- Teismas
- Marijampolės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2011-12-02
- Bylos Nr.
- 1-105-564/2011
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-2-00101-2009-7
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Audronė Šiupšinskaitė (pirm.), Raimundas Krušinys, Dainius Gudas
- Nukentėjusysis
- A. Š.
- Kategorijos
- 1.1.7.2.6Areštas (BK 49 str.)
2011 m. gruodžio mėn. 2 d.
Marijampolės rajono apylinkės teismo teisėjų kolegija susidedanti iš kolegijos pirmininkės teisėjos Audronė Šiupšinskaitės, teisėjų: Dainiaus Gudo ir Raimundo Krušinio, sekretoriaujant G. A., dalyvaujant prokurorei Liucijai Kailiuvienei, gynėjams adv. Linui Bajorūnui, A. Š., Renui Bradūnui, nukentėjusiajai A. Š., nukentėjusiosios atstovėms D. Š. ir adv. Virginijai Balčiūnienei,
neviešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje m. š., a/k (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Marijampolėje, Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, vedęs, vidurinio išsilavinimo, dirbantis UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ direktorium, gyv. (duomenys neskelbtini),neteistas, kaltinamas pagal LR BK 153 str., 253 str. 1d.,
Aprašomoji dalis
NUSTATĖ:
Kaltinamasis M. Š. 2009-10-28 įsigijęs UAB ,,Sidabrinė kulka“ priklausančioje parduotuvėje Vokietijos pramoninės gamybos 380-to (9 mm) kalibro penkiašūvį lygiavamzdį revolverį „ME 38 Compact G“ Nr. 023007, kuris pagal Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymą priskiriamas prie „D“ kategorijos šaunamųjų ginklų, neturėdamas leidimo, iki 2009-12-15 iš dviejų guminių grankulkių ir dviejų garsinių šovinių pagamino du savadarbius šaudmenis, kurių iššaunamo sviedinio energija viršija ,,D“ kategorijos ginklams keliamus energetinius reikalavimus, ir šiuos savadarbius šaudmenis iki 2009-12-15 13.00 val., neturėdamas leidimo, laikė revolveryje „ME 38 Compact G“ Nr. 023007, savo namuose, adresu Šešupės g. 88, Mokolų km., Marijampolės raj. virtuvėje, kol šis ginklas su savadarbiais šaudmenimis 2009-12-15 apie 13.00 val. kratos metu buvo rastas ir paimtas policijos pareigūnų.
Be to kaltinamasis M. Š. buvo kaltinamas pagal LR BK 153 str. tuo , kad laikotarpiu nuo 2003 m. rudens iki 2006 m. žiemos, tikslesnis laikas tyrimo metu nenustatytas, adresu Šešupės g. 88, Mokolų km., Marijampolės raj., rodė savo lytinį organą ir vibratorių mažametei A. Š., gim. 1996-11-07, liepdamas žiūrėti ir palyginti juos. Laikotarpiu nuo 2003 m. rudens iki 2006 m. žiemos, tikslesnis laikas tyrimo metu nenustatytas, garaže, esančiame prie namo adresu Šešupės g. 88, Mokolų km., Marijampolės raj., atėjus į garažą mažametei A. Š., gim. 1996-11-07, neleisdamas jai išeiti iš garažo ir uždaręs garažo duris bei pasodinęs A. Š. ant remontuojamo automobilio kapoto, liepė nusimauti kelnes ir ,,pačiulpti“ jo lytinį organą, o jai atsisakius, pats nusimovė kelnes ir savo ranka seksualiai save jaudino (masturbavosi), tuo metu jį stebint mažametei A. Š., kol seksualiai susijaudino. Be to, laikotarpiu nuo 2003 m. rudens iki 2006 m. žiemos, tikslesnis laikas tyrimo metu nenustatytas, garaže, esančiame prie namo, adresu Šešupės g. 88, Mokolų km., Marijampolės raj., nusimovęs kelnes ir rodydamas mažametei A. Š., gim. 1996-11-07, savo lytinį organą pasakė ,,palaižyk čia čiulpiama“, tačiau jai nesutikus, žiūrėdamas į ją ir nusimovęs savo kelnes, ranka seksualiai save jaudino (masturbavosi), matant A. Š.. Be to, laikotarpiu nuo 2007 m. rugpjūčio mėn. 22 d. iki 2008 m. rudens namuose, adresu Šešupės g. 88, Mokolų km., Marijampolės raj., per palydovinę televiziją įjungęs filmą, kuriame rodomi nuogi atvirai lytiškai santykiaujantys asmenys, liepė šį filmą kartu su juo žiūrėti mažametei A. Š., tokiu būdu atliko A. Š. atžvilgiu tvirkinimo veiksmus.
Neteisėtas šaudmenų gaminimas ir laikymas
Kaltinamasis M. Š. kaltu neprisipažino. Parodė, kad prieš pora metų ginklų parduotuvėje Marijampolės m. nusipirko dujinį revolverį bei 10-12 vnt. šovinių dviejų rūšių: garsinių ir guminių. Jis į šautuvo būgno skyles sudėjo šovinius- ir guminius, ir garsinius, kokia tvarka dėjo- neatsimena, įdėjo po vieną šovinį į skylę, sudėjo tiek šovinių, kiek tilpo. Pats šiuo ginklu nešaudė, tik K. D. jau po atliktos kratos sakė, kad ji šaudė. Garaže kratos metu rastą šovinį buvo radęs darbininkas I. K. remontuojamoje mašinoje. Buvo dujinių šovinių saujelė, jis pats net nematė, kad tarp jų yra kitoks šovinys, vizualiai jis nesiskyrė nuo kitų. Šie šoviniai taip ir buvo stalčiuje, kur juos padėjo I. K., kol kratos metu juos paėmė policijos pareigūnai.
Liudytojas I. K. parodė, kad jis dirbo kartu su M. Š., remontuodavo automobilius. Viename iš remontuojamų automobilių rado šaudmenų, juos sumetė į stalčių. Tai buvo gal garsiniai, statybiniai šaudmenys. Š. tik pasakė, kad rado šovinių, bet pats Š. jų neapžiūrinėjo.
Liudytojas G. G. parodė, kad 2009-12-15 atliko kratą pas M. Š. namuose. Rado dėžutę su revolveriu. Matėsi, kad tai yra guminiais šratais šaudantis revolveris. Apžiūrėjus būgnelį matė, kad jis yra užtaisytas. Šoviniai buvo didesni nei skirti gamykliniai. Atidarė būgnelį, jį nufotografavo, buvo 3-4 užtaisyti šoviniai. Vienoje angoje buvo sudėtas guminis šratas ir garsinis šovinys tam, kad padidinti šaunamą galią. Ekspertizei pateikė neišardytą ginklą. Dar garaže, lentynoje, dėžutėje tarp varžtų, rado vieną 9 mm „Luger“ šovinį, buvo dar keletas garsinių šovinių. Š. sakė, kad šovinius rado automobilyje.
