Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų nutartis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo J. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, dirbančio Danijoje statybinių darbų įmonėje, turinčio vidurinį išsilavinimą, vedusio, skundą dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos 2021 m. liepos 7 d. nutarimo Nr. NZT-ANR_N-1328-2021 administracinio nusižengimo byloje panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Administracinio nusižengimo protokole surašytas administracinis nurodymas, kuriuo J. Č. pasiūlyta iki 2021 m. gegužės 24 d. sumokėti 150 eurų baudą, nurodant, kad iki nurodytos dienos nesumokėjus šios baudos, administracinis nurodymas bus laikomas negaliojančiu, o administracinio nusižengimo protokolas bus siunčiamas (perduotas) organui (pareigūnui), įgaliotam nagrinėti administracinio nusižengimo bylą (b. l. 7).

Iš byloje esančio 2020 m. rugsėjo 17 d. skundo pateikto Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos matyti, jog kaimynas J. Č. 2019 m. pasisavino visą ir neteisėtai susikėlė (apie 40-50 cm) virš 60 m² valstybei priklausantį bendro naudojimo kelią – pravažiavimą, į kurį galima įvažiuoti iš M. gatvės. Sukeltas pravažiavimas yra šalia jo sklypo Rūko g. 23 A, Klaipėdoje. Ant sukelto kelio dalies yra J. Č. šiltnamis, kuriame auginamos daržovės. Prašo J. Č. atlaisvinti bendro naudojimo kelią – pravažiavimą, į kurį galima įvažiuoti iš M. g. (b.l. 13-15).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

pareiškėjo J. Č. skundas netenkintinas.

Teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 641 straipsnis). Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė pareigūnas, turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.

Patrauktas administracinėn atsakomybėn asmuo J. Č. prašo panaikinti minėtą nutarimą, motyvuodamas tuo, kad Institucija, surašiusi administracinio nusižengimo protokolą ir priėmusi skundžiamą nutarimą, pasielgė nesąžiningai ir neteisingai jo atžvilgiu, kadangi apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką jo neinformavo, jis nežinojo nei kas, nei kada nagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, nežino, kodėl jam nebuvo suteikta teisė pasiaiškinti, atimta jo teisė į gynybą. Institucija nesupažindino su jo teisėmis, atėmė galimybę dalyvauti procese. Jis 2021 m. gegužės 25 d. jis savo elektroniniame pašte rado administracinio nusižengimo protokolą, kuriame buvo nurodoma, jog jis įvykdė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 110 straipsnio 1 dalyje bei administraciniu nurodymu asmeniui siūloma sumokėti 150 eurų baudą. Jis, žinodamas, kad šio administracinio nurodymo neturi teisės skųsti, laukė, kad administracinio nusižengimo byla bus nagrinėjama iš esmės, kad galėtų dalyvauti su gynėju, išsakyti savo poziciją bei apsiginti, tačiau Institucijos pareigūnas bylą išnagrinėjo jo neinformavęs.

Pareigūnas, nagrinėdamas administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka, privalo nustatyti: ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar šis asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar nėra ANK 591 straipsnyje nurodytų aplinkybių, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ar padaryta turtinė žala, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti (ANK 617 straipsnio 1 dalis). Pagal ANK 616 straipsnio 3 dalį, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens reikalavimu bylos nagrinėjimas vyksta žodinio proceso tvarka. <...>. Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimui žodinio proceso tvarka mutatis mutandis taikomos ANK XXXV skyriaus nuostatos, reglamentuojančios administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimą pirmosios instancijos teisme. Taigi, esant prašymui administracinio nusižengimo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, jos nagrinėjimą ne teismo tvarka reglamentuoja ANK 632 straipsnis, kuris aiškiai ir detaliai nusako administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo tvarką ir eigą (procesą). ANK 571 straipsnyje įtvirtinta viena iš fundamentalių administracinių nusižengimų bylų teisenos taisyklių – teisė būti išklausytam, numatanti, jog kiekvienas administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo turi teisę būti išklausytas žodžiu ar raštu, tiesiogiai ar per atstovą ANK nustatyta tvarka.

