Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A. K. ieškinį atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Valstybės įmonės Turto bankas, dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2019 m. gegužės 16 d. teismo posėdžio metu ieškovė atsisakė patikslinto ieškinio reikalavimo dėl palūkanų priteisimo – 6 proc. metinių palūkanų priteisimo nuo vekselių pasibaigimo termino iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir prašė priteisti 6 proc. procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.

Atsakovės atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio laiką ir vietą jai pranešta tinkamai (b. l. 58), pateikė prašymą nagrinėti bylą nedalyvaujant (b. l. 59-60, 66), atsakovės atstovo dalyvavimas teismo posėdžiuose nebuvo pripažintas būtinu, todėl teismas vadovaujantis CPK 246 straipsnio 2 dalimi nagrinėja bylą atsakovės atstovui nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies. Bylos dalis pagal ieškovės ieškinį dėl 6 proc. metinių palūkanų nuo vekselių pasibaigimo termino iki teismo sprendimo visiško įvykdymo priteisimo nutrauktina.

Dėl civilinės bylos dalies nutraukimo

Ieškovė, teismo posėdžio metu atsisakė dalies patikslinto ieškinio reikalavimo – priteisti 6 proc. metines palūkanas nuo vekselių pasibaigimo termino, t. y. vekseliu 1 255,00 Eur sumai – nuo 2016 m. kovo 16 d., vekselis 1 135,00 Eur sumai – nuo 2016 m. gruodžio 16 d., vekselis 720,00 Eur sumai – nuo 2016 m. kovo 16 d., vekselis 600,00 Eur sumai – nuo 2016 m. gruodžio 16 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir prašė priteisti 6 proc. palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo. Teismas išaiškino ieškovei bylos nutraukimo procesines pasekmes dėl ieškovės atsisakymo nuo ieškinio dalies.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 140 straipsnio 1 dalimi bei 293 straipsnio 1 dalies 4 punktu, civilinė byla (jos dalis) nutraukiama, jei ieškovas bet kurioje bylos nagrinėjimo stadijoje atsisako atsakovui pareikšto ieškinio ir teismas tokį atsisakymą priima. Atsižvelgiant į tai, kad šiuo atveju ieškinio dalies atsisakymas ir bylos dalies nutraukimas neprieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms ar viešajai tvarkai (CPK 42 straipsnio 2 dalis), ieškovei yra žinomos bylos nutraukimo procesinės pasekmės, teismas priima ieškovės atsisakymą nuo ieškinio dalies dėl 6 proc. metinių palūkanų priteisimo nuo vekselių pasibaigimo termino iki teismo sprendimo visiško įvykdymo priteisimo ir civilinę bylą šioje dalyje nutraukia.

Dėl ieškovės ieškinio

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad S. L. išdavė ieškovei keturis paprastuosius vekselius: 2013 m. liepos 16 d. – 1 135,00 Eur sumai (b. l. 4), 2013 m. liepos 16 d. – 1 255,00 Eur sumai (b. l. 3), 2014 m. balandžio 5 d. – 720,00 Eur sumai (b. l. 5), 2014 m. balandžio 5 d. – 600,00 Eur sumai (b. l. 71), S. L. neįvykdytos prievolės pagal nurodytus paprastuosius vekselius yra 3 710,00 Eur. S. L. mirė 2016 m. sausio 12 d. (b. l. 9-10 ). Ieškovė 2016 m. balandžio 8 d. prašymu kreipėsi į Vilniaus miesto 5-ojo notaro biuro notarę V. T. su prašymu informuoti S. L. įpėdinius apie kreditorinius reikalavimus bei ieškovę apie palikėjos įpėdinius (b. l. 10). Ieškovė taip pat pateikė 2018 m. birželio 18 d. Vilniaus rajono 7-to notarų biuro notarės J. Š. vykdomąjį įrašą Nr. (duomenys neskelbtini), kurio pagrindu ieškovė reikalauja iš S. L. išieškoti 600,00 Eur su 6 proc. metinėmis palūkanomis, priskaičiuotomis nuo vekselio apmokėjimo termino pabaigos 2016 m. gruodžio 16 d. iki visiško prievolės įvykdymo (b. l. 70). Pagal 2018 m. sausio 24 d. palikimo perėjimo valstybei liudijimą S. L. palikimą priėmė Lietuvos Respublika (b. l. 11-14). Iš 2018 m. gruodžio 4 d. antstolio G. B. pranešimo dėl S. L. turto pardavimo iš varžytinių matyti, kad varžytinių Nr. (duomenys neskelbtini) pradžia 2018 m. gruodžio 4 d., o pabaiga 2019 m. sausio 3 d. (b. l. 32-33). 2019 m. sausio 8 d. antstolio patvarkyme pateikti informaciją nurodoma, jog varžytinės Nr. (duomenys neskelbtini) baigėsi, turtas parduotas už 13 013,00 Eur (b. l. 34, 82). Remiantis 2019 m. gegužės 15 d. antstolio pažyma, po 2019 m. vasario 14 d. varžytinių paskirstymo likusios piniginės lėšos saugomos antstolio G. B. depozitinėje sąskaitoje, kurių suma 10 665,37 Eur, lėšos saugomos gavus Valstybės įmonės Turto bankas prašymą (b. l. 81).

