Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Larisa Šimanskienė, sekretoriaujant Ugnei Martinauskaitei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam G. V., institucijos, surašiusios nutarimą, Klaipėdos apskrities VPK Kelių policijos biuro atstovui G. K., išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens G. V., a.k. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), skundą administracinėje byloje Nr. 30N-2626725-13,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Klaipėdos apskrities VPK Kelių policijos biuro pareigūnas 2013-05-29 surašė G. V. administracinio teisės pažeidimo protokolą, kuriame nurodė, jog G. V. 2013-05-20 apie 07.45 val., Vilniaus pl., Klaipėdoje, chuliganiškai vairavo transporto priemonę Volkswagen Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kelyje ta kryptimi važiavimui turinčiame dvi eismo juostas, tai yra kirsdamas ištisinę liniją, žyminčią važiuojamosios dalies kraštą, bei apvažiuodamas stovinčių automobilių koloną iš dešinės. Iš vairuotojo veiksmų matyti, kad ji tai darė iš chuliganiškų paskatų, norėdamas tyčia įžeisti kitus eismo dalyvius, sukeldamas jiems realų pavojų, savo veiksmais aiškiai parodė nepagarbą visuomenei. Veika kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 124² straipsnio 2 dalį.

Teisme 2013-06-17 gautas administracinėn atsakomybėn patraukto asmens skundas, kuriuo jis prašo panaikinti Klaipėdos apskrities VPK Kelių policijos biuro 2013-05-29 nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje, kurioje administracinė nuobauda paskirta pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 124² straipsnio 2 dalį ir paskirti administracinę nuobaudą pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 124¹ straipsnio 5 dalį, taip pat prašo nesant galimybės pakeisti administracinio teisės pažeidimo kvalifikavimą, pakeisti Klaipėdos apskrities VPK Kelių policijos biuro 2013-05-29 ir paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 124² straipsnio 2 dalyje, t. y. neskirti specialiosios teisės atėmimo. Nurodo, kad neginčija, jog susidarius transporto priemonių spūsčiai apvažiavo stovinčių automobilių koloną iš dešinės, tačiau šiais savo veiksmais nesiekė pažeminti kitų eismo dalyvių ar parodyti niekinantį požiūrį į juos, t. y. veikė ne iš chuliganiškų paskatų, mano, kad jo veika turėjo būti kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 124¹ straipsnio 3 dalį. Paaiškino, kad tą dieną vežė 4 metų sūnų į darželį, pakliuvo į stovinčių automobilių koloną, vaikas ėmė skųstis pilvo skausmu, prašėsi į tualetą, išvažiavo į kelkraštį pažiūrėti, ar nėra avarijos ir išsiaiškinti, kodėl susidariusi tokia automobilių spūstis, išvažiavus į kelkraštį kiti vairuotojai atgal grįžti į važiavimo juostą nebeleido, į lėtai judančią automobilių koloną nelindo, staigiai nestabdė ir kitais veiksmais nekėlė jokio pavojaus eismo dalyviams ar jų turtui. Nurodė, kad teisė vairuoti transporto priemones yra labai reikalinga, nes šeimoje augina su mažamečius vaikus, vyresnįjį reikia vežioti į darželį, žmona mažesnįjį prižiūri namuose, todėl nėra kam nuvežti vyresnįjį į darželį, taip pat nurodė, kad jis dirba įmonės direktoriumi, jam nuolat reikia važinėti dideliais atstumais, neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones negalės nuvykti pas klientus.

Teismo posėdžio metu G. V. skundą palaikė, prašė jį tenkinti. Nurodė, kad patį pažeidimą pripažįsta, tačiau nesutinka su tuo, kad vairavimas buvo chuliganiškas. Patikslino, kad prašo jo veiką kvalifikuoti ne pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 124² straipsnio 2 dalį, o pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 124¹ straipsnio 3 dalį. Paaiškino, kad važiavo į darbą ir papuolė į didelę automobilių koloną, pamanė, kad įvyko eismo įvykis, todėl išvažiavo į dešinę kelio pusę į kelkraštį, judėjo lėtai, po to rodė posūkį ir norėjo grįžti atgal į eismo juostą, neturėjo jokių tyčinių paskatų įžeisti kitus eismo dalyvius, rodyti nepagarbą. Nurodė, kad pažeidimų už kelių eismo taisykles nėra daug, atsižvelgiant į tai, kad jis važinėja labai daug, per savaitę nuvažiuoja apie tūkstantį kilometrų.

