Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-02077-2015-9 Procesinio sprendimo kategorija 1.1.3; 1.14.3; 1.35.3; 3.21

2016 m. kovo 25 d.

Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aušrelės Mažrimienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėja), Remigijaus Armino ir Laimutės Jokubauskaitės,

dalyvaujant pareiškėjos UAB „Ferteksos transportas“ atstovei advokatei Loretai Gončiarovienei,

atsakovės Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos atstovui advokatui Gintarui Aleknavičiui,

trečiojo suinteresuoto asmens VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos atstovui I.V.,

2016 m. kovo 8 d. viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjos UAB „Ferteksos transportas“ skundą atsakovėms Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai ir Klaipėdos rajono savivaldybės tarybai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, UAB „Sweco Lietuva“, Lietuvos Respublikos Susisiekimo ministerijai, VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijai, Vokietijos bendrovei Eisenbahn-und Bauplanungsgesellschaft dėl įsakymo, spendimo ir detaliojo plano panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

pareiškėja UAB „Ferteksos transportas“ skundu prašo panaikinti:

1) Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2015-09-09 įsakymą Nr. AD1-2624 „Dėl Pietinės jungties tiesimo tarp Klaipėdos valstybinio jūrų uosto ir IX B transporto koridoriaus detaliojo plano patvirtinimo“;

2) 2015-09-24 Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos sprendimą Nr. T11-288 „Dėl Pietinės jungties tiesimo tarp Klaipėdos valstybinio jūrų uosto ir IXB transporto koridoriaus detaliojo plano patvirtinimo ir pagrindinės žemės naudojimo paskirties nustatymo“.

Nurodo, jog skundžiamais sprendimais patvirtintas Pietinės jungties tiesimo tarp Klaipėdos valstybinio jūrų uosto ir IX B transporto koridoriaus detalusis planas (toliau – ir Detalusis planas), kuriuo suplanuota teritorija, į kurią patenka pareiškėjai priklausantys žemės sklypai, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), 28006 kv.m. ploto, Nr. (duomenys neskelbtini), 49962 kv.m. ploto, Nr. (duomenys neskelbtini), 20000 kv.m. ploto, esantys (duomenys neskelbtini). Pažymi, jog detalus planas parengtas nesivadovaujant teisės aktais, reguliuojančiais ypatingos valstybinės svarbos projektų rengimą. Akcentuoja, jog turėjo būti rengiamas specialusis planas pagal Teritorijų planavimo įstatymo 18¹ straipsnio 1 dalį, kadangi Klaipėdos pietinis aplinkkelis yra įtrauktas į ypatingos valstybinės svarbos objektų sąrašą 2013-06-18 Seimo nutarimu Nr. XII-381, ir jo organizatoriumi turėjo būti ne savivaldybė, bet Susisiekimo ministerija.Argumentuoja, jog detaliuoju planu neteisėtai suplanuotai kelio juostai įrengti paimamos pareiškėjos žemės sklypų Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) dalys (atitinkamai 6405 ir 5667 kv.m.), ir tokie sprendiniai prieštarauja teisės aktų reikalavimams. Mano, jog detaliojo plano organizatorė Klaipėdos miesto savivaldybės administracija neturi teisinės galimybės paimti visuomenės poreikiams žemės, reikalingos ypatingos valstybinės svarbos objekto statybai ir perduoti jos Lietuvos automobilių kelių direkcijos nurodytai įmonei, kuri turėtų vykdyti kelio statybą. Pabrėžia, jog detaliuoju planu suplanuotoje teritorijoje kelio trasa projektuojama neracionaliai ir pareiškėjos žemės sklypai atskiriami kelio juosta ir padalinami į dvi dalis. Akcentuoja, jog pareiškėjos nuosavybės teise valdomuose žemės sklypuose nustatomi ne tik servitutai nesant išreikštos viešpataujančiu tampančio daikto savininko valios, bet suplanuotas ir specialiųjų žemės naudojimo sąlygų taikymas, todėl apribojamos galimybės žemės sklypus naudoti ūkinei veiklai, o nustatomi pareiškėjos nuosavybės teisės į žemės sklypus suvaržymai yra tokios apimties, kad paneigia pačią nuosavybės teisės esmę. Savo teisių pažeidimą kildina ir iš detaliojo plano sprendinių, kuriais numatoma panaikinti šiuo metu esančią galimybę įvažiuoti į žemės sklypus Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) ir neprojektuojamos naujos nuovažos, taip pat dėl servitutų jos sklypams Nr. 25a, 25b, 411a, 411b, kaip tarnaujantiems daiktams, suplanavimo. Taip pat pabrėžia, jog parengtas detalusis planas prieštarauja poveikio aplinkai vertinimo atrankai. Prašo panaikinti ne tik ginčijamus sprendimus, bet ir patvirtintą Detalųjį planą.

Pareiškėjo atstovė teismo posėdžio metu prašo tenkinti skundą jame išdėstytų motyvų pagrindu.

Atsakovė Klaipėdos rajono savivaldybės taryba atsiliepimu nesutinka su pareiškėjos skundo reikalavimais ir prašo juos atmesti. Nurodo, jog vadovaujantis Vietos savivaldos įstatymo 5 straipsnio 3 ir 4 dalies nuostatomis, 2013-01-31 Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos sprendimu Nr. T11-59 buvo pritarta jungtinės veiklos sutarčiai su Klaipėdos miesto savivaldybės administracija dėl pietinio išvažiavimo iš Klaipėdos uosto trasos detaliojo plano rengimo. Akcentuoja, jog abiejų savivaldybių bendras tikslas yra būtent ginčo detaliojo plano parengimas, o su Klaipėdos miesto savivaldybės administracija buvo susitarta dėl planavimo organizatoriaus funkcijų vykdymo apimties bei pasiskirstymo, tačiau jai nebuvo perduotos detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teisės ir pareigos. Pabrėžia, jog Klaipėdos rajono savivaldybė visą detaliojo teritorijų planavimo laikotarpį dalyvavo visuose planavimo procesuose. Nesutinka su pareiškėjos pozicija, jog ginčo žemės teritorijai turėjo būti rengiamas specialusis planas, nes 2013-03-19 Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. AD1-657 nustatyti planavimo tikslai pagal tuo metu galiojusio Teritorijų planavimo įstatymo 19 straipsnio 3 dalį atitiko detaliajam planui keliamus uždavinius, be to, tuo metu ginčo detaliojo plano objektas nebuvo pripažintas ypatingos valstybinės svarbos objektu. Akcentuoja, kad detaliojo plano rengimo procedūros, taip pat ir žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūros pradėtos iki Lietuvos Respublikos Seimo 2013-06-18 nutarimo Nr. XII-381 įsigaliojimo, todėl jos turėjo būti užbaigtos pagal iki šio nutarimo galiojusios teisės aktus, reglamentuojančius žemės paėmimą visuomenės poreikiams. Nurodo, jog ginčo detalusis planas buvo parengtas ir patvirtintas iki 2014-01-01 galiojusį teritorijų planavimo teisinį reguliavimą, todėl savivaldybės taryba turėjo teisę tvirtinti ginčo detalųjį planą. Nesutinka su pareiškėjos argumentais, jog ginčo detaliuoju planu panaikinta galimybė įvažiuoti į pareiškėjos žemės sklypus ir neprojektuojamos naujos nuovados. Akcentuoja, jog pareiškėjos žemės sklypas Nr. (duomenys neskelbtini) šiuo metu turi privažiavimą ties vakarine sklypo riba esančiu gruntiniu keliu, o ginčo detaliojo plano sprendiniai neužkerta galimybės toliau naudotis bei patekti į minėtą žemės sklypą. Teigia, jog pareiškėjos žemės sklypas Nr. (duomenys neskelbtini) pagal detaliojo plano sprendinius padalinamas į tris dalis, kurių vieną reikalinga pietinės jungties statybai formuojamam žemės sklypui, kitos dvi dalys, pažymėtos 25a ir 25 b lieka pareiškėjai, kuri į žemės sklypą 25a galės privažiuoti iš jai nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo kad.Nr. (duomenys neskelbtini) arba per laisvos žemės plotą lygiagrečiai (duomenys neskelbtini) gatvei, o prie sklypo Nr. 25b privažiavimas suplanuotas kelio servitutu lygiagrečiai planuojamai pietinei jungčiai. Pabrėžia, kad detalusis planas buvo parengtas, viešai apsvarstytas, suderintas laikantis teisės aktų reglamentuojančių teritorijų planavimą, taip pat patikrintas Valstybinę teritorijų planavimo priežiūrą atliekančios institucijos.

