Šiaulių apylinkės teismo įsakymas

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėja Kristina Linkevičienė

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros (Šiauliai-2) prokuroro Jono Trumpulio pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir susipažino su baudžiamąja byla, kurioje

E. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, nedirbantis, nevedęs, faktiškai gyvenantis (duomenys neskelbtini), gyvenamosios vietos nedeklaravęs, registruotas Užimtumo tarnyboje, vidurinio išsilavinimo, teistas:

1) 2013-11-21 Šiaulių apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 4 dalį 20 parų arešto bausme, bausmę atlikęs 2014-02-18;

2) 2014-05-13 Šiaulių apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį, subendrinta galutine 1 metų laisvės apribojimo bausme, skiriant įpareigojimus, bausmę atlikęs 2014-10-02;

3) 2023-01-25 Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 straipsnio 1 dalį 4 mėnesių viešųjų darbų bausme, įpareigojant neatlygintinai dirbti kas mėnesį po 30 valandų visuomenės labui; bausmę atlikęs 2023-06-28;

4) 2023-11-24 Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 4 dalį, 178 straipsnio 5 dalį, subendrinta 6 mėnesių laisvės apribojimo bausme su įpareigojimais. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 4 dalimi, 9 dalimi bausmė subendrinta su 2023-01-25 Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, ir skirta galutinė subendrinta bausmė 7 mėnesiai laisvės apribojimo su įpareigojimais, bausmę atlikęs, teistumas neišnykęs,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 235 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. E. R. 2025-01-28 laikotarpiu nuo 09:40 val. iki 10:12 val. (duomenys neskelbtini), apklausiamas liudytoju ir būdamas pasirašytinai įspėtas dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 235 straipsnio 1 dalį, davė žinomai melagingus parodymus apie tai, kad 2024-12-21 apie 21:50 val(duomenys neskelbtini), bendrais veiksmais F. A. ir N. A. tyčia kumščiais ne mažiau 30 kartų sudavė jam į įvairias kūno vietas, veidą, galvą, o akistatų su F. A. ir N. A., atliktų 2025-02-28 laikotarpiu nuo 13:12 val. iki 13:20 val. ir nuo 13:22 val. iki 13:28 val., (duomenys neskelbtini), metu, savo parodymus pakeitė, nurodydamas, kad 2024-12-21, apie 21:50 val., (duomenys neskelbtini), fizinis smurtas nebuvo prieš jį panaudotas, pats griuvo, veidu trenkėsi į stalą ir susižalojo, bei papildomos apklausos, atliktos 2025-02-28 laikotarpiu nuo 13:39 val. iki 13:49 val., metu patvirtinamas, kad F. A. ir N. A. prieš jį jokio fizinio smurto niekuomet nebuvo panaudoję, jis viską išsigalvojo ir sužalojimai ant veido atsirado jam griūnant ir trenkiantis į virtuvėje stovintį stalą.

