Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (pranešėjas), Ramūno Gadliausko ir Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Žuvininkystės regiono vietos veiklos grupės „Klaipėdos rajono iniciatyvos“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 ž m. gegužės 31 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Žuvininkystės regiono vietos veiklos grupės „Klaipėdos rajono iniciatyvos“ skundą atsakovui Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos dėl sprendimų panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Pareiškėjas Žuvininkystės regiono vietos veiklos grupė „Klaipėdos rajono iniciatyvos“ (toliau – ir pareiškėjas, Grupė) 2015 m. rugpjūčio 14 d. teismui pateikė skundą, prašydamas panaikinti Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos (toliau – ir Komisija) 2015 m. liepos 27 d. sprendimą Nr. 3R-294(AG-210/01-2014) ir atsakovo Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos (toliau – ir atsakovas, Agentūra) 2015 m. gegužės 7 d. sprendimą Nr. SKP-229.Pareiškėjas paaiškino, kad jis 2011 m. gruodžio 22 d. sudarė administravimo paslaugų pirkimo sutartį (toliau – ir Paslaugų sutartis) su uždarąja akcine bendrove (toliau – ir UAB) „Baltfish“. Konsultavimo paslaugos nebuvo įsigytos už projektui skirtas lėšas. Skundžiamame Agentūros sprendime klaidingai nurodyta, kad pareiškėjas jai nepateikė reikiamos informacijos, nes visa informacija pateikta 2011 m. birželio 21 d. paramos sutartyje Nr. 4ŽPS-3-11-02 (toliau – ir Paramos sutartis) numatytu būdu – elektroniniu paštu, tai patvirtino susirašinėjimo išklotinės. Darbo laiko apskaitos žiniaraščiai neprivalėjo būti pateikti, nes jokia darbo sutartis su fiziniu asmeniu nebuvo sudaryta. Cituojamos frazės išimtos iš konteksto – minimos tik konsultacijos, neužsimenant apie administravimo paslaugas. Administratorius turėjo teisę konsultuoti pareiškėją, pastarajam norint pasitikslinti dėl paslaugų. Turėjo būti įvertinta, ar už konsultavimo paslaugas buvo sumokėta iš paramos lėšų, o ne tai, ar tokios paslaugos apskritai buvo suteiktos. Taip pat turėjo būti nustatyta, ar dėl pareiškėjo veiksmų (neveikimo) atsirado arba galėjo atsirasti valstybės ar Europos Bendrijos biudžeto nuostoliai. Grupės nebuvo prašyta pateikti dokumentus, patvirtinančius nemokamai suteiktas konsultavimo paslaugas. Be to, nesant įsiteisėjusių teismų sprendimų, Agentūra neturėjo teisės skaičiuoti palūkanas, tačiau skundžiamame sprendime bei 2015 m. gegužės 27 d. rašte Nr. BR6-8730(3.144) buvo nurodytos 5 proc. dydžio metinės palūkanos, skaičiuojamos iki visos skolos sumokėjimo dienos.Atsakovas Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos atsiliepimu į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti.Atsakovas nurodė, jog 2012 m. gegužės 24 d. pareiškėjui buvo išmokėta 23 248,96 Eur paramos suma už strategijos administravimą bei už suteiktas paraiškų vertinimo paslaugas. Agentūra, pakartotinai patikrinusi 2012 m. kovo 29 d. mokėjimo prašyme pateiktų išlaidų pagrįstumą, nustatė, kad, pagal 2011 m. gruodžio 22 d. paslaugų pirkimo-pardavimo sutartį su UAB „Baltfish“ ir pateiktą atliktų darbų