Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

A. Š. , a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvė, Lietuvos Respublikos pilietė, turinti aukštąjį išsilavinimą, ištekėjusi, dirbanti (duomenys neskelbtini), dabartiniu metu esanti vaiko priežiūros atostogose, gyvenanti ir deklaravusi gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), neteista,

kaltinama pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 235 str. 1 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamoji A. Š. ikiteisminio tyrimo metu, būdama liudytoja, davė melagingus parodymus, o būtent:

ji 2006-07-12 nuo 12.55 val. iki 14.05 val. Generalinės prokuratūros patalpose, adresu Smetonos g. 4, Vilniuje, apklausiama liudytoja ikiteisminio tyrimo byloje Nr. 01-2-00066-06 dėl Darbo partijos apgaulingo buhalterinės apskaitos tvarkymo ir būdama įspėta pagal Lietuvos Respublikos BK 235 str. 1 d. dėl baudžiamosios atsakomybės už melagingų parodymų davimą, davė melagingus parodymus apie tai, kad 2006-02-01 kasos išlaidų orderyje Nr. 47 (numeracija pieštuku 268), 2006-02-01 kasos išlaidų orderyje Nr. 46 (numeracija pieštuku Nr. 269), 2006-04-03 kasos išlaidų orderyje Nr. 172 (numeracija pieštuku 73), 2006-03-02 kasos išlaidų orderyje Nr. 113 (numeracija pieštuku 168), eilutėje „gavėjo parašas“ pasirašė ne ji.

Kaltinamoji A. Š. dėl jai pareikšto kaltinimo kalta prisipažino iš dalies ir parodė, kad ji 2006-07-12 buvo apklausta liudytoja Generalinėje prokuratūroje, apklausą atlikęs prokuroras įspėjo ją dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą, įspėjimo faktą ji patvirtino parašu. Apklausos metu ją atliekantis prokuroras klausė apie Darbo partijos finansavimą, piniginių lėšų gavimą, po to jai rodė kasos išlaidų orderius ir klausė, ar orderiuose nurodytas sumas ji gavo. Žinodama, kas vyksta Darbo partijoje, kad visi Darbo partijos vadovaujantys asmenys yra traukiami baudžiamojon atsakomybėn, ji buvo stresinėje būsenoje, bijojo, kad ir ji gali būti patraukta baudžiamojon atsakomybėn, todėl negalėjo tinkamai susikaupti ir įsigilinti į prokuroro užduodamus klausimus, tuo labiau, kad parašo klausimas nebuvo akcentuojamas. Šioje byloje apklausiama įtariamąja, ji prisipažino, kad jai parodytuose orderiuose yra jos parašas.

Motyvuojamoji dalis

Nors kaltinamoji kalta prisipažino iš dalies, tačiau jos kaltė įrodyta bylos medžiaga.

Iš 2006-07-12 liudytojos A. Š. apklausos protokolo (b.l.10-12) matyti, kad A. Š. , Generalinėje prokuratūroje apklausiama liudytoja, būdama pasirašytinai įspėta apie atsakomybę už žinomai melagingų parodymų davimą pagal LR BK 235 str.1d., be kita ko nurodė, kad jai parodytuose 2006-02-01 kasos išlaidų orderyje Nr.47, kasos išlaidų orderyje Nr.46, 2006-03-02 kasos išlaidų orderyje Nr.113, 2006-04-03 kasos išlaidų orderyje Nr.172 esantys gavėjo parašai yra ne jos, minėtų orderių ji nėra pasirašiusi.

Iš 2007-11-16 Lietuvos Teismo ekspertizės centro Rašysenos ekspertizių skyriaus specialistės Virginijos Navickienės specialisto išvados Nr. 11-3330 (6) (b.l. 36-38) matyti, kad, ištyrus tyrimui pateiktus kasos išlaidų orderius, konstatuota, jog 2006-02-01 kasos išlaidų orderyje Nr. 47 (numeracija pieštuku 268), 2006-02-01 kasos išlaidų orderyje Nr. 46 (numeracija pieštuku Nr. 269), 2006-04-03 kasos išlaidų orderyje Nr. 172 (numeracija pieštuku 73), 2006-03-02 kasos išlaidų orderyje Nr. 113 (numeracija pieštuku 168) eilutėse „Gavėjo parašas“ pasirašė A. Š. .

