Kaišiadorių psichikos sveikatos centras siūlo pastarajam pakeistą priverčiamąją medicinos priemonę - ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis pagal gyvenamąją vietą, nutraukti.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau - BPK) 405 str. 4 d. numato, kad dėl priverčiamosios medicinos priemonės pratęsimo, rūšies pakeitimo ar panaikinimo sprendžia teismas pagal šios priemonės taikymo vietą. Sprendžiant šį klausimą, teismo posėdyje turi dalyvauti išvadą apie asmens sveikatos būklę pateikusios sveikatos priežiūros įstaigos atstovas. Teisėjas turi teisę reikalauti, kad į posėdį būtų pristatytas asmuo, kuriam pratęsiama, keičiama ar panaikinama priverčiamoji medicinos priemonė, jeigu pagal gydytojų komisijos išvadą tam nekliudo jo ligos pobūdis. Teikimas paskirtas nagrinėti žodinio proceso tvarka teismo posėdyje, į kurį iškviesti specialistas - psichiatras iš VšĮ Kaišiadorių psichikos sveikatos centro, prokuroras, gynėjas, nukentėjusieji ir asmuo, kuriam prašoma panaikinti paskirtą (pakeistą) priverstinio gydymo priemonę - ambulatorinį stebėjimą (Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso 405 straipsnio 4 dalis).

VšĮ Kaišiadorių psichikos sveikatos centro atstovė J. S. teismo posėdyje pilna apimtimi palaikė teikimus (patikslintus teikimus), siūlė juos tenkinti. Psichiatrė J. S. paaiškino, kad R. B. nuolat lankosi psichikos sveikatos centre, vartojo gydytojo paskirtus vaistus, jo psichinė sveikatos būklė yra stabili, pastarasis turi darbą, gyvena su mama, su kuria santykiai pagerėjo. R. B. suvokia savo ligą, supranta medikamentinio gydymo svarbą ir toliau tęs gydymą, todėl pateiktais teikimais (patikslintais teikimais) siūlo pastarojo atžvilgiu priverstinį ambulatorinį gydymą pagal gyvenamąją vietą, nutraukti.

Nukentėjusioji D. S. paaiškino, kad sūnus R. B. pasikeitė neatpažįstamai į gerąją pusę, jų tarpusavio santykiai yra geri, jis dirba, vartoja vaistus, ketina ir toliau lankytis pas gydytoją-psichiatrę, vartoti paskirtus vaistus.

Prokurorė J. Č. siūlė tenkinti VšĮ Kaišiadorių psichikos sveikatos centro teikimus (patikslintus teikimus) atsižvelgus psichiatrės J. S. išsakytą nuomonę dėl esamos R. B. psichinės sveikatos būklės, kuri yra stabili, pateiktą gydytojų komisijos išvadą (patikslintus teikimus) pastarojo atžvilgiu, kuria siūloma priverstinį ambulatorinį gydymą R. B. atžvilgiu nutraukti. Prokurorės išvada, R. B. vartoja gydytojos paskirtus vaistus, jis yra kritiškas ligos atžvilgiu, supranta medikamentinio gydymo svarbą dėl tolimesnio gydymosi, dirba, pastarojo santykiai su mama yra geri, todėl jis nėra pavojingas visuomenei.

2016 m. rugsėjo 28 d. Kaišiadorių rajono apylinkės teismo nutartimi R. B. pripažintas nepakaltinamumo būklėje padaręs uždraustą nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje, jam taikyta priverčiamoji medicinos priemonė – ambulatorinis stebėjimas pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis pagal gyvenamąją vietą, kurios terminas buvo tęsiamas teismo nutartimis (T-142-753/2021).

2017 m. rugsėjo 22 d. Kaišiadorių rajono apylinkės teismo nutartimi pripažinta, kad R. B., būdamas nepakaltinamu, padarė baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį, ir jam taikyta priverčiamoji medicinos priemonė – ambulatorinis stebėjimas pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis pagal gyvenamąją vietą, kurios terminas buvo tęsiamas teismo nutartimis (T-143-753/2021).

2019 m. vasario 22 d. Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų nutartimi (baudžiamoji byla Nr. M1-278-753/2019) R. B. pripažintas nepakaltinamumo būklėje padaręs uždraustą nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, jam taikyta priverčiamoji medicinos priemonė – stacionarus stebėjimas ir gydymas bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje įstaigoje – VšĮ Rokiškio psichiatrinėje ligoninėje (T-137-753/2021).

2019 m. gegužės 10 d. Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų nutartimi atnaujintas teikimo nagrinėjimas (T-901-753/2019), teikimas dėl R. B. taikytos priverčiamosios medicinos priemonės taikymo, pratęsimo, rūšies pakeitimo ar panaikinimo perduota nagrinėti Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmams pagal šios priemonės taikymo vietą. 2019 m. balandžio 4 d. Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų nutartimi atnaujintas teikimo nagrinėjimas (T-738-753/2019), teikimas dėl R. B. taikytos priverčiamosios medicinos priemonės taikymo, pratęsimo, rūšies pakeitimo ar panaikinimo perduota nagrinėti Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmams pagal šios priemonės taikymo vietą.

