Kauno apylinkės teismo nutartis

2016-09-01 · Civilinė byla Nr. 2YT-20076-945/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2016-09-01
Bylos Nr.
2YT-20076-945/2016
Teisminio proceso Nr.
2-69-3-15215-2016-3
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Marius Bartninkas
Pareiškėjas
V. Č.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2YT-20076-945/2016Teisminio proceso Nr. 2-69-3-15215-2016-3Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.7.1; 3.4.4.11 (S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2016 m. rugsėjo 1 d.Kaunas

Kauno apylinkės teismo teisėjas Marius Bartninkas, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs pareiškėjos V. Č. individualios įmonės skundą suinteresuotiesiems asmenims antstolei Jurgitai Žilinskaitei, UAB „Kauno projektavimo restauravimo ir statybos institutas“ dėl antstolio veiksmų,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Teisme gautas pareiškėjos V. Č. individualios įmonės skundas dėl antstolio veiksmų, kuriuo pareiškėja prašo panaikinti 2016 m. birželio 22 d. patvarkymą dėl gauto prašymo Nr. S16-29802.

Šalies argumentai

Pareiškėja skunde nurodė, jog antstolė Jurgita Žilinskaitė vykdo Kauno apylinkės teismo 2016 m. gegužės 3 d. vykdomąjį raštą, išduotą civilinėje byloje Nr. e2-9387-199/2016 dėl 28 907,08 EUR skolos išieškojimo iš skolininkės UAB „Kauno projektavimo restauravimo ir statybos institutas“. 2016 m. birželio 22 d. antstolė priėmė patvarkymą dėl gauto prašymo Nr. S16-29802. Minėtu patvarkymu antstolė tenkino skolininkės prašymą dėl leidimo išmokėti darbuotojams darbo užmokestį už 2016 m. balandžio ir gegužės mėnesius bei 2016 m. birželio 22 d. atliko pavedimą 20 271,10 EUR sumai (antstolės depozitinėje sąskaitoje saugotos piniginės lėšos gautos iš trečiųjų asmenų – 20 271,10 EUR) į skolininkės sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią „Swedbank“, AB. Pažymima, kad, išieškotojai išnagrinėjus skolininkės antstolei pateiktus dokumentus, matomas akivaizdus piktnaudžiavimas teismo leidimu vykdyti mokėjimus. Skolininkė antstolės prašo atlikti mokėjimus darbuotojams, tačiau nuolat keičia darbuotojų sąrašą, neaiškus darbuotojų darbo užmokesčio dydis. Akivaizdu, kad skolininkė nesąžiningai pasinaudodama darbo užmokesčio didinimu siekia pasisavinti pinigines lėšas, kurios skirtos bent iš dalies patenkinti išieškotojos reikalavimą vykdomojoje byloje. Be to, skolininkė, galėdama mokėti visiems darbuotojams proporcingai, vieniems nemoka jokio darbo užmokesčio, kitiems (manytina, susijusiems asmenims) moka itin didelį darbo užmokestį, didesnį nei anksčiau. Paminėtina, kad skolininkė mokėtiną darbo užmokesčio dydį nustato direktoriaus įsakymais, šiuose įsakymuose nustatomas darbo užmokestis skiriasi nuo numatyto darbo sutartyse. Skolininkė išmoka didesnius, nei deklaruota, darbo užmokesčius, nuo kurių nemoka mokesčių valstybei, ir tokiu būdu pasisavina daugiau pinigų, kurie yra saugomi antstolės depozitinėje sąskaitoje. Atkreiptinas dėmesys, kad antstolė, priimdama 2016 m. birželio 22 d. patvarkymą dėl gauto prašymo Nr. S16-29802, atsižvelgė tik į skolininkės pateiktą informaciją bei dokumentus. Antstolė, priimdama sprendimą dėl jos depozitinėje sąskaitoje saugotų piniginių lėšų pervedimo skolininkei, nebuvo pakankamai atidi ir rūpestinga, neatsižvelgė į išieškotojos prašymus įsitikinti pateiktų dokumentų atitikimu su VSDFV turimais duomenimis, nepasinaudojo Antstolių įstatymo 22 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta teise neatlygintinai gauti Valstybinio socialinio draudimo fondo informaciją apie realius ir valstybei deklaruotus skolininkės darbuotojams mokamus atlyginimus. Akcentuotina, jog antstolės priimtas patvarkymas, neįsitikinus skolininkės pateiktų dokumentų atitiktimi su VSDFV turima informacija apie skolininkės deklaruotus bei darbuotojams mokamus atlyginimus, pažeidė išieškotojos teises bei interesus į operatyvų vykdymo procesą. Galima daryti pagrįstą išvadą, kad skolininkė sąmoningais veiksmais, teikdama antstolei galimai klaidingą informaciją, gavo visas pinigines lėšas, kurios buvo saugomos antstolės depozitinėje sąskaitoje, taip siekdama išvengti atsiskaitymo su išieškotoja vykdomojoje byloje. Prašymas antstolei buvo pateiktas ne balandžio ar gegužės mėnesį, o prieš pat Lietuvos apeliacinio teismo posėdį byloje dėl skolininkės restruktūrizavimo bylos iškėlimo. Papildomai pažymima, kad skolininkei restruktūrizavimo byla nebuvo iškelta, kas būtų leidę antstolei skirstyti depozitinėje sąskaitoje saugotas pinigines lėšas išieškotojai.