Paveldėjimas yra universalus teisių perėjimo pagrindas, įpėdiniai paveldi visą palikėjo turtą – tiek materialųjį, tiek turtines teises, taip pat prievoles (CK 5.1 straipsnio 1 dalis). Teisių perėjimo universalumas, inter alia (be kita ko), reiškia tai, kad palikėjo teisės ir pareigos pereina palikimą priėmusiam įpėdiniui neatsižvelgiant į tai, žinojo jis ar nežinojo apie konkrečias palikėjo teises ar pareigas. Jeigu nėra įpėdinių nei pagal įstatymą, nei pagal testamentą arba nė vienas įpėdinis nepriėmė palikimo, arba testatorius iš visų įpėdinių atėmė teisę paveldėti, mirusiojo turtas paveldėjimo teise pereina valstybei (CK 5.2 straipsnio 3 dalis).

Valstybė paveldi pagal įstatymą ir nuo kitų įpėdinių skiriasi tuo, kad negali atsisakyti priimti palikimo. Taigi valstybės atliekamas palikimo priėmimas yra ne valios priimti palikimą pareiškimas (kaip yra kitų įpėdinių atvejais), o jau įvykusio palikimo perėjimo valstybei juridinio fakto įforminimas. Nepriklausomai nuo to, ar valstybei atstovaujanti institucija atlieka palikimo perėjimo valstybei įforminimo veiksmus, valstybei palikimas pereina ir pareiga atsakyti pagal palikėjo prievoles atsiranda nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.3 straipsnio 1 dalis).

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad po S. L. mirties 2016 m. sausio 12 d., pagal 2018 m. sausio 24 d. palikimo perėjimo valstybei liudijimą, palikimą priėmė Lietuvos Respublika.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pasisakęs, kad tinkamu pareiškimu dėl kreditorių reikalavimų pateikimo laikantis CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatyto trijų mėnesių termino laikoma pranešimas notarui (jis gali būti išviešintas tiek iki, tiek ir po palikėj o mirties) ir asmeninis kreditoriaus ar jo įgaliotų asmenų, kreipimasis, tačiau kiekvienu atveju pareiškime išdėstyta informacija turi būti pakankama ir aiški, kad įpėdinis suprastų skolinių įsipareigojimų dydį ir jų pagrindą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. lapkričio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Snoro lizingas“ ir kt. v. antstolis A. B. ir kt., bylos Nr. 3K-3-523/2012). Kreditorių reikalavimų pareiškimas notarui sudaro sąlygas kreditoriams išviešinti savo turtines pretenzijas tokiu būdu, kad jos taptų žinomos ne tik jau palikimą priėmusiems įpėdiniams, bet ir pretenduojantiems į jį įpėdiniams prieš jiems atliekant palikimo priėmimo veiksmus. Kadangi paveldėjimo bylą tvarko ir paveldėjimo teisės liudijimą išduoda palikimo atsiradimo vietos notaras (CK 5.66 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos notariato įstatymo 28 straipsnio 1 dalis), į jį, kaip į valstybės įgaliotą asmenį, kreditoriai ir įpėdiniai gali kreiptis dėl reikalavimų pateikimo bei informacijos apie pateiktus reikalavimus gavimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-18/2014).