Atsakovės Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos atstovas teismo posėdžio metu prašo atmesti pareiškėjos skundą atsiliepime išdėstytų motyvų pagrindu.

Atsakovė Klaipėdos miesto savivaldybės administracija atsiliepimu prašo parėškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, jog sprendimas dėl ginčo detaliojo plano pradžios buvo priimtas 2013-03-19 iki Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo priėmimo, jis nepaneigia minėto nutarimo reikšmės ir turinio. Mano, jog į ypatingos valstybinės reikšmės projekto apimtį patenkantys objektai ir teritorijos gali būti planuojamos savarankiškai, o žemė visuomenės poreikiams gali būti paimama vadovaujantis ne Žemės paėmimo visuomenės poreikiams įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektus įstatymu, o bendrosiomis Žemės įstatymo nuostatomis. Akcentuoja, jog pradėtas rengti Detalusis planas, parengtas iki 2013-06-27 Teritorijų planavimo įstatymo pakeitimo įstatymo Nr. XII-407 galiojusiomis nuostatomis, galėjo būti tvirtinamas nepriklausomai nuo to, ar vėliau bus pradėta valstybei svarbių projektų teritorijų planavimo dokumentų rengimas. Pabrėžia, jog detaliuoju planu suplanuota žemės sklypų grupė, patenkanti į dviejų savivaldybių teritoriją, todėl jungtinės veiklos sutarties pagrindu detalųjį planą galėjo rengti ir miesto, ir rajono savivaldybės, o Klaipėdos miesto savivaldybės administracija pagal Teritorijų planavimo įstatymo 20 straipsnio nuostatas galėjo būti detaliojo plano organizatoriumi. Prašo kaip nepagrįstus atmesti pareiškėjos argumentus, jog Klaipėdos rajono savivaldybės taryba neturėjo teisės tvirtinti detaliojo plano, remdamasi iki 2013-06-27 galiojusio Teritorijų planavimo įstatymo 26 straipsnio 4 dalies nuostatomis. Mano, jog detalųjį planą parengęs juridinis asmuo - subrangos sutarties pagrindu UAB „Sweco Lietuva“ – yra teisėtas detaliojo plano rengėjas. Prašo kaip nepagrįstus atmesti pareiškėjos teiginius dėl detaliojo plano sprendiniais pažeidžiamų jos teisių. Akcentuoja, jog visuomenei reikšmingų infrastruktūros projektų įgyvendinimas yra neįmanomas neribojant privačių asmenų nuosavybės teisių, todėl faktas, jog suplanuota kelio trasa pusiau padalina pareiškėjos valdomus žemės sklypus negali būti laikoma neracionaliu sprendimu. Mano, jog pagal teisės aktų reikalavimus buvo parinkta kelio trasos lokalizacija ir jos pateisinamumas, todėl pareiškėjos valdomų žemės sklypų dalies paėmimas visuomenės poreikiams atlyginant įstatymų nustatyta tvarka ateityje yra neišvengiamas, o likusioms dalims specialiųjų naudojimo sąlygų bei servitutų numatymas yra racionalus ir visuomeninių interesų tenkinimo aspektu visiškai pateisinamas. Argumentuoja, jog detaliajame plane yra įvertinti privažiavimai prie visų žemės sklypų, kurie netenka privažiavimų, pastačius pietinę jungtį, ir pareiškėjai yra numatyta galimybė įvažiuoti į jai nuosavybės teise priklausančius sklypus. Pabrėžia, jog detaliuoju planu planuojami tik žemės sklypai, reikalingi petitinės jungties statybai, tačiau neplanuojama gretimų teritorijų susisiekimo sistema, reikalinga perspektyvinei pramonės ir sandėliavimo objekto teritorijai, numatytai Klaipėdos rajono savivaldybės teritorijos bendrajame plane.

Atsakovės Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos atstovas advokatas Gintaras Aleknavičius teismo posėdžio metu prašo atmesti pareiškėjos skundą kaip nepagrįstą.

Tretysis suinteresuotas asmuo Nacionalinės žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, atstovaujama Klaipėdos rajono skyriaus, atsiliepimu prašo teismo nuožiūra spręsti pareiškėjos skundo reikalavimų pagrįstumą. Paaiškina, jog pagal Teritorijų planavimo įstatymo 20 straipsnio 1 dalies nuostatas planavimo organizatoriumi gali būti savivaldybės administracijos direktorius, todėl nagrinėjamu atveju, atsižvelgiant į tai, kad planuojama teritorija patenka tiek į Klaipėdos miesto, tiek ir į rajono teritoriją, pagrįstai jungtinės veiklos sutarties pagrindu, detaliojo plano organizatoriaus teisės perduotos Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai. Pažymi, jog Nacionalinės žemės tarnybos Klaipėdos rajono skyrius 2013-05-09 išdavė planavimo sąlygas detaliojo planavimo dokumentui rengti, o detaliame plane buvo išpildytos visos pateiktos planavimo sąlygos detaliajam planui renti, todėl detalusis planas buvo suderintas. Prašo bylą nagrinėti jų atstovui nedalyvaujant.

Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką pranešta tinkamai.

Tretysis suinteresuotas asmuo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, atstovaujama Klaipėdos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus, atsiliepimu prašo netenkinti pareiškėjos skundo reikalavimų. Nurodo, jog pareiškėja buvo pateikusi 2014-09-04 skundą dėl Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos 2014-08-01 raštu Nr. (4.39)-R2-2584 pateikto atsisakymo priimti pareiškėjos pasiūlymus dėl rengiamo ginčo detaliojo plano, tačiau jį išnagrinėjus, skundo argumentai pripažinti neteisėtais ir atmesti. Argumentuoja, jog palaiko Inspekcijos 2014-11-11 raštu Nr. (16.2)-2D-17598 išdėstytą poziciją ginčo klausimais. Akcentuoja, jgo inspekcija, remiantis teisiniu reglamentavimu, patikrino ginčo detalųjį planą ir 2015-01-26 patikrinimo aktu Nr. TP1-101 išdavė teigiamą patikrinimo išvadą.

Trečiojo suinteresuoto asmens Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, atstovaujama Klaipėdos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus, atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką pranešta tinkamai.

Tretysis suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija atsiliepime nurodo, jog negali vertinti skunde išdėstytų argumentų dėl detaliojo plano atitikties teisės normoms ir dėl jų pagrįstumo palieka spręsti teismo nuožiūra. Pabrėžia, jog Lietuvos Respublikos Seimo 2013-06-18 nutarimu Nr. XII-381 Klaipėdos pietinis aplinkkelis buvo įtrauktas į Rytų-Vakarų transporto koridoriaus Lietuvos Respublikos ruožų sąrašą, o ginčo detalus planas pradėtas rengti 2013-03-19 Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymo Nr. AD1-657 pagrindu, dar neįsigaliojus minėta Seimo nutarimui. Pažymi, kad ginčijamais sprendimu ir įsakymu patvirtintame detaliajame plane nurodyta, kad Lietuvos Respublikos susiekimo ministerija turės parengti ypatingos valstybinės svarbos projekto specialųjį planą, kuriame bus nustatytas žemės sklypų, numatomų paimti visuomenės poreikiams, sąrašas. Parengtas ypatingos valstybinės svarbos projekto specialusis planas bus tvirtinamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu, tvirtinant planą, turės būtų patvirtintas nutarimas pradėti žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūras. Mano, jog specialiojo teritorijų planavimo dokumentų sprendiniai turi aukštesnę teisinę galią už ginčijamo detaliojo plano sprendinius, todėl parengus ypatingos valstybinės svarbos projekto specialųjį planą, teritorijų planavimo sprendinių kolizijos ar konkurencijos neturėtų kilti. Prašo bylą nagrinėti jų atstovui nedalyvaujant.