žiniaraštį, pareiškėjas vietoje administravimo paslaugų įsigijo konsultavimo paslaugas. Nustačiusi, kad strategijos administravimo paslauga buvo kompensuota nepagrįstai, Agentūra kreipėsi į Grupę dėl papildomų dokumentų, kuriuose nurodytas konkrečios paslaugos detalus aprašymas. Pareiškėjas prašomų duomenų / dokumentų nepateikė, nors tokia jo pareiga buvo įtvirtinta Paramos sutarties 19.27 punkte. Agentūra, vadovaudamasi Lietuvos žuvininkystės sektoriaus 2007–2013 metų veiksmų programos ketvirtosios prioritetinės krypties „Tvari žuvininkystės regionų plėtra“ priemonės „Žuvininkystės regionų plėtros strategijų įgyvendinimas“ įgyvendinimo taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2009 m. vasario 21 d. įsakymu Nr. 3D-117 (toliau – ir Įgyvendinimo taisyklės), Paramos sutartimi, Lietuvos žuvininkystės sektoriaus 2007–2013 metų veiksmų programos administravimo taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2007 m. liepos 13 d. įsakymu Nr. 3D-339 (toliau – ir Programos administravimo taisyklės), bei Grąžintinų lėšų, susidariusių įgyvendinant Europos žuvininkystės fondo priemones, administravimo taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. balandžio 8 d. nutarimu Nr. 275 (toliau – ir Grąžintinų lėšų administravimo taisyklės), 2015 m. gegužės 7 d. priėmė skundžiamą sprendimą, kuriuo tinkama kompensuoti pripažinta 11 664,16 Eur suma, o 11 584,80 Eur paramos strategijai administruoti skirtą paramos sumą nuspręsta susigrąžinti. Pareiškėjas neįrodė, kad buvo įsigytos administravimo, o ne konsultavimo paslaugos, t. y. nepateikė įrodymų, kad administravimo paslaugos apėmė ir konsultacijų teikimą, bei įrodymų, patvirtinančių, kad konsultavimo paslaugos buvo suteiktos nemokamai.

II.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. gegužės 31 d. sprendimu pareiškėjo Žuvininkystės regiono vietos veiklos grupės „Klaipėdos rajono iniciatyvos“ skundą atmetė.Teismas nustatė, kad Paramos sutartimi pareiškėjas įsipareigojo įgyvendinti žuvininkystės regiono plėtros strategiją „Klaipėdos rajono tvarios žuvininkystės plėtros strategija“ (Paramos sutarties 1.1 p.), o Agentūra – pareiškėjui pervesti lėšas, susijusias su minėtos strategijos įgyvendinimo administravimo išlaidomis, jeigu pareiškėjo mokėjimo prašymai ir su jais pateikti dokumentai atitiks Paramos sutartyje nustatytas sąlygas (Paramos sutarties 1.2 p.). Pareiškėjas 2011 m. gruodžio 22 d. sudarė paslaugų sutartį Nr. BF-S-1 su UAB „Baltfish“, pagal kurią UAB „Baltfish“ įsipareigojo teikti pareiškėjui žuvininkystės plėtros strategijos administravimo paslaugas, kurių kaina – 40 000 Lt (11 584,80 Eur). 2012 m. kovo 28 d. mokėjimo prašyme Nr. 4ŽPS-3-11-02-MP003 pareiškėjas Agentūrai nurodė 80 274 Lt (23 248,96 Eur) paramos sumą, kurią sudarė 40 000 Lt (11 584,80 Eur) atlygis pagal paslaugų sutartį, kai strategijos įgyvendinimo administravimo paslaugas teikia juridinis asmuo, ir 40 274,85 Lt (11 664,40 Eur) atlygis pagal paslaugų sutartį, kai vietos projektų vertinimo paslaugas teikia juridinis asmuo. Pagal minėtą prašymą pareiškėjui 2012 m. gegužės 24 d. išmokėta 80 274 Lt (23 248,96 Eur) paramos