Žemesnės instancijos teismas

2016 m. liepos 21 d. patvarkymu antstolė pareiškėjos skundo netenkino, nurodė, jog antstolės J. Ž. kontoroje vykdomas Kauno apylinkės teismo 2016 m. gegužės 3 d. išduotas vykdomasis raštas Nr. e2-9387-199/2016 dėl 28 907,08 EUR išieškojimo. 2016 m. birželio 22 d. patvarkymu Nr. S16-29802 buvo išnagrinėtas 2016 m. birželio 17 d. skolininkės prašymas leisti išmokėti įmonės darbuotojams darbo užmokestį. 2016 m. gegužės 26 d. Kauno apygardos teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-1713-230/2016 nustatyta, kad didžiausia lėšų suma, kuri per vieną kalendorinį mėnesį gali būti panaudota nutartyje nurodytiems mokėjimams ir įmokoms atlikti yra 49 848 EUR. Joje nurodyta, kad už tinkamą įmonės lėšų panaudojimą atsako įmonės valdymo organas. Skundžiamu patvarkymu buvo patenkintas skolininkės prašymas leisti išmokėti darbo užmokestį įmonės darbuotojams, neviršijant teismo nustatytos 49 848 EUR sumos (leista išmokėti 20 271,10 EUR). Gautame skunde išdėstyti teiginiai nesudaro jokio pagrindo teigti, kad antstolės veiksmai buvo neteisėti, o pareiškėjos teiginiai apie galimus skolininkės bandymus piktnaudžiauti nėra skundo dėl antstolio veiksmų nagrinėjimo dalykas, o įmonės valdymo organo atsakomybės klausimas (kaip jau buvo konstatuota 2016 m. birželio 30 d. Kauno apylinkės teismo nutartimi Nr. 2YT-15813-717/2016, kuria išnagrinėtas kitas pareiškėjos skundas dėl ankstesnio patvarkymo, kuriuo taip pat buvo leista skolininkei išmokėti lėšas teismo leidžiamiems mokėjimams atlikti, nagrinėjant skundą dėl antstolio veiksmų nėra sprendžiamas klausimas už netinkamą teismo nutarties vykdymą, už kurį atsako įmonės valdymo organas). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pagrindo tenkinti gauto skundo nėra.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Antstolio procesinių veiksmų teisėtumą CPK nustatyta tvarka kontroliuoja teismas (Antstolių įstatymo 27 str. 1 d.). Nagrinėdamas skundus dėl antstolių veiksmų ir vertindamas jų teisėtumą teismas turi įvertinti, ar atlikdamas konkretų procesinį veiksmą antstolis laikėsi įstatymo reikalavimų, ar spręsdamas jo diskrecijai tenkantį klausimą atsižvelgė į teisėtus šalių interesus.