Trečiojo suinteresuoto asmens Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką pranešta tinkamai.

Tretysis suinteresuotas asmuo Vokietijos bendrovė Eisenbahn-und Bauplanungsgesellschaft atsiliepimo į skundą nepateikė, atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką pranešta tinkamai.

Tretysis suinteresuotas asmuo UAB „Sweco Lietuva“ atsiliepimo į skundą nepateikė. Atstovas teismo posėdžio metu pateikė rašytinius paaiškinimus ir paaiškino, jog pareiškėjos teiginys, kad detaliojo plano rengėjas neturėjo teisės rengti teritorijų planavimo dokumentus nepagrįstas. Nurodė, kad pareiškėja į savo sklypus įvažiuoja iš (duomenys neskelbtini) gatvės per savaime susiformavusį nuvažiavimą laisvos valstybinės žemės sklype. Prašė skundą atmesti paaiškinimuose nurodytais pagrindais.

Tretysis suinteresuotas asmuo VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija atsiliepimo nepateikė, teismo posėdžio metu prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Kadangi byloje pakanka rašytinių duomenų išnagrinėti ją iš esmės, todėl byla nagrinėtina iš esmės trečiųjų suinteresuotų asmenų Vokietijos bendrovė Eisenbahn-und Bauplanungsgesellschaft, Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos, Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, atstovaujamos Klaipėdos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovams nedalyvaujant (ABTĮ 78 straipsnio 3 dalis).

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Byloje ginčas tarp šalių kilęs dėl Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2015-09-09 įsakymo Nr. AD1-2624 „Dėl Pietinės jungties tiesimo tarp Klaipėdos valstybinio jūrų uosto ir IX B transporto koridoriaus detaliojo plano patvirtinimo“, 2015-09-24 Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos sprendimo Nr. T11-288 „Dėl Pietinės jungties tiesimo tarp Klaipėdos valstybinio jūrų uosto ir IXB transporto koridoriaus detaliojo plano patvirtinimo ir pagrindinės žemės naudojimo paskirties nustatymo“ bei detaliojo palno panaikinimo.

Ginčijamais administraciniais aktais Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2015 09 09 įsakymu Nr. AD1-2634 ir Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos 2015 09 24 sprendimu Nr. T11-288 patvirtintu detaliuoju planu suplanuota teritorija yra Klaipėdos miesto pietinė dalis bei Klaipėdos rajonui priklausanti teritorija. Planuojama Pietinė jungtis tarp Klaipėdos valstybinio jūrų uosto ir IXB transporto koridoriaus tęsis nuo Klaipėdos miesto (duomenys neskelbtini) g. sankryžos pietryčių kryptimi, pratęsdama (duomenys neskelbtini) g. trasą iki (duomenys neskelbtini) pr., pasukusi į pietus, nuo (duomenys neskelbtini) pr. susikirtimo su geležinkeliu į pietus, susikirs su (duomenys neskelbtini) gatve, nuo geležinkelio stoties „Draugystė“ tęsis rytų kryptimi link kelio Nr. 141 Klaipėda – Šilutė bei kertasi su keliu Klaipėda – Šilutė ties (duomenys neskelbtini). Įrengiamos 6 sankryžos, pėsčiųjų ir dviračių takai, formuojami keturi žemės sklypai kelio infrastruktūros statiniams statyti. Klaipėdos pietinis aplinkkelis Klaipėdos miesto teritorijoje turės gatvės statusą, o Klaipėdos rajono teritorijoje valstybinės reikšmės kelio statusą. Skundžiamais administraciniais aktais patvirtintas Pietinės jungties tiesimo tarp Klaipėdos valstybinio jūrų uosto ir IX B transporto koridoriaus detalusis planas (toliau – ir Detalusis planas), kuriuo suplanuota teritorija, į kurią patenka pareiškėjai priklausantys žemės sklypai, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), 28006 kv.m. ploto, Nr. (duomenys neskelbtini), 49962 kv.m. ploto, Nr. (duomenys neskelbtini) 20000 kv.m. ploto, esantys (duomenys neskelbtini). Vietos savivaldos įstatymo 5 straipsnio 3 ir 4 dalies nuostatomis, 2013-01-31 Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos sprendimu Nr. T11-59 buvo pritarta jungtinės veiklos sutarčiai su Klaipėdos miesto savivaldybės administracija dėl pietinio išvažiavimo iš Klaipėdos uosto trasos detaliojo plano rengimo. Tarp abiejų savivaldybių buvo pasirašyta 2013-02-14 jungtinės veiklos sutartis Nr. J9-116. Sutarties šalys susitarė, kad detaliojo planavimo organizatoriaus teises ir pareigas, kiek tai susiję su Klaipėdos rajono savivaldybės teritorija, vykdytų Klaipėdos miesto savivaldybės administracija (Sutarties 2.1. 3.1 punktai). Sutarts su Klaipėdos miesto savivaldybes administracija dėl kompleksinių paslaugų, tame tarpe dėl Detaliojo plano parengimo, sudaryta su įmone Eisenbahn - und Bauplanungsgesellschaft mbH Erfurt, tačiau Detalųjį planą subrangos sutarties pagrindu parengė UAB „Sweco Lietuva", kurios įstatuose yra numatyta teritorijų planavimo veikla. Teritorijų planavimo dokumentų registre UAB „Sweco Lietuva" yra nurodyta Detaliojo plano rengėja Šiam detaliajam planui rengti planavimo sąlygų sąvadas buvo išduotas 2013 04 26 Nr. AR10-13. Lietuvos Respublikos Seimo 2013-06-18 nutarimu Nr. XII-381 Klaipėdos pietinis aplinkkelis buvo įtrauktas į Rytų-Vakarų transporto koridoriaus Lietuvos Respublikos ruožų sąrašą.

Iš skundo turinio matyti, jog pareiškėjas UAB „Ferteksos transportas“ į teismą, ginčydamas administracinius aktus, kuriais patvirtintas detalusis planas, kreipėsi ABTĮ 5 straipsnio 1 dalyje nurodytu pagrindu ir vadovaudamasis Teritorijų planavimo įstatymu (įstatymo redakcija, aktuali nuo 2012 07 01) dėl pažeistų teisių ir teisėtų interesų.

Lietuvos Respublikos teisės sistemoje teritorijų planavimas yra suprantamas kaip procedūra teritorijos vystymo bendrajai erdvinei koncepcijai, žemės naudojimo prioritetams, aplinkosaugos, paminklosaugos ir kitoms sąlygoms nustatyti, žemės, miško ir vandens naudmenų, gyvenamųjų vietovių, gamybos bei infrastruktūros sistemai formuoti, gyventojų užimtumui reguliuoti, fizinių ir juridinių asmenų veiklos plėtojimo teisėms teritorijoje nustatyti. Atsižvelgiant į nurodytas teritorijų planavimo sritis, o ypač į tai, kad teritorijų planavimu yra siekiama užtikrinti ypatingą ekologinę, socialinę, kultūrinę ir (ar) ekonominę reikšmę aplinkai turinčių teritorijų apsaugos reikalavimus, nustatyti konkrečių teritorijų naudojimo režimus bei veiklos jose apribojimus, šis procesas yra glaudžiai ir neatsiejamai susijęs su valstybės, visuomenės, žemės sklypų ir kito nekilnojamojo turto savininkų (valdytojų, naudotojų) interesų derinimu, įstatymuose ir kituose teisės aktuose įtvirtintų jų teisių bei teisėtų lūkesčių apsauga. Įgyvendinant teritorijų planavimo dokumentų sprendinius, daroma įtaka ne tik suplanuotos teritorijos nekilnojamojo turto savininkų (valdytojų, naudotojų) teisėms bei teisėtiems interesams, tačiau ir ekonominiam bei socialiniam teritorijos vystymuisi, aplinkai ar atskiriems jos elementams, visuomenės narių sveikatai, kultūros paveldui ir kitiems valstybei bei visuomenei svarbiems objektams. Tvirtinamu teritorijų planavimo dokumentu yra išreiškiama ne tik valstybės (vietos savivaldos institucijų) politika dėl konkrečios teritorijos, bet ir kompromisas tarp valstybės (savivaldybės), jai atstovaujančių institucijų, nekilnojamojo turto savininkų ir suinteresuotos visuomenės bei atskirų jos narių, todėl tik įstatymų ir poįstatyminių teises aktų (neprieštaraujančių aukštesnę teisinę galią turintiems teisės aktams) nuostatų laikymasis teritorijų planavimo procese yra prielaida suderinti ir užtikrinti valstybės, visuomenės, fizinių bei juridinių asmenų teises ir teisėtus interesus. Detalusis planas, vadovaujantis Teritorijų planavimo įstatymo 2 straipsnio 3 dalimi, yra suprantamas, kaip teritorijų planavimo dokumentas, kuriame yra nustatytos žemės sklypų ribos, teritorijos tvarkymo ir naudojimo režimas (statybos ir kitos veiklos privalomosios sąlygos).

Lietuvos Respublikos Seimas 2013 m. birželio 27 d. Teritorijų planavimo įstatymo pakeitimo įstatymu Nr. XII-407 pakeitė Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymą ir jį išdėstė nauja redakcija. Iš įstatymo aiškinamojo rašto matyti, kad paminėtu įstatymu teisės aktų leidėjas siekė supaprastinti, paspartinti ir padaryti efektyvesniu teritorijų planavimo procesą, įstatymo projektu iš esmės keičiamas šiuo metu galiojantis teritorijų planavimo teisinis reguliavimas ir sukuriama nauja teritorijų planavimo sistema. Aiškinamajame rašte pažymima, kad įstatymo projektu, be kita ko, „užtikrinamas teisinio reglamentavimo stabilumas, tęstinumas, stabilumas“.

Paminėto įstatymo Nr. XII-407 3 straipsnio, reglamentuojančio įstatymo taikymo ir įsigaliojimo klausimus, 1 dalyje nustatyta, kad iki šio įstatymo įsigaliojimo pradėti rengti teritorijų planavimo dokumentai, dėl kurių rengimo kreiptasi planavimo sąlygų, gali būti baigiami rengti, derinami, tikrinami ir tvirtinami pagal iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusį teritorijų planavimo teisinį reguliavimą. Teismas vertina, kad šio įstatymo 3 straipsnio 1 dalimi įstatymų leidėjas siekė užtikrinti jau susiklosčiusių teisinių santykių tęstinumą ir stabilumą, apsaugoti asmenų teisėtus lūkesčius, užtikrinti teisinį tikrumą, teisinį saugumą (LVAT adm. b. Nr. A-2065-575/2016 ir kt.).

Šia įstatymo nuostata tam tikru mastu realizuojami konstituciniai imperatyvai:

– Vienas iš esminių Konstitucijoje įtvirtinto teisinės valstybės principo elementų yra teisinio saugumo principas. Jis reiškia valstybės pareigą užtikrinti teisinio reguliavimo tikrumą ir stabilumą, apsaugoti teisinių santykių subjektų teises, taip pat įgytas teises, gerbti teisėtus interesus bei teisėtus lūkesčius. Principo paskirtis – laiduoti asmens pasitikėjimą savo valstybe ir teise. Pagal šį principą teisinį reguliavimą galima keisti tik laikantis iš anksto nustatytos tvarkos ir nepažeidžiant Konstitucijos principų ir normų, būtina inter alia laikytis principo lex retro non agit, teisinio reguliavimo pataisomis negalima paneigti asmens teisėtų interesų ir teisėtų lūkesčių, turi būti užtikrinamas jurisprudencijos tęstinumas (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo (toliau – KT) 2001 m. liepos 12 d. nutarimas).

– Teisėtų lūkesčių apsaugos principas suponuoja valstybės, taip pat valstybės valdžią įgyvendinančių bei kitų valstybės institucijų pareigą laikytis valstybės prisiimtų įsipareigojimų. Šis principas taip pat reiškia įgytų teisių apsaugą, t. y. asmenys turi teisę pagrįstai tikėtis, kad jų pagal galiojančius įstatymus ar kitus teisės aktus, neprieštaraujančius Konstitucijai, įgytos teisės bus išlaikytos nustatytą laiką ir galės būti realiai įgyvendinamos (KT 2010 m. vasario 3 d. nutarimas).

– Valstybei prisiėmus tam tikrų įsipareigojimų, jai, gerbiant teisėtų lūkesčių apsaugos principą, kyla ir pareiga įstatymus reguliuoti taip, kad įsipareigojimais sukelti teisėti lūkesčiai būtų realiai įgyvendinti (KT 2008 m. gegužės 20 d. nutarimas).

Byloje neabejotinai nustatyta, kad ginčo detalusis planas buvo pradėtas rengti (gautos planavimo sąlygos ir sąvadas) dar iki naujos Teritorijų planavimo įstatymo redakcijos įsigaliojimo. Klaipėdos miesto savivaldybės Architektūros ir urbanistikos skyriaus 2013 m. balandžio 26 d. planavimo sąlygose Nr. AR9-13 nurodyti planavimo tikslai, uždaviniai ir numatoma veikla : detalizuojant bendrojo ir specialiojo teritorijų planavimo dokumentuose nustatytus teritorijų tvarkymo ir naudojimo reikalavimus, nustatyti planuojamos teritorijos naudojimo ir užstatymo kokybinius ir kiekybinius parametrus, suformuoti žemės sklypus statinių statybai,sudarant sąlygas investicijoms ir ūkinei veiklai plėtoti, nustatyti ar pakeisti teritorijos tvarkymo ir naudojimo režimą statinių statybos projektams rengti ir žemės sklypams naudoti, suformuoti žemės juostas komunikaciniams koridoriams ir susisiekimo komunikacijoms įrengti, inžinierinės ir miesto infrastruktūros plėtrai, nustatyti ar pakeisti užstatymo ir teritorijų naudojimo tipus.