suma.Agentūra, įvertinusi 2012 m. kovo 20 d. atliktų darbų žiniaraštį (toliau – Žiniaraštis), konstatavo, kad Grupė vietoje administravimo paslaugų faktiškai įsigijo konsultavimo paslaugas. Agentūra 2015 m. kovo 25 d. elektroniniu paštu pareiškėjui išsiuntė paklausimą, prašydama pateikti kiekvienos pagal Paslaugų sutartį atliktos ir Žiniaraštyje nurodytos paslaugos išsamų aprašymą, nurodant konsultavimo ir administravimo paslaugų kiekius bei pateikti juos pagrindžiančius dokumentus. Pareiškėjas 2015 m. balandžio 1 d. atsakė į šį laišką, tačiau pageidautos informacijos nepateikė. Agentūra 2015 m. gegužės 7 d. priėmė skundžiamą sprendimą, kuriuo įpareigojo pareiškėją grąžinti išmokėtą 11 584,80 Eur paramos sumos dalį. Sprendimas pareiškėjui pateiktas kartu su 2015 m. gegužės 27 d. raštu Nr. BR6-8370(3.144), kuriame nurodyta, kad, per 30 kalendorinių dienų nuo šio rašto išsiuntimo dienos negrąžinus skolos, bus skaičiuojamos 5 proc. metinės palūkanos. Komisija 2015 m. liepos 27 d. sprendimu Nr. 3R-294(AG-210/01-2014) pareiškėjo skundą dėl Agentūros 2015 m. gegužės 7 d. sprendimo atmetė.Teismas nesutiko su pareiškėjo pozicija, kad, remiantis Agentūros internetinėje svetainėje pateiktomis rekomendacijomis, darbo laiko apskaitos žiniaraščiai, kaip su mokėjimo prašymu susiję išlaidas patvirtinantys dokumentai, Agentūrai teiktini tik jeigu yra sudaryta darbo sutartis su fiziniu asmeniu. Šios rekomendacijos nėra teises ir pareigas sukuriantis aktas, todėl vadovaujantis vien jomis negalima teigti, kad darbo laiko apskaitos žiniaraščiai negali būti vertinami, tikrinant paramos suteikimo pagrįstumą. Programos administravimo taisyklių 5 punkte pateikta išlaidų pagrindimo dokumentų sąvoka (rangovų, paslaugų teikėjų ar prekių tiekėjų pateiktos sąskaitos, perdavimo-priėmimo aktai, darbo laiko apskaitos žiniaraščiai, kelionių ar kiti dokumentai, kuriais pagrindžiamos patirtos išlaidos), iš kurios matyti, kad į šią sąvoką pateko ir darbo laiko apskaitos žiniaraščiai. Be to, minėtas sąrašas nebuvo baigtinis. Teismas taip pat nesutiko, kad Žiniaraštis neturėjo būti vertinamas, kadangi jis neva buvo UAB „Baltfish“ vidaus dokumentas, už kurio turinį pareiškėjas neatsakė. Žiniaraštis buvo pasirašytas Grupės pirmininkės bei UAB „Baltfish“ direktoriaus. Pareiškėjo atstovė savo parašu patvirtino, kad žiniaraštyje nurodyti darbai faktiškai buvo atlikti. Taip pat pastebėta, kad pareiškėjas Agentūrai Žiniaraštį pateikė savo iniciatyva, kaip išlaidas patvirtinantį dokumentą.Teismas, įvertinęs pareiškėjo Komisijai pateiktas susirašinėjimo su Agentūros tarnautojais išklotines, konstatavo, jog šios išklotinės neįrodė, kad Agentūros prašyta informacija apie Žiniaraštyje nurodytų paslaugų tikslią apimtį ir sudėtį buvo pateikta. Grupės laiškuose Agentūrai išreiškiamas nepasitenkinimas vykdoma procedūra, paaiškinama, jog Žiniaraštis, kaip trečiosios šalies vidaus apskaitos dokumentas, negalėjo būti vertinamas, kad už papildomas konsultavimo paslaugas nebuvo mokėta. Taigi, Agentūros prašyta informacija nebuvo pateikta. Kartu pastebėta, jog pareiškėjo minėtoje 2012 m. kovo 20 d. sąskaitoje faktūroje Nr. B 