Žemesnės instancijos teismas

Iš bylos bei vykdomosios bylos Nr. 0161/16/01587 medžiagos nustatyta, kad antstolė J. Žilinskaitė nuo 2016 m. gegužės 3 d. vykdo Kauno apylinkės teismo vykdomąjį raštą dėl 27 081,46 EUR skolos, 1 503,62 EUR delspinigių, 8,05 procentų dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo išieškojimo iš skolininkės UAB „Kauno projektavimo restauravimo ir statybos institutas“ išieškotojai V. Č. IĮ (vykdomoji byla; I t., b. l. 4 – 5). 2016 m. kovo 30 d. Kauno apygardos teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-1713-230/2016 buvo leista skolininkei mokėti darbuotojams darbo užmokestį, mokesčius valstybei, socialinio draudimo įmokas bei apmokėti visas kitas einamąsias įmokas iš bendrovės atsiskaitomųjų sąskaitų (numeriai nurodyti), nurodant, kad didžiausia lėšų suma, kuri per vieną kalendorinį mėnesį gali būti panaudota mokėjimams ir įmokoms mokėti, yra 53 887,34 EUR, o nuo teismo nutarties dėl pareiškimo iškelti įmonės restruktūrizavimo bylą priėmimo dienos sustabdytas skolininkės turto (lėšų) realizavimas ir (ar) išieškojimas bei paskirstymas pagal teismų ir kitų institucijų sprendimus ir pagal juos išduotus vykdomuosius dokumentus (vykdomoji byla; I t., b. l. 105 – 109); 2016 m. gegužės 5 d. patvarkymu dėl turto arešto raginimo metu antstolė J. Žilinskaitė nusprendė areštuoti skolininkės turtą raginimo metu, išsiunčiant tretiesiems asmenims patvarkymus pervesti mokėtinas lėšas į antstolės depozitinę sąskaitą (vykdomoji byla; I t., b. l. 43 – 48, 54, 55). 2016 m. gegužės 6 d. Kauno apygardos teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-1713-230/2016 buvo atsisakyta iškelti pareiškėjai (skolininkei) restruktūrizavimo bylą, ši teismo nutartis buvo apskųsta ir, LITEKO duomenimis, įsiteisėjo 2016 m. liepos 5 d. (vykdomoji byla; I t., b. l. 85 – 90, 92 – 99). 2016 m. gegužės 26 d. Kauno apygardos teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-1713-230/2016 buvo patikslintas Kauno apygardos teismo 2016 m. kovo 30 d. nutartimi taikytų laikinųjų apsaugos priemonių mastas ir nustatyta, kad skolininkei iki nutarties dėl atsisakymo iškelti restruktūrizavimo bylą (Kauno apygardos teismo 2016 m. gegužės 6 d. nutarties) įsiteisėjimo leistina mokėti tik darbuotojams darbo užmokestį, mokesčius valstybei, socialinio draudimo įmokas iš bendrovės atsiskaitomųjų sąskaitų (numeriai nurodyti), o didžiausia lėšų suma, kuri per vieną kalendorinį mėnesį gali būti panaudota minėtiems mokėjimams ir įmokoms atlikti, yra 49 848 EUR (vykdomoji byla; I t., b. l. 188 – 195; II t., b. l. 6 – 9, 13 – 16); 2016 m. birželio 17 d. antstolė gavo skolininkės prašymą pagal pridedamą darbuotojų sąrašą su mokėtinomis sumomis, darbuotojų atsiskaitomosiomis sąskaitomis leisti skolininkei išmokėti darbuotojams 7 716,86 EUR darbo užmokestį už 2016 m. balandžio mėnesį ir 12 554,24 EUR darbo užmokestį už 2016 m. gegužės mėnesį, minėtas sumas pervedant į skolininkės atsiskaitomąją sąskaitą (vykdomoji byla; II t., b. l. 113). 2016 m. birželio 20 d. patvarkymu antstolė skolininkei nurodė pateikti prie prašymo papildomus dokumentus (darbuotojų darbo sutartis, aktualią informaciją iš Sodros apie įmonės darbuotojus, dokumentus apie darbo užmokesčio apskaičiavimą) (vykdomoji byla; II t., b. l. 154). 2016 m. birželio 20 d. skolininkė pateikė prašytą informaciją (vykdomoji byla; II t., b. l. 114 – 145). 2016 m. birželio 21 d. priimtas patvarkymas dėl duomenų patikslinimo, kuriuo paprašyta skolininkės patikslinti kai kuriuos duomenis, t. y. pateikti antstolei G. B., A. R., E. R. darbo sutartis. Taip pat antstolė prašė pateikti dokumentus, kurių pagrindu darbuotojams M. M., J. M., K. B. apskaičiuoti darbo užmokesčio suvestinėje už balandžio mėn. nurodyti darbo užmokesčiai, kadangi jie nesutampa su esančiais jų darbo sutartyse ir (ar) nėra aišku, kuo vadovaujantis jie buvo apskaičiuoti. Taip pat nesutampa ir gegužės mėn. darbo užmokesčio suvestinėje nurodyti darbo užmokesčiai su nustatytais darbuotojų E. Č., J. M., M. V., L. M., P. G., A. G. darbo sutartyse arba nėra aišku, kuo vadovaujantis jie buvo apskaičiuoti (vykdomoji byla; II t., b. l. 158). 2016 m. birželio 21 d. skolininkė pateikė prašytą informaciją (vykdomoji byla; II t., b. l. 146 – 153). 2016 m. birželio 22 d. antstolės patvarkymu dėl gauto prašymo Nr. S16-29802 skolininkės prašymas pervesti 7 716,86 EUE gegužės mėn. darbo užmokesčiams išmokėti ir 12 554,24 EUR birželio mėn. darbo užmokesčiams išmokėti (iš viso – 20 271,10 EUR) į jos banko sąskaitą tenkintas (vykdomoji byla; II t., b. l. 162 – 164). 2016 m. birželio 22 d. buvo atliktas minėtas pavedimas (mokėjimo nurodymo vykdomoje byloje nėra). 2016 m. birželio 27 d. skolininkė pateikė antstolei banko išrašą, iš kurio matyti, jog darbo užmokesčiai darbuotojams sumokėti (vykdomoji byla; II t., b. l. 176 – 177).

