Kauno apygardos teismo nutartis

Teisėja Audronė Šiupšinskaitė Baudžiamosios bylos Nr. 1A-230-397/2012

NUTARTIS

2012 m. balandžio 13 d.

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Gyčio Večersko, teisėjų Danguolės Šiugždinytės, Algimanto Smolsko, sekretoriaujant Vaidai Pupšytei, dalyvaujant prokurorui Jonui Vitkauskui, nuteistajam M. Š., jo gynėjui advokatui Renui Bradūnui,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo M. Š. bei Marijampolės rajono apylinkės prokuratūros prokuroro apeliacinį skundą dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 2 d. nuosprendžio, kuriuo M. Š. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 253 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta bausmė – 45 paros arešto; pagal BK 153 straipsnį M. Š. išteisintas, teismui nenustačius, kad buvo padaryta veika, turinti šio nusikaltimo požymių.

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. Š. nuteistas dėl to, kad į legaliai įgytą Vokietijos pramoninės gamybos 380-to (9 mm) kalibro penkiašūvį lygiavamzdį revolverį „ME 38 Compact G“ Nr. 023007, kuris pagal Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymą priskiriamas prie „D“ kategorijos šaunamųjų ginklų, neturėdamas leidimo, iki 2009-12-15 iš dviejų guminių grankulkių ir dviejų garsinių šovinių pagamino du savadarbius šaudmenis, kurių iššaunamo sviedinio energija viršija ,,D“ kategorijos ginklams keliamus energetinius reikalavimus, ir šiuos savadarbius šaudmenis iki 2009-12-15 13.00 val., neturėdamas leidimo, laikė minėtame revolveryje „ME 38 Compact G“ Nr. 023007, savo namuose, adresu (duomenys neskelbtini) , Marijampolės r., virtuvėje, kol šis ginklas su savadarbiais šaudmenimis 2009-12-15 apie 13.00 val. kratos metu buvo rastas ir paimtas policijos pareigūnų.

M. Š. buvo kaltinamas pagal BK 153 straipsnį tuo, kad laikotarpiu nuo 2003 m. rudens iki 2006 m. žiemos, tikslesnis laikas tyrimo metu nenustatytas, adresu (duomenys neskelbtini)., Marijampolės r., rodė savo lytinį organą ir vibratorių mažametei A. Š., gim. (duomenys neskelbtini), liepdamas žiūrėti ir palyginti juos. Laikotarpiu nuo 2003 m. rudens iki 2006 m. žiemos, tikslesnis laikas tyrimo metu nenustatytas, garaže, esančiame prie namo adresu (duomenys neskelbtini)., Marijampolės r., atėjus į garažą mažametei A. Š., gim. 1996-11-07, neleisdamas jai išeiti iš garažo ir uždaręs garažo duris bei pasodinęs A. Š. ant remontuojamo automobilio gaubto, liepė nusimauti kelnes ir patenkinti jį oraliniu būdu, o šiai atsisakius, pats nusimovė kelnes ir savo ranka seksualiai save jaudino (masturbavosi), tuo metu jį stebint mažametei A. Š., kol seksualiai susijaudino. Be to, laikotarpiu nuo 2003 m. rudens iki 2006 m. žiemos, tikslesnis laikas tyrimo metu nenustatytas, garaže, esančiame prie namo, adresu (duomenys neskelbtini)., Marijampolės r., nusimovęs kelnes ir rodydamas mažametei A. Š., gim. (duomenys neskelbtini), savo lytinį organą liepė jį palaižyti ir patenkinti oraliniu būdu, tačiau jai nesutikus, žiūrėdamas į ją ir nusimovęs savo kelnes, ranka seksualiai save jaudino (masturbavosi), matant A. Š.. Be to, laikotarpiu nuo 2007 m. rugpjūčio 22 d. iki 2008 m. rudens namuose, adresu (duomenys neskelbtini) k., Marijampolės r., per palydovinę televiziją įjungęs filmą, kuriame rodomi nuogi atvirai lytiškai santykiaujantys asmenys, liepė šį filmą kartu su juo žiūrėti mažametei A. Š., tokiu būdu atliko A. Š. atžvilgiu tvirkinimo veiksmus. Dėl šio kaltinimo M. Š. buvo išteisintas teismui nenustačius, kad buvo padaryta veika, turinti BK 153 straipsnyje numatyto nusikaltimo požymių.