CK 5.63 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad palikėjo kreditoriai turi teisę per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos pareikšti reikalavimus priėmusiems palikimą įpėdiniams, testamento vykdytojui arba palikimo administratoriui arba pareikšti teisme ieškinį dėl paveldimo turto. Reikalavimai pareiškiami neatsižvelgiant į tai, ar jau suėjo jų patenkinimo terminai. Atvejai, kuriems esant pirmiau nurodyta tvarka netaikoma, nurodyti CK 5.63 straipsnio 3 dalyje (kai reikalavimai pagrįsti hipoteka ir įkeitimu, susiję su paveldimos individualios įmonės ar ūkininko ūkio veikla). Trijų mėnesių terminą kreditoriaus reikalavimams pareikšti teismas gali pratęsti, jeigu jis praleistas dėl svarbių priežasčių ir nuo palikimo atsiradimo dienos nepraėjo daugiau kaip treji metai (CK 5.63 straipsnio 4 dalis).

Byloje nustatyta, kad atsakovė atsiliepimais neneigė, jog dėl dviejų neprotestuotinu paprastųjų vekselių: 2013 m. liepos 16 d., - 1 255,00 Eur sumai ir 2014 m. balandžio 5 d., - 720,00 Eur sumai ieškovė kreipėsi į notarą per įstatymų nustatytą terminą. Dėl šių nustatytų aplinkybių teismas daro išvadą, kad atsakovei buvo žinoma apie šiuos reikalavimus, atsakovė šių reikalavimų neginčija iš esmės, tai leidžia daryti išvadą, kad pripažįsta skolininkės S. L. skolą ieškovei, todėl ieškinys šioje dalyje t. y. 1 975,0 Eur sumai yra pagrįstas ir tenkintinas. Atsakovė atsako tik už tas palikėjo skolas, kurios neviršija jai perėjusio paveldėto turto tikrosios vertės (CK 5.62 straipsnio 3 dalis). Pažymėtina, kad duomenų, jog paveldėto turto vertė būtų mažesnė už ieškovės reikalavimo sumą, nepateikta. Priešingai bylos duomenimis nustatyta, kad po 2019 m. vasario 14 d. paskirstymo likusios piniginės lėšos saugomos antstolio G. B. depozitinėje sąskaitoje, kurių suma 10 665,37 Eur, lėšos saugomos gavus Valstybės įmonės Turto bankas prašymą.

Nagrinėjamu atveju atsakovė ginčija ieškovės pareikštą reikalavimą dėl dviejų paprastųjų neprotestuotinų vekselių: 2013 m. liepos 16 d. – 1 135,00 Eur sumai ir 2014 m. balandžio 5 d. – 600,00 Eur sumai, iš viso 1 735,00 Eur ieškovės reikalavimo dalyje. Byloje nėra duomenų, kad ieškovė palikimo atsiradimo vietos notarui būtų pranešusi apie šiuos kreditorinius reikalavimus per CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytą trijų mėnesių terminą, skaičiuotiną nuo palikimo atsiradimo dienos. Aplinkybė, kad ieškovė 2016 m. balandžio 8 d. kreipėsi į Vilniaus miesto 5-ojo notaro biuro notarę V. T. su prašymu informuoti įpėdinius apie kreditorinius reikalavimus, tačiau prašyme nepateikdama konkrečių duomenų apie savo kreditorinių reikalavimų pagrindą ir sumas, nėra pakankama konstatuoti, kad valstybei per įstatyme nustatytą trijų mėnesių terminą buvo pranešta apie kreditorės reikalavimus. Ieškovė turi pareigą informuoti įpėdinį apie kreditorinį reikalavimą ne abstrakčiai, o tiksliai ir aiškiai.

