Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Lilija Tarčevskaja, išnagrinėjusi Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokuroro pareiškimą dėl baudžiamojo proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu bei baudžiamąją bylą Nr. 1-2337-506/2017, kurioje

A. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini), Švenčionėliuose, Lietuvos Respublikoje, Lietuvos Respublikos pilietė, gyvenanti (duomenys neskelbtini), Klaipėdos r. sav., gyvenamąją vietą deklaravusi ten pat, ištekėjusi, dirba teisininke pagal individualios veiklos pažymą, teista, teistumas išnykęs,

kaltinama nusikalstama veika, numatyta Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 235 straipsnio 1 dalyje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

ji, 2012-009-10 apklausiama liudytoja Vilniaus apygardos teisme Gedimino pr. 40/1, Vilniuje, nagrinėjant baudžiamąją bylą Nr. 1-5-495/2013 dėl apgaulingos buhalterinės apskaitos tvarkymo Darbo partijoje bei kitų nusikaltimų, teisiamajame posėdyje būdama įspėta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 235 straipsnio 1 dalį dėl baudžiamosios atsakomybės už žinomai melagingų parodymų davimą bei davusi priesaiką sakyti tik tiesą ir nieko nenutylėti, ir būdama įsiteisėjusiu Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2008-09-02 nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-549-487/2008 pripažinta kalta dėl to, kad ikiteisminiame tyrime Nr. 06-1-01075-03 dėl apgaulingos buhalterinės apskaitos tvarkymo Darbo partijoje davė melagingus parodymus, teisiamojo posėdžio metu davė melagingus parodymus, kad be darbo užmokesčio nieko kito iš Darbo partijos nėra gavusi, kad pinigus gaudavo tik pagal darbo sutartį, kad ji nežino, kaip buvo finansuojama Darbo partijos skyrių veikla ir ji neveždavo kuruojamiems skyriams pinigų iš Darbo partijos centrinės būstinės, taip pat davė melagingus parodymus apie tai, kad: 1) pagal jai teismo posėdžio metu pateiktą susipažinti 2006-02-01 kasos išlaidų orderį Nr. 47, kuriame buvo nurodyta, kad jai (A. Š.) buvo išmokėta 2148 litų, kaip darbo užmokestis 1648 litų ir už kurą 500 litų už gruodį; 2) pagal jai teismo posėdžio metu pateiktą susipažinti 2006-02-01 kasos išlaidų orderį Nr. 46, kuriame buvo nurodyta, kad jai (A. Š.) buvo perduota 1982 litų kurui ir kanceliarinėms prekėms Klaipėdos ir Tauragės apskritis už lapkritį ir gruodį; 3) pagal jai teismo posėdžio metu pateiktą susipažinti 2006-02-01 kasos išlaidų orderį Nr. 48, kuriame buvo nurodyta, kad jai (A. Š.) buvo išmokėta 2148 litų, kaip darbo užmokestis 1648 litų ir už kurą 500 litų už sausį; 4) pagal jai teismo posėdžio metu pateiktą susipažinti 2006-02-23 kasos išlaidų orderį Nr. 99, kuriame buvo nurodyta, kad jai (A. Š.) buvo perduota 500 litų Jurbarkui už kurą turui; 5) pagal jai teismo posėdžio metu pateiktą susipažinti 2006-03-02 kasos išlaidų orderį Nr. 113, kuriame buvo nurodyta, kad jai (A. Š.) buvo išmokėta 2148 litų, kaip darbo užmokestis 1648 litų ir už kurą 500 litų už vasarį; 6) pagal jai teismo posėdžio metu pateiktą susipažinti 2006-04-03 kasos išlaidų orderį Nr. 172, kuriame buvo nurodyta, kad jai (A. Š.) buvo išmokėta 2148 litų, kaip darbo užmokestis 1648 litų ir už kurą 500 litų, kad ji nėra gavusi kasos išlaidų orderiuose nurodytų pinigų, kad ji pasirašė ant tuščių blankų, bet negali paaiškinti kokiomis aplinkybėmis, tai yra, padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 235 straipsnio 1 dalyje (Lietuvos Respublikos 2010-06-30 įstatymo Nr. XI-976, įsigaliojusio 2010-07-20, redakcija).

