Kauno apygardos teismo nutartis

2017-11-30 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-964-327/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2017-11-30
Bylos Nr.
1S-964-327/2017
Teisminio proceso Nr.
1-85-1-00732-2013-3
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Viktoras Preikšas (pirm.), Valdas Vitunskas
Nuteistasis
R. K.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1S-964-327/2017Teisminio proceso Nr. 1-85-1-00732-2013-3Procesinio sprendimo kategorija: 2.5.19 (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. lapkričio 30 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš Svet­la­nos Jurgaitienės, Viktoro Preikšo (kolegijos pirmininkas) ir Valdo Vitunsko, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo R. K. skun­dą dėl Kaišiadorių rajono apy­linkės teismo 2017 m. spalio 26 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti lyg­tinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pra­vieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 1-ojo sektoriaus (toliau – Komisija) 2017 m. rugsėjo 25 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) taikyti nuteistajam lyg­tinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

R. K. nuteistas Tauragės rajono apylinkės teismo 2007 m. rugpjūčio 1 d. nuos­pren­džiu pagal Lietuvos Respublikos (toliau – BK) 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį – 1 metų laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 3, 9 dalimis paskirta bausmė su­ben­drinta su 2007 m. liepos 2 d. nuosprendžiu paskirta bausme, galutinė subendrinta bausmė – 4 me­tai laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 92 straipsnio 1, 2 dalimis bausmės vyk­dy­mas atidėtas 2 metams 6 mėn. Tauragės rajono apylinkės teismo 2008 m. kovo 19 d. nutartimi bausmės vyk­dy­mo atidėjimas panaikintas, R. K. pasiųstas atlikti nuosprendžiu paskirtos baus­mės.2013 m. spalio 18 d. Tauragės rajono apylinkės teismo R. K. nuteistas pagal BK 178 straipsnio 2 dalį. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis paskirta bausmė – 2 metai 6 mėn. laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir pas­kirta bausmė – 1 metai 8 mėn. laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 da­li­mis, bausmė subendrinta su 2007 m. rugpjūčio 1 d. nuosprendžiu paskirta bausme, galutinė baus­mė – 5 metų laisvės atėmimo.2014 m. balandžio 14 d. nuosprendžiu R. K. nuteistas pagal BK178 straipsnio 1 dalį, jam paskirtas 1 metų laisvės atėmimas. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 3, 9 dalimis pa­skirta bausmė subendrinta su 2013 m. spalio 18 d. nuosprendžiu paskirta bausme, galutinė su­bendrinta bausmė – 5 metai 6 mėn. laisvės atėmimo.Bausmės pradžia – 2013 m. rugpjūčio 1 d., pabaiga – 2019 m. vasario 1 d.Neatlikta laisvės atėmimo bausmės dalis – 1 metai 4 mėnesiai 10 dienų (skaičiuojant nuo ko­mi­sijos po­sė­džio, kuriame svarstytas nuteistojo prašymas dėl jo lygtinio paleidimo, dienos).Komisija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 2 dalies 2 punktu, nutarė taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.Kaišiadorių rajono apylinkės teismas 2017 m. spalio 26 d. nutartimi atsisakė patvirtinti Komisijos nutarimą. Teismas sprendė, jog tikėtis, kad R. K. išėjęs į laisvę nekartos tų pačių klaidų, iškilusias problemas spręs tik teisėtais būdais, laikysis įstatymų ir daugiau nenusikals, šiuo metu dar nėra pagrindo.Nuteistasis R. K. skunde prašo tai­kyti jam lygtinį paleidimą iš pa­tai­sos namų. Skunde nurodo, kad skundžiamoje nutartyje naudojamas pseudoargumentacijos