2. Pareiškus įtarimą ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaltinamasis E. R. kaltę dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos pripažino visiškai ir parodė, kad 2024 metų pabaigoje, tikslios datos neprisimena buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, nes pranešė, kad jį (duomenys neskelbtini) sumušė jo sugyventinės L. K. mama F. A. ir jos sutuoktinis N. A.. Datos, kada pranešė apie sumušimą, neprisimena. Dabar taip pat neprisimena ar pareigūnus tada išsikvietė pats, ar juos kažkas iškvietė. Kadangi ant jo kūno buvo sužalojimų, pasitaikė proga apkaltinti minėtus asmenis jo sumušimu. Apie tai, kad jie sumušė jį, sakė ne tik į namus atvykusiems policijos pareigūnas, bet ir vėliau apklausos metu. Po įvykio, pareigūnai jo raštiškai neapklausė, nes tuo metu buvo neblaivus. Kai jo parodymus po kelių dienų surašė tyrėja, kurios pavardės dabar neprisimena, buvo blaivus. Tikslios datos, kada buvo apklausiamas, neprisimena, tai galėjo būti pranešime apie įtarimą nurodytu laiku. Prieš apklausą, tyrėja jam išaiškino jo, kaip nukentėjusiojo teises bei pasirašytinai įspėjo apie atsakomybę už melagingų parodymų davimą, tačiau apklausos metu, tyrėjai vis tiek pamelavo ir vėl patvirtino tą patį, pasakydamas, kad jį sumušė F. A. ir jos sutuoktinis N. A.. Tikėjosi, kad tyrėja juo patikės. Taip pasielgė todėl, kad norėjo jiems atkeršyti. F. nenori, kad jos dukra gyventų su juo ir deda visas pastangas juos išskirti. Jis L. myli, su ja skirtis nenori ir dėl to pyksta tiek ant F., tiek ant N.. Tyrimo metu tyrėja nusprendė padaryti akistatas tarp jo ir minėtų asmenų. Akistatų metu, jis persigalvojo ir prisipažino, jog melavo apkaltindamas F.ir N. jį sumušus. Tada pasakė tiesą, t. y. pasakė jog susižalojo pats, nugriuvęs ir atsitrenkęs į kambaryje esantį stalą. Labai gailisi jog iš pradžių melavo, taip apsunkindamas tyrimą. Sutinka, kad ikiteisminis tyrimas būtų baigtas teismo baudžiamuoju įsakymu paskiriant jam laisvės apribojimo bausmę (el. t. 1, b. l. 166-169).

Motyvuojamoji dalis

3. Be E. R. prisipažinimo, jo kaltė įrodyta kita baudžiamosios bylos medžiaga, ištirta teisme:

3.1. liudytojos F. A. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kur ji apklausta parodė, kad E. R. yra jos dukters L. K. sugyventinis. Kiek jai žinoma, L. su juo gyventi pradėjo 2024 m. spalio mėnesį. Jie abu pastoviai girtauja, veda asocialų gyvenimo būdą, neturi pastovios gyvenamosios vietos. E. yra ne kartą L. sumušęs ir dėl to ji su ja yra ne kartą kalbėjusi ir prašiusi nutraukti su E. santykius. Net porą kartų su sutuoktiniu N. A., buvo nuvažiavusi į K., kur tuo metu L.ir E. gyveno. Kokiu tiksliai adresu jie tada važiavo, neprisimena, lygtai į (duomenys neskelbtini). Tuos abu kartus, L. parsivežė į namus, tačiau ji pabėgo ir toliau gyvena su E.. Konfliktas su dukra tęsiasi ne vienus metus ir ne tik dėl E.. L. ne kartą ją buvo įskundusi įvairioms tarnyboms ir yra girdėjusi iš žmonių jos kalbas, jog ją vis vien kažkada pasodins. Su E. jokių ryšių nepalaiko ir jį matė tik porą kartų. 2025 m. pradžioje, tikslios datos neprisimena, sužinojo, kad kartu su sutuoktiniu yra kviečiama į policiją. Kas jai apie tai pranešė. neprisimena, galėjo pranešti tyrėja. Atvykus į policijos komisariatą, sužinojo, kad yra pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl E. sumušimo ir kad šio nusikaltimo padarymu yra įtariama ji ir jos sutuoktinis. Ji buvo apklausta įtariamąja ir apklausos metu, kaltės nepripažino, nes E. tikrai nemušė. Ji įvykio dieną, t. y. 2024-12-21, šventė savo gimtadienį. N. telefonu savo bendradarbį A. Š. ir jo sugyventinę A. R. pakvietė pas juos į svečius. Jie atvyko apie 18-19 val. ir buvo gal iki 03:30 val. Nei ji su N., nei A. su A., į K. nevažiavo ir E. R. nemušė. Kiek prisimena, A. ir A. atėjus, N. su A. išėjo į parduotuvę, esančią šalia jų namų. Tyrėjai nusprendus byloje daryti akistatą su E. R., jis jos metu pasakė, kad ji su N. jo nemušė, viską sugalvojo girta L.. Tikslių N. akistatos metu pasakytų parodymų, neprisimena, jis kažką sakė, jog pats nugriuvo ir susižalojo. E. jos neatsiprašė, jog nekaltai apkaltino, nes ji labai greitai iš kabineto po akistatos išėjo. Toje byloje tyrimą atlikusi tyrėja, jai sakė, kad pagal gautus duomenis nustatyta, kad įvykio dieną jos ir A. telefonas jungėsi prie (duomenys neskelbtini). Nesupranta iš kur tokie duomenys, nes to negalėjo būti. Kaip ir sakė, ji tikrai į K. minėtą dieną nuvykusi nebuvo ir E. nemušė. Kas tiksliai jam nutiko ir ar tikrai jis pas susižalojo, nežino. Mano, kad iš pradžių, E. melavo, juos apkaltindamas jo sumušimu, paveiktas L., nes jis nei jos, nei N. nepažįsta ir tarp jų tikrai nėra buvę jokių konfliktų (el. t. 1, b. l. 11-14);