Su priimtu nuosprendžiu dalyje dėl M. Š. nuteisimo pagal BK 253 straipsnio 1 dalį nesutinka M. Š., skundžia Marijampolės rajono apylinkės teismo nuosprendį nurodydamas, kad toje dalyje jis yra nepagrįstas, priimtas neįvertinus visų aplinkybių, pažeidžiant BK 20 straipsnio 5 dalies nuostatas, todėl naikintinas. Apylinkės teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį dalyje dėl neteisėto šaudmenų gaminimo bei laikymo, visiškai nepagrįstai konstatavo, kad M. Š. sudėjo po garsinį ir guminį šovinį į vieną revolverio vamzdį, tokiu būdu pagamindamas savadarbius šaudmenis, kurių iššaunamoji sviedinio energija viršija „D“ kategorijos ginklams keliamus energetinius reikalavimus, neturėdamas tam leidimo. Tiek ikiteisminio tyrimo, tiek ir pirmosios instancijos teismo posėdžio metu M. Š. nurodė, kad dujinį revolverį jis nupirko savo sugyventinės K. D. saugumui užtikrinti, kadangi jis dažnai išvykdavo darbo reikalais į užsienį, ji namuose likdavo viena. Nupirkęs revolverį M. Š. juo nesinaudojo, o sudėjęs į būgną šovinius paliko K. D., kuri naudojosi minėtu revolveriu, dėl to ji galėjo užtaisyti jį guminėmis grankulkėmis bei garsiniais šoviniais, taip pat tai galėjo padaryti M. Š. žmona, kadangi jie tarpusavyje konfliktuoja.

Apeliacinės instancijos teisiamojo posėdžio metu prokuroras prašė Marijampolės rajono apylinkės prokuratūros apeliacinį skundą tenkinti, M. Š. apeliacinį skundą atmesti, M. Š. bei jo gynėjas prašė jo apeliacinį skundą patenkinti, o Marijampolės rajono apylinkės prokuratūros apeliacinį skundą atmesti.

Kolegija, išnagrinėjusi baudžiamosios bylos medžiagą ir apeliacinių skundų argumentus, ištyrusi ir įvertinusi byloje esančius įrodymus, sprendžia, kad prokuroro bei M. Š. apeliaciniai skundai atmestini.

Apeliacinės instancijos teismas patikrino bylą tiek, kiek to buvo prašoma apeliaciniuose skunduose (BPK 320 straipsnis).

Nors M. Š. apeliaciniame skunde ginčija savo kaltę pagal BK 253 straipsnio 1 dalį, pagal ką buvo nuteistas Marijampolės rajono apylinkės teismo, jo kaltė pilnai įrodyta ir pagrįsta.

BK 253 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos objektas – visuomenės saugumas, į kurį kėsinamasi, kai neteisėtai gaminami, įgyjami, laikomi, nešiojami gabenami ar realizuojami šaunamieji ginklai, šaudmenys, sprogmenys ar sprogstamosios medžiagos. Lietuvos Respublikos Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymas nustato ginklų ir šaudmenų apyvartos įstatyminį reguliavimą bei kontrolės priemones. M. Š. penkiašūvį lygiavamzdį revolverį „ME 38 Compact G“, kuris priskiriamas „D“ kategorijos šaunamiesiems ginklams ir garsinius šovinius, skirtus dujiniams garsiniams revolveriams, priskiriamus prie „D“ kategorijos ginklams skirtų šovinių, įsigijo teisėtai, kadangi „D“ kategorijos ginklus, jų šaudmenis be leidimų gali įsigyti ir turėti juridiniai asmenys bei fiziniai asmenys nuo 18 metų, jais prekiaujančiai įmonei pateikę asmens dokumentus (Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 13 straipsnis). Iš bylos medžiagos matyti, kad minėtam šaunamajam ginklui, iš dviejų guminių grankulkių ir dviejų garsinių šovinių buvo pagaminti du savadarbiai šaudmenys, kurių iššaunamo sviedinio energija viršija ,,D“ kategorijos ginklams keliamus energetinius reikalavimus. Šiuos savadarbius šaudmenis, neturėdamas leidimo, M. Š. laikė revolveryje „ME 38 Compact G“ Nr. 023007, savo namuose, kol ginklas su minėtais savadarbiais šaudmenimis 2009-12-15 apie 13.00 val., kratos metu buvo rastas ir paimtas policijos pareigūnų.