A. Š. kaltė grindžiama jos prisipažinimu ir parodymais, Vilniaus apygardos teismo 2013-07-12 nutartimi, prokuroro 2016-06-21 tarnybiniu pranešimu, Vilniaus apygardos teismo 2013-07-12 nuosprendžiu, Lietuvos apeliacinio teismo 2016-02-01 nuosprendžiu, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-12-30 nutartimi, liudytojo įspėjimu ir priesaika, teisiamojo posėdžio protokolo duomenimis, kratos, apžiūros protokolų duomenimis, kasos išlaidų orderiais, specialisto išvada.

Kaltinamoji A. Š. kalta prisipažino ir parodė, kad 2012-09-10 Vilniaus apygardos teisme nagrinėjant baudžiamąją bylą dėl apgaulingo apskaitos tvarkymo Darbo partijoje davė parodymus kaip liudytoja ir nurodė, kad be darbo užmokesčio nieko kito iš Darbo partijos nebuvo gavusi, kad pinigus gaudavo tik pagal darbo sutartį; nors iš tiesų jai buvo mokamos papildomos pinigų sumos, tačiau ji negali pasakyti kaip jos buvo traktuojamos – ar kaip papildomas darbo užmokestis ar kitaip, nes daug važinėjo, dar gaudavo papildomus pinigus kurui. Taip pat kaip Darbo partijos skyrių kuratorė ji gaudavo pinigus, skirtus jos kuruojamų Darbo partijos skyrių kanceliarinėms prekėms, kurui įsigyti, ir juos ji perduodavo atitinkamiems Darbo partijos skyriams. Pinigus ji yra gavusi iš N. S., pasiimdavo Darbo partijos centrinėje būstinėje, būdavo, kad kas nors atveždavo tuos pinigus į Klaipėdą, tad dabar kiekvieno konkretaus atvejo įvardinti negali. Pagal jai pateiktus apklausiant liudytoja Vilniaus apygardos teisme neoficialios apskaitos kasos išlaidų orderius, tai yra, 2006-02-01 kasos išlaidų orderį Nr. 47, 2006-02-01 kasos išlaidų orderį Nr. 46, 2006-02-01 kasos išlaidų orderį Nr. 48, 2006-02-23 kasos išlaidų orderį Nr. 99, 2006-03-02, kasos išlaidų orderį Nr. 113, 2006-04-03 kasos išlaidų orderį Nr. 172, pinigus ji gaudavo apklausos metu papasakotomis aplinkybėmis, tačiau teisme ji sakė netiesą, kad nurodytų pinigų negavo. Gaudama pinigus orderiuose pasirašydavo kaip pinigų gavėja, tik abejoja dėl kasos išlaidų orderio Nr. 99, nes nėra tikra, ar jame yra jos kaip pinigų gavėjos parašas. Patys orderiai yra užpildyti ne jos. Prisipažįsta padariusi nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, melagingus parodymus teisme davė todėl, kad buvo nuteista už melagingų parodymų davimą ikiteisminio tyrimo metu šioje byloje, tad manė, kad nagrinėjant bylą teisme turėtų laikytis tokios pačios pozicijos ir duoti analogiškus parodymus kaip tyrime. Be to, ji ir dabar mano, kad jos parodymų Vilniaus apygardos teisme vertinimas kaip nusikaltimas pagal BK 235 straipsnio 1 dalį ir jos teisimas pagal šį straipsnį yra non bis in idem principo pažeidimas, tai yra, ji mano, kad yra antrą kartą teisiama už tą pačią nusikalstamą veiką. Prašo, kad bylą nagrinėjantis teismas atkreiptų dėmesį į šią aplinkybę ir įvertintų. Sutinka, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, sutinka su prokuroro siūloma bausmės rūšimi ir dydžiu, pasižada paskirtą baudą sumokėti. (149-151, 170 b. l.)