2020 m. rugsėjo 1 d. Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų teismo 2020 m. rugsėjo 1 d. nutartimi R. B. priverčiamoji medicinos priemonė - stacionarus stebėjimas ir gydymas bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje gydymo įstaigoje pakeistas į priverčiamąją medicinos priemonę – ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis pagal gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini) ir gydymą tęsti, kuri buvo tęsiama 2021 m. vasario 4 d. teismo nutartimi.

Priverčiamųjų medicinos priemonių paskirtis yra neleisti asmeniui padaryti pavojingą veiką, taikant medicinos priemones bei stebint jo elgesį. BK 98 straipsnio 6 dalyje ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau - BPK) 405 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kad priverčiamoji medicinos priemonė taikoma, kol asmuo pasveiksta arba pagerėja jo psichikos būklė bei išnyksta jo pavojingumas. Šių priemonių taikymas priklauso išimtinai teismo kompetencijai, kuris parinkdamas medicinos priemonės rūšį, atsižvelgia į pagrindinius kriterijus, kuriuos nustato baudžiamasis įstatymas (BK 98 straipsnis) bei į sveikatos priežiūros įstaigos išvadą, kuri yra rekomendacinio pobūdžio. Taigi yra du kriterijai, kuriuos turi įvertinti teismas, tęsdamas, keisdamas arba panaikindamas priverčiamosios medicinos priemonės taikymą: 1) asmens psichinė sveikata, 2) su ja susijęs asmens socialinis pavojingumas.

Taikydamas priverčiamąją medicinos priemonę, teismas nenustato jos taikymo laiko. Ji taikoma, kol asmuo pasveiksta arba pagerėja jo psichikos būklė bei išnyksta jo pavojingumas (BK 98 str. 6 d., Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 405 str. 1 d.). Teismas ne rečiau kaip kartą per šešis mėnesius pagal sveikatos priežiūros įstaigos išvadą privalo spręsti klausimą dėl priverčiamosios medicinos priemonės taikymo pratęsimo, rūšies pakeitimo ar panaikinimo (BK 98 str. 6 d., BPK 405 str. 2 d., 3 d.).

Teikime pateikta duomenų visuma apie R. B. psichinę būseną ir nustatytos faktinės aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad dabartinė jo sveikatos būklė nereikalauja priverstinio gydymo. R. B. nėra pasveikęs, tačiau jo psichikos būklė yra stabili, atsiradusi geresnė kritika dėl savo pavojingų veiksmų, nėra įžvelgiamas socialinis pavojingumas. R. B. pats savarankiškai atvyksta į gydymo įstaigą, vykdo skiriamo gydymo sąlygas, supranta, jog jam reikia vartoti vaistus ir juos vartoja pagal gydytojų rekomendacijas, pastarojo elgesį prižiūri ir jam padeda mama D. S., jų santykiai yra artimi, esant poreikiui suteikia pagalbą. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad R. B. psichinė būsena yra stabili, jis yra prižiūrimas motinos, reguliariai lankosi pas gydytoją psichiatrą, vartoja paskirtus vaistus, pastarojo socialinis elgesys adekvatus, agresyvumo ar pavojų aplinkiniams keliančių požymių šiuo metu nėra, nusikalstamos veikos buvo padarytos dėl užsitęsusios ligos ir vaistų nevartojimo atvejo. Šiuo metu asmens socialinis pavojingumas sumažėjęs iki minimumo, ambulatorinio režimo pažeidimai neužfiksuoti. Šios aplinkybės yra pagrindas pripažinti, kad tolesnis priverstinis gydymas ambulatorinio stebėjimo sąlygomis R. B. nėra būtinas, visuomeniniam interesui užtikrinti išnyko reikalas taikyti prievartą geranoriško asmens atžvilgiu, todėl šios priverčiamosios medicinos priemonės taikymas pagrįstai gali būti nutrauktas, pagerėjus pastarojo psichikos būklei, išnykus pavojingumui ir reikalui taikyti tokią priemonę, nustatant R. B. medicininį stebėjimą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 404 str., 405 str. 3 d. 3 p., 6 d., teismas

Nutarė:

teikimus (patikslintus teikimus) tenkinti.

2020 m. rugsėjo 1 d. Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų teismo 2020 m. rugsėjo 1 d. nutartimi R. B.priverčiamąją medicinos priemonę - stacionarų stebėjimą ir gydymą bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje gydymo įstaigoje pakeistą į priverčiamąją medicinos priemonę – ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis pagal gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), panaikinti, nustatant R. B. medicininį stebėjimą.

2017 m. rugsėjo 22 d. Kaišiadorių rajono apylinkės teismo nutartimi R. B. paskirtą priverčiamąją medicinos priemonę – ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis, panaikinti, nustatant R. B. medicininį stebėjimą.

2016 m. rugsėjo 28 d. Kaišiadorių rajono apylinkės teismo nutartimi R. B. paskirtą priverčiamąją medicinos priemonę – ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis, panaikinti, nustatant R. B. medicininį stebėjimą.

Nutartis per 7 dienas nuo jos įteikimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus.