Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Lina Žemaitienė

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo R. K. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2022 m. kovo 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-6098-1052/2022 pagal ieškovo R. K. ieškinį atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

2. 2022 m. vasario 21 d. nutartimi nustatė ieškovui 7 dienų terminą pašalinti ieškinio trūkumus – pateikti teismui sąskaitas už teisinę pagalbą, kuriomis grindžiamas reikalavimas priteisti turtinę žalą, ir duomenis, jog byloje sumokėtas 108 Eur žyminis mokestis.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

5. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųstos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą bei analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

6. Apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria nutarta ieškovo ieškinį laikyti nepaduotu, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

7. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnis ir CPK 5 straipsnis suteikia teisę kiekvienam suinteresuotam asmeniui įstatymo nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Kita vertus, teisė kreiptis į teismą nėra absoliuti ir privalo būti įgyvendinama įstatymų nustatyta tvarka, todėl teismas, spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą, privalo ex officio (savo iniciatyva) išsiaiškinti, ar yra asmens teisės kreiptis į teismą prielaidų ir tinkamo įgyvendinimo sąlygų, ar nėra procesinių kliūčių priimti ieškinį (pareiškimą). Nesant pagrindo atsisakyti priimti ieškinį, teismas patikrina, ar nėra ieškinio (pareiškimo) formos ir turinio trūkumų, ar pateiktas procesinis dokumentas savo forma ir turiniu atitinka CPK 135 ir 111 straipsnių reikalavimus. Jeigu procesiniai dokumentai neatitinka jų formai ir turiniui keliamų reikalavimų, teismas priima nutartį ir nustato terminą trūkumams pašalinti (CPK 115 straipsnio 2 dalis). Jeigu dalyvaujantis byloje asmuo, pateikęs procesinį dokumentą, pagal teismo nurodymus ir nustatytu terminu pašalina trūkumus, procesinis dokumentas laikomas paduotu pradinio jo pateikimo teismui dieną. Priešingu atveju procesinis dokumentas laikomas nepaduotu ir teisėjo nutartimi kartu su priedais grąžinamas jį padavusiam asmeniui (CPK 115 straipsnio 3 dalis).

8. Nustatyta, kad pirmosios instancijos teismui pateiktu ieškiniu apeliantas prašė iš atsakovės priteisti 1 815 Eur turtinės žalos atlyginimą, 3 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą ir turėtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškinio reikalavimas dėl žalos atlyginimo grindžiamas neteisėtais ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro, teisėjo ir teismo veiksmais. Apeliantas nurodė, kad jis nuo ikiteisminio tyrimo pradžios buvo nepagrįstai pripažintas įtariamuoju ir kaltinamuoju, ikiteisminio tyrimo metu buvo nepagrįstai sulaikytas ir suimtas, gindamas savo teises patyrė išlaidų advokato pagalbai apmokėti.

9. Pirmosios instancijos teismas 2022 m. vasario 21 d. nutartimi konstatavo, kad apeliantas kartu su ieškiniu teismui nepateikė rašytinių įrodymų, patvirtinančių ieškinio reikalavimo priteisti turtinę žalą pagrįstumą – sąskaitų už teisinę pagalbą. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su pirmosios instancijos teismui pateiktais ieškinio priedais, konstatuoja, kad kartu su ieškiniu teismui iš tiesų nebuvo pateikta apelianto teisinės pagalbos išlaidų dydį patvirtinančių rašytinių įrodymų. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai apeliantą įpareigojo pateikti jo ieškinio reikalavimą patvirtinančius rašytinius įrodymus – sąskaitas už apeliantui suteiktą teisinę pagalbą. Bylos duomenimis, apeliantas šio ieškinio trūkumo nešalino, trūkstamų rašytinių įrodymų į bylą neteikė. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad apeliantas neištaisė šio 2022 m. vasario 21 d. Kauno apylinkės teismo nutartyje nurodyto ieškinio trūkumo.

10. Apeliantas teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai jam nustatė įpareigojimą ieškinį apmokėti žyminiu mokesčiu, teigia, kad CPK 83 straipsnio 1 dalies 6 punkto pagrindu turėjo būti atleistas nuo žyminio mokesčio sumokėjimo.