Teismas konstatuoja, kad šios sąlygos atitiko galiojantį teisinį reglamentavimą, t. y. buvo teisėtos. Įstatymo Nr. XII-407 3 straipsnio 1 dalis atsakovui suteikė teisę pradėtus rengti planus baigti rengti, atlikti derinimo, tikrinimo ir tvirtinimo procedūras pagal iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusį teritorijų planavimo teisinį reguliavimą. Teritorijų planavimo įstatymo pakeitimo įstatymo (redakcija galiojanti nuo 2014 01 01) 3 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad iki šio įstatymo įsigaliojimo pradėti rengti teritorijų planavimo dokumentai, dėl kurių rengimo kreiptasi planavimo sąlygų, gali būti baigiami rengti, derinami, tikrinami ir tvirtinami pagal iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusį teritorijų planavimo teisinį reguliavimą, o 4 dalyje - kad. iki šio įstatymo įsigaliojimo pradėti rengti detalieji planai planavimo organizatoriaus sprendimu gali būti nerengiami ar nebaigiami rengti. Šio įstatymo redakcijoje aiškiai apibrėžta, kad atsakovė galėjo baigti rengti, derinti, tikrinti ir tvirtinti pagal iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusį teritorijų planavimo teisinį reguliavimą ir tik organizatorius galėjo apsispręsti nerengti ar nebaigti rengti detalųjį planą. 2012-05-24 d. Nr. XI-2034 LR Teritorijų planavimo įstatymo 2, 13, 16, 32 straipsnių pakeitimo ir papildymo ir įstatymo papildymo 18¹ straipsniu įstatymo 6 str. 2 d. numato, kad „šio įstatymo 4 straipsnyje išdėstytas Teritorijų planavimo įstatymo 18¹ straipsnis taikomas tik 1) ypatingos valstybinės svarbos projektų specialiųjų planų, dėl kurių iki 2012 m. liepos 1 d. dar nėra išduotos planavimo sąlygos, rengimui, derinimui, keitimui, tikrinimui, tvirtinimui, galiojimui, viešumo užtikrinimui ir ginčų sprendimui bei 2) jau galiojančių ypatingos valstybinės svarbos projektų specialiųjų planų pakeitimų rengimui, derinimui, keitimui, tikrinimui, tvirtinimui, galiojimui, viešumo užtikrinimui ir ginčų sprendimui. Iki 2013-03-19 Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymo Nr. AD1-657, kuriuo pradėtas rengti Detalusis planas priėmimo, 2013-06-18 LR Seimo nutarimas Nr. XII-381 dar nebuvo priimtas - Klaipėdos pietinio aplinkkelio projektas dar nebuvo pripažintas ypatingos valstybinės svarbos projektu ir tokiu atveju vadovautis LR Teritorijų planavimo įstatymo 18¹ straipsniu 2013-03-19 įsakymo priėmimo metu nebuvo jokio pagrindo.

Pareiškėjos argumentai dėl konkrečių ginčijamo detaliojo plano sprendinių ne teisėtumo pripažintini nepagrįstais. Pareiškėja, argumentuodama nuosavybės teisės neliečiamumu, ginčija jais nuosavybės teise priklausančiuose žemės sklypuose detaliuoju planu suprojektuotus servitutus ir specialiąsias žemės naudojimo sąlygas, t.y. nustatytas kelių apsaugos ir požeminių vandens telkinių (vandenviečių) sanitarines apsaugos zonas bei tai, jog detaliojo plano sprendiniuose numatytas jiems priklausančių žemės sklypų dalių paėmimas visuomenės poreikiams. Pažymėtina, jog šie sprendiniai visų pirma susiję su planuojamo objekto statusu, t.y. jo ypatinga svarba valstybei ir visuomenei, Lietuvos valstybės ir Europos sąjungos struktūrinių fondų investicijomis. VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija įgyvendina ES struktūrinių fondų finansuojamą projektą „Privažiavimo kelių sutvarkymas į multimodalinių krovinių terminalus pietinėje uosto dalyje. (duomenys neskelbtini) g. nuo skirtingų lygių sankryžos, (duomenys neskelbtini) prospekto su (duomenys neskelbtini) gatve iki Klaipėdos kanalo rekonstrukcija (su 110 kV orinės linijos kabeliavimu)“, kuris yra įtrauktas į valstybės projektų sąrašą Nr. VP2-5.2-SM-01-V-01, patvirtintą Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2011-01-10 įsakymu Nr. 3-21, kuriam planuojama skirti daugiau kaip 43 mln. litų. Pietinės jungties tarp Klaipėdos valstybinio jūrų uosto ir IX transporto koridoriaus kelio projektavimas detaliuoju planu buvo pradėtas siekiant pagerinti susiekimą tarp jūrų uosto ar aplinkinių teritorijų, sumažinti uosto neigiamą poveikį gyventojams ir iš dalies sumažinti Klaipėdos miesto gatvių tinklo apkrovimą. Minėta, jog Pietinės jungties trasos dalis nutiesta Klaipėdos rajono teritorijoje turės valstybinės reikšmės kelio statusą, o trasos dalis nutiesta Klaipėdos miesto teritorijoje turės gatvės statusą. Detaliojo plano sprendiniais siekiama patenkinti visuomenės poreikius, todėl realizuojant detaliojo plano sprendinius neišvengiamai turės būti sprendžiama ir dėl žemės paėmimo iš privačių žemės savininkų šio poreikio užtikrinimui. Pažymėtina, jog Lietuvos Respublikos Konstitucija neįtvirtina absoliučios nuosavybės teisės ir tai ne kartą yra pažymėjęs Konstitucinis Teismas (1993-12-13, 2005-05-13, 2009-06-22 nutarimai), o Konstitucijoje įtvirtinti nuosavybės neliečiamumo ir nuosavybės teisių apsaugos principai negali būti interpretuojami kaip pagrindas priešpriešinti savininko teises ir interesus viešajam interesui (2005-05-13, 2006-03-14, 2008-05-20 nutarimai). Teritorijų planavimo įstatymo 3 straipsnio 2 dalis taip pat numato, kad nustatant konkrečius teritorijų planavimo tikslus, būtina atsižvelgti ne tik į žemės ir kito nekilnojamojo turto savininkų ir trečiųjų asmenų teises, bet ir į visuomenės poreikius. Ribojant nuosavybės teises visais atvejais turi būti laikomasi šių sąlygų: ji gali būti ribojama tik remiantis įstatymu; ribojimai turi būti būtini demokratinėje visuomenėje siekiant apsaugoti kitų asmenų teises bei laisves, Konstitucijoje įtvirtintas vertybes, visuomenei būtinus konstituciškai svarbius tikslus, turi būti paisoma proporcingumo principo (Konstitucinio Teismo 2006 m. kovo 14 d. nutarimas). Vertinant detaliuoju planu numatytą atskirų asmenų (pareiškėjų) nuosavybės teisių ribojimą, Konstitucinio Teismo aptartas interesų proporcingumo principas pasireiškia aukščiau aptartų atskirų asmenų ir visuomenės interesų subalansavimu ir atitinkamų prioritetų nustatymu. Iš detaliojo plano medžiagos matyti, jog ginčijamu detaliuoju planu numatoma pietinės jungties trasa buvo parinkta atlikus galimybių studiją, kurios metu buvo parinktas aplinkkelio trasos variantas, atsižvelgus į technines galimybes, į tai, jog teritorijoje vystosi nauja pramoninė zona, kurią aplinkkelis aptarnaus, nekerta numatytos pramonės teritorijos ir yra labiausiai nutolęs nuo esamos gyvenamos aplinkos. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 1996-01-24 nutarime pabrėžė, kad atskirų objektų veikla paprastai turi didesnę reikšmę šalies ūkio funkcionavimui, visuotinai svarbių funkcijų atlikimui, todėl atsižvelgiant į šias nuostatas, konstatuotina, jog patvirtintas Pietinio išvažiavimo iš Klaipėdos uosto trasos (pietinės jungties tarp Klaipėdos valstybinio jūrų uosto ir IX transporto koridoriaus) detalusis planas tenkina svarbias visuomenės reikmes ir pareiškėjų nuosavybės teisių ribojimas šiuo atveju yra pagrįstas aiškiai išreikštu ir konkrečiu visuomenės poreikiu. Pagal Konstituciją nuosavybės paėmimas visuomenės poreikiams – tai kiekvienu atveju individualus įstatymų nustatyta tvarka priimamas sprendimas dėl privačia nuosavybės teise priklausančio turto paėmimo (Konstitucinio Teismo 1998-06-18 nutarimas).

