- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-05-07
- Bylos Nr.
- 2S-258-467/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-01-3-14107-2012-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Alma Urbanavičienė
- Atsakovas
- R. S.
- Ieškovas
- S. S.
- Trečiasis asmuo
- S. V.
- Kategorijos
- 110.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo teisėja Alma Urbanavičienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo R. S. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. spalio 23 d. nutarties, kuria patenkintas ieškovo S. S. prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, civilinėje byloje pagal ieškovo S. S. ieškinį atsakovui R. S. dėl kilnojamojo daikto išreikalavimo iš svetimo neteisėto valdymo, trečiasis asmuo S. V..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas S. S. 2012 m. spalio 22 d. pateikė teismui patikslintą ieškinį, prašydamas išreikalauti iš atsakovo R. S. automobilį Mercedes-Benz E-270 CDI, ident. Nr. (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), įpareigojant jį perduoti teisėtam jo savininkui ieškovui S. S.; tuo atveju, jeigu daiktas yra žuvęs ar sugadintas ir nebegali būti naudojamas pagal paskirtį, priteisti automobilio vertės dydžio piniginę kompensaciją – 30 540 Lt. Ieškinio reikalavimų užtikrinimui ieškovas prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti ginčo automobilį, jo saugotoju paskiriant ieškovą. Nurodė, jog turtas, dėl kurio kilo ginčas, yra pakankamai didelės vertės, todėl jau vien tai leidžia manyti, kad gali kilti reali rizika dėl būsimo teismo sprendimo neįvykdymo, ir kas savaime sudaro pagrindą taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Be to atsakovo veiksmai, negrąžinant ieškovui priklausančio turto, neteisėtai juo naudojantis ir gaunant naudą, laikytini nesąžiningais ir neteisėtais. Tokie atsakovo galimai net nusikalstami veiksmai, leidžia manyti, kad sužinojęs apie ieškinio priėmimą jis sieks nuslėpti automobilį, perleisti jį tretiesiems asmenims, kad teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų ar taptų neįmanomas įvykdyti.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2012 m. spalio 23 d. nutartimi ieškovo prašymą tenkino ir areštavo automobilį Mercedes – Benz E270 CDI, VIN kodas(duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), esantį pas atsakovą ar trečiuosius asmenis, ir jo saugotoju paskyrė ieškovą. Teismas, įvertinęs ieškinio dalyką, pripažino, jog nagrinėjamu atveju, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimas.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Atsakovas R. S. atskiruoju skundu prašo nutartį pakeisti ir areštuoto automobilio saugotoju paskirti atsakovą. Nurodo, jog jis (atsakovas) yra teisėtas ginčo automobilio savininkas, kurį ieškovas, pritaikius laikinąsias apsaugos priemones, galimai siekia išvežti į Rusiją ir dar kartą parduoti. Toks pavojus yra pakankamai realus, kadangi iki šiol nesutvarkyti automobilio teisinės registracijos dokumentai, automobilis kol kas registruotas ieškovo vardu, tai reiškia, kad jam nebūtų jokių teisinių kliūčių šį automobilį parduoti dar kartą, o atsakovui būtų padaryta žala. Tuo tarpu pakeitus skundžiamą nutartį dalyje ir ginčo automobilio saugotoju palikus atsakovą, nebūtų pažeisti šalių interesai, kadangi, neišregistravęs automobilio Rusijos Federacijoje, negavęs tranzitinių valstybinių numerių bei neatlikęs muitinės procedūrų, atsakovas negalėtų šio automobilio nei įregistruoti savo vardu, nei perleisti tretiesiems asmenims.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovas S. S. prašo skundą atmesti. Nurodo, jog atsakovas nepateikia nei vienos aplinkybės, dėl kurios būtų pagrindas naikinti pirmosios instancijos teismo priimta nutartimi pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones. Atsakovo pateikta hipotetinė galimybė, jog ieškovas, teismo paskirtas ginčo objekto saugotoju, išveš automobilį į Rusiją ir jį parduos, yra prieštaraujanti egzistuojančioms faktinėms aplinkybėms. Atsakovas nurodo, jog automobilio nuosavybės teisė jam yra perėjusi dar 2010 m. vasario 10 d. ir kartu pateikia sutarties kopiją, kuri sudaryta su ieškovui nepažįstamu asmeniu, tačiau atsakovas iki šiol nėra įregistravęs nuosavybės teisės fakto, nors atidus, rūpestingas ir sąžiningas savininkas siektų išviešinti nuosavybės faktą, o ne jį slėpti.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Sutinkamai su CPK 314 straipsniu apeliacinės instancijos teismas priėmė ir ištyrė naujus įrodymus – įgaliojimą Nr. 67-01/154752 su vertimu į lietuvių kalbą (b.l. 10-12), įgaliojimą Nr. 67-01/574744 su vertimu į lietuvių kalbą (b.l. 13-15), automobilio pirkimo pardavimo sutartį Nr. 01/02 su vertimu į lietuvių kalbą (b.l. 16-17).