11. Viena iš tinkamo kreipimosi į teismą sąlygų – žyminio mokesčio, t. y. įstatymo nustatytos konkrečios arba proporcinės pinigų sumos, kuri mokama už teismo atliekamus (atliktinus) procesinius veiksmus bylose, sumokėjimas. CPK 80 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad už kiekvieną ieškinį (pradinį ar priešieškinį), pareiškimą dėl ikisutartinių santykių, trečiojo asmens, pareiškusio savarankišką reikalavimą dėl ginčo dalyko, pareiškimą jau pradėtoje byloje, pareiškimą ypatingosios teisenos bylose mokamas žyminis mokestis, kurio dydis apskaičiuojamas šioje teisės normoje nustatyta tvarka. CPK 135 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad asmuo, teikiantis ieškinį, turi pateikti teismui duomenis, jog žyminis mokestis sumokėtas.

12. Reikalavimas už atitinkamus procesinius dokumentus sumokėti žyminį mokestį nėra savitikslis. Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad įstatymų leidėjas, nustatydamas žyminį mokestį, siekė kelių viešajam interesui svarbių tikslų, be kita ko, netiesiogiai užkirsti galimybę reikšti nepagrįstus reikalavimus; padengti tam tikrą dalį valstybės išlaidų, skirtų teismams išlaikyti; skatinti šalis ieškoti taikių ginčų sprendimo būdų ir pan. Žyminio mokesčio institutu siekiama, kad teise kreiptis į teismą būtų naudojamasi atsakingai ir ja nepiktnaudžiaujant, o teisminis procesas būtų naudojamas kaip paskutinė priemonė (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. vasario 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-124-464/2020). Siekdamas užtikrinti šių tikslų įgyvendinimą, įstatymų leidėjas CPK imperatyviai nustatė už atitinkamus procesinius dokumentus mokėtinų žyminių mokesčių dydžius, taip pat reglamentavo žyminio mokesčio apskaičiavimo tvarką, atleidimo nuo žyminio mokesčio sąlygas ir kt. (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-190-516/2022)

13. CPK 83 straipsnio 1 dalyje nustatyti atvejai, kuomet asmenys yra atleidžiami nuo žyminio mokesčio mokėjimo. Vienas tokių atvejų, kuriuo remiasi apeliantas, įtvirtintas CPK 83 straipsnio 1 dalies 6 punkte, nustatančiame, kad nuo žyminio mokesčio atleidžiamos šalys bylose dėl žalos, atsiradusios dėl neteisėto nuteisimo, neteisėto suėmimo kardomosios priemonės taikymo tvarka, neteisėto sulaikymo, neteisėto procesinės prievartos priemonių pritaikymo, neteisėto administracinės nuobaudos – arešto – paskyrimo, taip pat dėl žalos, atsiradusios dėl neteisėtų teisėjo ar teismo veiksmų nagrinėjant civilinę bylą.

14. Apeliantas reikalavo iš Lietuvos valstybės priteisti turtinę ir neturtinę žalą. Faktiniu ieškinio pagrindu nurodo aplinkybes, jog 2021 m. rugsėjo 27 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu Nr. N1-25-917/2021 buvo išteisintas dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 178 straipsnio 2 dalyje, neįrodžius, jog jis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką. Apeliantui nepagrįstai buvo pareikštas įtarimas ir kaltinimas, ikiteisminio tyrimo metu jis buvo nepagrįstai sulaikytas ir suimtas.

15. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad toks apelianto ieškinys dėl žalos atlyginimo patenka į CPK 83 straipsnio 1 dalies 6 punkto taikymo sritį, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai apeliantui nustatė įpareigojimą sumokėti žyminį mokestį. Šį atskirojo skundo argumentą teismas pripažįsta pagrįstu.

16. Tačiau apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad 2022 m. vasario 21 d. Kauno apylinkės teismo nutartimi apeliantui buvo nurodyta pašalinti du ieškinio trūkumus – sumokėti žyminį mokestį ir pateikti trūkstamus rašytinius įrodymus. Šia nutartimi apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad apeliantas nepašalino vieno iš teismo nutartimi nurodytų pašalinti ieškinio trūkumų – nepateikė trūkstamų rašytinių įrodymų. Vien ši aplinkybė yra pakankama konstatuoti, kad šis ieškinio trūkumas pagal teismo nurodymą teismo nustatytu terminu nebuvo pašalintas, todėl buvo pagrindas konstatuoti CPK 115 straipsnio 3 dalyje nustatytas teisines pasekmes.

17. Vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė iš esmės teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurios keisti ar naikinti nėra teisinio pagrindo, todėl ji paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2022 m. kovo 14 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.