Parengus specialųjį šios teritorijos planą bus išspręsti pareiškėjos keliami reikalavimai. Specialiuoju planu bus nustatyti žemės sklypų plotai paėmimo visuomenės poreikiams ir realūs pareiškėjų patirti nuostoliai, kurie bus atlyginami įstatymais nustatyta tvarka. Nagrinėjamu atveju neįgyvendinti konkretūs detaliojo plano sprendiniai, todėl nepriimti sprendimai ir dėl pareiškėjai priklausančių žemės sklypų ar jų dalių paėmimo visuomenės poreikiams. Pareiškėjos žemės sklypai bus paimami visuomenės poreikiams vadovaujantis Žemės paėmimo visuomenės poreikiams įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektus įstatymu (2011 m. balandžio 12 d. Nr. XI-1307).

Iš byloje esančių įrodymų matyti, kad sprendimas dėl detaliojo plano rengimo pradžios buvo priimtas 2013-03-19 (Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. AD1-657) dar iki 2013-06-18 LR Seimo nutarimo priėmimo, t. y. jau prasidėjus detaliajam planavimui. Parengtas Detalusis planas niekaip nepaneigia 2013-06-18 Seimo nutarimo Nr. XII-381 reikšmės ir turinio, nes šis nutarimas nedraudžia rengti ir nestabdo rengiamų detaliųjų planų, o tik suteikia teisinį pagrindą įgyvendinti ypatingos valstybės svarbos projekto dalį (žemės paėmimo visuomenės poreikiams etapą) pagal Lietuvos Respublikos žemės paėmimo visuomenės poreikiams įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektus įstatymą. Šiame įstatyme numatyto specialiojo plano paskirtis - paspartinti ypatingos valstybės svarbos projekto įgyvendinimą - negali būti aiškinama kaip reikalavimas panaikinti iki tol patvirtintus teritorijų planavimo dokumentus arba nutraukti jau pradėtų teritorijų planavimo dokumentų rengimą. Priešingai - detalusis planavimas turi būti baigiamas ir jo rezultatai panaudojami ypatingos valstybės svarbos projektui įgyvendinti kartu su kitais teritorijų planavimo dokumentais tam, kad jau pasiekti planavimo rezultatai būtų sėkmingai panaudoti ypatingos valstybės svarbos projekto ir valstybės labui. Nei 2013-06-18 Seimo nutarimas Nr. XII-381, nei Žemės paėmimo visuomenės poreikiams įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektus įstatymas nenumato taisyklės ar nuostatos, jog visi į ypatingos valstybinės reikšmės projekto (šiuo atveju Rytų-Vakarų transporto koridoriaus Lietuvos dalies projekto (Klaipėdos valstybinio jūrų uosto, kelių, geležinkelių infrastruktūros komplekso)) apimtį patenkantys objektai ir teritorijos nebegali būti planuojami savarankiškai. Būtina atskirti ir identifikuoti kiekvieno teisės akto tikslus ir uždavinius, kurie yra keliami su jo priėmimu ir taikymu. Rytų-Vakarų transporto koridoriaus Lietuvos dalies projektas (Klaipėdos valstybinio jūrų uosto, kelių, geležinkelių infrastruktūros kompleksas) yra milžiniškos apimties ir driekiasi per visą Lietuvos Respubliką. Negalima 2013-06-18 Seimo nutarimo Nr. XII-381 ir Žemės paėmimo visuomenės poreikiams įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektus įstatymo aiškinti taip, jog visa į ypatingos reikšmės valstybės projektu pripažintos teritorijos plėtra ir vystymas yra sustabdomas iki tol, kol bus parengtas specialusis planas. Specialiojo plano paskirtis ir tikslas šiuo atveju identifikuoti ypatingos valstybinės reikšmės projekto rėmus ir nustatyti žemę, kurią būtų reikalinga paimti visuomenės poreikiams pasinaudojant specialiu tam skirtu ir visuomenės poreikius saugančius įstatymu. Tačiau, tai jokia apimtimi neriboja galimybių planuoti ir vystyti atskiras į tokio ypatingos valstybinės reikšmės objekto apimtį patenkančias teritorijas ir objektus, jeigu tai iš esmės nepaneigia ir neprieštarauja keliamiems ypatingos reikšmės valstybės projekto tikslams ir uždaviniams. Taigi, jokie teisės aktai nenustato ribojimo planuoti Klaipėdos pietinį aplinkkelį ir jį vystyti, naudojantis taikomomis teritorijų planavimo reguliavimo nuostatomis ir žemę paimti visuomenės poreikiams ne vadovaujantis specialiuoju Žemės paėmimo visuomenės poreikiams įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektus įstatymu, o bendrosiomis Žemės įstatymo VIII skyriaus nuostatomis. Šiuos teiginius patvirtina ir tai, jog pagal 2013-06-27 LR Teritorijų planavimo įstatymo pakeitimo įstatymo NR. XII-407 3 straipsnio 6 d. 1 p., Rytų - vakarų transporto koridoriaus Lietuvos dalies projektui rengti būtų taikomas būtent šio įstatymo ketvirtasis skirsnis (skirtas „valstybei svarbių projektų teritorijų planavimui"), nes iki 2014 m. sausio 1 d. nėra ir nebuvo išduotos planavimo sąlygos šiam teritorijų planavimo dokumentui rengti. Teritorijų planavimo įstatymo (akto redakcija, galiojusi nuo 2014-01-01) 50 str. numato, kad jeigu galiojančio žemesnio lygmens teritorijų planavimo dokumento sprendiniai neatitinka pagal šį įstatymą parengto naujo aukštesnio lygmens teritorijų planavimo dokumento sprendinių, galiojantis žemesnio lygmens teritorijų planavimo dokumentas neprivalo būti keičiamas ar koreguojamas ir galioja neterminuotai, išskyrus šio įstatymo 4 straipsnio 4 dalyje numatytus atvejus. Tuo tarpu Teritorijų planavimo įstatymo (akto redakcija, galiojusi nuo 2014-01-01) 4 str. 4 d. numato, kad valstybei svarbių projektų teritorijų planavimo dokumentų sprendiniai privalomi valstybės lygmens ir žemesnio lygmens teritorijų planavimo dokumentams. Taikant valstybei svarbių projektų teritorijų planavimo dokumentų sprendinius, valstybės lygmens ir žemesnio lygmens teritorijų planavimo dokumentų sprendiniai galioja tiek, kiek jie neprieštarauja valstybei svarbių projektų teritorijų planavimo dokumentų sprendiniams.

Teismas laiko, kad auksčiau paminėtais argumentais pradėtas rengti Detalusis planas, galėjo būti tvirtinamas nepriklausomai nuo to, ar vėliau bus pradėta valstybei svarbių projektų teritorijų planavimo dokumentų rengimas, kadangi įstatymas aiškiai sureguliuoja tokių dokumentų konkurencijos atvejus. Todėl laikytina, kad ginčijamai administraciniai aktai ir Detalusis planas yra teisėti.

2013-01-31 sprendimu Nr. Tll-59 Klaipėdos rajono savivaldybė pritarė jungtinės veiklos sutarčiai su Klaipėdos miesto savivaldybės administracija dėl pietinio išvažiavimo iš Klaipėdos uosto trasos detaliojo plano rengimo. Tarp abiejų savivaldybių buvo pasirašyta 2013-02-14 jungtinės veiklos sutartis Nr. J9-116. Sutarties šalys susitarė, kad detaliojo planavimo organizatoriaus teises ir pareigas, kiek tai susiję su Klaipėdos rajono savivaldybės teritorija, vykdytų Klaipėdos miesto savivaldybės administracija (Sutarties 2.1. 3.1 punktai). Sutartimi Klaipėdos rajono savivaldybės administracija taip pat įsipareigojo teikti Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai visokeriopą nefinansinę pagalbą ir atlikti visus kitus administracinius veiksmus, kurie reikalingi Sutarties tikslui pasiekti (Sutarties 2.2 punktas). Įsipareigojo dėti visas pastangas, kad būtų operatyviai priimti ir (ar) suderinti visi sprendimai, pasiūlymai, kiti dokumentai ir bet kokie kiti reikalingi teisės aktai, susiję su detaliojo planavimo vykdymu (Sutarties 2.3 punktas).

