- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-04-12
- Bylos Nr.
- 1S-279-383/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 1-85-1-00732-2013-3
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Valdas Vitunskas, Svetlana Jurgaitienė, Viktoras Preikšas
- Nuteistasis
- R. K.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Svetlanos Jurgaitienės, Viktoro Preikšo ir Valdo Vitunsko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
nerengdama teismo posėdžio rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo R. K. skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2018 m. kovo 9 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
R. K., Tauragės rajono apylinkės teismo 2014 m. balandžio 14 d. nuosprendžiu nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 1 dalį 1 m. laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 3, 9 dalimis paskirta bausmė subendrinta su Tauragės rajono apylinkės teismo 2013 m. spalio 18 d. nuosprendžiu paskirta bausme, galutinė subendrinta bausmė – 5 m. 6 mėn. laisvės atėmimo.Nuteistasis atliko BVK 157 straipsnio 2 dalies 2 punkte numatytą privalomą dalį (1/2) paskirtos laisvės atėmimo bausmės, neatlikta laisvės atėmimo bausmės dalis yra 11 mėn. 26 d. (skaičiuojant Komisijos posėdžio, kuriame svarstytas nuteistojo prašymas dėl jo lygtinio paleidimo, dieną, t. y. 2018 m. vasario 1 d.).Komisijos 2018 m. vasario 5 d. priimtu nutarimu buvo nutarta nuteistajam R. K. taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau - BVK) 157 straipsnio 2 dalies 2 punktą, tačiau Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmai 2018 m. kovo 9 d. nutartimi Komisijos nutarimą patvirtinti atsisakė padarydamas išvadą, jog nors nuteistasis R. K. ir daro pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, tačiau ši pažanga nėra tokia akivaizdi ir įtikinanti, kad neabejotinai sudarytų sąlygas konstatuoti, kad lygtinai paleistas nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.Apeliaciniame skunde nuteistasis R. K. prašo, panaikinti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2018 m. kovo 9 d. nutartį ir patvirtinti Komisijos nutarimą taikyti jam lygtini paleidimą.Skunde nurodė, kad skundžiama nutartis jam yra visiškai nesuprantama ir nepagrista daugeliu motyvų, kadangi teisėjas rėmėsi sena informacija kuri nuteistajam ir pataisos namų administracijai yra senai žinoma. Nuteistojo teigimu, pagal "OASys" metodika šiuo metu jo balai yra maksimaliai sumažinti per jo išbūtą laika pataisos namuose. Tai įrodo, kad buvo įdėtos pastangos dirbant su savimi. Atkreipiamas dėmesys, jog pataisos namų administracijai nekilo jokios abejones nuteistąjį išleisti į namus anksčiau laiko. Nuteistojo teigimu, apylinkės teismas taip pat paviršutiniškai vertino jo asmenybę, neatsižvelgė į pataisos namuose išbūtą laiką, į tai, kad būnant ilgą laiką pataisos namuose išėjus į laisvę žmogui sunku integruotis į visuomenę ir tapti pilnaverčiu jos nariu. Nuteistasis pažymi, jog atlikdamas bausmę mokėsi, dirbo, atidavė save visą, kad tik įrodytų pataisos namų administracijai ir teismui, kad pasitaisė ir tikrai tapo geresniu žmogumi, tačiau teismo tai nebuvo įvertinta. R. K. įsitikinimu, teisingumo principas reikalauja, kad panašios, vienodos bylos būtų sprendžiamos vienodai, todėl tikisi, kad aukštesnės instancijos teismas kruopščiau išnagrinės nuteistojo skundą. Skunde taip pat teigiama, jog apylinkės teismas nepastebėjo bei neįvertino fakto, koks nuteistasis buvo prieš izoliuojant jį nuo visuomenes ir koks tapo šiuo metu. Apeliacinės instancijos teismo prašo, atsižvelgti į jo darbą, mokslą, užimtumo veiklą, paskatinimus, bendravimą su administracijos tarnybomis siekiant pakeisti save. Nuteistasis prašo įvertinti ir tai, kad jis sumažino nusikalstamos rizikos balus nuo praeito teismo maksimaliai sumažinau šiandiena iki šios dienos ir nuo ankstesnio teismo maksimaliai, daugiau kur jų mažinti nebėra galimybės, tačiau apylinkės teismas nepagrįstai to neįvertino priimdamas skundžiamą nutartį.Nuteistojo R. K. skundas atmetamas.BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Taigi būtent nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, ją vertinant atitinkamai pagal tai, ar nusikalstamo elgesio rizika yra žema, ar vidutinė arba aukšta, turi sudaryti pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.Išnagrinėjusi skundo argumentus, skundžiamą nutartį ir teismui pateiktą medžiagą bei įvertinusi pataisos procesui reikšmingų aplinkybių visumą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apylinkės teismas pagrįstai vertino, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo manyti, jog nuteistasis R. K. jau gali būti paleistas lygtinai iš pataisos įstaigos ir taisomas probacijos.Nors nuteistojo manymu, jis atitinka BVK 157 straipsnyje numatytus pagrindus, tačiau formaliųjų kriterijų atitikimas tėra lygtinio paleidimo klausimo svarstymo sąlyga, o ne lygtinio paleidimo pagrindas. Šiuo aspektu pažymėtina, jog lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos taikomas tik tuo atveju, jei, įvertinus visas aplinkybes (padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir sunkumą, nuteistojo elgesį laisvės atėmimo metu, galimybes adaptuotis laisvėje, socialinius ryšius, asmenybę charakterizuojančius duomenis ir kt.), galima pagrįstai manyti, jog nuteistasis pakankamai pakeitė savo elgesį, toliau jį galima taisyti neizoliuotą nuo visuomenės ir toks nuteistojo paleidimas užtikrina bausmės tikslų bei teisingumo principo įgyvendinimą.Analizuojant pateiktos bylos medžiagą ir joje esančią socialinio tyrimo išvadą, nustatyta, jog nuteistasis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones. Tačiau sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo pagrįstumo vertinamas ne tik formalus, bet ir materialus šio instituto taikymo pagrindas. Kaip matyti iš Socialinio tyrimo išvados nuteistasis bausmę atlieka paprastosios grupės sąlygomis, bausmės atlikimo metu mokėsi, įgijo plytelių klojėjo specialybę, lankė AA (anoniminių alkoholikų) atviros grupės užsiėmimus, dalyvavo dvejose iš keturių paskaitų narkomanijos prevencijos programos „Ateitis be priklausomybės“ cikle. Pataisos namuose dirbo ir šiuo metu dirba, būryje savo noru atliko būrio gerinimo darbus, pagal įstaigoje gautus vykdomuosius dokumentus iš nuteistojo gaunamų pajamų išieškoma skola. Nuteistasis palaiko socialinius ryšius su tėvais ir sugyventine, lankomas pasimatymų metu. Pažymėtina ir tai, jog socialinio tyrimo išvadoje ir Komisijos nutarime konstatuota, jog nuteistasis per visą laisvės atėmimo bausmės atlikimo laiką buvo 3 kartus paskatintas už gerą elgesį ir gerai atliekamus darbus, tačiau jis per bausmės atlikimo laiką net 8 kartus pažeidė nustatytas vidaus tvarkos taisykles ir rėžimo reikalavimus, iš jų 6 kartus baustas drausminėmis nuobaudomis. Šios aplinkybės patvirtina, kad nuteistasis R. K. pataisos įstaigoje nesielgė nepriekaištingai, tai atitinkamai charakterizuoja nuteistąjį ir rodo jo neigiamą požiūrį į nustatytų taisyklių ir reikalavimų laikymąsi. Pabrėžtina ir tai, kad pataisos namuose nustatytų režimo reikalavimų ir taisyklių nesilaikymas, kai nuteistajam neabejotinai žinomi reikalavimai asmenims, atliekantiems laisvės atėmimo bausmę, patvirtina, kad nuteistasis nevykdė vienos iš pagrindinių nuteistojo pareigų – bausmės atlikimo metu elgtis tinkamai. Tikrinant skundžiamos nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, teisėjų kolegija mano, kad lygtinio paleidimo instituto taikymui teismas padarė tinkamą išvadą dėl materialaus pagrindo pagrįstumo nebuvimo. Manymas, kad nuteistasis paleistas lygtinai elgsis išimtinai įstatymų normose, nėra pakankamas. Bylos duomenys patvirtina, kad atlikus nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą, naudojant OASys metodiką nustatyta, jog nuteistojo R. K. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra vidutinė – 52 balai. Atlikus pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą, R. K. atžvilgiu pažanga nuo ankstesnio vertinimo nuo 66 balų sumažėjo iki 52 balų. Šiuo atveju, kai nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika yra įvertinta kaip vidutinė, nuteistojo pažanga šią riziką mažinant turi būti akivaizdi ir įtikinanti, kad nuteistasis jau yra pasiruošęs gyvenimo tikslų siekti tik teisėtomis priemonėmis. Nors nuteistasis skunde teigia, kad jo pastangos taisytis ir vykdyti Komisijos įpareigojimus, patvirtina, jog jis laikysis įstatymų ir nebenusikals, aukštesniojo teismo vertinimu, akivaizdžių jo pažangos veiksnių, praeityje lėmusių jo nusikalstamą elgesį, ir leidžiančių teismui pagrįstai tikėtis, jog ateityje nuteistasis iš tiesų laikysis įstatymų ir nebenusikals, byloje nenustatyta. Sutiktina, jog nagrinėjamu atveju yra pastebimi teigiami nuteistojo elgesio pokyčiai – aktyviai dalyvavo socialinės reabilitacijos programose, šiuo metu dirba, dengia priteistą civilinį ieškinį, palaiko socialinius ryšius, tačiau tai tik parodo, jog nuteistasis, atlikdamas jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę, elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas nuteistasis, ir šios aplinkybės nesudaro besąlyginio pagrindo konstatuoti pakankamos nuteistojo pažangos mažinant jo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką. Juk sprendžiant klausimą dėl galimybės taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą, negali būti vertinama tik svarstymo momentu esamos aplinkybės.Aukštesniojo teismo vertinimu, negalima neatsižvelgti į tai, jog nuteistasis R. K. iki nuosprendžio, pagal kurį šiuo metu atlieka bausmę, priėmimo buvo teistas 2 kartus už vagystes, jam buvo skirta laisvės atėmimo bausmė ir taikytas bausmės vykdymo atidėjimas, tačiau tai įtakos nuteistojo elgesiui nepadarė, jis vengė atlikti bausmę, nevykdė teismo skirtų įpareigojimų, slapstėsi užsienyje, buvo paieškomas. Šios aplinkybės rodo nuteistojo didesnį pavojingumą visuomenei bei neigiamai charakterizuoja nuteistąjį ir leidžia spręsti apie jo gebėjimus vertinti savo veiksmus ir daryti išvadas, kurios, aukštesniojo teismo nuomone, nėra tokios, dėl kurių būtų galima spręsti, jog nuteistasis visiškai suvokia savo pasirinkto gyvenimo prasmingumą ir siekius, taip kaip tai suvokia didžioji visuomenės dalis. Dėl paminėto, aukštesniojo teismo nuomone, negalima neatsižvelgti į tai, kad bausmės tikslai – teisingumas, proporcingumas realiai užtikrinami tik bausmę atliekant, todėl ir bausmės atlikimo procese, sprendžiant dėl lygtinio paleidimo ir dėl teisingumo principo užtikrinimo, o taip pat ir dėl sėkmingos probacijos, į šias aplinkybes, privalu atsižvelgti. Teisingumo principo bei kitų su bausmės paskirtimi susijusių aplinkybių, numatytų BK 41 straipsnio 2 dalyje įgyvendinimo užtikrinimui svarbu yra asmens nubaudimas adekvačia bausme. Tiek padarytos nusikalstamos veikos, tiek atliktos ir neatliktos bausmės santykis, sprendžiant lygtinio paleidimo instituto taikymą, nėra esminiai faktoriai, tačiau jų vertinimas kitų aukščiau aptartų aplinkybių visumoje, negali būti laikomi neteisėtais. Vienas iš bausmės tikslų yra kaltininko nubaudimas, tai reiškia, kad jis dėl padarytos nusikalstamos veikos privalo patirti tam tikrus suvaržymus ir kitas neigiamas pasekmes, kurios neiškreiptų bausmės esmės ir nepažeistų teisingumo principo suvokimo ir įgyvendinimo. Pažymėtina ir tai, jog atlikus socialinio tyrimo išvados turinio vertinimą be teigiamai charakterizuojančių nuteistojo asmenybę aplinkybių, jam skirtų paskatinimų, kitų svarių kriterijų dėl jo elgesio kitimo, išlieka svarbus ir reikšmingas tolimesnei resocializacijai visuomenės gyvenime nustatyti, vadovaujantis OASys vertinimo metodika, pagrindiniai kriminogeniniai veiksniai didinantys nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo riziką: informacija apie teisės pažeidimus; mąstymas ir elgesys (nusikaltimų metu impulsyvumas, problemų sprendimo įgūdžių stoka, savo elgesio pasekmių nenumatymas, nekonkretūs ateities tikslai); nuostatos (anksčiau buvo prižiūrimas ir nesilaikė keliamų reikalavimų). Šiuo atveju, aukštesniojo teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas padarė teisingą išvadą, jog akivaizdžių nuteistojo pažangos veiksnių, praeityje lėmusių jo nusikalstamą elgesį, ir leidžiančių teismui pagrįstai tikėtis, jog ateityje nuteistasis iš tiesų laikysis įstatymų ir nebenusikals, byloje nenustatyta. Taigi, pritariant pirmosios instancijos teismo išvadai, kad nėra pagrindo patvirtinti Komisijos nutarimą dėl lygtinio paleidimo taikymo nuteistojo R. K. atžvilgiu, Komisijos nutarimo pagrįstumas yra abejotinas, manant, kad Komisija nepakankamai atidžiai įsigilino į nuteistojo atžvilgiu materialų lygtinio paleidimo pagrindą, lygtinio paleidimo institutas nėra taikomas visuomet kuomet nuteistasis atitinka tik formalaus pagrindo sąlygas, be to ši teisė, o ne pareiga suteikta teismui, todėl teismas, nesutikdamas su Komisijos nutarimo motyvais, padarė priešingą išvadą, kurią motyvavo, tačiau Komisijos darbo nenuvertino, nesumenkino. Tai, kad teismo padaryta išvada, kuri aukštesniojo teismo nuomone yra teisinga ir pagrįsta, neduoda pagrindo tvirtinti, jog Komisija nėra kompetentinga ir neteisingai atliekanti savo funkcijas institucija. Skundžiamas teismo sprendimas yra tinkamai motyvuotas. Aukštesniojo teismo vertinimu, pažeidimų, vertinant Komisijos nutarimą, apylinkės teismas nagrinėjamoje byloje nepadarė. Kaip jau minėta, vienas iš bausmės tikslų yra kaltininko nubaudimas, tai reiškia, kad jis dėl padarytos nusikalstamos veikos privalo patirti tam tikrus suvaržymus ir kitas neigiamas pasekmes, kitaip būtų iškreipta bausmės esmė ir pažeistas teisingumo principas. Taigi, Komisijos galutinė išvada suformuota nepakankamai įvertinus materialų lygtinio paleidimo taikymo pagrindą, šią išvadą dėl minėto instituto netaikymo apylinkės teismas motyvavo, BVK nuostatų nepažeidė, su nurodytais skundžiamojoje nutartyje motyvais sutinka ir aukštesnysis teismas, faktinės aplinkybės ir BVK nuostatos patikrintos ir taikytos tinkamai. Remiantis tuo, kas išdėstyta, konstatuotina, kad nuteistojo pataisos procesas vis dar tęstinas pataisos namuose, įvertinant ankstesnį patyrimą bei įtvirtinant teigiamus socialinio elgesio išėjus į laisvę modelius, kurie padėtų nuteistajam adaptuotis visuomenėje ir skatintų tik teisėtą jo elgesį. Kadangi nuteistojo nusikalstamo elgesio istorija susijusi su turtinio pobūdžio nusikaltimų darymu, jis pataisos proceso metu turi siekti sumažinti galimų finansinių sunkumų išėjus iš pataisos įstaigos riziką. Nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo rezultatą sudaro ne tik statiniai, bet ir dinaminiai balai, taigi nuteistasis pataisos namuose privalo mažinti dinaminių veiksnių sudaromą pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką.Atsižvelgiant į išdėstytą, aukštesnysis teismas konstatuoja, kad pirmos instancijos teismas tinkamai įvertino visus reikšmingus bylos duomenis ir pagrįstai sprendė, jog nuteistasis dar neatitinka BVK 157 straipsnio 1 dalyje nustatytų sąlygų, todėl dar negali būti taikomas bei tvirtinamas lygtinis paleidimas jo atžvilgiu. Teismo nuomone nuteistasis dar nepatyrė tokių suvaržymų, kurie leistų neabejotinai užtikrinti bausmės keliamus tikslus ir ypač teisingumo principo įgyvendinimą, todėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2018 m. kovo 9 d. nutartis teisėta ir pagrįsta, ją keisti ar naikinti nuteistojo R. K. skundo motyvais pagrindo nėra.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,
nutaria:
nuteistojo R. K. skundą atmesti ir Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2018 m. kovo 9 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.