Iš kratos protokolo (t. 1, b. l. 160-174) matyti, kad iš M. Š. namų, esnačių Šešupės g. 88, Mokolų k., Marijampolės r., 2009-12-15 kratos metu rasta ir paimta be kitų nurodomų daiktų revolveris „Sport ME 38 Compact G“ Nr. 023007, su jo būgnelije esančiais 3 šoviniais, taip pat 5 šoviniai RVS 9x17 mm ir 1 šovinys „Luger“ 9 mm. Byloje esančioje specialisto išvadoje Nr. 20-4-IS1-117 (t. 2, b. l. 7-10) nurodoma, kad įdėjus tirti pateiktas dvi gumines grankulkes į M. Š. revolverio būgnelio kameras ir užtaisius revolverį garsiniais šoviniais, gaunami savadarbiai šaudmenys, kurių iššaunamo sviedinio energija viršija „D“ kategorijos ginklams keliamus energetinius reikalavimus. Tirti pateiktas vienas pramoninės gamybos 9 mm kalibro centrinio įskėlimo ,,Luger“ tipo šovinys priskiriamas prie A arba B kategorijos ginklams skirtų šaudmenų (šaudmenų kategoriją apsprendžia naudojamų ginklų kategorija). M. Š. leidimo nei tokių šaudmenų (savadarbių, kurių iššaunamo sviedinio energija viršija „D“ kategorijos ginklams keliamus energetinius reikalavimus) gamybai, nei laikymui, neturėjo. Pats M. Š. bei liudytoja K. D. parodė, kad minimą ginklą pirko M. Š., kuris į jį ir sudėjo šaudmenis – ir guminius, ir garsinius. Apeliantas teigia, kad revolveriu naudojosi jo draugė K. D., kuri ir galėjo įdėti dujinius – garsinius šovinius į revolverio angas, kuriose jau buvo įdėtos guminės grankulkės. Kad naudojosi M. Š. revolveriu, patvirtino ir pati liudytoja K. D., nurodydama, kad iš minėto ginklo (kuris buvo užtaisytas, tačiau kokiais šoviniais neprisimena, šovinių nepažįsta) kelis kartus iššovė ir ginklą vėl užtaisė. Taip pat nurodė, kad dėjo tik metalinius šovinius, jokių guminių šovinių nematė. Tai paneigia apelianto versiją, kad revolverį savadarbiais šoviniais galėjo užtaisyti K. D.. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, jokių duomenų, kad kas nors be M. Š. ir K. D. dar būtų naudojęsis minėtu ginklu, byloje nėra. Niekuo nepagrįsti apelianto teiginiai, kad revolveriu galėjo pasinaudoti ir neleistinus šovinius į jį sudėti jo žmona D. Š.. Aplinkybės, kad tarp M. Š. ir D. Š. vyksta skyrybų procesas, kad jie nesutaria, apeliacinės instancijos teismas nelaiko reikšminga ir svaria, kurios pagrindu galima būtų suabejoti M. Š. kalte. Byloje neginčijamai nustatyta, kad būtent M. Š. (kaip jis pats ir nurodo), užtaisydamas revolverį, į jį sudėjo guminius ir garsinius šovinius, tačiau ne kaip nurodo jis – po vieną į kamerą, bet kokia tvarka, o būtent po garsinį ir guminį šaudmenį, tokiu būdu pagamino ir laikė revolveryje 2 savadarbius šaudmenis, kurių iššaunamo sviedinio energija viršija „D“ kategorijos ginklams keliamus energetinius reikalavimus, neturėdamas tam leidimo. Apelianto teiginiai dėl jo išteisinimo pagal BK 253 straipsnio 1 dalį teisiškai nepagrįsti, dėl ko apeliacinės instancijos teismas M. Š. apeliacinį skundą atmeta.

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad asmuo atsako pagal baudžiamąjį įstatymą tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas padaręs nusikalstamą veiką ir tik jeigu jo padaryta veika atitinka baudžiamojo įstatymo numatytą nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį. Tam, kad įrodyti kaltę dėl padaryto nusikaltimo, visi įrodymai įrodomąja prasme turi būti neginčijami bei nekeliantys abejonių, pilnai pagrindžiantys nusikalstamos veikos padarymo faktą, jie turi papildyti vienas kitą. Kaip teisingai skundžiamame nuosprendyje nurodė pirmosios instancijos teismas, byloje nebuvo surinkta pakankamai objektyvių ir neginčijamų įrodymų, patvirtinančių M. Š. kaltę dėl mažametės A. Š. tvirkinimo. Pirmosios instancijos teismas atliko itin išsamią byloje esančių įrodymų analizę ir teisingai nustatė, jog kaltinimas dėl šios nusikalstamos veikos padarymo jam buvo grindžiamas vien tik mažametės parodymais, kurie nebuvo nuoseklūs, jų nepatvirtino kiti bylos duomenys, o prieštaravimams ir neaiškumams pašalinti nebuvo galimybių.