2013-02-14 jungtinės veiklos sutartimi Nr. J9-116 jos šalys, vadovaudamosi LR Vietos savivaldos įstatymo 5 str. 3 ir 4 dalimis, susitarė dėl teisių ir pareigų, bei jų apimties pasiskirstymo įgyvendinant detaliojo planavimo organizatoriaus teises ir pareigas. Šia sutartimi nebuvo sprendžiamas klausimas dėl detaliojo planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo, kaip tai numatyta 2004-05-03 LR Aplinkos ministro įsakymu Nr. Dl-239 patvirtintame Detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo ir sutarties sudaiymo tvarkos apraše. Jungtinės veiklos sutartimi buvo siekiama optimizuoti ir bendrai administruoti Detaliojo plano rengimą. Klaipėdos misto savivaldybės administracijai nebuvo „perduotos" planavimo organizatoriaus teisės ir pareigos, kadangi organizatoriais savo savivaldybės ribose liko abi atitinkamai Klaipėdos miesto savivaldybės administracija ir Klaipėdos rajono savivaldybės administracija, nors visas administracines funkcijas planavimo procese daugiausia atliko Klaipėdos miesto savivaldybės administracija. Rengiamo detaliojo planavimo sąlygų išdavimo, plano koncepcijos tvirtinimo, derinimo ir viešo svarstymo procedūros buvo atliekamos abiejose savivaldybėse. Klaipėdos rajono savivaldybė aktyviai dalyvavo planavimo procese, išdavę sąlygas, derino pagal jas Detalųjį planą Nuolatinėje statybos komisijoje ir pati ginčo administraciniu aktu patvirtino Detalųjį planą.

Teismas mano kad teisėtai buvo rengiamas detalusis planas daugiau nei vienos savivaldybės teritorijoje. Vadovaujanti TPĮ 4 straipsnio 3 dalimi (red. Galiojusi iki 2014 01 01). Duomenų, kad būtų panaikinti ar bent teismuose ginčijami 2013-01-31 Klaipėdos rajono savivaldybės sprendimas Nr. Tll-59 bei 2013-02-14 jungtinės veiklos sutartis Nr. J9-116 nėra. Todėl nėra pagrindo laikyti, kad ginčijamu Detaliuoju planu suplanuota dviejų savivaldybių teritorija, nes Detaliuoju planu yra suplanuota ne dviejų savivaldybių teritorija, o žemės sklypų grupė, patenkanti į dviejų savivaldybių teritoriją. Teritorijų planavimo įstatymo 4 straipsnio 3 dalyje galiojusioje iki 2014 01 01 nėra nurodyta, jog rengiant vietovės lygmens detalųjį planą, žemės sklypai ar jų grupė privalo būti tik vienos savivaldybės teritorijoje. Taip pat pažymėtina, kad Detaliuoju planu suplanuota teritorija neišsiskiria jokiu administraciniu funkciniu bendrumu. Todėl nėra pagrindo teigti, kad nagrinėjamu atveju privalėjo būti rengiamas specialusis, o ne detalusis planas. Detalusis planas buvo rengiamas aktyviai dalyvaujant ir veiksmus koordinuojant ne vienai, o abiems savivaldybėms, kurios priėmė visus reikiamus procedūrinius sprendimus Detaliojo plano rengimo procese kaip tai būtų daroma, jeigu būtų buvę rengti du atskiri detalieji planai, kurie susijungtų ties savivaldybių riba. Detaliojo plano rengimui taikytinas teisinis reguliavimas aiškiai nustatė, kad tokio pobūdžio objekto kaip Klaipėdos pietinis aplinkkelis vystymui gali būti rengiamas būtent detalusis planas, o ne kitas teritorijų planavimo dokumentas.

Parengtas Detalusis planas patenka j dviejų savivaldybių - Klaipėdos miesto ir Klaipėdos rajono savivaldybių teritorijas. Teritorijų planavimo įstatymo (redakcija galiojusi iki 2014-01-01) 20 straipsnis numatė, kad detaliojo teritorijų planavimo organizatoriai yra savivaldybės administracijos direktorius ir valstybinės žemės valdytojai. Vadovaujantis Vietos savivaldos įstatymo 5 straipsnio 3 dalimi, tarp abiejų savivaldybių buvo pasirašyta 2013-02-14 jungtinės veiklos sutartis Nr. J9-116, kuriai prieš pasirašymą pritarė tiek Klaipėdos rajono, tiek Klaipėdos miesto savivaldybės. Rengiamo detaliojo planavimo sąlygų išdavimo, plano koncepcijos tvirtinimo, derinimo ir viešo svarstymo procedūros buvo atliekamos abiejose savivaldybėse. Visos reikiamos detaliojo planavimo procedūros buvo atliktos taip kaip lyg būtų buvę parengti du atskiri planai ties savivaldybių riba. Tačiau efektyvesnio administracinio valdymo tikslais bei vadovaujantis LR Vietos savivaldos įstatymo 5 straipsnio 3 dalimi buvo sudaryta jungtinės veiklos sutartis. Detalųjį planą ginčo administraciniais aktais patvirtino taip pat abi savivaldybės. Todėl nėra jokio pagrindo teigti, kad 2013-02-14 jungtinės veiklos sutartimi Nr. J9-116 Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai buvo perduotos Klaipėdos rajono teritorijos planavimo organizatoriaus teisės ir pareigos. 2013-02-14 jungtinės veiklos sutarties Nr. J9-116 1 punkte yra aiškiai nurodyta, jog šios sutarties objektas yra „organizatoriaus teisės ir pareigos, šalių bendradarbiavimas detaliojo planavimo procese", o ne organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimas. Klaipėdos misto savivaldybės administracijai nebuvo „perduotos" planavimo organizatoriaus teisės ir pareigos, kadangi organizatoriais savo savivaldybės ribose liko abi atitinkamai Klaipėdos miesto savivaldybės administracija ir Klaipėdos rajono savivaldybės administracija. Vietos savivaldos įstatymo 5 straipsnio 3 dalis numatyta, kad bendriems tikslams pasiekti savivaldybė gali sudaiyti jungtinės veiklos sutartis arba bendrų viešųjų pirkimų sutartis su valstybės institucijomis ir (arba) kitomis savivaldybėmis. 2013-02-14 jungtinės veiklos sutarties Nr. J9-116 įžanginėje dalyje aiškiai nurodyta, kad jungtinės veiklos sutartis sudaroma vadovaujantis LR Vietos savivaldos įstatymo 5 straipsnio 3 dalimi. Jos tikslas yra bendrų tikslų pasiekimas, o dalykas organizatoriaus teisių ir pareigų pasiskirstymas ir bendras vykdymas. Jungtinės veiklos (partnerystės) sutartis yra sutartis, kuria du ar daugiau asmenų (partnerių), kooperuodami savo turtą, darbą ar žinias, įsipareigoja veikti bendrai tam tikram, neprieštaraujančiam įstatymui tikslui arba tam tikrai veiklai (CK 6.969 straipsnio 1 dalis). Dėl to įstatyme detaliai nereglamentuojami jungtinės veiklos sutarties teisiniai santykiai, o konkrečios jungtinės veiklos sutarties turinio ir formos specifiką nulemia tikslas (veikla), kuriam ji yra sudaroma. Aukščiausiojo teismo praktikoje išaiškinta, kad teisinę jungtinės veiklos (partnerystės) sutarties formą gali įgyti labai įvairūs civiliniai santykiai - bet kokie įstatymui neprieštaraujantys kelių asmenų tarpusavio įsipareigojimai kooperuojant turtą ar nematerialines vertybes užsiimti bendra veikla ar siekti bendro tikslo. Esminiai jungtinės veiklos sutarties požymiai yra: kelių asmenų turtinių, intelektualinių ar darbinių išteklių (įnašų) kooperavimas; įsipareigojimas naudojant kooperuotus išteklius bendrai veikti; bendras dalyvių tikslas ir interesas - tam tikros veiklos plėtojimas ar tikslo siekimas. Pagal teisinį tikslą jungtinės veiklos (partnerystės) sutartis teisės doktrinoje priskiriama prie bendradarbiavimo sutarčių grupės, t. y. sutarčių, kurių kvalifikuojamasis požymis yra sutarties šalių bendri tikslai. Bendra veikla kildinama ne iš įstatymo, bet grindžiama sutartimi. Jungtinės veiklos sutartis laikoma savanoriška asociacija, kuri pasižymi bendrais tikslais ir vienodais dalyvių interesais kaip rezultatu. Skirtingai nuo įprastų sutarčių ir šalių bendradarbiavimo, pasižyminčių skirtingais, priešpriešiniais šalių interesais, jungtinės veiklos sutarties šalis vienija interesų bendrumas, veikiant ne išimtinai kiekvienos šalies naudai, bet partneiystės, kaip visumos, interesais, siekiant bendrų tikslų. Teisėti bendri tikslai ir vienodi interesai yra partnerystės sutartį kvalifikuojantys požymiai. Atsižvelgus į visus argumentus laiktyna, kad Klaipėdos miesto savivaldybės administracija ir Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos 2013-02-14 pasirašyta jungtinės veiklos sutartis Nr. J9-116 yra teisėta. 2013 m. birželio 27 d. LR Teritorijų planavimo įstatymo pakeitimo įstatymo NR. XH-407 3 straipsnio 1 d. (įsigaliojo 2014-01-01) aiškiai numatė, kad iki šio įstatymo įsigaliojimo pradėti rengti teritorijų planavimo dokumentai, dėl kurių rengimo kreiptasi planavimo sąlygų, gali būti baigiami rengti, derinami, tikrinami ir tvirtinami pagal iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusį teritorijų planavimo teisinį reguliavimą. Šio teisės akto 26 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad detalųjį planą tvirtina savivaldybės taryba arba savivaldybės administracijos direktorius savivaldybės tarybos pavedimu, todėl laikytina, kad Klaipėdos rajono savivaldybės taryba turėjo teisę tvirtinti detalųjį planą.