Pagal ANK 616 straipsnio 1 dalies nuostatas administracinio nusižengimų bylos ne teismo tvarka nagrinėjamos rašytinio proceso tvarka, tačiau administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens reikalavimu bylos nagrinėjimas vyksta žodinio proceso tvarka (ANK 616 straipsnio 3 dalis). Savo teise prašyti surengti žodinį bylos nagrinėjimą asmuo gali pasinaudoti tokį prašymą išreikšdamas administracinio nusižengimo protokole arba ne vėliau kaip iki administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo pradžios (ANK 616 straipsnio 3 dalis). Jeigu administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo ir nukentėjusysis neatvyksta į žodinį bylos nagrinėjimą, byla nagrinėjama jiems nedalyvaujant rašytinio proceso tvarka (ANK 616 straipsnio 3 dalis).

Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad 2021 m. gegužės 25 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos vyriausiasis specialistas, nedalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam – J Č. , surašė administracinio nusižengimo protokolą pagal ANK 110 straipsnio 1 dalį. Administracinio nusižengimo protokole administraciniu nurodymu J. Č. iki 2021 m. birželio 24 d. pasiūlyta susimokėti 150 eurų dydžio baudą. Administracinio nusižengimo protokole nurodomos administracinėn atsakomybėn patraukto asmens teisės ir pareigos (ANK 577 straipsnis) (b.l. 7-8). Administracinio nusižengimo protokole nenurodoma, kokiu laiku ir vietoje bus nagrinėjama administracinio nusižengimo byla. 2021 m. gegužės 25 d. administracinio nusižengimo protokolas Nr. NZT-ANR_P-450-2021 ir Nacionalinės žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos raštas registruotu paštu išsiųsti J. Č. jo deklaruotos gyvenamosios vietos adresu – (duomenys neskelbtini), Klaipėda (b.l. 41-44). Iš byloje esančio Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2021 m. liepos 7 d. rašto, adresuoto J. Č. matyti, jog jis per 15 kalendorinių dienų terminą nesumokėjo administraciniu nurodymu paskirtos baudos ir Institucija negavo informacijos apie sumokėtą baudą, todėl vadovaujantis ANK 615 ir 620 straipsniais, nedalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui – J. Č. , buvo priimtas nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. NZT-ANR_N-1328-2021, kuriuo J. Č., nenustačius jo atsakomybę lengvinančių ir jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, pripažintas kaltu pagal ANK 110 straipsnio 1 dalį, ir jam paskirta administracinė nuobauda – 430 eurų dydžio bauda (b.l. 45-47). Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2021 m. liepos 7 d. raštas ir nutarimas išsiųsti registruotu paštu J. Č. jo deklaruotos gyvenamosios vietos adresu – (duomenys neskelbtini), Klaipėda. Taigi nagrinėjamu atveju apie tai, kada bus nagrinėjama administracinio nusižengimo byla, J. Č. nebuvo žinoma, kadangi administracinio nusižengimo protokole laikas nenurodytas, apie bylos nagrinėjimą asmuo pranešimu neinformuotas nebuvo. Šiuo atveju pareiškėjo argumentai, kad priimant nutarimą nebuvo užtikrinta reali galimybė traukiamam administracinėn atsakomybėn asmeniui pasinaudoti ANK 577 straipsnyje numatytomis teisėmis, yra pagrįsti.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2016 m. vasario 9 d. nutartyje Nr. 2AT-14-139/2016 yra išaiškinęs, kad administracinių teisės pažeidimų bylas nagrinėjantys institucijos ir pareigūnai privalo laikytis ATPK nustatytos tokių bylų nagrinėjimo tvarkos ir užtikrinti atitinkamas asmenų teises. Be kita ko, tai sudaro prielaidas visiškai įgyvendinti administracinių teisės pažeidimų bylos proceso tikslus (ATPK 248 straipsnis) jau ikiteisminėje stadijoje, tad ir greičiau galutinai išspręsti bylą. Kita vertus, konkrečiomis nagrinėjamos bylos aplinkybėmis teisėjų kolegija sprendžia, kad nurodytas ikiteisminėje proceso stadijoje padarytas pažeidimas buvo ištaisytas teismo proceso metu. Šiame kontekste pažymėtina, kad tai, jog už smulkų (pavyzdžiui, administracinį) baudžiamojo pobūdžio teisės pažeidimą iš pradžių nubaudžia administracinė institucija ar pareigūnas, kurie neužtikrina kaltinamajam visų teisingo bylos nagrinėjimo garantijų, nėra nesuderinama su proceso teisingumu, su sąlyga, kad yra tokio sprendimo teisminio peržiūrėjimo galimybė (pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2013 m. balandžio 4 d. sprendimas byloje J. K. S. G. ir kiti prieš Austriją, peticijų Nr. 21565/07, 21572/07, 21575/07 ir 21580/07, § 28–29; 2011 m. rugsėjo 27 d. sprendimas byloje A. M. D. S.R.L. prieš Italiją, peticijos Nr. 43509/08; 2011 m. gegužės 17 d. sprendimas dėl priimtinumo byloje Suhadolc prieš Slovėniją, peticijos Nr. 57655/08). Baudžiamojo ar jam prilyginamo (pavyzdžiui, administracinių teisės pažeidimų) proceso teisingumas nustatomas įvertinus procesą kaip visumą, atsižvelgiant ir į tai, ar buvo užtikrintos gynybos teisės (pvz., EŽTT 2007 m. lapkričio 15 d. sprendimas byloje Galstyan prieš Armėniją, peticijos Nr. 26986/03, § 77). Be kita ko, reikia išnagrinėti, ar kaltinamajam buvo suteikta galimybė ginčyti įrodymus rungtyniško bylos nagrinėjimo metu ir pateikti dėl jų savo argumentus (ten pat, § 77–78). Vertinant proceso teisingumą atsižvelgiama ir į konkrečių teisės į teisingą bylos nagrinėjimą aspektų užtikrinimą, būtent teisės turėti pakankamai laiko ir galimybių pasirengti gynybai, teisės gintis pačiam ar padedant gynėjui, teisių, susijusių su liudytojų apklausa ir kt. (pvz., EŽTT sprendimas Galstyan prieš Armėniją; 2008 m. lapkričio 4 d. sprendimas byloje Balsytė-Lideikienė prieš Lietuvą, peticijos Nr. 72596/01). Teisingo bylos nagrinėjimo reikalavimų laikymasis vertinamas kiekvienoje byloje atsižvelgiant į proceso kaip visumos eigą, o ne vadovaujantis izoliuotu vieno atskiro aspekto ar įvykio vertinimu (EŽTT 2014 m. gruodžio 16 d. sprendimas byloje Ibrahim ir kiti prieš Jungtinę Karalystę, peticijų Nr. 50541/08, 50571/08, 50573/08 ir 40351/09).