Liudytoja N. S. parodė, kad ji, tvarkydama oficialioje Darbo partijos buhalterijoje neapskaitytus pinigus, kelis kartus išmokėjo kaltinamajai A. Š. pinigines lėšas, kaip darbo užmokestį, kompensaciją už kurą ar įsigytas kanceliarines prekes. Liudytoja parodė, kad ji pildė kasos išlaidų orderius, kuriuos jos akivaizdoje pasirašydavo pinigų gavėjai. N. S. parodė, kad šioje baudžiamojoje byloje esančius kasos išlaidų orderius, pagal kuriuos A. Š. buvo išmokėtos pinigų sumos, užpildė ji, o eilutėje gavėjo parašas pasirašė A. Š. . Kiek jai žinoma, A. Š. tuo metu buvo viena iš partijos kuratorių, kuriai ji Darbo partijos vadovų nurodymu mokėjo neoficialų darbo užmokestį bei padengdavo išlaidas už kurą ir kanceliarines prekes.

Pagal LR BK 235 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas ikiteisminio tyrimo metu, teisme ar Tarptautiniame baudžiamajame teisme būdamas liudytoju ar nukentėjusiu asmeniu, davė melagingus parodymus, būdamas ekspertu ar specialistu pateikė melagingą išvadą ar paaiškinimą arba būdamas vertėju melagingai ar žinomai neteisingai išvertė.

LR BK 235 straipsnio prasme melagingais laikomi parodymai, kai jie visiškai ar iš dalies neatitinka tikrovės, ją sąmoningai iškraipo, kai liudytojas ar nukentėjęs asmuo nuslepia realius, egzistuojančius faktus ir pateikia išgalvotus duomenis, todėl minėtame straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos padaromos tiesiogine tyčia. Vadinasi, kaltininkas supranta savo procesinę padėtį, žino teisinę pareigą padėti vykdyti teisingumą ir duoti tikrovę atitinkančius, nemelagingus parodymus. Tokios pareigos suvokimą bei atsakomybės už jos nevykdymą žinojimą kaltininkas būna patvirtinęs savo parašu ikiteisminio tyrimo metu ar teisme. Kaltininkas taip pat suvokia, kad duoda tikrai tikrovės neatitinkančius parodymus, tai supranta ir nori, kad tokia informacija būtų užfiksuota procesiniuose dokumentuose. Kaltės turinys atskleidžiamas ne vien tik paties kaltinamo asmens išaiškinimu, kaip jis suvokė bei įvertino savo daromų veiksmų pobūdį, padarinius, kokios paskatos nulėmė nusikalstamos veikos padarymą ir kokių padarinių šia veika buvo siekiama. Kaltės forma, rūšis, jos turinys – subjektyvūs nusikalstamos veikos požymiai, be nurodytų aplinkybių, gali būti nustatomi, įvertinant ir išorinius nusikalstamos veikos požymius: atliktus veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą, būdą, pastangas juos padarant, vietą, laiką, padėtį, kuri buvo juos padarant, ir pan. Taigi apie kaltę – psichinį kaltininko santykį su veika bei jos padariniais – gali būti sprendžiama ir pagal kaltinamo asmens elgesį, ir pagal objektyvias nusikalstamos veikos aplinkybes.