Nukentėjusioji A. Š. nurodė, kad tvirkinamieji veiksmai su ja buvo atliekami kai jai buvo 7-9 metai. Pirmą kartą apie tai ji papasakojo motinai D. Š. tik 2009 m. rugpjūčio mėnesį, nurodydama, kad anksčiau mamai to nepasakojo, nes bijojo tėvo, nors apie tai, kad tėvas ją muša motinai buvo pasakojusi. Nukentėjusiosios atstovė D. Š., liudytojai G. J., D. T. parodė, kad A. Š. elgesyje jokių įtarimų, kad ji būtų tvirkinama, ar pasikeitimų jos elgesyje bei bendravime su tėvu, neįžvelgė.

Iš pagarsintų liudytojos D. Š. parodymų seka, jog sesuo A. Š. (nukentėjusioji) jai tik vieną kartą sakė, kad vonioje tėtis rodė savo lytinį organą. Pati A. Š. apklausiama tokių aplinkybių teismui nenurodė. Liudytoja D. Š. taip pat buvo nurodžiusi, kad kai tėtis kvietė žiūrėti pornografinio turinio televizijos kanalo, jos buvo abi su seserimi, o A. Š. buvo nurodžiusi, kad žiūrėjo tik su tėvu. Be to, A. Š. parodė, kad savo iniciatyva tokių dalykų nežiūrėjo, tačiau iš D. Š. parodymų seka, kad seserys pačios buvo įsijungę pornografinio turinio kanalą. Pirmosios instancijos teismo posėdžio metu nukentėjusioji painiojosi nurodydama, kada ir kokius veiksmus jai matant garaže atliko tėvas M. Š.. Tokie nesutapimai nukentėjusiosios parodymuose pagrįstai leido apylinkės teismui abejoti nukentėjusiosios duodamų parodymų teisingumu.

Be to, kaip teisingai nustatė apylinkės teismas, iš pačios A. Š., liudytojos Ž. N., liudytojos D. Š. parodymų seka, kad seksualinio pobūdžio žaidimai tarp jų buvo gana dažni – jos pačios savo iniciatyva įsijungdavo tiek interneto, tiek televizijos erotinio pobūdžio kanalus, matė ir apžiūrinėjo sekso reikmenis – vibratorius (kurie nebuvo ypatingai slepiami nuo vaikų), tarpusavyje liesdavo viena kitai lytinius organus. Liudytojos Ž. N., D. Š. nurodė, kad tokie intymūs žaidimai tarp jų vykdavo ir pačios A. Š. iniciatyva. Tai rodo, kad nepilnametei A. Š. buvo žinoma apie lytinius santykius, erotinio pobūdžio veiksmus ir iš to ji galėjo juos atpasakoti. Kaip seka iš M. Š. ir nukentėjusiosios atstovės D. Š. parodymų, taip pat iš bylos duomenų, nuo 2009 metų pradžios vyksta jų santuokos nutraukimo bylos procesas, nesutariama dėl turto padalijimo. Santuokos nutraukimo byloje, parengiamojo posėdžio metu, apie tai, ar jų bei motinos atžvilgiu M. Š. naudoja smurtą buvo apklaustos A. Š. bei D. Š., tačiau nei viena iš mergaičių apie tėvo seksualinę prievartą nepasakojo. Posėdyje dalyvavęs Marijampolės VTAS atstovas G. P. pateikė išvadą, kad reikia mergaites atskirti nuo tėvų, apsaugoti jas nuo klausimų apie tėvų intymų gyvenimą, nes šalys viską įrodinėja vaikais, šalių buvimas kartu sukelia vaikams neigiamas pasekmes, o būnant atskirai vaikai pataikauja tam tėvui, su kuriuo būna, nes jie yra silpnesnė pusė ir priklauso nuo jų. Kaip seka iš nukentėjusiosios atstovės D. Š. parodymų, santuokos nutraukimo bylos nagrinėjimo metu teisėja jos klausė, ar pastaroji neturinti patikimesnių įrodymų (pvz., įrašų), jog M. Š. atliko dukters A. Š. atžvilgiu tvirkinamuosius veiksmus, todėl ji ir padarė dukters pasakojimo garso įrašą. Kaip seka iš paties garso įrašo, tai nebuvo laisvas vaiko bendravimas su motina, o būtent pokalbis tik apie seksualinį priekabiavimą, motinai užduodant ir menamus klausimus, pasakojimą susiejant su konkrečiomis aplinkybėmis aiškinantis veiksmų laiką, aplinkybes, atsakant ir pasakojant ne vaikiškais išsireiškimais, pokalbis nebuvo vientisas. Be to, D. Š. parodė, jog iš karto po dukros papasakojimo dėl M. Š. veiksmų, ji į atitinkamas institucijas nesikreipė, su pačiu M. Š. nieko tuo klausimu nesiaiškino, ir tik 2009 m. lapkričio 9 d. (kilus ginčui dėl santuokos nutraukimo pasekmių, ypatingai dėl turto pasidalijimo) parašė pareiškimą dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo.