Liudytoja K. D. parodė, kad policijos pareigūnai kratos metu rado garsinį ginklą, kurį buvo nupirkęs M. Š. ginklų parduotuvėje „Vilniaus ginklai“, kad jai saugiau būtų, toje pačioje parduotuvėje pirko ir šovinius. Ginklas buvo užtaisytas, į jį telpa 6 šoviniai, ji kieme šaudė į automobilio kapotą, iššovė 4 šovinius ir po to atgal į vietą sudėjo šovinius. Kas užtaisė ginklą, nematė, ji neturi supratimo apie ginklą. Atsimena, kad į šautuvą sudėjo šovinius, visą pilną užpildė ir jį padėjo į vietą virtuvėje ant spintelės. Žino, kad garaže rado kratos metu šratukų. Papildomai apklausta liudytoja K. D. parodė, kad iš virtuvės pasiėmė ginklą, nes norėjo pašaudyti, šaudė lauke į automobilio kapotą. Kokiu šoviniu buvo užtaisyta, neatsimena, šovinių nepažįsta, bet jie buvo sudėti ginkle. Ten yra būgnelis, matyti šoviniai. Tris kartus šovė į kapotą. Įdėjo šovinių ir atgal padėjo ginklą ten, kur rado. Kaip sudėti šovinius žino iš filmų, kaltinamasis to neaiškino. Namuose buvo dėžutė šovinių, dėjo po vieną šovinį. Kiek įdėjo šovinių neatsimena, atrodo, kad pilną užpildė būgnelį. Perskaičius LR BPK 276 str. 4d. pagrindu liudytojos parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo tyrėjui ( t. 2, b. l. 89 ), liudytoja nurodžiusi, jog revolverį jai buvo paruošęs M. Š., jis ir buvo sudėjęs ten šovinius. Ji nematė, kiek ten buvo šovinių, iššaudė gal 3-4, po to sudėjo į revolverio būgną tiek šovinių, kiek jų trūko. Šovinius dėjo iš dėžutės, kurioje buvo to ginklo šoviniai ir kuriuos pirko pats M. Š.. Jie buvo auksinės spalvos, metaliniai. Jokių guminių šovinių ji nematė ir jais ginklo būgno nepildė. Perskaičius šiuos parodymus liudytoja patvirtino, kad šie parodymai teisingi.
Liudytoja P. K. parodė, kad jog pažįstama su K. D., su ja bendrauja. Tikslios datos neatsimena, bet tai buvo vasaros metas, būdama pas K. D. kieme, ji girdėjo du-tris šūvius. Paklausus K. D. kas čia šaudė, Karolina atsakė, kad tai ji pabandė. Ji pati ginklo nematė , taip pat nematė kaip šaudė.
Iš kratos protokolo seka, kad M. Š. gyvenamojoje vietoje, adresu Šešupės g. 88, Mokolų km., Marijampolės sav. ,virtuvėje ant spintelės po maišeliu su vaistažolėmis rastas ir paimtas revolverisSport ME 38 Compact nr. 023007, su būgne esančiais 3 šoviniais, dėžutė nuo ginklo revolverio su instrukcija bei garaže, įrankių spintos apatiniame stalčiuje paimti 5 vnt. šovinių su užrašu ,,RWS“ ir 1 šovinys su užrašu ,,Luger“ ( T. 1, b. l. 160-174). Daiktų apžiūros metu nustatyta, kad dėžutėje su užrašu „ME SPORT-WAFFEN yra lipdukas su užrašu ‚Reg. Nr.023007 bei kitas lipdukas su užrašu „293203 ME 38 Compact-GUM.ant instrukcijos rankraštiniu tekstu parašyta „2009.10.28 N293203 ir parašas, ant šio teksto uždėtas UAB „Sidabrinė kulka“ spaudas ( daiktų apžiūros protokolas, b. l. 179-182).
Iš specialisto išvados Nr. 20-4-IS1-117, seka, kad tirti pateiktas ginklas yra Vokietijos pramoninės gamybos 380-to (9mm) kalibro penkiašūvis lygiavamzdis revolveris, skirtas šaudyti .380 kalibro centrinio skėlimo šoviniais, užtaisytas guminėmis grankulkėmis yra D kategorijos šaunamasis ginklas. Tirti pateikti (8 vnt.) pramoninės gamybos 9 mm kalibro garsiniai šoviniai skirti dujiniams garsiniams revolveriams, priskiriami prie D kategorijos ginklams skirtų šovinių. Įdėjus tirti pateiktas dvi gumines grankulkes į revolverio būgnelio kameras ir užtaisius revolverį garsiniais šoviniais, gaunami savadarbiai šaudmenys, kurių iššaunamo sviedinio energija viršija D kategorijos ginklams keliamus energetinius reikalavimus. Tirti pateiktas vienas pramoninės gamybos 9 mm kalibro centrinio įskėlimo ,,Luger“ tipo šovinys priskiriamas prie A arba B kategorijos ginklams skirtų šaudmenų (šaudmenų kategoriją apsprendžia naudojamų ginklų kategorija). Aprašomojoje dalyje nurodyta, kad įdėjus tirti pateiktas gumines grankulkes į revolverio būgnelio kameras ir užtaisius revolverį garsiniais šoviniais( tokiu užtaisu buvo užtaisytos dvi tirti pateikto revolverio „ME 38 Compact G“ Nr. 023007 būgnelio kameros ), gaunami savadarbiai šaudmenys ( b.l. 7-10, t. 2 ).
Motyvuojamoji dalis
Aptartų įrodymų pagrindu teismas sprendžia , kad kaltinamojo M. Š. kaltė neteisėtai pagaminus ir laikius du savadarbius šaudmenis įrodyta visiškai. Iš kratos protokolo, specialisto išvados seka, kad 2009-12-15 kratos metu iš M. Š. namų paimtas revolveris „Sport ME 38 Compact nr. 023007 su būgne esančiais 3 šoviniais, specialistui atliekant šio ginklo tyrimą nustatyta, kad dvi revolverio būgnelio kameros buvo užtaisytos įdėjus guminę grankulkę ir guminį šovinį. Iš specialisto išvados seka, kad įdėjus tirti pateiktas dvi gumines grankulkes į revolverio būgnelio kameras ir užtaisius revolverį garsiniais šoviniais, gaunami savadarbiai šaudmenys, kurių iššaunamo sviedinio energija viršija D kategorijos ginklams keliamus energetinius reikalavimus. M. Š. leidimo nei tokio šaudmens gamybai, nei laikymui neturėjo. Iš paties kaltinamojo parodymų, iš liudytojos K. D. parodymų seka, kad šį ginklą pirko kaltinamasis M. Š., kuris ir sudėjo šaudmenis į ginklą. M. Š. parodė, kad dėjo ir guminių ir garsinių šovinių, po vieną į būgnelio kamerą, tačiau kokia tvarka dėjo-nežino. Nors liudytoja K. D. parodė, kad ji iššovė tris ar keturis šovinius ir po to vėl ginklą užtaisė, visą pilną, dėjo po vieną šovinį, ir patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kad dėjo tik po metalinį šovinį ir jokių guminių šovinių nematė, tačiau kratos metu rastame ginkle buvo užtaisytos tik trys būgnelio kameros ir dvi iš jų buvo užtaisytos guminiu ir garsiniu šoviniu, tai rodo, kad šiuos šovinius sudėjo ne K. D. . Jokių duomenų, kad kas nors be K. D. dar būtų šaudęs minėtu ginklu, nėra. Šių įrodymų visumos pagrindu teismas sprendžia, kad darytina neabejotina išvada, kad būtent kaltinamasis M. Š., kaip ir nurodo jis pats, užtaisydamas revolverį, į jį sudėjo guminius ir garsinius šovinius, tačiau ne kaip nurodo jis po vieną į kamerą bet kokia tvarka, o būtent sudėjo po garsinį ir guminį šaudmenį, tokiu būdu pagamino ir laikė revolveryje 2 savadarbius šaudmenis, kurių iššaunamo sviedinio energija viršija D kategorijos ginklams keliamus energetinius reikalavimus, neturėdamas tam leidimo. Kaltinamojo veika atitinka nusikaltimo, numatyto LR BK 253 str. 1 d. požymius. Teismas, įvertinęs kaltinamojo M. Š. ir liudytojo I. K. parodymus sprendžia, kad iš kaltinimo šalintinas jam inkriminuotas vieno pramoninės gamybos 9 mm kalibro centrinio įskėlimo ,,Luger“ tipo šovinio neteisėtas laikymas, nes šių asmenų parodymais nustatyta, kad minėtą šovinį remontuojamajame automobilyje rado būtent I. K., o ne M. Š., kaltinamasis M. Š. šio šovinio net nepažiūrėjo, I. K. kartu su kitais dujiniais šoviniais jį padėjo garaže į stalčių, kur jis ir buvo rastas. Šios aplinkybės neleidžia spręsti, kad kaltinamasis M. Š. suvokdamas ir žinodamas, kad tai draudžiamas laikyti be leidimo šovinys, jį laikė savo namų garaže.