Vilniaus apygardos teismo 2013-07-12 nutartimi teismas pranešė Lietuvos Respublikos generaliniam prokurorui apie asmenis, galimai padariusius nusikalstamas veikas, numatytas BK 235 straipsnio 1 dalyje. Remiantis šia nutartimi 2013-07-25 prokuroras pradėjo ikiteisminį tyrimą Nr. 01-2-00061-13, iš kurio 2017-07-26 buvo atskirtas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-2-00043-17 prieš A. Š.. (5-13, 1-4 b. l.)

2016-06-21 tarnybiniu pranešimu pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 235 straipsnio 1 dalyje prieš eilę asmenų, tame tarpe ir prieš A. Š.. (47-50 b. l.)

Vilniaus apygardos teismo 2013-07-12 įsiteisėjusiu nuosprendžiu V. U., V. V., V. G., M. L. nuteisti baudžiamojoje byloje dėl apgaulingo buhalterinės apskaitos tvarkymo Darbo partijoje ir kitų nusikaltimų. Nuosprendžiu nustatyta, kad minėti nuteistieji apgaulingai tvarkė juridinio asmens Darbo partijos teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą, dėl ko negalima iš dalies nustatyti Darbo partijos 2004, 2005 ir 2006 metų turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros. Nuosprendyje išdėstyti ir įvertinti liudytojos A. Š.parodymai, nurodyta, kad ji teisme parodė, jog nuo 2005 iki 2009 metų dirbo Klaipėdos, Tauragės ir Telšių apskričių Darbo partijos skyrių koordinatore, gaudavo atlyginimą, mokamą pagal darbo sutartį, kokį tiksliai atlyginimą gaudavo, neprisimena, gaunamas atlyginimas kito. Pinigus Darbo partijoje gaudavo tik pagal darbo sutartį. Kokiu būdu, grynais ar pavedimu, buvo mokamas atlyginimas, neprisimena. Ji pasirašinėjo ant darbo sutarčių, darbo sutarties pakeitimo. Ar daugiau kokiuose dokumentuose yra pasirašiusi, neprisimena. Teisme liudytojai parodžius kasos išlaidų orderį Nr. 47, liudytoja patvirtino, kad gavėjo parašas yra jos, tačiau kokiomis aplinkybėmis ir kada ji pasirašė ant šio orderio, neprisimena, orderyje nurodytų pinigų ji negavo. Parodžius kasos išlaidų orderį Nr. 46, liudytoja patvirtino, kad parašas yra jos, tačiau pinigų ji negavo, pasirašė ant tuščių lapų, kas ir kur, kokiu tikslu pinigus davė, neprisimena, negali paaiškinti. Kelionių išlaidų apmokėjimas buvo numatytas darbo sutartyje, tačiau kaip tai buvo įvardinta sutartyje, neprisimena. Parodžius kasos išlaidų orderį Nr. 48, liudytoja paaiškino, kad kasos išlaidų orderyje parašas nepanašus į jos, neprisimena, ar gavo 2148 litus, tačiau tokios sumos ji negavo. Parodžius kasos išlaidų orderį, kuriame nurodyta „2006-02-02,03, 500 litų, A. Š., Jurbarkui už kurą turui 500 litų, prekės 100“ liudytoja patvirtino, kad yra jos parašas, tačiau neprisimena, ar gavo orderyje nurodytą pinigų sumą. Ji buvo apskričių kuratorė, Jurbarkas įėjo į jos kompetencijos ribas. Važinėjo savo