Pagal Įmonių restruktūrizavimo įstatymo 7 straipsnio 2 dalies nuostatas, nuo teismo nutarties dėl pareiškimo iškelti įmonės restruktūrizavimo bylą priėmimo dienos šio turto realizavimas ir (ar) išieškojimas sustabdomas. Tokie apribojimai skolininkės atžvilgiu ir buvo nustatyti 2016 m. kovo 30 d. Kauno apygardos teismo nutartyje. Nuo teismo nutarties priėmimo antstolė negalėjo atlikti jokių turto realizavimo ar išieškojimo iš jo veiksmų, tačiau jos pagrindu vykdomoji byla nestabdoma (CPK 626 str. 1 d., 2 d. 3 p.). Tuo metu antstolė galėjo imtis priemonių skolininko turtui surasti bei areštuoti, taip pat atlikti kitus su turto realizavimu ar išieškojimu nesusijusius vykdymo veiksmus. Vienas tokių – į antstolio depozitinę sąskaitą atliekamų mokėjimų priėmimas. Kol teisme sprendžiamas klausimas dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo, antstolei buvo leidžiama priimti į jos depozitinę sąskaitą atliekamus mokėjimus, tačiau tuo pagrindu gautos lėšos, galiojant išieškojimo sustabdymui, negalėjo būti paskirstomos išieškotojams ir antstolės turėjo būti saugomos iki nustos galioti minėti draudimai.