Kaltinamasis M. Š. kaltu neprisipažino ir parodė, kad A. Š. yra jo dukra. Nuo 2008 m. sausio mėn. jo šeima iširusi. Su dukromis santykiai geri, iki skyrybų mylėjo jį, sveikindavo įvairiomis progomis. Šis kaltinimas- skyrybų epizodas. Kai mergaites pasiėmė pas save motina, prasidėjo kaltinimai, yra nesutarimai dėl turto pasidalijimo. D. Š. su jo pasiūlymu dėl turto pasidalijimo nesutiko, grasino, kad pasodins į kalėjimą. Kaltinime nurodytų veiksmų neatliko, to nebuvo ir tai netiesa. Pačios mergaitės žiūrėjo sekso puslapį internete, kai jis tai pamatė, auklėjo dukrą. Namuose buvo vibratoriai, jie buvo laikomi miegamajame, dėžutėje, įsigyti 2006-2007 m. Neteko matyti, kad vaikai juos turėtų. Palydovinė televizija pas juos buvo nuo 2007 m..Erotiniai kanalai buvo koduoti. Vibratoriaus dukrai nerodė. Nebuvo taip, kad neleistų išeiti iš garažo, kelnių nusimauti neliepė. Deimantė prisipažino, kad Aistė ją tvirkino, taip pat apie tai sakė kaimynė N..
Nukentėjusioji A. Š. parodė, kad kol tėvai nebuvo išsiskyrę, su tėvu santykiai buvo normalūs. Kai išsiskyrė, nenorėjo su juo būti. Visko, ką su ja darė tėvas, gerai neprisimena. Pirmą kartą tėvas atsinešė vibratorių, jis pasakė, kad tai vibratorius, kambaryje atsigulė ant lovos, rodė savo varpą ir šalia vibratorių, sakė palyginti kuris tikras. Kai liepė palyginti tikras ar netikras lytinis organas, ji ėjo į pirmą klasę. Mamai apie tai nesakė, nes kai ji pasakė tėtei, kad pasakys mamai, jis sakė kad bus blogai, ji suprato, kad sumuš ją. Po to buvo garaže, jai buvo 8 ar 9 metai. Neleido išeiti, sakė nusimauti kelnes ir parodyti ‚putę“, pasodino ant automobilio kapoto. Ji sakė, kad nesimaus kelnių ir nieko nerodys, o jis nusimovė kelnes, paėmęs į kumštį savo lytinį organą, smaukėsi žiūrėdamas į ją, išbėgo skystis, jis smėlyje užkapstė šį skystį ir tada leido jai išeiti. Šį kartą „pačiulpt“ lytinio organo neprašė. Kitą kartą kai atėjo į garažą atsuktuvo, jis užgesino šviesas, sakė pasilikti, parodys lytinį organą, pasiėmė ranka savo lytinį organą ir liepė jai pačiulpti, sakė, pačiulpk, čia čiulpinukas, tačiau ji pasakė, kad nieko nedarys ir išėjo iš garažo ir nematė, ką jis darė su savo lytiniu organu. Patikslinus parodymus, kur ji ikiteisminio tyrimo metu nurodžiusi jog šiuo atveju jis buvo nusiavęs kelnes ir sau darėsi, į klausimą ką reiškia „sau darėsi“ atsakė, kad ranka buvo paėmęs lytinį organą, neprisimena ką darė. Po to buvo nuvažiavę į Šunskų kaimą, kur namą statė, jai liepė eiti į automobilio galą, nusirengti ir kišo jai pirštus. Dar liepė žiūrėti televizorių, kur buvo erotinis kanalas, pasodino ant suoliuko ir liepė žiūrėti, kambaryje buvo tik ji ir tėtė. Rodė kaip buvo nusirengę vyras ir moteris ir jie mylėjosi. Tai buvo vasarą, o metų neprisimena, jai tuo metu buvo 9-10 metų. Į prokurorės klausimą ar per televizorių, ar internete žiūrėjo pornografiją, atsakė, kad matė per televizorių. Paskui, kai tėtė su bendradarbiu Nerijum nuėjo į kambarį, ji ėjo pažiūrėti ką ten daro, tėtė ją vijo, bet durys buvo pradarytos ir matė, kad žiūrėjo erotinius filmus. Ir internetą žiūrėjo, bet jis išvijo, užrakino kambarį. Į teisėjo klausimą atsakė, kad savo iniciatyva tokių filmų nežiūrėjo. Būdavo, kad tėtis vesdavosi į vonią pasižiūrėti, ar viskas gerai, sakydavo duok tavo „putę“ apžiūrėsiu. Ž. N. pažįsta, buvo draugės, pati Živilė jos ir sesės Deimantės prašė palaižyti ‚putę“, tačiau ji atsisakė tai daryti. Pati nėra prašiusi, kad sesė Deimantė jai palaižytų. Pirmą kartą mamai apie tokį tėvo elgesį papasakojo 2009 m. rudenį, kai mama su tėte išsiskyrė. Suprato, kad jei papasakos mamai, tėtė negalės artintis prie jos, negalės mušt. Apie tai, kad tėtė ją muša, buvo ir mamai, ir močiutei sakiusi. Motina poveikio dėl parodymų nedarė, tik sakė sakyti tiesą. Su tėvu apie šią bylą nekalbėjusi, tik Deimantė sakė, kad jos tėtė prašė nesakyti, kad jas mušdavo. Ji rašė dienoraštį, tačiau apie šiuos tėvo veiksmus dienoraštyje nerašė, nes bijojo, kad jei mama būtų pamačiusi, būtų pasakiusi tėtei, o tėtė būtų mušęs dėl to.