Aiškindamas CK 5.62 straipsnio tikslus, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pasisakęs, kad greta šiame straipsnyje nurodytų būdų tinkamu pareiškimu laikomas ir pranešimas notarui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. birželio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB DK „PZU Lietuva“ v. D. V. , bylos Nr. 3K-7-190/2009). Pranešimu apie vykdomą kreditoriaus reikalavimą taip pat laikytinas tiek asmeninis kreditoriaus, tiek jo įgaliotų asmenų, kreipimasis, tačiau kiekvienu atveju pareiškime išdėstyta informacija turi būti pakankama ir aiški, kad įpėdinis suprastų skolinių įsipareigojimų dydį ir jų pagrindą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje antstolė R. M. v. Kauno apskrities valstybinė mokesčių inspekcija, bylos Nr. 3K-3-533/2011). CK 5.62 straipsnyje įtvirtinta kreditorių reikalavimų pareiškimo ir tenkinimo procedūra atlieka įpėdinių informavimo apie palikėjo skolas bei civilinių teisinių santykių stabilumo bei apibrėžtumo užtikrinimo funkcijas, kurių tinkamą įgyvendinimą lemia ne informacijos pateikimo forma, o šios informacijos turinys bei jos pateikimas laiku.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką dėl įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso teisės normų aiškinimo ir taikymo, ne kartą yra pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar pakanka įrodymų reikšmingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar tinkamai šalims buvo paskirstyta įrodinėjimo pareiga, ar įrodymai turi ryšį su įrodinėjimo dalyku, ar yra prejudicinių faktų; taip pat reikia įvertinti kiekvieną įrodymą ir įrodymų visetą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. liepos 31 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje BUAB „Vombatas“ v. A. Š. , bylos Nr. 3K-3-335/2009; 2010 m. liepos 2 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje R. Ž. v. M. P. ir kt., bylos Nr. 3K-3-316/2010; kt.).

Ieškovės į bylą pateikti įrodymai nepagrindžia, kad kreditorė kreipdamasi į notarų biurą, pareiškime išdėstė informaciją apie keturių neprotestuotinų paprastųjų vekselių reikalavimus 3 710,00 Eur sumai aiškiai, jog įpėdinis suprastų skolinių įsipareigojimų dydį ir jų pagrindą.

Teismo posėdžio metu ieškovė objektyvių priežasčių, dėl kurių ji praleido terminą kreditoriniams reikalavimams pareikšti nenurodė, įrodymų neteikė. Byloje ieškovė laikosi pozicijos, kad ji tinkamai ir laiku išviešino kreditorinius reikalavimus, todėl teismas iš esmės nevertina ir nepasisako dėl šio termino termino praleidimo priežasčių.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, nėra pagrindo daryti išvadai, kad skolininko įpėdinei Lietuvos Respublikai per CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytą trijų mėnesių terminą, skaičiuotiną nuo palikimo atsiradimo dienos, tapo žinoma apie palikėjos S. L. reikalavimus pagal du paprastuosius neprotestuotinus vekselius 2013 m. liepos 16 d. – 1 135,00 Eur sumai ir 2014 m. balandžio 5 d. – 600,00 Eur sumai. Vien tai, kad ieškovė 2016 m. balandžio 8 d. kreipėsi į Vilniaus miesto 5-ojo notaro biuro notarę V. T. su prašymu informuoti įpėdinius apie kreditorinius reikalavimus, tačiau nepateikdama konkrečių duomenų apie savo kreditorinių reikalavimų pagrindą, t. y. išviešindama vekselių reikalavimus, nesudaro pagrindo išvadai, jog tai savaime reiškia visų reikalavimų pagal byloje pateiktų keturių vekselių paviešinimą. Nustatytų aplinkybių kontekste daroma išvada, jog ieškovės ieškinio reikalavimo dalis dėl 1 735,00 Eur skolos priteisimo iš atsakovo yra nepagrįsta.