Institucijos, kurios pareigūnas pagal surašytą administracinio teisės pažeidimo protokolą priėmė skundžiamą nutarimą – Klaipėdos apskrities VPK Kelių policijos biuro, atstovas G. K. teismo posėdžio metu prašė G. V. skundo netenkinti ir palikti galioti Klaipėdos apskrities VPK Kelių policijos biuro nutarimą. Nurodė, kad skunde išdėstytos aplinkybės yra tik bandymas pateisinti savo poelgį, asmuo ne kartą baustas už kelių eismo taisyklių pažeidimus, todėl neatitinka tiesos G. V. nurodytos aplinkybės, kad šis įvykis buvo atsitiktinis. Paaiškino, kad asmuo kiekvieną dieną tuo pačiu keliu važiuoja į darbą Klaipėdos mieste ir žino, jog ten tokiu metu būna automobilių spūstys, yra dvi eismo juostos, asmuo užuot stovėjęs bendroje automobilių kolonoje išvažiavo į dešinę kelkraščio pusę, kur nėra eismo juostos, tam, kad aplenkti automobilių koloną, tokiu savo elgesiu parodė nepagarbą kitiems eismo dalyviams, be to, buvo sukeltas pavojus kitiems eismo dalyviams, nes važiavo kelkraščiu, kitos transporto priemonės turėjo trauktis ir duoti jam kelią, kiti eismo dalyviai negalėjo numatyti, jog kažkokia transporto priemonė važiuoja kelkraščiu, kur eismas draudžiamas, ir tik atsitiktinumo dėka buvo išvengta eismo įvykio.

Motyvuojamoji dalis

Nutarimas paliktinas nepakeistas, skundas netenkintinas.

Teismas, nagrinėdamas skundą dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ATPK 297 straipsnio 1 dalis). Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio teisės pažeidimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.

Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens veika kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 124² straipsnio 2 dalį, kurioje numatyta atsakomybė už chuliganišką vairavimą, tai yra kelių eismo taisyklių pažeidimą dėl chuliganiškų paskatų, keliantį pavojų eismo saugumui arba savo ar kitų žmonių saugumui. Būtinas šio administracinio teisės pažeidimo subjektyvusis požymis – chuliganiškos paskatos. Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad chuliganiškos paskatos – tai tam tikros veikos darymo priežastys, kai veika daroma dėl aiškaus žmogaus ar visuomenės negerbimo, elementarių moralės bei elgesio normų niekinimo, kai asmens elgesys yra atviras iššūkis visuomeninei tvarkai, siekiant priešpastatyti save aplinkiniams, pademonstruoti niekinantį požiūrį į juos, arba visai be dingsties, arba panaudojant kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis Nr. N444-1242/2010, Vilniaus apygardos teismo nutartis Nr. ATP-902-648/2011). Taip pat būtina nustatyti Kelių eismo taisyklių pažeidimo faktą bei tai, kad pažeidimai kėlė pavojų eismo ar žmonių saugumui.