Nukentėjusiosios A. Š. atstovė D. Š. parodė, kad 2009 m. rugpjūčio mėn. dukra Aistė jai pasipasakojo, kad tėtis prie jos lindo. Pasakojo, kad rodė „pimpalą“, liepė pačiulpti. Buvo toks atvejis, kai ji atėjo į garažą atsuktuvo, tėtis neleido išeiti, rodė „pimpalą“, liepė pačiulpti. Kitą kartą garaže užgesino šviesas, pasodino ją ant automobilio kapoto ir į ją žiūrėdamas masturbavosi, išbėgo baltas skystis, jį į saują išpylė ir po to į smėlį, kur tuo metu dar buvo neužbetonuota, užkasė. Kai dukra ir vėl tai pasakė, ji, dukrai to nežinant, padarė pasakojimo garso įrašą. Aistės pasakojimą įrašė dėl to, kad ja niekas netiki. Vykstant skyrybų procesui teisėja taip pat pasakė, kad ieškotų geresnių įrodymų, klausė, gal įrašų turi. Įrašą darė rugsėjo 2 ar 3 dieną. Tuo metu jau gyveno atskirai nuo M. Š.. Išgirdusi dukros pasakojimą, apie tai su M. Š. nekalbėjo. Iš pradžių į policiją nesikreipė, jai buvo šokas, bet po to išgirdusi dukros frazes „kad į saują“, pamanė, kad mergaitė negali taip išsigalvoti, kreipėsi į policiją, kad išsiaiškintų. Skyrybų procesas jau buvo prasidėjęs. Dukra Deimantė sakė, kad jai tokių dalykų nebuvo. Kai gyveno kartu, mergaitės tėtės bijojo, jis mušdavo jas ar kitaip smurtaudavo. Tik visai neseniai dukrų paklausė, kas buvo su Živile. Dukros sakė, kad Živilė prašė palaižyti. Namuose vibratoriai buvo sudėti į dėžutę miegamajame, vaikai jų nematė ir jie nebuvo lengvai pasiekiami. Aistė pasakojo, kad tėtis atsinešė vibratorių, tokį panašų į „pimpalą‘. Sakė, kad tai vibratorius, išsiėmė savo „pimpalą“ ir liepė pažiūrėti kuris tikras. Paklausus kada viskas vyko, Aistė sakė, kad kai jai buvo 7 metai. Pagal jos pasakojimus apie tai, kur viskas vyko ir kaip tos vietos atrodė, ji atsirenka, kad Aistei tuo metu ir buvo 7 metai. Kada kiti atvejai buvo, ji nesakė. Jai labai keista buvo, kad dar gyvenant santuokoje M. Š. sakydavo, kad pamokys Aistę pasilaižyti, klausdavo, ar nežaidžia tėtės ir mamos.
Nepilnametė liudytoja D. Š. buvo apklausta ikiteisminio tyrimo teisėjo, šie jos parodymai perskaityti LR BPK 280 str. 3 d. pagrindu. Apklausos metu parodžiusi, kad tėtis mušdavo ją ir mamą. Jai sesė pasakojo, kad tėtis kartu su ja buvo užsirakinęs vonioje ir ,,rodė pimpalą“. Sesė sakė apie tai nesakyti mamai, nes kai apie tai pasakys ir tai sužinos tėtis, tai primuš. Apie tai sesė pasakojo dar mamai. Ji mamai apie sesės pasakojimą pasakė ne iš karto, o kažkada vėliau, nes pamiršo. Kai papasakojo mamai apie tai, tai mama labai išsigando. Tada mama pradėjo skirtis su tėčiu. Vieną kartą jos su sese įsijungė televizorių ir su pultu įsijungė kanalą, kur rodo „seksą“. Buvo tėtis pakvietęs pažiūrėti šitų filmukų. Ji pasakė, kad negražu ir išėjo. Kartą kai ji su sese netyčia įsijungė tą kanalą, kur rodo nuogus vyrus ir nuogas moteris, atėjo darbininkas Nerijus ir liepė išjungti. Kartą tėtis, kai buvo su darbininku kartu, paprašė kompiuteryje įvesti ,,SEX“. Sesė pasakojo, kad jai būnant su drauge Živile, Živilė jai pasakė ,,palaižyti putę“. Ji nežino ar sesė laižė. Pati neprisimena ar sesei laižė. Kai buvo nedidelė, sesė jos prašė palaižyti ,,putę“, o ar ji taip padarė neprisimena. Ji Gabijai daugiau pasakojo, bet dabar ji neprisimena. Ji niekada nelaižė, o sesė jai vieną kartą laižė. Kai jai pačiai buvo 7 metai ir sesė paprašė to paties, ji atsisakė. Tėtis buvo atėjęs į mokyklą ir sakė sesei, kad jis gali papasakoti jos draugėms, kad ji laižė Živilei. Sesė jai pasakojo, kad tėtis sakė, kad ,,pamokins laižytis su berniukais“. Nuogus vyrą ir moterį per televizorių ji matė du kartus, kai sesė netyčia įjungė ir kai tėtis pakvietė. (2 t, b.l. 41-43). LR BPK 276 str. 4d. pagrindu perskaityti liudytojos D. Š. parodymai, duoti prokurorei G. V. ( b.l. 38-39, t.2). Liudytoja parodžiusi, kad ji žino, kad jos mama D. Š. skiriasi su tėčiu M. Š.. Jie skiriasi todėl, kad tėtis muša mamą, mušdavo ir ją, ir sesę. Kiek žino iš mamos, tėtis nenori su jomis dalintis savo turtu, todėl jie ir ginčijasi. Dabar su tėčiu sutaria normaliai. Vieną kartą senai, dar kai mama su tėčiu kartu gyveno, jai sesė Aistė pasakojo, kad tėtis užsirakinęs su ja vonioj rodė jai ,,pimpalą“, prašė nesakyti mamai. Jai tėtis niekada ,,pimpalo“ nerodė. Be to, dar vienas kartas buvo, kai tėtis su darbininku Nerijum pas juos namuose buvo prie kompiuterio ir tėtis pasakė joms ,,ateikit įveskit seksą“ ir ji taip padarė. Tuo metu kai ji įvedinėjo ,,sex“ tėčio ir Nerijaus nebuvo kambary. Jie pasakė, kai įvesi mes ateisim. Ką jie veikė prie kompiuterio, ji nematė, nes jos visos išėjo į lauką. Nei tada, kai gyveno su tėčiu, nei dabar jos su sese jokių sekso puslapių nežiūri. Vienas kartas toks buvo, kad jos su sese netyčia namuose įsijungė ,,porno“ kanalą, kai Aistė netyčia tai paspaudė. Jos ten beveik nieko nespėjo pamatyti, kai jas užtiko tėčio darbininkas ir jos greitai išjungė tą kanalą. Vėliau tą kanalą kažkas užblokavo. Vieną kartą tėtis jas kvietė kartu su juo žiūrėti ,,porno“, bet jos nežiūrėjo. Matė, kad filmas buvo kaip vyras ,,kiša savo pimpalą pas merginą“. Aistė kelis kartus, gal du yra prašiusi jos palaižyti jai ,,putę“. Vieną kartą ji sesei palaižė, kitus kartus atsisakė. Vieną kartą Aistė ir jai palaižė ,,putę“. Apie tuos laižymus ji nesakė nei mamai, nei tėčiui. Dar vieną kartą girdėjo kaip Aistės draugė Živilė prašė palaižyti jai ,,putę“, bet ar Aistė laižė ji nežino. Apie tai kaip laižomos ,,putės“ ji matė per televizorių, kai rodo per tą satelitinę, kur namuose yra. Matė tą kartą kai tėtis kvietė žiūrėti kartu. Vieną kartą jos miegamajame pas tėvus lentynoje dėžutėje rado daiktus, kuriuos jai sesė pasakė, kas tokie yra-prezervatyvai ir du vibratoriai. Po kelių dienų Aistė parodė ir kitą dėžutę, kurioje buvo irgi ,,pimpalai“. Jos niekas neprašė pasakoti to, ko nebuvo ar ką nors kitaip papasakoti nei buvo iš tikrųjų.
Liudytoja K. D. parodė, kad ji gyvena kartu su M. Š.. Iki 2009 m. abi mergaitės gyveno kartu su jai ir su mergaitėmis santykiai buvo normalūs. Nuo 2009 m. rudens Aistė kartu su jais negyvena. Tik iš policijos pareigūnų sužinojo, kad M. Š. kaltinimas dukros tvirkinimu. Nei su Aiste, nei su D. Š. apie tokius reikalus nekalbėjo, nes to nebuvo. Ji pati turi 3 m. berniuką ir M. Š. jam nieko nedaro. M. Š. seksualinių nukrypimų nepastebėjo. Pradžioje, kai jau vyko Šeduikių skyrybų procesas, abi mergaitės sakė, kad nori gyventi su M. Š..