Šiuo atveju antstolė J. Žilinskaitė skolininkės skolininkams nurodė visas skolininkei priklausančias gauti lėšas pervesti į antstolės depozitinę sąskaitą, todėl tos lėšos negalėjo patekti į skolininkės sąskaitą ir ši negalėjo jų (teismo nutartimi numatytose ribose) panaudoti savo darbuotojų atlyginimų mokėjimui, nors turėjo teisę teismo nurodytą sumą panaudoti leistiniems mokėjimams, taip pat ir darbuotojų darbo užmokesčiui. Kad skolininkė galėjo atsiskaitinėti su įmonės darbuotojais, patvirtina ir Kauno apygardos teismo 2016 m. gegužės 26 d. nutartis, kuria iki nutarties dėl atsisakymo iškelti restruktūrizavimo bylą (Kauno apygardos teismo 2016 m. gegužės 6 d. nutarties) įsiteisėjimo leista mokėti darbuotojams darbo užmokestį, mokesčius valstybei, socialinio draudimo įmokas iš bendrovės atsiskaitomųjų sąskaitų, nurodant, kad didžiausia lėšų suma, kuri per vieną kalendorinį mėnesį gali būti panaudota minėtiems mokėjimams ir įmokoms atlikti, yra 49 848 EUR. Esant minėtai teismo nutarčiai, negalima konstatuoti, jog 2016 m. birželio 22 d. antstolės J. Žilinskaitės patvarkymas dėl gauto prašymo Nr. S16-29802 buvo priimtas nepagrįstai (CPK 177, 178, 185 str.). Vertinant sistemiškai aukščiau aptratu teisiniu reglamentavimu sukurtą situaciją pabrėžtina, jog įstatymu ir teismo nutartimis buvo uždraustas išieškojimas iš bet kokio skolininkei priklausančio turto, todėl antstolė negalėjo išmokėti lėšų išieškotojai. Antstolės depozitinėje sąskaitoje buvusių lėšų statusas nesikeitė – tai buvo skolininkės lėšos. Kartu pabrėžtina, jog restruktūrizavimo byloje priimta nutartimi dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, laikantis CPK 754 straipsnio nuostatų, iš skolininkės turto buvo leista atlikti mokėjimus skolininkės darbuotojams, kurie turi pirmenybės teisę prieš kitus skolininkės kreditorius, įskaitant pareiškėją. Esant priimtai tokiai teismo nutarčiai prievolė mokėti darbo užmokestį turėjo būti vykdoma iš viso skolininkės turto, įskaitant ir antstolės depozitinėje sąskaitoje esančias lėšas. Kaip minėta, vien faktas, kad lėšos buvo antstolės sąskaitoje, nereiškia, kad į šias lėšas pirmenybės teisę turėjo išieškotoja, kad antstolė galėjo riboti teismo skolininkei suteiktą teisę vykdyti prievolę darbuotojams, neleisdama disponuoti antstolės depozitinėje sąskaitoje buvusiomis skolininkei priklausančiomis lėšomis.

Gavusi skolininkės prašymą pervesti lėšas, antstolė turėjo galimybę spręsti dėl skolininkės prašymo pagrįstumo, sprendžiant iš vykdomosios bylos medžiagos, tai ir buvo atliekama įpareigojant skolininkę pateikti trūkstamus duomenis, pagrindžiančius darbo užmokesčio apskaičiavimą. Šioje byloje nevertinama, ar gautos piniginės lėšos skolininkės buvo panaudotos teisėtai. Už tinkamą įmonės lėšų einamosioms įmokoms mokėti naudojimą Įmonių restruktūrizavimo įstatymo 7 straipsnio 2 dalyje nustatytu atveju pagal kompetenciją atsako įmonės valdymo organas. Todėl vertinant pareiškėjos argumentus dėl didesnių nei darbo sutartyje numatytų darbo užmokesčių išmokėjimo, akcentuotina, jog minėti argumentai galėtų būti vertinami sprendžiant įmonės vadovo atsakomybės klausimą dėl padarytos žalos, neteisėtai išmokėjus didesnius atlyginimus darbuotojams.

Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, konstatuotina, jog šiuo atveju nėra pagrindo tenkinti pareiškėjos V. Č. individualios įmonės skundo dėl antstolio veiksmų, todėl skundas atmestinas (CPK 177, 178, 185, 510 str.).

Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, yra mažesnės už nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, todėl jos iš pareiškėjos valstybei nepriteistinos (CPK 79 str., 88 str. 1 d. 3 p., 92, 93, 96 str., Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2014-09-23 įsakymas Nr. 1R-298/1K-290).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 291 – 291 straipsniais, 442 straipsnio 6 punktu, 443 straipsniu, 513 straipsniu, teismas

nutaria:

atmesti pareiškėjos V. Č. individualios įmonės skundą dėl antstolio veiksmų vykdomojoje byloje Nr. 0161/16/01587.

Nutartis per 7 dienas nuo jos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.

Teisėjas Marius Bartninkas