Iš baudžiamojoje byloje esančio liudytojos A. Š. apklausos protokolo matyti, kad A. Š. , kaip liudytoja ikiteisminio tyrimo byloje, buvo apklausta, nepažeidžiant LR BPK 183 straipsnyje nustatytų liudytojo apklausos taisyklių ir tvarkos; jai buvo išaiškintos LR BPK 81, 83 straipsniuose numatytos liudytojo teisės bei pareigos, kartu ir pareiga duoti teisingus parodymus apie tai, kas jai žinoma apie aplinkybes, turinčias reikšmės bylai išspręsti; taip pat ji buvo įspėta dėl baudžiamosios atsakomybės už melagingų parodymų davimą; A. Š. apklausos protokolas surašytas, laikantis LR BPK 179 straipsnio reikalavimų, po laisvo liudytojos pasakojimo užfiksuoti apklausą atlikusio prokuroro klausimai bei iš karto po jų sekę A. Š. atsakymai, ties kiekvienu iš atsakymų yra A. Š. parašas, teismo vertinimu, patvirtinantis, kad ji sutiko su tuo, kaip užrašytas jos atsakymas į konkretų klausimą. Protokolas pabaigtas A. Š. rankraštiniu įrašu, liudijančiu, kad ji protokolą perskaitė, jis surašytas teisingai, protokolas kaltinamosios pasirašytas. Tai, kad A. Š. buvo išaiškintos jos, kaip liudytojos, teisės bei pareigos ir ji įspėta dėl atsakomybės pagal LR BK 235 straipsnio 1 dalį, ji patvirtino savo parašu. Baudžiamojoje byloje objektyvių, patikimų duomenų, kad A. Š. , ją apklausiant kaip liudytoją ikiteisminio tyrimo byloje Nr. 01-2-00066-06, patyrė kokius pašalinius veiksnius, išskyrus jos pačios tvirtinimą apie jaustą stresinę būklę bei grėsmę dėl situacijos Darbo partijoje, nėra. Taigi A. Š. , ikiteisminio tyrimo metu apklausiama kaip liudytoja, pati laisva valia nurodė, kad jai parodytuose kasos išlaidų orderiuose nepasirašė, juose esantis gavėjo parašas yra ne jos, kai tuo tarpu 2007-11-16 specialisto išvadoje nustatyta, jog nurodytuose kasos išlaidų orderiuose pasirašė A. Š. . Apklausta liudytoja - Darbo partijos iždininkė –N. S. parodė, kad ji asmeniškai tvarkė partijos neoficialią buhalterinę apskaitą ir kelis kartus mokėjo pinigus A. Š. . Liudytoja nurodė, jog jai parodytus kasos išlaidų orderius pasirašė A. Š. .

Tokiu būdu, nustatyta, kad būtent kaltinamoji pasirašė aukščiau aptartus kasos išlaidų orderius. Teismo posėdyje pripažindama, kad iš tiesų kaltinime nurodytuose orderiuose pasirašė ji, A. Š. teigė, kad liudytojos apklausos metu ji neturėjo tyčios pameluoti tyrimui, nes apklausos Generalinėje prokuratūroje metu jos duotus parodymus sąlygojo tai, kad ji buvo stresinėje būsenoje; iš apklausą atliekančio prokuroro klausimų apie partijos finansavimo tvarką, šaltinius, gautas pinigines lėšas A. Š. , dirbusi Darbo partijos apskričių kuratore ir žinojusi tuometinę situaciją (kad yra pradėtas ikiteisminis tyrimas, susijęs su apgaulingu buhalterinės apskaitos Darbo partijoje tvarkymu bei kad partijos vadai yra traukiami baudžiamojon atsakomybėn), jautė grėsmę, kad ir ji gali būti patraukta baudžiamojon atsakomybėn. Tokia kaltinamosios pozicija teismo atmestina, kaip jos pasirinktas gynybos būdas, kadangi iš bylos medžiagos matyti, jog A. Š. minėtos apklausos metu buvo apklausiama liudytoja byloje, kurioje įtarimai pareikšti kitiems asmenims, jos motyvai apie galimus įtarimus dėl minėtos apklausos metu tirtų aplinkybių tėra prielaida. Kaip matyti iš baudžiamosios bylos medžiagos, Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros ONKTD tiriamojoje baudžiamojoje byloje Nr. 01-2-00066-06 A. Š. iki jos liudytojos apklausos nebuvo ir šiuo metu nėra pareikšti įtarimai dėl tam tikrų nusikalstamų veiksmų įvykdymo, baudžiamoji byla perduota teismui, nepateikta jokių duomenų apie A. Š. patraukimą baudžiamojon atsakomybėn, ikiteisminio tyrimo pradėjimą jos atžvilgiu bei įtarimų pareiškimą.