Liudytojas G. P., Marijampolės savivaldybės administracijos socialinių reiklų departamento vaikų teisių apsaugos skyriaus darbuotojas, parodė, kad dalyvauja M. Š. ir D. Š. santuokos nutraukimo byloje ir teikia išvadą dėl A. Š. ir D. Š. gyvenamosios vietos nustatymo, materialinio išlaikymo, taip pat dalyvavęs ir jų apklausose. Ištuokos byloje sprendžiama dėl mergaičių gyvenamosios vietos, ginčo tarp šalių nėra, sutaria, kad mergaičių gyvenamoji vieta būtų pas motiną, o dėl galutinio išlaikymo priteisimo dar nėra sprendimo. Tekę bendrauti su mergaitėmis, kai jos buvo apklausiamos civilinėje byloje, nes M. Š. buvo kaltinamas, kad naudoja smurtą prieš dukteris, tačiau mergaitės pykčio tėčio atžvilgiu nerodė. Su mergaitėmis ir be teismo kontaktavo, kai buvo sprendžiama dėl gyvenamosios vietos nustatymo. Jos norėjo gyventi su motina, tėvo atžvilgiu nieko neišsakė. Dalyvavo teismo posėdyje, kai buvo sprendžiama dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir materialinio išlaikymo, ir buvo jo griežtas pasisakymas dėl vaikų atskyrimo nuo tėvų. 2009 metų vasarą vaikai buvo įtraukti į procesą, matė, kad jos iš teismo neišeina, reikalaujama duoti parodymus prieš tėtį. Mano, kad mama to jų prašė, nes buvo sprendžiama dėl smurto prieš motiną, prieš jas. Dviejų savaičių bėgyje jos teisme buvo apklaustos du kartus. Tuo metu mergaitės gyveno pas tėtį, po apklausos jos vėl buvo išvežtos į tėčio namus, jos atsisveikino su mama, neprieštaravo dėl važiavimo pas tėtę. Jis išsakė nuomonę, kad tokiais atvejais, kai tėvai manipuliuoja vaikais, nepajėgia išsiskirti, reikalinga atskirti vaikus nuo tėvų. Pasirodė, kad vaikais manipuliuoja motina, ji prašė apklausti vaikus teisme. Kitokių nusiskundimų iš vaikų dėl tėvo nebuvo. Pareiškimų dėl seksualinio priekabiavimo negavę. Tik yra kreipęsis pats M. Š., kai jau buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas.
Liudytoja N. P., Marijampolės savivaldybės administracijos socialinių reiklų departamento vaikų teisių apsaugos skyriaus darbuotoja, parodė, kad 2009-11-06 D. Š. kreipėsi į Vaikų teisių apsaugos skyrių, ir pasiskundė, kad tėvas jai nepranešęs po pamokų pasiėmė ir išsivežė mergaites, kurios buvo 9 ir 13 metų. Tėvas atvežė abi mergaites į skyrių. Ji bendravo su mergaitėmis, kurios buvo nusiteikusius žaismingai, sakė, kad buvo smagu su tėčiu. D. Š. pasakė, kad įspės M. Š., kad sekantį kartą, kai norės bendrauti su mergaitėmis, įspėtų apie tai motiną D. Š.. Tik po to sužinojo, kad M. Š. kaltinamas Aistės tvirkinimu. Į jų skyrių taip pat kreipėsi ir M. Š., kai jau buvo prasidėjęs minėtas tyrimas, kad leistų matytis su mažesne mergaite Deimante, su ja bendrauti nebuvo uždrausta. Mergaitę atvežė mama. Jų skyriuje viename iš kabinetų, M. Š. bendravo su D. Š.. Ji taip pat buvo kabinete. Mergaitė džiaugėsi tėvu, prisiglaudė, vyko pokalbis, nesijautė jokios prievartos. Mama labai įpykus įsiveržė į kabinetą ir klausė, ką ji ten veikia, metė keletą piktų replikų, kodėl ji ten buvo. Prieš teismo posėdžius šioje baudžiamojoje byloje, žinodama, kad vyks A. Š. apklausa, buvo nuvažiavusi su kitais darbuotojais į namus , kur gyveno A. Š.. Norėjo sužinoti, kaip ji jaučiasi, ar reikia psichologo pagalbos. A. Š. buvo sutrikusi, žiūrėjo į mamą klausiamu žvilgsniu, pati nieko nepasakojo. Mama pagalbos atsisakė, nes jau kreipęsi kažkur Kaune. Civilinėse bylose tarp šių šalių ji pati nedalyvavo, tačiau bylas visada aptaria. Buvo kilę ginčų, byloje dalyvavęs darbuotojas V. P. išreiškė tokią mintį, kad mergaitėms pavojus būti mamos šeimoje, gal geriausia būtų pabūti kitoje institucijoje. Darbuotojas jautė, kad vyksta negeri dalykai, kad mergaitės nuteikinėjamos prieš tėvą, įkalbinėjamos. Pirmas susitikimas su mergaitėmis buvo nerūpestingas, linksmas, vėliau mergaitės buvo prislėgtos, jos net susigūždavo, kai artėdavo bylos posėdis, jautriau reagavo į šią situaciją.
Po liudytojos N. P. apklausos, nukentėjusiosios atstovė Š. D. parodė, kad M. Š. bendraujant su D. Š. vaikų teisių apsaugos skyriuje , būdama už durų išgirdo, kad mergaitei pasakojant, kad mama saldainių priperka, P. pasakė, kad mama negera, nes dantys gali sugesti. Ji tuomet pabeldė į duris , įėjo į kabinetą ir paklausė ar dar ilgai užtruks, jokio įsiveržimo nebuvo. Buvo kitas atvejis, kai jos vyras kalbėjo su mergaitėmis ir pasakė nesakyti, kad jis skriausdavo mamą, kad čia mama liepė taip meluoti. Kai buvo atvykę į namus N. P. su V. P., prieš teismo posėdį šioje byloje, mergaitės piešė namuose. Mažesnę mergaitę išprašė, ji pati su V. P. išėjo į kitą kambarį, kad N. P. pasikalbėtų su mergaite. Pati P. žiūrėjo, ar mergaitė žiūri į motiną. Tokius parodymus D. Š. davė tik tada, kai liudytoja jau buvo pašalinta iš teismo salės, nes neviešas bylos nagrinėjimas., liudytojai N. P. klausimų neuždavė.
Liudytoja G. J. parodė, kad ji yra D. Š. antros eilės pusseserė. 2009 m. vasarą D. Š. jai davė pasiklausyti įrašą, kuriame A. Š. pasakojo D. Š. kaip ją M. Š. tvirkina- kad prie jos masturbuojasi, kad ją lietė, liepė nusimauti kelnes. Kada visa tai vyko, ji nežino. Su pačia A. Š. ji apie tai nekalbėjusi. Ji nustebo, tačiau nebuvo taip, kad nepatikėtų, M. Š. linkęs mėtyti gašlius juokus .Dar besimokant mokykloje, kai jai buvo 16-18 metų, jis sakė, kad lytiniame organe turi šratuką, sakė paliesti jį. M. Š. buvo griežtas tėvas, reikalavo tvarkos. Jos akivaizdoje M. Š. nei Aistės, nei Dianos atžvilgiu nesmurtavo, tik Diana prasitardavo, kad ją mušdavo. A. Š. kukli mergaitė, nelinkusi meluoti.