transporto priemonėmis, ji neprisimena, kad jai būtų mokėta už kurą. Parodžius kasos išlaidų orderį Nr.113, liudytoja patvirtino, kad orderyje yra jos parašas, neprisimena, ar gavo orderyje nurodytą pinigų sumą. Kas tvarkė finansinius reikalus Darbo partijoje, ji taip pat neprisimena. Darbiniais reikalais ji bendraudavo su tuometiniu centrinės būstinės vadovu, vadovai keitėsi. Nuo 2005 metų vadove pirmus metus buvo V. V., po to, atrodo, V. G. ir G. V.. Darbiniais klausimais, dėl protokolų, dėl statuto su jais bendravo, atvažiuodavo į Darbo partijos centrinę būstinę, Vilniuje, Ankštojoje gatvėje. Ji padėdavo savo parašus ant tuščių blankų ir į tai nesigilindavo, kas duodavo blankus, kada ir kokiu tikslu, ji neprisimena, pinigų negaudavo. Parodžius kasos išlaidų orderį Nr.172, liudytoja patvirtino, kad parašas jos, nurodytos pinigų sumos negavo, neprisimena, kada, kur ir kokiomis aplinkybėmis pasirašė šį orderį. Ji negali paaiškinti, kodėl visuose orderiuose kartojasi tos pačios sumos, orderyje pasirašė ant tuščio blanko. Kada prasidėjo ir kada baigėsi orderių, ant kurių ji turėjo pasirašinėti, pateikinėjimas, ji neprisimena, neprisimena, ar per vieną kartą pasirašė visus tuos orderius, ar tai darė keletą kartų. Liudytoja taip pat nežino, kodėl jai buvo padidintas darbo užmokestis, nežino, kaip buvo finansuojama Darbo partijos skyrių veikla. Buvo renkamas nario mokestis, ji prižiūrėjo, kaip renkamas nario mokestis, kaip yra vedami susirinkimai, kaip yra protokoluojama. Skyrių administratoriai pagal žiniaraščius, nustatytus Finansų ministerijos, rinkdavo po 1 litą kas mėnesį, vedė apskaitą. Ji nežino, kur surinktus nario mokesčio pinigus laikydavo skyriai, kur jie juos pervesdavo, ji tik turėjo prižiūrėti, kad kiekvienas skyrius sumokėtų nario mokestį. Skyriuose jai pateikdavo nario mokesčio žiniaraščius, iš kurių matydavo, kad surinktas nario mokestis. Teisme perskaityti ir liudytojos A. Š. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, teisiamajame posėdyje liudytoja dėl jų paaiškino, kad ji pasakė, jog ne jos parašai, nes jai buvo pasakyta, kad atsakyti galima tik arba „taip“, arba „ne“. Liudytoja patvirtino, kad apklausos protokole savo atsakymus patvirtino parašu, apklausos protokolą pasirašė. Ji buvo teista už melagingų parodymų davimą ikiteisminiame tyrime šioje baudžiamojoje byloje. Taip pat nuosprendžiu nustatyta, kad kasos išlaidų orderiuose, patvirtinančiuose neoficialių (neapskaitytų) pinigų išmokėjimą A. Š., pasirašė A. Š., tą patvirtina 2007-01-30 specialisto išvada Nr. 11-3330 (06). Taip pat nustatytas ir Darbo partijos skyrių finansavimo būdas – grynųjų pinigų perdavimas per kitus asmenis, skyrių kuratorius, tai yra, ir per A. Š.. (53-86 b. l.)