Taip pat teismo atmestinas kaltinamosios tvirtinimas, kad prokuroras klausinėjo nekonkrečių klausimų, labiausiai akcentuodamas piniginių lėšų gavimą, o ne parašus orderiuose, tuo suklaidino ją ir ji dėl minimos stresinės būsenos galėjo neteisingai suprasti, ko iš jos norima ir klysdama atsakyti į klausimus. Analizuojant 2006-07-12 liudytojo apklausos protokolą, matyti, kad liudytoja iš pradžių papasakojo apie savo darbą Darbo partijoje, o po to atsakė į prokuroro klausimus; kiekvienas iš jos atsakymų užrašytas atskirai, dalis klausimų susideda iš kelių dalių, tačiau, kaip matyti iš protokolo, A. Š. pateikti atsakymai į juos yra visapusiški, konkretūs, aiškūs, suprantami, ties kiekvienu atsakymu yra jos parašas, patvirtinantis, kad kiekvienas iš jų užrašytas teisingai; visas protokolas pasirašytas, nepateikta pastabų, papildymų, taip pat iš protokolo nematyti, kad, jį surašant, liudytoja apklausta A. Š. būtų nurodžiusi kokią nors priežastį, dėl ko apklausa nebūtų galėjusi įvykti, ar kad kuris iš jai pateiktų klausimų būtų jai neaiškus. A. Š. turi aukštąjį išsilavinimą bei užima atsakingas pareigas. Šios aplinkybės taip pat leidžia pagrįstai manyti, jog ji, apklausiama liudytoja baudžiamojoje byloje, suvokė, kad duoda melagingus parodymus, suprato melagingų parodymų davimo pasekmes ir jų siekė, t.y. veikė tiesiogine tyčia. Pažymėtina ir tai, jog A. Š. , pasirašydama liudytojos apklausos protokolą, patvirtino, kad protokolas surašytas teisingai, jokių pastabų dėl jo surašymo ji nepadarė.

Tokiu būdu, aptartais įrodymais įrodyta, kad kaltinamoji A. Š. 2006-07-12 ikiteisminio tyrimo byloje Nr. 01-2-00066-06 Generalinės prokuratūros patalpose, adresu Smetonos g. 4, Vilniuje, nuo 12.55 val. iki 14.05 val. apklausiama liudytoja ir būdama įspėta pagal Lietuvos Respublikos BK 235 str. 1 d. dėl baudžiamosios atsakomybės už melagingų parodymų davimą, davė melagingus parodymus apie tai, kad 2006-02-01 kasos išlaidų orderyje Nr. 47 (numeracija pieštuku 268), 2006-02-01 kasos išlaidų orderyje Nr. 46 (numeracija pieštuku Nr. 269), 2006-04-03 kasos išlaidų orderyje Nr. 172 (numeracija pieštuku 73), 2006-03-02 kasos išlaidų orderyje Nr. 113 (numeracija pieštuku 168), eilutėje „gavėjo parašas“ pasirašė ne ji, todėl jos veika teisingai kvalifikuota pagal LR BK 235 str. 1 d.

Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į nusikalstamos veikos pobūdį, kaltinamosios asmenybę, aplinkybes. Kaltinamosios padarytas nusikaltimas priskiriamas prie nesunkių nusikaltimų (LR BK 11 str.). A. Š. atsakomybę lengvinančių bei sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Ji anksčiau administracine tvarka nebausta, neteista, šiuo metu yra vaiko priežiūros atostogose. Esant išdėstytoms aplinkybėms, pagrįstai laikytina, kad bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajai skiriant bausmę, nesusijusią su laisvės atėmimu – baudą, jos dydį, vadovaujantis LR BK 61 str. nustatytomis bausmių skyrimo taisyklėmis, parenkant nuo LR BK 47 str.3d. nurodyto bausmės vidurkio. Parenkant baudos dydį, taikytinas nusikalstamos veikos padarymo metu galiojęs MGL dydis, t.y. 125 Lt.

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

A. Š. pripažinti kalta pagal LR BK 235 str. 1 d. ir nubausti ją 40 MGL dydžio, t.y. 5000 (penkių tūkstančių litų) Lt bauda.

Nustatyti keturių mėnesių terminą, skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, per kurį A. Š. privalo sumokėti paskirtą baudą į teritorinę mokesčių inspekcijos sąskaitą. Išaiškinti A. Š. , kad laiku nesumokėta bauda bus išieškoma priverstinai.

A. Š. iki nuosprendžio įsiteisėjimo paskirti kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti apeliacine tvarka skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto 2 apylinkės teismą.