Liudytoja L. T. parodė, kad D. Š. 2009 m. rugsėjo pradžioje jai papasakojo, kad M. Š. tvirkino dukrą Aistę. Pasakojo, kad Aistė jai papasakojo, kad garaže jis masturbavosi prie Aistės, liepė laižyti, sėklą valgyti, nes labai sveika. Spermą, kuri ištekėjo, užžarstė smėlyje koja. Kada tai buvo, ji nepasakė, tačiau galėjo būti 2007 m., nes pas juos tada garažas dar nebuvo išbetonuotas. Antras faktas buvo namuose, kur jie gyveno- Šešupės g. Liepė Aistei gultis ant lovos ir sakė „duok aš tau nuimsiu tą plėvukę“, ji suprato, kad kalbėjo apie mergystės plėvę. Kišo pirštus į makštį ir Aistei surikus, kad skauda, jis nustojo. Tai galėjo būti 2004-2005 m. Po to Šunskų km. , kur buvo įrenginėjamas namas pardavimui, M. Š. pasiūlė Aistei pažaisti mamą ir tėtę, Aistė suprato užuominą ir pasakė, kad pasakys mamai, tada M. Š. nieko nedarė. Praėjus maždaug pusmečiui po to, kai D. Š. jai papasakojo apie tvirkinimą, ji kalbėjosi su pačia Aiste, mergaitė susijaudino, verkė, papasakojo tą patį, ką ji dabar pasakojo. Sakė, kad ją įgąsdino, kad niekam nesakytų, nes bus blogai. Ji anksčiau nieko neįtarė. Aistė linkusi paverkti, bet nieko nesakydavo. Pastebėjusi, kad M. Š. buvo naudojęs mergaičių atžvilgiu smurtą- matė mėlynes ant Aistės kojų, Deimantė skundėsi, kad muša ir ją, ir mamą. Pagrindinė Šeduikių skyrybų priežastis- smurtas prieš šeimą.
Liudytoja Ž. N. parodė, kad Šeduikiai jų kaimynai, ji bendravo su Aiste ir Deimante, tekę būti jų namuose. N. A., nei Deimantė apie tėvo elgesį nieko niekada nepasakojo. Aistė turi labai lakią vaizduotę. Supykusi ją apkaltino, kad lėlę sulaužė. Maždaug prieš penkis metus šeimos ėmė nebendrauti ir jos išsiskyrė. Ji mamai papasakojo, ką Aistė jos prašė- t. y. prašė ją lytiškai patenkinti. Aistė žaisdavo su lėlėm, lytinius aktus atlikdavo. Maždaug prieš penkis metus Aistė prašė, kad ji palaižytų jos lytinius organus- sakė, kad nori, kad ji kai ką padarytų , nusiavė kelnes ir paprašė, kad palaižytų. Ji atsisakė tai daryti, paskambino mamai ir prašė ją pasiimti. Iš karto mamai apie tai nepasakojo, tik vėliau gydanti gydytoja paklausė, ar neturi ką papasakoti, ir ji visa tai papasakojo. Būnant pas Š., Deimantė su Aiste nusivedė į tėvų miegamąjį ir nuo lentynos paėmė dėžutę bei parodė joje buvusį vibratorių. Nebuvo, kad Aistė skųstųsi, jog tėtė muša.
Liudytoja R. N. parodė, kad su Šeduikiais kaimynai, anksčiau santykiai buvo geri, bendraudavo ir žaisdavo ir jų vaikai. Vieną kartą, po Živilės susitikimo su gydytoja, jai dukra papasakojo, kad Aistė prašė lytinių paslaugų- bučiuoti, laižyti tam tikras vietas- moteriškus lytinius organus. Tuomet jų santykiai nutrūko. Dar iki Živilei papasakojant apie tai, ji pastebėjo, kad Aistė ėmė pykti ant Živilės, o Živilė ėmė vengti Aistės. Š. smurto prieš žmoną nematė. Žino, kad M. Š. kaltinamas kaip pedofilas, bet to negali būti. Apie tą atvejį tarp Aistės ir Živilės ji pasakojo M. Š., kai jį apkaltino.
Liudytoja J. M. parodė, kad su M. Š. jos santykiai geri, su D. Š. nebendrauja, ji yra jos vyro meilužė. Matė Mariaus prieraišumą mergaitėms, kai D. Š. ir jos vyras 2008 m. išvyko slidinėti. Matė, kaip M. Š. važiavo su vaikais į boulingą, kad mergaitės prieraišios tėvui. Kaltinimai pedofilija prasidėjo 2008 m. tuo metu ir jai pradėjo kelti bylas, kad muša vaiką. M. Š. elgesyje nieko blogo nepastebėjo, tėvas mergaitėms viską padarydavo, smurto nebuvo.
Liudytojas A. S. parodė, kad M. Š. yra jo sūnus. Kai gyveno kartu, A. Š. niekuo nesiskundė. Paskutinį kartą ją matė 2006 metais. Su Š. santykiai buvo normalūs, nors ji jį apkaltino, kad priekabiavo, M. Š. motiną apvagino. Smurto Šeduikių šeimoje niekad nematė. Mergaitės su tėte normaliai bendravo.
Liudytojas N. R. parodė, kad su M. Š. kartu dirbę, o D. Š. pažįsta kaip jo žmoną. 2010 m. pavasarį, einant į virtuvę, Marius pastebėjo, kad jo dukros prie kompiuterio kažką įdomiai žiūri. Kai jis atėjo, jos išjungė. Marius su jomis aiškinosi, ką jos žiūrėjo ir po to jį pasikvietė ir pasakė „žiūrėk, ką žiūri“, kad mergaitėms negalima to žiūrėti. Jos žiūrėjo sekso, pornografijos, erotikos puslapius. Su Marium dirbo daugiau kaip du metus.
Įvykio vietos apžiūros metu ( įvykio vietos apžiūros protokolas, b.l.23-32 ) apžiūrėtas Šešupės g. 88, Marijampolė, gyvenamasis namas ir garažas.
Teismo psichiatrijos-psichologijos ekspertizės išvadose nurodoma, kad A. Š., atsižvelgiant į jos amžių ir turimas žinias, byloje nagrinėjamo laikotarpio pradžioje ( t. y. jos 6-7 m. ), negalėjo teisingai suprasti su ja galimai atliktų veiksmų esmės ( nei pobūdžio, nei reikšmės ), todėl negalėjo tiems veiksmams priešintis. Tikėtina, kad byloje nagrinėjamo laikotarpio pabaigoje, A. Š. 11 m. amžiuje, galėjo pakankamai teisingai suprasti jos atžvilgiu galimai atliekamų veiksmų pobūdį, tačiau negalėjo suprasti tų veiksmų reikšmės, todėl negalėjo tiems veiksmams priešintis. A. Š. galėjo ir gali teisingai suprasti aplinkos įvykius, juos įsiminti, vėliau atgaminti bei duoti apie tai parodymus. A. Š. ekspertizės menu nenustatytas padidintas polinkis fantazuoti, tačiau yra pakankamai duomenų konstatuoti, A. Š. padidintą polinkį į įtaigumą, ypatingai iš mamos. Tuo labiau, bylos medžiagoje yra duomenų apie D. Š. daromą poveikį savo dukroms, jų duodamiems parodymams. Tikėtina ( byloje yra objektyvių duomenų) jog A. Š. duodamiems parodymams yra daromas D. Š. poveikis, todėl toliau dalyvauti ikiteisminio tyrimo veiksmuose, o būtent –jos apklausti, o taip pat teismo posėdyje, jai nerekomenduojama dėl situacijos psichotraumuojančio poveikio. Sveikatos sutrikdymo mastas A. Š. nevertinamas, nes nėra jokių objektyvių duomenų apie jos psichikos būseną bei jos dinamiką ( b. l. 93-99, t. 1 ).