metodas, t. y. teismo nutartyje nėra jokių motyvų, vartojami neaiškūs ir neinformatyvūs teismo posa­kiai, beprasmės frazės, kurių negalima pripažinti svariais teis­mo argumentais. Teisėjas ap­si­ri­bojo tik formaliu įstatymo aiškinimu, nenagrinėjo spren­džia­mos problemos vadovau­da­ma­sis teisės principais, konstitucija, moralinėmis vertybėmis.Nuteistasis taip pat pažymi, jog teismas pripažino, kad nuteistasis įvykdė visas pataisos namų administracijos nurodytas sąlygas, dirba, užsiima tik prasmingais veiksmais, kad įrodytų savo nepriekaištingą elgesį, ko teismas neįvertino. Teismai neatsižvelgia, kad būnant pataisos įs­tai­goje administracija skatina subkultūrą, atliekant bausmę yra sunku išgy­venti, pasitaisyti ir įrodyti nepriekaištingą elgesį, ką nuteistasis sugebėjo įrodyti ne tik teis­mui, bet ir sau.Nuteistasis padarė išvadas dėl savo klaidų, nusikaltimus vertina kritiškai, nori grįžti į namus ir prašo teismo suteikti jam dar vieną šansą. Dėl pataisos namuose propaguojamos subkul­tū­ros nuteistasis rizikuoja savo gyvybe, o pataisos įstaiga tampa naujų nusikaltimų da­rymo mo­kykla, kas prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai ir Europos žmogaus teisių kon­ven­cijai. Nuteistasis taip pat pažymi, kad po ilgo bausmės atlikimo išėjus į laisvę asmeniui sunku integruotis į visuomenę. Atsiliepimų į nuteistojo skundą negauta. Nuteistojo R. K. skundas atmetamas.BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos ko­mi­sijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įs­ta­ty­mų ir nenusikals. Tačiau įstatymų leidėjas lygtinio paleidimo taikymą įtvirtino ne kaip impe­ra­tyvų įpareigojimą jį taikyti kiekvienam nuteistajam, vykdančiam individualiame socialinės rea­bi­litacijos plane numatytas priemones ir atlikusiam minimalią BVK 157 straipsnio 2 dalyje numa­ty­tą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, o tik kaip galimybę nuteistajam būti paleistam lyg­ti­nai, jeigu jis atitinka aukščiau nurodytus reikalavimus ir yra pakankamai pagrindo manyti, jog jis laikysis įstatymų ir nenusikals.BVK 164 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija ap­svarsto nuteistojo prašymą ir socialinio tyrimo išvadą, nuteistajam taikytas socialinės reabi­li­ta­ci­jos priemones ir jų įgyvendinimo rezultatus, nusikalstamo elgesio rizikos pokyčius, BVK 157 straipsnio 8 dalyje nurodytą nukentėjusiojo atsiliepimą, jeigu jis buvo gautas, ir priima motyvuotą nu­tarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos arba jo netaikyti. Tuo tarpu klau­simą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimo taikyti nuteistajam lygtinį pa­leidimą patvirtinimo sprendžiantis teismas vertina, ar komisijos nutarime išdėstytos išvados ati­tinka faktines aplinkybes, ir ar tinkamai taikytos BVK nustatytos lygtinio paleidimo sąlygos (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 360 str. 2 d.).Nagrinėjamu atveju byloje esantys duomenys patvirtina, kad R. K. yra at­li­kęs minimalią įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kas leidžia svarstyti nu­teistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą. Tačiau, kaip minėta, lygtinio pa­lei­di­mo taikymui taip pat būtina sąlyga – manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenu­si­kals, kurį sąlygoja žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant. Nustatyta nu­teistojo pa­kar­totinio nusikalstamo elgesio rizika yra vidutinė (64 balai pagal „OASys“ metodiką) ir šiek tiek sumažėjusi (ankstesnio vertinimo metu – 66 balai), tačiau neženkliai. Abejonių pakankama R. K. elgesio korekcija ir jo pažanga mažinant pakar­to­ti­nio nusikalstamo elgesio riziką kelia ir jam nustatytų kriminogeninių veiksnių visuma. Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad galimam nuteistojo pakartotiniam nusikalstamam elgesiui įtakos gali turėti informacija apie teisės pažeidimus, R. K. gyvenimo stilius ir draugai, mąstymas ir elgesys, nuostatos. Pažymėtina, kad ankstesni teistumai yra nekintantis veiksnys ir nepri­klauso nuo nuteistojo elgesio pataisos namuose, tačiau charakterizuojant R. K. asmenybę, jo ankstesnių teistumų nereiktų sumenkinti, kadangi akivaizdu, jog visos jo nusi­kals­tamos veikos susijusios su finansiniais ar turtiniais nusikaltimais, kas savaime turi įtakos ir kitų kriminogeninių veiksnių buvimui. Iš socialinio tyrimo išvados taip pat matyti, kad nuteistasis neapgalvoja savo elgesio pasekmių, kartoja tas pačias klaidas, spręsdamas savo problemas rinkosi nekonstruktyvų problemų sprendimo būdą, o nusikalstamą, pataisos namuose savo problemas sprendė nesilaikydamas nustatytos tvarkos. Su skundu apygardos teismui pateikta medžiaga patvirtina, kad nuteistasis įkalinimo įstaigoje 2 kartus buvo skatintas, tačiau negalima neatsi­žvelg­ti į tai, kad jis 7 kartus pažeidė įstaigoje nus­ta­ty­tos tvarkos taisykles, dėl ko jam 6 kartus buvo paskirtos nuobaudos. Nors nuobaudos šiuo metu negalioja, tačiau šią informaciją aukštesnysis teismas vertina kaip nuteistąjį charakterizuojančią, patvirtinančią, kad per laisvės atėmimo baus­mės lai­ko­tarpį jo elgesys pataisos įstaigoje nebuvo nepriekaištingas. Toks nuteistojo elgesys šiuo metu dar neleidžia kons­ta­tuoti aki­vaiz­džios pažangos mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Todėl švelninti laisvės atė­mi­mo baus­mės sąlygas taikant lygtinį paleidimą jau šiuo metu nėra ob­jek­ty­vaus pagrindo. Aukš­tesniojo teis­mo manymu, toks sprendimas tik paneigtų baudžia­mosios teisės esmę ir paskirtį, su­formuotų nebau­­džiamumo nuotaikas bei nepagarbą įstatymui.Nuteistasis skunde nurodo, kad atlikdamas bausmę įkalinimo įstaigoje, jis kas dieną rizikuoja savo gyvybe. Kolegija pažymi, jos nagrinėjamu atveju bausmės atlikimo sąlygos nėra vertinamos, nes nutartimi sprendžiamas Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2017 m. spalio 26 d. nutarties dėl lygtinio paleidimo taikymo nuteistajam teisėtumas ir pagrįstumas. Jei nuteistasis turi nusis­kundimo dėl gyvenimo sąlygų įkalinimo įstaigoje, jis pirmiausia turėtų kreiptis į pataisos namų administraciją. Dėl išdėstytų priežasčių teisėjų kolegija, net ir įvertinusi visus R. K. skunde nuro­dy­tus teigiamai jį charakterizuojančius duomenis, sutinka su apylinkės teismo nutartimi, kurie prie­šingai nei teigiama nuteistojo skunde, yra pakankamai motyvuota, jog šiuo metu nuteistojo da­ro­ma pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką dar nesudaro pagrindo tikėtis, kad jis ateityje laikysis įstatymų ir iškilusias problemas spręs tik visuo­me­nei priimtinu būdu. Todėl, nesant įsta­ty­minio pagrindo nuteistajam taikyti BVK 157 straipsnio 1 dalies nuostatas, skundžiama Kai­šia­do­rių rajono apylinkės teismo 2017 m. spalio 26 d. nutartis, kuria atsisakyta patvirtinti Komisijos nutarimą dėl lygtinio paleidimo taikymo nuteistajam, pa­lie­kama galioti.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutaria:

nuteistojo R. K. skundą atmesti ir Kaišiadorių rajono apy­lin­kės teismo 2017 m. spalio 26 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši nutartis įsigalioja jos priėmimo dieną ir yra neskundžiama.

Teisėjai Svetlana JurgaitienėViktoras PreikšasValdas Vitunskas