Pagal ANK 641 straipsnį teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas yra teisėtas, kai priimtas laikantis ANK ir kitų teisės normų. Nutarimas yra pagrįstas, kai jame padarytos išvados dėl administracinio teisės pažeidimo įvykio, traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens kaltumo, jam paskirtos nuobaudos ir kitų nutarime sprendžiamų klausimų pagrįstos ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais. Administracinis procesas yra vieningas, organo (pareigūno) padarytus pažeidimus privalo ištaisyti nagrinėjantis skundą apylinkės teismas, o šio teismo pažeidimus – nagrinėjantis apeliacinį skundą apygardos teismas.

Pažymėtina, kad nagrinėjamoje byloje teismas turėjo galimybę ištaisyti pareigūno padarytą minėtą pažeidimą ir jį ištaisė. J. Č. buvo išsiųstas ir įteiktas šaukimas į 2021 m. rugsėjo 2 d. posėdį. J. Č. turėjo galimybę atvykti į teismo posėdį, išsakyti savo paaiškinimus, pateikti savo įrodymus, t. y. pasinaudoti savo ANK 577 straipsnyje numatytomis teisėmis ir jomis pasinaudojo, t.y. dalyvavo teismo posėdyje, pateikė paaiškinimus, teismo posėdžio metu turėjo atstovą.