Iš daiktų, dokumentų pateikimo protokolo, apžiūros protokolo ir priedų seka, kad A. Š. pateikė dienoraštį, pirmasis lapas datuojamas 2008-02-16, paskutinis įrašas 2009-05-22, dienoraštyje įrašas 2008-02-16 apie tai, kad „tėtė būna geras ir negeras, nervuotas ir nenervuotas“, „beveik kasdien mus buša mama muša tai vadinama smurtu bevei kasdien nervuotas Ir sesė visados mane nervuoja bet vis tiek aš juos laba myliu“. Kitokių įrašų apie tėvo elgesį nėra ( b. l. 100-108, t. 1 ).
Iš daiktų, dokumentų pateikimo protokolo, apžiūros protokolo, stenogramos seka, kad D. Š. pateikė mobilaus ryšio telefoną NOKIA 6500. Iš telefono nukopijuoti trys balso įrašai, kuriuose kalba moteris ir mergaitė, mergaitė pasakoja, kokius seksualinio pobūdžio veiksmus su ja atliko tėtė ( b. l. 110-116, t. 1). .
Iš kratos protokolo seka, kad užfiksuota, kad M. Š. gyvenamojoje vietoje, adresu Šešupės g. 88, Mokolų km., Marijampolės sav., be kitų daiktų rasta ir paimta: 4 vibratoriai, 1 vibracinis žiedas, nešiojamas kompiuteris. ( b.l. 160-174, t. 1 )
Iš kompiuterio apžiūros protokolo seka, kad apžiūros metu nustatyta, jog juo besinaudojantis asmuo lankėsi galimai pornografinio ar erotinio turinio interneto svetainėse 2009 m. lapkričio-gruodžio mėn. ( b.l. 16-23, t. 2 ).
Iš civilinės bylos medžiagos seka, kad 2009-03-06 Marijampolės rajono apylinkės teisme gautas ieškovo M. Š. ieškinys dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinės kaltės, kilęs ginčas dėl santuokoje įgyto turto padalijimo, buvo sprendžiamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymas, A. Š. ir D. Š. buvo apklaustos parengiamojo posėdžio metu ( b. l. 92-121, t. 2).
Aptartų įrodymų pagrindu teismas sprendžia, kad nėra surinkta pakankamai objektyvių ir neginčijamų įrodymų, patvirtinančių kaltinamojo kaltę dėl mažametės A. Š. tvirkinimo. Kaltinimas grindžiamas iš esmės vien tik nukentėjusiosios parodymais, kiti parodymai yra išvestiniai. M. Š. kaltinamas trim atvejais atlikęs tvirkinamuosius veiksmus per gana ilgą ir nekonkretų laikotarpį-nuo 2003 m. iki 2006 m. žiemos, ir jau atskiras konkretus veiksmas filmo ,kuriame rodomi nuogi atvirai lytiškai santykiaujantys žmonės, inkriminuojma kad jis padarytas nuo 2007-08-22, iki 2008 rudens. Pati nukentėjusioji konkrečiai laiko nenurodo, tik paaiškina, kad jai buvo 7-9 ar 10 metų. Nukentėjusiosios A. Š. parodymai nėra visiškai nuoseklūs ir yra pakankamai painūs. Šių parodymų nepatvirtina kiti bylos duomenys ir nėra galimybių šiuos parodymus patikrinti atliekant kitus proceso veiksmus. Grįsti apkaltinamąjį nuosprendį vien prieštaringais parodymais nėra pagrindo. Kelia abejonių jos parodymų patikimumu ir nukentėjusiosios parodymų atsiradimo aplinkybės. Nukentėjusioji nurodo, kad tvirkinamieji veiksmai su ja buvo atliekami kai jai buvo 7-9 metai. Pirmą kartą apie tai ji papasakojo motinai tik 2009 m. rugpjūčio mėnesį, nurodydama, kad anksčiau mamai to nepasakojo, nes bijojo tėvo, nors apie tai, kad tėvas ją muša motinai buvo pasakojusi. Kaip seka iš apklaustų artimų asmenų- nukentėjusiosios atstovės, liudytojų G. J., D. T. parodymų, iki šio laiko suaugę nukentėjusieji jos elgesyje jokių įtarimų, kad ji būtų tokiu būdu žalojama, ir žeminama, ar pasikeitimų jos elgesyje bei bendravime su tėvu neįžvelgė. Kaip seka iš pačios A. Š., liudytojos Ž. N., liudytojos D. Š. parodymų, seksualinio pobūdžio žaidimai tarp vaikų buvo gana dažni- jos pačios savo iniciatyva įsijungdavo tiek interneto, tiek televizijos erotinius kanalus ar porno kanalus, matė ir apžiūrinėjo sekso reikmenis- vibratorius, kurie nebuvo ypatingai slepiami nuo vaikų. Netgi kaip seka iš Ž. N., D. Š. parodymų, atliko veiksmus – laižydavo lytinius organus-, ir iš pastarųjų liudytojų parodymų seka, kad net ir A. Š. iniciatyva. Tai rodo, kad nepilnametei A. Š. ir pačiai buvo žinoma apie lytinius santykius, erotinio pobūdžio veiksmus ir iš to ji galėjo juos atpasakoti. Kaip seka iš kaltinamojo ir nukentėjusiosios atstovės D. Š. parodymų, bylos duomenų, nuo 2009 metų pradžios vyksta santuokos nutraukimo bylos procesas. Šalys nesutaria dėl turto padalijimo. 2009 m. liepos 2d., liepos 7 d. vyko parengiamasis posėdis, buvo sprendžiamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimas- išlaikymo vaikams bei įpareigojimo M. Š. gyventi atskirai bei netrukdyti D. Š. naudotis namu. Teismo posėdyje apie tai, ar jų bei motinos atžvilgiu M. Š. naudoja smurtą buvo apklaustos ir A. Š. bei D. Š. Šio posėdžio metu nei viena iš mergaičių apie seksualinę prievartą nepasakojo. Posėdyje dalyvavęs Marijampolės VTAS atstovas G. P. pateikė išvadą, kad reikia vaikus atskirti nuo tėvų, apsaugoti juos nuo klausimų apie tėvų intymų gyvenimą, nes šalys viską įrodinėja vaikais, šalių buvimas kartu sukelia vaikams neigiamas pasekmes, o būnant atskirai vaikai pataikauja tam tėvui, su kuriuo būna, nes jie yra silpnesnė pusė ir priklauso nuo jų. Parengiamasis posėdis atidėtas 2009-10-06. Kaip seka iš nukentėjusiosios atstovės D. Š. parodymų, šios civilinės bylos nagrinėjimo metu teisėja klausė ar neturi geresnių įrodymų, įrašų, todėl, kai Aistė jai papasakojo apie tėvo elgesį su ja, ji Aistei nematant padarė garso įrašą. Kaip seka iš paties garso įrašo, tai nebuvo laisvas vaiko bendravimas su motina, o būtent pokalbis tik apie seksualinį priekabiavimą, motinai užduodant ir menamus klausimus, pasakojimą susiejant su konkrečiomis aplinkybėmis aiškinantis veiksmų laiką, aplinkybes, atsakant ir pasakojant ne vaikiškais išsireiškimais, pokalbis ir yra nevientisas. Be to, kaip seka iš D. Š. parodymų, iš karto po dukros papasakojimo, t. y. po 2009 m. rugpjūčio mėn., ji į tyrimo organus nesikreipė, su M. Š. nesiaiškino, ir tik 2009 m. lapkričio 9 d. parašė pareiškimą dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo. Tokio pareiškimo pateikimas kilus ginčui dėl santuokos nutraukimo pasekmių, ypatingai dėl turto pasidalijimo, ir kai civilinėje byloje kaip seka iš teismo