Teismas nenustatė, kad detaliojo plano rengėjas neturėjo teisės rengti šios teritorijos detalųjį planą. Pagal Lietuvos Respublikos Teritorijų planavimo įstatymo 36 straipsnio 3 dalimi, teisę rengti detaliuosius planus turi juridiniai asmenys, jeigu jų steigimo dokumentuose numatyta teritorijų planavimo veikla, o planavimo darbams vadovauja atestuotas teritorijų planavimo specialistas. Sutartį su Klaipėdos miesto savivaldybes administracija dėl kompleksinių paslaugų, tame tarpe dėl Detaliojo plano parengimo, sudarė įmone Eisenbahn - und Bauplanungsgesellschaft mbH Erfurt, tačiau Detalųjį planą subrangos sutarties pagrindu parengė UAB „Sweco Lietuva". UAB „Sweco Lietuva" įstatuose yru numatyta teritorijų planavimo veikla. Teritorijų planavimo dokumentų registre būtent UAB „Sweco Lietuva" ir yra nurodyta kaip Detaliojo plano rengėja.

Pareiškėjos argumentai, jog detaliuoju planu nenumatyti nuvažiavimai į jiems priklausančius žemės sklypus taip pat pripažintini nepagrįstais. Iš Valstybinio jūrų uosto direkcijos pateikto Techninės tarybos 2010-11-22 posėdžio, kuriame dalyvavo ir UAB „Ferteksos transportas“ atstovai, protokolo Nr. V4-48 matyti, jog jie kėlė klausimą dėl patekimo į planuojamus žemės sklypus galimybės. Posėdžio metu buvo aptarti projektiniai pasiūlymai ir pareiškėjos atstovui išaiškinta, jog į žemės sklypus galės patekti per projektuojamą keturšalę sankryžą. Pateiktame projekto brėžinyje geltona linija pažymėta uosto žemė, kuri yra perimta iš Klaipėdos miesto, t. y. B1 kategorija su 4 eismo juostomis ir su skiriamosiomis juostomis. Nuvažiavimai į pareiškėjos UAB „Ferteksos transportas“ žemės sklypą numatyti pagal ribotus atstumus tarp sankryžų, kurios mieste negali būti dažniau kaip 500 metrų. Per Klaipėdos vandenvietės teritoriją nuvažiavimai nenumatyti, nes joje yra apsaugos zona, todėl į Klaipėdos vandenvietės teritoriją taip pat bus galima patekti per keturšalę sankryžą. Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijai 2011-05-02 išduotas statybos leidimas statyti naujus statinius pagal projektą „Privažiavimo kelių sutvarkymas į multimodalinių krovinių terminalus pietinėje uosto dalyje, (duomenys neskelbtini) gatvės nuo skirtingų lygių sankryžos, (duomenys neskelbtini) prospekto su (duomenys neskelbtini) gatve iki Klaipėdos kanalo rekonstravimas. Iš planinių sprendinių matyti, jog yra suprojektuoti nuvažiavimai į pareiškėjos žemės sklypus, todėl jų argumentai, kad įgyvendinus detaliojo plano sprendinius jie nebegalės patekti į savo žemės sklypus, pripažintini nepagrįstais.

Atsakovės priimdamos skundžiamus sprendimus vadovaudamosi Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 26 straipsnio 4 dalimi, Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 16 straipsnio 3 dalies 8 punktu (redakcijos galiojusios iki 2014 01 01). Nustatytų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu teisėjų kolegija konstatuoja, jog pareiškėjos UAB „Ferteksos transportas“ skunde ir pareiškėjos UAB „Ferteksos transportas“ atstovės teismo posėdžio metu išdėstyti argumentai nepagrįsti, pareiškėja nepateikė duomenų, kurių pagrindu ginčijami aktai galėtų būti pripažinti neteisėtais. Esminių procedūrinių pažeidimų tvirtinant ginčijamą detalųjį planą teismas taip pat nenustatė. Teismas nenustatė ABTĮ 89 straipsnyje nurodytų administracinių aktų panaikinimo pagrindų, todėl skundžiami administraciniai aktai Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2015 09 09 įsakymas Nr. AD1-2624 “Dėl Pietinės jungties tiesimo tarp Klaipėdos valstybinio jūrų uosto ir IX B transporto koridoriaus detaliojo plano patvirtinimo“ ir Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos 2015 09 24 sprendimas Nr. T11-288 “Dėl Pietinės jungties tiesimo tarp Klaipėdos valstybinio jūrų uosto ir IXB transporto koridoriaus detaliojo plano patvirtinimo ir pagrindinės žemės naudojimo paskirties nustatymo“, kuriais patvirtintas Pietinio išvažiavimo iš Klaipėdos uosto trasos (pietinės jungties tarp Klaipėdos valstybinio jūrų uosto ir IX transporto koridoriaus) detalusis planas, pripažintini teisėtais ir pagrįstais. Pripažinus administracinius aktus teisėtais, detalusis planas laikytinas teisėtu. Pareiškėjos UAB „Ferteksos transportas“ skundas dėl nurodytų administracinių aktų ir detalaus plano panaikinimo atmestinas kaip nepagrįstas vadovaujantis Lietuvos Respublikos ABTĮ 88 straipsnio 1 punktu.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

pareiškėjos UAB „Ferteksos transportas“ skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas gali būti skundžiamas apeliacine tvarka per keturiolika dienų nuo paskelbimo dienos Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą Klaipėdos apygardos administraciniam teismui arba apeliacinės instancijos teismui.