3.2. liudytojo N. A. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kur jis apklaustas parodė, kad E. R. yra jo sutuoktinės F. A. dukters L. K. sugyventinis. Su juo jokių ryšių nepalaiko ir yra matęs tik porą kartų. Pirmą kartą su juo buvo susitikęs 2024 m. pabaigoje. ligoninėje, kur po sumušimo buvo gydoma L., o po to buvo susitikę (duomenys neskelbtini)“. Tada jis atvažiavo su L., kuri iš F. pasiėmė savo mobilaus ryšio telefoną, kurį buvo užstačiusi lombarde, ir kurį F. išpirko. Daugiau su E. nėra bendravęs ir 2025 m. pradžioje, tikslios datos neprisimena, jį ištiko šokas, sužinojus, kad yra kviečiamas į policiją dėl E. sumušimo. Į policiją buvo kviečiama ir F.. Ikiteisminio tyrimo byloje, jie buvo apklausti, kaip įtariamieji. Jiems įteiktuose pranešimuose apie įtarimą buvo parašyta, kad abu E. sumušė 2024-12-21 apie 22 val. (duomenys neskelbtini) tikslaus adreso, neprisimena. Apklausos metu, savo kaltės nepripažino, nes nieko tikrai E. nedarė. Gali patvirtinti ankstesnius savo parodymus, jog minėtą dieną kartu su F., savo bendradarbiu A. Š. ir jo sugyventine A., kurios pavardės neprisimena, šventė F. gimtadienį. Jie abu atėjo vakare, gal apie 18:30-19:00 val., tikslaus laiko, neprisimena. Jiems atėjus, abu su A. ėjo į netoli namų esančią parduotuvę, kur nusipirko alkoholio. A. su A. pas juos buvo gana ilgai, gal iki kokios 03 val. nakties. Niekas iš jų minėtą vakarą į K. nevažiavo ir E. sumušti negalėjo. Tiriant įvykio aplinkybes, buvo atlikta akistata su E., kurios metu jis prisipažino, kad anksčiau melavo sakydamas, kad jį sumušė jis ir L.. Akistatos metu, jis pasakė, kad susižalojo nugriuvęs. E. nepaaiškino, kodėl prieš tai melavo, tačiau iš jo pasakymų suprato, kad viską sugalvojo L., kurios net tuo metu, kai jis susižalojo, nebuvo namuose. Jis nesupranta, kodėl E. pasidavė tokiai L. įtakai. Kiek jam žinoma, L. su mama F. jau daug metų nebendrauja ir kiek galėdama stengiasi jai pakenkti. L. daug metų veda asocialų gyvenimo būdą, nuolat girtauja, neturi pastovios gyvenamosios vietos. F. bandė dukrai padėti išsikapstyti, tačiau L. jokios jos pagalbos nepriima. Jie buvo ją porą kartų parsivežę į savo namus, tačiau ji iš jų pabėgo. Su E. jokių santykių nepalaiko ir tarp jų pykčių nebuvo. Mano, kad L. pasinaudojo situacija, kad E. yra sužalotas, tikėdamasi jiems pakenkti. Jis asmeniškai su L. nesipyksta, tačiau norėdama pakenkti mamai, nori pakenkti ir jam (el. t. 1, b. l. 19-22);

Prokuroro pareiškimas dėl baudžiamojo įsakymo išdavimo tenkintinas.

4. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 235 straipsnio 1 dalį, atsako tas, kas pateikė melagingą skundą, pareiškimą, pranešimą apie nusikalstamą veiką arba davė melagingus parodymus apklausiamas kaip liudytojas ar nukentėjęs asmuo, arba būdamas ekspertu ar specialistu pateikė melagingą išvadą ar paaiškinimą, arba būdamas vertėju melagingai ar žinomai neteisingai išvertė ikiteisminio tyrimo metu ir (ar) teisme arba Tarptautiniame baudžiamajame teisme ar kitoje tarptautinėje teisminėje institucijoje. Šis nusikaltimas padaromas tiesiogine tyčia. Duodamas melagingus parodymus, kaltininkas supranta savo procesinę padėtį, žino teisinę pareigą padėti vykdyti teisingumą ir duoti tikrovę atitinkančius parodymus. Tai, kad kaltininkas suvokia pareigą duoti teisingus parodymus ir žino apie atsakomybę už melagingų parodymų davimą, jis patvirtina savo parašu. Šiuo atveju kaltininko tiesioginė tyčia pasireiškia ir tuo, kad jis suvokia, jog duoda tikrovės neatitinkančius parodymus, supranta tai ir nori, kad tokia informacija būtų užfiksuota procesiniuose dokumentuose ir panaudota byloje (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-3-489/2016, 2K-288-696/2017, 2K-121-222/2019).

5. Minėtų įrodymų visuma, t. y. E. R. prisipažinimas ir parodymai, liudytojų F. A., N. A., A. Š., A. R. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, tarnybinis pranešimas, akistatų protokolai, aukščiau minėtų dokumentų turinyje užfiksuoti duomenys patvirtina, kad E. R. padarė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, t. y. ikiteisminio tyrimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) apklausiamas liudytoju ir būdamas pasirašytinai įspėtas dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 235 straipsnio 1 dalį, davė žinomai melagingus parodymus apie tai, kad 2024-12-21, apie 21:50 val., (duomenys neskelbtini), bendrais veiksmais F. A. ir N. A. tyčia kumščiais ne mažiau 30 kartų sudavė jam į įvairias kūno vietas, veidą, galvą, o akistatų su F. A. ir N. A., atliktų 2025-02-28, laikotarpiu nuo 13:12 val. iki 13:20 val. ir nuo 13:22 val. iki 13:28 val., (duomenys neskelbtini), metu, savo parodymus pakeitė, nurodydamas, kad 2024-12-21 apie 21:50 val. (duomenys neskelbtini), fizinis smurtas nebuvo prieš jį panaudotas, pats griuvo, veidu trenkėsi į stalą ir susižalojo, bei pildomos apklausos, atliktos 2025-02-28 laikotarpiu nuo 13:39 val. iki 13:49 val. metu patvirtinamas, kad F. A. ir N. A. prieš jį jokio fizinio smurto niekuomet nebuvo panaudoję, jis viską išsigalvojo ir sužalojimai ant veido atsirado jam griūnant ir trenkiantis į virtuvėje stovintį stalą. Įvertinus šiuos kvalifikacijai reikšmingus požymius teismas pripažįsta, kad byloje įrodyta, jog E. R. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 235 straipsnio 1 dalyje.

6. Prokuroras siūlo baudžiamąją bylą užbaigti teismo baudžiamojo įsakymo priėmimu. Esant baudžiamojo proceso įstatymo reikalaujamų sąlygų visumai, baudžiamojo įsakymo priėmimo procesas yra galimas: už kaltinamajam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymą baudžiamajame įstatyme be laisvės atėmimo yra numatytos alternatyvios bausmių rūšys, bylos aplinkybės yra aiškios: teismas pripažino, kad E. R. inkriminuota veika yra įrodyta ir kvalifikuota teisingai; proceso užbaigimui teismo baudžiamuoju įsakymu kaltinamasis neprieštarauja, civilinis ieškinys nepareikštas.