Teismas atkreipia dėmesį ir į tai, jog 2021 m. gegužės 20 d. rašytiniame J. Č. paaiškinime nurodoma, kad jis yra įgaliotas asmuo rūpintis žemės sklypu, esančiu (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje. Jis buvo išvykęs ir tik paaiškinimo rašymo metu perskaitė 2021 m. balandžio 21 d. laišką (b.l. 40). Iš byloje esančio Nacionalinės žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos 2021 m. balandžio 21 d. rašto, kuris buvo adresuojamas M. V., matyti, kad 2020 m. spalio 28 d. patikrinimo metu Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos atliko žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, žemės naudojimo valstybinę kontrolę ir surašė patikrinimo aktą. Patikrinimo metu buvo nustatyti pažeidimai, pradėtas tyrimas dėl galimai padaryto administracinio nusižengimo, numatyto ANK 110 str. 1 d. Nurodoma, jog dėl tikslesnės informacijos galima susiekti telefonu ir (ar) elektroniniu paštu. Taip pat nurodoma, kad žemės savininkai ir naudotojai privalo laikytis Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 21 straipsnyje nustatytų žemės savininkų ir naudotojų pareigų ir kituose teisės aktuose įtvirtintų žemės naudojimo reikalavimų, o pagal ANK 41 str. Administracinės nuobaudos paskyrimas neatleidžia administracinį nusižengimą padariusio asmens nuo pareigos, už kurios nevykdymą buvo administracinė nuobauda, vykdymo. Atsižvelgiant į nurodytą, prašo atlaisvinti valstybinę žemę – pašalinti šiltnamį (b.l. 31-32).

Teismas pažymi, jog pareiškėjas J. Č. savo 2021 m. gegužės 20 d. rašytiniame paaiškinime Klaipėdos miesto ir Neringos skyriui patvirtino, jog gavo 2021 m. balandžio 21 d. raštą, o teismo posėdžio metu patvirtino ir skunde nurodytą teiginį, jog 2021 m. gegužės 25 d. gavo administracinio nusižengimo protokolą. Kaip jau minėta anksčiau, administracinio nusižengimo protokole buvo nurodytos ANK 577 straipsnyje nurodytos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teisės ir pareigos (dalyvauti bylą nagrinėjant žodinio proceso tvarka, duoti paaiškinimus, teikti raštu ar el. paštu paaiškinimus nagrinėjant bylą rašytinio proceso tvarka, pateikti bylai reikšmingus dokumentus ir kt.). Administracinio nusižengimo protokole nenurodyta ir byloje nėra duomenų, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo reikalavo jo atžvilgiu pradėtą bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka ir nepateikė tokio prašymo Institucijai, surašiusiai administracinio nusižengimo protokolą.

Įvertinus nurodytas aplinkybes darytina išvada, jog J. Č. buvo tinkamai informuotas apie tai, jog jis padarė administracinį nusižengimą ir, kad dėl jo padarymo Institucijoje, o vėliau ir teisme, bus nagrinėjama administracinio nusižengimo byla. Tačiau, jis nesidomėjo tolesne šios bylos eiga Institucijoje ir jos baigtimi. Teismo vertinimu, aptartos aplinkybės patvirtina jo nerūpestingumą ir nepakankamą suinteresuotumą administracinio nusižengimo bylos baigtimi. Nepaisant to, teismas pažymi ir tai, kad ateityje Institucija turėtų kreipti didesnį dėmesį į tai, kad administracinių nusižengimų bylos teisena būtų vykdoma tiksliai vadovaujantis teisės normomis, kurios ją reguliuoja.

ANK 569 straipsnio 4 dalyje numatyta, jog teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasi įstatymu. Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 4 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-24-1073/2019, 11 punktas).