003 buvo nurodyta 40 000 Lt patirtų išlaidų suma už regiono plėtros strategijos administravimo paslaugas, tačiau būtent Žiniaraštyje pateikta detali suteiktų paslaugų sudėtis, todėl Agentūra pagrįstai vertino Žiniaraštyje pateiktą informaciją.Teismas atkreipė dėmesį į pastabą Žiniaraštyje, jog jo 7, 8, 9, 10, 11, 14 ir 15 punktuose nurodytos paslaugos buvo suteiktos pravedant konsultacijas minėtuose punktuose nurodyta tematika, nenurodžius kitų šių paslaugų suteikimo būdų. Šiuose punktuose įvardytų paslaugų pavadinimai atitiko Paslaugų sutartimi įgytų paslaugų techninėje specifikacijoje (toliau – ir Techninė specifikacija) nurodytus paslaugų pavadinimus. Vadinasi, dalis Techninėje specifikacijoje nurodytų paslaugų buvo suteiktos konsultavimo atitinkama tematika forma ir laikytinos paslaugomis, suteiktomis būtent Paslaugų sutarties pagrindu. Už visas šias paslaugas, bendrai pavadintas administravimo paslaugomis, neišskiriant atskirai suteiktų paslaugų, pareiškėjui buvo pateikta 2012 m. kovo 20 d. sąskaita faktūra Nr. B 003. Techninėje specifikacijoje nenumatyta, kad įsigytos paslaugos apėmė ir konsultavimą dėl šių paslaugų. Agentūra pagrįstai suabejojo suteiktų paslaugų pobūdžiu ir paprašė pareiškėjo pateikti išsamų Žiniaraštyje nurodytų paslaugų aprašymą, jų apimtį, nurodant kiek iš jų sudarė konsultavimo ir kiek administravimo paslaugos. Kaip minėta, pareiškėjas tokių duomenų nepateikė, nors Paramos sutarties 19.27 punkte įtvirtinta pareiškėjo pareiga Agentūros nustatytais terminais teikti papildomą informaciją, pagrindžiančius dokumentus, šalinti mokėjimo prašymų, strategijos įgyvendinimo ataskaitų trūkumus bei kitus nustatytus neatitikimus. Agentūra neturėjo pagrindo preziumuoti, kad konsultavimo paslaugos buvo išskirtos iš kitų pagal Paslaugų sutartį suteiktų paslaugų ir suteiktos nemokamai. Atitinkamų duomenų pareiškėjas nepateikė nei Komisijai, nei teismui. Taigi, nebuvo pagrindo konstatuoti, kad Agentūra neatliko objektyvaus aplinkybių vertinimo ir nepagrįstai suabejojo suteiktų paslaugų pobūdžiu.Paramos sutarties 8.2 punkte (2012 m. kovo 14 d. susitarimu Nr. 3 padaryti pakeitimai) nustatyta, kad paramos dalis (iki 44 000 Lt (12 743,28 Eur)) suteikiama su strategijos įgyvendinimo administravimu susijusioms išlaidoms kompensuoti, tarp kurių buvo ir išlaidos, patirtos atlygiui pagal paslaugų sutartį, kai strategijos įgyvendinimo administravimo paslaugas atlieka juridinis asmuo iki 40 000 Lt (11 584,80 Eur). Taigi, nustačiusi, kad pagal Paslaugų sutartį buvo suteiktos konsultavimo paslaugos, Agentūra pritaikė pareiškėjui minėtą sankciją. Be to, Agentūra nurodė, kad, negrąžinus skolos per 30 dienų, bus pradėtos skaičiuoti 5 proc. metinės palūkanos. Nebuvo duomenų, rodančių, jog Agentūra atsisakė vadovautis Grąžintinų lėšų administravimo taisyklių 18 punktu ir skaičiavo palūkanas pareiškėjui apskundus jos sprendimą, todėl laikyta, kad byloje nebuvo ginčo dėl palūkanų skaičiavimo pareiškėjui pateikus skundą dėl Agentūros sprendimo. Teismas padarė išvadą, kad nebuvo pagrindo panaikinti skundžiamą Agentūros sprendimą bei jį patvirtinusį Komisijos sprendimą.

III.