7. Prokuroras, siūlydamas užbaigti procesą byloje teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamajam E. R. už padarytą nusikaltimą, numatytą BK 235 straipsnio 1 dalyje, siūlo skirti laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant neatlygintinai išdirbti 40 valandų per 3 mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis bei uždrausti vartoti psichiką veikiančias medžiagas, per visą bausmės atlikimo laikotarpį.

8. Kaltinamasis E. R. neprieštarauja prokuroro sprendimui, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, sutinka su siūloma bausme (el. t. 2, b. l. 10-13).

9. Kaltinamojo E. R. atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai dėl to gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Nors pareiškime dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, prokuroras nurodė, kad E. R. atsakomybę sunkinanti aplinkybė ta, kad nusikaltimą padarė būdamas neblaivus, tačiau ši aplinkybė prieštarauja nustatytoms objektyvioms aplinkybėms, todėl teismas pripažįsta, kad jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

10. Skiriant bausmę E. R. teismas atsižvelgia į tai, kad jis padarė nesunkų tyčinį nusikaltimą, į jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę. Atsižvelgtina į tai, kad E. R. teistas, teistumas neišnykęs (el. t. 1, b. l. 170-177), nedirbantis (el. t. 2, b. l. 3-4).

11. Tokios aplinkybės leidžia daryti išvadą, jog bausmės tikslai bus pasiekti E. R. skyrus baudžiamojo įstatymo straipsnio sankcijoje numatytą bausmę – laisvės apribojimą, kas priverstų jį tinkamai įvertinti savo neteisėtą elgesį, nustatant prokuroro prašomą bausmės dydį (BK 48 straipsnis). Kaltinamajam kaltę pripažinus visiškai ir bylą baigus baudžiamuoju įsakymu, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

E. R. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 235 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant E. R. neatlygintinai išdirbti 40 (keturiasdešimt) valandų per 3 (tris) mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis bei uždrausti vartoti psichiką veikiančias medžiagas, per visą bausmės atlikimo laikotarpį.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti E. R. 4 (keturių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant E. R. neatlygintinai išdirbti 40 (keturiasdešimt) valandų per 3 (tris) mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis bei uždrausti vartoti psichiką veikiančias medžiagas, per visą bausmės atlikimo laikotarpį.

Bausmės pradžią E. R. skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo baudžiamojo įsakymo patvirtinto nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Išaiškinti E. R., kad pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 20 straipsnio 1 dalies 1, 2, 3, 4 punktus, nuteistasis privalo susisiekti su Probacijos tarnyba per penkias darbo dienas nuo teismo nuosprendžio (baudžiamojo įsakymo, nutarties), kuriuo paskirta laisvės apribojimo bausmė, įsiteisėjimo dienos, atvykti į Probacijos tarnybą šios tarnybos šaukime nurodytą dieną, laikytis nustatytų draudimų, intensyvios priežiūros sąlygų, vykdyti paskirtas baudžiamojo poveikio priemones arba auklėjamojo poveikio priemones ir (ar) įpareigojimus, informuoti Probacijos tarnybą apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus bei pranešti Probacijos tarnybai apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų.

Išaiškinti E. R., kad pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 7 dalį laisvės apribojimo bausmės vykdymo metu teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti intensyvią priežiūrą, paskirtas baudžiamojo poveikio priemones, auklėjamojo poveikio priemones, įpareigojimus ir (ar) draudimus kitomis šio kodekso IX skyriuje numatytomis baudžiamojo poveikio priemonėmis.

Išaiškinti E. R., kad pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 8 dalį, jeigu nuteistasis vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, ši bausmė jam keičiama areštu pagal šio kodekso 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.

Išaiškinti kaltinamajam, kad nesutikdamas su teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, jis per 14 dienų nuo šio dokumento gavimo dienos turi teisę pateikti prašymą Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmams reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Pasinaudojus teise prašyti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali skirti kitos rūšies ar dydžio bausmę, nei buvo skirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Minėta teise nepasinaudojus, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas.

Įsiteisėjęs baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.