Taigi, bylą nagrinėjanti institucija (nagrinėjamu atveju – teismas) turi išskirtinę kompetenciją nuspręsti dėl įrodymų patikimumo, pakankamumo ir jais remdamasi daryti išvadas dėl administracinio nusižengimo padarymo mechanizmo, asmens kaltumo ir kitų konkrečioje byloje įrodinėtinų aplinkybių. Proceso dalyviai turi teisę teikti pasiūlymus ir reikšti nuomones visais byloje sprendžiamais klausimais, tačiau jie teismui nėra privalomi, todėl proceso dalyvių teismui pateiktų versijų, siūlymų dėl įrodymų vertinimo atmetimas savaime ANK normų nepažeidžia, jei teismo procesinis sprendimas motyvuotas ir neprieštaringas, o išvados pagrįstos byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma.

Teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, sprendžia, kad šioje byloje jie yra pakankami J. Č. kaltei įvykdžius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 110 straipsnio 1 dalyje, nustatyti. ANK 110 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo pareiškėjas J. Č. nei skunde, nei teismo posėdžio metu neginčijo ir pripažino jį padaręs, taip pat parodymais patvirtino, jog šiltnamis valstybinėje žemėje stovi iki šiol, todėl plačiau dėl to teismas nepasisako, apibendrintai konstatuodamas, kad be J. Č. prisipažinimo, jo kaltę padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 110 straipsnio 1 dalyje, patvirtina byloje esanti medžiaga - administracinio nusižengimo protokolas Nr. NZT-ANR_P-450-2021 (b. l. 7-8), Valstybinės mokesčių inspekcijos pranešimas apie paskirtą baudą už administracinį nusižengimą (b.l. 9-10), prašymas (skundas) ir pateiktos fotonuotraukos (b.l. 11-15), Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos 2020 m. spalio 13 d. raštas dėl žemės naudojimo valstybinės kontrolės atlikimo (b.l. 16), Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos Klaipėdos miesto ir Neringos skyriaus žemės naudojimo patikrinimo aktas su priedais (b.l. 23-28) ir kiti byloje esantys duomenys. Konstatuotina, kad J. Č. veika teisingai kvalifikuota pagal ANK 110 straipsnio 1 dalį.

Byloje esančių įrodymų visuma patvirtina, kad J. Č. buvo pagrįstai pripažintas kaltu ir nubaustas už administracinį nusižengimą, numatytą ANK 110 straipsnio 1 dalyje, kuriuo jam paskirta administracinė nuobauda – 430 eurų dydžio bauda. Teismo vertinimu, šiuo atveju J. Č. Institucija pagrįstai paskyrė 430 Eur dydžio nuobaudą, kurios dydis didesnis už ANK 110 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą minimalų baudos dydį, kadangi byloje nenustatyta J. Č. administracinę atsakomybę lengvinančių aplinkybių. J. Č. administraciniu nurodymu paskirtos baudos nesumokėjo, savanoriškai šiltnamio iš valstybinės žemės nepašalino. Šiltnamis vis dar stovi valstybinėje žemėje. Byloje administracinėn atsakomybėn patraukto asmens atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatė nei institucija, nei bylą pagal pareiškėjo skundą nagrinėjantis teismas. Skundžiamą nutarimą priėmė Institucija, turinti teisę nagrinėti ir skirti nuobaudą už minėtą administracinį nusižengimą. Institucija skirdama administracinę nuobaudą, laikėsi administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos, objektyviai ir visapusiškai ištyrė bylos aplinkybes. J. Č. paskirta administracinė nuobauda paskirta ir individualizuota tinkamai. Pažymėtina, kad ANK 110 straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatyta bauda nuo 350 iki 550 Eur.

Esant tokioms aplinkybėms bei aptartam teisiniam reglamentavimui, nėra pagrindo naikinti ar keisti Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos 2021 m. liepos 7 d. nutarimą Nr. NZT-ANR_N-1328-2021, todėl pareiškėjo J. Č. skundas netenkinamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 644 straipsniu, 646 straipsniu,

nutaria:

pareiškėjo J. Č. skundo netenkinti.

Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos 2021 m. liepos 7 d. nutarimą Nr. NZT-ANR_N-1328-2021 palikti nepakeistą.

Nutartis per 20 dienų nuo jos nuorašo išdavimo (išsiuntimo) dienos gali būti skundžiama apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.