Pareiškėjas Žuvininkystės regiono vietos veiklos grupė „Klaipėdos rajono iniciatyvos“ apeliaciniu skundu prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. gegužės 31 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – jo skundą tenkinti.Apeliacinio skundo turinys yra identiškas skundo turiniui.Atsakovas Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos atsiliepimu į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo jį atmesti.Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovas iš esmės pakartoja atsiliepimo į skundą argumentus ir sutinka su teismo pateiktu bylos aplinkybių vertinimu. Atsakovas papildomai pažymi, kad žalos padarymas nėra būtinoji atsakomybės už atitinkamus pažeidimus sąlyga, o Grupei taikytos sankcijos dydis yra proporcingas ir atitiko padaryto pažeidimo pobūdį, sunkumą ir mastą. Be to, Agentūra 2015 m. liepos 23 d. pranešimu Nr. BR6-10293 informavo pareiškėją apie neapmokėtos skolos sugrąžinimo procedūros sustabdymą iki kol bus išnagrinėtas skundas.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Byla nagrinėjama vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) redakcija, galiojusia iki 2016 m. liepos 1 d. (1999 m. sausio 14 d. įstatymo Nr. VIII-1029 redakcija), kadangi byla pirmosios instancijos teisme buvo išnagrinėta iki 2016 m. liepos 1 d. (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymo 7 str. 1 d., 8 str. 1–3 d.).Byloje sprendžiama dėl Nacionalinės mokėjimo agentūros 2015 m. gegužės 7 d. sprendimo Nr. SKP-229, kurį Vyriausioji administracinių ginčų komisija 2015 m. liepos 27 d. sprendimu Nr. 3R-294(AG-210/01-2014) paliko galioti, teisėtumo ir pagrįstumo.Skundžiamu sprendimu Agentūra pareiškėjui pritaikė sankciją – nusprendė susigrąžinti 11 584,80 Eur iš 2012 m. gegužės 2 d. išmokėtos 23 234,96 Eur paramos sumos, nustačiusi, kad pareiškėjas 2011 m. gruodžio 22 d. pirkimo sutartimi iš UAB „Baltfish“ įsigijo ne tik administravimo, bet ir konsultavimo paslaugas (įsigytų paslaugų kaina – 40 000 Lt (11 584,80 Eur)).Byloje pateiktas apeliacinis skundas savo turiniu yra identiškas skundui, kurį šioje byloje išnagrinėjo pirmosios instancijos teismas. Apeliaciniame skunde nepateikta jokių pirmosios instancijos teismo sprendimą kritikuojančių argumentų.Vadovaujantis Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, susijusia su deramu teisingumo vykdymu, teismų sprendimuose turėtų būti tinkamai nurodyti argumentai, pagrindžiantys teismo sprendimą. Teismo pareigos motyvuoti priimamą sprendimą apimtis gali skirtis priklausomai nuo priimamo sprendimo pobūdžio ir turi būti nulemta kiekvienos bylos aplinkybių. Vis dėlto teismo pareiga motyvuoti priimtą spendimą nėra suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną pareiškėjo argumentą, o atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimo byloje Van de Hurk prieš Nyderlandus (pareiškimo Nr. 16034/90), 61 p., 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle prieš Suomiją (pareiškimo Nr. 20772/92), didžiosios kolegijos 1999 m. sausio 21 d. sprendimą byloje Garcia Ruiz prieš Ispaniją (pareiškimo Nr. 30544/96); Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011 ir kt.). Taip pat akcentuotina, jog vadovaujantis ABTĮ 138 straipsnio 3 dalimi (redakcija, galiojusi iki 2016 m. liepos 1 d.), pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik tuomet, jeigu teismas pripažino, jog tai būtina. Taigi apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. birželio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1855-575/2017, 2017 m. birželio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2054-624/2017, 2017 m. birželio 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2006-624/2017, 2016 m. gegužės 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1350-502/2016, 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013, 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-747/2007 ir kt.).Atsižvelgusi į tai, teisėjų kolegija, patikrinusi bylą teisės taikymo ir įrodymų vertinimo aspektu, šiuo atveju iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis ir nekartoja pirmosios instancijos teismo argumentų dėl faktinių aplinkybių vertinimo. Teisėjų kolegija pažymi, jog pirmosios instancijos teismas, tikrindamas atsakovo atstovo veiksmų teisėtumą dėl pareiškėjo skunde nurodytų aplinkybių, detaliai išanalizavo pareiškėjo skunde išdėstytas aplinkybes, išsamiai išnagrinėjo ir įvertino visus byloje surinktus įrodymus. Aiškindamasis pareiškėjo įvardytas aplinkybes, teismas atliko byloje esančių įrodymų įvertinimą esminiais aspektais. Teismo sprendimas pagrįstas įrodymų analize, faktinių aplinkybių vertinimas tinkamai susietas su konkrečių ginčo santykius reglamentuojančių teisės normų taikymu. Be to, kaip minėta, pareiškėjo apeliaciniame skunde nepateiktą jokių pirmosios instancijos teismo sprendimą kritikuojančių argumentų. Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė teisės aktų nuostatas ir priėmė pagrįstą sprendimą, kurį keisti ar naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo. Todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo Žuvininkystės regiono vietos veiklos grupės „Klaipėdos rajono iniciatyvos“ apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. gegužės 31 d. Sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.