Lietuvos apeliacinio teismo 2016-02-01 nuosprendį paskelbus įsiteisėjo Vilniaus apygardos teismo 2013-07-12 nuosprendis (su Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendyje nurodytais pakeitimais); Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-12-30 nutartimi užbaigtas baudžiamasis procesas byloje dėl apgaulingo apskaitos tvarkymo Darbo partijoje ir kitų su tuo susijusių nusikaltimų. (87-90, 91-96 b. l.)

Iš A. Š.liudytojos priesaikos matyti, kad ji liudijo tinkamai įspėta dėl baudžiamosios atsakomybės pagal BK 235 straipsnį. (121 b. l.);

2012-09-10 teisiamojo posėdžio protokolu patvirtinama, jog minėtame apygardos teismo nuosprendyje išdėstyti melagingi parodymai, kuriuos A. Š. davė teisiamajame posėdyje, būdama įspėta dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą. (122-127 b. l.)

Iš 2006-05-17 nutarimo daryti kratą ir kratos protokolo, 2006-06-20 daiktų ir dokumentų apžiūros protokolo matyti, kad buvo rasti, paimti ir apžiūrėti Darbo partijos neoficialias pajamas ir išlaidas patvirtinantys dokumentai, tame tarpe ir kasos išlaidų orderiai, patvirtinantys neapskaitytų lėšų išmokėjimą. (102-120 b. l.)

Kasos išlaidų orderiai – 2006-02-01 kasos išlaidų orderis Nr. 46, 2006-02-01 kasos išlaidų orderis Nr. 47, 2006-02-01 kasos išlaidų orderis Nr. 48, 2006-02-23 kasos išlaidų orderis Nr. 99, 2006-03-02 kasos išlaidų orderis Nr. 113, 2006-04-03 kasos išlaidų orderis Nr. 172, – patvirtina A. Š. išmokėtas pinigų sumas. (134, 135, 136, 137, 138, 139 b. l.)

2007-01-30 specialisto išvadoje Nr. 11-3330 (06) konstatuota, kad išvadintų kasos išlaidų orderių skiltyse "Gavėjo parašas" pasirašė A. Š.. (131-133 b. l.).

Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2008-09-02 įsiteisėjusiu nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-549-487/2008 nustatyta, kad A. Š. pripažinta kalta dėl melagingų parodymų davimo ikiteisminiame tyrime Nr. 01-2-00066-06 dėl apgaulingos buhalterinės apskaitos tvarkymo Darbo partijoje ir nuteista už nusikalstamą veiką, numatytą BK 235 straipsnio 1 dalį. (156-159 b. l.)

Motyvuojamoji dalis

BK 235 straipsnio 1 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas <...> davė melagingus parodymus apklausiamas kaip liudytojas <...> ikiteisminio tyrimo metu ir (ar) teisme arba Tarptautiniame baudžiamajame teisme ar kitoje tarptautinėje teisminėje institucijoje.

BK 235 straipsnio prasme melagingais laikomi parodymai, kai jie visiškai ar iš dalies neatitinka tikrovės, ją sąmoningai iškraipo, kai liudytojas nuslepia realius, egzistuojančius faktus ir pateikia išgalvotus duomenis, todėl straipsnyje numatyta nusikalstama veika padaroma tiesiogine tyčia, tai yra, kaltininkas supranta savo procesinę padėtį, žino teisinę pareigą duoti tikrovę atitinkančius, nemelagingus parodymus. Tokios pareigos suvokimą bei žinojimą apie baudžiamąją atsakomybę už jos nevykdymą kaltininkas patvirtina savo parašu ikiteisminio tyrimo metu ar teisme. Kaltininkas taip pat suvokia, kad iš tiesų duoda tikrovės neatitinkančius parodymus, tai supranta ir nori, kad tokia informacija būtų užfiksuota procesiniame dokumente.

Byloje surinktais ir aukščiau aptartais duomenimis, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, nustatyta, kad A. Š., būdama liudytoja ir įspėta dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą, apklausos teisiamajame posėdyje metu davė melagingus parodymus apie apgaulingo buhalterinės apskaitos tvarkymo Darbo partijoje aplinkybes, jos veiksmai teisingai kvalifikuoti kaip nusikalstama veika, numatyta BK 235 straipsnio 1 dalyje.