Remiantis byloje pateiktu administracinio teisės pažeidimo protokolu (b. l. 6), nustatyta, kad G. V. 2013-05-20 apie 07.45 val., Vilniaus pl., Klaipėdoje, chuliganiškai vairavo transporto priemonę Volkswagen Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kelyje ta kryptimi važiavimui turinčiame dvi eismo juostas, tai yra kirsdamas ištisinę liniją, žyminčią važiuojamosios dalies kraštą, bei apvažiuodamas stovinčių automobilių koloną iš dešinės. Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-12-11 nutarimu Nr. 1950, 106 punkte nustatyta, kad eismo dalyvių elgesys grindžiamas savitarpio pagarba ir atsargumu. Kelių eismo taisyklių 9 punkte nustatyta, kad eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti. G. V. nurodo, kad patį pažeidimą pripažįsta, sutinka, kad neleistinai kirto ištisinę ženklinimo liniją ir išvažiavo į kelkraštį, tačiau nesutinka su tuo, kad vairavimas buvo chuliganiškas, teigia, kad paprastai tokių automobilių kolonų nebūna, todėl pamanė, kad buvo eismo įvykis, dėl to išvažiavo į kelkraštį, kad įsitikinti, ar tikrai buvo eismo įvykis. Bylos duomenimis nustatyta, kad administracinėn atsakomybėn patraukto asmens veika padaryta 2013-05-20, t. y. pirmadienį, apie 07.45 val. ryte, G. V. nurodė, kad kiekvieną rytą važiuoja tuo pačiu keliu – veža mažametį vaiką į darželį, o pats į darbą, todėl kyla pagrįstų abejonių dėl G. V. nurodytų aplinkybių, jog paprastai tokiu metu tokių transporto priemonių kolonų nebūna. Tai, kad šioje vietoje, t. y. Vilniaus pl. – Pramonės g., darbo dienomis iki 8.00 val. transporto priemonių judėjimas būna intensyvus ir susidaro transporto priemonių kolonos, yra visuotinai žinomos aplinkybės, taigi, atsižvelgiant į tai, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo kiekvieną dieną važiuoja tuo pačiu keliu, jam šios aplinkybės turėjo būti žinomos. Klaipėdos apskrities VPK Kelių policijos biuro Kelių patrulių kuopos 2-ojo būrio vyriausiojo patrulio A. Š. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad A. Š. kartu su specialistu E. M. stovėjo ir stebėjo automobilių srautą, nes tuo metu buvo susidariusi kolona, tada pastebėjo automobilį Volkswagen Passat, kurio vairuotojas kirto ištisinę liniją, žyminčią važiuojamosios dalies kraštą, išvažiavo į kelkraštį ir apvažiavo stovinčių automobilių koloną iš dešinės (b. l. 12). Pažymėtina, kad pagrindo netikėti pareigūno tarnybiniame pranešime nurodytomis ir administracinio teisės pažeidimo protokole užfiksuotomis faktinėmis aplinkybėmis bei teismo posėdžio metu institucijos atstovo G. K. pateiktais paaiškinimais nėra, byloje nėra jokių duomenų, kad pareigūnai turėtų kokį nors suinteresuotumą šia byla ar būtų priešiškai nusiteikę administracinėn atsakomybėn patraukto asmens atžvilgiu. Įvertinus byloje nustatytas faktines aplinkybes, darytina išvada, jog G. V., pamatęs didelę transporto priemonių koloną ir nenorėdamas joje stovėti, nes tai užtruktų ilgą laiko tarpą, išvažiavo į dešinę kelkraščio pusę, kur nėra eismo juostos, tam, kad aplenkti automobilių koloną, tokiu savo elgesiu parodydamas nepagarbą kitiems vairuotojams, kurie laikydamiesi Kelių eismo taisyklių stovėjo transporto priemonių kolonoje ir laukė, kada galės važiuoti. G. V. savo veiksmais sukėlė pavojų kitiems eismo įvykio dalyviams, nes važiavo siauru kelkraščiu, kuris nėra pritaikytas važiuoti transporto priemonėmis, kitos transporto priemonės turėjo trauktis ir duoti jam kelią, be to, kiti eismo dalyviai negalėjo numatyti, jog kažkokia transporto priemonė važiuoja kelkraščiu, kur eismas draudžiamas, ir tik atsitiktinumo dėka buvo išvengta sunkesnių pasekmių. Pažymėtina, kad G. V. sukėlė pavojų ne tik kitiems eismo dalyviams bet ir sau pačiam bei su juo kartu važiavusiam mažamečiui sūnui. Visos byloje nustatytos aplinkybės neabejotinai leidžia spręsti, jog G. V. norėjo elgtis chuliganiškai, jis išvažiavo į kelkraštį suvokdamas savo veiksmus ir to norėdamas, t. y. tyčia. Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens pateikta versija, jog važiavo į darbą ir papuolė į didelę automobilių koloną, pamanė, kad įvyko eismo įvykis, todėl išvažiavo į dešinę kelio pusę į kelkraštį, judėjo lėtai, po to rodė posūkį ir norėjo grįžti atgal į eismo juostą, laikytina G. V. gynybine priemone, siekiant išvengti atsakomybės, ši versija nepagrįsta ir paneigta visais byloje esančiais duomenimis (b. l. 7, 8, 12, 13-22 it kt.). Be to, pats administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo teismo posėdžio metu pripažino, kad pagrindinė priežastis, kodėl jis prašo perkvalifikuoti jo veiką pagal kitą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso straipsnį, yra tai, kad jam nebūtų atimta teisė vairuoti transporto priemones. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo daug kartų baustas už tyčinius Kelių eismo taisyklių pažeidimus, taigi asmuo nėra linkęs laikytis visuomenėje nustatytų normų ir taisyklių, tai, kad G. V. daug važinėja ir dėl to Kelių eismo taisyklių yra sąlyginai nedaug, neturi jokios teisinės reikšmės, nes rūpestingas ir atidus eismo dalyvis privalo išmanyti Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymą, mokėti Kelių eismo taisykles ir jų laikytis, gerbti kitus eismo dalyvius ir užtikrinti tiek jų, tiek savo saugumą, nepaisant to, ar transporto priemonę vairuoja dažnai, ar ne.