Atskirasis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.).
Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas dalyvaujančių byloje asmenų ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti nebeįmanomas. Laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tiek nepareiškus ieškinio, tiek ir bet kurioje civilinio proceso stadijoje CPK nustatyta tvarka (CPK 144 str. 3 d.). Laikinųjų apsaugos priemonių taikymu siekiama garantuoti teismo priimto galimo ieškovui palankaus sprendimo realų ir tinkamą įvykdymą, todėl tokių priemonių taikymo pagrindas gali būti tik pagrįstos prielaidos, kad nesiėmus šių priemonių, būsimo galimo ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1565/2010). Laikinųjų apsaugos priemonių taikymu vienos šalies teisės negali būti nepagrįstai suvaržytos kitos šalies sąskaita, t.y. turi būti paisoma proporcingumo principo. Be to laikinosios apsaugos priemonės turi būti parenkamos vadovaujantis ekonomiškumo principu (CPK 145 str. 2 d.).
Nagrinėjamu atveju ieškovas pateikė ieškinį, kuriuo prašė išreikalauti iš atsakovo automobilį Mercedes-Benz E-270 CDI, įpareigojant jį perduoti teisėtam jo savininkui - ieškovui; tuo atveju, jeigu daiktas yra žuvęs ar sugadintas ir nebegali būti naudojamas pagal paskirtį, priteisti automobilio vertės dydžio piniginę kompensaciją – 30 540 Lt. Šių ieškinio reikalavimų užtikrinimui ieškovas prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones - areštuoti ginčo automobilį, jo saugotoju paskiriant ieškovą. Pirmosios instancijos teismas ieškovo prašymą tenkino. Atsakovas atskiruoju skundu skundžia tik nutarties dalį, kuria areštuoto automobilio saugotoju paskirtas ieškovas ir prašo šią nutarties dalį pakeisti bei automobilio saugotoju paskirti atsakovą. Atsakovas atskirąjį skundą grindžia iš esmės vienintele aplinkybe, jog jis nuo 2010 m. vasario 10 d. yra teisėtas ginčo automobilio savininkas, kurį ieškovas, pritaikius laikinąsias apsaugos priemones, galimai siekia išvežti į Rusiją ir dar kartą parduoti, todėl, ieškovui pardavus automobilį, atsakovui būtų padaryta žala. Apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą atmeta.
Atsakovas, teigdamas, jog ieškovas siekia išvežti ginčo automobilį į Rusiją ir ten jį parduoti, nepateikia jokių įrodymų šiam teiginiui pagrįsti. Kartu su atskiruoju skundu pateiktos įgaliojimų ir automobilio pirkimo-pardavimo sutarties kopijos su vertimais į lietuvių kalbą rodo, jog ginčo automobilį tariamai yra nupirkęs atsakovas, tačiau nepatvirtina teiginio, jog ieškovas siekia ginčo automobilį išvežti į Rusiją ir ten jį dar kartą parduoti. Be to, kaip tvirtina bylos duomenys ir to neneigia apeliantas, šiuo metu ginčo automobilis yra registruotas ieškovo vardu, todėl pateikti nauji įrodymai taip pat nelaikytini besąlygiškai atsakovo nuosavybę patvirtinančiais įrodymais ir sudarančiais pakankamą pagrindą abejoti ieškovo sąžiningumu.
Pažymėtina, jog iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, jog Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. sausio 2 d. nutartimi tenkino atsakovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo ir ginčo automobilio saugotoju paskyrė atsakovo pasirinktą antstolį. Nutartis yra įsiteisėjusi. Ginčo automobilio saugotoju paskyrus antstolį, ieškovas neturi galimybės disponuoti šiuo automobiliu, jo išvežti į Rusiją ir/ar parduoti. Dėl to apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šiuo metu nėra realios grėsmės, jog ieškovas parduos automobilį ir taip atsakovui bus padaryta žala, todėl nėra pagrindo tenkinti atsakovo atskirąjį skundą ir paskirti atsakovą areštuoto automobilio saugotoju.
Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad aplinkybių, kurios būtų pagrindu panaikinti ar pakeisti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį, apeliantas nenurodė ir teismas nenustatė, todėl atskirasis skundas netenkinamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama galioti.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 punktu, apeliacinės instancijos teismas
nutaria:
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2012 m. spalio 23 d. nutartį palikti nepakeistą.