Sutiktina su prokuroro pareiškime išdėstytu non bis in idem principo taikymo konkrečioje byloje vertinimu. Teismų praktikoje sprendžiant, ar baudžiamasis procesas vyksta (vyktų) dėl tos pačios nusikalstamos veikos (to paties kaltinimo), dėl kurios įsiteisėjo teismo nuosprendis arba teismo nutartis ar prokuroro nutarimas nutraukti procesą, remiamasi Europos žmogaus teisių teismo (toliau – EŽTT) praktikoje suformuluotais kriterijais. Aiškinant nusikaltimo sąvoką EŽTK Protokolo Nr. 7 4 straipsnio prasme, pabrėžiamas jo materialusis aspektas, tai yra, veikos faktinė raiška laiko ir erdvės atžvilgiu (EŽTT sprendimas S. Z. prieš Rusiją (S. Z. v. Russia, no. 14939/03, Grand Chamber judgement of 10 February 2009, § 78-84). Sprendžiant, ar asmuo yra antrą kartą traukiamas baudžiamojon atsakomybėn už tą patį nusikaltimą (nusikalstamą veiką), turi būti vertinamos konkrečios nusikalstamos veikos, dėl kurios vyksta procesas, faktinės aplinkybės. Non bis in idem principas būtų pažeistas nustačius, kad asmuo antrą kartą baudžiamas (traukiamas baudžiamojon atsakomybėn) už identiškus arba iš esmės tuos pačius teisiškai reikšmingus faktus (tą patį poelgį). EŽTT praktikoje laikomasi pozicijos, kad Konvencijos protokolo Nr. 7 4 straipsnis negali būti aiškinamas taip plačiai, kad būtų draudžiamas pakartotinis nuteisimas už elgesį, kuris pasireiškė kelis skirtingus kartus, net jei jo esmė tokia pati, kaip ir ankstesniojo. Kitaip tariant, kai keli elgesio epizodai laiko ir erdvės atžvilgiu nėra vientisi (nesudaro vientisos veikos), jie vertinami kaip skirtingi tokio paties elgesio pasireiškimo atvejai (EŽTT sprendimai S. Z. prieš Rusiją (S. Z. v. Russia, no. 14939/03, judgement of 7 June 2007, § 31; S. Z. v. Russia, Grand Chamber judgement of 10 February 2009, § 92-93). EŽTT praktikoje pažymima, kad analogiško nusikalstamo elgesio klausimas ypač aktualus dėl nusikalstamų veikų, kurios padaromos nesilaikant įstatymo nustatytos pareigos (EŽTT sprendimas Smolickis prieš Latviją (Smolickis c. Lettonie, no. 73453/01, décision du 27 janvier 2005); Europos žmogaus teisių komisijos sprendimas Raninen prieš Suomiją (Raninen v. Finland, no. 20972/92, Commission decision of 7 March 1996, Decisions and Reports 84, p. 17), tai yra, laikomasi pozicijos, kad, teisėsaugos institucijoms nutraukus trunkamą nusikalstamą veiką, tolesnis atitinkamos pareigos nevykdymas suponuoja tyčios atsinaujinimą, vadinasi, asmuo nauju laikotarpiu daro naują nusikalstamą veiką, kurią sudaro nors ir analogiškas, bet iš esmės kitas nusikalstamas elgesys.

Liudytojo pareiga duoti teisingus parodymus apie tai, kas jam žinoma apie reikšmės bylai išspręsti turinčias aplinkybes, yra numatyta BK 83 straipsnio 1 dalyje. To paties straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad už melagingų parodymų davimą liudytojas atsako pagal BK 235 straipsnį. A. Š. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2008-09-02 nuosprendžiu buvo pripažinta kalta ir nuteista pagal BK 235 straipsnio 1 dalį dėl to, kad 2006-07-12 Generalinėje prokuratūroje apklausiama liudytoja ikiteisminio tyrimo byloje Nr. 01-2-00066-06 dėl Darbo partijos apgaulingo buhalterinės apskaitos tvarkymo, davė melagingus parodymus, jog kasos išlaidų orderiuose Nr. 47, 46, 172, 113 eilutėje “gavėjo parašas” pasirašė ne ji. (156-159 b. l.)

Šioje baudžiamoje byloje A. Š. kaltinama teisme nevykdžiusi jai priskirtos pareigos duoti teisingus parodymus apie bylai reikšmingas aplinkybes, nes, apklausiama liudytoja ir būdama įspėta dėl baudžiamosios atsakomybės, davė melagingus parodymus 2012-09-10 Vilniaus apygardos teismo teisiamajame posėdyje nagrinėjant tą pačią baudžiamąją bylą dėl Darbo partijos apgaulingo buhalterinės apskaitos tvarkymo. Jos elgesys, pasireiškęs analogiškais kaip ir ikiteisminiame tyrime nusikalstamais veiksmais, vertintinas kaip naujas nusikaltimas, kvalifikuotinas pagal BK 235 straipsnio 1 dalį. Todėl šis baudžiamasis procesas prieš A. Š. nepažeidžia non bis in idem principo, nes A. Š. nusikalstama veika, už kurią ji pripažinta kalta ir nuteista 2008-09-02 nuosprendžiu, ir jos nusikalstama veika, padaryta 2012-09-10 Vilniaus apygardos teisme, nesudaro vientisos veikos laiko ir erdvės atžvilgiu.