Remiantis byloje esančia įrodymų visuma, pripažintina, kad byloje surinkti visi reikiami duomenys, pašalinti visi prieštaravimai, išaiškintos visos su įvykiu susijusios reikšmingos aplinkybės, pagal kurias buvo nustatyta administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltė dėl administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 124² straipsnio 2 dalyje, ir nėra pagrindo keisti ar naikinti Klaipėdos apskrities VPK Kelių policijos biuro pareigūno 2013-05-29 nutarimą bei perkvalifikuoti G. V. veiką pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 124¹ straipsnio 3 dalį.

G. V. prašo pakeisti Klaipėdos apskrities VPK Kelių policijos biuro 2013-05-29 ir paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 124² straipsnio 2 dalyje, t. y. neskirti specialiosios teisės atėmimo. Nurodo, kad teisė vairuoti transporto priemones yra labai reikalinga, nes šeimoje augina su mažamečius vaikus, vyresnįjį reikia vežioti į darželį, žmona mažesnįjį prižiūri namuose, todėl nėra kam nuvežti vyresnįjį į darželį, taip pat nurodė, kad jis dirba įmonės direktoriumi, jam nuolat reikia važinėti dideliais atstumais, neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones negalės nuvykti pas klientus. Pagal formuojamą teismų praktiką, administracinė nuobauda vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30¹ straipsnyje nustatytomis taisyklėmis gali būti švelninama tik esant išskirtinėms aplinkybėms, kurios gali būti vertinamos pažeidėjo naudai. Administracine nuobauda siekiama ir nubaudimo, ir prevencinių tikslų, įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, eismo ir visuomenės saugumą, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu pažeidimu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. gruodžio 1 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N444-745/2008). Vien tik simbolinės administracinėn atsakomybėn patraukto asmens pageidavimus tenkinančios nuobaudos paskyrimas akivaizdžiai neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tikslų. Skiriama nuobauda turėtų nubausti teisės pažeidėją, sukelti teisės pažeidėjui atitinkamas neigiamas pasekmes. Tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas. Pažymėtina, kad pažeidėjo darbo pobūdis nėra išimtinė aplinkybė, leidžianti jam skirti mažesnę nei įstatymo numatyta nuobaudą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas tokio pobūdžio bylas, yra ne kartą pažymėjęs, kad tai, jog administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens darbas siejamas su poreikiu vairuoti transporto priemones, panašaus pobūdžio bylose savaime nepripažįstamas ypatinga aplinkybe, turinčia lemti išskirtinai švelnios nuobaudos taikymą (pavyzdžiui, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. lapkričio 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N16-1756/2006 ir kt.). Kitos G. V. nurodytos aplinkybės, jog augina du mažamečius vaikus vyresnįjį reikia vežioti į darželį, žmona mažesnįjį prižiūri namuose, todėl nėra kam nuvežti vyresnįjį į darželį, taip pat neturi esminės reikšmės sprendžiant dėl administracinės nuobaudos sušvelninimo. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad pažeidėjo sutuoktinė taip pat turi teisę vairuoti transporto priemones. Šių aplinkybių nepakanka, kad būtų taikoma Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30¹ straipsnyje numatyta administracinės nuobaudos švelninimo galimybė. G. V. padarė šiurkštų pažeidimą – chuliganiškai vairavo transporto priemonę, tokiu elgesiu sukeldamas didelę grėsmę kitiems eismo dalyviams ir tik atsitiktinumo dėka išvengęs rimtesnių savo neatsakingo ir lengvabūdiško elgesio pasekmių. Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, darytina išvada, kad šiuo atveju nėra pagrindo taikyti Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30¹ straipsnio nuostatas ir skirti G. V. švelnesnę nuobaudą nei Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 124² straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta minimali, taigi pripažintina, kad Klaipėdos apskrities VPK Kelių policijos biuro pareigūno 2013-05-29 nutarimu G. V. paskirta administracinė nuobauda yra proporcinga, paskirta pagrįstai ir nėra pagrindo keisti ar naikinti 2013-05-29 nutarimą.

Įvertinus byloje esančius rašytinius įrodymus, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens ir institucijos atstovo paaiškinimus, teismas pripažįsta, kad Klaipėdos apskrities VPK Kelių policijos biuro pareigūno 2013-05-29 surašytas nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje teisėtas ir pagrįstas, jo nėra pagrindo panaikinti, todėl nutarimas paliktinas nepakeistas ir G. V. skundas netenkintinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 2 dalimi, 302 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 4, 6 dalimis,

nutaria:

Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro pareigūno 2013-05-29 surašytą nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 30N-2626725-13 palikti nepakeistą ir G. V. skundo netenkinti.

Nutartis per 20 dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant Klaipėdos apygardos teismui arba per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.