Dėl nustatytų aplinkybių ir vadovaujantis aukščiau minėtais pagrindais ieškinys tenkinamas iš dalies, ieškovei iš atsakovo priteisiama 1 975,00 Eur skolos, kitoje dalyje ieškinys atmetamas (CPK 178 straipsnis, 185 straipsnis). Skola priteisiama neviršijant valstybei perėjusio S. L. (a. k. (duomenys neskelbtini) turto tikrosios vertės (CK 5.62 straipsnio 3 dalis).

Dėl procesinių palūkanų priteisimo

CK 6.37 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad palūkanas pagal prievoles gali nustatyti įstatymai arba šalių susitarimai. Pagal CK 6.210 straipsnio 1 dalį, terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 proc. dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Ieškovei prašant, iš atsakovės priteistinos 5 proc. dydžio metinės palūkanos už priteistą 1 975,00 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. nuo 2019 m. sausio 28 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 1 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis). Pagal kasacinio teismo praktiką procesinės palūkanos iš valstybės tokiais atvejais, kaip šis, gali būti priteisiamos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. rugsėjo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-403-684/2016).

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 93 straipsnio 1, 2 dalis, 98 straipsnis).

Byloje esančiais duomenis ieškovė bylos nagrinėjimo metu patyrė 161,00 Eur žyminio mokesčio išlaidų (b. l. 8, 29, 43, 72), bei 200,00 Eur išlaidų už teisinę pagalbą (b. l. 6-7, 11, 15-16, 31), iš viso 461,00 Eur (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Atsakovė nepatyrė išlaidų teisinei pagalbai apmokėti.

Atsižvelgiant į proporcingai patenkintų reikalavimų dalį (patenkinta 53,24 proc.) iš atsakovės ieškovei priteistina 85,72 Eur žyminio mokesčio ir 106,48 Eur išlaidų už teisinę pagalbą, viso – 192,20 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Prašoma priteisti išlaidų advokato padėjėjo pagalbai apmokėti suma neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.) 7, 8.14 punktuose nustatyto dydžio. Įvertinus išdėstytą, ieškovei priteistina 192,20 Eur ((161,00 Eur + 200,00 Eur) x 53,24 proc.) bylinėjimosi išlaidų iš atsakovės.

Kadangi šioje byloje procesinių dokumentų siuntimo išlaidos (20,78 Eur) viršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 (keistu 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakymu Nr. 1R-298/1K-290) nustatytą minimalią valstybei priteistinų bylinėjimosi išlaidų sumą (3,00 Eur) iš ieškovės valstybės naudai priteistina proporcingai atmestų reikalavimų daliai (atmesta 46,76 proc.) 9,72 Eur (20,78 Eur x 46,76 proc.) procesinių dokumentų siuntimo išlaidų (CPK 92 straipsnis, 93 straipsnio 2 dalis, 96 straipsnio 3 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 ir 265 straipsniais, teismas

nusprendžia:

nutraukti civilinę bylą pagal ieškovės A. K. ieškinį atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Valstybės įmonės Turto bankas, dėl skolos priteisimo dalyje dėl 6 proc. metinių palūkanų nuo vekselių pasibaigimo termino, t. y. vekseliu 1 255,00 Eur sumai – nuo 2016 m. kovo 16 d., vekselis 1 135,00 Eur sumai – nuo 2016 m. gruodžio 16 d., vekselis 720,00 Eur sumai – nuo 2016 m. kovo 16 d., vekselis 600,00 Eur sumai – nuo 2016 m. gruodžio 16 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti ieškovei A. K., a. k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Valstybės įmonės Turto bankas, į. k. 112021042, 1 975,00 Eur (vienas tūkstantis devyni šimtai septyniasdešimt penki eurai 00 ct) skolos, 5 (penkis) proc. metines palūkanas už priteistą 1 975,00 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2019 m. sausio 28 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 192,20 Eur (vienas šimtas devyniasdešimt du eurai 20 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Likusioje dalyje ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovės A. K., a. k. (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 9,72 Eur (devynis eurus 72 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu. Nurodyta suma mokėtina Valstybinei mokesčių inspekcijai, į. k.: 188659752, įmokos kodas 5660. Dokumentus, patvirtinančius sumokėjimą, būtina pristatyti Vilniaus miesto apylinkės teismui (raštinei).

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.