Iš liudytojų V. P., N. P., dirbančių Marijampolės savivaldybės administracijos Socialinių reikalų departamento Vaikų teisių apsaugos skyriuje, parodymų seka, kad apie tai, jog M. Š. atliko seksualinio pobūdžio veiksmus su mažamete dukra, sužinojo tik tada, kai buvo prasidėjęs ikiteisminis tyrimas, nors dar 2011-11-06 abu Šeduikiai su dukromis buvo jų skyriuje, pačios mergaitės niekada tokio pobūdžio skundų neišsakė. Šie liudytojai patvirtino, kad tėvo ir mergaičių santykiai buvo geri. Gerus tėvo ir dukrų santykius patvirtina ir M. Š. pateikti jam adresuoti dukrų sveikinimai jam jau gyvenant su kita moterimi (t. 4, b. l. 76-77). Dienoraštyje, kurį rašė A. Š., jokių užsiminimų apie atliktus tėvo seksualinius veiksmus jos atžvilgiu nėra, nors jame rašoma apie fizinį smurtą. Teismo psichiatrijos – psichologijos ekspertizės (t. 1, b. l. 93-99) išvadose nurodoma, kad A. Š., atsižvelgiant į jos amžių ir turimas žinias, byloje nagrinėjamo laikotarpio pradžioje, kai jai buvo 6-7 metai, negalėjo teisingai suprasti su ja galimai atliktų veiksmų esmės (nei pobūdžio, nei reikšmės), o būdama11 metų, galėjo pakankamai teisingai suprasti jos atžvilgiu galimai atliekamų veiksmų pobūdį, tačiau negalėjo suprasti tų veiksmų reikšmės, todėl negalėjo tiems veiksmams priešintis. A. Š. ekspertizės metu nenustatytas padidintas polinkis fantazuoti, tačiau nurodyta, kad ekspertams yra pakankamai duomenų konstatuoti padidintą mergaitės polinkį į įtaigumą, ypatingai iš mamos. Minėtoje ekspertizėje taip pat nustatyta, kad bylos medžiagoje yra duomenų apie D. Š. daromą poveikį savo dukroms, jų duodamiems parodymams, dėl ko buvo nuspręsta, kad toliau dalyvauti ikiteisminio tyrimo veiksmuose, o taip pat ir teismo posėdžiuose A. Š. nerekomenduojama dėl situacijos psichotraumuojančio pobūdžio. Dėl šių priežasčių apylinkės teismas A. Š. parodymus pagrįstai vertino kaip nepatikimus. Sprendžiant nukentėjusiosios parodymų patikimumo klausimą, teisingai buvo įvertinta ir ta aplinkybė, kad M. Š. atžvilgiu buvo priimtas nutarimas (kuris aukštesnės instancijos panaikintas nebuvo) nutraukti ikiteisminio tyrimo dalį, dėl dalies nukentėjusiosios A. Š. nurodomų jos atžvilgiu atliktų savo pobūdžiu sunkesnių veiksmų ir juridine prasme sunkesnių kaltinimų dėl jos seksualinio prievartavimo (BK 150 straipsnio 4 dalies), kadangi nebuvo surinkta pakankamai duomenų, pagrindžiančių M. Š. kaltę. Taigi, apylinkės teismas, kaip minėta, išsamiai ištyrė visus byloje esančius įrodymus, tačiau pagrindo apkaltinti ir nuteisti M. Š. pagal BK 153 straipsnį, nebuvo.

Tokiu būdu, apeliacinės instancijos teismas neturi jokio pagrindo abejoti pirmos instancijos teismo ištirtais įrodymais, padarytomis išvadomis dėl M. Š. kaltės pagal BK 253 straipsnio 1 dalį, bei nekaltumo pagal BK 153 straipsnį. Apeliaciniuose skunduose nepateikiami nauji įrodymai, kurių pagrindu galima būtų naikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo nuosprendį dėl jame esančių neteisingų bei nepagrįstų išvadų. Todėl tenkinti M. Š. bei Marijampolės rajono apylinkės prokuratūros apeliacinius skundus juose nurodomais motyvais, nėra pagrindo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 320 straipsniu, 321 straipsniu, 324 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, kolegija

Rezoliucinė dalis

nutarė:

M. Š. bei Marijampolės rajono apylinkės prokuratūros apeliacinius skundus atmesti.