Skiriant kaltinamajai bausmę, teismas atsižvelgia į BK 54 straipsnyje numatytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus. Padaryta nusikalstama veika priskiriama prie nesunkių nusikaltimų (BK 11 straipsnis). A. Š. atsakomybę lengvinančia aplinkybe yra jos prisipažinimas ir nuoširdus gailėjimasis (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra. Ji bausta administracinėmis nuobaudomis už KET pažeidimus, paskutinį kartą – 2015-06-18 (152-154 b. l.), teista, teistumas išnykęs (155 b. l.). Duomenų apie gydymąsi psichiatrijos įstaigose ar nuo priklausomybės ligų nėra. Sutiktina su prokuroro siūloma bausmės rūšimi ir dydžiu – skirtina 21 MGL (790,86 euro) dydžio bauda.

Esant BK 64¹ straipsnyje nustatytiems pagrindams paskirtoji bauda mažintina vienu trečdaliu.

Kardomoji priemonė A. Š. nepaskirta, ji neskirtina ir iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, – skaitmeninė laikmena su įrašytais Vilniaus apygardos teismo 2013-07-12 nuosprendžiu, Lietuvos apeliacinio teismo 2016-02-01 nuosprendžiu, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-12-30 nutartimi, pridėta prie 2017-06-06 tarnybinio pranešimo, esančio 51-52 b. l., – paliktina saugoti byloje.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, teismas

nusprendžia:

A. Š. pripažinti kalta padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 235 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti bausmę – 21 MGL (790,86 euro) dydžio baudą.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu paskirtąją bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti 14 MGL (527,24 euro) dydžio baudą.

Nustatyti, kad bauda turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą per du mėnesius nuo šio teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

A. Š. išaiškinti, kad bauda mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (gavėjo kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 6801. Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamosios sąskaitos:

LT787290000000130151, AB „Citadele“ bankas, banko kodas 72900;

LT744010051001324763, AB DNB bankas, banko kodas 40100;

LT057044060007887175, AB SEB bankas, banko kodas 70440;

LT327180000000141038, AB Šiaulių bankas, banko kodas 71800;

LT747400000008723870, Danske Bank A/S Lietuvos filialas, banko kodas 74000;

LT122140030002680220, Nordea Bank AB Lietuvos skyrius, banko kodas 21400;

LT247300010112394300, „Swedbank“, AB, banko kodas 73000;

LT427230000000120025, UAB Medicinos bankas, banko kodas 72300.

Baudos sumokėjimą patvirtinantį dokumentą (originalą) būtina pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismą (Laisvės pr. 79A, Vilniuje, teismo priimamąjį skyrių). Nustatytu laiku nesumokėta bauda bus išieškoma priverstinai (Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22 straipsnis).

Kardomosios priemonės iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo neskirti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – skaitmeninę laikmeną su įrašytais Vilniaus apygardos teismo 2013-07-12 nuosprendžiu, Lietuvos apeliacinio teismo 2016-02-01 nuosprendžiu, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-12-30 nutartimi, pridėta prie 2017-06-06 tarnybinio pranešimo, esančio 51-52 b. l., – palikti saugoti byloje.

1) nesutikdama su teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, ji turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudama surengti bylos nagrinėjimą teisme;

2) padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios;

3) išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamosios gautą prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, tai yra, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąją kalta, teismas gali paskirti kitos rūšies ir/ar dydžio bausmę negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu;

4) nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos BPK nustatyta tvarka;

5) įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.