posėdžio protokole užfiksuoto vaikų teisių apsaugos skyriaus atstovo išvados apie vaikų naudojimą savo reikalavimams pagrįsti, yra pagrindas abejoti jo pagrįstumu. Nukentėjusioji parodymus ikiteisminio tyrimo metu davė jau po minėto garso įrašo padarymo. Kaip seka iš liudytojų V. P., N. P. parodymų, apie tai, kad M. Š. atliko seksualinio pobūdžio veiksmus su mažamete dukra, sužinojo tik tada, kai jau buvo prasidėjęs ikiteisminis tyrimas, nors dar 2011-11-06 abu Š. su dukromis buvo jų skyriuje, pačios mergaitės niekada tokio pobūdžio skundų neišsakė. Šie liudytojai patvirtino, kad santykiai tėvo ir mergaičių buvo geri. Gerus tėvo ir dukrų santykius patvirtina ir kaltinamojo pateikti jam adresuoti mergaičių sveikinimai jau jam gyvenant su kita moterimi. Dienoraštyje, kurį rašė A. Š., jokių užsiminimų apie atliktus tėvo seksualinius veiksmus jos atžvilgiu nėra, nors jame rašoma apie fizinį smurtą. Teismo psichiatrijos-psichologijos ekspertizės išvadose nurodoma, kad A. Š., atsižvelgiant į jos amžių ir turimas žinias, byloje nagrinėjamo laikotarpio pradžioje ( t. y. jos 6-7 m. ), negalėjo teisingai suprasti su ja galimai atliktų veiksmų esmės ( nei pobūdžio, nei reikšmės ), o A. Š. 11 m. amžiuje, galėjo pakankamai teisingai suprasti jos atžvilgiu galimai atliekamų veiksmų pobūdį, tačiau negalėjo suprasti tų veiksmų reikšmės, todėl negalėjo tiems veiksmams priešintis. A. Š. ekspertizės menu nenustatytas padidintas polinkis fantazuoti, tačiau yra pakankamai duomenų konstatuoti, A. Š. padidintą polinkį į įtaigumą, ypatingai iš mamos, tuo labiau, bylos medžiagoje yra duomenų apie D. Š. daromą poveikį savo dukroms, jų duodamiems parodymams. Tikėtina ( byloje yra objektyvių duomenų) jog A. Š. duodamiems parodymams yra daromas D. Š. poveikis, todėl toliau dalyvauti ikiteisminio tyrimo veiksmuose, o būtent –jos apklausti, o taip pat ir teismo posėdyje nerekomenduojama dėl situacijos psichotraumuojančio pobūdžio. Šios išvados pagrindu spręstina, kad parodymai dėl kaltinime nurodyto laikotarpio pradžioje nurodomų veiksmų negali būti patikimi dėl pačios nukentėjusiosios nesuvokimo situacijos, o ir visi parodymai negali būti patikimi dėl jos padidinto polinkio į įtaigumą, ypatingai iš motinos. Sprendžiant nukentėjusiosios parodymų patikimumo klausimą, teismas vertina ir tai, kad jau kaip seka iš nutarimo nutraukti ikiteisminio tyrimo dalį, dėl dalies nukentėjusiosios nurodomų jos atžvilgiu atliktų savo pobūdžiu sunkesnių veiksmų ir juridine prasme sunkesnių kaltinimų ikiteisminis tyrimas M. Š. dėl seksualinio prievartavimo nutrauktas, kadangi nesurinkta pakankamai duomenų, pagrindžiančių jo kaltę nusikaltimo, numatyto LR BK 150 str. 4 d., padarymu. Nutarimas patikrintas ir teisminių instancijų ir jis nepanaikintas. Šioje byloje teisminio nagrinėjimo metu naujų aplinkybių ar įrodymų taip pat nenustatyta. Kaip seka iš perskaitytų liudytojos D. Š. parodymų, jai A. Š. tik vieną kartą sakė, kad vonioje tėtis rodė jai „pimpalą“, nors pati A. Š. apklausiama tokių aplinkybių teismui nenurodė. Liudytoja D. Š. parodė, kad jos abi buvo, kai tėtis kvietė žiūrėti per televizorių „porno“, o A. Š. nurodė, kad žiūrėjo tik su tėvu. Be to A. Š. parodė, kad savo iniciatyva tokių dalykų nežiūrėjo, tačiau iš D. Š. parodymų seka, kad jos pačios buvo įsijungę „porno“ kanalą. Tokie nesutapimai parodymuose taip pat kelia abejones nukentėjusiosios parodymų teisingumu. Be to teismo posėdžio metu nukentėjusioji painiojosi nurodydama , kada ir kokius veiksmus atliko jai matant garaže M. Š.. Atsižvelgiant į aptartus įrodymus, teisme nustatytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad bylą nagrinėjant teisme nebuvo surinkta pakankamai duomenų, leidžiančių teigti, kad M. Š. įvykdė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, t.y. nebuvo surinkta pakankamai duomenų, kad M. Š. atliko tvirkinimo veiksmus savo mažametės dukros Aistės atžvilgiu, todėl iš kaltinimo pagal LR BK 153 str. M. Š. turi būti išteisintas, vadovaujantis LR BPK 303 str. 5 d. 1 p. , 3 str. 1d. 1 p.
Kaltinamojo M. Š. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Skiriant bausmę, atsižvelgiama į M. Š. padarytos veikos pobūdį, pavojingumą, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių nebuvimą.
Kaltinamasis M. Š. neteistas, administracine tvarka baustas už kelių eismo taisyklių pažeidimus, dirba. Jis padarė apysunkį nusikaltimą, tačiau veikos mąstas nebuvo didelis- 2 šaudmenys. Individualizavus nusikaltimą ir jį padariusį asmenį, atsižvelgiant į tai, kad jis teisiamas pirmą kartą griežčiausia sankcijoje numatyta laisvės atėmimo bausmė neskirtina, bausmės paskirtis, numatyta LR BK 41 str. bus įgyvendinta paskyrus kitą sankcijoje numatytą bausmę-areštą. Kadangi nenustatyta atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, skirtina sankcijos vidurkį atitinkanti arešto bausmė.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297 str., 298 str., 301-305 str., 307 str., 308 str. teismas
NUSPRENDĖ:
M. Š. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą LR BK 253 str. 1 d. ir paskirti 45 ( keturiasdešimt penkias paras ) arešto. LR BK 66 str. pagrindu į bausmės laiką įskaityti sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką nuo 2009-12-15 iki 2009-12-25. Bausmės pradžią skaičiuoti nuo faktinio pradėjimo vykdyti bausmę dienos.
Pagal LR BK 153 str. M. Š. išteisinti, kadangi nepadaryta veika, turinti šio nusikaltimo požymių (LR BPK 303 str. 5 d. 1 p. )
Kardomosios priemonės –rašytinio pasižadėjimo neišvykti-iki nuosprendžio įsiteisėjimo nekeisti, nuosprendžiui įsiteisėjus bausmės vykdymui pakeisti į suėmimą.
Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti nuosprendžiui įsiteisėjus: 4 vibratorius, 1 vibracinį žiedą, dėžutę nuo revolverio su instrukcija ir valymo šepetėliu, vatos kamštį iš revolverio vamzdžio- sunaikinti.
Nuosprendis per 20d. nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per šį apylinkės teismą.